Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams R. P. ir R. P. dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir R. P. 32 808,52 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovų R. P. ir R. P. solidariai priteistas 31 179,02 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 31 179,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

13. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines ir teisines aplinkybes, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų pakankamumo taisyklės, nes 2020 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės ir teismas išėjo priimti sprendimo, tačiau 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, motyvuodamas tuo, kad nėra pašalintos visos abejonės dėl sklype augusių ir nudžiūvusių medžių kiekio. Po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, tačiau jokių papildomų įrodymų, kad medžiai žuvo dėl atsakovų veiksmų, nepateikė ir nepašalino abejonių bei prieštaravimų, nurodytų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje. Akivaizdu, kad ieškovas savo reikalavimo neįrodė, o teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

15. Atsakovų nuomone, teismas byla? nagrinėjo šališkai ir neobjektyviai, nepagrįstai suteikdamas pranašumą įrodymais nepagrįstai ieškovo pozicijai vien tik todėl, kad tai yra valstybės institucija, nors abi šalys byloje yra lygios ir abiem šalims galioja pareiga įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nesilaikė civilinio proceso taisyklių įrodinėjimo procese ir tuo pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo bei lygybės teismui ir įstatymui principų reikalavimus, įrodymų vertinimo taisykles. Teigia, kad teismas sprendime rėmėsi neegzistuojančiomis, bylos nagrinėjimo metu netirtomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, nurodyta aplinkybė, kad atsakovams priklausančiam sklypui gamtotvarkos planas nebuvo rengtas, rengtas tik detalusis planas, nors iš tikrųjų sklypo detalusis planas niekada nebuvo rengtas.

16. Pažymi, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), kaltę, nes atsakovai yra fiziniai asmenys ir jų kaltė nėra preziumuojama (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnis). Argumentuoja, kad ieškovas šių sąlygų neįrodė.

17. Teigia, jog 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje teismas nurodė, kad ieškovo įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog dėl atsakovų veiksmų 129 medžiai buvo tyčia paveikti fiziškai ir dėl to nudžiūvo, todėl teismo išvada ginčijamame sprendime, kad atsakovų neteisėta veika pasireiškia tuo, kad jie, būdami sklypo savininkais, nebuvo pakankamai rūpestingi, prieštarauja nutarties argumentams bei bylos medžiagai ir CK 6.253 straipsnio 4 daliai, nustatančiai, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jei žala kilo dėl trečiųjų asmenų veiklos, už kuriuos atsakovas nėra atsakingas. Pažymi, kad trečiųjų, ieškovo nenustatytų, asmenų veiksmus, kaip sukėlusius žalą, nurodė ir pats ieškovas, nes net ir administracinė atsakomybė vienam iš atsakovų buvo taikyta ne už aktyvius veiksmus, o už pareigos saugoti želdinius nevykdymą. Teismas nustatė aplinkybę, kad atsakovai neatliko jokių aktyvių medžių naikinimo veiksmų, o atsakovams ieškinys pareikštas tik todėl, kad jie yra sklypo savininkai. Esant tokiems prieštaravimams pirmosios instancijos teismas sprendime privalėjo argumentuoti, kodėl priimdamas sprendimą nesivadovauja CK 6.253 straipsnio 4 dalimi. Už neleistiną neveikimą atsakomybė galėtų būti taikoma tik tokiu atveju, jei nebūtų fakto, kad medžiai žuvo dėl trečiųjų nenustatytų asmenų aktyvių veiksmų.

18. Ginčo atveju atsakovų atsakomybė be kaltės negalima, kaltė nepreziumuojama ir ją reikia įrodyti. Nurodo, kad ieškovas atsakovų kaltus veiksmus įrodinėjo argumentais, kad neva atsakovai neatliko pareigos išsaugoti želdinius, nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pažymi, kad atsakovai pateikė išsamius paaiškinimus, kad įsigijus sklypą medžiai atrodė džiūstantys, nesveiki, tvenkinys užterštas, jie želdinių nenaikino, o apsaugoti nuo pašalinių asmenų patekimo į tvenkinio apsaugos zoną nėra galimybės, nes ši zona negali būti aptverta, todėl objektyviai negalėjo imtis būtinų veiksmų, kuriuos atlikus žalos būtų išvengta. Pažymi, kad ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė, kokius veiksmus atsakovams atlikus žalos būtų išvengta. Teigia, kad želdinių nesunaikino ir neturėjo galimybės imtis veiksmų jų apsaugojimui, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės.

19. Teigia, kad 2016 m. gegužės 11 d. įsigijus sklypą jame buvo pilna nudžiūvusių medžių išvartų, o ieškovui 2017 m. liepos 20 d. atliekant skaičiavimą atsakovai nebuvo pakviesti dalyvauti. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, turėjo nustatyti aplinkybę, kad saugotinų medžių kiekis, už kurį reikalaujamas žalos atlyginimas, yra teisingas ir tikslus bei kad medžių būklė iki jų žuvimo buvo gera, tačiau ieškovas abejonių dėl medžių kiekio nepašalino, o teismo sprendimas yra pagrįstas vienas kitam prieštaraujančiais duomenimis, įrodymų apie medžių būklę iki jų žuvimo iš viso nėra. Pažymi, kad Nekilnojamojo registro išraše nėra jokių žymų apie saugotinus želdinius sklype, o 2017 metų želdinių inventorizacija įrodo, kad juodalksnių iš viso buvo tik 44.

20. Nurodo, kad Departamento pareigūnai 2021 m. liepos 12 d. pateikė apžiūros aktą Nr. (13.5)-TVR-3786), kuriame nurodyta, kad juodalksnių kiekis – 7 vnt., būklė patenkinama, o 5 punkte nurodyto medžio diametras 7 cm, paskutinėje grafoje nurodyta, kad šio juodalksnio skersmuo „*neskaičiuojama“. Taip pat akte ieškovas nurodė, kad „atsižvelgiant į želdinių būklę (patenkinama) mažinama 25 proc.“ Tai sudarė pagrindą ieškovui tikslinti ieškinį, mažinant reikalavimą 7 juodalksnių verte, t. y. 1 251 Eur. Teigia, kad sklypas išsidėstęs abiejose vandens telkinio pusėse, tačiau ieškovas įvertino juodalksnius tik vienoje sklypo pusėje, neįvertino 4 vnt. juodalksnių, kurie yra kitoje vandens telkinio pusėje. Teismo sprendime šie argumentai bei juos įrodantys įrodymai taip pat nebuvo įvertinti ir pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą nenurodyti jokie atsakovų argumentų atmetimo motyvai.

21. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga apsaugos zonose, kuriose pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas neturi augti (4.15 punktas). Pažymi, kad sklype yra 0,06 ha paviršinio vandens apsaugos zona bei 0,199 vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zona. Pagal Įsakymo 10 punktą leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikia, kai jie auga vandens telkiniuose (10.1.1 punktas), o 12 punkte numatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo (12.1 punktas); pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus (12.3 punktas). Argumentuoja, kad skaičiuodamas žalą ieškovas medžių augimo vietos nenustatė ir neįrodė aplinkybės, kad visi medžiai neaugo apsaugos zonose, o teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad visi medžiai sklype yra saugotini.

22. Teigia, kad 2017 m. liepos 20 d. atlikdamas medžių matavimą ir 2018 m. balandžio 23 d. žalos skaičiavimą ieškovas nesivadovavo vertės skaičiavimo metodika, o 2021 m. liepos 21 d. vadovavosi, vertino medžių būklę ir kainą sumažino 25 proc., tačiau teismas šių ieškovo pozicijos prieštaravimų ir skirtingo metodikos taikymo sprendime niekaip nevertino. Pažymi, kad įrodinėdamas medžių kiekį ieškovas jį grindė tik savo paties, kaip suinteresuotos šalies, atliktais skaičiavimais.

26. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas priimtas teismo posėdžio metu visapusiškai, objektyviai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus įrodymus, todėl jo naikinti ar keisti atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

28. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas žalos gamtai fiksavimo metu 2017 m. birželio 29 d. priklausė atsakovams. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovai sunaikino žolinę augaliją neteisėtai pastatydami betoninių trinkelių aikštelę bei kad sklype esantys medžiai yra pažeisti – į medžio kamieną prie šaknies kaklelio atlikti įgręžimai bei įterptos cheminės medžiagos, taip pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir neteisėtai sunaikinant saugotinus želdinius. Atlikus nudžiūvusių medžių matavimus nustatyta, kad atsakovams priklausančiame sklype yra nudžiūvęs 121 juodalksnis ir vienas karpotasis beržas.

29. Teigia, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovų argumentus, kad jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovai, būdami žemės sklypo savininkais, nebuvo pakankamai rūpestingi įgyvendindami pareigą išsaugoti sklype esančius želdynus, kurie buvo sunaikinti fiziškai – atliekant gręžimo darbus (Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovų neteisėti veiksmai yra akivaizdūs – atsakovai pažeidė pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo jų žemės sklype, pažeidė pareigą išsaugoti želdynus ir želdinius bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tam, kad nebūtų padaryta žala gamtai. Atsakovų neteisėti veiksmai turėjo neigiamą poveikį gamtai, buvo sunaikinta natūrali augalija ir tokie atsakovų veiksmai turėjo tiesioginį ir neigiamą poveikį atsiradusiam aplinkos ir jos elementų pokyčiui.

30. Šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai – 2017 m. liepos 20 d. apmatavimo aktas ir 2018 m. balandžio 23 d. aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo aktas. Pažymi, jog nors atsakovai 2017 m. liepos 20 d. savavališkai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, matavimo duomenų akte nėra pasirašę, tačiau atsakovas R. P. savo 2017 m. rugpjūčio 2 d. paaiškinime pats patvirtino, kad apie 2017 m. liepos 20 d. atliktus matavimus žino, matavimuose dalyvavo.

31. Nurodo, kad visas atsakovams priklausantis žemės sklypas patenka į Palangos oro uosto apsaugos zoną, todėl visi neišsaugoti želdiniai priskirtini saugotiniems vadovaujantis Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarime Nr. 206 3.5 punktu nepriklausomai nuo jų skersmens. Žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 atsižvelgiant į želdinių kelmų skersmenis (cm) bei želdinių būklę. Žala aplinkai skaičiuojama ir už juodalksnius, kurie Želdinių inventorizavimo kortelėje pažymėti kaip šalintini, net jei ir pastabose pažymėtas nurodymas pasodinti naujus želdinius, nes šie želdiniai priskirti saugotiniems ir tokių medžių šalinimui yra reikalingas atsakingų institucijų leidimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus. Pažymi, kad medžius apžiūrėjo ir jų būklę vertino specialistai: girininkas ir dendrologas, jie nurodė, jog iki sunykimo medžių būklė buvo gera, ir pateikė tokių savo išvadų argumentus. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti šių specialistų išvadomis ar rašytiniuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis.

32. Taip pat nurodo, kad atsakovai žemės sklype savavališkai įrengė II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį – 230 kv. m betoninių trinkelių aikštelę, tam neturėdami privalomojo statybą leidžiančio dokumento ir padarydami aplinkai žalą. Šių aplinkybių neneigia nei patys atsakovai, o savo teiginių, kad aikštelė įrengta buvusio kelio vietoje, nepagrindė.

33. Argumentuoja, kad apeliantų teiginiai apie trečiųjų asmenų veiksmus prieštarauja logikai, akivaizdu, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype želdiniai sunaikinti itin nepriimtinu būdu – juos pragręžiant ir paveikiant herbicidais, kad medžiai Palangos miesto savivaldybės administracijos būtų pripažinti blogos būklės ir būtų išduotas leidimas juos kirsti neatlygintinai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

35. Atsakovai apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, pažeidęs civilinio proceso normas, byla? nagrinėjo šališkai ir neobjektyviai, nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovui tik dėl to, kad jis yra valstybės institucija ir pan. Asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantų argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo, proceso normų pažeidimų yra paremti vien tik apeliantų nesutikimu su teismo priimtu jiems nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas priėmė atsakovams nepalankų sprendimą, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Atsakovai nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apeliantų subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.

36. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ginčo esmės

37. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys ir iš atsakovų priteistas žalos aplinkai atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

39. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis).

40. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žalos gamtai fiksavimo metu 2017 m. birželio 29 d. priklausė apeliantams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atlikus patikrinimą apeliantams priklausančiame žemės sklype buvo nustatyta, jog sklype esantys medžiai yra pažeisti itin nepriimtinu būdu – į medžio kamieną prie šaknies kaklelio atliekant įgręžimus. 2017 m. liepos 20 d. atliekant nudžiūvusių / žuvusių medžių matavimus nustatyta, kad atsakovams priklausančiame sklype yra nudžiūvę 128 juodalksniai ir 1 karpotasis beržas, 2021 m. liepos 12 d. pakartotinai atlikus apžiūrą ir atlikus medžių, augančių ne miško žemėje, matavimus nustatyta, kad atsakovų žemės sklype esančių 7 juodalksnių būklė patenkinama, todėl institucija patikslintu ieškiniu perskaičiavo gamtai padarytos žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, jog apie vyksiančią apžiūrą atsakovams buvo pranešta 2017 m. birželio 30 d. pranešimu Nr. (14)-LV4-141, nurodytas laikas 2017 m. liepos 20 d. 9 val. ir prašoma dalyvauti fiksavime. Nors apeliantai teigia, kad nei 2017 m. liepos 20 d., nei 2021 m. liepos 12 d. medžių apžiūroje ir matavimuose nedalyvavo, jiems nežinoma, kas, kaip ir kurioje vietoje apžiūrėta ir matuota, apeliantų teiginius paneigia byloje esantis paties atsakovo R. P. 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašytas paaiškinimas, kuriuo atsakovas raštu patvirtino apie 2017 m. liepos 20 d. vykusius matavimus žinantis ir juose dalyvavęs. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir apeliantai nenurodo, kad apžiūros ir matavimų metu būtų reiškę pretenzijas ar nesutikimą dėl apžiūros ir matavimų rezultatų. Priešingai, R. P. 2018 m. balandžio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jai su sutuoktiniu priklausančiame žemės sklype yra neteisėtai sunaikinti saugotini 128 juodalksniai ir 1 karpotasis beržas bei 230 kv. m plote buvusi žolinė augalija. Atsakovė R. P. elektroniniu laišku pripažino padariusi pažeidimą ir nurodė, kad gailisi, stengsis atsodinti medžius ir taip kompensuoti padarytą žalą gamtai. Atsakovė 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. būdama saugotinų želdinių savininke nevykdė pareigos juos išsaugoti, dėl to jie neteisėtai sunaikinti ir padaryta žala aplinkai, atsakovei paskirta administracinė nuobauda – bauda. Byloje nėra duomenų, kad nutarimas būtų apskųstas. Atsakovams 2018 m. gegužės 30 d. siųsta pretenzija dėl 34 059,52 Eur žalos aplinkai atlyginimo.

41. Byloje esančiame 2017 m. rugpjūčio 7 d. medžių apžiūros ir įvertinimo akte pateikta girininko S. J., turinčio miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, išvada, jog visi žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šalia vandens telkinio augantys juodalksniai yra nudžiūvę, visi šių metų (t. y. 2017 m.) lapai nukritę, o ant šalų likusių riešutėlių kiekis rodo, kad 2016 m. juodalksnių derlius buvo didesnis nei vidutinis, t. y. medžiai buvo sveiki ir derėjo, 2016 m. buvo 5–6 nudžiūvę juodalksniai, tai natūralus medžių senėjimo procesas. Akte nurodyta, kad žuvusių medžių kamienuose yra 8–9 mm skersmens gręžimo žymės 10–15 cm aukščiau šaknies kaklelio, girininko nuomone, greičiausiai medžiai buvo paveikti chemiškai herbicidinį poveikį turinčiomis medžiagomis, nes žuvę medžiai yra išimtinai tik šiuose dviejuose sklypuose, jokių ligų ar kenkėjų požymių gretimuose sklypuose, net ir esančiuose prie to paties vandens telkinio, nėra, jokių matomų medžių ligų, lapų, pumpurų ar žievės pažeidimų nenustatyta. 2018 m. vasario 19 d. dendrologo išvadoje nurodyta, kad sklype inventorizuotos dvi daugiakamienių juodalksnių eilės, medžiai pusamžiai, iki 50 metų amžiaus, jose įsiterpę du paprastieji klevai ir vienas karpotasis beržas. Visi medžiai, išskyrus du klevus, yra žuvę, iki žuvimo buvo sveiki ir vešlūs, o jų staigi žūtis sąlygota ne kelerius metus buvusio vandens pakilimo kūdroje ar pan. Dendrologo išvadoje padaryta kategoriška išvada, kad, vertinant medžių išvaizdą, dauguma jų žuvo 2017 m. pavasarį, kiti – ne anksčiau kaip 2016 m. pavasarį, visų žuvusių medžių kamienuose yra gręžimo žymės, kai kur net po dvi, panaudotos cheminės medžiagos, gręžimai atlikti medžių kelminėje dalyje stengiantis nuslėpti veiklos žymes, medžiai neabejotinai yra sunaikinti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės 2017 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl sunaikintų želdinių (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, jog medžiai sunaikinti atliekant įgręžimus į jų kamienus. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios specialistų padarytos fotonuotraukos.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad sklypo įsigijimo metu 2016 m. gegužės 11 d. medžiai jau buvo nudžiūvę ar džiūstantys, tvenkinys užterštas. Visų pirma atsakovai nepateikė jokių šiuos teiginius ir medžių būklę sklypo įsigijimo metu patvirtinančių įrodymų, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti pagrįstais vien deklaratyvius atsakovų teiginius. Antra, gerą (sveiką) medžių būklę 2016 m. patvirtina byloje esantys įrodymai – aptartos girininko ir dendrologo išvados, esminiai medžių būklės skirtumai, matomi 2012–2013 metų ir 2015–2017 metų ortofotonuotraukose, o apeliantų teiginius apie užterštą vandens telkinį, kurio pakrantėje augo medžiai, paneigia Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento 2017 m. liepos 5 d., 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2017 m. spalio 17 d. tyrimų protokolai, kurių rezultatai paaiškinti pačių atsakovų reikalavimu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktu 2020 m. balandžio 27 d. raštu (DOK-8832), kuriame nurodyta, jog vandens telkinys ir gruntas, esantys žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nebuvo užteršti, todėl negalėjo būti medžių nudžiūvimo priežastimi.

43. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. gruodžio 12 d. atsakyme ieškovui nurodyta, kad Klaipėdos departamentas 2017 m. lapkričio 14 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą Nr. FAK – 3199 (16.30). Patikrinimo metu nustatyta, kad statytojas žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkai stato II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį – betoninių trinkelių aikštelę (plotas – apie 230 kv. m), tam neturėdamas privalomojo statybą leidžiančio dokumento. Aplinkybės, kad patys atsakovai neteisėtai įrengė betoninių trinkelių aikštelę, jie neginčija, tačiau atsiliepime bei kituose procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad prieš įrengiant aikštelę žalios vejos, pievos ir pan. toje vietoje nebuvo, priešingai, teigia, kad buvo žvyrkelis, tačiau šiuos teiginius apgrindžiančių įrodymų atsakovai nepateikė. Iš ortofotonuotraukų 2012–2015 m., 2015–2017 m. ir aktualaus vaizdo taip pat akivaizdžiai matyti, kad iki 2017 metų atsakovų įrengtos aikštelės vietoje buvo žolinė augmenija. Minėta, kad aptartu 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. P. buvo nubausta ne tik už medžių neišsaugojimą, bet ir už tai, kad savavališkai įrengus aikštelę buvo sunaikinta žolinė augalija, ji savo kaltės neneigė. Pažymėtina, jog nors patikslintu ieškiniu ieškovas atskirai nenurodė prašantis priteisti žalos atlyginimą už sunaikintą žolinę augaliją, tačiau pradiniu ieškiniu toks reikalavimas buvo pareikštas, nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis – 51,52 Eur. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, kad šio reikalavimo ieškovas būtų atsisakęs, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs turtinės žalos atlyginimą už sunaikintą (neišsaugotą) žolinę augaliją, būtų peržengęs ieškinio ribas.

44. Nors apeliantai argumentuoja, kad medžiai (juodalksniai) jų sklype nėra saugotini, jų argumentus paneigia teisinis reglamentavimas. Pagal Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis privačioje žemėje želdiniai priskiriami saugotiniems, jeigu: 1) priskirti saugotiniems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių, krūmų priskyrimo saugotiniems“; 2) saugotiniems priskyrė savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems“.

45. Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje (toliau – medžiai ir krūmai), augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Nutarimo Nr. 206 3.5 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, jei auga aerodromų apsaugos zonoje (išskyrus aerodromo teritoriją), išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 16.4.3 punktu, Palangos oro uosto apsaugos zona yra 5,1 km. Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, duomenys patvirtina, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Palangos oro uosto apsaugos zoną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų ar įtikinamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog visi neišsaugoti želdiniai priskirtini saugotiniems vadovaujantis Nutarimo Nr. 206 3.5 punkto pagrindu.

46. Apeliantams argumentuojant, kad jie patys želdinių nenaikino ir jų veiksmuose nėra kaltės dėl kilusios žalos, nes žemės sklypo negali aptverti dėl to, kad jis patenka į tvenkinio apsaugos zoną, t. y. objektyviai negali imtis būtinų veiksmų želdiniams išsaugoti ir žalai išvengti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato apeliantams, kaip žemės sklypo savininkams, imperatyvią pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies punktas taip pat nustato pareigą apeliantams išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Būtent tai ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Teisės aktai nenumato šių žemės sklypo savininko pareigų išimčių, todėl teisiškai nepagrįsti apeliantų argumentai, kad negali aptverti savo sklypo. Taip pat nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad nei ieškovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų jiems ėmusis būtų išvengta žalos aplinkai. Pareiga išsaugoti želdinius ir želdynus teisės aktuose įtvirtinta sklypo savininkui, o ne ieškovui ar teismui, todėl tik ieškovai gali ir turi nuspręsti, kaip šią pareigą įvykdyti, o jos neįvykdę – prisiimti kilusias neigiamas teisines pasekmes.

47. Minėta, jog civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, priešingai nei teigia apeliantai, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018) ir nebūtinai turi pasireikšti tyčia, kaip akcentuoja apeliantai, nes kaltės forma gali būti ir neatsargumas.

48. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apeliantų argumentus, jog jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi apeliantai, būdami žemės sklypo savininkais, nebuvo pakankamai rūpestingi įgyvendindami pareigą išsaugoti sklype esančius želdynus, kurie buvo sunaikinti fiziškai. Darytina išvada, kad apeliantų neteisėti veiksmai yra akivaizdūs – apeliantai pažeidė pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo jų žemės sklype, pažeidė pareigą išsaugoti želdynus ir želdinius bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tam, kad nebūtų padaryta žala gamtai.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei apeliaciniame skunde akcentuoja apeliantai, byloje nebuvo nustatyta, kad medžiai žuvo dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų. Aplinkybė, kad byloje objektyviai nėra galimybės įrodyti, jog gręžimus medžių kamienuose atliko apeliantai, savaime nereiškia, kad jie šių veiksmų neatliko ar kad juos atliko tretieji asmenys. Apeliantams argumentuojant, kad turi būti taikomos CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos, pagal kurias civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo asmens veiksmai nagrinėjamu atveju galėtų būti pagrindas atleisti žemės sklypo savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei sklypo savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad jam priklausančiame sklype išsaugotų želdinius ir nepadarytų žalos aplinkai, t. y. ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad įvykdytų Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta ir apeliantai jų nenurodo, priešingai, yra nustatyta apeliantų kaltė – jų neatsargumas ir nerūpestingumas.

50. Apeliantų neteisėti veiksmai turėjo neigiamą poveikį gamtai, nes sunaikinti sklype augantys medžiai ir žolinė augalija. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 punkte nurodoma, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs rašytinių įrodymų visetą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų neteisėti veiksmai sukėlė žalą gamtai, buvo sunaikinta natūrali augalija ir tokie apeliantų veiksmai turėjo tiesioginį ir neigiamą poveikį atsiradusiam aplinkos ir jos elementų pokyčiui.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti atsakovų veiksmai, kaltė bei šių veiksmų priežastinis ryšys aplinkos poveikiui.

52. Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

53. Išanalizavusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas, patikslinęs reikalavimus, pagrįstai nurodė, kad žala gamtai skaičiuotina už 121 neišsaugotą juodalksnį, 1 karpotąjį beržą ir 230 kv. m sunaikintos žolinės augalijos.

54. Nustatyta, kad ieškovo pateiktoje 2017 m. liepos 20 d. „Savavališkai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, augančių ne miško žemėje matavimo duomenų“ lentelėje nurodytas juodalksnių kiekis – 128 vnt. ir 1 karpotasis beržas. Perskaičiavęs žalą ieškovas pateikė 2021 m. liepos 12 d. „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, atkuriamosios vertės skaičiavimą“, kuriame nurodė, kad 7 juodalksnių būklė patenkinama. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas žalą perskaičiavo atsižvelgdamas į tai, kad žala skaičiuotina už želdinius, kuriems formuojama laja ir išsaugomi bei kurie šalinami, pasodinant naujus želdinius sklypo ribose. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, su kuriuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ieškovas pašalino abejones dėl sklype augusių medžių kiekio. 2017 m. atliktos inventorizacijos metu atsakovų sklypo vietoje pažymėti medžiai indeksais 59, 60, 62. Želdinių taksoraštyje paaiškinta, kad 59 – tai juodalksnių eilė (keliakamieniai), 2 paprastieji klevai, 1 karpotasis beržas; 60 – juodalksnių eilė (keliakamieniai); 62 – juodalksnis (4 kamienai), juodalksnis (2 kamienai). Pažymėtina, jog vykdant bendrąją 2017 metų želdinių inventorizaciją buvo nurodytas medžių kiekis nenurodant jų kamienų kiekio arba, kaip nagrinėjamu atveju, prie indeksų 59 ir 60 nurodyta „eilė“ nedalizuojant tikslaus medžių skaičiaus. Tuo tarpu, atliekant žuvusių medžių matavimus, jie suskaičiuoti tiksliai ir išmuoti jų kamienų skersmenys. 2017 m. liepos 12 d. matavimus atliko dvi valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės, kaip minėta, matavimuose dalyvavo ir atsakovas, kuris pretenzijų matavimų metu nereiškė, taigi nėra teisinio pagrindo atsakovų teiginiams, kad medžių kiekis ir matavimai atlikti neteisingai. Pažymėtina, kad jokių savo matavimų, skaičiavimų ar Departamento pareigūnių matavimus paneigiančių įrodymų atsakovai nepateikė. Taigi nepagrįsti ir apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pranašumą suteikė institucijos pozicijai.

55. Taip pat nesutiktina su atsakovų teiginiais, jog žala aplinkai negali būti skaičiuojama už juodalksnius, kurie Želdinių inventorizavimo kortelėje pažymėti kaip šalintini. Visų pirma, kaip jau minėta, šie želdiniai priskirti saugotiniems. Antra, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai, jog tokių medžių šalinimui nėra reikalingas atsakingų institucijų leidimas, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše įtvirtinta priešingai. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šio Aprašo nuostatas (aktualūs 9, 10, 12 punktai) ir padarė išvadas, kurioms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria, todėl pakartotinai Aprašo nuostatos šioje nutartyje neperrašomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje surinkti įrodymai taip pat nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovai neįrodė teiginių, kad atsakovų sklype augę medžiai buvo beverčiai, todėl už jų neišsaugojimą neturėtų būti skaičiuojama žala.

56. Priešingai nei teigiama skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype augę želdiniai, už kurių neišsaugojimą ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą, buvo geros būklės. 2017 m. birželio 29 d. buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, saugotini želdiniai buvo neteisėtai sunaikinti pragręžiant kamienus bei įterpiant chemines medžiagas, taip pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta. Minėta, jog medžius apžiūrėjo ir jų būklę vertino girininkas ir dendrologas, abu specialistai nustatė, kad iki sunykimo medžių būklė buvo gera, ir argumentavo savo išvadas, šių specialistų išvados įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos.

57. Bylos duomenys patvirtina, kad žalos atlyginimo dydis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Kadangi sunaikinti juodalksniai patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtinto „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių“ 1 priedo 11 grupę, todėl vadovaujantis įkainių 2.2 punktu pagrįstai taikytas 6,00 Eur įkainis už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m aukštyje. Atsižvelgiant į tai, kad sunaikinti saugotini želdiniai augo mieste, vadovaujantis Įkainių 5.3 punkto nuostatomis medžių atkuriamosios vertės įkainiai pagrįstai padidinti 2 kartus.

58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad medžiai žuvo (prie vandens telkinio augantys medžiai nudžiūvo) išskirtinai apeliantų ir gretimybėje esančiame jų dukters šeimos žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) medžiai sunaikinti tuo pačiu būdu – išgręžus jų kamienus ir paveikus cheminėmis medžiagomis. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų – nagrinėjamos bylos atsakovų dukters ir jos sutuoktinio – veiksmai (neveikimas) įvertinti 2021 m. liepos 1 d. įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-105-973/2021, kuriuo konstatuota, kad jie yra atsakingi už žalos gamtai padarytą. Pažymėtina, kad nagrinėjamos ir nurodytos bylos aplinkybės yra identiškos, medžiai sunyko išskirtinai apeliantams ir jų dukters šeimai priklausančiuose žemės sklypuose, medžiai sunaikinti tuo pačiu būdu, todėl vienodos aplinkybės negali būti vertinamos skirtingai („Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis, CK 1.5 straipsnis).

59. Taigi kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas įrodė ne tik žalos faktą, tačiau ir jos dydį, taip pat, kaip minėta, ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog atsakovai privalo solidariai atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovai žemės sklype pasodino želdinių ir augalų už 1 629,50 Eur ir šia suma sumažino priteistiną žalos atlyginimą.

Dėl procesinių palūkanų

60. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nesąžiningai priteisė iš jų procesines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatyme, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; taip pat žr. 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą ir kt.). Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

61. Bylos duomenys patvirtina, kad byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį teisme iškelta 2019 m. balandžio 12 d. ir ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl konstatuotina, jog yra nustatytos abi būtinos sąlygos procesinių palūkanų priteisimui.

62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtas vienintelis pagrindas atleisti skolininką nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas – prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių kreditoriaus (ieškovo) kaltę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra. Aplinkybės, jog ieškovas tikslino ieškinį, kad bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė kelerius metus, negali lemti išvados dėl kreditoriaus kaltės. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, jų pačių veiksmai (neveikimas) būtent ir lėmė žalos gamtai kilimą, o pretenzija dėl žalos atlyginimo atsakovams buvo siųsta dar 2018 m. gegužės 30 d.

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalavimo priteisti procesines palūkanas netenkinimas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, lemtų ieškovo interesų pažeidimą bei nepagrįstai palengvintų dėl šio reikalavimo kaltų atsakovų padėtį. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas, o atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šio sprendimo dalies keisti ar naikinti.

Dėl procesinės bylos baigties

64. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

65. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje ir jų atlyginti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.