Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Jūratės Blažienės pareiškimą dėl baudos skyrimo L. K. už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – A. Ž. (išieškotoja), L. K. (skolininkas), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į aplinkybes bei esantį tėvų ginčą dėl A. Ž. negalėjimo bendrauti su nepilnamečiu vaiku K. K., pagal Vilniaus miesto teismo išduotą vykdomąjį dokumentą ir antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo nepilnamečio vaiko tėvui L. K., palieka spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais.

8. Teismo posėdžio metu išieškotoja A. Ž. nurodė, kad buvęs sutuoktinis L. K., su kuriuo santuoka nutraukta, nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo su sūnumi K. K. tvarkos. Jei L. K. nesidomi sūnaus P. K., kuris po santuokos nutraukimo liko gyventi su ja, gyvenimu, nenori su juo bendrauti, nereiškia, kad ji nenori bendrauti su sūnumi, gyvenančiu su tėvu. Nuo (duomenys neskelbtini), kai santuoka buvo nutraukta, ji nei karto nebuvo vaiko pasiėmusi į savo namus, nes L. K. neleidžia pasiimti vaiko. Kai susitikimai vykdavo buvusios anytos namuose, neleisdavo vaiko net išsivesti į lauką pasivaikščioti. L. K. mano, kad vyresnysis sūnus P. K. chuliganas, todėl gali daryti vaikui neigiamą įtaką ir jaunesniajam sūnui K. K., kas yra visiška netiesa. Jų šeimos atveju vykdoma atvejo vadyba, kadangi situacija yra iš tiesų labai sudėtinga. Dėl L. K. netinkamų veiksmų ji negali įgyvendinti teismo nustatytos tvarkos. Jai nėra žinoma sūnaus gyvenamoji vieta, nes visi susitikimai organizuojami buvusios anytos namuose. Su sūnumi bendravo per Kūčias, tačiau vėl anytos namuose, kur ji yra nuolat žeminama ir užgauliojama vaiko akivaizdoje. Jaučia, kad sūnus yra nuteikinėjamas prieš ją. Jos sūnūs tarpusavyje nebendrauja, kadangi L. K. nenori, kad vaikai bendrautų. Vyresnysis sūnus supranta, kokia yra situacija. Į antstolę kreipėsi, kai situacija nesikeitė, jai vis nepavykdavo bendrauti su vaiku. Antstolė siūlė kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo L. K.. Per visą laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo, su sūnumi matėsi retai, per metus jai būdavo sudarytos galimybes vos kelis kartus pasimatyti su sūnumi. Ji vaiko nėra išsižadėjusi, jį myli ir nori su juo bendrauti. Socialinės mokytojos pagalba jai buvo suteikta galimybė nuo praėjusių metų matyti sūnaus elektroninį dienyną, kur ji matė, kad vaikas yra praleidęs pamokas, tačiau apie jo sveikatos būklę, ligą, ji nebuvo informuota. Prieš vizitus susitardavo su buvusia anyta dėl atvykimo, tačiau pasitaikė atvejų, kai anyta su vaiku būdavo išvykusi, konkrečiu atveju prie ežero, ir ji vaiko negalėjo pamatyti. Negali vaikui prisiskambinti, mano, kad ji yra užblokuota. Yra siūliusi vaikui pasisvečiuoti pas ją namuose, tačiau vaikas atrodo neužtikrintas, tiksliai nepasako, ko norėtų. Teismo prašo L. K. skirti baudą, kadangi skolininkas nededa pastangų dėl sprendimo įvykdymo.

9. Teismo posėdžio metu skolininkas L. K. nurodė, kad buvusiai sutuoktinei nedraudžia matytis su sūnumi. Jis negali sūnaus priversti su mama bendrauti, jei vaikas nenori būti su ja. A. Ž. kas mėnesį, kas du atvyksta pasimatyti su vaiku pas jo mamą, ten prikalba niekų, kad atvažiuos su policija vaiko pasiimti, nuolat kyla konfliktai, vaikas išsigąsta, bijo toliau bendrauti su mama. Socialinę darbuotoją yra informavęs apie sudėtingą situaciją, netinkamą motinos elgesį atvykus į susitikimus su vaiku. Daugiau nieko apie tai nėra informavęs. Buvo nuėjęs į Vaiko teisių tarnybą, tačiau jokių papildomų dokumentų neturi. Vadyba vyksta (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini), todėl nieko čia niekas negali padaryti. Su antstole nebendravo, nes negavo jokių dokumentų iš jos. Jei A. Ž. nori sūnų išsivežti, tegu veža, bet nukentės vaiko mokslai. K. K. pats sprendžia, ką nori daryti, jei veš vaiką, tai veš per prievartą, nes jis pats nenori važiuoti su mama. Už vaiką jis negali spręsti, nes vaikas turi savo nuomonę, jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Su vaiku apie vaiko motiną nekalba visiškai, su ja nepalaiko jokių santykių, nebendrauja, o ir pats vaikas nenori su mama bendrauti. Su antstole nebendravo, nes nežinojo, ką turi daryti. Supranta, kad vyksta atvejo vadyba, siekiant atstatyti vaiko santykį su mama, jis nedraudžia mamai bendrauti su vaiku. Negali pasakyti, ar mama galėjo viena bendrauti su vaiku be jo mamos, nes jo mama tarsi tarpininkė jų susitikimuose. Jis nedalyvauja susitikimuose, nes su A. Ž. yra išsiskyręs, nenori su ja palaikyti daugiau jokių santykių. Nedraudžia vaiko pasiimti savaitgaliams, tačiau vaiko savaitgaliai dažnai yra užimti. Neprieštarauja mamai dalyvauti vaiko užsiėmimuose.

10. Skolininko atstovė advokatė Virginija Bradulskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pirminis konfliktas dėl išieškotojos negalėjimo pasimatyti su vaiku įvyko iš esmės dėl nesusikalbėjimo, kiti nurodyti veiksmai dėl ko nurodoma, kad nebuvo vykdomas teismo sprendimas, yra labiau abstraktūs, nekonkretūs. Šioje situacijoje daugiau dėmesio reikia skirti mamos ir vaiko bendravimui, dėl ko mamai reikėtų labiau stengtis. Šeima negauna reikiamos pagalbos, dėl ko ir susidarė situacija tokia, kokia yra. L. K. nedraudė vaikui bendrauti su mama, todėl negalima traktuoti, kad jis nevykdė teismo sprendimo. Jei teismas nuspręstų, kad L. K. netinkamai elgėsi nagrinėjamos bylos kontekste, prašo skirti jam bent įspėjimą. Skolininkas sutiktų, kad vaikas bendrautų su mama nebūtinai sprendime nurodyta tvarka, tačiau ir kitomis dienomis. Skolininkas dės visas pastangas, kad vaikas bendrautų su mama. Teismo prašoma neskirti L. K. baudos.

11. Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis vaikas K. K. paaiškino, kad su vyresniuoju broliu nesimato, nes vyresnysis brolis jam nepatinka. Jį paskutinį kartą matė praėjusiais metais, brolis buvo atvykęs pas močiutę. Brolis nepatinka, nes su broliu buvo susimušęs, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini), ir per jį sudaužė televizorių. Su mama dažnai nesimato, mama atvyksta kas kelis mėnesius, paskutinį kartą su mama matėsi gruodžio 24 d., kada matėsi prieš tai, neprisimena. Kai mama atvažiuoja, su ja bendrauja močiutės namuose. Su mama niekur neišeina, nes nenori, jam nepatinka. Jam niekas nesakė niekur neiti su mama. Mama yra sakiusi, kad atvažiuos su policija pasiimti į (duomenys neskelbtini). Su tėčiu, močiute nuvažiuoja į (duomenys neskelbtini), kai reikia apsipirkti. Neatsimena, ar mama nėra jam nieko blogo padariusi. Jam nepatinka bendrauti su mama. Mama yra jį mušusi, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini) ir nebuvo su tėčiu išsinuomoję buto. Kai mama atvažiuoja, atveža dovanų. Kai bendrauja su mama, kartais kartu būna ir močiutė. Nežino, kodėl kartu būna močiutė. Kai mama buvo aplankyti, jis buvo su ja, dar žaidė su kompiuteriu, mama bendravo su močiute. Pas mamą važiuoti į (duomenys neskelbtini) savaitgalį nenori, jam bus šachmatų varžybos. Nežino, ar norėtų, jei mama kartu važiuotų. Nurodo, kad nemyli mamos, bet nežino, kodėl.

12. Teismo posėdžio metu liudytoja A. N. parodė, kad A. Ž. atvažiuoja aplankyti vaiką, jai sudaromos visos sąlygos bendrauti su vaiku. Jei vaikas nenori vykti į (duomenys neskelbtini) pas mamą, nėra galimybės jo priversti. K. K. vasaras praleidžia pas prosenelę kaime, kur mama gali su juo bendrauti visus 3 mėnesius. Per metus A. Ž. atvyksta 3 – 4 kartus aplankyti vaiko. Visas konfliktas prasidėjo nuo tada, kai mama norėjo vaiką išsivežti į (duomenys neskelbtini), pasakė, kad išsiveš su policija, tada vaikas pasakė, kad pabėgs iš namų. Kai mama pasakė vaikui, kad jį išsiveš į (duomenys neskelbtini), vaikas visą savaitę nesimokė, vis sakė, kad pabėgs. Vaikas nėra nuteikinėjamas prieš mamą. Jis pats sprendžia. Pati mama netinkamai elgiasi, psichologiškai vaiką netinkamai nuteikia grasindama, kad išsiveš per prievartą. Ji pati organizuoja mamos ir vaiko susitikimus, nes vaiko faktinės gyvenamosios vietos A. Ž. nenori pasakyti, L. K. su buvusia sutuoktine bendrauti nenori, todėl nėra kitos išeities. Pakartotinai nurodo, kad ji į A. Ž. gyvenimą nesikiša ir vaiko prieš ją nenuteikinėja.

13. Antstolė Jūratė Blažienė teismo posėdžio metu parodė, kad visos bylai aktualios aplinkybės nurodytos jos pateiktose dokumentuose. Su skolininku bendravo kartą, kai jis buvo atvykęs į antstolės kontorą. Pokalbis klostėsi sudėtingai, nes skolininkas nebuvo linkęs aiškintis situacijos, tepasakė, kad vaikas nenori bendrauti su mama. Jokie atsakymai į paklausimus skolininko pateikti nebuvo. Dokumentus skolininkui pavyko įteikti tik per socialinę darbuotoją. Kiek antstolei žinoma, vaikas gyvena su močiute, nes pačio skolininko gyvenamoji vieta yra kitur nei vaiko. Skolininkas buvo kreipęsis dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, ko antstolė negalėjo padaryti, nes ji vykdo konkrečią bylą. Teismo prašo tenkinti prašymą dėl baudos skyrimo, kadangi L. K. nededa pastangų dėl sprendimo vykdymo, iki šiol iš esmės sprendimas nebuvo vykdomas.

14. Liudytoja L. A. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), dirba su L. K. šeima (duomenys neskelbtini), teikia bendrąsias paslaugas. Bendrauja su vaiku, pasiteirauja apie vaiko santykį su mama. Vaikas pasisako, kad nenori bendrauti su mama, tačiau toks jo požiūris labiau svyruojantis. Vaikas buvo pasakęs, kad mama 2016 m. jį mušė, todėl nenori su mama bendrauti. Pradėjus darbą su šeima, buvo kilusi mintis, kad vaikas gali būti nuteikinėjamas prieš mamą, tačiau vaikui augant, tikėtina, kad tai gali būti ir jo pačio nuomonė. Kadangi A. Ž. visiškai nebendrauja su L. K., todėl susitikimuose su vaiku padeda močiutė. Vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra pas močiutę, nors faktiškai jis gyvena su tėvu kitoje gyvenamojoje vietoje. L. K. nenori atskleisti savo gyvenamosios vietos A. Ž.. L. K. nerodo noro bendrauti su vyresniuoju sūnumi. L. K. motina yra nurodžiusi, kad sutaria su A. Ž., todėl padeda A. Ž. susitikti su sūnumi. Su L. K. bendrauta dėl teismo sprendimo, bendravimo tvarkos vykdymo, tačiau jis to nepaiso. Kai L. K. įteikė antstolės dokumentus, jis išsireiškė, kad ji vėl nori sužlugdyti.

15. Išvados teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad situacija nagrinėjamoje byloje jaučiamas išorinis suaugusiųjų poveikis vaikui. L. K. nesiima jokių veiksmų, kad bendravimas tarp vaiko ir mamos vyktų. L. K. yra tarsi nusišalinęs nuo visos situacijos. Šeimai skirta atvejo vadyba, problema įstrigusi vienoje vietoje, todėl situacija vis dar sprendžiama. Tarp asmenų nėra geros valios išspręsti kilusią situaciją. Papildomai nurodė, kad L. K. nesiėmė visų reikiamų veiksmų tam, kad teismo sprendimas būtų vykdomas tinkamai, t. y. iki šiol nežinoma vaiko gyvenamoji vieta, L. K. nededa jokių pastangų, skolininkas visiškai nusišalinęs nuo sprendimo vykdymo, šią pareigą perkėlęs pačiam vaikui ir vaiko motinai, todėl antstolės prašymą palaiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

18. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, kad antstolė Jūratė Blažienė 2021 m. birželio 14 d. patvarkymu Nr. S-21-86-7411 priėmė vykdyti išieškotojos A. Ž. pateiktą prašymą „Dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo“ ir 2021 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Išieškotoja antstolei siųstame laiške yra nurodžiusi, kad tiek skolininkas L. K., tiek jo motina neleidžia bendrauti su vaiku pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, su sūnumi neturi galimybės bendrauti nei telefonu, nei elektroninio ryšio priemonėmis. 2021 m. birželio 15 d. antstolė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-86-7459, kuris skolininkui įteiktas nebuvo. Kadangi dokumentai siųsti skolininkui grįžo neįteikti, jie 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo paskelbti viešai. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės dokumentus L. K. įteikė (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, kad skolininkas L. K. būtų bendravęs su antstole ir pateikęs savo argumentus, nėra.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad skolininkas L. K. nesilaikė teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. teismo sprendime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nesudarė galimybių išieškotojai A. Ž. matytis su jų nepilnamečiu vaiku K. K.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime, be kita ko, nurodyta, jog motina turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. antrą ir ketvirtą kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 17 val. ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir teismo posėdžių metu duotus parodymus nustatyta, kad išieškotojai A. Ž. susitikimai su vaiku buvo organizuojami L. K. mamos A. N. gyvenamojoje vietoje. Nors nurodytoje gyvenamojoje vietoje ir deklaruota vaiko gyvenamoji vieta, tačiau teismo posėdžių metu tiek L. K., tiek jo A. N. nurodė, kad vaikas gyvena kitu adresu, kurio nenori nurodyti išieškotojai. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nurodyta, kad išieškotoja A. Ž., norėdama susitikti su sūnumi, visų pirma turi suderinti susitikimo laiką su vaiko močiute, L. K. motina. Tuo atveju, jei A. N. nustatytu laiku negali būti namuose, tuomet A. Ž. negali pasimatyti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką. Byloje taip pat keliamas klausimas dėl bendravimo tvarkoje numatyto punkto, pagal kurį mama turi teisę pasiimti vaiką nurodytu laiku į savo gyvenamąją vietą. Nors skolininkas nurodo, kad vaikui nedaroma jokia įtaka dėl jo sprendimo vykti pas mamą, tačiau kartu teismo posėdžio metu ir teismui teiktuose atsiliepimuose nurodoma, kad dėl to gali pablogėti vaiko mokymosi rezultatai. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai nesikiša į vaiko ir mamos bendravimą, palieka viską spręsti nepilnamečiui vaikui, iš ko darytina išvada, kad skolininkas neprisideda prie teismo nustatytos mamos ir vaiko bendravimo tvarkos užtikrinimo. Toks skolininko elgesys neatitinka nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.

20. Teismas pažymėjo, kad skolininkas L. K. nenurodydamas tikrosios vaiko gyvenamosios vietos, vasaros laikotarpiu išveždamas vaiką į kaimo vietovę, kuri nėra nurodyta teismo priimtame sprendime, pažeidė išieškotojos teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi pagal teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą tvarką. Skolininko argumentai, kad jis nedraudžia vaikui bendrauti su mama, taip pat nedraudžia vaikui vykti pas mamą savaitgaliais, tačiau sūnui negali daryti įtakos dėl jo pačio apsisprendimo nevykti pas mamą, taip pat išklausius paties vaiko nuomonę teismo posėdžio metu, kelia teismui abejones dėl tokio vaiko savarankiško apsisprendimo pagrįstumo. Teismas pažymi, kad vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-35-968/2020). Vaikas negalėjo tiksliai ir nedviprasmiškai paaiškinti, kodėl jis nenori vykti pas mamą, nors ir nurodė teismo posėdžio metu, kad mamos nemyli, tačiau tokių savo jausmų priežasties paaiškinti negalėjo. Skolininko argumentai, kad jis nedraudžia vaikui vykti pas mamą, tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl vaiko savaitgalio išvykų gali nukentėti vaiko mokymosi rezultatai, suponuoja įspūdį, kad skolininkas nesistengia kooperuotis su išieškotoja, siekiant suderinti vaiko dienotvarkę ir panašiai. Skolininko L. K. pozicija, pagal kurią jis kategoriškai atsisako bendrauti su buvusia sutuoktine teismo sprendimo vykdymo klausimais, sudaro kliūtis tinkamai vykdyti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus išdėstytą, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju vienkartinė 50,00 Eur dydžio bauda bus pakankama skatinanti priemonė vykdyti teismo sprendimą jame nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

21.2. Antstolė nepagrįstai pripažino, kad skolininkas nevykdo nustatytos sūnaus K. K. ir motinos bendravimo tvarkos. Būdavo atvejai, kada išieškotoja negalėjo bendrauti su sūnumi K. K. dėl savo asmeninių reikalų. Liudytojai apklausti byloje patvirtino apie seno nusistovėjusią K. K. ir motinos A. Ž. bendravimo tvarką, atsižvelgiant į K. K. norą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sūnui K. K. skolininkas daro įtaką, todėl bendravimo tvarka nėra įgyvendinama. Apklaustas teismo posėdžio metu K. K. patvirtino aplinkybes kaip bendrauja su mama. Visų susitarimu močiutė perduodavo K. K. bendrauti su mama A. Ž.. Bendrauti motinos gyvenamoje vietoje K. K. nepageidaudavo, pareikšdavo, kad nevyks į (duomenys neskelbtini). Bendravimo tvarka buvo derinama prie vaiko pageidavimo.

21.4. Nėra nustatyta aplinkybių, kad skolininkas ir skolininko motina A. N. neleidžia bendrauti išieškotojai su sūnumi. Išieškotojai ir sūnui K. K. skolininkas nedaro jokių kliūčių bendrauti telefonu. Sūnus turi atskirą savo telefoną ir bendrauti gali su motina kada tik pageidauja ir skolininkas sūnaus skambučių nekontroliuoja. Pažymėjo, kad sausio 13 d. 17 val. atvykus išieškotojai, niekas jokios įtakos nedarė, tačiau sūnus neišvyko pas motiną į (duomenys neskelbtini). Niekas nesiaiškino aplinkybių, nebandė spręsti problemos. Apklausta liudytoja L. A. patvirtino, kad dirba su skolininko šeima ir situaciją gerai žino. Ji patvirtino aplinkybę, kad K. K. turi savo nuomonę dėl bendravimo tvarkos, paaiškino aplinkybes. Ji ėmėsi iniciatyvos ir susitarė su išieškotoja dėl bendravimo laiko su sūnumi. Skolininko įsitikinimu, nepilnamečio vaiko ir motinas bendravimas priklauso tik nuo išieškotojos iniciatyvos, nes ji nesugeba atkurti kontakto, retai lanko sūnų.

22. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) A. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto (skolininko) L. K. atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolės Jūratės Blažienės pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

26. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė santuoką tarp ieškovės A. K. ir atsakovo L. K. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino ieškovės A. K. (šiuo metu Ž.) ir L. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. ir K. K. tvarką, pagal kurią šalys susitarė, kad: 1) tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi P. K. pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 17 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val.; 2) motina turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. antrą ir ketvirtą kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 17 val. ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val.; 3) šventinėmis dienomis motina turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. tokia tvarka, kad vasario 16 d., Motinos dieną, birželio 24 d. bei liepos 6 d. pasiima sūnų šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 17 val. parveža namo; kovo 11 d., gegužės 1 d., Tėvo dieną bei rugpjūčio 15 d. sūnus K. K. lieka su tėvu. Per Šv. Kalėdas poriniais metais motina K. K. pasiima gruodžio 24 d. nuo 10 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 17 val. parveža namo; neporiniais metais Šv. Velykas motina pasiima K. K. pirmą Šv. Velykų dieną iš ryto nuo 10 val. ir parveža K. K. pas tėvą antrą Šv. Velykų dieną iki 18 val.; neporiniais metais K. K. Šv. Kalėdas švenčia su tėvu, o Šv. Velykas su tėvu švenčia poriniais metais; 4) šventinėmis dienomis tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi P. K. tokia tvarka, kad: kovo 11 d., gegužės 1 d., Tėvo dieną bei rugpjūčio 15 d pasiima sūnų P. K. šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 17 val. parveža namo. Per Šv. Kalėdas neporiniais metais tėvas P. K. pasiima gruodžio 24 d. nuo 10 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 17 val. parveža namo; poriniais metais Šv. Velykas tėvas pasiima P. K. pirmą Šv. Velykų dieną iš ryto nuo 10 val. ir parveža P. K. pas motiną antrą Šv. Velykų dieną iki 18 val.; poriniais metais P. K. Šv. Kalėdas švenčia su motina, o Šv. Velykas su motina švenčia neporiniais metais; 5) tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi P. K. sūnaus vasaros atostogų metu 3 savaites – tris kartus po savaitę, vienu kartu nepertraukiamai ne ilgiau kaip 7 dienas, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku saugioje vaiko poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaiko motinai; 6) motina turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. sūnaus vasaros atostogų metu 3 savaites – tris kartus po savaitę, vienu kartu nepertraukiamai ne ilgiau kaip 7 dienas, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku saugioje vaiko poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaiko tėvui; 7) tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi P. K. sūnaus rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po 2 dienas, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš 1 savaitę suderintu laiku saugioje vaiko poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaiko motinai; 8) motina turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. sūnaus rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po 2 dienas, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš 1 savaitę suderintu laiku saugioje vaiko poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaiko tėvui; 9) tuo metu, kai vaiko bendravimas su vienu iš tėvų nevyksta, tėvas ar motina turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su vaiku telefonu, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą; 10) šalys ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja viena kitą apie atvejus, kuomet jie negalės bendrauti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką; 11) tas iš tėvų, su kuriuo atitinkamu laiku yra šalių sūnus, privalo užtikrinti jo dalyvavimą iš anksto numatytuose užsiėmimuose ar pramogose (pvz., būreliuose, draugų gimtadienio šventėse ir pan.); 12) kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaiko norus, poreikius ir interesus.

27. Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Jūratė Blažienė 2021 m. birželio 14 d. patvarkymu Nr. S-21-86-7411 patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdymui išieškotojos A. Ž. pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl teismo patvirtintos išieškotojos A. Ž. bendravimo tvarkos su sūnumi K. K..

28. 2021 m. birželio 15 d. antstolė Jūratė Blažienė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-86-7459, kuriuo paragino skolininką L. K. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimu patvirtintą išieškotojos A. Ž. bendravimo tvarką su sūnumi K. K.. Taip pat sumokėti 29,47 Eur vykdymo išlaidų. Vykdomojoje byloje priimtus procesinius dokumentus antstolė Jūratė Blažienė išsiuntė registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau minėti antstolės Jūratės Blažienės siųsti procesiniai dokumentai buvo grąžinti į antstolės kontorą kaip neįteikti.

29. 2021 m. birželio 25 d. antstolės Jūratės Blažienės kontoroje elektroniniu paštu buvo gautas išieškotojos A. Ž. pranešimas, kuriame nurodė, kad 2021 m. birželio 24 d. nepavyko susitikti su sūnumi K. K., nes anyta buvo išvykusi prie ežero.

30. 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolė Jūratė Blažienė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-86-9360, kuriuo paragino skolininką L. K. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimu patvirtintą išieškotojos A. Ž. bendravimo tvarką su sūnumi K. K.. Taip pat sumokėti 29,47 Eur vykdymo išlaidų.

31. 2022 m. sausio 25 d. antstolės Jūratės Blažienės kontoroje elektroniniu paštu buvo gautas išieškotojos A. Ž. pranešimas, kuriame nurodė, kad <...> „L. K. nevykdo teismo sprendimo, vaikų bendravimo nustatytos tvarkos. Nebendrauja su savo sūnumi P. K. ir nepalaiko jokio ryšio. Neleidžia bendrauti K. ir P. broliams telefonu. Man nesuteikia teisės bendrauti su sūnumi K. K. nei telefonu, nei elektroninio ryšio priemonėmis. Neleido nei L. nei jo motina atsivežti man sūnaus K. į (duomenys neskelbtini) kaip tai yra teismo sprendime nurodyta <...> Kiek savo sūnui K. rašiau žinučių jokio atsakymo nesulaukdavau 2020.11.07; 2020.11.12; 2020.11.20; 2020.11.21; 2020.11.22; 2020.11.28; 2020.12.06; 2020.12.24; 2020.12.30; 2021.01.01; 2021.01.10; 2021.01.24; 2021.02.02; 2021.03.06; 2021.03.12; 2021.06.30; 2021.07.03; 2021.07.03; 2021.07.20; 2021.09.01; 2021.09.29; 2021.11.05; 2021.12.21. Kiek mėginau kartų skambinti K. nepavykdavo ir nepavyksta <...>“.

32. 2022 m. vasario 3 d. antstolė Jūratė Blažienė priėmė patvarkymą dėl teismo sprendimo Nr. S-22-86-1533, kuriuo įpareigojo skolininką L. K. vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta bendravimo tvarka. Taip pat antstolė įpareigojo per 3 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti paaiškinimą dėl sprendimo nevykdymo.

33. 2022 m. gegužės 10 d. antstolė Jūratė Blažienė priėmė patvarkymą dėl teismo sprendimo Nr. S-22-86-6291, kuriuo įpareigojo skolininką L. K. vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta bendravimo tvarka. Taip pat antstolė įpareigojo per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti paaiškinimą dėl sprendimo nevykdymo.

34. 2022 m. liepos 21 m. antstolės Jūratės Blažienės kontoroje buvo gautas išieškotojos A. Ž. prašymas, kuriuo prašė išnaudoti visas teisines priemones, kad skolininkas L. K. vykdytų teismo sprendimą dėl matymosi su sūnumi K. K.. Nurodė, kad <...> „mano buvęs vyras, L. K., nesudaro sąlygų man matytis su sūnumi, nebendrauja, nebendradarbiauja su manimi, blokuoja mane sūnaus telefone, neteikia informacijos apie sūnaus sveikatą, ugdymosi procesą, laisvalaikį. Vienintelis būdas, kaip aš galiu pasimatyti su sūnumi K., tai per mano buvusią anytą. Tačiau bendravimas vyksta nesilaikant teismo nustatytos tvarkos, man susiskambinus su anyta, aš turiu derintis prie anytos dienotvarkės. Su sūnumi K. šiais metais mačiausi porą kartų, anytos namuose, tarpininkaujant anytai, tačiau anyta nėra įgaliotas asmuo vykdyti mano su sūnumi K. matymosi procesą <...>“.

35. 2022 m. rugsėjo 9 d. antstolė Jūratė Blažienė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-2286-12578, kuriuo konstatavo, kad skolininkas L. K. nevykdo teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Tuo pagrindu antstolė Jūratė Blažienė kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti skolininkui L. K. baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

36. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 – 2 dalys). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalys). Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

38. Tėvai savo vaikų atžvilgiu turi lygias teises. Ši teisė negali nepagrįstai būti ribojama vieno iš tėvų veiksmais nesant tam objektyvių priežasčių. Kitokia situacija pažeistų ne tik tėvų lygiateisiškumą vaikų atžvilgiu, bet, visų pirma, pačių vaikų interesus – vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turi nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. Taip teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylas, vykdo ir tam tikrą vaikų interesų gynimo kontrolę ne tik užtikrindami vaikui saugią ir stabilią aplinką, tačiau ir lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Todėl tėvai yra įpareigoti tinkamai vykdyti šį teismo sprendimą, tinkamu sprendimo vykdymu užtikrinant pirmiausiai nepilnamečių vaikų interesus. Atitinkamai šalis, nevykdanti teismo sprendimo, turi suvokti, jog dėl šio sprendimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jai gali būti pritaikyta atsakomybė (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-359-562/2023).

39. Vadovaujantis CPK 588 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

40. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali skirti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Taigi, CPK 585 straipsnis reglamentuoja antstolio reikalavimų privalomumą.

41. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022).

42. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė skolininkui L. K. baudą už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas apelianto (skolininko) nurodomą aplinkybę, kad antstolė Jūratė Blažienė nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatytos tvarkos, pripažįsta teisiškai nepagrįsta bei nereikšminga, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatyta, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Iš vykdomojoje byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad priešingai nei nurodo apeliantas, antstolė Jūratė Blažienė 2022 m. balandžio 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-86-4348, kuriuo informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie tai, jog antstolės Jūratės Blažienės kontoroje 2021 m. birželio 14 d. buvo priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Be to, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant antstolės pareiškimą dėl baudos apeliantui skyrimo, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir pateikė išvadą nagrinėjamu klausimu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad antstolė preciziškai nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatytos tvarkos, minėtas pažeidimas nebūtų esminis, sprendžiant baudos skyrimo skolininkui klausimą, kuomet nėra vykdoma teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, kadangi minėtos nuostatos tikslas yra apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir jog atitinkamos vaikų teises ir teisėtus interesus ginančios institucijos būtų informuotos apie pradėtą priverstinį vykdymo procesą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ši aplinkybė vertinama kaip pažeidimas vykdymo procese, kurio pasekmės priklauso nuo to, ar dėl to nebuvo pažeisti geriausi vaikų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 38 punktas).

44. Apeliantas (skolininkas) atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino aplinkybes, nesigilino į situacijos problematiką. Apelianto įsitikinimu, bendravimo tvarka nebuvo pažeista, nes pati išieškotoja nededa pakankamai pastangų bendraujant su sūnumi, todėl teismas nepagrįstai skyrė jam baudą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto (skolininko) pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad apeliantas neginčijo tiek sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-22-86-12578 antstolės užfiksuotus, tiek pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nagrinėtus bendravimo tvarkos pažeidimus, o būtent tai, jog išieškotojai A. Ž. 2021 m. birželio 24 d. nepavyko susitikti su sūnumi K. K., nes anyta buvo išvykusi, jog visi išieškotojos susitikimai su savo nepilnamečiu sūnumi K. K. vyksta anytos namuose, todėl turi būti derinama ir su skolininko motina, bei tai, jog išieškotojai nepavyksta bendrauti su savo sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl pripažintina, kad minėti pažeidimai sudarė teismui pagrindą vadovautis CPK 771 straipsnio nuostatomis ir atitinkamai skirti skolininkui baudą. Nors apeliantas nurodo, kad tarp išieškotojos ir nepilnamečio vaiko yra nusistovėjusi praktika, jog jie bendrauja ir susitinka skolininko motinai A. N. priklausančiame name, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus, tačiau tokia susiklosčiusi nepilnamečio vaiko ir išieškotojos bendravimo tvarka neatitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos tvarkos bei pažeidžia ne tik išieškotojos, bet ir nepilnamečio vaiko teises ir pareigas, kadangi motinai ir nepilnamečiui vaikui nėra sudaromos sąlygos bendrauti ir praleisti laiką kartu neutralioje ir tinkamoje aplinkoje, o išieškotoja turi prisitaikyti prie sąlygų, kurios šalių nebuvo nei aptartos, nei teismo patvirtintos bei elgtis taip, kaip pageidauja priešinga šalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka / netenkina tėvų ar nepilnamečio vaiko interesų ar minėtos tvarkos laikymasis yra sunkiai įmanomas, tokia situacija nesudaro pagrindo šalims nesivadovauti bendru sutarimu pasiektos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, o gali būti laikoma kaip pagrįsta priežastis vienam iš tėvų kreiptis į teismą ir peržiūrėti patvirtintą tvarką bei pasiekti naują susitarimą, kuris būtų tinkamas abiem šalims ir leistų tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti tėvų pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau iki tol, kol nėra pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, ji yra privaloma ir turi būti vykdytina. Be to, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto teiginius, kad bendravimo tvarka nebuvo pažeista, kadangi buvo derinamasi prie nepilnamečio vaiko pageidavimų ir pažymi, jog turi būti vadovaujamasi bendrais nepilnamečio vaiko interesais, o ne vaiko norais ir nuomone, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesureikšmino nepilnamečio vaiko noro, bet vadovavosi įstatymu bei teismų praktika ir konstatavo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vaiko nuomonė nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste, taigi vaiko nuomonė yra svarbi bylos aplinkybė, tačiau ne lemianti. Tik pasikreipus į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nagrinėjant bylą iš esmės būtų galima nustatyti, ar vaiko nuomonė yra savarankiška, ar prašoma patvirtinti bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų.

45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ir teismo posėdyje liudijusių asmenų pateiktus paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad skolininko elgesys, kuomet jis nesistengia užtikrinti vaiko ir mamos bendravimą, palieka viską spręsti nepilnamečiui vaikui, t. y. neprisideda prie teismo nustatytos mamos ir vaiko bendravimo tvarkos užtikrinimo, neatitinka nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nors apeliantas atsisako palaikyti bent kokius ryšius su buvusia sutuoktine, šiuo atveju išieškotoja, vengia kontakto, tačiau nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisės ir pareigos nepilnamečio vaiko atžvilgiu neišnyksta, todėl yra akivaizdu, kad išvengti kontaktavimo tarpusavyje, auklėjant ir rūpinantis nepilnamečiu vaiku, nėra galimybės, o savo teises ir pareigas tėvai turi įgyvendinti laikantis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų, todėl teigtina, kad skolininkas, nepaisant jo konfliktinių santykių su išieškotoja, privalo dėti visas pastangas ir įvairiais būdais skatinti nepilnametį vaiką bendrauti su savo mama (išieškotoja). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nepilnamečio vaiko pozicija dėl nenoro bendrauti ir matytis su motina (išieškotoja), labiau tikėtina, yra susiformavusi dėl buvusių sutuoktinių konfliktinių santykių, kadangi nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti, ir galimai yra paveikta skolininko, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena su tėvu, nepastebimai perima įpročius ir pažiūras, yra nebrandaus amžiaus, o teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti neigiamo nusistatymo dėl bendravimo ir matymosi su savo motina (išieškotoja) ir jausmų jos atžvilgiu.

46. Įvertinus aplinkybių visumą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą už sprendimo ir antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą skirti apeliantui baudą (CPK 771 straipsnis). Pažymėtina, kad nors apeliantas (skolininkas) neginčijo pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrinęs nutarties dalį dėl baudos dydžio, vertina, kad paskirta bauda nėra aiškiai per didelė ir kad nėra pagrindų ją keisti ar mažinti.

47. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto (skolininko) L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.