- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1855-343/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05694-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11442-950/2019 pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams R. P. ir R. P. dėl aplinkai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams dėl aplinkai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2. 2019 08 07 teisme gautas ieškovo prašymas dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Prašyme ieškovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos padarytos asmenų turtui gali būti pareiškiamas pagal žalos padarymo vietą. Šiuo atveju žalos aplinkai padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje buvo pradėtas ir atliktas tyrimas dėl nudžiūvusių želdinių žemės sklype (duomenys neskelbtini). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surašė atsakovei R. P. administracinio nusižengimo protokolą bei vėliau paskyrė atsakovei administracines nuobaudas. Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama kita civilinė byla, iškelta pagal analogiškus faktinius duomenis atsakovams - G. A. ir V. A. dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), aplinkai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimo. G. A. yra atsakovų - R. P. ir R. P. dukra, jų įgaliotinė. Iš to seka, jog tiek žalos padarymo vieta, tiek ir daugumos įrodymų buvimo vieta yra Palangoje.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 08 08 nutartimi civilinę bylą Nr. e2-11442-950/2019 perdavė nagrinėti pagal teismingumą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, atšaukė 2019 09 04, 09:30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį.
4. Konstatavo, kad Palangoje yra žalos aplinkai (kraštovaizdžiui) padarymo vieta ((duomenys neskelbtini)), žalos objektas (žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)), daugumos įrodymų ir liudytojų (girininko S. J., UAB „Želdinių vizija“ direktoriaus J. B. ir kt.) buvimo vieta yra Palangoje. Taip pat Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama analogiška civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) aplinkai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimo, kurioje atsakovai yra R. P. ir R. P. dukra su sutuoktiniu. Teismo vertinimu, tai daro galimybę civilinių bylų sujungimui Lietuvos Respublikos CPK 136 straipsnio 4 dalies pagrindu. Taip pat pažymėjo, jog ši civilinė byla yra tik pasirengimo nagrinėti stadijoje, joje nėra įvykęs nei vienas parengiamasis teismo posėdis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog civilinė byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme - Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 08 08 nutartį ir bylą palikti nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismingumo keitimas ieškovo pageidavimu po to, kai teismas priėmė ieškinį, byloje yra pateikti atsiliepimai į ieškinį, yra nepagrįstas, nes papildomai padidins atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurių jie negalėjo numatyti. Jei atsakovai būtų numatę, kad keisis bylos teismingumas, jie būtų priėmę sprendimą sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, dirbančiu Klaipėdos krašte.
1.2. Ieškovo ir teismo nutartimi nurodytos aplinkybės nepatvirtina CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo dėl bylos perdavimo kitam teismui egzistavimo. Tvirtina, jog byloje yra iš esmės surinkti visi rašytiniai įrodymai, kuriais remiantis galimas bylos nagrinėjimas iš esmės. Tuo tarpu liudytojų dalyvavimas ir parodymų davimas civilinėse bylose yra įprastas veiksmas, neturintis jokio pranašumo prieš kitus veiksmus civiliniame procese. Liudytojų, ypatingai, jei liudytojai susiję tarnybiniais reikalais su viena iš šalių, kvietimas į bylos nagrinėjimą kitame teisme negali būti laikomas išskirtiniu ir sudarančiu pagrindą keisti užvestos civilinės bylos teismingumą, nes tai yra tokio darbuotojo pareiga. Pasak apeliantų, nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, kadangi trijų galimų liudytojų atvykimas į kito teismo veiklos teritoriją žymiai nepadidins bylinėjimosi išlaidų. Priešingai, nei nutartyje nurodė teismas, vieno iš liudininkų – UAB „Želdynų vizija“ direktoriaus J. B. darbo vieta yra ne Klaipėdos regione, bet (duomens neskelbtini) kaime. Taigi, šiam liudytojui atvažiuoti į bylą Kaune yra ir arčiau ir pigiau.
1.3. Perdavus bylą nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, byla nebus išnagrinėta ekonomiškiau, nes padidės atsakovų bylinėjimosi išlaidos, kurių priešingai nei ieškovui, atsakovams nieks nekompensuos. Be to, atsakovai yra garbaus amžiaus asmenys, kuriems dėl sveikatos būklės nerekomenduojamos ilgos kelionės.
1.4. Teismo motyvai dėl civilinių bylų Nr. e2-1454-588/2019 ir e2-11442-950/2019 sujungimo nesudaro pagrindo taikyti LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes, telefoninės informacijos pagrindu žinoma, kad pasirengimo stadija byloje e2-1454-588/2019 jau baigta, bylos nagrinėjimas pereitas į nagrinėjimą iš esmės, todėl net ir svarstant teorinę bylų sujungimo galimybę, akivaizdu, kad toks sujungimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
1.5. Faktas, kad atsakovų dukra G. A. gretimai turi atskirą nuosavybės teise priklausantį sklypą bei turėjo įgaliojimą atskiriems civiliniams veiksmams atlikti, nesudaro pagrindo keisti užvestos civilinės bylos teismingumą LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes atsakovų sklypas yra atsakovų, o ne jų dukters.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 08 08 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovų argumentas, jog civilinės bylos iškėlimas Kauno apylinkės teisme atsakovams sukėlė pasekmes – pareigą teikti atsiliepimus, atmestinas kaip nepagrįstas, nes analogiška pasekmė – pareiga atsakovams pateikti atsiliepimus į ieškinį būtų buvusi, jei civilinė byla būtų buvusi iškelta pagal žalos padarymo ir daugumos įrodymų buvimo vietą – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.
2.2. Teismas, perdavęs bylą nagrinėti kitam teismui, pripažinęs, jog byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, nepažeidė teismingumo taisyklių, numatytų CPK 30 straipsnyje ir pagrįstai nutarė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.
2.3. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kuriame teigiama, jog atsakovai yra garbaus amžiaus žmonės, kuriems dėl sveikatos būklės nerekomenduojamos ilgos kelionės. Pasak ieškovo, nors atsakovams ilgos kelionės ir nerekomenduojamos, tačiau atsakovams įsigyjant sklypą Palangoje ši aplinkybė nebuvo reikšminga. Tuo tarpu atsakovo pateikti medicininiai dokumentai nors ir liudija apie atsakovo sveikatos būklę, tačiau atsakovas yra aktyvus medžiotojas ir jo sveikatos būklė nekliudo jam aktyviai verstis medžioklės veikla (Kauno apygardos teismo 2019-05-14 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-397/2019).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
7. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovų medicininių dokumentų išrašus apie jų sveikatos būklę, jų manymu, pagrįsiančius atskirojo skundo argumentus.
8. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
9. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir įvertinti, ar nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja sąlygos priimtai pirmosios instancijos teismo nutarčiai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-11442-950/2019 nagrinėjimo perdavimo kitam teismui, CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu civilinę bylą perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.
13. Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis bylų nagrinėjimo kompetencija yra paskirstoma tos pačios grandies teismams. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
14. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu pagal atsakovų gyvenamąją vietą, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 34059,52 Eur aplinkai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas 2019 08 07 teismui pateikė prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-11442-950/2019 perdavimo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Prašyme nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos CPK 30 straipsnio 6 dalį, ieškinys dėl žalos padarytos asmenų turtui gali būti pareiškiamas pagal žalos padarymo vietą. Šiuo atveju, žalos aplinkai padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje buvo pradėtas ir atliktas tyrimas dėl nudžiūvusių želdinių žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama kita civilinė byla, iškelta pagal analogiškus faktinius duomenis, atsakovams - G. A. ir V. A. dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), aplinkai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimo, kurie yra Ritos ir R. P. dukra ir sutuoktinis. Pasak ieškovo, tiek žalos padarymo vieta, tiek ir daugumos įrodymų buvimo vieta yra Palangoje.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino ir bylą perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, konstatuodamas, jog Palangoje yra žalos aplinkai (kraštovaizdžiui) padarymo vieta ((duomenys neskelbtini)), žalos objektas (žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)), daugumos įrodymų ir liudytojų (girininko S. J., UAB „Želdinių vizija“ direktoriaus J. B. ir kt.) buvimo vieta, taip pat Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama analogiška civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) aplinkai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimo, kurios atsakovai yra R. P. ir R. P. dukra su sutuoktiniu. Be to pažymėjo, jog ši civilinė byla yra tik pasirengimo nagrinėti stadijoje, joje nėra įvykęs nei vienas parengiamasis teismo posėdis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog civilinė byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme - Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.
16. Minėta, CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Taigi, šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą.
17. Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovė ieškinį dėl žalos priteisimo pareiškė Kauno apylinkės teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą. Reikalavimas dėl žalos aplinkai (kraštovaizdžiui) atlyginimo grindžiamas atsakovų deliktine atsakomybe, todėl alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises. Kaip nustato CPK 30 straipsnio 12 dalis, teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.
18. CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju byla ekonomiškiau ir operatyviau bus išnagrinėta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose. Tokia išvada darytina dėl to, nes kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek žalos padarymo vieta, tiek žalos objektas yra (duomenys neskelbtini). Šios vietovės pareigūnai bei kiti tame regione veikiantys asmenys atliko įvairias administracines procedūras, susijusias su galimos žalos aplinkai (kraštovaizdžiui) fakto nustatymu, žalos dydžio įvertinimu, todėl galimai turės būti apklausiami kaip liudytojai, o jų darbo ir gyvenamosios vietos taip pat yra Palangoje (arba Klaipėdos regione). Tuo tarpu apeliantų argumentai, jog, perdavus bylą nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, byla nebus išnagrinėta ekonomiškiau, nes padidės atsakovų bylinėjimosi išlaidos, kurių priešingai nei ieškovui, atsakovams nieks nekompensuos, be to, atsakovai yra garbaus amžiaus asmenys, kuriems dėl sveikatos būklės nerekomenduojamos ilgos kelionės, yra atmestini. Visų pirma, sutiktina su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog nors, kaip teigia apeliantai jiems dėl garbaus amžiaus ir dėl sveikatos būklės ilgos kelionės nerekomenduojamos, tačiau įsigyjant žemės sklypą Palangoje, į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Kaip matyti iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) atsakovams nuosavybės teise priklauso nuo 2016 05 11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ši aplinkybė pagrindžia, jog atsakovai, jau būdami garbingo amžiaus, šį sklypą įsigijo, dėl ko turėjo suprasti, kad dėl tolimo atstumo ar amžiaus, bus nelengva juo rūpintis. Antra, nors atsakovų pateikti medicininiai dokumentai liudija apie jų sveikatos būklę, tačiau gydytojas atsakovams neuždraudė keliauti dėl jų sveikatos būklės, o tik nerekomendavo to daryti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atsakovų interesus atstovauja advokatė, todėl išsiaiškinus reikalingas bylai aplinkybes, teismui leidus, atsakovai į teismo posėdžius galės nevykti.
20. Apeliantai taipogi atskirajame skunde teigia, jog liudytojų dalyvavimas ir parodymų davimas civilinėse bylose yra įprastas veiksmas, neturintis jokio pranašumo prieš kitus veiksmus civiliniame procese. Liudytojų, ypatingai, jei liudytojai susiję tarnybiniais reikalais su viena iš šalių, kvietimas į bylos nagrinėjimą kitame teisme negali būti laikomas išskirtiniu ir sudarančiu pagrindą keisti užvestos civilinės bylos teismingumą, nes tai yra tokio darbuotojo pareiga. Tvirtina, kad nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, kadangi trijų galimų liudytojų atvykimas į kito teismo veiklos teritoriją žymiai nepadidins bylinėjimosi išlaidų. Šiems atskirojo skundo argumentams apeliacinės instancijos teismas nepritaria, kadangi nėra tiksliai aišku kiek ir kokius liudytojus gali būti reikalinga apklausti. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje konkrečiai įvardijo kelis asmenis - S. J., UAB „Želdinių vizija“ direktorių J. B., nereiškia, jog tik šie liudytojai duotų parodymus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad žalos padarymo vieta ir objektas yra Palangoje, tai manytina, jog ir daugumos liudytojų gyvenamoji vieta yra ne Kaune, bet Palangos - Klaipėdos miestų apylinkėse, dėl ko bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, tikėtina procesas užsitęstų dėl liudytojų galimo neatvykimo, todėl kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byla operatyviau bus išnagrinėta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.
21. Vertindamas atsakovų argumentą, jog bylą perdavus nagrinėti kitam teismui bus patirtos papildomos bylinėjimosi išlaidos, kurių atsakovai negalėjo numatyti, iš dalies su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka, nes atsižvelgiant į kelionės atstumą, advokatui gali tekti mokėti daugiau ar apskritai sudaryti naują atstovavimo sutartį su Palangos apylinkėje gyvenančiu advokatu, tačiau kita vertus, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, jog jų finansinė padėtis būtu prasta, be to atsižvelgiant į tai, kad juos atstovauja ne valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, spręstina, kad atsakovų finansinė padėtis nėra tokia, kuriai esant patirtos bylinėjimosi išlaidos pablogintų jų finansinę padėtį.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju civilinė byla yra tik pasirengimo nagrinėti stadijoje, joje nėra įvykęs nė vienas parengiamasis teismo posėdis, dėl ko tai taip pat sudaro pagrindą civilinės bylos perdavimui nagrinėti kitam teismui.
23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagrįstai sprendė dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliantų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.