- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-654-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10197-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- C. D.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo C. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-28 nutarties, kuria atmestas atsakovo C. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. D. (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovui C. D. (toliau – atsakovas) prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 290 Eur išmokomis iki sūnaus pilnametystės; paskirti ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; išspręsti kitas su santuokos nutraukimu susijusias teisines pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-30 nutartimi iš dalies patenkino ieškovės D. D. ir atsakovo C. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nustatė laikinąją nepilnamečio vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. D. ir laikinąją C. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais pagal susitarimą su sutuoktine D. D. nuo 11.00 val. iki 14.00 val. arba po pietų miego nuo 16.00 iki 19.00 val. nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje. Iš atsakovo C. D. taipogi buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. D., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo prašymo teismui pateikimo dienos (2021-09-15) iki teismo sprendimo priėmimo.
3. Atsakovas C. D. prašo pakeisti minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-30 nutarties 2 punktą (rezoliucinės dalies 3 pastraipą) „[...] tėvo C. D. gyvenamojoje vietoje“, t. y. pakeisti bendravimo su sūnumi vietą. Atsakovas pažymėjo, kad sutinka su nutarties 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytomis laikinųjų apsaugos priemonių sąlygomis bei jas vykdo. Visgi, atsižvelgiant į atsakovo nesudarytas galimybes ištirti šeimos aplinkos sąlygas jo gyvenamojoje vietoje, teismas nustatė bendravimą su sūnumi A. D. vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismo nutartyje bendravimo vieta neįvardinta, bet nustatyta laikinoji vaiko A. D. gyvenamoji vieta su ieškove, kurios gyvenamoji vieta registruota (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai ieškovė laikinai gyvena su savo tėvais – (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, kad ieškovės tėvams teismo nutartis negalioja ir pastarieji atsakovo savo namuose nepageidauja, dėl ko C. D. su sūnumi nesimatė kone tris mėnesius. Atsižvelgiant į negalimumą matytis su sūnumi, atsakovas gavo pažymą iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, kurios pagrindu atsakovui leidžiama matytis su sūnumi atsakovo gyvenamojoje vietoje, dėl to prašo pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo vietą.
Atsiliepimas
4. Ieškovė D. D. pateikė atsiliepimą į prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame prašė atmesti minėtą atsakovo prašymą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė teigia, kad atsakovo teiginiai apie jam nesudaromą galimybę bendrauti su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje yra deklaratyvūs, todėl nesudaro pagrindo varžyti ieškovės ar sūnaus teises keičiant atsakovo laikino bendravimo su sūnumi įgyvendinimo vietą. Atsakovas nevykdo teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, taip pažeisdamas savo, kaip tėvo, pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir jį auklėti. Aplinkybę, kad ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su sūnumi, o priešingai – skatina tokį bendravimą saugiu sūnui būdu, liudija bylos medžiaga.
6. Ieškovė teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas pasižymi agresija. Dėl to šiuo metu nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka sūnaus gyvenamojoje vietoje užtikrina sūnaus fizinį ir psichinį saugumą. 2021-02-01 dėl atsakovo galimai ieškovei sukelto fizinio skausmo ar padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę, kaip turinčią įtakos tėvų ir vaikų santykiams, yra pažymėjusi ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie 2021-04-28 į bylą pateiktos išvados „Dėl nepilnamečio A. D.“ pridėtoje 2021-03-01 pažymoje „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. (duomenys neskelbtini). Aptariamoje pažymoje nurodoma, kad Tarnybai policija yra pranešusi apie 2021-02-01 įvykį, kurio metu atsakovas tampė ieškovę už plaukų, grasino ją sumušti. Šio įvykio metu ieškovės namuose buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnus. Toje pačioje pažymoje užfiksuota, jog atsakovas prisipažino smurtavęs prieš ieškovę: „2021-03-01 apie 18.20 val., bendrauta telefonu. Vyras nurodė, kad tiesiog už plaukų paėmiau, nes melavo dėl susirašinėjimo su kitu vyru“. Taigi nors minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga leidžia tvirtinti, kad atsakovas prisipažino smurtavęs prieš ieškovę.
7. Ieškovė teigia, kad atsakovo prašymas dėl laikinos jo bendravimo su sūnumi vietos nustatymo atsakovo gyvenamojoje vietoje negali būti tenkinamas, nes atsakovo gyvenamoji vieta yra laikina. Atsakovas ilgą laiką nesudarė sąlygų ištirti jo gyvenamosios vietos sąlygas.
8. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo. Išvadoje nurodoma, kad galimai nėra tikslinga keisti dabar nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos sąlygas, t. y. pakeisti punktą, kad atsakovas su sūnumi bendrauja atsakovo gyvenamojoje vietoje, kadangi dabar nustatyta laikinoji bendravimo tvarka atitinka vaiko amžių ir jo interesus, yra sudarytos galimybės tėvui bendrauti su sūnumi, gali dalyvauti vaiko gyvenime jį auklėjant, prižiūrint ir rūpinantis. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas 2021-09-20 pateiktame prašyme nurodė, jog pageidauja su sūnumi bendrauti trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais pagal susitarimą su ieškove, tačiau iki teismo nutarties priėmimo nesudarė sąlygų Tarnybos specialistams apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ištirti šeimos aplinkos sąlygas. Tarnybos specialistams tik 2021-11-16 pavyko apsilankyti atsakovo gyvenamoje vietoje ir ištirti šeimos aplinkos sąlygas. Išvadoje pažymima, kad šiuo metu šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas, naujų vaiko teisių pažeidimų nenustatyta ir jokių prašymų, pranešimų šiuo metu Tarnyboje nėra užregistruota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-28 nutartimi atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
9.1. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-30 nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nustatyta nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta; laikina, skyrium gyvenančio atsakovo, bendravimo su vaiku tvarka ir priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui;
9.2. Teismas pažymėjo, kad skyrium gyvenančio atsakovo kaip tėvo ryšio su nepilnamečiu vaiku palaikymas yra jau užtikrintas byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nustačius laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką būtent jo prašomomis dienomis ir laiku;
9.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad laikina bendravimo vieta buvo nustatyta vaiko gyvenamojoje vietoje, nes atsakovas nebuvo sudaręs Tarnybos specialistams sąlygų ištirti atsakovo gyvenamosios vietos buities sąlygas. Nors šiai dienai atsakovo buities sąlygos jau yra ištirtos ir dėl jų pateikta išvada, tačiau iš šalių procesinių dokumentų turinio matyti, kad byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos būtent dalyje dėl bendravimo vietos atsakovo gyvenamojoje vietoje;
9.4. Teismas sprendė, kad šių aplinkybių vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas – jos negali būti ištirtos bei įvertintos pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje tarpiniu procesiniu sprendimu, neišnagrinėjus bylos iš esmės;
Atsiliepimas
9.5. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jam nesudaromos galimybės bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje, kas jo teigimu, yra pagrindas keisti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrįstos jokiais objektyviais bylos duomenimis. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pats nevykdo pareigos bendrauti su sūnumi nutartyje nustatyta laikina bendravimo tvarka;
Žemesnės instancijos teismas
9.6. Teismas vertino, kad šiuo metu nustatyta laikinoji bendravimo tvarka atitinka vaiko amžių ir jo interesus, atsakovui yra sudarytos galimybės bendrauti su sūnumi, jis gali dalyvauti vaiko gyvenime jį auklėjant, prižiūrint ir rūpinantis.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-28 nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovas prašo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovo aplinkos sąlygos jo gyvenamojoje vietoje atitinka mažamečio vaiko interesus;
10.2. Pažymi, jog vaikas gyvena su ieškove, ieškovės tėvų namuose (duomenys neskelbtini), nors ieškovė registruota (duomenys neskelbtini). Ieškovės tėvai nepageidauja matyti atsakovo savo namuose, dėl ko atsakovas negali matytis su sūnumi;
10.3. Įvyko konfliktas, kurio metu ieškovės motina užpuolė atsakovą jo namuose ir jis patyrė traumų. Jo pareiškimas nagrinėjamas policijoje, todėl atsakovas 3 mėnesius negali lankyti sūnaus. Atsakovo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra pažeista;
10.4. Netinkamai taikytos ir aiškintos CPK 148 straipsnio nuostatos, nes šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista, kai tai yra būtina;
10.5. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2021-12-28 nutartimi atmetė jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą – bylą nagrinėja teisėja Inga Vaišvilienė, o skundžiamą nutartį priėmė teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, taigi nepranešant bylos šalims ir nenurodant pagrindų bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė teisėja, kuri bylos dėl santuokos nutraukimo nenagrinėjo. Skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis nesutampa su 2021-09-30 nutarties motyvais.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovo nurodomos naujai atsiradusios (pasikeitusios) aplinkybės nepagrindžia šiuo metu nustatytos laikinos bendravimo tvarkos neefektyvumo ar šios laikinos bendravimo tvarkos priešingumo proporcingumo ar ekonomiškumo principams;
11.2. Pažymi, jog ieškovė neprieštaravo atsakovo siūlomai laikinai bendravimo su sūnumi tvarkai, tačiau atsakovas nė karto nebandė bendrauti su sūnumi;
11.3. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, nutardamas, kad laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka turi būti organizuojama sūnaus gyvenamojoje vietoje;
11.4. Teismas 2021-12-28 nutartyje motyvuotai konstatavo, jog šiuo metu galiojanti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka tinkamai užtikrina funkcijas, kurias turi atlikti byloje nustatytos laikinosios apsaugos priemonės;
Šalies argumentai
11.5. Atskirajame skunde atsakovas nurodo tam tikras aplinkybes, kurios, atsakovo teigimu, neva gali būti traktuojamos kaip pagrindžiančios nustatytos laikinos bendravimo su sūnumi tvarkos neefektyvumą, tačiau atsakovas nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo teiginiai apie atsakovui nesudaromą galimybę bendrauti su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje yra deklaratyvūs;
11.6. Atsakovas, teismui 2021-09-30 nutartimi nustačius laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, šios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neskundė;
11.7. Teisėjų pasikeitimas galimai vyko dėl objektyvių priežasčių ir buvo teisėtas;
11.8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neturi pareigos remtis išimtinai vien tik tais pačiais motyvais, kuriais rėmėsi priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-28 nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo C. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
14. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos pagal esamą faktinę situaciją procesinio sprendimo priėmimo metu, ir, faktinei situacijai pasikeitus, gali būti keičiamos vienos iš šalių prašymu (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
15. Apelianto teigimu, pasikeitusi faktinė situacija, dėl kurios yra būtina keisti nustatytą laikinąją bendravimo tvarką – Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovo aplinkos sąlygos jo gyvenamojoje vietoje atitinka mažamečio vaiko interesams; vaikas gyvena su ieškove, ieškovės tėvų namuose (duomenys neskelbtini), nors ieškovė registruota (duomenys neskelbtini). Ieškovės tėvai nepageidauja matyti atsakovo savo namuose, dėl ko atsakovas negali matytis su sūnumi; įvyko konfliktas, kurio metu ieškovės motina užpuolė atsakovą jo namuose ir jis patyrė traumų. Jo pareiškimas nagrinėjamas policijoje, todėl atsakovas 3 mėnesius negali lankyti sūnaus. Atsakovo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra pažeista. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
16. Šalims gyvenant skyriumi, o vaikams liekant gyventi su vienu iš jų, yra rizika, kad vaikų bendravimas su atskirai gyvenančiu sutuoktiniu gali atitolti ar net visai nutrūkti. Todėl abi šalys turi kooperuotis ir stengtis, kad taip nenutiktų. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
17. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atsižvelgti į vaiko teises ir jo interesų užtikrinimą. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
18. Pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad dabartinė nustatyta laikina bendravimo tvarka nenaudinga nepilnamečiui vaikui, iš esmės prašymą grįsdamas aplinkybėmis, susijusiomis su konfliktišku ginčo šalių tarpusavio elgesiu.
21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad skyrium gyvenančio atsakovo kaip tėvo ryšio su nepilnamečiu vaiku palaikymas yra jau užtikrintas byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nustačius laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką būtent jo prašomomis dienomis ir laiku.
22. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovo teiginiai apie atsakovui nesudaromą galimybę bendrauti su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje yra deklaratyvūs. Nurodo, kad atsakovas teismo nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nesilaiko. Nors atsakovas ne viename procesiniame dokumente nurodo, kad jo santykiai su ieškovės tėvais neva yra konfliktiški, nutartimi nustačius laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi vietą sūnaus gyvenamojoje vietoje, jį laikino bendravimo vieta tenkino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai, susiję su neva nesudaromomis sąlygomis atsakovui bendrauti su sūnumi, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.
23. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą – bylą nagrinėja teisėja Inga Vaišvilienė, o skundžiamą nutartį priėmė teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, taigi nepranešant bylos šalims ir nenurodant pagrindų bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė teisėja, kuri bylos dėl santuokos nutraukimo nenagrinėjo. Skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis nesutampa su 2021-09-30 nutarties motyvais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2021-05-12 įsakymu Nr. V-152-2021 patvirtintos Gaunamų dokumentų, baudžiamųjų, civilinių ir administracinių nusižengimų bylų valdymo ir paskirstymo teisėjams Vilniaus miesto apylinkės teisme tvarkos aprašo redakcijos 69 punkte nurodoma, kad nuo nustatytos bylų valdymo tvarkos gali būti nukrypta dėl svarbių priežasčių, inter alia, teisėjo ligos, komandiruotės, atostogų. LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-15274-1040/2021 2021-12-28 pateiktas 2021-09-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko įsakymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kuratorių paskyrimo. Įsakymu nutarta paskirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus kuratoriais ir sudaromos teisėjų poros (grupės), nesant vieno iš teisėjų dėl jam suteiktų kasmetinių atostogų, atlikti šio įsakymo 2 punkte numatytus procesinius veiksmus kuruojamojo teisėjo nagrinėjamose ar išnagrinėtose bylose. Įsakymo 1.43. punkte numatyta, kad kuratorių pora yra Inga Vaišvilienė – Jurga Virgailienė Mečkauskienė. Įsakymo 2.1.3. punkte numatyta, jog kuratoriui pavedama: išspręsti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, keitimo ar panaikinimo (tais atvejais, kai nustatomas terminas atsiliepti į tokį prašymą ar nutariama nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuratorius sprendžia tik tokių prašymų priėmimo ir terminų atsiliepimams pateikti nustatymo klausimus). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, o ne pavieniai teisėjai, yra suprantamas kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdanti institucija ir konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjo ir 2021-12-28 nutartį priėmė teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė. Apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
25. Teisėjų tarybos 2016-05-27 nutarime Nr. 13P-65-(7.1.2) „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ (toliau – Standartai) tarp teismo sprendimo motyvams keliamų reikalavimų reikalavimo teismui remtis tais pačiais motyvais, kuriais teismas jau rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą toje pačioje byloje, nėra.
26. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovo argumentais pažymi, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neturi pareigos remtis išimtinai vien tik tais pačiais motyvais, kuriais rėmėsi priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo.
27. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad 2021-09-30 nutarties ir 2021-12-28 nutarties motyvai tarpusavyje neprieštarauja vienas kitam. Tiek nustatant laikiną bendravimo tvarką, tiek ir teismui atsisakant pakeisti laikinos bendravimo tvarkos organizavimo vietą, remtasi aplinkybe, kad būtent atsakovas iš pradžių nesudarė galimybių Tarnybos atstovams apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, o laikinos bendravimo tvarkos nustatymas nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje atitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
28. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-28 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.