Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-06-30 · Civilinė byla Nr. 2-66-752/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
2-66-752/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Atsakovas
D. M.
Trečiasis asmuo
R. M.
Ieškovas
E. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-66-752/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18149-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.1.; 2.6.2.4.3.; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. B.,atsakovui D. M.,atsakovo atstovui advokatui G. K.,trečiajam asmeniui R. M.,trečiajam asmeniui R. M.,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, piniginių lėšų priteisimo ir pagal atsakovo D. M. patikslintą priešieškinį E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo.

Byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankškų reikalavimų - AB „Swedbank“ bankas, R. M., R. M., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2014-09-30 ieškovė E. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukters D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo D. M. nepilnametės dukters išlaikymui po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę (1 t., b.l. 3-6).

2015-01-20 ieškovė patikslino ir papildė ieškinio reikalavimus. Patikslintu ieškiniu prašė:

1. Nutraukti jos ir atsakovo D. M. santuoką, sudarytą 2004-07-23 Kauno m. CMS, įrašo Nr. 1254, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovei – M., o atsakovui – M.;

3. Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 1/2 dalį 2005-08-17 sutarties Nr. 17089 pagrindu įgyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 9850 Eur;

- 1/2 dalį 2011-06-27 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įgyto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 39250 Eur.

Atsakovui D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti :

- 1/2 dalį 2005-08-17 sutarties Nr. 17089 pagrindu įgyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 9850 Eur;

- ½ dalį 2011-06-27 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įgyto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 39 250 Eur.

4. Pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teises į 41 994,90 Eur (145 000 Lt) piniginių lėšų, gautų pardavus 2004-11-17 sutarties pagrindu ieškovei E. M. padovanotą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šias lėšas ieškovei priteisiant iš atsakovo D. M..

5. Pripažinti, kad visus tolimesnius įsipareigojimus, susijusius su 2005-08-29 kredito sutarties Nr. 05-055791-FA, sudarytos su D. M. ir „Swedbank“ AB, bei 2005-08-29 laidavimo sutarties Nr. 05-055791-LA1, sudarytos su E. M. ir „Swedbank“ AB banku, su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais, vykdymu, visoje apimtyje vykdys šalys bendrai, lygiomis dalimis, nekeičiant sutartimis prisiimtos solidarios atsakomybės sąlygų, kurios likutis patikslinto ieškinio pateikimo dienai yra 107 925, 78 Eur;

6. Nustatyti, kad atsakovui D. M. nevykdant solidarių įsipareigojimų pagal 2005-08-29 kredito sutartį Nr. 05-055791-FA, sudarytą su D. M. ir „Swedbank“ AB su vėlesniais jos pakeitimais bei papildymais, ieškovė E. M. įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo D. M.;

7. Nustatyti nepilnametės dukters D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina E. M.;

8. Priteisti iš atsakovo D. M. nepilnametės dukters D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Euru (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę;

9. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (2 t., b.l. 3-9).

Atsiliepimas

Atsakovas D. M. su pradinio ieškinio reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nesutiko (1 t. b.l 36-38). Su patikslintais ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. 2015-02-05 atsiliepime nurodė, kad sutinka su santuokos nutraukimu, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta turėtų būti pripažinta tik ieškovė E. M.. Atsakovas neprieštaravo, kad nutraukus santuoką, ieškovei liktų santuokinė pavardė. Taip pat sutiko su ieškovės nurodytu santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimu – t.y. priteisiant kiekviemam po ½ dalį žemės sklypo ir gynamojo namo ir, kad po santuokos nutraukimo, abu jie liktų solidariai atsakingi AB „Swedbank“, nekeičiant kredito ir laidavimo sutartimis prisiimtos solidariosios atsakomybės sąlygų. Nesutiko su reikalavimu pripažinti ieškovės asmeninėmis lėšomis 41 994,90 Eur (145 000 Lt) piniginių lėšų, gautų pardavus 2004-11-17 sutarties pagrindu ieškovei E. M. padovanotą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šias lėšas ieškovei priteisiant iš atsakovo D. M..

Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad su ieškove turi dar vieną kreditorių - jo tėvą R. M., kurio atžvilgiu yra solidarūs skolininkai, nes tėvas paskolino jiems pinigų namo statybai. 2009-03-10 sutartyje nurodyta, kad paskolino 178 000 Lt (51 552,36 Eur), tačiau realiai paskolino didesnę sumą - t.y. 187 438,90 Lt (54 286,90 Eur).

Dėl dukters gyvenamosiuos vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo iš jo priteisimo atsakovas tiek atsiliepime į pradinį ieškinį, tiek ir jį patikslinus, laikėsi pozicijos, kad dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo (2 t. b.l. 56-66).

2015-03-26 atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

1. Nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2004-07-23 Kauno m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1254, dėl ieškovės E. M. kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei E. M. palikti jos santuokinę pavardę „M.“, o atsakovui – pavardę „M.“;

3. Nustatyti nepilnametės dukters D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu;

4. Priteisti iš ieškovės E. M. išlaikymą nepilnametei dukrai D. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti D. M.;

6. Padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei E. M. ir atsakovui D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisiant po:

- 1/2 dalį 2005-0847 sutarties Nr. 17089 pagrindu įgyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 9 850 Eur;

- ½ dalį 2011-06-27 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įgyto pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 39 250 Eur.

7. Ieškovės E. M. reikalavimą pripažinti 41 994,90 Eur (145 000 Lt) piniginių lėšų, gautų pardavus 2004-11-17 sutarties pagrindu ieškovei E. M. padovanotą butą su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės E. M. asmenine nuosavybe, šias lėšas priteisiant iš atsakovo D. M., atmesti.

8. Pripažinti, kad visus tolimesnius įsipareigojimus, susijusius su 2005-08-29 kredito sutarties Nr. 05-055791-FA, sudarytos su D. M. ir AB „Swedbank“ banku bei 2005-08-29 laidavimo sutarties Nr. 05-055791-LAI, sudarytos su E. M. ir AB „Swedbank“ banku vykdymu, su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais, visoje apimtyje vykdys šalys bendrai, lygiomis dalimis, nekeičiant sutartimis prisiimtos solidariosios atsakomybės sąlygų, kurios likutis - 107 303,64 Eur;

9. Nustatyti, kad ieškovei E. M. nevykdant solidarių įsipareigojimų pagal 2005-08-29 kredito sutartį Nr. 05-055791-FA (su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), atsakovas D. M. įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovės E. M..

10. Pripažinti, kad visus tolimesnius įsipareigojimus, susijusius su 2009-03-10 sutarties, sudarytos tarp D. M. ir R. M., vykdymu visoje apimtyje vykdys šalys bendrai, lygiomis dalimis, nekeičiant sutartimis prisiimtos solidariosios atsakomybės sąlygų.

11. Nustatyti, kad ieškovei E. M. nevykdant solidarių įsipareigojimų pagal 2009-03-10 sutartį, atsakovas D. M. įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovės E. M..

12. Nustatyti ieškovės E. M. bendravimo su nepilnamete dukterimi D. M. tvarką:

1. E. M. turi teisę pasiimti dukrą adresu, kuriuo gyvena dukra, ar kitu sutartu su D. M. adresu, kiekvieną trečiadienį 17:30 val. ir grąžinti ją iki 20:00 val., adresu, kuriuo gyvena dukra;

2. E. M. turi teisę pasiimti dukrą kiekvieną mėnesio porinį penktadienį 16:30 val. adresu, kuriuo gyvena dukra, ar kitu sutartu su D. M. adresu, ir grąžinti ją sekmadienį ne vėliau kaip iki 20:00 val. adresu, kuriuo gyvena dukra;

3. Religinių švenčių metu ieškovė turi teisę paimti dukrą tokia tvarka:

3.1. E. M. turi teisę pasiimti dukrą neporiniais metais Šv. Kalėdų švenčių metu - gruodžio 24 d. nuo 12:00 iki 20:00 val., o poriniais metais - gruodžio 25 d. nuo 12:00 iki 20:00 val.;

3.2. E. M. turi teisę pasiimti dukrą poriniais metais Šv. Velykų švenčių metu - pirmą Šv. Velykų dieną nuo 12:00 iki 20:00 val.; o neporiniais metais – antrą Šv. Velykų dieną nuo 12:00 iki 20:00 val. vakaro;

4. D. M. turi teisę atsisakyti leisti motinai E. M. susitikti su dukra D., jeigu:

a. dukra serga;

b. E. M. yra apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų medžiagų.

5. Šia nustatoma bendravimo tvarka dukrai D. M. nėra draudžiama matytis su motina bet kuriuo metu, jei dukra išreiškia tokį norą.

13) Priteisti iš ieškovės E. M. atsakovo D. M. naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

14) Iš ieškovės priteisti atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b.l.3-20).

Šalies argumentai

2015-05-18 pareiškimu atsakovas patikslino priešieškinio dalyką ir prašė:

- Pripažinti dalį (1/2) atsakovo D. M. 1448,10 Eur (5000 Lt) piniginių lėšų (santaupų), įgytų iki santuokos sudarymo, asmenine atsakovo D. M. nuosavybe, šias lėšas priteisiant iš ieškovės E. M. kaip kompensaciją;

- Pripažinti atsakovo D. M. 8298,62 Eur (28653,47 Lt) pinigines lėšas (santaupas), kurios buvo pervestos ieškovei E. M. į jos asmeninę sąskaitą, jo asmenine nuosavybe, šias lėšas priteisiant iš ieškovės E. M. kaip kompensaciją pagerinus ieškovei asmenine nuosavybe teise priklausantį turtą (3 t., b.l. 100-105).

2016-01-21 atsakovas šių reikalavimų atsisakė (5 t., b.l. 86-87). Atsakovo atsisakymas nuo šių reikalavimų buvo priimtas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi ir civilinė byla toje dalyje nutraukta (5 t., b.l. 91-92).

Šalies argumentai

2016-05-16 pareiškimu atsakovas papildė priešieškinio reikalavimus, prašydamas: nustačius dukters gyvenamąją su ieškove, uždrausti jai išsivežti dukrą nuolatiniam gyvenimui už Lietuvos Respublikos ribų be atsakovo D. M. rašytinio sutikimo;

Nustačius dukters gyvenamąją su ieškove, nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra D. M. tvarką: ieškovė privalo raštu informuoti atsakovą apie ketinimą laikinai išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų, apie tai pranešant nedelsiant, bet ne vėliai kaip prieš 14 lkalendorinių dienų iki planuojamo išvykimo, rašytiniame pranešime nurodant šią informaciją: išvykimo datą, trukmę, šalį (-is) į kurią vykstama, kelionės tikslą, laikinos gyvenamosios vietos adresą (-us) bei galimas kelionės metu komunikavimo su dukra priemones (pvz. telefono numertį, el. pašto adresą, Skype vartotojo adresą, Facebook vartotojo adresą ir kt.), ( 6 t. b.l. 81-84).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai. Jų santuoka sudaryta 2004 m. m. liepos 23 d., Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1254. Šalims gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra D. M. (1 t. b.l. 9, 10). Iki 2014-09-18 šeima gyveno kartu, (duomenys neskelbtini). VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo adresu esantis žemės sklypas su statiniais šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendra nekilnojamojo turto vertė – 98 200 Eur: 0,1300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 19 700 Eur, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 214,54 kv.m., kuriame yra 7 kambariai, vidutinė rinkos vertė – 78 500 Eur. Vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, 2015-01-08 duomenimis. Žemės sklypas įgytas 2005-08-17 pirkimo – pardavimo sutarties ir priėmimo – perdavimo akto Nr. 17089 pagrindu, o gyvenamasis namas - 2011-06-27 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Minėtas nekilnojamajam turtui nuo 2008-06-18 įregistruota hipoteka (2 t. b.l. 12-14).

Tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo - abu prašo santuoką nutraukti, abu pripažįsta, kad nuo 2014-09-18 kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jų šeima faktiškai iširusi. Tačiau šalys nesutaria dėl santuokos iširimo priežasčių – ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas kalta laiko tiktai ieškovę, prašo santuoką nutraukti dėl jos vienos klaltės. Šalys nesutaria ir dėl dukros gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos. Ginčas kyla ir kai kuriais turtiniais klausimais.

Tarp šalių nėra ginčo dėl minėto nekilnojamojo turto rinkos vertės ir jo padalijimo - abu prašo turtą dalinti natūra, lygiomis dalimis. Taip pat sutinka, kad jų prievolė kreditoriui „Swedbank“ AB yra solidari. Tačiau ieškovė nesutinka, jog kartu su D. M. yra solidariai atsakinga atsakovo tėvams pagal 2009-03-10 paskolos sutartį (paskolos raštelį), sudarytą atsakovo ir trečiojo asmens R. M., o atsakovas nesutinka, kad iš jo būtų priteista ieškovei 41 994,90 Eur (145 000 Lt) piniginių lėšų, kurios buvo gautos ir pervestos į atsakovo sąskaitą 2009-04-15 pardavus ieškovei dovanotą butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2004 m. liepos 23 d., Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1254 (1 t., b.l. 9).

Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 t. b.l. 3-9).

Atsakovas kalta dėl santuokos iširimo prašė pripažinti ieškovę (3 t. b.l. 3-20).

Pažymėtina, kad nagrinėjama byla iškelta 2014-09-30 ieškovės pateikto ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagrindu. Pradiniame ieškinyje ieškovė nereiškė reikalavimo santuoką nutraukti, tačiau nurodė, kad su atsakovu nesutaria, tarp jų kyla barniai dėl buitinių problemų, dėl atsakovo tėvų nuolatinio kišimosi į jų bendrą gyvenimą. 2014-09-17 tarp jų įvyko konfliktas, ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskirta kardomoji priemonė, dėl kurios ji buvo priversta išeiti iš namų ir gyventi atskirai nuo sutuoktinio (1 t. b.l. 3-6).

2015-01-20 ieškovė ieškinį patikslino, be reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pareikšdama reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitus reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimo pasekmėmis. Ieškovė nurodė, kad jų šeimos iširimą nulėmė charakterių nesutapimai, dėl ko šeimoje nuolat kildavo konfliktai. Nesutardavo dėl buitinių problemų ir dėl atsakovo tėvų nuolatinio kišimosi į jų bendrą gyvenimą. Ieškovė detalizavo savo išėjimo iš namų aplinkybes, nurodydama, kad 2014 m. rugsėjo 17 d kilus eiliniam barniui, atsakovas iškvietė policiją, ko pasekoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00882-14. Ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad ji 2014-09-17 apie 22.00 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto su savo vyru atsakovu D. M. metu, tyčia sudavė jam du kartus telefono pakrovėju per kairę ranką ir petį, nagais apdraskė kairį šoną, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Tokiu būdu ieškovė įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. 2 d. Minėtą ikiteisminį tyrimą atliekančios tyrėjos 2014-09-18 nutarimu ieškovei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjima neišvykti, be to, ji įpareigota nesilankyti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nebendrauti bei neieškoti ryšių su atsakovu D. M.. Dėl jai paskirtos kardomosios priemonęs sąlygų ieškovė išsikėlė gyventi pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio jos santykiai su atsakovu dar labiau pablogėjo. Ieškovė taip pat nurodė, kad su atsakovu kaip sutuoktiniai negyvena jau daugiau nei metus, neveda bendro ūkio, todėl tolesnis santuokinis gyvenimas tapo visiškai neįmanomu (1 t. b.l. 3-6, 2 t. 3-9).

Atsakovas D. M. sutiko, kad jo ir ieškovės santuoka iširo ir turi būti nutraukta, tačiau su reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės nesutiko, kalta dėl santuokos nutraukimo prašė pripažinti ieškovę ir santuoką nutraukti dėl jos vienos kaltės. Savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į pradinį ir patikslintą ieškinį, priešieškinyje) nurodė, kad ieškovė jam nebuvo lojali ir atsidavusi sutuoktinė, ilgainiui ji vis mažiau dėmesio ėmė skirti šeimai, santuokiniam gyvenimui, tapo abejinga, nebesirūpino šeimos santarve ir gerove, neatliko savo kaip sutuoktinės pareigų. Ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina dukros saugumu, jos išlaikymu, būdama išgėrusi vežasi dukrą automobiliu, yra neatsakinga, kuris laikas niekur nedirba. Tuo tarpu atsakovo požiūris į šeimą ir dukters auklėjimą yra atsakingas, jis buvo atsidavęs ir lojalus ieškovei, rūpinosi ja ir dukra, jų bendru gyvenimu. Teigė, kad ne kartą mėgino kalbėti su ieškove apie jos nesaikingą alkoholio vartojimą ir ieškoti problemos sprendimo būdų, tačiau problemų sprendimas nebuvo konstruktyvus, ieškovė ne kartą žadėjo nebevartoti alkoholio, pasikeisti, susirasti darbą, tačiau ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu, nesugebėdavo išsilaikyti darbe, dažnai jį keisdavo. Ieškovė ėmė nevaldyti emocijų, tapo dirgli, linkusi į konfliktus, jos elgesys tapo agresyvus ir neprognozuojamas. 2014-09-17 būdama apsvaigusi nuo alkoholio (buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas), ieškovė puolė muštis - konflikto metu trenkė ne tik atsakovui, bet ir užgavo nepilnametę dukrą. Atsakovui teko kviesti policiją.

Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovė atsakovo atžvilgiu ir anksčiau yra naudojusi smurtą, išgėrusi vairuoja automobilį, kartu vežasi dukrą. 2014 m. vasarą atsakovas kelis kartus ją rado geriančią automobilyje, prie karjero. Kartu būdavo ir dukra.

Be to, atsakovas mano, jog ieškovė buvo jam neištikima, kadangi ji ne kartą yra negrįžusi namo ne tik kelias naktis, bet ir savaitę ar net mėnesį, ėmė bendrauti su neaiškiais asmenimis, su jais išgėrinėti, visiškai nesirūpino dukra.

Atsakovas laikė, kad tokiu savo elgesiu ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko bendras tolimesnis gyvenimas santuokoje tapo negalimas. Nurodė, kad jau kuris laikas su ieškove negyvena nei šeimyninio, nei santuokinio gyvenimo, jų nesieja bendri interesai, skiriasi požiūriai į santuoką ir šeimą, todėl santuoka nutrauktina, kalta dėl santuokos nutraukimo turėtų būti pripažinta tik ieškovė (1 t. b.l. 36-38, 2 t. b.l. 56-66, 3 t. b.l. 3-20).

Ieškovė E. M. nesutiko, kad su santuoka iširo išimtinai dėl jos vienos kaltės. Ieškovės teigimu, ji ėmėsi visų įmanomų būdų bandydama išsaugoti santuoką, t.y. atsakovui pareikalavus, kreipėsi pagalbos į medikus, ką patvirtina ir atsakovo pateikta UAB „|Amedana" pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigą dėl padidinto alkoholio vartojimo, 2014-11-05 kreipėsi į MB „Rytų klinika" dėl psichiatro konsultacijos.

Ieškovė teigė, kad ji būdavo nuolat žemindama atsakovo ir laikoma jo neverta. Norėdama susitaikyti su atsakovu ir išsaugoti šeimą, ieškovė yra parašiusi pasižadėjimus, nes atsakovas nurodydavo ieškovei prašyti jo atleidimo. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė ji jautė nuolatinę įtampą. 2014 m. rugsėjo 17 d. kilus eiliniam barniui šeimoje, atsakovas pasinaudojo susiklosčiusia situacija ir iškvietė policijos pareigūnus, ko pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00882-14, tačiau 2015-04-16 nuosprendžiu ji yra išteisinta, kas tik patvirtina, kad atsakovas nuolat stengiasi pažeminti ieškovę ir pasinaudoti bet kokia situacija, kad jai pakenkti.

Ieškovė taip pat neigė neištikimybę atsakovui, jos vertinimu, atsakovo argumentai dėl jos neištikimybės visiškai nepagrįsti. Ieškovės vertinimu, tiek ji, tiek atsakovas kalti dėl santuokos iširimo. Todėl turėtų būti tenkinamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir reikalavimas priteisti jam 1500 Eur neturtinę žalą, atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas palaikė ieškinyje ir priešieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl santuokos iširimo priežasčių.

Ieškovė, detalizuodama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu kartu gyventi pradėjo nuo 2003 metų. Gyveno jos tėvų bute. Jiems susituokus 2004 metais, tėvai iš buto išsikraustė ir butą jai padovanojo. Pradėjus lauktis kūdikio, atsakovas įsidarbino UAB „Vilniaus prekyba“ ir devynis metus važinėjo į darbą Vilniuje. Kartais dirbdavo ir šeštadienį. Dukrą ji augino viena. Ji turi aukštąjį psichologinį išsilavinimą, paaugus dukrai, įsidarbino policijoje nepilnamečių inspektore, o dukrai samdė auklę. Jos darbo valandos buvo ilgos, atsakovas taip pat grįždavo vėlai. Auklė papildomai dirbti nesutiko, todėl ji iš darbo išėjo. Kol dirbo, savo uždirbtus pinigus skyrė šeimai - pirko maistą, mokėjo auklei. Atsakovas irgi pirkdavo ir maisto, ir mokesčius mokėdavo. Jai išėjus iš darbo, gyveno iš atsakovo uždirbtų pinigų. Kai prasidėjo namo statyba, kadangi ji nedirbo ir turėjo daugiau laiko, rūpinosi medžiagų pirkimu, veždavo jas meistrams. Atsakovas į jos sąskaitą pervesdavo pinigų medžiagoms, plytelėms, dažams. Prie statybų padėdavo ir jos bei atsakovo tėvai. Nežinojo, kad pastačius gyvenamąjį namą, ten atsikels ir atsakovo tėvai. Namo projektą braižė patys, architektas jį patvirtino. Statybų eigoje suprato, kad vietoje garažo įrenginėjamos gyvenamosios patalpos. Tai buvo atsakovo sprendimas, kad jo tėvai gyventų kartu. Ji nenorėjo gyventi su uošviais. Jos santykiai su atsakovo tėvais nebuvo geri, nes gimus dukrai, anyta parašė jai laišką, kad ji atėmė sūnų. Atsakovo tėvai kišosi į jų gyvenimą, o atsakovas viską tarėsi su savo tėvais. Dėl to šeimoje kildavo nesutarimai.

Praėjus pusmečiui nuo uošvių apsigyvenimo jiems priklausančiame name, uošvis R. M. prieš ją pavartojo smurtą. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Po lauko darbų jai pasilikus vienai kieme, atėjo R. M. ir be jokios priežasties trenkė jai. Atsakovo tėvas R. M. naudodavo prieš ją ir psichologinį smurtą. Jie ir atsakovo tėvais naudojosi viena šildymo sistema, elektra. Kai atsakovas išvažiuodavo į darbą, uošvis užsukdavo vandenį, išjungdavo elektrą. Dėl R. M. fizinio ir psichologinio smurto į policiją nesikreipė. Bijojo toliau gyventi su atsakovo tėvais, kalbėjosi apie tai su atsakovu, prašė ir atsakovo tėvų, kad išsikeltų, nes namas buvo statytas jų šeimai, o ne atsakovo tėvams. Tačiau atsakovo tėvai pasakydavo, kad gyvena pas sūnų, o ne pas ieškovę. Atsakovas buvo be nuomonės šiuo klausimu. Ji netgi buvo pasirengusi išsikelti pati, susirado butą Panemunėje, sumokėjo rankpinigius, tačiau likus dienai iki išsikėlimo atsakovas išsikelti atsisakė. Taip ir liko name gyventi visi.

Atsikrausčius atsakovo tėvams, atsakovas taip pat pradėjo smurtauti. Ne kartą yra ją pastūmęs, tampęs už plaukų, už rankų, už kojų, apipylęs verdančiu vandeniu, smaugęs. Prieš dukrą taip pat buvo naudojamas fizinis ir psichinis smurtas, mergaitei buvo padaryta mėlynių. Atsakovas neklausydavo jos ir dukros nuomonės, jas mušdavo diržu, po 2-3 dienas neįleisdavo jos į namus. Dėl tokio atsakovo elgesio kokius tris kartus yra kvietusi policiją. Uošvis taip pat tyčiojosi iš jos, iš atvykusių pareigūnų. Jos pareiškimo policijoje nėra užregistruota, nes atvažiavus pareigūnams, ji atsisakydavo rašyti pareiškimą, nes norėjo išsaugoti šeimą. Tokiais atvejais išvažiuodavo su dukra pas savo tėvus. Paskutinį kartą buvo išėjusi 4-5 dienom. Buvo pabėgusi pas tėvus ir viena. Atsakovas darė jai ir psichologinį spaudimą, provokavo, kėlė įtampą, visur ją sekiojo ir filmavo telefonu, net ir tualete. Atsakovo psichinis ir fizinis smurtas truko iki paskutinio jų konflikto 2014 metais, po kurio ji išsikėlė iš namų. Dėl smurtinio elgesio atsakovas lankėsi pas psichologą, ėjo tramdyti pykčio. Kol neprasidėjo atsakovo smurtas, jų santykiai nebuvo blogi. Tačiau sutuoktinio ištisai nebūdavo namuose, arba jis būdavo su savo tėvais, o ne su ja ir dukra. Atsakovo tėvai atimdavo visą jų laisvalaikį, sugalvodavo tai į kaimą važiuoti, tai į sodą. Darbo dienomis atsakovas išvažiuodavo į darbą pusę septynių ryto, o grįždavo 21 arba 21:30 val. Dviese jie pabūdavo retai. Ji rūpinosi dukra, namais. Iš jos pusės jokio netinkamo elgesio nebuvo. Priklausomybės alkoholiui ji neturi, priklausomybės ligų centre nėra registruota, Minesotos programos nelankė. Nebuvo bausta už vairavimą neblaiviai. Klinikoje Mirameda lankėsi pas psichologą dėl šeimos išsaugojimo. Nežino, kodėl klinikos pažymoje parašyta, kad kreipėsi dėl padidinto alkoholio vartojimo. Su psichologu šnekėjosi apie viską – tame tarpe ir apie alkoholį, ir apie šeimos išsaugojimą. Neištikimybės iš jos pusės nebuvo. Atsakovo nurodyto asmens - E. P. ji asmeniškai nepažįsta, tik žino, kad jis yra jų kaimynas. Jį pažįsta tiek pat, kiek ir atsakovas. A. P. nepažįsta. Apie filmuotą vaizdo įrašą prie karjero gali pasakyti tik tiek, kad vasarą buvo su draugėm ir vaikais prie vandens. Ji buvo blaivi.

Dėl visų paminėtų priežasčių jų bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, taikytis nepageidauja, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad dar iki santuokos sudarymo atsikraustė gyventi pas ieškovę į butą, kur ji gyveno su savo tėvais. Jis pradėjo rūpintis visom išlaidom, mokesčiais. Paskui susituokė, gimė dukra. Supranta, kad gimus dukrai, ieškovei nebuvo lengva. Jis dirbo Vilniuje, išvažiuodavo prieš 7 val., grįždavo po 18 valandos. Nedarbo metu padėdavo žmonai, rūpinosi dukra. Susirasti darbą Kaune nebuvo lengva. Kaune įsidarbino tik apie 2013 m. Tuomet jau galėjo daugiau prisidėti prie dukros priežiūros, vežiodavo ją į mokyklą, o seneliai pasiimdavo. Tarp jo ir ieškovės kildavo įvairių šeimyninių barnių, tačiau daugiausia dėl to, kad ieškovė išgėrinėdavo. Ieškovė norėjo dirbti grožio salone, lankė „Nagavitos“ kursus, kad galėtų pradėti dirbti. Baigusi buvo įsidarbinusi tai vienoje, tai kitoje kirpykloje. Pakankamai pinigų ieškovė neuždirbdavo, jam tekdavo mokėti ir už kirpyklos nuomą. Tuo metu ieškovė jau buvo pradėjusi išgėrinėti. Pradžioje išgerdavo tik per susitikimus su draugais, per šventes. Vėliau išgėrinėjimai tapo vis dažnesni. Ieškovė pripažino, kad jai reikia pagalbos, kad ji alkoholikė, nevaldo situacijos, kad jai reikia koduotis. Kartu ieškojo sprendimų, su ja buvo pas šeimos psichologą, važiavo į Rytų kliniką, ieškovė ketino koduotis, bet po to atsisakė. Pradėjo lankyti Minesotos programą, bet po dviejų savaičių nutraukė. Padėtis pradėjo dar labiau blogėti, kai ieškovė buvo atleista iš darbo kirpykloje Vaišvydavoje. Ji ėmė dar dažniau išgėrinėti, negrįžti į namus, girta važinėti automobiliu. Būdavo, vakarais išvažiuodavo ir negrįždavo. Jis nežinodavo ką dukrai paaiškinti. Ieškovė palikdavo jį ir dukrą po porą savaičių. Aiškindavo, kad buvo pas drauges, pas tėvus. Dukra jai pusę metų nerūpėjo. Prieš skyrybas ieškovė pradėjo palaikyti santykius su kitais vyrais. Sužinojo, kad ji bendrauja su kaimynu E. P. P.žmona jam paskambino ir apie tai pasakė. Sakė, kad jos vyras jai pasakojo, kad planuoja bendrą gyvenimą su ieškove. Po to pati ieškovė jam prisipažino, kad su juo bendrauja. Ir pats buvo aptikęs, kad ieškovė su juo mašinoje išgėrinėja. Taip pat matė, kaip su juo ieškovė nuvažiavo į viešbutį. Grįžtant vėlai vakare namo, pamatė P. mašiną, kurią vairavo ieškovė. Jis važiavo paskui, matė, kad jie nuvažiavo į degalinę, nusipirko alkoholio ir nuvažiavo į viešbutį. Po to ieškovės santykiai su P. pablogėjo. Po kurio laiko jam pačiam paskambino E. P. ir pasakė, kad su ieškove jie bendravo, taip pat ir intymiai, kad ieškovė jam yra skolinga, kad dabar jie susipykę. Paskutiniu metu ieškovė gerdavo viena namuose, kai dukra būdavo pas uošvius ar mokykloje. Ieškovė tai slėpdavo. Grįžęs iš darbo jis rasdavo alkoholio butelius. Alkoholį išpildavo, o kai ieškovė išsiblaivydavo, sakydavo, kad jai reikia gydytis. Fizinio smurto jos atžvilgiu nevartojo. Tai ieškovė išgėrusi smurtaudavo prieš jį. Buvo iškvietęs pareigūnus, bet paskui atleido, nes ji prisižadėjo gydytis.

Paskutinis taškas buvo 2014 m. rugsėjo 17 d. konfliktas. Grįžęs namo, rado uošvienę svečiuose. Jos abi su ieškove išgėrinėjo. Jis padėjo dukrai ruošti pamokas. Tarp jų įvyko konfliktas. Ieškovė prieš jį panaudojo fizinį smurtą, sudavė ir dukrai. Jis prieš ieškovę ir dukrą nesmurtavo, iškvietė pareigūnus. Dukra teisme neteisingai sakė, kad jis vartojo smurtą prieš ją ir ieškovę. Po šio įvykio ieškovė išsikraustė, o dukra liko gyventi su juo. Galvojo, kad viskas pagerės. Tačiau nieko nesakiusi ieškovė pasiėmė dukrą iš mokyklos, o atvažiavę jos tėvai pasiėmė dukros daiktus. Po to su antstole atvykusi ieškovė pasiėmė savo daiktus. Vertina, kad jų šeima iširo dėl ieškovės girtavimo ir neištikimybės.

Savo kaltės dėl šeimos iširimo atsakovas nemato. Jis dirbo, stengėsi, prižiūrėjo dukrą. Su ieškove bandė kalbėtis, kad eitų gydytis, ėjo su ja į klinikas. Ieškovė bandė gydytis, bet pradėjo su kitais vyrais susitikinėti, nebegrįžti į namus, išgėrusi konfliktavo. Jo tėvai buvo paėmę ieškovės automobilį, kad ji girta nevažinėtų. Tada ji iškvietė policiją, kad atsakovas neduoda jai mašinos. Nei jis, nei jo tėvas smurto prieš ieškovę nevartojo.

Jo tėvai į namą atsikraustė, kad galėtų jiems padėti. Buvo toks susitarimas, kad tėvai paskolina jiems pinigų ir gyvena kartu su jais. Grąžinus paskolą, tėvai būtų išsikraustę. Ieškovė žinojo apie šį susitarimą. Tėvai į jų gyvenimą nesikišo, padėjo jiems kaip galėjo, ir dukrą prižiūrėjo, paimdavo ją iš mokyklos. Ieškovė sutardavo su jo tėvais, jie visi kartu važiuodavo į keliones, atostogaudavo. Dviese su ieškove taip pat atostogaudavo, buvo Tenerifėje, važiuodavome prie jūros, ežerų. Kartu su ieškove spręsdavo, su kuo važiuoti į keliones. Prasidėjus nesutarimams, ieškovė norėjo, kad jo tėvai išsikraustytų. Dėl to buvo diskusijų, kalbėjosi ir su tėvais. Tačiau kadangi tėvai buvo paskolinę jiems pinigų, neturėjo kaip jų iškraustyti. Su ieškove svarstė įvairius variantus. Buvo susiradę butą, bet priėmė sprendimą visiems likti gyventi tame name, nes būtų sunku buvę mokėti komunalinius mokesčius, paskolą. Ieškovei sakė, kad pirma jai reikia susirasti darbą.

Jis ieškovės nevarydavo iš namų. Ji pati užgerdavo ir išeidavo. Buvo išėjusi keliom savaitėm, vieną kartą išėjo mėnesiui. Po to būdavo laikas, kai negerdavo, po to vėl gerdavo ir eidavo iš namų. Būdavo, pasakydavo jam, kad iki parduotuvės važiuoja ir negrįždavo. Dukra klausinėjo kur mama. Jis jai skambindavo, tačiau ieškovė nekeldavo ragelio. Grįžusi sakydavo, kad buvo pas drauges, pas tėvus. Būdavo, kad ieškovė išvažiuodavo ir su dukra. Ieškovė gerdavo, o dukra būdavo šalia.

Atsakovas taip pat paaiškino, kad važiavo prie karjero pasiimti dukros. Rado ieškovę geriančią alų ir bendraujančią su E. P., todėl ją filmavo. Filmavo ir tą dieną, kai įvyko konfliktas. Dukra sakė, kad nenori būti su mama. Jis siūlė ieškovei išeiti iš kambario. Ieškovė konfliktavo, norėjo su dukra užsidaryti tualete. Tualete filmavo ieškovę, o ne vaiką. Gal ir nevisai gerai padarė, kad filmavo. Kiek jam žinoma, ieškovė ir toliau išgėrinėja, girta sukėlė avariją.

Iš šių šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstytų argumentų ir nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad abu sutuoktiniai turi daug priekaištų vienas kitam. Nors ieškovė kito sutuoktinio kaltės neakcentuoja ir vertina, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, pagrindine nesutarimų priežastimi laikydama jų charakterių savybes, tačiau iš ieškovės nurodytų konkrečių šeimos gyvenimo aplinkybių matyti, kad atsakovą ji kaltina tuo, kad jis mažai prisidėjo prie buities darbų ir dukros priežiūros, nepalaikė jos santykiuose su savo tėvais, nepaisė jos nuomonės įvairiais šeimos gyvenimo klausimais, jos atžvilgiu elgėsi nepagarbiai ir žeminančiai, smurtavo prieš dukrą ir ją.

Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kad atsakovui beveik visą jų bendro gyvenimo laikotarpį dirbant Vilniuje, jai teko didžioji buitinių rūpesčių ir dukros priežiūros našta. To neneigė ir atsakovas, paaiškindamas, kad tik nuo 2013 metų susirado darbą Kaune ir turėjo galimybę daugiau padėti sutuoktinei. Akivaizdu ir tai, kad ieškovei buvo sunku ne tik dėl jai tekusios didesnės buitinių rūpesčių naštos, bet ir dėl to, kad ji nesijautė gerai savo šeimos namuose, kadangi juose gyveno ir atsakovo tėvai, su kuriais jos santykiai buvo įtempti. Ieškovė nuo pat bylos iškėlimo pradžios teigė, kad atsakovo tėvai kišosi į jų šeimos gyvenimą, savo planais atimdavo jų laisvalaikį, jiems nelikdavo laiko pabūti kartu. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad šių ieškovės priekaištų ir nuoskaudų jis nesuprato. Tėvų gyvenimą viename name atsakovas vertino tik kaip teigiamą dalyką, motyvuodamas, kad gyvendami kartu tėvai turėjo didesnes galimybes jiems padėti, prižiūrėjo jų dukrą. Tačiau priimdamas tokią tėvų pagalbą atsakovas pirmiausia turėjo atsižvelgti ir į ieškovės nuomonę, įvertinti, kad ieškovės santykiai su jo tėvais nėra tokie artimi kaip jo. Atsiradus įtampai ir esant konfliktiškiems sutuoktinės ir jo tėvų santykiams, atsakovas pirmiausia turėjo remti savo sutuoktinę, imtis priemonių apsaugoti savo šeimos gyvenimo privatumą, o ne žiūrėti savo tėvų interesų ir noro gyventi jų šeimos namuose. Atsakovas pripažįsta, kad kalbėjosi su savo tėvais dėl jų išsikėlimo, tačiau tėvams nesutikus išsikelti, jis nepalaikė ieškovės siūlymo patiems išsinuomoti atskirą būstą, motyvuodamas atsirasiančiais papildomais finansiniais įsipareigojimais mokėti nuomą, komunalinius mokesčius, sakė ieškovei, kad pirmiausia ji turėtų susirasti darbą. Teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai nebuvo pagrįsti, nes byloje nėra įrodymų, kad šeima turėjo finansinių sunkumų ir nebūtų pajėgusi išsinuomoti atskirą būstą. Darytina išvada, kad tik dėl atsakovo nenoro suprasti ir palaikyti savo sutuoktinę, nebuvo užtikrintas šeimos gyvenimo privatumas nuo atsakovo tėvų daromos įtakos, susilpnino ieškovės pasitikėjimą sutuoktiniu. Tai neabejotinai turėjo reikšmės ir šalių tarpusavio santykiams.

Atsakovas ne tik nepalaikė savo sutuoktinės santykiuose su savo tėvais, bet ir kilus įtarimams dėl jos neištikimybės, tikrindamas jos asmeninį susirašinėjimą, filmuodamas ir įrašinėdamas jos pokalbius tiek būnant išvykoje su dukra, tiek namuose, demonstravo nepagarbą jai ir nepasitikėjimą, žemino ieškovę. Toks atsakovo elgesys rodo, kad atsakovas nesiekė išsaugoti šeimos, nes toks atsakovo elgesys silpnino ieškovės pasitikėjimą sutuoktiniu, kas iš dalies sąlygojo artimo ryšio su juo praradimą ir gilino šalių tarpusavio santykių krizę.

Atsakovo nepagarbus, konfliktiškas ir provokuojantis elgesys matyti ir iš atsakovo pateiktos filmuotos medžiagos, kai 2014-09-17 tarpusavio barnio metu atsakovas filmavo ieškovę, liepė išeiti iš kambario, persekiojo ją ir neleido likti vienai vonios patalpoje, o galiausiai iškvietė policiją ir nepagrįstai apkaltino ieškovę jį sužalojus. Atsakovo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iškelta baudžiamoji byla, o dėl taikytos kardomosios priemonės ieškovė turėjo išsikelti iš šeimos namų. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo pateiktas vaizdo įrašas, duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, įtariant E. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ieškovei taikytas kardomąsias priemones, bei 2015-04-16 priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuriame padarytos analogiškos išvados apie atsakovo provokuojančius veiksmus (1 t. b.l. 11-12, 3 t. b.l. 55-58).

Toks atsakovo elgesys, kai dėl jo pačio išprovokuoto konflikto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovei buvo uždrausta gyventi šeimos namuose, visiškai išardė šeimą ir užkirto galimybes sutuoktiniams susitaikyti. Pažymėtina ir tai, kad visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, net ir po išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, atsakovas savo netinkamo elgesio šeimoje nė kiek neįžvelgė, kaltino tiktai ieškovę.

Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą jos ir dukros atžvilgiu, tampydavo ją už plaukų, už rankų, už kojų, yra apipylęs verdančiu vandeniu, smaugęs, dukrai buvo padaryta mėlynių. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovas po 2-3 dienas neįleisdavo jos į namus, dėl to ji kokius tris kartus yra kvietusi policiją. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė Specialisto išvadą Nr. G. 2589/10(02), kurioje iš ieškovės paaiškinimų aprašytos tokios įvykio aplinkybės: kad 2010-09-22 apie 22 val. namuose sutuoktinis D. M. sukinėjo rankas, užlaužė klairę koją, įspyrė į nugarą, ieškovė griuvo ir susimušė galvą, dešinę ranką. Medicininės pagalbos nesikreipė. Iš objektyvaus tyrimo duomenų nustatyta, kad ieškovei padarytos poodinės kraujosrūvos dešinio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai pakaušio srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( 2 t. b.l. 10-11).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, Specialisto išvada nėra objektyvus atsakovo smurtą pagrindžiantis įrodymas. Pati ieškovė nurodė, jog nei dėl šio, nei kitų jos nurodytų atsakovo fizinio smurto atvejų į policiją ji nesikreipė, ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėtas. Todėl neesant atlikto išsamesnio įvykio tyrimo, šio įvykio liudytojų, teismas neturi pagrindo vertinti, jog Specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus ieškovė patyrė dėl atsakovo smurtinių veiksmų.

Tačiau minėta Specialisto išvada patvirtina, jog jau 2010 metais šalys konfliktavo, nes esant geriems tarpusavio santykiams ieškovė nebūtų nurodžiusi teismo ekspertei, kad ją sužalojo sutuoktinis. Pažymėtina ir tai, kad šalių dukra nepilnametė D. M., apklausta nagrinėjant prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nurodė, kad atsakovas mušdavo ją ir mamą su diržu. Tokias aplinkybes nurodė ir ieškovė. Atsakovas neigė mušęs dukrą ir ieškovę, tačiau pripažino, jog yra bauginęs dukrą su diržu. Tokie atsakovo veiksmai sukėlė neigiamas emocijas tiek šalių dukrai, tiek ir ieškovei. Tai rodo atsakovo psichinį smurtą. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie vartotą fizinį smurtą, šios ir kitos jau nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovui prievartinis elgesys nebuvo svetimas.

Toks atsakovo elgesys ir tai, kad jis nepalaikė savo sutuoktinės, nerėmė jos moraliai, atsiradus menkiausiai dingsčiai demonstravo nepagarbą jai, žemino ir skaudino ją, rodo, kad atsakovas nebuvo lojalus, kas turėjo įtakos šalių tarpusavio santykiams, iš dalies sąlygojo artimo tarpusavio ryšio praradimą, tolimesnius šalių konfliktus ir šeimos iširimą.

Todėl teismas turi pagrindą vertinti, jog atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d.

Sutiktina, jog ieškovė taip pat kalta dėl šeimos iširimo. Ieškovės kaltę atsakovas grindė kito sutuoktinio kaltę preziumuojančiomis aplinkybėmis – ieškovės neištikimybe, nesirūpinimu šeima. Taip pat teigė, kad ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, kas taip pat turėjo reikšmės jų santykiams, šeimos biudžetui, nes ieškovė ilgai neišdirbdavo darbuose, tai keitė jos elgesį, darė agresyvia.

Tai, kad ieškovė buvo jam neištikima, atsakovas grindė ir tuo, kad ji ne kartą yra negrįžusi namo kelias naktis, savaitę ar net mėnesį, ėmė bendrauti su neaiškiais asmenimis, su jais išgėrinėti. Šias aplinkybes įrodinėjo pateikdamas atsakovei siųstų sms žinučių išrašus, paaiškindamas, kad ieškovei necenzūrinio pobūdžio žinutes rašė jos mama A. N., išreikšdama savo pasipiktinimą ieškovės nederamu elgesiu. Taip pat teigė, kad ieškovės artimus ryšius su kitais vyrais pagrindžia jai rašytos intymaus pobūdžio žinutės, klausimas, „tai kada mes auginsim bendrus vaikus?“ (2 t. b.l. 117). Tai, kad ieškovė galimai buvo atsakovui neištikima, atsakovo teigimu, patvirtina ir jo filmuota medžiaga, iš kurios matyti, jog ieškovę sutikus lauke bendraujančią su atsakovui nepažįstamu vyru, paklausus jos, ką visa tai reiškia, ieškovė negalėjo paaiškinti. Taip pat atsakovas teigė, jog yra pastebėjęs, jog ieškovė su E. P. lankėsi viešbučiuose Kauno mieste. Taip pat filmuotoje medžiagoje yra užfiksuotas nepilnametės dukters pokalbis, kurio metu dukra pasakė, jog ieškovė dažnai kalba „su savo meile“. Taip pat garso įrašas, kuriame vyko pokalbis tarp atsakovo, E. M., E. P. ir jo žmonos A. P.. Šio pokalbio metu A. P. bandė pasikalbėti su E. M. dėl jos vyro E. neištikimybės. Atsakovo vertinimu, garso įraše E. M. neneigė, jog palaiko intymius santykius su E. P.

Teismo vertinimu, minėti atsakovo pateikti įrodymai ieškovės neištikimybės fakto neįrodo. Visų pirma, teismas neturi galimybių įsitikinti atsakovo pateiktų SMS žinučių autentiškumu. Atsakovas nesikreipė į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl neaišku, ar atsakovo pateikovo pateiktų žinučių turinys, jų gavimo laikas ir siuntėjas neiškraipytas. Be to, nepateikti ieškovės atsakymai į gautas žinutes. Todėl netgi tuo atveju, jei ji gavo nurodyto turinio žinutes, rodo tik siuntėjo nekultūrą, bet ne netinkamą ieškovės elgesį.

Iš pateikto garso įrašo negalima nustatyti pokalbyje dalyvaujančių asmenų. Atsakovas teigė, kad ieškovę užsipuolusi moteris yra E. P., su kuriuo ieškovė palaikė intymius santykius, žmona. Tačiau nei atsakovo nurodytas E. P., nei jo žmona teismo posėdyje liudytojais nebuvo apklausti ir ieškovo neištikimybės fakto nepatvirtino.

Atsakovas taip pat teigė, jog pats yra matęs ieškovę su minėtu E. P. kartu vykstančius į viešbutį, taip pat kad pats E. P. jam yra skambinęs ir prisipažinęs, jog artimai bendravo su jo sutuoktine, yra turėjęs ir intymių santykių. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes – nei apie ieškovės ir E. P. lankymąsi viešbutyje, nei apie telefoninį pokalbį su E. P., to pokalbio turinį.

Ieškovės neištikimybę atsakovas įrodinėjo ir jo darytu vaizdo įrašu, ieškovei su dukra būnant išvykoje. Tačiau ieškovės neištikimybės faktas vaizdo įraše taip pat neužfiksuotas, jame nėra ir jokių šalutinių neištikimybės įrodymų. Tai, kad vaizdo įraše matyti, jog šalia ieškovės automobilio stovi ir daugiau automobilių, o be ieškovės ir šalių dukros yra ir daugiau asmenų, nereiškia, kad būdama išvykoje ieškovė buvo atsakovui neištikima. Netgi tuo atveju, jei vaizdo įraše užfiksuotas vyriškis yra atsakovo nurodytas E. P., tai nepatvirtina ieškovės neištikikimybės. Santuokos sudarymas nedraudžia sutuoktiniams bendrauti su priešingos lyties asmenimis ir toks faktas nevertintinas kaip neištikimybės įrodymas.

Ieškovė neigė turėjusi artimų ryšių su E. P.. Teigė, kad pažįsta jį tik kaip kaimyną, yra kelis kartus parvežusi į namus. Šios jos nurodytos aplinkybės nėra paneigtos.

Neesant jokių tiesioginių ieškovės neištikimybės įrodymų, teismas neturi pagrindo išvadai, kad iki faktinio šeimos iširimo 2014-09-17, ieškovė buvo atsakovui neištikima. Todėl teismas vertina, kad ieškovės neištikimybės atsakovas neįrodė.

Atsakovas taip pat nurodė, kad santuoka iširo ir dėl to, kad ieškovė pažeidė esmines sutuoktinės pareigas, t.y. kad ieškovė girtuokliavo, nedirbo, nesirūpino šeima ir dukra, o dėl padidinto alkoholio vartojimo ėmė nevaldyti emocijų, tapo dirgli, linkusi į konfliktus, jos elgesys tapo agresyvus ir neprognozuojamas, o 2014-09-17 konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, puolė muštis - trenkė ne tik atsakovui, bet užgavo ir nepilnametę dukrą, dėl ko atsakovui teko kviesti policiją.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovės agresyvų, smurtinį elgesį atsakovas įrodinėjo pateikta 2014-09-18 specialisto išvada Nr. G2366/14(02). Šioje išvadoje nurodytos tokios aplinkybės: kad 2014-09-17 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), žmona panaudojo fizinį smurtą, trenkdama telefono pakrovėju per kairę ranką bei kairį petį bei įdrėksdama į kairį šoną. Kelis kartus trenkė per galvą. Teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad atsakovui nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu kairio dilbio išoriniame paviršiuje, nubrozdinimas krūtinės kairėje. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 42). Aplinkybę, kad ieškovė smurtavo ne tik prieš jį, bet ir prieš nepilnametę dukrą, atsakovas įrodinėjo 2014-09-18 specialisto išvada Nr. G2367/14(02), kurioje nurodyta, kad 2014-09-17 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), mama prieš dukrą D. M. panaudojo fizinį smurtą, trenkdama ranka per galvą ir sukeldama fizinį skauismą. Teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad D. M. nustatyta kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatinėje dalyje. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 43).

Kaip minėta, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00882-14, ieškovė pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo. Byla buvo perduota į teismą ir išnagrinėta priimant išteisinamąjį nuosprendį (3 t. b.l. 55-58). Nustatyta, kad pats atsakovas telefonu filmuodamas savo sutuoktinę provokavo tarp jų kilusį konfliktą (3 t. b.l. 55-58). Iš išteisinamajame nuosprendyje išdėstytų šalių paaiškinimų, liudytojos A. N. bei šalių nepilnametės dukros parodymų matyti, kad abu sutuoktiniai nepaisė vienas kito ir nepilnametės dukros interesų, konflikto metu elgėsi beatodairiškai, jų elgesys buvo nevaldomas, jie nrereagavo į dukros ir liudytojos prašymus nesipykti. Todėl teismas neturi jokio pagrindo vertinti, kad dėl šio konflikto kalta tik ieškovė.

Kita atsakovo nurodyta aplinkybė – kad konflikto metu ieškovė buvo neblaivi, nevaldė savo emocijų, yra įrodyta, nes pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyta, kad 2014-09-17 vykusio konflikto metu ieškovė buvo apsvaigusi nuo alkoholio (jai buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas( 2 t. b.l. 111- 114).

Teismas vertina, jog įrodyta ir tai, kad ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu, kas turėjo įtakos jos elgesiui, dėl to kildavo problemos sutuoktinių tarpusavio santykiuose.

Ieškovės žalingą pomėgį patvirtina ne tik tai, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio 2014-09-17 vykusio konflikto metu. Iš pateikto kaltinamojo akto taip pat matyti, kad apibendrinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo nustatyta, kad ieškovė Kauno apskrities priklausomybių ligų centre neužregistruota, taip pat neužregistruota ir VšĮ „Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centre, bei nesikreipė į Psichoterapijos konsultacijų centrą, tačiau UAB „Amedana“ duomenimis, E. M. kreipėsi į šią įstaigą 2014-01-30 dėl asmenybinio pobūdžio problemų, susijusių su žalingu elgesiu sveikatai – padidintu alkoholio vartojimu. Nuo 2014-01-30 iki 2014-04-01 ji lankėsi šioje gydymo įstaigoje ir jai buvo teikiamos sveikatos psichologo paslaugos. MB „Rytų klinika" duomenimis, 2014-11-05 ieškovė kreipėsi dėl psichiatro konsultacijos dėl žalingo alkoholio vartojimo ( 2 t. b.l. 111- 114). Tai patvirtina ir byloje pateikta UAB „Amedana“ ikiteisminio tyrimo institucijai pateikta informacija (1 t. b.l. 44,2 t. b.l. 104).

Nors ieškovė teismo posėdžio metu neigė turėjusi problemų, susijusių su padidintu potraukiu alkoholiui, tačiau atsiliepime į atsakovo priešieškinį pripažino, kad atsakovui pareikalavus, ji kreipėsi pagalbos į medikus, tai vertindama kaip priemones, kurių ji ėmėsi siekdama išsaugoti šeimą.

Tačiau ieškovės kreipimasis į medikus ir lankymasis medicinos klinikoje „Mirameda“ nuo 2014-01-30 iki 2014-04-01 (UAB „Amedana“) žalingo ieškovės pomėgio vartoti alkoholį nesustabdė ir išliko šeimos problema iki pat paskutinio jų konflikto ir šalių faktinio išsiskyrimo. Tai matyti iš jau paminėtų aplinkybių, kad 2014-09-17 konflikto metu ieškovė buvo neblaivi, taip pat iš ieškovės 2014-04-18 rašyto pasižadėjimo nevartoti alkoholio, būti gera žmona ir mama, būti tolerantiška ir atlaidi, susirasti darbą (2 t. b.l. 116), taip pat, kad 2014-11-05 ieškovė kreipėsi psichiatro konsultacijos dėl žalingo alkoholio vartojimo į MB „Rytų klinika".

Teismo posėdžio metu ieškovė neigė padidintą potraukį alkoholiui ir dėl to šeimoje kilusias problemas. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad kreipėsi pagalbos į medikus tik atsakovui pareikalavus. Tokia ieškovės pozicija, nepripažinimas padidinto alkoholio vartojimo ir žalingų alkoholio vartojimo pasekmių, rodo, jog ieškovės teiginiai, kad ji ėmėsi visų įmanomų būdų bandydama išsaugoti santuoką, yra deklaratyvūs. Matyti, kad pati ieškovė rimtai nevertino savo žalingo įpročio, o jos gydymasis buvo tik epizodinis, sąlygotas ne pačios noro pasikeisti, o neigiamo atsakovo požiūrio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų užsiregistravusi priklausomybių ligų centre ar Psichikos sveikatos centre, kad būtų kodavusis, lankiusi „Minesotos“ programą ar išnaudojusi kitus alternatyvius gydymo būdus. Todėl vertintina, kad ieškovė nedėjo maksimalių pastangų atsisakyti žalingio alkoholio vartojimo ir išvengrti dėl to šeimoje kylančių konfliktų, kitų neigiamų padarinių.

Tai, kad ieškovė nevengė vartoti alkoholį ir dėl to kildavo nesantaika šeimoje, be aptartų rašytinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų, nurodė ir liudytojas D. L., atsakovo mama trečiasis asmuo R. M.. Ieškovės mama liudytoja A. N. taip pat patvirtino, kad yra mačiu E. išgėrusių, bet negirtą. Teigė, kad dabar ieškovė neišgėrinėja, rūpinasi dukra, ruošia su ja pamokas. Mano, kad tai buvo periodas dėl tokių gyvenimo sąlygų. Nebuvo jokio privatumo, jai skambindavo anūkė, prašė pasiimti ją iš pragaro. Mergaitė matė kaip D. smurtavo prieš E.

Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nevengdavo vairuoti automobilio, kuriuo veždavo nepilnametę dukrą. Tai įrodinėjo pateikdamas telefonu fimuotą vaizdo įrašą, darytą ieškoei būnant išvykoje su dukra. Tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžių ieškovės girtumo požymių nematyti. Kitų įrodymų, kad atsakovė, būdama neblaivi, vežiojosi dukrą automobiliu, byloje taip pat nėra. Todėl šią aplinkybę teismas laiko neįrodyta.

Neabejotina, kad padidintas alkoholio vartojimas darė neigiamą įtaką sutuoktinių tarpusavio santykiams, palaipsniui griovė atsakovo pasitikėjimą ieškove, kėlė pyktį ir nepasitenkinimą, kitas neigiamas emocijas ir išgyvenimus, kas iš dalies sąlygojo atitinkamą atsakovo elgesį, tarpusavio ryšio praradimą. Tačiau atvirai demonstruojama nepagarba ieškovei, jos, kaip asmenybės, žeminimas ją kontroliuojant, nepaliekant asmeninės erdvės, be ieškovės sutikimo tikrinant jos asmeninį susirtašinėjimą, įrašinėjant ir filmuojant ne tik namuose, bet ir viešose vietose, netgi ieškovei būnant su dukra, negali būti pateisinamas nei netinkamu atsakovės elgesiu, nei siekiu surinkti jos kaltės įrodymus. Toks atsakovo elgesys ne tik paaštrino tarpusavio santykius, neigiamai veikė dukrą, bet ir skaudino ir žemino ieškovę, tuo labiau, kad atsakovo įtarinėjimai dėl ieškovės neištikimybės buvo nepagrįsti.

Pažymėtina, kad netgi esant santykių krizei, sutuoktiniai turi imtis priemonių susitaikyti, ieškoti abiems priimtinų problemos sprendimo būdų, o ne demonstruoti tariamą savo pranašumą ir žeminti kitą.

Atsakovas taip pat teigė, jog dėl žalingo alkoholio vartojimo ieškovė negalėjo ilgiau padirbti viename darbe, dažnai keitė darbovietes, todėl mažai prisidėjo prie šeimos poreikių, šeimos biudžeto.

Iš pateiktų Sodros duomenų matyti, kad iki ir po dukros gimimo (D. M. gimė (duomenys neskelbtini)), ieškovė dirbo arba buvo draudžiama valstybės lėšomis beveik visu laikotarpiu nuo 2004-11-02 iki 2008-12-04, t.y. nuo 2004-11-02 iki 2008-06-09 ji dirbo UAB „Mitronas“, tuo pačiu laikotarpiu nuo 2006-07-17 iki 2008-06-09 dirbo UAB Maxima, bei buvo draudžiama valstybės lėšomis, kaip vaiką auginantis asmuo laikotarpiais: nuo 2006-06-10 iki 2006-09-30, nuo 2006-11-19 iki 2006-12-03, nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31, nuo 2008-01-22 iki 2008-01-29. Nuo 2008-09-05 iki 2008-12-04 ieškovė dirbo pagal verslo liudijimą. Nuo 2008-12-04 iki 2014-05-02 duomenų apie ieškovės darbą ar draudimą valstybės lėšomis nėra. Po penkerių su puse nedarbo ir nedraudiminio laikotarpio petraukos, 2014-05-02 ieškovė pradėjo dirbti UAB Amarivus“, kur dirbo iki 2014-06-28, o nuo 2014-07-28 iki 2014-08-21 ieškovė dirbo UAB „Sportland“ (1 t. b.l 41). Po bylos iškėlimo, nuo 2014-11-18 ieškovė dirbo UAB „Palink“. Nuo 2014-12-11 registruota darbo biržoje ( 1 t. b.l. 119).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė ilgą laikotarpį, t.y. nuo 2008-12-04 iki 2014-05-02, nedirbo ir draudžiamųjų pajamų neturėjo. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl to šeimoje kildavo problemų. Kaip nustatyta, atsakovas beveik visą šeimos bendro gyvenimo laikotarpį dirbo Viliuje, jo beveik visą dieną nebūdavo namuose. Todėl ieškovei teko rūpintis buitimi, namais, dukros priežiūra. Pats atsakovas pripažino, kad ieškovei jis mažai padėjo, tokia galimybė atsirado tik jam 2013 m. pradėjus dirbti Kaune.

Šalims vedant bendrą ūkį, toks pareigų pasiskirstymas nevertintinas kaip netolygus ar akivaizdžiai rodantis, kad ieškovė nesirūpino šeima. Spręstina, kad atsakovo priekaištai ieškovei dėl jos nedarbo ir neprisidėjimo prie šeimos biudžeto atsirado jam pradėjus dirbti Kaune. Tai matyti iš 2014-04-18 ieškovės rašyto pasižadėjimo, kuriame be kitų aplinkybių, ji nurodo pasižadanti susirasti darbą (2 t. b.l. 116). Iš VSDV Sodros duomenų matyti, kad netrukus po to ieškovė nuo 2014-05-02 pradėjo dirbti UAB Amarivus, vėliau dirbo kituose darbovietėse. Byloje nėra duomenų apie ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, jos atleidimą drausmine tvarka. Todėl teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė negalėjo ilgiau padirbti viename darbe dėl žalingo alkoholio vartojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovė ilgą laiką nedirbo ar negalėjo ilgiau padirbti viename darbe dėl padidinto alkoholio vartojimo, o taip pat, kad ji neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo.

Nors ieškovės kaltę preziumuojančių aplinkybių atsakovas neįrodė, tačiau neabejotina, kad nustatytos aplinkybės dėl ieškovės padidinto alkoholio vartojimo darė įtaką jos elgesiui, sutuoktinių tarpusavio santykiams, palaipsniui griovė atsakovo pasitikėjimą ieškove, kėlė atsakovo pyktį ir nepasitenkinimą, kas iš dalies sąlygojo ir netinkamą atsakovo elgesį – atvirai demonstruojamą nepagarbą ieškovei, jos, kaip asmenybės žeminimą, sutuoktinės kontroliavimą, susirašinėjimo tikrinimą, įrašinėjant ir filmuojant ne tik namuose, bet ir viešose vietose, netgi tais atvejais, kai ji būdavo su dukra. Tačiau tokiu savo elgesiu atsakovas peržengė leistino elgesio ribas, nes dėl nepasitikėjimo ieškove ir savo įtarinėjimų jis ne tik nepaliko ieškovei asmeninės erdvės, bet ir vertė ją jaustis nieko neverta, žemesne, demonstravo nepagarbą jai. Toks atsakovo elgesys prasilenkia su jo nurodytais teiginiais, kad jis stengėsi padėti sutuoktinei spręsti su alkoholiu susijusias problemas, jai padėti.

Aptarti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie abiejų sutuoktinių netinkamą elgesį šeimoje, jų netinkamą sutuoktinio pareigų atlikimą. Šalių paaiškinimai, aptarti įrodymai atskleidžia šalių nelojalumo vienas kito atžvilgiu faktus. Teismas sprendžia, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, tiek šeimoje, tiek už jos ribų neveikė kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Teismas sprendžia, kad šie abipusiai lojalumo pareigos pažeidimai buvo esminiai ir turėjo įtakos santuokos iširimui, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

CK 3.27 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti asmeninių interesų kito sutuoktinio asmeniniams interesams. Lojalumas reikalauja iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško jų atvirumo. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spęsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai šių pareigų tinkamai nevykdė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių valią, į tai, kad, jiems pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, jų bendras gyvenimas tapo negalimas ir dėl to jų santuoka faktiškai yra iširusi, ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad aptariamą lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir, kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas vertina, jog yra patenkintas ieškovės reikalavimas, o atsakovo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nustačius, kad dėl santuokos išrimo yra kalti abu sutuoktiniai, atmestinas atsakovo prašymas priteisti jam iš ieškovės 1500 Eur neturtinę žalą (LR CK 3.70 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

LR CK 3.69 str. 1 d. nustatyta, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniai gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Kito sutuoktinio reikalavimu, teismas gali uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.).

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę. Atsakovas tam neprieštaravo. Be to, sutuoktiniai turi nepilnametę dukrą. Todėl neesant ginčo dėl pavardžių ir šalių pageidavimu, ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – M., atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama prigimtinė pavardė – M.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Pagal savo amžių ir sveikatos būklę šalys darbingos. Po santuokos nutraukimo išlaikymo vienam iš kito priteisti neprašė. Todėl teismas vertina, kad nei vienam iš sutuoktinių šiuo metu išlaikymas nereikalingas ir jo priteisti pagrindo nėra.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo.

Byloje nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra - D. M. (1 t. b.l. 9, 10). Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su jais.

Nustatyta, kad ieškinio padavimo ir bylos iškėlimo metu nepilnametė gyveno su atsakovu D. M., kadangi po 2014-09-17 įvykusio šalių konflikto ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji buvo įtariama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. padarymu ir 2014-09-18 jai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jos pasirinktos gyvenamosios vietos, taip pat nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. M. (1 t. b.l. 11,12).

2014-09-30 ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja, o iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai. Reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja ieškovė grindė tuo, kad dėl jai paskirtos kardomosios priemonęs sąlygų ji išsikėlė gyventi pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl skirtų įpareigojimų ji negali matytis ir bendrauti su dukra D. M., kadangi dukra liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), su savo tėvu D. M.. Nors jai neuždrausta bendrauti su dukra, tačiau atsakovas manipuliuoja susiklosčiusia situacija ir stengiasi neleisti jai matytis ir bendrauti su dukra. Kadangi dėl skirtų apribojimų ji negali nuvykti pas dukrą, norėdama pasimatyti su dukra ji nuvyko į mokyklą, tačiau mokytojos jai neleido pasiimti dukros, kadangi D. M. informavo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas ir jai neleidžiama lankyti ir pasiimti dukters. Todėl dėl skirtų apribojimų ir atsakovo nesąžiningo elgesio jos galimybė matytis ir bendrauti su dukra yra visiškai apribota.

Ieškovė taip pat nurodė, kad tarp jos ir mažametės dukters D. M. yra susiklostęs labai artimas ryšys, dukra labai išgyvena, jaučia didelę tiek emocinę, tiek psichologinę įtampą ir baimę jog gali būti atskirta nuo savo mamos. Dukra verkia ir prašo ją pasiimti kartu, pasakojo, kad tėvelis ją skriaudė suspausdamas ranką ir ji nenori likti gyventi su juo. Tačiau esant konfliktiškiems santykiams ji bijo savavališkai pasiimti dukrą, nes atsakovo elgesys šiuo metu neprognozuojamas, jis visomis išgalėmis stengiasi ieškovei pakenkti. Atsakovas prieš ieškovę ir dukrą naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Todėl siekiant apsaugoti mažametės dukters interesus, t.y., kad ji nebūtų ir toliau psichologiškai traumuojama, dukters D. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, kol bus išspręstas klausimas dėl dukters gyvenamosios vietos, nustatyti laikiną dukros gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai po 500 Lt kas mėnesį (1t. b.l. 3-6).

Gavus šį prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS buvo pavesta pateikti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat paversta ištirti šalių gyvenimo sąlygas ir pateikti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovui buvo nustatytas terminas pateikti atsiliepimą dėl ieškovės prašymo (1 t. b.l. 14).

Atsakovas 2014-10-07 pateikė prašymą nespręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negavus jo atsiliepimo į ieškinį. Prašyme nurodė, kad 2014-09-24 sužinojęs, jog ieškovei nėra skirta kardomoji priemonė įpareigojanti ją gyventi skyrium nuo dukros D. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, 2014-09-25 pateikė prašymą prokurorui dėl šios kardomosios priemonės skyrimo. 2014-10-08 vyks mažametės apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, po šios apklausos bus sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo tikslingumo. Atsakovas taip pat nurodė, kad jau 2014-09-18 pranešė dukros mokytojai apie E. M. sulaikymą, tačiau nedraudė dukrai matytis su mama ir E. M. beveik kiekvieną dieną ją lankydavo Kauno Panemunės pradinėje mokykloje, o 2014-10-03 ją išsivežė pas savo tėvus. 2014-10-05 ieškovės tėvas atvažiavo su ieškovės drauge ir pasiėmė dukros daiktus, pareiškęs, kad dukra nori gyventi su motina. Atsakovas mano, kad ieškovė taip elgėsi norėdama paveikti mergaitę prieš apklausą. Taip pat nurodė, kad ieškovė jau eilę metų girtuokliauja, keletą kartų nesėkmingai bandė gydytis nuo alkoholizmo, ne pirmą kartą smurtauja, visiškai nesirūpina dukra, išgėrusi veždavosi ją automobiliu, neturi glaudaus ryšio su dukra, dukra jos bijo (1 t. b.l. 23).

Atsiliepime į pradinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nurodė, kad jis nedraudė ieškovei bendrauti su dukra ir nenurodė mokytojoms, kad ieškovei neleidžiama pasiimti dukrą iš pamokų. Nors ieškovė teigia, kad ji bijo savavališkai pasiimti dukrą, tačiau pasiėmė dukrą iš mokyklos ir namo nebeparvežė. Būtent ieškovė neleidžia jam matytis su dukra. Išsivežusi dukrą, ieškovė 2014-10-05 susirinko visus jos daiktus iš namų, visais būdais stengiasi nuteikti dukrą prieš jį. Prašė sprendžiant dukters gyvenamosios vietos klausimą atsižvelgti į tai, kad ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina dukros saugumu, jos išlaikymu. Kad ieškovė turi priklausomybę alkoholiui, atsakovas grindė UAB „Amedana“ raštu, kuriame nurodyta, kad ji lankėsi šioje gydymo įstaigoje nuo 2014-01-03 iki 2014-04-01 dėl asmenybinio pobūdžio problemų, susijusių su padidintu alkoholio vartojimu, taip pat tuo, kad 2014-09-17 incidento metu ieškovė buvo neblaivi, jai buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas. Taip pat teigė, kad ieškovė kartu su alkoholiu vartoja raminamuosius vaistus, kas dar destruktyviau ją veikia, įtakoja jos elgesį. Padauginusi alkoholio, ieškovė būna agresyvi. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė dvi Specialisto išvadas Nr. G2367/14(02) bei Nr. G2366/14(02), kuriuose nustatyti atsakovui ir nepilnametei D. M. galimai 2014-09-17 konflikto metu padaryti sužalojimai. Todėl teigė, kad dukrai gyventi su ieškove nėra saugu. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė buvo išėjusi kelioms savaitėms ir net mėnesiui iš namų ir visiškai nesirūpino dukra. Tuo metu jis vienas rūpinosi dukra ir ją išlaikė.

Atsakovas nurodė, kad būdama išgėrusi, ieškovė vežasi dukrą automobiliu, kelis kartus yra ją radęs aikštelėje prie karjero geriančią automobilyje, jis važiavo pasiimti dukros. Ieškovė yra neatsakinga, nesirūpina dukters išlaikymu, kuris laikas niekur nedirba, 2014 m. dirbo tik epizodiškai, vienoje darbovietėje išdirbdama vos mėnesį. Ieškovė nėra geras pavyzdys dukrai. Tuo tarpu atsakovo požiūris į šeimą ir dukters auklėjimą visada buvo atsakingas, jo ryšys su dukra yra glaudus, jis padėdavo jai ruošti pamokas, ruošdavo ją miegui, skaitydavo pasakas, veždavo rytais į mokyklą, dalyvaudavo tėvų susirinkimuose, mokyklos šventėse, leisdavo su ja laisvalaikį. Todėl mano, jog dukters interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su juo, o iš ieškovės priteistas išlaikymas dukrai, po 500 Lt kas mėnesį. Atsakovo vertinimu, teikti tokio dydžio išlaikymą ieškovė būtų pajėgi ir tai atitiktų dukters poreikius ir teismų praktiką. Jis ieškovei netrukdė ir ateityje netrukdytų bendrauti su dukra. Pažymėjo, kad dukters gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), kur ji ir gyveno, dukra mokosi šalia esančioje mokykloje. (1 t. b.l 36-38).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) išvadoje dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nėra įrašyti į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir neturi informacijos apie D. M. nepriežiūrą. Nurodė, kad VTAS yra informuotas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui D. M., šio nusikaltimo padarymu įtariama žmona E. M.. Kadangi byloje yra duomenų, kad galėjo nukentėti ir mažametė dukra D. m., vyks jos apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pateikti išvados dėl gyvenamosios vietos nustatymo negali ir mano esant tikslinga nustatyti laikiną bendravimo su tėvais tvarką (1 t. b.l. 24).

VTAS taip pat pateikė Kauno Panemunės pradinės mokyklos išduotą D. M. šeimos charakteristiką, kurioje klasės mokytoja nurodė, jog mergaitė nuo 2012-09-01 (nuo pirmos klasės) buvo priimta ir mokėsi šioje mokykloje. Mergaitė švelni, jautri, greitai suisijaudina stresinėse situacijose. Ji draugiška, mylima klasės draugų, stengiasi laikytis mokymuisi keliamų. Megaitės tėvai į mokyklą ją atveža laiku, rūpinasi, jog ji turėtų visas ugdymui reikalingas priemones, sudaro galimybes lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Tėvai dalyvauja klasės ir mokyklos renginiuose, susirinkimuose, laiku informuoja, jei dukra negali dalyvauti pamokose. Mergaitė lanko prailgintos dienos grupę, iš kurios ją pasiimta tėvai ar seneliai (1 t. b.l. 25).

Pažymėtina, kad 2014-10-08 nutartimi ieškovės prašymas dėl dukros laikinos gyvenamosios vietos su ja nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo buvo atmestas (1 t. b.l. 26).

2014-11-05 atsakovas pateikė prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nurodydamas, kad ieškovė, 2014-10-03 išsivežusi dukrą pas savo tėvus, ne tik jos į namus negrąžino, bet ir parašė prašymą dėl dukros perkėlimo į kitą mokyklą. Toks ieškovės elgesys rodo, kad jai nerūpi dukros gerovė ir psichologinė būsena. Pasiėmusi dukrą, ieškovė visiškai apribojo atsakovo ir dukros bendravimą, atsakovui nesudarytos sąlygos matytis su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. 2014-11-04 atsakovas buvo Veršvų vidurinėje mokykloje ir iš trumpo pokalbio su dukra suprato, kad dukra prieš jį nustatinėjama, gąsdinama, nes bijo su juo kalbėtis. (1 t. b.l. 49).

Nesutikdama su atsakovo prašymu dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovė atsiliepime nurodė, kad ji nedraudžia dukrai bendrauti su atsakovu, tačiau pati dukra bijo būti su savo tėvu, ypač tuose namuose, kur prieš mažametę ir jos motiną buvo naudotas fizinis smurtas, prašo neleisti jos pasiimti D. M., todėl nustačius laikiną bendravimo tvarką būtų pažeisti vaiko interesai (1 t. b.l. 58-60).

VTAS) išvadoje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo atsakovo prašymui pritarė (1 t. b.l. 57).

Žemesnės instancijos teismas

2014-11-14 nutartimi teismas atsakovo prašymą tenkino, tačiau Kauno apygardos teismas 2015-02-09 nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl laikinųjų apsaugos prieminių taikymo nagrinėti iš naujo, kadangi nebuvo apklausta šalių nepilnametė dukra D. M. (2t., b.l. 85-86).

Nagrinėjant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos iš naujo, buvo apklausta nepilnametė D. M., taip pat ieškovė ir atsakovas, jų atstovai, VTAS atstovas. Buvo nustatyta, kad atsakovas yra naudojęs ir šiuo metu nusitekęs naudoti tokias auklėjimo priemones, kurios neigiamai veikia mergaitę, yra jai netinkamos. Mergaitė jaučiasi skriaudžiama, nemylima, nesaugi, todėl bijo viena pasilikti su atsakovu.

Pažymėtina, jog nepilnametė D. M. paaiškino, kad jai patinka gyventi su mama ir seneliais. Tėčio visai nepasiilgsta, nes jis mušdavo mamą, nepirkdavo valgyti, taip pat mušdavo ir ją. Tėtis ją mušė kokius 5-10 kartų su diržu, uždarydavo ją vieną kambaryje, nors ji tėčio klausydavo. Mamos tuo metu nebūdavo. Paskutiniu metu nemušdavo, bet ji ir nepasilkdavo viena su tėčiu. Su tėčiu niekur neišeidavo, visur važiuodavo tik su mama. Pyksta ant tėčio, nors tėtis jos ir atsiprašė, bet ji neatleidžia. Visai nenori su tėčiu bendrauti, nori gyventi su mama. Lankosi pas psichologą, nes blogai jaučiasi dėl teismų. Žino, kad tėtis ją myli, bet ji to nejaučia.

Atsakovas, išklausęs dukros apklausos garso įrašą, paaiškino, kad nėra auklėjęs dukros diržu. Dukra taip sako dėl mamos įtakos. Yra kelis kartus 5-10 minučių uždaręs į kambarį, kad dukra viską apgalvotų, nusiramintų, bet nėra jos užrakinęs. Po to dukra ateidavo, jo atsiprašydavo. Kai dukra buvo maža, abu su ieškove pagrasindavo jai diržu, buvo pasidėję diržą ant lovos, bet niekada nenaudojo. Dukrai tada buvo 5-6 metai. Vėliau tokios auklėjimo priemonės atsisakė. Nustačius laikiną bendravimo tvarką, pabuvimą vienai kambaryje ir toliau naudotų, nes po to su dukra pasišneka kas yra blogai. Sutiktų pradžioje bendrauti su dukra dalyvaujant psichologui. Per prievartą dukros neišsivežtų.

Ieškovė E. M. paaiškino, kad nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, tačęiau dukra pati nenori su juo bendrauti. Dukra jai sakė, kad tėčio bijo dėl prieš ją naudoto smurto. Atsakovo smurtas prieš ją ir vaiką prasidėjo prieš 3-4 metus. Megaitei buvo sužalojimų ir mėlynių, tačiau dėl to nebuvo kreipusis į gydytojus. Atsakovas jas abi mušdavo diržu, yra ją karštu vandeniu apipylęs, stumdydavo ją ir mušdavo. Dėl pykčio trmdymo atsakovas ėjo pas psichologą.

VTAS atstovo nuomone, ieškovė naudoja pasyvų pasipriešinimą, signalizuoja vaikui prieš bendravimą su atsakovu. Be specialisto šią situaciją būtų sunku išspręsti. Pradžioje reikėtų tėvui su dukra bendrauti dalyvaujant psichologui. Siūlė du kartus savaitėje atsakovui susitikti su dukra pas psichologą.

Atsižvelgiant į nepilnametės šalių dukros D. M. paaiškinimus, jos išsakytą nuomonę, atsakovo pastangas atkurti ryšius su dukra, susigrąžinti jos pasitikėjimą, taip pat įvertinus, kad tokio amžiaus vaikas dar negali pilnai suvokti visiško atsiribojimo nuo tėvo pasekmių, teismas ėmėsi priemonių užtikrinti tėvo ir dukters bendravimą, kad visiškai nenutrūktų jų emocinis ryšys. Atsižvelgiant į nepilnametės aiškiai išsakytą nenorą bendrauti su tėvu, į VTAS išvadą, jog tokiu atveju geriausia nustatyti vaiko ir tėvo bendravimą dalyvaujant psichologui, 2015-03-13 nutartimi buvo taikytos lakinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, dalyvaujant psichologui. Laikina bendravimo tvarka buvo nustatyta ne iki teismo sprendimo priėmino dienos, o 6 mėnesiams, vertinant, kad atsiradus atsakovo ir dukros bendravimo pokyčiams, bus galima iš naujo spręsti dėl bendravimo tvarkos (2 t. b.l.143-146).

Pažymėtina, kad nustačius laikiną bendravimo tvarką, atsakovas 2015-03-26 pareiškė priešieškinį, kuriame be kitų reikalavimų, prašė nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su juo, o su ieškove nustatyti dukros bendravimo tvarką bei priteisti iš jos išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį, vertinant, kad viso išlaikymo vertė sudaro 300 Eur per mėnesį (3 t. b.l. 3-20).

Taigi, byloje yra pareikšti priešpriešiniai šalių reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-242/2005; 3K-3-320/2006; 3K-3-513/2007 ir kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiškimas taip pat gali būti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumą ir svarbumą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Tačiau šio Teismo praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., G. v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38). Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013); vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant šalių reikalavimus dėl dukters gyvenamuosios vietos nustatymo, pažymėtina tai, kad nepilnametė šalių dukra pakartotinai nebuvo apklausta, nes apklausos metu išsakė, jog blogai jaučiasi „dėl teismų“ (jos apklausų). Nustatyta, kad po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ieškovės prašymu, 2014-11-21 mergaitei buvo išduotas nukreipimas psichologo konsultacijai į VšĮ „Šeimos santykių institutas“ dėl šeimos narių disfunkcinių santykių (1 t. b.l. 78-79). Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, mergaitė išsakė aiškią nuomonę ir gyvenimo su vienu iš tėvų klausimu, nurodydama, kad nori gyventi su mama, šią nuomonę motyvavo. Pagrindo antrą kartą klausti mergaitės nuomonės nebuvo pagrindo ir dėl to, nes nebuvo jokio pagrindo manyti, kad mergaitės nuomonė yra pasikeitusi. Iš šalių paaiškinimų ir kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad mergaitė nuo 2014-10-03 gyvena su mama, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės tėvų bute. Nustačius laikiną bendravimo tvarką, mergaitė su atsakovu bendrauti nepradėjo, kadangi 2015-03-13 nutartis faktiškai nebuvo vykdoma. Atsakovo teigimu, jis kreipėsi į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“ ir susitarė su psichologu dėl konsultacijų jam bendraujant su dukra, tačiau ieškovė dukros nepristatydavo. Ieškovė teigė, kad negalėjo mergaitė nesutiko vykti pas psichologą susitikimui su atsakovu, ji negalėjo pristatyti mergaitės prievarta.

Tai, kad nutartis nebuvo vykdoma ir D. M. atsisakė susitikti su tėčiu, patvirtina 2015-04-02 VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad 2015-03-31 į konsultavimo centrą atvyko viena E. M., nurodė, kad mergaitė atsisako susitikti su tėčiu. esant neigiamai mergaitės reakcijai, ieškovei buvo išaiškinti būdai kaip nuraminti mergaitę, pasiūlyta iš pradžių daryti mergaitės – psichologės susitikimus (užmegzti kontaktą, ją nuraminti), o paskui, remiantis sukurtu santykiu, atkurti mergaitės – tėčio ryšį, darant jų abiejų susitikimus pas psichologą (3 t. b.l. 129). Tačiau kaip matyti iš šalių paaiškinimų, nei mergaitės – psichologo, nei mergaitės – atsakovo susitikimai neįvyko, nes ieškovė dukros į konsultacijas taip ir nepristatė, o atsakovas dėl priverstinio nutarties vykdymo nesikreipė.

Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių dukra lankė psichologo konsultacijas pagal 2014-11-21 VTAS išduotą nukreipimą į VšĮ „Šeimos santykių institutas“ dėl šeimos narių disfunkcinių santykių. Mergaitei buvo teikiamos individualios psichologo konsultacijos, jo dalyvavo septyniose konsultacijose (2014-12-03, 2014-12-11, 2014-12-16, 2015-01-15, 2015-01-20, 2015-03-12, 2015-04-01). VšĮ „Šeimos santykių institutas“ pažymoje nurodyta, kad konsultacija mergaitė lankė nereguliariai, konsultacijų metu nenoriai kalbėdavo apie sunkumus, į klausimus atsakydavo trumpai, nedetalizuodavo arba pakeisdavo temą. Mergaitė noriai kalbėdavo apie smagius įvykius, imdavosi aktyvios veiklos. Konsultacijų metu stebėtas mergaitės nerimas bei liūdnumas, jai būdavo sunku atpažinti ir įvardinti savo jausmus. Siekiant padėti mergaitei išgyventi tėvų skyrybas, atpažinti bei išreikšti kylančius jausmus, mergaitės mamai buvo rekomenduota tęsti individualias psichologo konsultacijas, taip pat kartu su mergaitės tėvu lankyti šeimos mediacija, siekiant rasti tinkamus susitarimus, atliepiant į mergaitės poreikius (6 t. b.l. 42).

Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad 2014-12-03 D. M. buvo konsultuota VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre vaikų – paauglių psichiatrės, jai rekomenduotos psichologo konsultacijos, homeopatinis raminantis gydymas. Ieškovė taip pat pateikė psichologo išvadą, iš kurios matyti, kad gydytojos psichiatrės nukreipimu, ieškovė kreipėsi dėl psichologinio mergaitės ištyrimo. Tyrimo duomenų analizė atskleidė padidėjusį mergaitės nerimo lygį ir ženkliai pranokstančius bendraamžių somatinius nusiskundimus, stebimi kognityvinių funkcijų sunkumai. Mergaitė labai smulkmeniška, nepasitikinti savimi, sunkiai išgyvenanti tėvų skyrybas, linkusi galvoti apie įvykius praeityje, kai šeima gyveno kartu, išgyvena daug pykčio ir nesaugumo (nuolat galvoja, kad gali kas nors atsitikti blogo), ( 6 t. b.l. 147).

Aptarti psichologų bei psichiatrų pateikti duomenys, pačios nepilnametės D. M. paaiškinimai patvirtina, jog jai didelę įtaką padarė tėvų konfliktai, nuo kurių nepilnametė nebuvo apsaugota, o paskutinis jų konfliktas palietė tiesiogiai, nes esant įtarimams, kad konflikto metu galėjo nukentėti ir nepilnametė, mergaitė buvo kviečiama apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji buvo apžiūrėta teismo medicinos ekspertės. Užduotyje ekspertui buvo nurodyta, kad fizinį smurtą prieš dukrą panaudojo mama, trenkdama ranka per galvą, tačiau medicininio tyrimo duomenimis D. M. buvo nustatyta kraujosrūva kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kitur sužalojimų nebuvo nustatyta (1 t. b.l. 43).

Pažymėtina, jog nei kaltinamajame akte, nei dėl 2014-09-17 įvykio priimtame nuosprendyje nėra duomenų, kad minėto įvykio metu ieškovė galimai smurtavo prieš dukterį. Tokias aplinkybes nurodė tik atsakovas. Tačiau, kaip matyti, ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu dėl dukros sužalojimo nebuvo pradėtas, o dėl atsakovo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto pradėtas ikiteisminis tyrimas baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu. Todėl teismas neturi pagrindo laikyti pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė vartojo fizinį smurtą jo ir dukros atžvilgiu.

Atsakovas neįrodė ir tos aplinkybės, kad būdama išgėrusi, ieškovė vežasi dukrą automobiliu. Kaip minėta, dėl šios aplinkybės atsakovas pateikė vaizdo įrašą (kurį laikė ir ieškovės neištikimybės įrodymu). Tačiau kaip jau nustatyta, iš atsakovo pateikto vaizdo įrašo nematyti, kad ieškovė būtų buvusi girta, nenustatytas ir jos neištikimybės faktas.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovui ir trečiajam asmeniui nurodžius, kad būdama neblaivi ieškovė vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, teismas papildomai rinko duomenis apie ieškovės padarytus administracinius teisės pažeidimus ir jų pobūdį, siekiant objektyviai nustatyti, ar nebuvo kilusi grėsmė šalių dukros saugumui. Tuo pčiu tikslu surinkti ir duomenys apie atsakovo padarytus administracinius teisės pažeidimus. Nustatyta, kad D. M. 2002-2009 m. laikotarpiu yra padaręs septynis pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kuriuos jam buvo taikytos nuobaudos (6 t. b.l. 19). Ieškovė iki faktinio šalių išsiskyrimo administracinių teisės pažeidimų padariusi nebuvo. Tačiau 2015-2016 m. padarė tris pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kuriuos jai skirtos ne tik piniginės baudos, bet ir spec. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (6 t. b.l. 20-21, 22-38, 148-149). Iš priimtų nutarimų nenustatyta, kad pažeidimų padarymo metu kartu su ieškove automobiliu būtų važiavusi ir nepilnametė dukra. Tuo tarpu su atsakovu mergaitė yra važiavusi, kai atsakovas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją, nepraleido pėsčiosios ir ją parbloškė, padarydamas kūno sužalojimą. Atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, 2008-03-20 nuosprendžiu jis buvo pripažints kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., tačiau nuo baudžiamosios atsakpmybės atleistas susitaikius su nukentėjusiąja (6 t. b.l. 135-136).

Pažymėtina, kad dėl šio įvykio atsakovas sumokėjko 8637 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai, tačiau ieškovė dėl šio įvykio nekėlė klausimo nei dėl dukros saugumo jai būnant su atsakovu, nei dėl nuostolio šeimos biudžetui dėl nukentėjusiajai išmokėtos neturtinės žalos.

Tai, kad ieškovė 2015-2016 m. laikotarpiu padarė tris administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, o po vieno iš jų vartojo alkoholį, neabejotinai yra neigiamai ieškovę charakterizuojanti aplinkybė.

Neigiamai teismas vertina ir jau nustatytas aplinkybes dėl ieškovės padidinto potraukio alkoholiui. Tačiau kaip nustatyta, ieškovė yra kreipusis į gydymo įstaigą dėl profesionalios pagalbos. Tikėtina, jog ir šiuo metu deda pastangas suvaldyti šį žalingą potraukį, nes turėdama psichologės išsilavinimą neabejotinai supranta, jog nesiėmus reikiamų priemonių, neišvengiamai atsiras žalingos pasekmės, kurios gali turėti įtakos ne tik jos gyvenimui, bet ir dukrai.

Tačiau šiuo metu teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės žalingas įprotis yra palietęs šalių dukrą. Mergaitės ryšys su mama yra stiprus. Byloje nėra jokių duomenų, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovė būtų nesirūpinusi dukra ar netinkamu elgesiu dariusi jai žalą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė dukrą nuteikė prieš jį. Tačiau iš mergaitės paaiškinimų apie atsakovo naudotus auklėjimo būdus, elgesį su ieškove, iš teismo jau nustatytų aplinkybių, kad nuo gimimo dukra daugiau rūpinosi ir daugiau laiko jai skyrė ieškovė, vertintina, kad mergaitės nenoras bendrauti su atsakovu susiformavo natūraliai.

Pažymėtina ir tai, kad dėl kilusio šalių konflikto ir po jo nutrūkusių santykių ieškovė išsikėlė iš jai ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio namo, (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip 2016-05-09 nustatė VTAS, yra geros sąlygos gyventi šalių dukrai, yra vaikui skirtas apie 14,62 kv.m. kambarys, kuris apstatytas vaikiškais baldais, kitos šiuolaikiškai įrengtos gyvenamosios patalpos, tvarkingas ir saugus kiemas (6 t. b.l. 40). Šiuo metu name gyvena atsakovas ir jo tėvai.

Atsakovė su dukra šiuo metu gyvena savo tėvų bute, (duomenys neskelbtini), kur vaikui taip pat yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos: nors butas 2 kambarių, tačiau su visais patogumais, techniškai tvarkingas, mergaitė gyvena apie 10 kv. m. kambaryje, kuriame yra visi vaikui reiklingi daiktai, sudarytos sąlygos ilsėtis ir ruošti pamokas (1 t. b.l. 77).

Nuo 2014-10-24 D. M. išbraukta iš Panemunės pradinės mokyklos mokinių sąrašo ir nuo 2014-11-03 mokosi Veršvų vidurinėje mokykloje (2 t. b.l. 40, 68).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi.

Kadangi byloje nenustatyta, kad ieškovės elgesys yra netinkamas ir priešiškas vaiko interesams ir poreikiams, įvertinus mergaitės nuomobnę, tai, kad nepilnamete nuo gimimo daugiau rūpinosi ieškovė, vertintina, kad šiuo metu mergaitės interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, o ne su atsakovu (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, o atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo.

Pažymėtina, kad nei pradiniu, nei patikslintu ieškiniu ieškovė neprašė nustačius dukros gyvenamąją vietą su ja nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Tik nurodė, jog ji nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, dukros bendravimui su tėvu neprieštarauja ir skatina dukrą su juo bendrauti.

Atsakovas priešieškinyje pareiškęs reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos su juo, pareiškė reikalavimą dėl ieškovės bendravimo tvarkos nustatymo. Tačiau nenurodė, kokia bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta, nustačius dukros gyvenamąją vietą ne su juo, o su ieškove. Tik baigiant bylos nagrinėjimą, atsakovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų be atsakovo sutikimo, o 2016-05-16 papildė priešieškinio reikalavimus, prašydamas nustačius dukters gyvenamąją su ieškove, uždrausti jai išsivežti dukrą nuolatiniam gyvenimui už Lietuvos Respublikos ribų be atsakovo D. M. rašytinio sutikimo. Taip pat prašė nustačius dukters gyvenamąją su ieškove, nustatyti, kad ieškovė privalo raštu informuoti atsakovą apie ketinimą laikinai išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų, apie tai pranešant nedelsiant, bet ne vėliai kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo išvykimo, rašytiniame pranešime nurodant šią informaciją: išvykimo datą, trukmę, šalį (-is) į kurią vykstama, kelionės tikslą, laikinos gyvenamosios vietos adresą (-us) bei galimas kelionės metu komunikavimo su dukra priemones (pvz. telefono numertį, el. pašto adresą, Skype vartotojo adresą, Facebook vartotojo adresą ir kt.), ( 6 t. b.l. 81-84).

Šie atsakovo reikalavimai apima tik siaurą kartu su vaiku negyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku aspektą – vaikui laikinai ar nuolatiniam gyvenimui išvykstant iš Lietuvos. Tačiau sutinkamai su CK 3.170 straipsnio 2 dalimi, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Lietuvos Aukščiausiasis teismas šią teisės normą yra išaiškinęs taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Todėl Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Šioje nutartyje Teisėjų kolegija nurodė, kad tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Lietuvos Aukščiausiojam teismui frmuojant tokią teismų praktiką, teismas peržengia ieškinio ir priešieškinio ribas ir sprendžia dėl vaiko bendravimo tvarkos su kartu negyvenančiu tėvu (CPK 376 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima kai ne šiam bendravimui nėra kliudoma ir kai pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

Nors nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė itin konfliktiniai santykiai, kurios neigiamus padarinius jaučia ir jų nepilnametė dukra, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti, o vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai.

Tai, kad šalių dukra išreiškė nuomonę nenorinti bendrauti su tėvu, teismo vertinimu, yra atsakovo netinkamų auklėjimo priemonių taikymo bei šiurkštus elgesio vaiko akivaizdoje su dukros motina pasekmė. Toks atsakovo elgesys šeimoje ne tik neigiamai charakterizuoja atsakovą, bet ir rodo, kad prievartos priemonės bendraujant su dukra yra netoleruotinos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis ieško būdų kaip susigrąžinti dukros pasitikėjimą, pačiam nepavykus atkurti bendravimo, kreipsis pagalbos į psichologus. Taip pat paaiškino, kad kelis kartus buvo susitikęs su dukra mokykloje, mergaitė kalbėjosi su juo, buvo nuvažiavęs ir prie jos namų, mergaitė jo nebijojo, išėjo pasikalbėti.

Šie keli pokalbiai su dukra neleidžia spręsti, kad mergaitės nuomonė yra pasikeitusi. Tačiau po ilgo nebendravimo laikotarpio net ir keli pokalbiai su tėvu rodo, kad mergaitė nėra tokia kategoriška. Mergaitė apklausos metu nurodė, jog ji supranta, kad tėtis ją myli ir nori su ja bendrauti, yra jos atsiprašęs, bet ji ant jo pyksta ir dar nėra atleidusi. Todėl vertintina, kad jei atsakovas dės pastangas, įvertins dukros nenoro bendrauti priežastis ir padarys atitinkamas išvadas, mergaitės nuomonė gali keistis atsakovui palankia linkme. Nors šiuo metu išlieka didelė tikimybė, kad pagal konkrečią tvarką mergaitė ne visuomet norės bendrauti, tačiau bendravimo tvarkos visiškas nenustatymas neatitiktų nei Kasacinio teismo formuojamos praktikos, nei geriausių vaiko interesų. Todėl nustatytina atsakovo bendravimo su dukra tvarka.

Neesant kitokios bendravimo tvarkos pasiūlymų, nustatytina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, artima tai, kurią atsakovas siūlė ieškovei savo priešieškinyje, ją pakoreguojant. Atsižvelgiant į išsakytą mergaitės nuomonę, ilgą nebendravimo laikotarpį, taip pat į tai, kad vaiko nuomonė nėra viską lemianti, turi būti vertinami ir tėvo interesai bendrauti su vaiku, nustatytinas ne maksimalus, tačiau ganėtinai intensyvus atsakovo ir dukters bendravimas. Vertintina, kad konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas įneš aiškumo šalių tarpusavio santykiuose, jiems nereikės kiekvieną kartą tarpusavyje spręsti dėl planuojamų atsakovo susitikimų su dukra, leis išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrinti pastovų atsakovo ir vaiko bendravimą, jų tarpusavio ryšio atkūrimą, kas ir atitinka geriausius vaiko interesus.

Tačiau nurodytos bendravimo trukmės gali būti laikomasi tik neesant mergaitės prieštaravimo. Įvertinus VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centro nustatytą mergaitės emocinę būseną, teismas vertina, kad šiuo atveju atsižvelgti į mergaitės norus dėl bendravimo trukmės yra būtina, nes tik tokiu atveju ji galės įveikti savo baimes. Teismas sprendžia, kad tik žinodama, jog bet kada galės grįžti į savo gyvenamąją vietą, mergaitė galės jaustis saugiai.

Nustatytina tokia atsakovo bendravimo su dukra tvarka :

1. atsakovas turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove susitartos vietos kiekvieną trečiadienį 17:30 val. ir grąžinti ją iki 20:00 val.;

2. atsakovas turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove susitartos vietos kiekvieną porinį šeštadienį 10:00 val. ir grąžinti ją iki 20:00 val., taip pat kiekvieną mėnesio porinį sekmadienį 10:00 val. ir grąžinti ją iki 20:00 val.

3. Religinių švenčių metu atsakovas turi teisę paimti dukrą tokia tvarka:

3.1 neporiniais metais Šv. Kalėdų švenčių metu - gruodžio 24 d. nuo 12:00 iki 20:00 val., o poriniais metais - gruodžio 25 d. nuo 12:00 iki 20:00 val.;

3.2. poriniais metais Šv. Velykų švenčių metu - pirmą Šv. Velykų dieną nuo 12:00 iki 20:00 val.; o neporiniais metais – antrą Šv. Velykų dieną nuo 12:00 iki 20:00 val. vakaro.

4. Ieškovė turi teisę atsisakyti leisti atsakovui bendrauti su dukra, jeigu dukra serga.

5. Nustatytos bendravimo trukmės gali būti laikomasi tik neesant D. M. prieštaravimo.

6. Šia nustatoma bendravimo tvarka atsakovui nėra draudžiama bendrauti su dukra D. M., jei dukra išreiškia tokį norą.

Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms neatitikant vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, nes santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio.

Be to, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Pažymėtina ir tai, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Nagrinėjamu atveju, motina turi prisidėti prie įprasto dukters bendravimo su tėvu atkūrimo. Padėti ir skatinti dukrą bendrauti su tėvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, priešingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas, prieštarauja vaiko interesams (CK 3.165 str.).

Dėl atsakovo prašomų nustatyti draudimų išsivežti dukrą į užsienį.

Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas prašė uždrausti be jo rašytinio sutikimo ieškovei išsivežti dukrą nuolatiniam gyvenimui už Lietuvos Respublikos ribų.

Šis atsakovo reikalavimas atmestinas kaip perteklinis.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.

Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-454/2014).

Atsakovas taip pat prašė nustačius dukters gyvenamąją su ieškove, nustatyti, kad ieškovė privalo raštu informuoti atsakovą apie ketinimą laikinai išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų, apie tai pranešant nedelsiant, bet ne vėliai kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo išvykimo, rašytiniame pranešime nurodant šią informaciją: išvykimo datą, trukmę, šalį (-is) į kurią vykstama, kelionės tikslą, laikinos gyvenamosios vietos adresą (-us) bei galimas kelionės metu komunikavimo su dukra priemones (pvz. telefono numertį, el. pašto adresą, Skype vartotojo adresą, Facebook vartotojo adresą ir kt.), ( 6 t. b.l. 81-84).

Šis atsakovo reikalavimas taip pat nepagrįstas ir atmestinas.

Jau minėtoje nutartyje Lietuvos Auščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-454/2014).

Pagal minėtą Kasacinio teismo išaiškinimą bei šiuo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką spręstina, kad ieškovei nėra poreikio gauti atsakovo sutikimą siekiant išvykti su dukra atostogų į užsienį. Tačiau tuo atveju, kai išvykos laikotarpis patenka į nustatytą atsakovo bendravimo su dukra laiką, ieškovė turėtų gauti atsakovo sutikimą atostogų metu išvežti dukrą į užsienį. Tačiau atsakovas tokio reikalavimo nereiškė, o prašė nustatyti, kad ieškovė privalo raštu informuoti atsakovą apie ketinimą laikinai išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų, apie tai pranešant nedelsiant, bet ne vėliai kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo išvykimo, rašytiniame pranešime nurodant šią informaciją: išvykimo datą, trukmę, šalį (-is) į vykstama, kelionės kurią tikslą, laikinos gyvenamosios vietos adresą (-us) bei galimas kelionės metu komunikavimo su dukra priemones (pvz. telefono numertį, el. pašto adresą, Skype vartotojo adresą, Facebook vartotojo adresą ir kt.), ( 6 t. b.l. 81-84).

Toks atsakovo reikalavimas iš dalies pagrįstas, nes nustačius konkrečią jo bendravimo su vaiku tvarką ir išvykos laikotarpiui patenkant į jo bendravimo tvarkos laikotarpį, atsakovas turėtų būti informuotas, kada dukra išvyksta į užsienį ir kada grįš, nes tik tokiu atveju atsakovas žinotų, kad nustatytas jo bendravimas su dukra neįvyks. Tačiau prašomas informavimo laikotarpis - prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo išvykimo yra per ilgas, nes ieškovė turi teisę išvykti ne tik į iš anksto suplanuotas keliones, bet ir skubiau, naudojantis paskutinės minutės pasiūlymais ir kt.

Esant konfliktiškiems šalių santykiams ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo, pateisinamas ir atsakovo prašymas jį informuoti apie šalį (-is) į kurią vykstama. Tačiau informavimas apie kelionės tikslą, laikinos gyvenamosios vietos adresą (-us) bei galimas kelionės metu komunikavimo su dukra priemones (pvz. telefono numertį, el. pašto adresą, Skype vartotojo adresą, Facebook vartotojo adresą ir kt.), būtų perteklinis ir neatitiktų ieškovės teisės netrukdomai atostogauti su vaiku. Pažymėtina, kad už vaiko saugumą atsakingas tas iš tėvų, su kuriuo būna vaikas ir kitam iš tėvų nėra jokios būtinybės kiekvieną kartą tuo įsitikinti pačiam, kontroliuojant situaciją vaiko išvykos laikotarpiu, išskyrus atvejais, jei vykstama į oficialiai paskelbtas nesaugias šalis.

Todėl šis atsakovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, nustatant, kad apie ketinimą laikinai išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų, kai išvykos laikas patenka į nustatytą atsakovo bendravimo su dukra laiką, ieškovė privalo raštu informuoti atsakovą nedelsiant, bet ne vėliai kaip prieš 2 kalendorines dienas iki planuojamo išvykimo, rašytiniame pranešime nurodant šią informaciją: išvykimo datą, trukmę, šalį (-is) į kurią vykstama.

Toks informavimas nelaikytinas ieškovės teisės laikinai išvykti su vaiku suvaržymu, o nustatytos bendravimo tvarkos papildymu. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo šalys gali kreiptis į teismą ateityje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo D. M. nepilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt, kas sudaro 144,81 Eur, iki jos pilnametystės. Išlaikymo dydį ieškovė grindė teismų praktika, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris ieškinio padavimo metu (2014-09-30) buvo 1000 Lt (1 t. b.l. 3-6). 2015-01-20 ieškovė patikslino išlaikymo dydį ir prašė priteisti iš atsakovo dukters išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos žiniomis atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas, kad jis galėtų savo dukrai D. M. mokėti daugiau nei minimalų išlaikymą. Tačiau vaiko poreikių ieškovė nenurodė.

Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisi dukrai laikiną išlaikymą, po 300 Eur kas mėnesį, nurodydama, kad nuo išėjimo gyventi atskirai, atsakovas jokio išlaikymo neteikia, jai vienai išlaikyti dukrą sunku, nes jos gaunamos pajamos per mėnesį yra tik 1200 Lt. (2 t. b.l. 3-9).

Atsakovas, pareiškęs rikalavimą dėl vaiko gyvenamopsios vietos su juo nustatymo, taip pat pareiškė reikalavimą ir dėl išlaikymo dukrai priteisimo, prašydamas iš ieškovės priteisti 150 Eur kas mėnesį ir nurodydamas, kad vaiko išlaikymui abu tėvai turėtų skirti 300 Eur per mėnesį, t.y. lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko poreikių (3 t. b.l. 3-20).

Pažymėtina, kad atsakovas vaiko poreikių taip pat nenurodė ir nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas.

Ieškovė, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vaiko poreikius sieja su minimalios algos dydžiu, nes atsakovo pajamos leidžia mokėti daugiau nei minimalų išlaikymą. Todėl, proporcingai atsakovo turtinei padėčiai, nurodė, kad iš jo turėtų būti priteista 300 Eur dukros išlaikymui. Tačiau vaiko poreikių ieškovė vėl nenurodė.(3 t. b.l. 47-54).

Pažymėtina, kad vaiko poreikių skaičiuotes šalys pateikė tik teismo įpareigojimu. Iš atsakovo pateiktos vaiko poreikių detalizacijos matyti, kad vaiko išlaikymui reikalinga 300 Eur per mėnesį (6 t. b.l. 46).

Atsakovės paskaičiavimu, vaiko poreikių vertė per mėnesį sudaro 570 Eur (6 t. b.l.80).

Lyginant atsakovo ir ieškovės pateiktas skaičiuotes matyti, kad abi šalys pripažįsta, kad turi būti skiriamos lėšos maistui, aprangai, higienai, mokymosi ir ugdymo reikmėm, sveikatai, pramogoms, kelionėms, mokesčiams. Tačiau šiuos vaiko poreikius pinigine išraiška šalys įvertino skirtingai. Išskyrus panašias išlaidas aprangai (abu nurodė 50 Eur sumą), kelionėms (ieškovas -20 Eur, atsakovė -15 Eur), ir mokesčiams (atsakovas 20 Eur, ieškovė 20 Eur būstui ir 5 Eur pokalbiams mobiliuoju), kitiems poreikiams reikalingas šlaidas nurodė skirtingas. Ieškovas nurodė, kad maistui reikalinga 100 Eur suma, atsakovė – kad maistui namuose reikalinga 200 eurų ir 80 eurų maistui mokykloje; higienai – atsakovas 20 Eur, ieškovė 35 Eur; vaistams, vitaminams – atsakovas 10 Eur, ieškovė - 40 Eur; mokyklos reikmenims – atsakovas 15 Eur, ieškovė 30 Eur, pramogoms – atsakovas 10, ieškovė 50 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, jog dukros gydymui reikalinga 25 eurų suma per mėnesį, o dantų gydymui – 15 Eur suma.

Pažymėtina, jog ieškovė nurodytų vaiko poreikių tenkinimui reikalingų sumų jokiais įrodymais nepagrindė, tik paaiškino, kad turi sukaupusi daug pirkinių kvitų ir sudarant poreikių lentelę jais rėmėsi. Taip pat paaiškino, kad gimus dukrai, turėjo problemų dėl jos sveikatos, nes dukra sirgo inkstų geldelių uždegimu, jai buvo duodami antibiotikai, todėl sutriko žarnyno veikla. Gydytoja rekomendavo dukrą sveikai maitinti, derinti mityubą, todėl jai gamina atskirą maistą iš ekologiškų produktų. Mokykloje dukra valgo viską, duoda jai pinigų pietums. Dukra dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, ją gydo homeopatiniais vaistais, kuirie daug kainuoja. Taip pat geria kalcį, geležį, kitus papildus. Su dukra ji eina į baseiną, į kino teatrą, važiuoja pas drauges, į gimtadienius ir išvykas. Todėl gerai žino, kiek kainuoja dukros išlaikymas. Dukrą jai padeda išlaikyti seneliai, tėvai, pati turi savo santaupų. Ieškovė taip pat paaiškino, kad šiuo metu nedirba, važinėja į Lenkiją, ten prekiauja. Neseniai baigė kursus Londone, dirbs grožio sferoje, prekiaus grožio priemonėm.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas pateikė įrodymus, kad nuo 2015 m. sausio moka dukrai 115 Eur dydžio priteistą laikiną išlaikymą ir papildomai yra nupirkęs dukrai planšetinį kompiuterį, mokyklos reikmenis, drabužių ir kt., jo patirtų papildomų išlaidų suma sudaro 411,60 Eur sumą (6 t. b.l. 47-19). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad dukros porteikių lentelę sudarė iš to, kiek prisiminė išleisdavę dukrai. Apie dukros poreikius išskirtiniam maistui, gydymui, vaistams, teigė nieko nežinantis. Inkstų geldelių uždegimas dukrai buvo išgydytas, namuose ir mokykloje dukra valgė viską, jokio išskirtinio maisto jai nebuvo. Mano, jog ieškovė išlaidas maistui nepagrįstai padidino. Dėl dukros poreikio vaistams ir jiems išleidžiamų sumų taip pat abejoja, mano, kad ieškovė turėjo pateikti įrodymus.

Kaip minėta, nei viena bylos šalis nepateikė įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, kad vaiko poreikiai per mėnesį pinigine išraiška sudaro jų nurodytą sumą.

Esant šalių ginčui ir neesant objektyvių įrodymų dėl vaiko poreikių dydžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 350 Eur). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingas, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Iš pateiktų Sodros duomenų nustatyta, kad šiuo metu ieškovė nedirba ir darbo pajamų neturi ( 6 t. b.l. 15-16). Atsakovas dirba UAB „Accel elektronimka“, jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 1000 Eur per mėnesį (6 t. b.l. 13). Šalys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (1 t. b.l. 99-100). Jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurie yra įkeisti bankui ir dėl kurių padalijimo bei kreditorinių įsipareigojimų vykdymo sprendžiama šioje byloje. Nei ieškovė, nei atsakovas daugiau išlaikytinių neturi.

Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši. Nors atsakovas gauna apie 1000 Eur darbo užmokesčio, o ieškovė nedirba ir šiuo metu darbo pajamų neturi, tačiau pati nurodė, jog turi santaupų, užsidirba prekiaudama Lenkijoje, baigė kursus Londone ir pradės dirbti grožio sferoje. Be to, ieškovė yra jauna ir darbinga, turinti aukštąjį išsilavinimą ir įgijusi ne vieną specialybę, turi įvairios darbinės patirties. Todėl ji turi realią galimybę susirasti darbą ar užsiimti individualia darbine bei gauti pastovias ir pakankamas pajamas savęs ir dukros išlaikymui. Esant šioms aplinkybėms, šalims vaiko išlaikymo pareiga dalintina lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šalių pateiktus preliminarius paskaičiavimus apie vaiko išlaikymui reikalingas sumas, taip pat atsakovui nesutinkant, kad dukra turi tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių pastoviai turėtų gydytis ir vartoti vaistus, maitintis specialiai jai pritaikytu maistu, teismas vertina, kad ieškovės nurodytos išlaidos maistui, vaistams ir gydymui nėra pagrįstos ir būtinos. Neesant įrodymų apie specialiuosius vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės nurodytos mėnesio išlaidos 570 Eur yra pakankamai didelės ir nėra būtinos. Tačiau pragyvenimo lygis brangsta, vaiko poreikiai jam augant didėja, todėl yra pagrindo spręsti, kad vienuolikos metų amžiaus specialiųjų poreikių neturinčios D. M. būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį yra reikalinga 400 Eur suma, kuri paskirstytina po 200 Eur iš kiekvieno tėvo. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis leidžia teikti dukrai tokio dydžio išlaikymą.

Pažymėtina, kad išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais. Todėl tėvai, nors ir turėdami pakankamas pajamas, bet turėdami ir finansinių įsipareigojimų, neturėtų nepagrįstai išlaidauti.

Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies - iš atsakovo D. M. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai D. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2014-09-30) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės atstovė E. M., išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Atsakovo analogiškas priešieškinio reikalavimas atmestinas, nes išlaikymas priteisiamas iš kartu su vaiku negyvenančio ir išlaikymo pareigos nevykdančio tėvo (CK 3.196 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Taikant lakinąsias apsaugos priemones atsakovo sumokėtos išlaikymo sumos įskaitytinos vykdymo procese.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis( LR CPK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Iš ieškovės bei atsakovo nurodytų aplinkybių, VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų, nustatyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis registruotino kilnojamo turto šalys neįgijo (1 t. b.l. 99). Reikalavimo dėl neregistruotino kilnojamojo turto padalijimo šalys nereiškia, nurodė, kad šį turtą pasidalino tarpusavio susitarimu.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgijo šį dalintiną registruotiną nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 2005-08-17 pirkimo – pardavimo sutarties ir priėmimo – perdavimo akto Nr. 17089 pagrindu įgijo 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 19700 Eur; 2011-06-27 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 214,54 kv.m., kuriame yra 7 kambariai, vidutinė rinkos vertė – 78 500 Eur. Nekilnojamojo turto bendra vertė – 98 200 Eur. Vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, 2015-01-08 duomenimis. Nuo 2008-06-18 šiam turtui įregistruota hipoteka ( 2 t. b.l. 12-14).

Tarp šalių nėra ginčo dėl minėto nekilnojamojo turto rinkos vertės ir jo padalijimo būdo - abi šalys prašo turtą dalinti natūra, lygiomis dalimis, po ½ dalį.

Tarp šalių nesant ginčo dėl turto padalijimo natūra ir vadovaujantis CK 3.117 str. 1 d. numatyta sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpcija, ieškinys ir priešieškinis šioje dalyje tenkintini, ieškovei E. M. ir atsakovui D. M. asmeninės nuosavybės teise priteistina po 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei po 1/2 pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kiekvienai iš šalių natūra atitenkančio turto vertė – 49 100 Eur.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ bankui padalijimo.

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad įsipareigojimus, susijusius su 2005-08-29 kredito sutarties Nr. 05-055791-FA, sudarytos D. M. su „Swedbank“ AB, bei su 2005-08-29 laidavimo sutarties Nr. 05-055791-LA1 sudarytos E. M. su „Swedbank“ AB banku ir vėlesniais sutarčių pakeitimais ir papildymais, vykdymu, visoje apimtyje vykdys šalys bendrai, lygiomis dalimis, nekeičiant sutartimis prisiimtos solidarios atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad kredito likutis ieškinio pateikimo dienai yra 107 925, 78 Eur. Ieškovė taip pat prašė nustatyti, kad atsakovui D. M. nevykdant solidarių įsipareigojimų pagal 2005-08-29 kredito sutartį Nr. 05-055791-FA, su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, ieškovė E. M. įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo D. M..

Atsakovas priešieškiniu pareiškė analogiškus reikalavimus - prašė pripažinti, kad tolimesnius įsipareigojimus, susijusius su 2005-08-29 kredito sutarties Nr. 05-055791-FA, sudarytos su D. M. ir AB „Swedbank“ banku bei 2005-08-29 laidavimo sutarties Nr. 05-055791-LAI, sudaryta su E. M. ir AB „Swedbank“ banku, ir vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais vykdymu, visoje apimtyje vykdys šalys bendrai, lygiomis dalimis, nekeičiant sutartimis prisiimtos solidariosios atsakomybės sąlygų, kurios likutis bylos nagrinėjimo metu - 107 303,64 Eur. Taip pat prašė nustatyti, kad ieškovei E. M. nevykdant solidarių įsipareigojimų pagal 2005-08-29 kredito sutartį Nr. 05-055791-FA (su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), atsakovas D. M. įgyja teise reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovės E. M..

Trečiasis asmuo (kreditorius) AB „Swedbank bankas“ atsiliepime nurodė, kad 2005-08-25 su D. M. sudarė Kredito sutartį Nr. 05-055791-FA (su visais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu suteikė 131 015,80 Eur dydžio kreditą. Už įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą 2005-08-29 Laidavimo sutartimi Nr. 05-055791-LAI/07-084399-LA1 laidavo E. M. D. M. ir E. M. papildomai užtikrindami prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą hipotekos lakštu įkeitė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Prievolė pagal kredito sutartį yra solidari. Kreditorius taip pat nurodė, kad sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš jų dalį solidariojoje prievolėje, tačiau prieš kreditorių už prievolių įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai ( 2 t. b.l. 76).

Nustatyta, kad santuokos metu atsakovas su AB „Swedbank“ banku (ankstesnis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) 2005-08-29 sudarė kredito sutartį Nr. 05-055791-FA, kurios pagrindu jam, žinant ir sutinkant sutuoktinei E. M., buvo suteiktas 11584,80 Eur kreditas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimui. Tą pačią dieną ieškovė E. M. su AB „Swedbank“ banku sudarė laidavimo sutartį Nr. 05-05 5791-LAl, kuria buvo užtikrintas 11 584,80 Eur kredito grąžinimas. 2007-09-06 susitarimu dėl 2005-08-29 Kredito sutarties Nr. 05-055791-FA sąlygų pakeitimo, minėta kredito sutartis pakeista. Atsakovas ir AB „Swedbank“ susitarė dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo iki 2045-09-29 ir papildomo 119 431 Eur sumos kredito gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), su priklausiniais statyti ir projektavimo darbams atlikti. Kredito paėmimo terminas buvo numatytas iki 2009-09-06. Šis papildomas kreditas buvo užtikrintas žemės sklypo įkeitimu (hipoteka) ir kredito gavėjo sutuoktinės E. M. laidavimu, 2007-09-06 pakeičiant 2005-09-06 laidavimo sutarties sąlygas dėl laidavimu užtikrinamo kredito grąžinimo termino ir jo dydžio. Ieškovė laidavimo sutartimi ir jos pakeitimu prisiėmė įsipareigojimus kreditoriui užtikrinti tinkamą visų kredito gavėjų prievolių, atsirandančių pagal Kredito sutartį bei jos vėlesnius pakeitimus, įvykdymą. Pažymėtina, kad sudarydama Laidavimo sutartį ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos visos kredito sutarties sąlygos, įskaitant tai, kad kredito gavėjams tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį, Laiduotojas ir Kredito gavėjas atsako Bankui kaip solidarūs skolininkai.

Iš kreditoriaus AB „Swedbank“ pateiktų duomenų bei atsakovo pateiktų Kredito panaudojimo ataskaitų matyti, kad pagal pradinę kredito sutartį suteiktas 11 584,80 Eur kreditas ir pagal 2007-09-06 susitarimą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo papildomai suteiktas 119 431 Eurų dydžio kreditas buvo grąžinami kaip atskiri kreditai, pagal atskirus kreditų grąžinimo grafikus. Bendra atsakovui suteiktų kreditų suma sudarė 131 015,80 Eur (1 t. b.l. 102-107, 2 t. b.l. 20-23, 24-25, 5 t. b.l. 40-70).Iš kreditų panaudojimo ataskaitų nustatyta, kad 2014-10-23 kreditų likutis buvo 98 205,72 Eur ir 9 720,06 Eur ir sudarė bendrą 107 925, 78 Eur sumą (2 t. b.l. 24-25).

Ieškovė ir atsakovas pripažįsta, kad prievolė grąžinti bankui kreditus ir įvykdyti kitus su tuo susijusius įsipareigojimus yra solidari, tačiau prašo nustatyti, kad nutraukus santuoką, visus tolimesnius įsipareigojimus jie vykdys lygiomis dalimis, o vienai iš šalių nevykdant solidarių įsipareigojimų, kita šalis įgyja teisę reiklauti žalos atlyginimo iš kitos šalies.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Esant šiam teisiniam reglamentavimui, nustačius, kad nagrinėjamu atveju solidarioji sutuoktinių prievolė atsirado sutarties pagrindu, pripažintina, kad prievolės padalijimas kreditoriaus atžvilgiu yra negalimas, nes kreditorius sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Tik tarpusavyje bendraskoliai gali pasidalyti prievolę, o prieš kreditorių prievolė negali būti skaidoma į dalis. Todėl šis ieškovės ir atsakovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, kad įsipareigojimai AB „Swedbank bankui“ pagal 2005-08-29 kredito sutartį Nr. 05-055791-FA (su visais pakeitimais ir papildymais), kuri užtikrinta 2005-08-29 Laidavimo sutartimi Nr. 05-055791-LAI/07-084399-LA1, po santuokos nutraukimo lieka solidaria E. M. ir D. M. prievole ir prisiimtų įsipareigojų pagal šias sutartis sąlygos nekeičiamos.

Šalių tarpusavio santykiuose nustatytina, kad pagal visus tolimesnius įsipareigojimus, susijusius su 2005-08-29 kredito sutarties Nr. 05-055791-FA, sudarytos su D. M. ir 2005-08-29 laidavimo sutarties Nr. 05-055791-LA1, sudarytos su E. M., su vėlesniais pakeitimais ir papildymais vykdymu, jie vykdys bendrai, lygiomis dalimis, o vienai iš šalių nevykdant solidarių įsipareigojimų, kita šalis, įvykdžiusi visą prievolę, įgyja teisę reiklauti žalos atlyginimo iš kitos šalies.

Dėl piniginių lėšų pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe.

Nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, ieškovės tėvai A. N. ir R. N. 2004-11-17 padovanojo ieškovei asmeninėn nuosavybėn butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2009-04-15 ieškovė pardavė už 150 000 (2 t. b.l. 26-34). 145 000 iš šios sumos pirkėja pervedė į atsakovo sąskaitą AB Seb banke, Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 35).

Ieškovė prašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į šias pardavus butą gautas pinigines lėšas, ir priteisti iš atsakovo D. M. į jo sąskaitą pervestą pinigų sumą - t.y. 41 994, 90 Eur (145 000 Lt). Šį reiklavimą motyvuoja tuo, kad šias lėšas atsakovas įgijo nepagrįstai, pasinaudodamas ieškovės patiklumu ir tokiu būdu savavališkai pasisavino jos asmeninį turtą.

Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, motyvuodamas, kad pačios ieškovės nurodymu pinigai už jai padovanotą butą buvo pervesti į jo sąskaitą ir panaudoti bendram šeimos gyvenimui - namo įrengimui, baldų pirkimui, gerbūvio tvarkymui, kelionėms, pragyvenimo išlaidoms, tenkinant visos šeimos poreikius, be to, dalį pinigų jis pervedė į ieškovės sąskaitą, kuriuos ji panaudojo savo nuožiūra. Šią aplinkybę atsakovas grindė savo paaiškinimais, kad banko kreditas buvo suteikiamas dalimis, todėl jiems trūko pinigų namo statyboms. Dėl šios priežasties 2009-03-10 buvo sudaryta paskolos sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens R. M.. Iš banko buvo paimtas ne visas suteiktas kreditas, iš suteiktos 119 431 Eur paskolos buvo paimta tik 104 117,72 Eur, nes pardavus ieškovės butą, dalis gautų pinigų buvo panaudota namo įrengimui. Nors tuo metu namas jau buvo pastatytas, tačiau nebuvo įrengtas. Buvo įrengtas tik butas, kuriame gyvena tėvai, o jų dalis nebuvo įrengta – nebuvo nei santechnikos, nei baldų. Tik pardavus butą, buvo pradėtas įrengimas, pirktos ir montuotos durys, baldai, šviestuvai, santechnika, dušo kabina, tyrinkelės, užuolaidos, čiužinys, sėklos vejai, dalis pinigų panaudota jų bendrai kelionei (4 t. b.l. 6-47).

Atsakovo paskaičiavimu, pagal pateiktus čekius ir sąskaitas šioms reikmėms buvo išleista 25888,77 Lt suma ( 4 t. b.l. 119).

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad pastačius namą, buvo galvojama butą parduoti ar nuomoti. Ieškovė nusprendė parduoti. Tuo metu banko paskola ir jo tėvų paskola jau buvo išleista. Namas jau buvo pastatytas, tik dar nebuvo visi kambariai įrengti, dalis buvo įrengta po namo inventorizacijos. Pardavus butą, pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, nes jis rūpinosi šeimos biudžetu. Tie pinigai buvo leidžiami su ieškovės žinia. Kiekvieną pirkimą derino su ieškove, ieškovė derino baldų projektus. Jeigu ieškovė prašydavo pinigų, jis jai pervesdavo. Šiuo metu už butą gautų pinigų nebėra. Jie baigėsi iki 2011-12-31. Ieškovei buvo žinoma, kad tų pinigų nebėra. Jokių pretenzijų dėl tų 145 000 Lt iš ieškovės nebuvo. Už paskolą mokėjo iš tos sąskaitos, kur buvo pervedamas jo atlyginimas. Toje pačioje sąskaitoje buvo ir už butą gauti pinigai. Tuos pinigus jis išskaidė į 15 indėlių, kad pasiėmęs dalį pinigų neprarastų palūkanų.

Atsakovo paskaičiavimu ir pagal jo pateiktus banko sąskaitos išrašus, po buto pardavimo į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 30 160 Lt suma, kuri atsakovo teigimu, buvo išleista šeimos reimėm. Atsakovas taip pat apskaičiavo ir pateikė sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad šeimos poreikiai buvo tenkinami įsigyjant įvairius pirkinius ir mokant už paslaugas iš atsakovo sąskaitų. Atsakovo paskaičiavimu, nuo buto pardavimo iki 2011-12-31 šeimos poreikiams tenkinti iš atsakovo sąskaitų buvo išleista 118 678,55 Lt (66642,40 Lt + 43934,15 Lt (4t. b.l. 124 -187). Bankui nuo 2009-04-15 iki 2011-12-31 buvo sumokėta 36465,95 Lt. Visos šeimos išlaidos nurodytu laikotarpiu atsakovo paskaičiavimu, sudaro 203 091,27 (58 819,30 Eur).

Ieškovė teigė nežinojusi, jog namo įrengimui ir šeimos poreikiams yra leidžiami už jai dovanotą butą gauti pinigai. Jos paaiškinimu, atsakovas neturėjo jų išleisti, nes pinigai į atsakovo sąskaitą buvo pervesti kad būtų saugūs, kad ji pati jų neišleistų. Ieškovės paaiškinimu, gautos banko paskolos pilnai turėjo pakakti tiek namo statybai, tiek ir įrengimui. O pragyventi jie turėjo iš atsakovo gauto darbo užmokesčio. Ji tuo laikotarpiu nedirbo.

Ieškovės atstovas tokią ieškovės poziciją palaikė. Jo paaiškinimu, tai, kad namo statybai ir įrengimui visiškai pakako 2005-08-29 suteiktos kredito sutarties pagrindu gautų lėšų pagrindžia tai, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas buvo parduotas jau pastačius jų bendrą gyvenamąjį namą. Atsakovas be ieškovės žinios ir leidimo pervedė iš SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-04-15 už parduotą butą gautus pinigus sumoje 145 000 Lt į AB „Swedbank" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo gaunamos ir kitos lėšos, tame tarpe ir iš kitų bankų. Iš jo parengtos ataskaitos apie lėšų judėjimą minėtoje AB „Swedbank" sąskaitoje matyti, kad 2009 m. į šią sąskaitą iš kitų bankų buvo gauta papildomai 118 371 Lt, iš kurių 47 310 Lt suma buvo išgryninta. Todėl piniginės lėšos gautos už parduotą butą pripažintinos ieškovės asmeninėmis ir nutraukiant santuoką priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Ieškovės ir jos atstovo poziciją, kad atsakovas prieš ieškovės valią ir be jos žinios išleido ieškovei dovanoto buto pinigus, teismas laiko nepagrįsta. Vien tas faktas, kad už parduotą butą gautos lėšos buvo pervestos ne į ieškovės taupomąją ar terminuoto indėlio sąskaitą, o į einamąją atsakovo vardu atidarytą sąskaitą, kurioje esančios lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.88 str. 1 d. 3 p. prasme, rodo, kad pačios ieškovės valia pinigai buvo perduoti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir leidžiami šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad ji buvo atsakovo suklaidinta ar apgauta. Tai, kad atsakovas pingus iš SEB banko sąskaitos pervedė į sąskaitą AB „Swedbank" banke ir išskaidyta į kitas sąskaitas, nereiškia, kad tokiu būdu atsakovas norėjo apgauti ieškovę. Kartu gyvenančiai ieškovei neabejotinai buvo žinomas atsakovo įprotis nelaikyti pinigus vienoje sąskaitoje, juos išskaidyti į kitas sąskaitas ir indėlius, už kuriuos buvo gaunamos palūkanos. Be to, atsakovo pateikti aptarti įrodymai patvirtina, kad pardavus butą, šeima turėjo daug išlaidų, kurios gerokai viršijo atsakovo gautas pajamas (ieškovė tuo metu nedirbo ir pajamų negavo). Todėl ieškovė, matydama ir pritardama šeimos išlaidoms, neabejotinai suprato ir žinojo, jog šeimos poreikiams naudojami ir už butą gauti pinigai.

Todėl vertintina, kad nors už parduotą butą gauti pinigai buvo asmeninės ieškovės lėšos, tačiau pačios ieškovės valia jos buvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybės ir panaudotos šeimos poreikiams su jos žinia.

Galimybės reikalauti kompensacijos iš kito sutuoktinio už tai, kad pačio sutuoktinio valia jo asmeninės lėšos buvo panaudodos šeimos poreikiams, Civilinio Kodekso normos nenumato.

Santuokos nutraukimo metu pinigai už parduotą butą išleisti. Todėl jų padalinti ir priteisti ieškovei prašomą sumą jokio pagrindo nėra. Todėl toks jos reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl prievolės pagal 2009-03-10 paskolos sutartį pobūdžio.

Atsakovas prašė pripažinti, kad visus tolimesnius įsipareigojimus, susijusius su 2009-03-10 sutarties, sudarytos tarp D. M. ir R. M., vykdymu visoje apimtyje vykdys šalys bendrai, lygiomis dalimis, nekeičiant sutartimis prisiimtos solidariosios atsakomybės sąlygų.

Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2009-03-10 sutarties pagrindu tėvas R. M. šalims paskolino pinigų namo statybai. Nors 2009-03-10 sutartyje nurodyta, kad R. M. paskolino 178 000 Lt (51 552,36 Eur), tačiau realiai namo statybai paskolino didesnę sumą pinigų, t.y. 187 438, 90 Lt (54 286,06 Eur). Kadangi šie paskolinti pinigai buvo skirti ir panaudoti gyvenamojo namo statybai, jis su ieškove yra solidarūs skolininkai R. M. atžvilgiu, kadangi 2009-03-10 paskolos sutartį atsakovas sudarė išimtinai šeimos interesams. Įvertinus tai, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, visos su šiuo gyvenamuoju namu ir jo statybomis susijusios prievolės yra laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Ieškovė pareikštu ieškiniu neginčija 2009-03-10 paskolos sutarties teisėtumo, todėl ji yra galiojanti ir įtvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovo pareigą grąžinti bendriems šeimos interesams paimtą paskolą bei sudaro pagrindą pripažinti prievole, kilusią iš 2009-03-10 paskolos sutarties, bendra sutuoktinių prievole. Taigi, visus tolimesnius įsipareigojimus, susijusius su 2009-03-10 sutartimi, po santuokos nutraukimo taip pat turi vykdyti bendrai visoje apimtyje, lygiomis dalimis. Tuo atveju, jei ieškovė E. M. nevykdys solidarių įsipareigojimų pagal 2009-03-10 sutartį, D. M. įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovės E. M..

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nusprendę su sutuoktine statyti namą, kreipėsi dėl paskolos. Pirmiausia įsigijo sklypą, o vėliau pasiėmė paskolą namo statybai. Susirado architektą, susiprojektavo namą. Namas turėjo būti su garažu. Prieš namo statybas, kažkuriuo metu nusprendė statyti namą kartu su tėvais, kad esant reikalui jie galėtų padėti dukrą prižiūrėti. Sutarė, kad neims visos paskolos, tėvai paskolins pinigų, be to, nereikės taip dažnai vertinti statomo namo, nes jie kiekvieną kartą bankui pervedant paskolos dalį, turėjo įkeisti statomą namą. Vertinimas daug kainavo. Tėvai skolinti sutiko, todėl jie nepaėmė iš banko visos paskolos, kuri jiems buvo suteikta. Apie visus piniginius reikalus sutuoktinė žinojo. Dėl konkrečios paskolos sumos su tėvais nebuvo susitarta. Pinigus tėvai pervesdavo, kai jų pritrūkdavo. Jis visą laiką pasakydavo ieškovei, kai pritrūkdavo pinigų ir vėl reikėdavo skolintis iš tėvų. Dėl tų pinigų panaudojimo sprendė abu kartu. Per kiek metų grąžins paskolą tėvams nesvarstė. Tėvams palūkanų nemokėjo. Galvojo, kad kai išmokės bankui paskolą, tai arba atiduos tėvams paskolą, arba dalį turto perrašys tėvams. Dėl paskolos iš jo tėvų ieškovė neprieštaravo. Apie paskolos raštelį ieškovė žinojo. Jį surašė susumavus visas tėvų paskolintas lėšas. Atsakovo tėtis, kai pervedinėjo pinigus, rašydavo, kad namo statybai. Kam konkrečiai tėvų pervestus pinigus panaudojo, už ką mokėjo neprisimena. Konkrečios pinigų panaudojimo apskaitos nevedė. Statybininkams daugiausia mokėdavo grynais pinigais. Kad nereiktų mokėti išgryninimo mokesčio, jis pervesdavau draugams pinigus, kad jie juos išgrynintų. Buvo pervedęs A., A., savo bendradarbėms. Taip pat yra pervedęs pinigų ir savo tėvui, kad juos išgrynintų. Jis pervesdavau į tėčio ar kitų asmenų sąskaitą, o jie jam perduodavo grynus pinigus.

Atsakovas taip pat paaiškino, kad visa skolos raštelyje nurodyta suma buvo paskolinta. Iš R. M. eurais gautos sumos buvo jam grąžintos, todėl iš lentelės, kurioje nurodyti iš R. M. pavedimu gauti pinigai eurais turi būti minusuojami. Tačiau dėl to prašoma priteisti suma nemažėja, nes buvo skolinta ir grynais pinigais. Dalį pinigų tėvai pervesdavo pavedimais, dalį skolindavo grynais, vieną kartą sumokėjo už darbus, todėl tuos pinigus taip pat priskaičiavo prie skolos. Surašant skolos raštelį, buvo suskaičiuota kiek tėvai paskolino pinigų. Skaičiavo tėtis, visi pasitvirtino tą sumą. E. M. dalyvavo derinant skolą. Surašant skolos raštelį negalvojo, kad reikia sutuoktinės parašo. Banko pervedimais iš tėvų buvo gauta 122 700 Lt suma. Likusios sumos gavimą patvirtina pateikta paskolos sutartis. Namo statyba kainavo virš 600 000 Lt. Suėjo visi paskolos pinigai ir iš tėvų gauti 178 000 Lt.

Su atsakovo reikalavimu ieškovė nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad neva 2009-03-10 sutarties pagrindu R. M. jiems paskolino pinigų namo statybai. Iš byloje pateiktos 2009-03-10 sutarties matyti, kad sutartis dėl paskolos suteikimo sudaryta tarp R. M. ir D. M., apie tokią atsakovo ir jo tėvo sudarytą paskolos sutartį ieškovei nieko nebuvo žinoma. Ieškovei buvo žinoma, kad bendras namas yra statomas ir įrenginėjamas gavus iš banko kreditą ir šios sumos visiškai užteko, todėl nebuvo jokio reikalo dar papildomai skolintis pinigų namo statybai. Laikytina, kad paskolos sutartį su savo tėvu atsakovas D. M. sudarė savarankiškai, nesant ieškovės sutikimo, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja šią prievolę bendra sutuoktinių prievole, todėl šis atsakovo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ten, kur gyvena uošviai, turėjo būti garažas. Jai nežinant buvo įrengtos gyvenamosios patalpos. Pirma buvo įrenginėjama jų dalis, po to tik pamatė, kad įrenginėjama ir kita dalis. Atsakovas pasakė, kad jo tėvai irgi nori name gyventi. Kad M. tėvai prisidėjo prie namo statybos, pervedinėjo pinigus, jai nebuvo žinoma. Kiek žinojo, jie prastai vertėsi. Paskolos sutarties ji niekada nebuvo mačiusi, apie pasakolą nieko nežino. Jeigu būtų dalyvavusi sudarant sutartį, būtų ir jos parašas ant to raštelio.

Tretieji asmenys R. ir R. M. palaikė atsakovo poziciją. Atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad 2009-03-10 tarp R. M. ir atsakovo D. M. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią R. M. atsakovui ir jo sutuoktinei E. M. faktiškai paskolino 187 438, 90 Lt (54 286,06 Eur) sumą. Šiuos pinigus R. M. skolino ryšium su tuo, kad atsakovui ir jo sutuoktinei trūko piniginių lėšų namo statybai. Nepaisant to, kad minėtoje sutartyje numatyta, jog R. M. paskolino 178 000 Lt (51 552,36 Eur), tačiau remiantis byloje pateiktais pinigų pervedimo išrašais, atsakovui ir jo sutuoktinei R. M. skolino didesnę pinigų sumą, t.y. 187 438,90 Lt (54 286,06 Eur). Pagal minėtą paskolos sutartį sutuoktiniai E. M. ir D. M. turėtų atsakyti solidariai, kadangi pinigai buvo paskolinti santuokos metu sutuoktinių šeimos reikmėms tenkinti t.y. siekiant pastatyti namą. Šias aplinkybes įrodo tiek sutartyje, tiek pavedimuose nurodoma paskolos paskirtis „namo statybai“. Tai, jog paskola buvo suteikta sutuoktinių gyvenamojo namo statybai patvirtina ir paskolos suteikimo laikotarpis t.y. paskolos sutarties sudarymo metu ieškovė E. M. ir atsakovas D. M. statėsi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Paskola buvo suteikta namo statybai, o gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokoje, todėl prievolė grąžinti skolą yra pripažintina solidaria sutuoktinių prievole CK 3.109 str. pagrindu.

Ieškovei E. M. buvo žinoma apie tarp R. M. ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį, paskolos sutarties sudarymui E. M. neprieštaravo ir minėtą sutartį patvirtino t.y. sutuoktinė sutiko, kad iš paskolos gauti pinigai būtų panaudoti bendros jungtinės nuosavybės sukūrimui. Pažymėtina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta išimtinai šeimos interesais, kadangi namas, kurio statybai buvo panaudota paskola yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė (3 t., b.l. 66-68, 96-99).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje R. M. paaiškino, kad kai sūnus su E. nutarė statyti namą, atvažiavo pas juos ir prašė gyventi kartu, padėti pinigais. Tai buvo panašiai 2007 ruduo. Sutarė, kad jie ima paskolą, o jie į nieką nepretenduoja ir gali paskolinti pinigų iki 200 000 Lt. 2008 metais prasidėjo statybos, per statybas daug kas buvo grynais pinigais atsiskaityta. Apmokėdavo jie grynais ir už prekes, ir už statybas. Buvo samdomi privatūs statybininkai. Savo kompiuteruje jis vedė apskaitą, kiek išleido, ir D. vedė. Skolos sutartis surašyta buvo tada, kai pinigai jau buvo duoti. Jis parodė savo suvestas sumas, kitą dieną D. atspausdino ir jie pasirašė. Kai aptarinėjo, tai buvo E., kai pasirašinėjo – neprisimena ar buvo. Po skolos raštelio surašymo taip pat dar buvo pirkimų, tik nebeatnaujino skolos raštelio. Buvo aplinka tvarkyta, trinkelės dėtos. Gal kompiuteryje ir yra išsaugotas kažkoks failas, kur jis skaičiavo. Paskolos termino nebuvo, kol gyveno, to klausimo nekėlė. Buvo susitarimas, kad name jiems bus padarytas kaip ir atskiras butas, o išmokėjus paskolą, gal bus jiems užrašyta ta namo dalis.

Trečiasis asmuo R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad E. ir D. reikėjo jų pagalbos. Viskas buvo daroma dėl jų. Jie taip pat norėjo, kad vaikams kuo mažesnė būtų banko paskola, mažiau palūkanų būtų. Buvo tartasi, kad jie kartu gyvens, padės statybose. Vyras kiekvieną dieną prižiūrėjo statybas. Nebuvo kalbos, kad ten jie visą laiką gyvens. Buvo kalbėta, kad kai užaugs mergaitė, gal jų gyvenama namo dalis liks mergaitei. Šiuo metu jie taip pat gyvena neme, jį prižiūri. Tų pinigų nelinkę nurašyti kaip pagalbą vaikams. Laiko, kad jie abu jiems skolingi.

Ji dalyvavo pinigų skolinime. Jie visi kartu rinkosi medžiagas, jie duodavo pinigus. Baldus savo dalyje jie pirkosi už savo pinigus. Gryni pinigai buvo duodami ir už kažkokius darbus. Duodavo ir E., bet ji nenorėdavo imti. Kiek pinigų paskolinta apskaitos ji nevedė. Vyras rinko čekius, kur jis mokėjo. Pinigų jie turėjo. Pinigus jie laikė banko sąskaitoje, kai reikėdavo, nuimdavo. Kai vyras suskaičiavo kiek buvo duota, abiems parodė. Buvo ir čekiai.

Iš šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų apie paskolos raštelio sudarymą, matyti, kad paskolos raštelio sudarymo metu pinigai nebuvo perduoti. Tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys nurodė, kad pinigai buvo pervedami dalimis į atsakovo sąskaitą ir duodami grynais, apmokama už statybų darbus, medžiagas, o 2009-03-10 buvo sutarta dėl bendros 178 000 Lt (51 552,36 Eur) paskolos sumos. Atsakovas ir tretieji asmenys nurodė, kad realiai namo statybai paskolino didesnę sumą pinigų, t.y. 187 438, 90 Lt (54 286,06 Eur), tačiau dėl šios paskolos dalies paskolos sutarties nesudarė, nei atsakovas, nei tretieji asmenys jokių reikalavimų dėl to nekelia.

Kaip nustatyta, ieškovės parašo paskolos raštelyje nėra, ji neigia dalyvavusi jo sudaryme. Atsakovas ir tretieji asmenys taip pat netvirtino, jog ji dalyvavo surašant raštelį. R. M. nurodė, kad jį atspausdino atsakovas kitą dieną po to, kai jis suskaičiavo visas išlaidas ir jas parodė tiek atsakovui, tiek ieškovei. Teigė, kad ieškovė mažai tuo domėjosi, o ar dalyvavo surašant paskolos raštelį nepamena.

Sutartyje neesant ieškovės parašo ir kitų įrodymų, jog ji dalyvavo pasirašant sutartį, ir ieškovei tai neigiant, teismas pripažįsta neįrodyta, jog surašant paskolos sutartį ieškovė dalyvavo.

Pažymėtina, kad paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Todėl rašytine ar kita forma šalių išreikštas susitarimas skolinti pinigus arba daiktą bei įsipareigojimas juos priimti nustatyta tvarka ir terminu grąžinti nereiškia paskolos sutarties sudarymo, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo neperduotas.

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B. , bylos Nr. 3K-7-430/2013).

Atsakovas pripažino gavęs paskolos sutartyje nurodytą sumą. Ieškovė teigė, jog poreikio skolintis pinigus iš atsakovo tėvų nebuvo, nes jie gavo banko paskolą. Tačiau atsakovo sudarytos paskolos sutarties, kaip tariamo sandorio ar kitais pagrindais, ieškovė neginčijo. Todėl neesant reikalavimo, teismas neturi pagrindo vertinti ir analizuoti šalių pateiktas ataskaitas, banko sąskaitas bei kitus surinktus įrodymus ir nustatinėti, ar paskolos sutartyje nurodyta suma realiai buvo perduota. Todėl teismas vertina, jog paskolos raštelis turi įrodomąją galią ir reiškia, kad jame nurodyta pinigų suma buvo paskolinta.

Tačiau tai, kad paskolos sutartyje nurodyta, jog paskolinta 178 000 Lt suma namo statybai, savaime nereiškia, kad paskola buvo panaudota pagal nurodytą paskirtį. Šią aplinkybę turėjo įrodyti atsakovas, siekiantis, kad prievolė grąžinti paskolą jo tėvams būtų pripažinta solidaria sutuoktinių prievole. Tačiau jokių tiesioginių įrodymų atsakovas nepateikė. Tai, kad iš trečiojo asmens į atsakovo sąskaitą buvo daromi pervedimai su nurodyta paskirtimi „namo statybai“ ( 2 t. b.l. 72), patvirtina tik patį pinigų pervedimo faktą, o ne jų panaudojimą. Tuo labiau, kad pats atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad eurais pervestas lėšas (18749,69 Eur) jis tėvui grąžino, tik buvo apie tai pamiršęs.

Byloje yra pateiktos didelės apimties atsakovo turėtų banko sąskaitų išrašai. Atsakovas pripažino ir iš bankų pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovas turėjo ir daugiau sąskaitų, į kurias pervedinėjo banko paskolos, ieškovės parduoto buto ir iš tėvų gautus pinigus, juos išskaidydamas, dalį jų išgrynino pervedamas į draugų, pažįstamų sąskaitas. Esant tokiai situacijai, neįmanoma nustatyti, kur konkrečiai buvo panaudoti atsakovo sąskaitose buvę pinigai, tame tarpe ir pervesti jo tėvo R. M.. Pareiga tai įrodyti teko atsakovui, nes jis siekė jog jo asmeniškai gauta paskola būtų pripažinta solidaria prievole. Tačiau nei jis, nei jo pusėje byloje dalyvavę tretieji asmenys tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad namo statybai buvo panaudota 178 000 Lt suma, nepateikė, nors teigė, jog vedė apskaitą, rinko čekius.

Ieškovė neigė dalyvavusi atsakovo tėvui skaičiuojant namo statybai išleistus pinigus. Jos manymu, namas buvo statomas už banko paskolos pinigus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tiek sklypo pirkimui, tiek namo statybai buvo gauta ir panaudota banko paskola, o įrengimui, namų apyvokos daiktams įsigyti buvo panaudota ir už parduotą butą gautų lėšų dalis. Todėl atsakovas, teigiantis, kad banko paskolos ir kitų turimų lėšų neužteko, turėjo tai įrodyti. Teismo vertinimu, atsakovas to neįrodė.

Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas paskolos sutartį su savo tėvu sudarė su ieškovės sutikimu, byloje nėra duomenų, kad paskolos sandorį ieškovė būtų patvirtinusi. Todėl atsakovas, reikalaudamas, jog pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje nepateikta įrodymų, jog pagal atsakovo sudarytą paskolos sutartį gautos lėšos buvo panaudotos gyvenamajam namui statyti, t.y. atsakovo nurodytiems šeimos poreikiams, nėra pagrindo pagal šį sandorį kylančią prievolę pripažinti sutuoktinių bendra prievole.

Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo reikalavimą pripažinti solidaria prievole grąžinti skolą tretiesiems asmenims pagal 2009-03-10 paskolos sutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 57,92 Eur (200 Lt) (1 t., b.l. 96) ir 2018,48 Eur advokato atstovavimo išlaidų (5 t., b.l. 153-161). Ieškovei žyminio mokesčio dalies 2011,08 Eur sumokėjimas atidėtas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (2 t., b.l. 43-44).

Atsakovas byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 144,81 Eur (500 Lt) žyminis mokestis (3 t., b.l. 31) ir 3899,68 Eur advokato atstovavimo išlaidų (6 t., b.l. 138-142). Atsakovui žyminio mokesčio dalies 219 Eur sumokėjimas atidėtas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (3 t., b.l. 106).

Ieškovė ieškiniu reiškė 4 neturtinius reikalavimus, kurie iš esmės patenkinti (iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl AB „Swedbank“ prievolės vykdymo), o ieškiniu reiškiami turtiniai reikalavimai, kurių vertė 91094,90 Eur, išskyrus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, patenkinti dalyje apie 54 proc., t.y. patenkintas 49100 Eur turtinis reikalavimas. Atsakovas priešieškiniu pareiškė 10 neturtinių reikalavimų, kurie tenkinti 30 proc., o turtiniai reikalavimai, kurių vertė 49100 Eur tenkinti visa apimti.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti priešpriešiniai (ieškinio ir priešieškinio) šalių neturtiniai ir turtiniai reikalavimai iš esmės tenkinti iš dalies, t.y. procentaliai patenkinta ir atmesta apylygė priešpriešinių šalių neturtinių ir turtinių reikalavimų dalis, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo 21,74 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai bei ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 dalį, iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistina po 10,87 Eur iš kiekvienos šalies išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Iš dalies tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo pagal priteisto išlaikymo sumą valstybei priteistinas 72 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo teikiant ieškinį ieškovė buvo atleista (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2004-07-23 Kauno m. CMS, įrašo Nr. 1254, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovei – M., o atsakovui – M.;

Padalinti santuokoje įgytą turtą natūra, lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei E. M. ir atsakovui D. M. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kiekvienai iš šalių natūra atitenkančio turto vertė – 49 100 Eur.

Nustatyti, kad įsipareigojimai AB „Swedbank bankui“ pagal 2005-08-29 kredito sutartį Nr. 05-055791-FA (su visais pakeitimais ir papildymais), kuri užtikrinta 2005-08-29 Laidavimo sutartimi Nr. 05-055791-LAI/07-084399-LA1, po santuokos nutraukimo lieka solidaria E. M. ir D. M. prievole ir pagal šias sutartis prisiimtų įsipareigojų sąlygos nekeičiamos.

Šalių tarpusavio santykiuose nustatyti, kad visus tolimesnius įsipareigojimus, susijusius su 2005-08-29 kredito sutarties Nr. 05-055791-FA, sudarytos su D. M. ir 2005-08-29 laidavimo sutarties Nr. 05-055791-LA1, sudarytos su E. M., su vėlesniais pakeitimais ir papildymais vykdymu, jie vykdys bendrai, lygiomis dalimis, o vienai iš šalių nevykdant solidarių įsipareigojimų, kita šalis, įvykdžiusi visą prievolę, įgyja teisę reiklauti žalos atlyginimo iš kitos šalies.

Nustatyti nepilnametės D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina E. M..

Priteisti iš atsakovo D. M. nepilnametės dukters D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014-09-30) iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė E. M..

Nustatyti atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamete dukra D. M. bendravimo tvarką:

1. atsakovas turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove susitartos vietos kiekvieną trečiadienį 17:30 val. ir grąžinti ją iki 20:00 val.;

2. atsakovas turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove susitartos vietos kiekvieną porinį šeštadienį 10:00 val. ir grąžinti ją iki 20:00 val., taip pat kiekvieną mėnesio porinį sekmadienį 10:00 val. ir grąžinti ją iki 20:00 val.

3. Religinių švenčių metu atsakovas turi teisę paimti dukrą tokia tvarka:

3.1 neporiniais metais Šv. Kalėdų švenčių metu - gruodžio 24 d. nuo 12:00 iki 20:00 val., o poriniais metais - gruodžio 25 d. nuo 12:00 iki 20:00 val.;

3.2. poriniais metais Šv. Velykų švenčių metu - pirmą Šv. Velykų dieną nuo 12:00 iki 20:00 val.; o neporiniais metais – antrą Šv. Velykų dieną nuo 12:00 iki 20:00 val. vakaro.

4. Ieškovė turi teisę atsisakyti leisti atsakovui bendrauti su dukra, jeigu dukra serga.

5. Nustatytos bendravimo trukmės gali būti laikomasi tik neesant D. M. prieštaravimo.

6. Šia nustatoma bendravimo tvarka atsakovui nėra draudžiama bendrauti su dukra D. M., jei dukra išreiškia tokį norą.

7. Nustatyti, kad apie ketinimą laikinai išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų, kai išvykos laikas patenka į nustatytą atsakovo bendravimo su dukra laiką, ieškovė E. M. privalo raštu informuoti atsakovą D. M. nedelsiant, bet ne vėliai kaip prieš 2 kalendorines dienas iki planuojamo išvykimo, rašytiniame pranešime nurodant šią informaciją: išvykimo datą, trukmę, šalį (-is) į kurią vykstama.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015-01-21 nutartimi, kuria iš atsakovo priteistas laiktas išlaikymas dukrai D. M. po 115 Eur periodinėmis išmokomis, bei 2016-06-23 nutartimi taikytą draudimą ieškovei E. M. išvykti nuolat gyventi į užsienį su dukra D. M. be raštiško atsakovo D. M. sutikimo.

Priteisti iš ieškovės E. M. valstybei 10,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovo D. M. valstybei 10,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 72 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė