- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-359-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18376-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Skolininkas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- D. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei A. V. už teismo procesinio sprendimo nevykdymą, suinteresuotas asmuo D. V., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Brigita Palavinskienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė skolininkei A. V. skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną išieškotojo D. V. naudai.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/22/01249 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-356-981/2022, kuriuo nutarta nustatyti D. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V. ir D. V. tvarką, numatančią, kad „6) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis — viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos - arba 14 kalendorinių dienų iš eilės, arba po 7 kalendorines dienas. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su atsakove nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Šalys dėl likusių 2022 metų vasaros atostogų turi susitarti per 3-5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamos motinos pageidavimui dėl atostogų laiko.“ 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/22/01249/INF, Reg. Nr. S- 551, kuriuo informuojamas Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius apie vykdomąją bylą susijusią su nepilnamečiu asmeniu bei išaiškinama skolininkei, kad ji turi teisę pradėti geranoriškai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-356-981/2022. 2022 m. rugpjūčio 22 m. antstolių kontoroje elektroniniu paštu buvo gautas skolininkės A. V. atstovo advokato J. V. raštas, kuriame nurodyta, jog A. V. negali leisti vieniems vaikams ilgą laikotarpį bendrauti su grėsmę jiems keliančiu D. V.. Skolininkės manymu, skubiai vykdytina sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos yra nepagrįsta, priimta nesigilinant į žalą, kurią gali sukelti mažamečiams vaikams ir jų psichologinei būklei toks drastiškas vaikų išplėšimas iš saugios aplinkos ir perdavimas tėvui, kuris pasižymi smurto protrūkiais ir neturi vaikų auginimo ir rūpinimosi jais įgūdžių ir iš esmės pažeidžia vaikų interesus, realiai kelia grėsmę ne tik vaikų psichinei, bet ir fizinei būklei bei tolesnei raidai. 2022 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu paštu antstolei įteiktas D. V. atsakymas į skolininkės pateiktą poziciją, kuriame buvo nurodyta, jog skolininkė pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, A. V. visiškai ignoruoja teismo sprendimą, piktybiškai jo nevykdo, apeliuodama į aplinkybę, kad vykdoma teismo sprendimo dalis yra apskųsta, nors tai neturi jokios teisinės reikšmės vykdymui. 2022 m. rugpjūčio 30 d. gauta Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma antstolė buvo informuota, jog skyriui šeima yra žinoma, 2020 m. kovo 30 d. skyriaus specialistai gavo pranešimą iš policijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą (D. V. galimai panaudojo fizinį smurtą A. V. atžvilgiu, namuose būnant ir matant mažamečiams vaikams), įvertinus situaciją šeimoje, buvo surašytos Vaiko situacijos vertinimo anketos, vaikams nustatytas apsaugos poreikis, jų laikinoji priežiūra su mama buvo vykdoma pas A. V. tėvą A. J., inicijuota atvejo vadyba.
Atsiliepimas
3. Skolininkė A. V. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriuo prašė prašymo netenkinti. Nurodė, jog 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-365-981/2022 buvo panaikinta skolininkės ir suinteresuoto asmens santuoka, o nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su skolininke. Civilinėje byloje Nr. e2-365-981/2022 skolininkė yra pateikusi apeliacinį skundą dėl teismo sprendime nustatytos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su suinteresuotu asmeniu, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, skolininkė turi su nepilnamečiais vaikais išvažiuoti gyventi į Portugaliją, todėl civilinėje byloje Nr. e2-365-981/2022 nustatytos bendravimo tvarkos bus nebeįmanoma įgyvendinti. Atsiliepime skolininkė taip pat pažymėjo, kad neneigia ir nenori riboti suinteresuoto asmens teisės bendrauti ir matytis su vaikais bei pasiūlė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1. Skyrium gyvenantis ieškovas turi teisę kasdien su vaikais bendrauti telefonu ir kitais telekomunikacijų įrenginiais; 2. D. V. mokslo metais turi teisę su vaikais praleisti vieną pasirinktą savaitgalį per mėnesį Portugalijoje (nuo penktadienio vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos iki sekmadienio 19 val.), vaikus penktadienį pasiimdamas iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą. Apie tai D. V. turi A. V. informuoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamo bendravimo su vaikais. Kelionės išlaidas apmoka skolininkė; 3. Vasaros bei Kalėdų atostogų metu D. V. su vaikais turi teisę bendrauti jų atostogų laiku Portugalijoje, apie tai A. V. informavęs prieš 14 dienų ir suderinęs tikslią atostogų metu bendravimo su vaikais datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes; 4. Šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaikų interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl D. V. bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais ir kitokiomis sąlygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje raštu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis. Nurodė, kad ginčas tarp šalių dėl vaikų išsivežimo į užsienį yra sprendžiamas mediacijos pagalba. Nepavykus rasti susitarimo, skolininkė ketina kreiptis į teismą dėl leidimo išsivežti vaikus be suinteresuoto asmens sutikimo.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) pateikė išvadą dėl antstolės pareiškimo, kuriame nurodė, kad, tuo atveju, jei vaikų motina A. V. nevykdo teismo sprendimu patvirtintos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaikų saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima būtų daryti išvadą, jog nesilaikydama teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ji pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi antstolės pareiškimą dėl baudos paskyrimo skolininkei A. V. tenkino: 1) iš skolininkės priteisė 300 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens D. V. naudai; 2) priteisė iš skolininkės suinteresuotam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Bylos nagrinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi leista skubiai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo dalį dėl skolininkės ir suinteresuoto asmens bendravimo su nepilnamečiais bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu, t. y. bendravimo tvarkos 6 punktą. Nustatė, kad ši nutartis, kuria buvo leista vykdyti skubiai bendravimo tvarkos 6 punktą, nuo šios nutarties priėmimo iki Sprendimo nevykdymo akto surašymo nebuvo sustabdyta ir nebuvo jokio kito teisinio pagrindo jos nevykdyti.
5.2. Teismas nustatė, kad prašymus atostogauti su dukromis, nurodydamas konkrečias numatomų atostogų dienas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, elektroniniais laiškais suinteresuotas asmuo skolininkei siuntė dar 2022 m. gegužės 16 d. bei liepos 5 d. Tačiau skolininkė, motyvuodama aplinkybe, kad sprendimas neįsiteisėjęs, 2022 m. gegužės 16 d. ir liepos 7 d. elektroniniais laiškais tartis atsisakė. 2022 m. liepos 23 d. elektroniniu laišku skolininkės atstovas advokatas J. V. suinteresuotam asmeniui atsakė, kad vaikų motina A. V. nesuderina jo nurodytų datų bei informavo, kad dėl bendravimo tvarkos susisieks gavę teismo sprendimą dėl skundo, kuriuo apskųsta teismo nutartis leisti skubiai vykdyti bendravimo tvarkos 6 punktą. Taip pat elektroninius laiškus, kuriais prašė suderinti atostogų su vaikais datas ir leisti vaikus praleisti nurodomas atostogų datas, suinteresuotas asmuo siuntė skolininkei liepos 26 d. ir 29 d., taip pat rugpjūčio 1, d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 6 d., 8 d., 9 d., 10 d., 11 d., 15 d., 20 d., 21 d. Skolininkė nepateikė duomenų, kad į šiuos laiškus būtų atsakiusi. Be to, iš pateiktų mobilaus telefono ekrano nuotraukų matyti, kad prašymus suderinti vaikų vasaros atostogų dienas, kurias nori praleisti su vaikais, suinteresuotas asmuo siuntė skolininkei ir SMS žinutėmis liepos 19, 23, 25 dienomis bei rugpjūčio 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 15, 20, 21, 25, 27 dienomis, tačiau skolininkė į juos neatsakė. Skolininkė, neatsakydama į suinteresuoto asmens jai siunčiamus prašymus suderinti vaikų atostogų datas, ne tik akivaizdžiai vengė bendradarbiauti su vaikų tėvu, tačiau apribojo ir vaikams galimybę praleisti su tėvu atostogas, t. y. veikė prieš vaikų interesus.
5.3. Teismas akcentavo, kad bendravimo tvarkos 6 punkte buvo numatyta ir sąlyga, kad tarp tėvų kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko. Todėl pagal nurodomą sąlygą, tuo atveju, jei šalys nesuderino konkrečių atostogų dienų, suinteresuotas asmuo turėjo teisę bendrauti su vaikais jo pasirinktomis atostogų dienomis. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkė nevykdė bendravimo tvarkos 6 punkto.
5.4. Teismas pažymėjo, jog skolininkės argumentai, kad nutartį, kuria buvo leista bendravimo tvarkos 6 punktą vykdyti skubiai, ji apskundė apeliacine tvarka, nesudarė pagrindo nevykdyti bendravimo tvarkos 6 punkto. Nutartyje buvo nurodyta, kad nutarties apskundimas jos vykdymo nestabdo. Be to, 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo nutartimi buvo netenkintas ir skolininkės prašymas sustabdyti minimo nutarties vykdymą pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nesudarė pagrindo nevykdyti bendravimo tvarkos 6 punkto ir skolininkės nurodoma aplinkybė, kad ji nesuderino su suinteresuotu asmeniu atostogų datų.
5.5. Teismas nurodė, kad skolininkė tiek 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme antstolei, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad negalėjo leisti vaikams vieniems ilgą laikotarpį bendrauti su tėvu, nes jis yra smurtautojas, vaikai jo bijo, vaikų ryšys su tėvu yra nutrūkęs, be to suinteresuotas asmuo neturi tėvystės įgūdžių, tačiau skolininkė nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad vaikų ryšys su tėvu būtų nutrūkęs, vaikai tėvo bijotų, kad pastarasis neturėtų tėvystės įgūdžių. Iš byloje pateiktų suinteresuoto asmens nuotraukų bei vaizdo įrašų, kurie, atsižvelgiant į vaikų amžių bei byloje nagrinėtas aplinkybes, tikėtina daryti šios vasaros metu, matyti, kad tarp suinteresuoto asmens ir vaikų yra susiklostę šilti tarpusavio santykiai. Taip pat teismas nutartyje nurodė, kad nesudarė pagrindo skolininkei nevykdyti bendravimo tvarkos 6 punkto ir jos nurodomos aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo jos atžvilgiu pavartojo smurtą 2020 ir 2021 metais bei, jog 2022 m. liepos 23 d. konflikto su skolininkės tėvu (duomenys neskelbtini), metu suinteresuotas asmuo pavartojo skolininkės tėvo atžvilgiu fizinį smurtą, ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodomi duomenys yra aktualūs tik skolininkės ir suinteresuoto asmens tarpusavio santykių vertinimui. Tačiau, kad šie suinteresuoto asmens veiksmai būtų sukėlę grėsmę vaikų interesams skolininkė nepateikė. Bendravimui su vaikais suinteresuotam asmeniui jokie apribojimai nebuvo pritaikyti. Priešingai, 2022 m. lapkričio 24 d. įvykusio teismo posėdžio metu skolininkės atstovas patvirtino, kad atstovaujant skolininkės interesams ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo teiktas prašymas taikyti suinteresuotam asmeniui kardomąsias priemones ir vaikų atžvilgiu, siekiant riboti jo bendravimą su vaikais, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas neįžvelgus suinteresuoto asmens veiksmuose grėsmės vaikų atžvilgiu.
5.6. Teismas akcentavo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, kuriuo buvo išspręstas ir bendravimo su vaikais klausimas, yra įsiteisėjęs, todėl šio teismo padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę ir iš naujo neįrodinėtinos vertinant suinteresuoto asmens elgesį vaikų atžvilgiu iki šio sprendimo priėmimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje pagal antstolės pareiškimą skolininkė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad suinteresuoto asmens elgesys po teismo sprendimo priėmimo vaikų atžvilgiu būtų pasikeitęs ir tapęs netinkamu bei keliančiu grėsmę vaikų interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Skolininkė A. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-23232-1168/2022 bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nurodo, kad suinteresuoto asmens smurtiniai veiksmai, kurie yra įrodyti priimtu nuosprendžiu bei vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, vaikų akivaizdoje yra objektyvi, nuo motinos valios nepriklausanti priežastis, kuri sudarė pagrindą skolininkei atsisakyti leisti tėvui praleisti ilgą laiko tarpą su mažametėmis netaikant jokių procesinių priemonių. Vaikai yra labai jauno amžiaus (3 ir 5 metai), jiems svarbus stabilus gyvenimo ritmas, buvo pastebimi teigiami vaikų elgesio ir emocijų pokyčiai, kuomet buvo apribotas tėvo bendravimo su vaikais, jiems patekus į socialiai ir emociškai saugią aplinką. Tai, jog tėvo smurtiniai epizodai neigiamai paveikė mergaites, patvirtina neįprastas A. ir D. elgesys, pasitelkta psichologo pagalba.
6.2. Pažymi, jog nebuvo pateikta jokių duomenų, kokių priemonių buvo imtasi tam, kad būtų eliminuota iki minimumo grėsmė, kad suinteresuotas asmuo dar kartą panaudos smurtą artimoje aplinkoje. Priešingai, pritaikius baudžiamąją atsakomybę nuosprendžiu Suinteresuoto asmens smurtiniai veiksmai vaikų akivaizdoje pasikartojo.
6.3. Akcentuoja, kad galimybės suteikimas suinteresuotam asmeniui bendrauti su vaikais pasiimant juos atostogoms, kurių viena dalis tęstųsi iki 14 dienų, kuomet tarp vaikų ir tėvo nėra susiformavęs stiprus ryšys, o smurtiniai epizodai sukėlė išgąstį taip, jog net prireikė psichologų pagalbos, turėtų būti vertinamas kaip pernelyg intensyvus bendravimas, kuris mergaites galėjo dar labiau šokiruoti. Bendravimas neturėtų trikdyti vaikų dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaikų.
6.4. Nurodo, kad buvo sudarytos visos sąlygos suinteresuotam asmeniui bendrauti su mergaitėmis joms saugioje aplinkoje, tačiau suinteresuotas asmuo po 2022 m. liepos 23 d. panaudoto smurto vaikų akivaizdoje piktnaudžiavo tėvo valdžia, nevykdė savo pareigų, t. y. nebelankė, nebendravo su vaikais, išreikšdamas vienintelį norą nepertraukiamai 14 d. praleisti atostogas su mergaitėmis neieškodamas kompromisų. Teigia, jog skolininkė tikslingai niekada nedraudė ir netrukdė vaikų bendravimui su tėvu ir pagal nustatytą bendravimo tvarką visada laukdavo suinteresuoto asmens vaikų gyvenamojoje vietoje, vaikams saugioje aplinkoje, nustatytu laiku, sudarė visas sąlygas tėvui toliau bendrauti atostogų metu, tačiau po 2022 m. liepos 23 d. ir rugpjūčio mėnesį suinteresuotas asmuo nei karto nebuvo atvykęs pasimatyti su vaikais ir apie neatvykimą skolininkės nei karto neinformavo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo D. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skolininkės atskirojo skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nurodo, kad viso bylos nagrinėjimo proceso metu suinteresuotas asmuo pateikė teismui eilę įvairaus pobūdžio įrodymų, kurie iš esmės pagrindė skolininkės nekomunikavimą ir nebendradarbiavimą su suinteresuotu asmeniu. Visi šie įrodymai teismo buvo nuosekliai ištirti ir įvertinti. Pačios skolininkės paaiškinimai dažnai buvo nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems.
7.2. Pažymi, jog skolininkė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ar kokiu nors būdu apribotų suinteresuoto asmens galimybę bendrauti su dukromis, nes tokių dokumentų nėra. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai įvertino įrodymus ir iš kitų bylų – ištuokos bylos, ikiteisminio tyrimo bylos. Teismas priimdamas nutartį vertino kiekvieną įrodymą ir kartu įrodymų visumą. Skolininkės selektyviai iš kitų bylų atrinkti argumentai (psichologės išvada, apie suinteresuotam asmeniui taikomą kardomąją priemonę trečiojo asmens A. J. atžvilgiu), yra nepagrįsti ir nesusiję su suinteresuoto asmens kaip tėvo teise ir pareiga bendrauti su dukromis vasaros metu bei skolininkės pareiga vykdyti teismo sprendimą.
Šalies argumentai
7.3. Akcentuoja, jog atskirajame skunde skolininkė pati sau prieštarauja – nurodo, kad tikslingai nedraudė ir netrukdė vaikams bendrauti su tėvu, tačiau skundo 10 punkte pripažįsta, kad savo vienašališku sprendimu apribojo suinteresuoto asmens teisę bendrauti su vaikais. Pati skolininkė nesiūlė jokių alternatyvų, nekomunikavo ir visiškai eliminavo suinteresuoto asmens galimybę pasimatyti su dukromis ar pabendrauti bent telefonu. Skolininkė tiesiog pakeitė vaikų gyvenamąją vietą be tėvo sutikimo išvykdama su dukromis į kitą valstybę.
Atsiliepimas
8. Antstolė Brigita Palavinskienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nurodo, kad atskirajame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai ir motyvai, kurie buvo nurodyti atsiliepime į prašymą paskirti baudą. Remiantis tuo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui antstolė buvo pateikusi išsamią informaciją 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte, vadovaujantis civilinio proceso protingumo, ekonomiškumo bei operatyvumo principais nėra tikslinga kartoti iš esmės tuos pačius argumentus dėl atskirojo skundo nepagrįstumo. Pažymi, jog sutinka su teismo nutartyje pateiktais teismo argumentais ir išvadomis bei pritaria, jog skolininkė, neatsakydama į suinteresuoto asmens D. V. jai siunčiamus prašymus suderinti vaikų atostogų datas, ne tik vengė bendradarbiauti su vaikų tėvu, tačiau taip pat apribojo vaikams galimybę praleisti su tėvu atostogas, t. y. veikė prieš vaikų interesus.
8.2. Akcentuoja, kad teismo priimti sprendimai turi būti privalomai vykdomi. Skolininkei nevykdant vykdomojo dokumento Nr. e2-356-981/2022 ir nepateikus tinkamų įrodymų, kodėl vykdomasis dokumentas nebuvo vykdomas, teismas pagrįstai skyrė skolininkei baudą. Aplinkybė, kad bendravimo tvarkos 6 punkte numatyta, jog kreditorius turi susitarti su skolininke dėl konkretaus atostogų su vaikais laiko, nereiškia, kad skolininkė vienašališkai galėjo atsisakyti tartis ir derinti suinteresuoto asmens siūlomų atostogų datas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas antstolės pareiškimas skirti skolininkei baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
11. Kartu su atskiruoju skundu skolininkė pateikė papildomus įrodymus: vaizdo įrašus bei momentines telefono ekrano kopijas, kuriose užfiksuota vaizdo įrašų padarymo data.
12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti vaizdo įrašai nėra susiję su nagrinėjama byla, juose nėra pateikta ginčo išsprendimui reikšmingos informacijos – įrodymai nei paneigia, nei patvirtina ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, be to, užfiksuota medžiaga nėra konkreti, todėl iš jos neįmanoma padaryti bylai reikšmingų išvadų, todėl pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl paskirtos baudos pagrįstumo
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-356-981/2022 panaikino Vilniaus miesto civilinės metrikacijos apskaitos akto (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo apskaityta 2017 m. gegužės 6 d. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje sudaryta D. V. ir A. V. santuoka dėl ieškovo D. V. kaltės. Be kita ko, teismas nutartimi nustatė šalių nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. gyvenamąją vietą su skolininke bei nustatė vaikų bendravimo tvarką su suinteresuotu asmeniu. Bendravimo su vaikais tvarkos 6 punkte nustatyta, kad: „kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis — viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos - arba 14 kalendorinių dienų iš eilės, arba po 7 kalendorines dienas. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su atsakove nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Šalys dėl likusių 2022 metų vasaros atostogų turi susitarti per 3-5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamos motinos pageidavimui dėl atostogų laiko“.
16. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, jog skolininkė nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties, kuria leista skubiai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo dalį dėl tėvų – suinteresuoto asmens D. V. ir skolininkės A. V. bendravimo su vaikais tvarkos 6 punkto.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.
18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, vaikų teisė bendrauti su abejais tėvais yra pamatinė ir prigimtinė, užtikrinama ne tik nacionaliniais teisės aktais, bet ir tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojant šios teisės svarbą kiekvieno vaiko gyvenime bei raidoje. Atitinkamai tėvai savo vaikų atžvilgiu turi lygias teise. Ši teisė negali nepagrįstai būti ribojama vieno iš tėvų veiksmais nesant tam objektyvių priežasčių. Kitokia situacija pažeistų ne tik tėvų lygiateisiškumą vaikų atžvilgiu, bet, visų pirma, pačių vaikų interesus – vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turi nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. Taip teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylas, vykdo ir tam tikrą vaikų interesų gynimo kontrolę ne tik užtikrindami vaikui saugią ir stabilią aplinką, tačiau ir lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Todėl tėvai yra įpareigoti tinkamai vykdyti šį teismo sprendimą, tinkamu sprendimo vykdymu užtikrinant pirmiausiai nepilnamečių vaikų interesus. Atitinkamai šalis, nevykdanti teismo sprendimo, turi suvokti, jog dėl šio sprendimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jai gali būti pritaikyta atsakomybė.
20. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1678-643/2022).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkei nevykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties, suinteresuotas asmuo padavė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. 2022 m. liepos 26 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą. 2022 m. rugpjūčio 8 d. D. V. antstolei Brigitai Palavinskienei pateikė prašymą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. 2022 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. S-551743 skolininkei buvo išaiškinta pareiga vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį, ji įpareigota per tris darbo dienas pateikti savo poziciją dėl bendravimo tvarkos 6 punkto vykdymo. 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme į patvarkymą skolininkės atstovas nurodė, kad A. V. negali leisti vaikams ilgą laikotarpį bendrauti su grėsmę jiems keliančiu D. V.. Atstovas taip pat pažymėjo, jog ryšiai tarp suinteresuoto asmens ir vaikų yra visiškai nutrūkę, o skubiai vykdytina sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos yra nepagrįsta ir priimta nesigilinant į žalą, kuri gali būti sukelta nepilnamečiams vaikams. 2022 m. rugsėjo 5 d. antstolė surašė aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, dėl bendravimo tvarkos 6 punkto pažeidimo. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, jog skolininkė neužtikrino bendravimo tvarkos 6 punkto vykdymo, skolininkei už šios konkrečios sprendimo dalies nevykdymą skundžiama 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda.
23. Nors skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės argumentuojant tuo, jog sprendimas nevykdomas dėl to, nes bendravimas su suinteresuotu asmeniu gali pakenkti vaikų interesams, tačiau iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo sutikti su šiais skolininkės argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei nutartyje padarytomis išvadomis, jog skolininkė neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens bendravimo su vaikais tvarkos 6 punkto.
24. Vertindamas priežastis, dėl kurių nebuvo įvykdytas teismo sprendimu patvirtintos tvarkos 6 punktas, visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog suinteresuoto asmens veiksmai skolininkės bei trečiojo asmens A. J. atžvilgiu, dėl kurių buvo pradėta ikiteisminis tyrimas bei iškelta baudžiamoji byla, yra aktualūs tik šių asmenų tarpusavio santykių vertinimui, nes dėl šių aplinkybių suinteresuoto asmens ir vaikų bendravimui nebuvo pritaikyti jokie ribojimai. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog šie suinteresuoto asmens veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neeliminuoja suinteresuoto asmens teisės bei pareigos bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 12 straipsnyje yra įtvirtintas rungimosi principas, kuris įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. visas bylos aplinkybes turi įrodyti ginčo šalys, o teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, įvertina bylos faktus ir netiria tų bylos sričių, kurių ginčo šalys nenurodo, nes įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato pačios ginčo šalys. Todėl skolininkė, nurodydama, jog tėvo smurtiniai epizodai neigiamai paveikė nepilnamečių vaikų interesus ir dėl to tikslinga apriboti vaikų bendravimą su nepilnamečiais vaikais, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau be deklaratyvių teiginių, byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pažymėtina, jog bet kokiu atveju, skolininkė neturi teisės savo nuožiūra apriboti tėvo bendravimo su vaikais, tokį sprendimą, įvertinęs įrodymus bei šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į vaikų interesus bei vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadas, galėtų priimti tik teismas. Šiuo atveju, akivaizdu, jog skolininkė veikia viršydama savo teises bei pažeisdama tiek suinteresuoto asmens, tiek vaikų interesus.
25. Antra, į bylą pateikta vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, patvirtina, jog vaikų psichologinei būsenai kenkia ne kažkurio vieno iš tėvų elgesys, bet būtent tarp abiejų tėvų kilusios konfliktinės situacijos. Tokia pat išvada padaryta ir vaiko teisių apsaugos tarnybos 2022 m. liepos 27 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje, kurioje nustatyti vaiko teisių pažeidimai, pasireiškiantys tuo, jog pažeista vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas bei bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais. 2022 m. rugsėjo 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje vaikų tėvai įpareigoti neįtraukti vaikų į konfliktines situacijas ir užtikrinti saugią aplinką. Atitinkamai spręstina, jog skolininkė nepagrįstai siekia perkelti visą atsakomybę dėl neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai suinteresuotam asmeniui, kai šią neigiamą įtaką daro ne vien suinteresuoto asmens veiksmai, bet abiejų tėvų veiksmai nerandant ir nesiekiant rasti kompromiso.
26. Trečia, nors skolininkė atskirajame skunde taip pat teigia, jog suinteresuoto asmens dukrų pasiėmimas atostogoms taip pat kenktų, nes tarp dukrų ir suinteresuoto asmens nėra susiklostęs tvirtas ryšys, o bendravimas neturėtų trikdyti vaikų dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas pačių vaikų, tačiau tokie skolininkės argumentai laikytini nepagrįstais. Byloje nėra duomenų apie tai, jog suinteresuoto asmens ir dukrų ryšys nebūtų tvirtas, priešingai, byloje suinteresuoto asmens pateiktos foto nuotraukos leidžia teigti, jog mergaitės su suinteresuotu asmeniu turi tarpusavio ryšį. Skolininkė taip pat nenurodo, kokiais suinteresuoto asmens veiksmais galėtų būti sutrikdyta vaikų dienotvarkė. Atmestinas kaip nepagrįstas ir argumentas, jog bendravimas turėtų būti pageidaujamas pačių vaikų, vertintina, kad skolininkė, nevykdydama įsiteisėjusio teismo sprendimo, nepagrįstai tokį savo elgesį pateisina vaikų nuomone, nes iš byloje esančios medžiagos nėra pagrindo laikyti, jog vaikai kokiu nors būdu atsisakė bendrauti su suinteresuotu asmeniu.
27. Ketvirta, skolininkė teigia, jog nedraudė suinteresuotam asmeniui bendrauti su mergaitėmis, tačiau pats suinteresuotas asmuo nelankė dukrų. Tačiau iš suinteresuoto byloje pateiktų įrodymų matyti, jog suinteresuotas asmuo, tiek elektroniniais laiškais, tiek trumposiomis SMS žinutėmis bandė suderinti galimybę praleisti su vaikais atostogas. Pirmojo laiško data – 2022 m. gegužės 16 d., laiške suinteresuotas asmuo prašė susitarti dėl susitikimo su dukromis, nurodė, jog planuoja kasmetines atostogas, kurias norėtų praleisti su dukromis. Atsakydama į šį laišką, skolininkė net nesistengė suderinti laiko, kurį suinteresuotas asmuo galėtų praleisti su dukromis. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė 2022 m. liepos 5 d. laišką. Iš skolininkės atsakymo matyti, jog skolininkė nebandė kooperuotis su suinteresuotu asmeniu ir susitarti dėl abiem šalims tinkamos dienos. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė liepos 26 d. ir 29 d., ir rugpjūčio 1, d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 6 d., 8 d., 9 d., 10 d., 11 d., 15 d., 20 d., 21 d. išsiųstus elektroninius laiškus bei trumpąsias SMS žinutes, siųstas 2022 m. liepos 19, 23, 25 dienomis bei rugpjūčio 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 15, 20, 21, 25, 27 dienomis. Nei į minėtus elektroninius laiškus, nei į trumpąsias SMS žinutes skolininkė atsakymo nepateikė. Kaip matyti, suinteresuotas asmuo bandė suderinti bendravimą su vaikais atostogų metu, tačiau skolininkė neišreiškė jokio intereso ir noro kooperuotis, kad tvarka būtų įvykdyta, t. y. atsakė iš esmės tik į du suinteresuoto asmens laiškus, viename iš jų nurodydama, jog suinteresuotas asmuo renka įrodymus, o kitame nurodydama, kad teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Tokie skolininkės veiksmai – neveikimas nebendraujant su vaikų tėvu, kad bendravimo tvarka būtų įgyvendinta, neatsakinėjant į jo laiškus, neveikimą teisinant formaliomis ir nepagrįstomis priežastimis, vertintinas kaip netinkamas kooperavimosi pareigos vykdymas, nors, pagal aptariamo bendravimo tvarkos punkto formuluotę, suinteresuoto asmens kooperavimasis ir dalyvavimas bendravimo tvarkos įgyvendinime yra būtinas, nes galimybė suinteresuotam asmeniui bendrauti su vaikais bendrauti atostogų metu siejama su būtinybe iš anksto suderinti atostogų grafiką su skolininke. Akivaizdu, jog būtent skolininkė nerodė jokio intereso ir nedėjo pastangų, kad sudarytų suinteresuotam asmeniui sąlygas praleisti su vaikais atostogas. Pažymėtina, jog skolininkė neabejotinai turi pareigą užtikrinti vaikų perdavimą suinteresuotam asmeniui, kai pastarajam nustatyta teisė su vaikais bendrauti. Atitinkamai, skolininkė šios pareigos nevykdė, ją ignoravo, tuo pažeisdamas ne tik sprendimu nustatytą tvarką, bet ir prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais. Todėl skolininkės argumentai, jog nedraudė suinteresuotam asmeniui bendrauti su dukromis, o suinteresuotas asmuo pats nesistengė dukrų lankyti ir su jomis bendrauti, atmestini kaip nepagrįsti.
28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skolininkė savo aktyviais veiksmais sąmoningai nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo. Byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu sprendimas buvo nevykdomas dėl ne nuo skolininkės valios priklausančių priežasčių. Priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkė sąmoningai nevykdė teismo sprendimo, ignoravo antstolės raginimus vykdyti teismo sprendimą. Tokiais savo veiksmais skolininkė pažeidė teismo sprendimų vykdymo privalomumo principą, trukdė vykdyti teisingumą. Be to, toks skolininkės elgesys pažeidžia ir nepilnamečių vaikų interesus.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti. Pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje itin išsamiai išanalizavo šalių nurodomas aplinkybes, motyvuotai jas įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos baigties
30. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais. Dėl kitų skolininkės atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti arba nereikšmingi skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.
31. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skolininkės A. V. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Suinteresuotas asmuo D. V. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurias sudaro 400 Eur. Suinteresuotas asmuo teismui pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
33. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
34. Teismas, įvertinęs prašomų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį, bylos sudėtingumą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15-8.16 punktais, sprendžia, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15-8.16 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
skolininkės A. V. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.