Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės ieškovės D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui C. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys – antstolė Daiva Prunskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys ieškovė D. A. ir atsakovas C. D. (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Dar iki santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini)., šalims gimė sūnus A. D.. 2021 m. balandžio 12 d. ieškovė kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kurį patikslino 2021 m. gruodžio 15 d., prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Santuokoje (bylos nagrinėjimo teisme metu) šalims (duomenys neskelbtini). gimė sūnus D. A.. Atsakovas tėvystės antram santuokoje (bylos nagrinėjimo teisme metu) gimusiam vaikui neginčijo.

20. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje yra atsakovo pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, tačiau sprendžiant iš jo turinio, šis dokumentas iš esmės yra paties atsakovo apeliacinis skundas, kadangi jame nėra išreikšta jokių prieštaravimų ir nesutikimų / sutikimų su ieškovės apeliaciniu skundu, o iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Vis dėlto, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi identiško turinio atsakovo apeliacinį skundą nutarta laikyti nepaduotu, atsakovui neištaisius jo trūkumų.

21. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais (mažamečiais) vaikais tvarka ir priteistas iš atsakovo vaikų išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ieškovės apeliacinio skundo ribose.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

22. Ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo C. D. nepilnamečiams vaikams A. D. ir D. A. vienodo dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 290 Eur kiekvienam iš vaikų iki jų pilnametystės, tačiau pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo vaiko A. D. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o vaiko D. A. išlaikymui - po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

23. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jaunesniajam sūnui D. A. buvo priteistas 230 Eur, t. y. mažesnis nei vyresniajam sūnui A. D., išlaikymas, ir mano, kad ieškovei tinkamai pagrindus abiejų vaikų poreikį gauti iš skyrium gyvenančio tėvo po 250 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, o atsakovui nepateikus įrodymų, kad ieškovės nurodytos išlaidos nėra pagrįstos, abiem vaikams turi būti priteistas išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis 250 Eur dydžio išmokomis.

24. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

25. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

27. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai bei motyvuotai sprendė dėl abiejų tėvų turtinės padėties, kaip kriterijaus vaikų išlaikymo dydžiui nustatyti, taip pat visiškai pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo, dirbančio pagal individualią veiklą, pajamos 2021 m. pabaigoje sudarydavo apie 1 500 Eur per mėnesį, į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų ar kitų pateisinamų objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų dirbti ir užsidirbti pinigines lėšas vaikams išlaikyti, pripažino, kad atsakovas iš esmės yra pajėgus teikti vaikams po 250 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam per mėnesį. Pastebėtina, kad atsakovas iš esmės tokios teismo išvados nekvestionavo, apskritai pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu neginčijo, proceso pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs, kad vaikų išlaikymui galėtų skirti būtent po 250 Eur kiekvienam per mėnesį, t. y. iš esmės sutiko kiekvienam iš vaikų skirti būtent tokią sumą.

29. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių argumentų bei motyvų, kodėl vienam iš vaikų turėtų būti iš atsakovo priteisiamas minėto dydžio - 250 Eur per mėnesį išlaikymas, o kitam vaikui - mažesnis, t. y. 230 Eur per mėnesį išlaikymas. Graduodamas ir nustatydamas skirtingas kiekvieno iš vaikų išlaikymui būtinas sumas, pirmosios instancijos teismas tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo ir niekaip neargumentavo. Jokio objektyvaus pagrindo, jokių svarbių priežasčių, kurios leistų spręsti dėl būtinumo nustatyti skirtingo dydžio išlaikymo kiekvienam iš šalių nepilnamečių vaikų sumas, šiuo atveju nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

30. CK 3.198 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Šioje normoje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, dėl kurio nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Kartu šioje normoje kaip išimtis įtvirtinta galimybė nukrypti nuo nurodyto vaikų lygybės principo ir vienam ar keliams vaikams priteisti didesnį nei kitiems išlaikymą. Tokį nukrypimą turi pateisinti labai svarbios aplinkybės, kurių baigtinio sąrašo įstatyme nepateikta. Dėl to kiekvienu atveju šis klausimas spręstinas teismo pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

31. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, abu vaikai yra mažamečiai (3 ir beveik 1 metų), jų amžiaus skirtumas yra labai nedidelis (vos 2 metai), abu vaikai šiuo metu nelanko jokių ugdymo įstaigų ir būrelių, yra nuolat prižiūrimi ieškovės, nei vienas iš vaikų neturi išskirtinių sveikatos problemų ir su sveikata susijusių ar kitokių specifinių poreikių, abu vaikai gauna vienodo dydžio valstybės skiriamas išmokas ("vaiko pinigus"), ieškovė nurodė skirianti kiekvieno iš vaikų poreikių patenkinimui iš esmės vienodą pinigų sumą. Be to, taikydamas byloje laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs iš atsakovo vienodo dydžio (po 250 Eur ) laikino išlaikymo sumas kiekvienam iš vaikų.

32. Taigi, vertinant nurodytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad mažamečių vaikų poreikiai būtų skirtingi, kad kuriam nors iš jų reikėtų mažesnių ar, priešingai, papildomų išlaidų, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytas skirtingas mažamečių šalių vaikų išlaikymo dydis.

33. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytų vaikų mėnesinių poreikių sumos ir pan., tačiau iš esmės sutiko su teismo išvada, kad iš atsakovo bent jau vyresniam vaikui turėtų būti priteisiamas 250 Eur/mėn. dydžio išlaikymas, ir šioje dalyje sprendimo neskundė, jo pakeisti neprašė. Taigi, ieškovei iš esmės sutikus su vyresniajam sūnui priteisto išlaikymo dydžiu – 250 Eur/mėn., apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, argumentais bei šiuo klausimu suformuota teismų praktika, kurioje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, sprendžia, kad šalių mažamečių vaikų poreikiai iš esmės nesiskiria, todėl abiem vaikams iš atsakovo turi būti priteistas vienodas – po 250 Eur / mėn. – išlaikymas, o tai savo ruožtu sudaro pagrindą ieškovės apeliacinį skundą šiuo aspektu tenkinti ir pirmosios instancijos sprendimą šioje dalyje pakeisti.

34. Pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

35. Apeliantė (ieškovė) taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nustatyta atsakovo bendravimo su mažamečiais vaikais tvarka, o būtent – galimybė atsakovui papildomai bendrauti su vyresniuoju šalių sūnumi ir savo (atsakovo) gyvenamojoje vietoje. Anot ieškovės, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka yra žalinga, neatitinka geriausių vaikų interesų, pažeidžianti vaikų lygiateisiškumo principą bei realiai neįmanoma, kadangi kertasi su atsakovo bendravimo su abiem vaikais tvarka, įgyvendinama ieškovės gyvenamojoje vietoje. Su šiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

36. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

38. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

40. Nors apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė objektyvių priežasčių, kodėl išskyrė atsakovo bendravimą su jaunesniuoju ir vyresniuoju sūnumis, o su pastaruoju nustatė dar ir bendravimą atsakovo gyvenamojoje vietoje, t. y. nustatė skirtingą bendravimo tvarką su kiekvienu iš sūnumi, tačiau sutikti su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas savo sprendimo 25-26 punktuose motyvavo tokį sprendimą, nurodydamas, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vyresniuoju sūnumi, taip pat, kad pati ieškovė yra nurodžiusi, kad porą kartų leido atsakovui bendrauti su sūnumi atsakovo gyvenamojoje vietoje ir pirmas bendravimas praėjo sklandžiai, o į antro pasimatymo metu į susidariusią situaciją (vaikas buvo neramus, verkė, norėjo mamos) atsakovas reagavo tinkamai (per 15 minučių mažametį atvežė motinai), kad Tarnyba neturi jokių duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį su vaiku, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks bendravimas, kuris nustatytas skundžiamame sprendime –atsakovo galimybė su vyresniuoju sūnumi bendrauti ir atsakovo gyvenamojoje vietoje, - nustatytas, įvertinus šalių poziciją, kad su kūdikiu turi būti bendraujama ieškovės gyvenamojoje vietoje, siekiant užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo vienodą ryšio palaikymą su abiem sūnumis ir kartu neribojant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vyresniuoju sūnumi, apsiribojant išimtinai ieškovės gyvenamąja vieta. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pilnai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ir nemato jokio objektyvaus pagrindo sprendimą šioje dalyje pakeisti ar panaikinti.

41. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus, teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti, ir šią teisę turi ne tik pirmosios instancijos teismas, bet ir apeliacinės instancijos bei kasacinis teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002). Todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas negalėjo savo iniciatyva nustatyti tokios tvarkos, kurios neprašė ieškiniu ieškovė.

42. Kaip minėta anksčiau, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad turi būti užtikrintas kuo intensyvesnis skyrium gyvenančio tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimas su vaiku, jeigu tik nėra nustatyta jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių turėtų būti nustatomas tik minimalus bendravimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktą; 2020 m. gruodžio 2 d, nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 30 punktą; ir kt.). Šiuo atveju byloje nenustatyta, ir ieškovė taip pat neteigia ir neįrodinėja jokių neleistino, netinkamo, smurtinio ar kitaip nepilnamečių vaikų interesus pažeidžiančio atsakovo elgesio vaikų atžvilgiu. Tuo tarpu tarpusavio ieškovės ir atsakovo, kaip buvusių sutuoktinių, konfliktai nėra tinkamas ir juo labiau pakankamas argumentas riboti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaikais.

43. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių sūnus A. D., kuriam jau yra (duomenys neskelbtini) metų ir su kuriuo pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tėvo gyvenamojoje vietoje galimybę, yra vyresnis ir atitinkamai savarankiškesnis už kitą šalių vaiką – D. A., kuris dar nesiekia ir 1 metų, atitinkamai galimai dar net nevaikšto, yra maitinamas motinos, turi kitą, kūdikiams reikalingą dienos režimą, reikalauja nuolatinio ryšio su mama ir pan. Taigi, teismas turėjo faktinį pagrindą spręsti dėl skirtingos vyresnio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, negu ji nustatyta su kūdikiu, tuo pačiu pažymėdamas, kad pasikeitus situacijai, šalims susitarus ar teismine tvarka gali būti ateityje nustatyta kitokia kiekvieno iš vaikų bendravimo su tėvu tvarka, t. y. esant tęstinio pobūdžio santykiams visuomet egzistuoja pasikeitimų bendravime su vaikais galimybė (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

44. Svarbu pažymėti, kad byloje nenustatyta, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius laikinąją bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas jau bendravo su vyresniuoju sūnumi A. D. būtent atsakovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant ieškovei, būtų kilę rimtų problemų ir sunkumų. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ir kaip iš esmės neneigė ieškovė, pirmas atsakovo su vyresniuoju sūnumi A. D. ilgesnis bendravimas atsakovo gyvenamojoje vietoje praėjo sklandžiai, o antrojo susitikimo metu, kuomet vaikas buvo neramus, atsakovas į susidariusią situaciją sureagavo tinkamai, t. y. operatyviai pristatydamas vaiką motinai. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad tėvas (atsakovas) netinkamai elgtųsi su vaiku (nei apskritai, nei jų buvimo kartu – tiek bendraujant ieškovės gyvenamojoje vietoje, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje – metu), tuo labiau, kad Tarnyba yra pažymėjusi, jog neturi jokių duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį su vaiku, tuo tarpu šeimai teikiama pagalba būtent dėl pačių sutuoktinių tarpusavio konfliktų, kurie neturėtų įtakoti vaikų santykių su tėvais.

45. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus laikytina, kad vyresnio sūnaus bendravimo su tėvu atsakovo gyvenamojoje vietoje galimybė pirmosios instancijos teismo nustatyta teisėtai ir pagrįstai, ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei teigia ieškovė, atitinka vaiko interesus, leidžia sustiprinti ir puoselėti vaiko ir tėvo ryšį.

46. Kita vertus, iš dalies sutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas, nustatydamas, kad viena vertus, penktadieniais (kas antrą) ir sekmadieniais atsakovas bendrauja su vyresniu sūnumi A. D. atsakovo gyvenamojoje vietoje nuo 11 iki 20 val., kita vertus penktadieniais ir sekmadieniais atsakovas bendrauja su jaunesniu sūnumi D. A. ieškovės gyvenamojoje vietoje nuo 11 iki 14 val. arba nuo 16 iki 19 val., įtvirtino situaciją, kuomet atsakovas vienu metu bendrauja su abiem sūnumis skirtingose vietose, kas, akivaizdu, yra neįmanoma ir nelogiška. Todėl esant konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams ir jų tarpusavio susitarimo geruoju minimaliai galimybei, siekiant aiškumo ir konkretumo, tuo pačiu siekiant užtikrinti abiejų nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu kuo lygesnes galimybes, nustatytina, kad: vieną savaitę (neporinėmis mėnesio savaitėmis) atsakovas C. D. bendrauja su abiem nepilnamečiais sūnumis A. D. ir D. A. trečiadieniais ir sekmadieniais pagal susitarimą su D. A., nuo 11.00 val. iki 14.00 val. arba po vaikų pietų miego nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ieškovės D. A. gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant tretiesiems asmenims (ieškovės tėvams ar kitiems asmenims), tuo tarpu su nepilnamečiu vaiku A. D. penktadieniais pagal susitarimą su D. A. bendrauja savo (atsakovo) gyvenamojoje vietoje nuo 11.00 val. iki 14.00 val. arba po vaikų pietų miego nuo 16.00 val. iki 19.00 val.; kitą gi savaitę (porinėmis mėnesio savaitėmis) atsakovas C. D. bendrauja su abiem nepilnamečiais sūnumis A. D. ir D. A. trečiadieniais ir penktadieniais pagal susitarimą su D. A., nuo 11.00 val. iki 14.00 val. arba po vaikų pietų miego nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ieškovės D. A. gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant tretiesiems asmenims (ieškovės tėvams ar kitiems asmenims), tuo tarpu su nepilnamečiu vaiku A. D. sekmadieniais bendrauja savo (atsakovo) gyvenamojoje vietoje nuo 11 val. iki 20 val.

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nustatyta mažamečių vaikų ir tėvo (atsakovo) bendravimo tvarka šiuo metu atitiktų geriausius vaikų interesus, leistų maksimaliai užtikrinti sklandų, nesusikertantį laike tėvo ir vaikų tarpusavio bendravimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra ilgalaikio, tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).

Dėl bylos baigties

48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir vertino bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, tačiau be pagrindo nustatė skirtingus mažamečių vaikų išlaikymo dydžius, tinkamai to neargumentavęs; taip pat, nors ir tinkamai įvertino vaikų amžių bei jų bendravimo su tėvu poreikius ir galimybes, tačiau atsakovo ir mažamečių vaikų bendravimo tvarką nustatė nepakankamai aiškiai, jai besikertant laike, todėl šiose dalyse yra pagrindas tenkinti apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

49. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai perskaičiuojama ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovės ieškinys patenkinamas viso 87,67 procentais (ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 100 procentų, dėl vaikų gyvenamosios vietos – 100 procentų, dėl bendravimo tvarkos – 80 procentų (atmestas ieškovės reikalavimas dėl papildomos galimybės atsakovui bendrauti su vyresniuoju sūnumi atsakovo gyvenamojoje vietoje), išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam A. D. – 86 procentais (prašė 290 Eur priteista 250 Eur), dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam D. A. – 86 procentus (prašė 290 Eur priteista 250 Eur), dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam A. D. – 74 proc. (prašė 3 180 Eur, priteista 2 362,90 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 929,89 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (87,67 proc.) iš atsakovo ieškovei priteistina 2 568,63 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai (CPK 98 straipsnis).

51. Iš atsakovo valstybei priteistina už išlaikymą periodinėmis išmokomis 135 Eur (250*2*12*3/100*75/100) ir išlaikymo įsiskolinimą 53 Eur (2 362,90 Eur*3 /100 *75 /100), iš viso - 188 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnio 1, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

52. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo iš esmės patenkinta 50 proc. apeliantės reikalavimų: 100 proc. patenkintas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. padidinimo (šioje dalyje pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. A. priteistas 250 Eur / mėn. dydžio išlaikymas); kitoje dalyje (dėl atsakovo bendravimo tvarkos, nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakeitimo, o būtent - nesuteikiant atsakovui galimybės su mažamečiu A. D. bendrauti ir atsakovo gyvenamojoje vietoje) apeliacinis skundas iš esmės atmestas.

53. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 94 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą, taip pat 1 427,59 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (apeliacinio skundo parengimui). Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį (50 proc.), apeliantei iš atsakovo priteistina 760,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) D. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo C. D. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. A., ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:

Priteisti D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo C. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo C. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. D. ir D. A. tvarka, ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:

Nustatyti C. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais sūnumis A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

- vieną savaitę (neporinėmis mėnesio savaitėmis) atsakovas C. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su abiem nepilnamečiais sūnumis A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiadieniais ir sekmadieniais pagal susitarimą su D. A., nuo 11.00 val. iki 14.00 val. arba po vaikų pietų miego nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ieškovės D. A. gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant tretiesiems asmenims (ieškovės tėvams ar kitiems asmenims), tuo tarpu su nepilnamečiu vaiku A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) penktadieniais pagal susitarimą su D. A. bendrauja savo (C. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje nuo 11.00 val. iki 14.00 val. arba po vaikų pietų miego nuo 16.00 val. iki 19.00 val.;

- kitą savaitę (porinėmis mėnesio savaitėmis) atsakovas C. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su abiem nepilnamečiais sūnumis A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiadieniais ir penktadieniais pagal susitarimą su D. A., nuo 11.00 val. iki 14.00 val. arba po vaikų pietų miego nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ieškovės D. A. gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant tretiesiems asmenims (ieškovės tėvams ar kitiems asmenims), tuo tarpu su nepilnamečiu vaiku A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sekmadieniais bendrauja savo (C. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje nuo 11 val. iki 20 val.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme iš šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo C. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 568,63 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, 63 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo C. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 188 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo C. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 760,80 Eur septynis šimtus šešiasdešimt eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.