Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir R. J. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenis neskelbtini),“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundai netenkintini.

Dėl senaties termino

Vykdymo proceso teisės normos numato dvejopus senaties terminus vykdymo procese: vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą (CPK 606 straipsnis) ir išieškojimo senaties terminą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad, vykdomosiose bylose Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini) ir (duomenis neskelbtini) nėra praleistas trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini) ir (duomenis neskelbtini) nėra praleistas dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Taigi, šiose vykdomosiose bylose vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Vykdomojoje byloje Nr. (duomenis neskelbtini) vykdomojo dokumento reikalavimai yra įvykdyti, joje yra tęsiamas tik antstoliui priklausančių vykdymo išlaidų išieškojimas, todėl prašymas nutraukti šią vykdomąją bylą pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminas taip pat yra nepagrįstas.

Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenis neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdymo išlaidų nėra atsisakęs, išieškotojai vykdomojo dokumento negrąžino ir vykdomosios bylos neužbaigė.

Vykdymo išlaidas, jų apmokėjimą ir išieškojimą iš skolininko reglamentuoja CPK 609–611 straipsniai. CPK 609 straipsnio 1 dalis vykdymo išlaidas skirsto į tris pagrindines grupes: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Remiantis CPK 611 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 172 punkte numatyta, jog jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 151 punkte numatyta, jog visos vykdymo išlaidos, išskyrus instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punkte be atlygio antstoliui už vykdomųjų dokumentų vykdymą yra numatytos ir kitos vykdymo išlaidų rūšys, t. y. vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurias sudaro išlaidos, būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiesiems veiksmams atlikti, bei papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje, todėl tokios išlaidos turi būti atlygintos vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą bei antstolio veiksmus, konstatuojama, jog antstolis pagrįstai nenutraukė vykdomosios bylos Nr. (duomenis neskelbtini)ir netaikė senaties termino vykdomųjų išlaidų išieškojimui.

Dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje

Kaip aukščiau jau buvo minėta, 2021 m. liepos 8 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenis neskelbtini) antstolis A. S. areštavo 10203,38 Eur sumą (8827,11 Eur skolos, 1376,27 vykdymo išlaidų) iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas, taip pat teisė atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija savo nutartyje yra nurodžiusi, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos M. P. draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Kaip matyti iš ginčijamo patvarkymo Nr. S1f-41131 turinio, antstolis, vadovaudamasis CPK 688 str. ir CPK 739 str. 9 p., areštavo 10203,38 Eur sumą (8827,11 Eur skolos, 1376,27 Eur vykdymo išlaidų) iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje ir pareikalavo areštuotas pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbo užmokesčiui ir kitoms jam prilygintoms išmokoms prilyginamos ir į laisvės atėmimo įstaigoje esančią skolininko sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos, todėl išieškant iš šių lėšų turi būti vadovaujamasi nuostatomis, reglamentuojančiomis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK LI skyrius).

CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos – dvidešimt procentų, o CPK 736 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama.

CPK 739 straipsnis reglamentuoja pinigų sumas iš kurių išieškoti negalima. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (2018 m. spalio 1 d. straipsnio redakcija). 2018 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, jog CPK 739 straipsnis papildomas 9 punktu, kuriame nurodoma, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog šio įstatymo 2–11 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki šių straipsnių įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas antstolio patvarkymas priimtas 2021 m. liepos 8 d., nurodytos nuostatos dėl CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto ribojimo buvo aktualios šio patvarkymo priėmimo metu.

Minėtas ribojimas yra nurodytas antstolio patvarkyme, vadinasi antstolis vadovavosi šia įstatymo nuostata. Tai patvirtina ir surašytas patvarkymas dėl skundo nagrinėjimo Nr. (duomenis neskelbtini), kuriame antstolis nurodė, jog atsižvelgė į CPK 739 str. 9 p. išdėstytą įstatymo reikalavimą. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti antstolio surašytu patvarkymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas A. J. pateiktame skunde nurodo, jog apie vykdytiną sprendimą nebuvo tinkamai informuotas, tačiau šis argumentas teismo laikytinas nepagrįstu. Iš vykdomosiose bylose pateiktų duomenų matyti, kad antstolio patvarkymas Nr. (duomenis neskelbtini) buvo išsiųstas pareiškėjui el. paštu. (duomenis neskelbtini). Minėto patvarkymo gavimą patvirtina ir gautas skundas.

Dėl valstybės nevykdytos pareigos aprūpinti pareiškėją darbinėmis pajamomis ir kitų pareiškėjo skunde pateiktų aplinkybių teismas išsamiau nepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų aplinkybių nagrinėjamoje byloje. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.).

Dėl neteisėtai vykdomo išieškojimo iš skolininko sutuoktinės

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.109 straipsnio 1–3dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjų argumentas, jog antstolis turėjo vertinti aplinkybę, kad skola padaryta UAB „(duomenis neskelbtini)“ iki santuokos su R. J., yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad A. J. skola UAB „(duomenis neskelbtini)“ pripažįstama asmenine, kadangi ji atsirado iki santuokos įregistravimo, todėl už ją ir atsako savarankiškai asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Kadangi nustatyta, jog A. J. asmeninės nuosavybės turto skolos padengimui nepakanka buvo priimtas teisėtas sprendimas skolos išieškojimą vykdyti iš skolininko turto, esančio jungtinėje nuosavybėje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka <...>. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, jog pirmiausia turtas yra areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, bei tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Be to, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą.

Pažymėtina, kad turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal minėtas CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą, – areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko A. J. ir pareiškėjos R. J. turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šis antstolio (jo padėjėjos) siūlymas nėra įvykdytas. Turto areštu Nr. (duomenis neskelbtini) areštuojamos piniginės lėšos nėra pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą iki bus nustatyta, kuri santuokoje įgyto turto dalis priklauso skolininkui A. J.. Pareiškėjai iš esmės tapatina du skirtingus antstolio procesinius veiksmus, atliekamus sprendimo priverstinio vykdymo eigoje – skolininko sutuoktinio turto areštą pagal CPK 667 straipsnį, bei vėlesnę procedūrą - išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto. Pažymėtina, kad tik nustačius bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, yra išieškoma iš skolininko turto dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Paminėtina, kad vykdymo proceso dalyviams nepasinaudojus antstolio pasiūlymais, o ir išieškotojui per nustatytą terminą nesikreipus į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, išieškojimas iš šio turto turės būti nutrauktas ir pakartotinai pagal tą patį vykdomąjį dokumentą galėtų būti nukreiptas ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiam kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą tikėtina, kad tuo atveju, jei A. J. ir R. J. patys turto dalių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenusistatys arba nusistatys taip, kad nebus įmanomas išieškojimas ir tam paprieštaraus išieškotojai, antstolis pasiūlys išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir šį klausimą spręs teismas.

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjų skundai dėl antstolio veiksmų, kaip nepagrįsti, atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų A. J. ir R. J. skundus dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus bylas Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), Nr. (duomenis neskelbtini), ir Nr. (duomenis neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.