Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Erikai Stonkutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams G. A. ir V. A. dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Erika Stonkutė palaikė patikslintą ieškinį, jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė teismo tenkinti ieškinį ir priteisti prašomą žalą solidariai iš atsakovų G. A. ir V. A.. Paaiškino, kad ieškinį patikslino pagal inventorizavimo kortelės duomenis. Kadangi neturėjo galimybės indentifikuoti šioje kortelėje nurodytų ir 2017-04-20 žalos paskaičiavime nurodytų medžių, todėl skaičiuojant žalą pasirinko mažiausio skersmens želdinius. Dendrologas raštu papildomai paaiškino, kad jei medžių yra tik iki 19 vienetų, tai kamienų kiekis nenurodomas, o nurodomas tik medžių kiekis. Atsakovų sklype augo daugiakamieniai juodalksniai. Pažymėjo, kad bet kuriuo atveju, net ir turint inventorizavimo kortelę asmuo turi gauti leidimą dėl medžių šalinimo. Tik specialistai gali įvertinti medžių būklę. Priklausomai nuo to kokioje zonoje auga želdiniai, jie priskirtini arba ne, saugotiniems. Šiuo atveju atsakovų visas žemės sklypas buvo aerodromo apsaugos zonoje, todėl visi jų sklype augę medžiai buvo saugotini. Tokie patys duomenys atsispindi ir Palangos miesto bendrajame plane, iš kurio aiškiai matyti, kad atsakovų žemės sklypas įeina į aerodromo apsaugos zoną, kuri sudaro 5,1 km. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog nekilnojamojo turto registre nėra išviešintas faktas dėl aerodromo apsaugos zonos, neatleidžia atsakovų nuo atsakomybės. Tai, kad žemės sklype augo želdiniai, nurodyta ir Detaliojo plano 3.3 punkte, kuriame nurodyta kaip želdiniai turi būti pertvarkomi.

Atkreipė dėmesį, kad Želdinių inventorizavimo kortelėje, kuri įrodo žemės sklypo želdinių būklę, yra aiškiai nurodyti ir pažymėti kaip išsaugomi tik 5 juodalksniai Nors Želdinių inventorizavimo kortelės grafoje „Pastabos“ nurodyta, kad „Pasodinti naujus želdinius sklypo ribose“, tačiau pažymėjo, kad norminiai aktai nepaskyrė šių želdinių saugotiniems ir juos šalinant vertė neatlyginama, nes 2008-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ 3.13 punktas nustatė, kad priskiriami saugotiniems, kai „auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose.“ Žemės klypo (duomenys neskelbtini), visų vandens telkinyje augusių juodalksnių skersmuo iki 16 cm.

Be to, nors atsakovai nėra atsakingi už medžių naikinimą, tačiau jie savo lėšomis žemės sklype jau pasodinto 24 juodąsias pušis ir kt. vertingus augalus, kuriuos įsigijo iš medelyno UAB „Hipoestės gėlės“ už 985,00 Eur, byloje pateikti šias atsakovų patirtas išlaidas patvirtinantys įrodymai bei prašymas įskaityti kaip galimą žalos atlyginimą. Tokiu būdu atsakovai įvykdė detalaus planavimo metu numatytą įpareigojimą dėl želdinių tvarkymo.

Taip pat nesutiko su 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes mano, kad deliktinės atsakomybės atveju negalima remtis CK 6.37, 6.210 straipsnio nuostatomis, nes jos reglamentuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Be to, šis reikalavimas neatitinka sąžiningumo principo, nes byla teisme nagrinėjama antrą kartą, atsakovų kaltės dėl neatsiskaitymo nėra. Tam įtakos turi ir pandeminė situacija. Taip pat pažymėjo, kad jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimu dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitu su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K V., bylos Nr. 3K-3-464/2013)“. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi ieškovui 62 procentais sumažinus ieškinio reikalavimą, atsakovams priteistina iš ieškovo 3 675,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje (2 253,02 Eur) bylinėjimosi išlaidos skirstytinos vadovaujantis LR CPK 98 str. nustatyta tvarka.

Atsakovas V. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam tinkamai pranešta, jam atstovavo advokatė Rūta Šimkienė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Ginčo esmė

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems

Atsakovai byloje įrodinėja, kad ne visi privačiame sklype augę medžiai galėjo būti pripažinti saugotinais, nes neatitiko visų kriterijų. Su šiais atsakovų teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Erika Stonkutė nurodė, kad visi atsakovų privačiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), augę medžiai priskirtini saugotiniems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (toliau Nutarimas Nr. 206) 3.1, 3.5, 3.13 punktus. Pažymėtina, kad minėto nutarimo 3 punkte nustatyta, kad medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, jeigu jie atitinka bent vieną žemiau nurodytą kriterijų. Minėto nutarimo 3.1 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, jei auga kurortų apsaugos zonoje, išskyrus privačias namų valdas, mėgėjiškų sodų teritorijų individualius sodo sklypus, deklaruotus laukus. Įvertinus tai, kad medžiai augo privačiame žemės sklype, teismo vertinimu, šis kriterijus neturėtų būti taikomas atsakovų privačiame žemės sklype augantiems medžiams. Nutarimo Nr. 206 3.5 p. nustatyta, kad medžiai ir krūmai priskirtini saugotiniems, jei jie auga aerodromų apsaugos zonoje (išskyrus aerodromo teritoriją), išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 16.4.3. punktu, Palangos oro uosto apsaugos zona yra 5,1 km. Iš byloje pateikto Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, nustatyta, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Palangos oro uosto apsaugos zoną, šie duomenys viešai prieinami ir Palangos miesto savivaldybės oficialioje internetinėje svetainėje. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovės teismui pateiktame kartu su papildomais paaiškinimais Palangos miesto bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje, kuriame aerodromo apsaugos zona žymima raudona punktyrine linija (iš kairės tako pusės), aiškiai matyti, kad aerodromo apsaugos zona apima visą atsakovams G. A. ir V. A. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, dėl ko darytina išvada, jog visi žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantys medžiai pagal šį kriterijų buvo priskirtini saugotiniems. Atsakovai bei jų atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nėra padaryta žymos dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų – aerodromo apsaugos zonos, todėl atsakovų žemės sklype augantys medžiai negalėjo būti priskirti saugotiniems pagal šį kriterijų. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė turėtų reikšmės sprendžiant klausimus dėl atsakovų galimybės sužinoti apie sklypui nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (jei būtų sprendžiamas atsakovų atsakomybės klausimas tyčinių veiksmų kontekste), tačiau jokiu būdu neapsprendžia sklype augančių medžių reikšmės, vertės ir jiems taikomą įstatymo nustatytą apsaugą. Priešingu atveju, kitų asmenų techninio pobūdžio klaidos lemtų, jog būtų paneigtas viešasis interesas saugoti aplinką.

Nutarimo 3.13 punkte, pagal kurį medžiai ir krūmai priskirtini saugotiniems, nurodyta, kad saugotini yra medžiai ir krūmai, kurie auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus išskirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotose laukuose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovams priklausančiam sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), gamtotvarkos planas (strateginio planavimo dokumentas, kuriame įvertinta ir apibūdinta saugomos teritorijos arba jos dalies ekologinė būklė, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos ir galimybės, saugomos nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, jų buveinės ir natūralios buveinės, nustatyti teritorijos tvarkymo tikslai, tvarkymo ir apsaugos priemonės, joms įgyvendinti reikalingos lėšos ir vykdytojai) nebuvo rengtas, tik detalusis planas. Taigi pagal šį kriterijų sklype augę didesnio nei 16 centimetrų skersmens juodalksniai buvo saugotini.

Papildomai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ministro 2007 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-716 „Kriterijai, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems“ 2.2 p. saugotiniems ir ekologiškai vertingiems priskiriami medžiai ir želdiniai, augantys ne mažesnėmis kaip 0,03 ha medžių grupėmis. Iš byloje esančio medžių taksacijos plano, sudaryto 2014 metais, matyti, kad atsakovų sklype susitelkusių medžių grupė yra tik aplink vandens telkinį, kur be kita ko, nustatyta ir pakrančių apsaugos juosta, todėl, teismo vertinimu, sistemiškai vertinant abu teisės aktus, galima daryti išvadą, kad atsakovų sklype aplink vandens telkinį augę juodalksniai buvo saugotini nepriklausomai nuo jų skersmens, nes jų ekologinė vertė buvo būtent dėl jų susitelkimo. Šį faktą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išraše padaryta žyma, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), saugotini želdiniai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje 0,0323 ha (2014-03-26 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 165SK-(14.16.110.)-133.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovų nuosavybes teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), visi augę medžiai buvo saugotini.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Civilinė atsakomybė taikoma tik tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, želdynų ir želdinių valdytojų bei savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

Nagrinėjamu atveju atsakovai G. A. ir V. A. būdami jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai neužtikrino, kad jiems priklausančiame žemės sklype augantys saugotini želdiniai (medžiai) būtų išsaugoti ir tvarkomi teisėtai, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek šiuo atveju buvo būtina. Dėl tokių atsakovų G. A. ir V. A. neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo sunaikinti jų sklype augę saugotini medžiai – juodalksniai.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

Atsakovai įrodinėja, kad jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir ieškovas neįrodė koks jų elgesys neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standarto. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato atsakovams, kaip žemės sklypo savininkams imperatyvią pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies punktas taip pat nustato pareigą atsakovams išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovų argumentus, jog jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovai, būdami žemės sklypo savininkais, nebuvo pakankamai rūpestingi įgyvendindami pareigą išsaugoti sklype esančius želdynus, kurie buvo sunaikinti fiziškai – atliekant gręžimo darbus. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovų sklype augę medžiai buvo mechaniškai ir chemiškai pažeisti ir pats jų pažeidimo būdas rodo, kad medžiai žuvo ne iš karto, todėl akivaizdu, kad jų nykimo procesas atsakovams turėjo būti matomas. Tačiau atsakovai matydami (ar turėdami tai matyti), jog želdiniai žūva, nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl priemonių jiems išsaugoti, ar pastebėjus, jog jie žuvę, nesikreipė dėl jų pašalinimo iš žemės sklypo dėl jų būklės, dėl ko darytina išvada, kad atsakovai G. A. ir V. A. nevykdė įstatymu jiems nustatytos pareigos, kad saugotini želdiniai būtų išsaugoti ir/ar tvarkomi teisėtai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantų neteisėti veiksmai yra akivaizdūs – apeliantai pažeidė pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo jų žemės sklype, pažeidė pareigą išsaugoti želdynus ir želdinius bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tam, kad nebūtų padaryta žala gamtai. Nors atsakovai aplinkybės jog patys sunaikino medžius nepripažino, tačiau byloje taip pat nenustatyta jokių duomenų, jog tretieji asmenys turėjo suinteresuotumą atsakovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype sunaikinti želdinius. Net jei atsakovai tiesiogiai ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, tačiau mažai tikėtina, įvertinus pasirinktą naikinimo būdą ir faktą, kad atsakovai niekur nesikreipė pastebėję visų be išimties medžių nykimą, kad tai vyko be jų žinios ir pritarimo. Be abejonės tokių duomenų gali nepakakti baudžiamajai ar administracinei atsakomybei taikyti, tačiau neabejotinai pakankami civilinei atsakomybei konstatuoti. Taip pat byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 16 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-343-2018 (ROIK: 18080270459), kuriuo G. A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą, jai paskirta administracinė 60,00 Eur dydžio bauda. Nors nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą atsakovė nurodė, jog nenaikino medžių, kad jie jau buvo nudžiūvę, kadangi augo vandenyje, tačiau atsakovė minėto nutarimo, neskundė.

Įrodžius neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti ir žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Byloje kilo ginčas tiek dėl žalos fakto, tiek dėl jo dydžio. Atsakovai įrodinėja, kad nepaisant to, kad dalis medžių ir buvo saugotini, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie augo vandenyje bei, tai kad detaliojo planavimo metu jie buvo pažymėti kaip šalintini (išsaugant tik 5 juodalksnius, kuriems turėjo būti formuojama laja), medžiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka“ 4.8p., 10 p., galėjo būti šalinami neatlygintinai.

Pažymėtina, kad teismas aukščiau aptartais motyvais nustatė, kad visi atsakovų sklype augę medžiai, nepriklausomai nuo jų skersmens buvo saugotini. Tačiau konstatuoti žalos faktui neužtenka nustatyti, kad augalai buvo saugotini, tačiau reikia nustatyti ir tai, kad dėl jų neišsaugojimo gamtai buvo padaryta žala, kurią atsakovai turėtų atlyginti, tiksliau tariant, ar šie medžiai negalėjo būti pašalinti neatlygintai, nes tokiu atveju būtų pagrindas konstatuoti, kad bet kuriuo atveju žala gamtai nebuvo padaryta.

Rašytiniais bylos duomenimis, šalių, jų atstovų bei liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d., 13.00 val. buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams G. A. ir V. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, augę 42 juodalksniai yra žuvę, kamienuose matomos gręžimo žymės. Bylą pirmą kartą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo sunaikinti būtent 42 juodalksniai ir, kad jie buvo geros būklės (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-09 sprendimas byloje Nr. e2-1454-588/2019), Klaipėdos apygardos teismas 2020-03-27 nutartimi panaikino minėtą apylinkės teismo sprendimą, nurodęs, kad byloje būtina pašalinti abejones dėl atsakovų sklype augusių medžių kiekio ir būklės.

Atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir įvertinęs tai, kad teismas, priimdamas sprendimą turi vadovautis Lietuvos Respublikos CPK 177, 183, 185 straipsnio nuostatomis, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį byloje ir žalą paskaičiavo atsižvelgdamas į byloje esančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini) augusių želdinių inventorizavimo kortelę. Tokiu būdu, teismo nuomone, ieškovas pašalino visas abejones dėl sklype augusių medžių kiekio, nes 2013 metais rengiant sklypo detalųjį planą buvo atlikta sklype augusių medžių inventorizacija, kurios metu buvo aprašytas kiekvienas medis ir jo būklė. Inventorizavimo kortelėje nurodytą sklype augusių medžių kiekį patvirtina ir byloje esantis 2013 metų medžių taksacijos planas, kuris atspindi ne tik medžių kiekį, bet ir jų lokalizaciją sklype, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti specialistų sudarytų želdinių inventorizavimo kortelės ir medžių taksacijos plano duomenimis. Beje ir patys atsakovai prašė vadovautis šiuose dokumentuose nurodyta informacija kaip patikima ir labiausiai atspindinčia faktinę padėtį. Be to, 2021-01-18 Lietuvos Respublikos AM želdinių būklės ekspertas Julius Bačkaitis pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vykdant bendrąją 2017 metų želdinių inventorizaciją (duomenys neskelbtini), skirtumas tarp 2017 metų inventorizacijos ir agentūros darbuotojų apmatuotų želdinių skaičiaus susidarė dėl to, kad vykdant inventorizaciją nurodomas tik medžių kiekis (nenurodant jų kamienų kiekio), o skaičiuojant žalą vertinamas kiekvieno medžio kamienas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu, kai medžiai buvo užfiksuoti pirmą kartą, t. y. 2017 m. birželio 29 d., jie jau buvo visiškai žuvę. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 1992-01-30 aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinta, kad pirminė aplinkos būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta (32 straipsnis). Vertinant medžių būklę negalima nevertinti byloje esančių duomenų apie medžių būklę, kurią apibūdino girininkas S. Jonaitis, turintis miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, ir dendrologas Julius Bačkaitis. Abu specialistai, skirtingu metu apžiūrėję medžius, žuvusius atsakovų sklype bei gretimybėje, neabejodami nurodė, kad iki jų sunaikinimo medžiai augo puikiai. Iš byloje pateikto girininko Stanislovo Jonaičio 2017 m. rugpjūčio 7 d. medžių apžiūros ir įvertinimo akto, taip pat dendrologo Juliaus Bačkaičio 2018 m. vasario 19 d. išvados dėl žuvusių medžių, augusių (duomenys neskelbtini), ir kurie akivaizdu buvo sužaloti ir žuvo vienu metu, nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad ant žuvusių juodalksnių likę 2016 m. derliaus riešutėliai, kurių derliaus kiekis didesnis nei vidutinis, daryta išvada, jog 2016 m. šie medžiai buvo sveiki, vešlūs ir puikiai derėjo. Taip pat, girininko pažymėta, jog 2016 m. atlikdamas darbines funkcijas jis pro šiuos sklypus dažnai važiuodavo, medžiai buvo sveiki, jokių ligų ar kenkėjų požymių jis nepastebėjo, o būtent šiuo atveju, kai nudžiūva visi prieš metus buvę visiškai gyvybingi ir sveiki medžiai, suponuoja išvadą, kad jie buvo paveikti chemiškai – paveikiant herbicidinio poveikio turinčiomis medžiagomis. Detaliai apžiūrėjus nudžiūvusių medžių kamienus, kiekviename rasta po 8-9 mm, 10-15 mm aukščiau šaknies kaklelio, grąžtu padaryta skylė. Dendrologas Julius Bačkaitis 2018 m. vasario 19 d. išvadose taip pat neabejotinai patvirtino, kad iki žuvimo medžiai buvo sveiki ir vešlūs. Šias išvadas jis padarė iš smulkiųjų medžių šakelių, kankorėžiukų išlikimo, viršūnių išvaizdos, žievės atšokimo nuo kamieno. Be to, jis taip pat nustatė, kad visi kamienai netoli kelmo turi gręžimo žymes, darytas per du kartus skirtingo diametro įrankiais. Kita vertus, net jei ir abejoti šių specialistų padarytomis išvadomis apie medžių būklę, reikia įvertinti ir inventorizavimo kortelėje nurodytą medžių būklę. Pažymėtina, kad inventorizavimo kortelėje 2, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 30, 31, 32, 33, 34, 35 medžiai nenurodyti kaip blogos būklės. Teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad šių medžių būklė tapo bloga, nes to nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, priešingai, minėtų specialistų paaiškinimai patvirtina, kad net tik šių, bet ir galimai kitų inventorizavimo kortelėje kaip blogos būklės nurodytų medžių būklė buvo gera ir jie buvo puikiai prisitaikę augti toje aplinkoje. Be to, apie gerą medžių būklę galima spręsti iš 2013 metais sudarytoje inventorizavimo kortelėje bei 2017 metais išmatuoto medžių diametro, kuris patvirtina, kad medžiai puikiai augo. Nors atsakovai tvirtina, kad neįrodyta, kad visi specialistės išmatavimuose nurodyti medžiai augo jų sklypo ribose, tačiau abejones dėl medžių kiekio pašalino faktas, kad teikdami patikslintą ieškinį ieškovai pasirinko būtent atsakovų sklype (duomenys neskelbtini), inventorizuotus medžius, o tai, kad galimai 2017 metais apmatavimų metu buvo apmatuotas ir vienas kitas ne šio sklypo ribose augęs medis neduoda pagrindo abejoti apmatavimų metu nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės sprendžiant dėl medžių būklės iki jų žūties.

Atsakovai į bylą pateikė Jurgos Kučinskaitės, turinčios technologijos mokslų srities aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslo krypties daktaro laipsnį, 2019-06-06 atsakovų užsakymu parengtą ekspertizės aktą ir prašo juo vadovautis kaip įrodymu, patvirtinančiu jų atsiliepime nurodytus teiginius, kad visi medžiai, išskyrus Nekilnojamojo turto registre nurodytus kaip augančius 0.0323 ha plote (atsakovų teigimu, šiame plote augo daugiakamienis gluosnis, kurį jie pašalino gavę leidimą), nėra saugotini, nes auga privačiame žemės sklype, ir nesiekia 16 cm skersmens. Teismas įvertinęs minėtos ekspertizės tiriamojoje dalyje aptartas aplinkybes bei joje pateiktas išvadas neturi pagrindo ja vadovautis. Teismas, sistemiškai įvertinęs teisės aktų nuostatas, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis ir jų reikšmę, nustatė, kad atsakovų sklype augę visi medžiai buvo priskirtini saugotiniems, išanalizavęs rašytinius bylos duomenis ir posėdžio metu išklausęs ieškovo ir atsakovo atstovų paaiškinimus, pasisakė dėl medžių kiekio ir jų būklės. Nors atsakovai tvirtina, kad saugotini medžiai, kurie yra nurodyti Nekilnojamojo turto registre kaip augantys 3 arų plote buvo daugiakamienis gluosnis, kuriam šalinti atsakovai gavo leidimą, tokie atsakovų paaiškinimai akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir vertintini kritiškai, nes mažai tikėtina jog iš vieno kelmo augęs nedidelio diametro 18 kamienų gluosnis galėjo užimti 300 kvadratinių metrų plotą.

Atsakovų teigimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 4.8 punktas numato, kad saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami) vykdant kraštovaizdžio formavimo ar kitus medžių ir krūmų kokybę gerinančius kirtimus. Tačiau to paties aprašo 5 punktas numato, kad saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Tokį vertinimą atlieka savivaldybė, kuri turi teisę pasitelkti prie savivaldybės sudarytą Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją. Pažymėtina, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 12.3 punktas netaikytinas, kuris numato, jog saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus. To paties aprašo 2 punktas numato, kad šis tvarkos aprašas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus. Juo vadovaujasi savivaldybės, išduodamos leidimus šiems darbams atlikti ir nustatyti saugotinų medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką. Pažymėtina, kad želdinių inventorizavimo kortelėje (net tų medžių, kurie nurodyti kaip blogos būklės, nes auga vandens telkinyje) nurodyta, kad vietoj pašalintų medžių turi būti pasodinti nauji želdiniai sklypo ribose. Be to, inventorizavimo kortelėje aiškiai nurodyta, kurie medžiai šalinami dėl planuojamo užstatymo ar šalinami dėl to, kad auga virš fekalinės kanalizacijos tinklų bei jų apsaugos zonoje. Taigi tai, kad želdiniai planuojami šalinti dėl kraštovaizdžio formavimo darbų savaime nereiškia, kol jų neįvertino specialistai, kad jie neturi jokios vertės ir juos šalinant nėra padaroma žala gamtai. Be to, ir 2013 metais atliktos želdinių inventorizacijos metu sudarytoje lentelėje nurodyta, kad šalinama pasodinant naujus želdinius sklypo ribose. Atmestini atsakovų teiginiai, kad medžiai galėjo būti šalinami be leidimo neatlygintinai pagal minėto įsakymo 10 punktą, nes augo vandens telkinyje. Iš byloje esančių fotonuotraukų, želdinių inventorizacinės kortelės, taksacijos plano nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad visi pakrantės apsaugos juostoje augę medžiai buvo vandenyje. Be to, medžių, kurie inventorizavimo kortelėje buvo nurodyti kaip augantys vandenyje ieškovas patikslindamas ieškinį net neįtraukė, nors kaip anksčiau pasisakė teismas, net ir juos šalinant turėjo būti atsodinami nauji želdiniai. Taigi įvertinus anksčiau aptartus duomenis nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovų sklype augę medžiai buvo beverčiai ir už jų neišsaugojimą neturėtų būti skaičiuojama žala.

Pažymėtina, jog medžių sunaikinimas reiškia žalos gamtai padarymą, jeigu medžių sunaikinimas atliekamas neteisėtai. Tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais (gavus nustatyta tvarka leidimą), įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaip jau pirmiau minėta, CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Nagrinėjamu atveju atsakovai G. A. ir V. A. neužtikrino, kad nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype saugotini želdiniai būtų išsaugoti ir tvarkomi teisėtai, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek šiuo atveju buvo būtina, dėl tokių atsakovų neteisėtų veikimų buvo sunaikintas 21 saugotinas medis - juodalksniai. Nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas), tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Žala padaryta atsakovų kaltais veiksmais.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad aplinkai padaryta žala dėl sunaikinto 21 juodalksnio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos “Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintais “Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Kadangi sunaikinti juodalksniai patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtinto „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių“ 1 priedo 11 grupę, todėl vadovaujantis įkainių 2.2 punktu taikytas 6,00 Eur įkainis už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m aukštyje. Atsižvelgiant į tai, kad sunaikinti saugotini želdiniai augo mieste, vadovaujantis Įkainių 5.3 punkto nuostatomis, medžių atkuriamosios vertės įkainiai padidinti 2 kartus. Pažymėtina, kad skaičiuojant neišsaugotų 21 juodalksnio skersmenų 1 m aukštyje sumą, medžiai buvo pasirinkti iš 2017 m. liepos 20 d. savavališkai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų mažiausio skersmens medžius ir bendra skersmenų suma sudarė 397 cm. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą darytina išvada, kad ieškovės paskaičiuota aplinkai padaryta 4764 Eur (397 cmx6/cmx2 Eur=4764) žala, pagrįstai. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad netrukus po to, kai buvo nustatyti sklype neišsaugoti medžiai pasikeitė teisinis reglamentavimas ir aerodromo apsaugos zona buvo pašalinta iš kriterijų, pagal kurį želdiniai buvo priskiriami saugotiniems, todėl būtų pagrindas vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principu mažinti atlygintinos žalos dydį. Tačiau reikia pažymėti, kad medžiai saugotinais pripažinti ne tik pagal šį kriterijų. Be to, ieškovas skaičiuodamas atlygintiną žalą pasirinko mažiausio skersmens medžius ir tokiu būdu sumažino atlygintinos žalos dydį, todėl teismas nemato pagrindo dar labiau jį mažinti. Be to, nėra pagrindo laikyti, kad pasodindami 24 juodąsias pušis už 985 Eur jie atlygino dalį žalos, nes byloje nustatyta, kad jie dar nėra įvykdę 2015-04-24 leidime, kuriuo leista pašalinti trapujį gluosnį, nustatytos pareigos pasodinti želdinių už 2443, 92 Eur.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, taip pat teismui nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, darytina išvada, jog atsakovai G. A. ir V. A. privalo solidariai atlyginti aplinkai padarytą 4764 Eur žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai šioje byloje patyrė 5 929,00 Eur išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, iš kurių

2 541,00 Eur pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, 1 936,00 Eur už apeliacinio skundo ruošimą, kurį apeliacinės instancijos teismas patenkino, 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme. Pagal įstatymą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Taigi byloje pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį turi būti įvertinamas ieškinio reikalavimų pareiškimo ir vėlesnio jų sumažino priežastys, šalių procesinis elgesys.

Byloje nustatyta, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovų priteisti 12564 Eur žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo. Pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškinys buvo patenkintas visiškai, tačiau atsakovams pateikus apeliacinį skundą, sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pašalinti kilusias abejones dėl žalos dydžio. Ieškovas jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų pradiniam ieškiniui įrodyti nesiėmė, tačiau pasirinko variantą patikslinti ieškinį pagal kitas įrodinėjimo priemones, dėl ko pasikeitė ir žalos dydis. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą patikslinto ieškinio reikalavimų apimtį neužtikrintų bylos šalių turtinių interesų pusiausvyros, susijusios su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes ieškovės pradinė turtinių reikalavimų suma buvo pakankamai didelė, palyginti su suma, kurią reikalaujama priteisti patikslintu ieškiniu. Todėl konstatuotina, kad iš tiesų atsakovai turėjo daugiau atstovavimo išlaidų, nei gindamiesi nuo mažesnio ieškovės ieškinio reikalavimų. Dėl to teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo vadovaujasi (CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių).

Nors atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau, teismo vertinimu atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas sumažintai ieškinio daliai- 62 procentai nuo pradinio ieškinio sumos, sudaranti 3675,98 Eur, neatitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo principų. Nors, kaip nustatyta anksčiau ieškinio suma sumažėjo ne dėl atsakovų elgesio, tačiau reikia pažymėti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019-03-27 nutartimi panaikindamas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-09 sprendimą konstatavo, kad byloje yra įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai ir žalos faktas, tačiau nurodė bylą papildomai išnagrinėti dėl žalos dydžio, todėl teismo vertinimu būtų neteisinga atsakovams priteisti bylinėjimosi išlaidas visoje atsisakytų reikalavimų dalyje. Be to, teismo vertinimu, byla savo pobūdžiu nebuvo sudėtinga, nors byloje ir buvo reikalingos specialios žinios, tačiau šiais įrodymais pasirūpino ieškovas, o atsakovų iniciatyva parengta ekspertize, kainavusia 1089 Eur, nei vienas teismas nesirėmė kaip įrodymu, todėl laiko pagrįstu 62 procentus atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudarančią 3675,98 Eur sumą sumažinti iki 2000 Eur.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovų G. A. ir V. A., valstybei priteistinas 107 Eur žyminis mokestis.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, solidariai iš atsakovų G. A. ir V. A. taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. A. ir V. A. 4764,00 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų, 00 ct) aplinkai padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4764,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai, priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos Klaipėdos valdybos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT354010051004250888, esančią AB Luminor Bank.

Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakovų G. A. ir V. A. naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų, 00 ct) patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Priteisti iš atsakovų G. A. ir V. A. valstybei po 53,50 Eur (penkiasdešimt tris eurus, 50 ct) iš kiekvieno, žyminio mokesčio, šią sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.