Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. R. paskirta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos D. R. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo D. R. sulaikymo ir nukreipimo vykdyti šiuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės.

Nukentėjusiojo R. G. 1 301,15 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai, šią sumą išieškant iš D. R..

Nuspręsta nepriteisti iš D. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis sugadino (sunaikino) svetimą turtą esant šioms aplinkybėms: 2024 m. liepos 28 d. laikotarpiu nuo 00.05 iki 02.40 val. tyčia peiliu subadydamas sunaikino (sugadino) R. G. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), galinę dešinės pusės padangą, kurios vertė 54,51 Eur, sugadino (subraižė) šio automobilio kėbulo dalis – subraižė dešinės pusės priekines duris, tuo sugadindamas 107,82 Eur vertės turtą, subraižė kairės pusės galinį sparną, tuo sugadindamas 50,49 Eur vertės turtą, subraižė bagažinės dangtį, tuo sugadindamas 138,18 Eur vertės turtą, subraižė statramstį, tuo sugadindamas 8,85 Eur vertės turtą, nulaužė ir taip sugadino kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį 106,19 Eur vertės ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį 106,23 Eur vertės, t. y. taip sugadino (sunaikino) svetimą – R. G. priklausantį 572,27 Eur vertės turtą.

2. Nuteistasis D. R. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį, taikyti BK 75 straipsnį ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad nors praeityje yra teistas, tačiau bausmes yra atlikęs, pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai galėjosi bei dabar galisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Nuteistasis skunde teigia, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo ir tuo tikslu pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo nuteistasis įsipareigojo žalą atlyginti per 4 mėnesius bei prie skundo pridėjo paprastojo vekselio kopiją.

2.2. Taip pat nuteistasis nurodo, kad įsidarbino (duomenys neskelbtini) UAB ir jeigu bus pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, negalės dirbti bei negalėsi atlyginti padarytos žalos. Nuteistasis teigia suprantantis, kad už įvykdytą nusikalstamą veiką turi būti nubaustas ir neprieštarauja, kad jam yra paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą bei mano, kad jo atžvilgiu taikius BK 75 straipsnį, bausmės tikslai bus pasiekti.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis D. R. iš esmės neskundžia byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo bei civilinio ieškinio. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei D. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat neginčija ir jam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, tik prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Susipažinus su skundžiamo nuosprendžio motyvais, skiriant nuteistajam bausmę, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai parinko nuteistajam bausmės rūšį ir nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, skiriant ir individualizuojant nuteistajam bausmę, nepadarė, bei nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, skundžiamą nuosprendį patikrina tik apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl galimybės nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

7. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. R. už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

8. Visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 9 dalimi, teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apie BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymą iš viso nepasisakė, nors nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu ir prašė teismo, skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, atidėti jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimo yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, kad apeliaciniu skundu keliamas būtent BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, sprendžia, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo netaikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu bei nepagrįstu, juo labiau, kad nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybės klausimas sprendžiamas šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu.

9. Pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kasacinio teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

10. Be to, baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014, 2K-273-489/2018). Jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-203-976/2023, 2K-111-976/2024).

11. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui (1 t., b. l. 136–150, 151–156), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, trijų metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, ne visas paskirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 128, 129–135), iki 2024 m. gruodžio 18 d. niekur oficialiai nedirbo (1 t., b. l. 121, 122), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 127). Pažymėtina ir tai, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas patvirtina, jog nuteistasis D. R. pirmą kartą buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo dar būdamas jauno amžiaus, t. y. 16 metų, iki pilnametystės buvo teistas šešis kartus vien už vagystes, o sulaukęs pilnametystės iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos buvo teistas dar du kartus už vagystę bei neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti. Taip pat įvertintina ir tai, kad D. R. 3 metų laikotarpyje iki 2024 m. rugsėjo 11 d. buvo baustas administracine tvarka septynis kartus, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančias šešias administracines nuobaudas, paskirtas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 5 dalyje, 484 straipsnio 1 dalyje ir 485 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdis (tyčinis svetimo turto sugadinimas), duomenys apie jo teistumus bei administracinius nusižengimus patvirtina, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju nusikalto dėl susiformavusios savo paties neigiamos vertybių orientacijos. Be to, nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad paskirtas bausmes yra atlikęs, tačiau akivaizdu, kad ankstesni teistumai bei jais paskirti teisių suvaržymai nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog D. R. pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir jos dydis neprieštarauja nei teisingumo principui, nei BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai galėjosi bei dabar galisi dėl įvykdyto nusikaltimo, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, individualizuojant nuteistajam bausmė, todėl dar kartą vertinti tapačias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.

12. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymo terminą bei nurodo, kad susitarė su nukentėjusiuoju dėl turtinės žalos atlyginimo, ką patvirtina kartu su skundu pateikta patvirtinta vekselio kopija, bei kad pradėjo dirbti, dėl ko atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę negalės dirbti bei atlyginti žalos. Pažymėtina, kad pagal pateiktą darbo sutarties kopiją, nuteistasis pradėjo dirbti nuo 2025 m. rugsėjo 16 d. (2 t., b. l. 97–98), paprastojo vekselio sudarymo data – 2025 m. rugsėjo 4 d. (2 t., b. l. 96), apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2025 m. spalio 22 d., nuteistasis nurodė, kad jau dalį žalos – 200 eurų atlygino (2 t., b. l. 118), tačiau nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis bent dalį žalos nukentėjusiajam yra atlyginęs. Be to, vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali patirti papildomų praradimų ir sunkumų, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. Būdamas anksčiau ne kartą teistas, D. R. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos anksčiau aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek analogiško, tiek kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, nagrinėjamu atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. R. paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę ir pagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto, dėl ko skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi, o nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 122,30 eurus (2 t., b. l. 111).

16. Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022, 2K-240-489/2022).

17. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis D. R. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (2 t., b. l. 106), šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistajam buvo parinktas (2 t., b. l. 107) ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 109), kuris gynė nuteistąjį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, bylos duomenimis nuteistasis neturi jokio turto, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priimant skundžiamą nuosprendį, nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje atliko kitu teismu procesiniu sprendimu paskirtą bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam taip pat paskirta reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam D. R. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš D. R. valstybės naudai 122,30 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų trisdešimties euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.