Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-304-934/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-29
Bylos Nr.: e2A-304-934/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00533-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: M. N.
Atsakovas: Lietuvos

Civilinė byla Nr. e2A-304-934/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00533-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.11; 3.3.1.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. N. (toliau – ir ieškovas, arba advokatas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (toliau – ir Advokatų taryba, Taryba, arba atsakovė) 2021 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei palikti galioti Lietuvos advokatūros šiuo klausimu 2020 m. lapkričio 18 d. posėdžio metu priimtą sprendimą netaikyti ieškovui (advokatui) laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir (siekiant išvengti galimo interesų konflikto grėsmės) rekomenduoti nepriimti pavedimų, dėl kurių reikėtų atstovauti klientų interesams Panevėžio apygardos teisme.

2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 18 d. Advokatų tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas netaikyti jam laikino išbraukimo ir (siekiant išvengti galimo interesų konflikto grėsmės) buvo rekomenduota nepriimti pavedimų, dėl kurių reikėtų atstovauti klientų interesus Panevėžio apygardos teisme. Vis dėl to, 2021 m. kovo 16 d. vykusiame Advokatų tarybos posėdyje buvo pakartotinai svarstytas klausimas dėl ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Advokatų taryba 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuo 2021 m. balandžio 1 d. ieškovo atžvilgiu pritaikyti laikiną išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Advokatų taryba 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) apsvarsčiusi ieškovo prašymą atidėti jo laikiną išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nusprendė ankstesnio sprendimo nekeisti.

3. Ieškovo vertinimu, 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. Advokatų tarybos sprendimai yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Advokatų taryba priimdama 2021 m. kovo 16 d. sprendimą turėjo įvertinti tiek proceso stadiją, tiek inkriminuojamos veikos pobūdį ir sunkumo laipsnį, tiek kitas individualiai reikšmingas aplinkybes, tačiau ji tokių aplinkybių nevertino. Nagrinėjamu atveju turėjo būti paliktas 2020 m. lapkričio 18 d. Advokatų tarybos posėdyje priimtas sprendimas. Šis sprendimas buvo priimtas jau po bylos perdavimo į teismą, t. y., ieškovui turint procesinį kaltinamojo statusą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

5. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad būtina apsaugoti ieškovo klientus nuo galimo negarbingo ir šališko, atsižvelgiant į susiklosčiusius asmeninius ir procesinius ieškovo kaip advokato santykius su baudžiamąjį persekiojimą vykdančiomis institucijomis ar atskirais jų pareigūnais, atstovavimo, o teisingumo sistemą ir teisingumo vykdymo valstybėje procesą – nuo integralumo pažeidimų, atsižvelgiant į tai, kad advokatas ir jo profesinė veikla yra neatskiriama šios sistemos bei proceso dalis.

6. Teismo vertinimu, Advokatų taryba neturėjo vertinti ieškovo elgesio drausminės atsakomybės taikymo aspektu, o ginčijamam Tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimui priimti pakako įvertinti nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas ieškovas, pobūdį, jo ryšį su advokato profesine veikla, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, taip pat įvertinti, ar ieškovo tolimesnis dalyvavimas teisiamojo statusu baudžiamojoje byloje kenkia Lietuvos advokatūros, advokato klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams.

7. Teismas nustatė, kad ieškovas kaltinamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi dėl to, kad gynė asmenį, kurio pasirinkta pozicija bei parodymai neatitiko ikiteisminio tyrimo institucijų turimos informacijos. Teismo vertinimu, vykimas su savo ginamuoju į apklausą ir dalyvavimas tokioje apklausoje yra traktuojamas kaip piktnaudžiavimas tarnyba ir trukdymas teisingumui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas šiame procese dalyvavo už piniginį atlygį (honorarą), sprendė, kad advokatas veikė siekdamas asmeninės naudos.

8. Teismas nustatė, kad ieškovas yra kaltinamas tyčinio sunkaus korupcinio nusikaltimo padarymu, kuris pasireiškė tuo, kad ieškovas advokato veiklą panaudojo nusikalstamoms veikoms vykdyti, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams vykdyti pareigas, susijusias su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims teikė kliento A. G. paslaptį sudarančią informaciją, todėl nekaltas asmuo A. G. (ieškovo ginamasis) neteisėtai buvo sulaikytas daugiau nei metus, jam grėsė įkalinimas iki 15 metų už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, tol, kol nepaneigtas minėtas kaltinimo teisėtumas ir pagrįstumas, ieškovas laikinai turi būti eliminuotas iš teisingumo įgyvendinimo proceso.

9. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 23 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti Advokatų tarybos teisę laikinai išbraukti advokatus iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, palieka Advokatų tarybai diskrecijos teisę spręsti dėl šios priemonės taikymo, jei advokatas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu arba jam pritaikyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė. Teismas sprendė, kad Advokatų taryba nėra apribota, kokioje stadijoje ir kiek kartų ji gali svarstyti paminėtos laikinos priemonės taikymą. Advokatų taryba turi teisę, net ir advokatui būnant toje pačioje procesinėje stadijoje, pakartotinai svarstyti laikino išbraukimo klausimą, todėl ieškovas, turėdamas kaltinamojo statusą, net ir Advokatų tarybai priėmus 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą, neįgijo (negalėjo įgyti) teisėto lūkesčio, kad jis galės neribotai praktikuoti visą jo baudžiamosios bylos nagrinėjimą laiką.

10. Nors ieškovas nesutiko ir su reiškiamu kaltinimu, keliant abejones dėl kriminalinės žvalgybos proceso advokato atžvilgiu teisėtumo, dėl to, ar kaltinimas yra grindžiamas teisiniais argumentais, ar kaltinime suformuluoti teiginiai apskritai gali būti laikomi nusikaltimu, ar advokatas gali kaltinamuoju aktu būti kaltinamas padaręs Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimus ir pan., tačiau, teismo vertinimu, visa tai nesudaro pagrindo naikinti Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimo. Teismas nurodė, kad Advokatų tarybai nesuteikti įgaliojimai vertinti kaltinimo teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėjamu atveju egzistavo kiti laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo tikslai ir pagrindai.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad šis patirs nuostolius, turėdamas atsisakyti klientų, kad laikinas išbraukimas paveiks jo padėjėjas. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas numato Advokatų tarybos teisę sustabdyti asmens buvimą Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše, jeigu asmuo yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, ir tokiam sprendimui negali daryti įtakos aplinkybė, kad asmeniui tam tikru laikotarpiu bus apribota galimybė gauti pajamas iš advokato profesinės veiklos. Toks ribojimas laikytinas adekvačia priemone siekiant užtikrinti, kad tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkai dalyvautų teisingumo įgyvendinimo procese.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai; 2) konstatavus absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (sprendimas yra be motyvų), panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo; 3) priimti į bylą Panevėžio apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-334/2021 2021 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio protokolą bei iš atsakovės išreikalauti papildomus duomenis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Skundžiamo teismo sprendimo argumentai ir išvados yra iš esmės pažodžiui perrašyti iš atsakovės atsiliepimo ir tripliko, todėl, ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, tai yra nenurodė paties teismo nustatytų bylos aplinkybių, įrodymų, nepateikė teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymais pagrįstų teismo išvadų, argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai ir tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą kaip nemotyvuotą.

12.2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 18 d. įvykusio Advokatų tarybos posėdžio metu sprendimas buvo priimtas jau po bylos perdavimo į teismą, t. y., ieškovui turint procesinį kaltinamojo statusą. Advokatų taryba šias aplinkybes žinojo, apsvarsčiusi bei įvertinusi jas, priėmė sprendimą neišbraukti ieškovo iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Ieškovo vertinimu, šis Advokatų tarybos sprendimas, nepasikeitus faktinėms aplinkybėms, turėtų galioti ieškovui turint procesinį kaltinamojo statusą iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Tačiau Advokatų taryba 2021 m. vasario 9 d. posėdyje nusprendė pakartotinai svarstyti klausimą dėl ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Ieškovas pažymėjo, kad 2021 m. kovo 16 d. įvykusiame Advokatų tarybos posėdyje jokių papildomų klausimų (išskyrus dėl galimo interesų konflikto atstovaujant klientų interesus tyrimą atlikusioje institucijoje bei jo atžvilgiu bylą nagrinėsiančiame Panevėžio apygardos teisme) ieškovui užduota nebuvo. Šio posėdžio metu Advokatų taryba taip pat buvo informuota, kad jokios aplinkybės, lyginant su ankstesnio Advokatų tarybos posėdžio metu pateiktais duomenimis, jo baudžiamojoje byloje nepasikeitė (byla teisme dar nebuvo pradėta nagrinėti). Taigi, negavus jokių naujų duomenų, nepasikeitus faktinėms aplinkybėms bei jų juridiniam vertinimui, ieškovo nuomone, nebuvo jokio pagrindo keisti anksčiau (2020 m. lapkričio 18 d.) priimto Advokatų tarybos sprendimo. Šiuo atveju teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas bei teisinis saugumas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo siejamas ne su teise apskritai priimti tokį sprendimą, o su jau 2020 m. lapkričio 18 d. priimtu sprendimu, kuriame Advokatų taryba buvo išdėsčiusi nuomonę dėl ieškovo galėjimo tęsti pradėtus darbus (teisėti lūkesčiai) bei, ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad be jokios priežasties ir nesant faktiniam bei juridiniam pagrindui jos nekeis (teisinis tikrumas bei teisinis saugumas).

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokios kraštutinės priemonės – laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo taikymas galimas tik esant nustatytiems neginčijamiems faktams, kurie sudarė pagrindą suabejoti atitinkamo subjekto (ieškovo) reputacija. Ieškovas nurodė, kad teismų praktikoje, sprendžiant Advokatų tarybos priimtų sprendimų dėl laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, klausimą, be kita ko yra vertinamas ir kaltinimo teisėtumas. Ieškovas, pasisakydamas dėl kaltinimo atitikimo įstatymo reikalavimams, atkreipė dėmesį, kad kaltinimas iš esmės grindžiamas ginamojo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu užtikrinimu, o tai, pagal advokato veiklą reglamentuojančius įstatymo reikalavimus, advokatui yra privaloma. Pasisakydamas dėl kaltinime jam inkriminuotų teisės aktų pažeidimo įvertinimo teisėtumo, ieškovas pažymėjo, kad jis yra kaltinamas padaręs advokato Etikos kodekso normų pažeidimus, o tai, remiantis Advokatų tarybos teismui kartu su ieškiniu pateikiamu aiškinimu, turi teisę daryti tik pati advokatūra, t. y. tam įgaliojimai yra suteikti Advokatų garbės teismui. Advokato veiksmų atitikimas Etikos kodekso normų reikalavimams tyrimą atlikusių institucijų nebuvo perduotas Advokatų garbės teismui vertinti, juo labiau, nebuvo vertinamas ir atsakovės. Taigi, ieškovo vertinimu, šiuo atveju jis yra persekiojamas išimtinai kaip advokatas dėl savo, vykdant kliento jam sutartimi suteiktus įgalinimus, ikiteisminio tyrimo metu atliktų funkcijų. Be to, pati atsakovė pateikė išaiškinimus, kad ikiteisminio tyrimo institucijų pateiktas ieškovo etikos normų pažeidimo vertinimas yra neteisėtas ir negalimas. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamą atvejį Advokatų taryba turėjo vertinti ne vien formaliai per Lietuvos advokatūros prestižo ar visuomenės lūkesčių prizmę, o vertinti, ar ieškovas nėra persekiojamas išimtinai už savo veiklą ir ar tyrimą atlikusios institucijos apskritai turi teisę atlikti jo baudžiamajame procese suteiktų paslaugų teisinį vertinimą, ir jo veiksmų atitikimą advokatų Etikos kodekso normoms.

12.4. Kartu su dubliku teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad kiti advokatai, kurie yra kaltinami analogiškų nusikalstamų veikų padarymu ir jų atžvilgiu bylos taip pat perduotos teisminiam nagrinėjimui, yra ne tik neišbraukiami iš praktikuojančių advokatų sąrašo, tačiau ir per masines informavimo priemones bei socialinius tinklus jiems atsakovės įgaliotų asmenų reiškiamas viešas palaikymas. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad nurodytų kitų advokatų ir ieškovo situacijos yra nelygiavertės, nes ieškovas yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką didžiąja dalimi nekalto asmens atžvilgiu, tuo tarpu ieškovo nurodomų advokatų atžvilgiu kaltinimai kyla iš advokatų konflikto su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais. Ieškovo vertinimu, toks situacijos vertinimas yra diskriminacinio pobūdžio, tai yra ieškovo atveju traktuojama, kad jam inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas nekalto asmens atžvilgiu, tai yra konstatuojama aplinkybė, kuri net nėra nurodyta kaltinime, nes ieškovas nėra ir niekada nebuvo kaltinamas atlikęs nusikalstamų veiksmų savo ginamojo atžvilgiu padarymu.

12.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 2-3695-467/2018, nes ši byla nėra analogiška nei savo pobūdžiu, nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu vertinimu. Teismo cituojamoje byloje išbraukimo pagrindą sudarančios aplinkybės buvo Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo advokatas buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Šioje cituojamoje byloje teismas, pateikdamas motyvus, juos siejo su tuo, kad byla buvo ne tik perduota teismui, bet ir baigta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, priimant ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, o ieškovas ginčijo tik tai, kad laikinas išbraukimas buvo pritaikytas nelaukiant šio apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Būtent minėtoje byloje, teismas nurodė, kad Advokatų taryba turėjo teisę priimti kitokį nei anksčiau priimtą sprendimą, nes aplinkybės iš esmės pasikeitė, kadangi ieškovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Atsiliepimas

13. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti ieškovo prašymą dėl dokumentų išreikalavimo; 2) atsisakyti priimti ieškovo su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus; ieškovo apeliacinį skundą atmesti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

13.1. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylos neišnagrinėjo, ieškovo argumentų neišanalizavo ir net nepaminėjo, sprendimo nemotyvavo, jame atkartojo atsakovės atsiliepimo ir tripliko motyvus. Teigdamas, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nukopijavo konkrečius atsakovės procesinių dokumentų teiginius, ieškovas ignoruoja tų teiginių turinį ir kontekstą, kuriame jie buvo pateikti. Atsakovės vertinimu, nurodyti konkretūs sprendimo ir atsakovės atsiliepimo bei tripliko turinio sutapimai jokios įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Iš esmės tai – šalių pozicijų, teismų praktikos nuostatų pateikimas, taip pat pirmosios instancijos teismo pritarimas atsakovės išvadoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos nedraudžia teismui pritarti vienos iš bylos šalių išvadoms. Ieškovas klaidingai teigia, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog negalimi atvejai, kai palyginus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovės atsiliepimo į skundą turinį, matyti, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra perrašyti atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai. Atsakovės vertinimu, minėtoje kasacinio teismo nutartyje tokių išaiškinimų nėra.

13.2. Ieškovo nesutikimas su galutiniu bylos išsprendimo rezultatu nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas sprendime glausta forma išvardijo nustatytas faktines bylos aplinkybes, pateikė bylos įrodymų vertinimą, argumentus, kuriais remdamasis priėmė skundžiamą sprendimą. Reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, kad teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno bylos dalyvio argumento.

Šalies argumentai

13.3. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovė pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principus, nepagrįstai Lietuvos advokatūrą prilygina valstybei (jai atstovaujančiai institucijai). Be to, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis išlaikyti status quo (buvusioji padėtis), t. y. ieškovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo tikėtis, kad jis nebus laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Atsakovė pažymėjo, kad laikinas advokato išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo yra advokatų veiklos kontrolės priemonė. Paminėta Advokatūros įstatyme įtvirtinta priemonė yra nepriekaištingos reputacijos praradimo, nebeatitikimo advokatams keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo pasekmė, kurios taikymo reikalauja viešasis interesas užtikrinti, kad tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkui būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Įstatymu Advokatų taryba nėra apribota, kokioje stadijoje ir kiek kartų ji gali svarstyti aptariamos laikinos priemonės taikymą. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Advokatų taryba turi teisę, net ir advokatui būnant toje pačioje procesinėje stadijoje, pakartotinai svarstyti laikino išbraukimo klausimą, todėl ieškovas, turėdamas kaltinamojo statusą, net ir Advokatų tarybai priėmus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą, neįgijo (negalėjo įgyti) teisėto lūkesčio, kad jis galės neribotai praktikuoti advokato profesiją visą jo baudžiamosios bylos nagrinėjimą laiką. Dėl to, kad Advokatų taryba ne 2020 m. lapkričio 18 d., o tik 2021 m. kovo 16 d. posėdyje apelianto atžvilgiu nusprendė taikyti laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, savaime nedaro Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu. Atsakovės nuomone, ieškovas, turėdamas kaltinamojo procesinį statusą, turėjo suvokti, kad nėra teisinio pagrindo tikėtis išlaikyti esamos padėties (galimybė neribotai praktikuoti visą baudžiamosios bylos nagrinėjimą laiką) nekintamumą. Ieškovas, būdamas profesionalus teisininkas, advokatas, turėjo suvokti ir priimti padėties, kurioje jis atsidūrė, galimas pasekmes, be kita ko – įstatyme numatytą laikiną išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo, dėl kurio gali atsirasti tiek materialiniai nuostoliai, tiek kiti apelianto nurodomi padariniai.

13.4. Atsakovė pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kraštutinės priemonės – laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo taikymas galimas tik esant nustatytiems neginčijamiems faktams, kurie sudaro pagrindą suabejoti atitinkamo subjekto reputacija. Nenuginčijamais faktais laikytini advokato įtarimas ar kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu, dėl kurių kyla abejonių dėl advokato reputacijos. Kadangi advokatams keliami ne tik ypač aukšti profesionalumo, bet ir elgesio reikalavimai, abejonėms dėl advokato reputacijos kilti nebūtina nustatyti ekstraordinarinių (išimtinių) aplinkybių; pakanka nustatyti, kad advokato elgesys dėl jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų negali būti vertinamas kaip atitinkantis aukštesnius elgesio standartus. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas ieškovui pareikštas kaltinimas, keliant abejones dėl kriminalinės žvalgybos proceso advokato atžvilgiu teisėtumo, dėl to, ar kaltinimas yra grindžiamas teisiniais argumentais, ar kaltinime suformuluoti teiginiai apskritai gali būti laikomi nusikaltimu, ar advokatas gali kaltinamuoju aktu būti kaltinamas padaręs advokatų Etikos kodekso pažeidimus ir pan., nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus Advokatų tarybos sprendimus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi Advokatų tarybai nesuteikti įgalinimai vertinti kaltinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo tikslai ir pagrindai yra kiti.

13.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su diskriminaciniu motyvu. Atsakovės vertinimu, ieškovas, kaltindamas atsakovę pažeidus lygybės prieš įstatymą principą, nepagrindžia, dėl kokių aplinkybių atsakovė, jo nuomone, yra nusiteikusi priešiškai jo atžvilgiu. Atsakovė pažymėjo, kad kiekvieno advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo klausimas Advokatų taryboje yra nagrinėjamas individualiai bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Kalbant apie lygybės prieš įstatymą principą, ieškovą galima lyginti tik su tais advokatais, kurie minimi jam inkriminuojamuose nusikalstamų veiksmų epizoduose, o ne su kituose ikiteisminiuose tyrimuose įtariamais ar kitose baudžiamosiose bylose teisiamais advokatais. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajame akte nusikalstamų veikų epizoduose, kurie inkriminuojami ieškovui, minimų buvusių advokatų D. Z. ir G. C. atžvilgiu Advokatų taryba dar 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimus panaikinti sprendimus dėl jų pripažinimo advokatais, išbraukti juos iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir išbraukti juos iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Advokato A. S., kaltinamajame akte minimo kaip ieškovo bendrininkas, atžvilgiu Advokatų taryba laikinai sustabdė advokato veiklą paties advokato prašymu. Taigi, visi trys advokatai, kurie, be ieškovo, minimi ieškovui inkriminuojamuose nusikalstamų veikų epizoduose, yra eliminuoti iš tolesnio dalyvavimo teisingumo įgyvendinimo procese.

Atsiliepimas

13.6. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi procesiniu teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3695-467/2018. Paminėta teismų praktika neturėjo įtakos išvadai, kokioje baudžiamojo proceso stadijoje buvo priimtas sprendimas laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Atsakovė nurodė, kad teismų praktikoje nė karto nebuvo panaikintas Advokatų tarybos sprendimas laikinai išbraukti įtariamą ar kaltinamą advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, kai išnyks išbraukimo sudariusios aplinkybės.

13.7. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašymu išreikalauti visus 2021 m. kovo 16 d. vykusio posėdžio metu dėl advokato išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo priimtus sprendimus. Atsakovė pažymėjo, kad analogiškas prašymas buvo pareikštas pirmosios instancijos teisme ir pagrįstai atmestas. Šiuo atveju ieškovas nepateikė įtikinamų argumentų, dėl kurių šis pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir (ar) nepagrįstu. Be to, kaip minėta, aptariamų Advokatų tarybos sprendimų, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pateikimas pažeistų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Atsakovė nesutinka ir su ieškovo prašymu prijungti prie bylos 2021 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-334/2021 vykusio teismo posėdžio protokolą. Atsakovės vertinimu, minėtas protokolas neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, tai yra jis nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku.

IV. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo procesiniai sprendimai

14. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį panaikino ir perdavė iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. Teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, nenustatė sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl konstatuoja, kad apeliacinis procesas vyksta pagal ieškovo skunde apibrėžtas ribas, atsižvelgiant į šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus bei šioje byloje šalių pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas).

19. Atsakovė, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį, kuria nustatytas terminas pateikti duomenis apie Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. vykusio posėdžio metu priimtus sprendimus bei siūlymą pateikti nuomonę dėl prašomų prijunti įrodymų turinio vertinimo, papildomai pateikė 2023 m. vasario 17 d. rašytinius paaiškinimus bei prašymą priimti į bylą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. vasario 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po kasacinio teismo nutarties priėmimo jai tapo žinoma, kad ieškovas yra teisiamas dar vienoje baudžiamojoje byloje – Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-635/2023 už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnio 2 dalyje. Vykdydama, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį, atsakovė taip pat pateikė 2023 m. balandžio 7 d. pranešimą dėl nutarties įvykdymo bei 2021 m. kovo 16 d. vykusio posėdžio išrašus.

20. Įvertinusi pateiktų duomenų turinį (žr. šios nutarties 19 punktą), atsižvelgdama į tai, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su atsakovės pateiktais duomenimis ir rašytiniais paaiškinimais, pateikti savo nuomonę dėl jų, taip pat į tai, kad toks poreikis atsirado po kasacinio teismo nutarties priėmimo, bei nenustačiusi atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, teisėjų kolegija nutaria priimti atsakovės pateiktus 2023 m. vasario 17 d. rašytinius paaiškinimus, 2023 m. balandžio 7 d. pranešimą, įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje vertintinas skundžiamo atsakovės sprendimo pagrįstumas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. vasario 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame pateikta informacija akivaizdžiai nėra susijusi su ginčo nagrinėjimo dalyku, o apelianto nurodytos aplinkybės dėl pateiktų duomenų įrodomosios vertės, esant poreikiui, bus įvertintos nagrinėjant apeliacinį skundą iš esmės.

21. Ieškovas, atsižvelgęs į atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus bei į kasacinio teismo išaiškinimus, pateikė papildomus 2023 m. vasario 21 d., 2023 m. balandžio 27 d. paaiškinimus dėl Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų ribojimų taikymo. Prašė prie bylos medžiagos prijungti duomenis, kad jo sutuoktinė informavo Advokatų tarybą apie ieškovo atžvilgiu pareikštus kaltinimus dar prieš metus laiko, taip pat prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus mokslinę išvadą. Nurodė, kad ši mokslinė išvada yra reikšminga apelianto apeliaciniame skunde keliamų klausimų pagrindimui bei ginčijamų sprendimų, kuriais apeliantas išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, aiškinimui ir moksliniam (teoriniam) taikymui.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktų duomenų turinį (žr. šios nutarties 21 punktą), atsižvelgdama į tai, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su ieškovo pateiktais duomenimis ir rašytiniais paaiškinimais, pateikti savo nuomonę dėl jų, taip pat į tai, kad toks poreikis atsirado po kasacinio teismo nutarties priėmimo, bei nenustačiusi atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nutaria, priimti apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus ir priedus, išskyrus prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus mokslinę teisinę išvadą, kurioje pateikiama nuomonė dėl Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų ribojimų taikymo ir aiškinimo. Teisės taikymas ir aiškinimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra išimtinė teismo kompetencija. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teisminė sistema grindžiama principu iura novit curia (teismas žino teisę), kuris reiškia, jog faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl teismas negali pavesti to atlikti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018, 17 punktas; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 48 punktas).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos ginčo išsprendimui

23. 2019 m. kovo 15 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo informuotas apie 2019 m. kovo 21 d. Advokatų tarybos posėdyje vyksiantį svarstymą dėl laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kadangi ieškovas yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas.

24. 2019 m. kovo 21 d. Advokatų tarybos posėdyje buvo nuspręsta advokatui netaikyti laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo .

25. 2020 m. rugsėjo 2 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo informuotas, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. Advokatų tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

26. 2020 m. rugsėjo 3 d. advokatas pateikė prašymą dėl posėdyje ketinamo svarstyti klausimo atidėjimo iki galutinio procesinio sprendimo ikiteisminiame tyrime priėmimo. Prašyme nurodyta, kad advokato, vykdančio profesinę veiklą, veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) pareigūnai sieja išimtinai su jam pavestų funkcijų ikiteisminiame tyrimo metu atlikimu, traktuodami tai kaip Etikos kodekso pažeidimą.

27. 2020 m. rugsėjo 7 d. Advokatų taryba el. paštu informavo advokatą, kad jo kvietimas į 2020 m. rugsėjo 16 d. Advokatų tarybos posėdį yra atšaukiamas. Taip pat šiuo pranešimu advokatas buvo įpareigotas 2018 m. spalio 18 d. Advokatų tarybos sprendime nustatyta tvarka nedelsiant informuoti apie procesinio statuso ikiteisminio tyrimo metu pasikeitimą, pateikdamas atitinkamą procesinį dokumentą kartu su savo rašytiniais paaiškinimais.

28. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašius kaltinamąjį aktą, advokatas apie tokio procesinio statuso pasikeitimą 2020 m. spalio 21 d. el. paštu informavo Advokatų tarybą, pateikdamas kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad ieškovas kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, todėl valstybė, asmenys patyrė didelę žalą, trukdė prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas, t. y., ieškovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje.

29. 2020 m. spalio 23 d. ieškovas Advokatų tarybai el. paštu pateikė rašytinius paaiškinimus dėl kaltinamajame akte suformuluotų kaltinimų, kartu pateikiant ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes pagrindžiančius priedus.

30. 2020 m. lapkričio 5 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) advokatas buvo informuotas apie 2020 m. lapkričio 18 d. Advokatų tarybos posėdyje vyksiantį svarstymą dėl laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nes advokatas kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu.

31. Po 2020 m. lapkričio 18 d. Advokatų tarybos posėdžio advokatas buvo informuotas, kad Advokatų tarybos posėdyje priimtu sprendimu advokatui netaikomas laikinas išbraukimas ir rekomenduojama nepriimti pavedimų, dėl kurių reikėtų atstovauti klientų interesus Panevėžio apygardos teisme.

32. 2021 m. kovo 8 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) Advokatų taryba informavo, kad 2021 m. vasario 9 d. posėdyje nusprendė pakartotinai svarstyti klausimą dėl advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Taryba pranešė, kad šis kausimas bus svarstomas 2021 m. kovo 16 d. vyksiančiame Advokatų tarybos posėdyje.

33. Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) advokato atžvilgiu taikyta Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta laikina priemonė – laikinas išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo iki tol, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Minėtame sprendime nurodyta, kad siekiant užtikrinti visuomenės narių pasitikėjimą teisine sistema, turi būti užtikrinamas pasitikėjimas ir teisinio atstovavimo instituto efektyvumu, apimančiu konkrečias pareigas ir apribojimus, kurie užtikrina advokato profesijos elgesio ir etikos standartus – diskreciją, sąžiningumą, orumą. Viešasis interesas reikalauja užtikrinti, jog tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkui būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Advokatų taryba, atsižvelgusi į advokato veiklos ypatumus ir reikalavimus, taikomus advokatams (advokato profesinis elgesys privalo būti diskretiškas, sąžiningas, garbingas), taip pat į tai, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, kurios padarymu kaltinamas advokatas, yra tyčinis sunkus korupcinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), betarpiškai padarytas teisingumo įgyvendinimo srityje, baudžiamasis persekiojimas advokato atžvilgiu jau nėra pradinėje įtarimų pareiškimo stadijoje – baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu yra perduota teismui, sprendė, kad advokato dalyvavimas teisiamojo statusu Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-334/2021 kenkia Lietuvos advokatūros, advokato klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams.

34. 2021 m. kovo 17 d. Advokatų taryba el. paštu informavo, kad Taryba 2021 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą advokato atžvilgiu pritaikyti laikiną išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2021 m. birželio 1 d. Pranešime nurodyta, kad vėliau bus atsiųstas posėdžio protokolo išrašas.

35. 2021 m. kovo 18 d. el. paštu advokatui buvo atsiųstas 2021 m. kovo 16 d. Advokatų tarybos posėdžio protokolo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog buvo svarstomas klausimas dėl advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ir nuspręsta laikinai išbraukti advokatą ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2021 m. birželio 1 d.

36. 2021 m. kovo 30 d. advokatas el. paštu kreipėsi į Advokatų tarybą su 2021 m. kovo 29 d. prašymu atidėti laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo klausimą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Prašyme nurodyta, kad nors baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-0042-20 įvairiems asmenims yra pareikšti kaltinimai dėl įvairių sunkių nusikaltimų, tačiau jis jokių sunkių nusikaltimų padarymu nėra kaltinamas. Baudžiamoje byloje nėra nė vieno proceso dalyvio, kuris duotų advokatui nepalankius ar kokiu nors būdu advokatą kompromituojančius parodymus. Kaltinamajame akte yra užfiksuoti visiškai advokatą reabilituojantys duomenys. Prašyme akcentuojamas ir galimas kaltinimo neteisėtumas, tai yra, kad kaltinimas advokatui yra siejamas išimtinai savo ginamojo baudžiamajame procese pasirinktos versijos užtikrinimu, kuris pasireiškė teikiant ginamajam teisines paslaugas ir kartu su ginamuoju dalyvaujant jo atžvilgiu atliekamuose proceso veiksmuose. Prašyme pažymėta, kad visi dokumentai ir argumentai Tarybai tiek žodžiu, tiek raštu buvo pateikti 2020 m. lapkričio 18 d. vykusiame posėdyje, kurio metu priimtu sprendimu advokatui iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, buvo leista toliau praktikuoti. Advokatas, būdamas įsitikinęs, kad bus išteisintas, bei siekdamas užtikrinti savo veiklos tęstinumą, vykdė ankstesnėmis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir sudarinėjo naujas sutartis. Tarybai pateiktame prašyme nurodytas terminas buvo siejamas su advokato atžvilgiu baudžiamosios bylos išnagrinėjimu teisme, per kurį advokatas nurodė galėsiąs įrodyti savo nekaltumą. Taip pat šis terminas buvo siejamas su pradėtų procesų (įsipareigojimų), atstovaujant klientų interesus, užbaigimu.

37. 2021 m. balandžio 8 d. el. paštu iš atsakovės buvo gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad advokato prašymas dėl laikino išbraukimo iš advokatų sąrašo termino atidėjimo bus svarstomas 2021 m. balandžio 13 d. Advokatų tarybos posėdyje.

38. Advokatų tarybos 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netenkintas advokato prašymas atidėti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Advokatų tarybos sprendimą dėl jo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Minėtame sprendime nurodyta, kad advokatas savo prašymą grindžia tuo, kad kaltinamajame akte nurodyti įrodymai nepatvirtina jo kaltės nusikaltimo padarymu, taip pat tuo, kad jo laikinas išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo paveiks jo padėjėjas. Advokatų taryba nurodė, kad jai nėra suteikti įgalinimai spręsti dėl asmens (ne)kaltumo padarius nusikaltimą. Faktinis ir teisinis pagrindas taikyti advokato atžvilgiu laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nėra išnykęs, todėl advokato prašymas buvo netenkintas.

39. 2021 m. balandžio 14 d. ieškovas el. paštu buvo informuotas, kad Advokatų taryba, išnagrinėjusi advokato pateiktą prašymą ir pakartotinai apsvarsčiusi pateiktą informaciją, nusprendė savo ankstesnio sprendimo nekeisti.

Dėl laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo pagrįstumo ir įrodymų vertinimo

40. Teisėjų kolegija nekartoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje pateiktų aktualių šiai bylai teisės aiškinimo taisyklių, tačiau atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kurie lėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties panaikinimą ir bylos perdavimą iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui.

41. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, aiškinimo ir taikymo, atkreipė dėmesį į šiuos bylos išnagrinėjimui reikšmingus aspektus:

41.1. Visuotinai pripažinta advokato profesijos reikšmė teisingumo vykdymui, teisingumo sistemai ir visuomenei leidžia teigti, jog iš esmės svarstomas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės verstis advokato praktika apribojimas yra galimas ir reikalingas, nes juo siekiama teisėtų tikslų.

41.2. Nekvestionuojant teisės verstis advokato praktika ribojimo būtinybės tam tikrais atvejais, tokio įstatyme nustatyto kompetentingo subjekto diskrecijos įgyvendinimas priimant sprendimus dėl šio apribojimo taikymo turi derėti su esminiais principais ir atitikti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, aiškinamų Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, reikalavimus. Svarbią reikšmę užtikrinant jų laikymąsi pirmiausiai turi nuosekli pačios Advokatų tarybos sprendimų priėmimo praktika analogiškose situacijose.

41.3. Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatą teismai turi aiškinti nustatydami, ar konkrečiu atveju yra reikšmingų ir pakankamų priežasčių riboti asmens teisę verstis advokato praktika, ar ribojimas proporcingas minėtiems teisėtiems tikslams, ar pateisinamas esamoje situacijoje, ar netrukdomo naudojimosi nuosavybe – advokato praktika – ribojimas neuždeda advokatui pernelyg didelės naštos, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, ar aiški šių diskrecinių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka, ar įgaliojimai įgyvendinti tinkamu būdu.

41.4. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų bendrą pobūdį, siekiant užtikrinti įstatymo numatomumo reikalavimų laikymąsi, įstatymo nuostatą taikant konkrečiais atvejais, nepakanka tik formaliai įgyvendinti teisminę kontrolę. Vadovaujantis abstrakčia norma (nepateikiant jokių gairių dėl diskrecinių įgaliojimų įgyvendinimo) priimtas sprendimas, nepagrindžiamas kokiais nors motyvais, turėtų būti teismo patikrinamas įvertinant, ar pritaikyta priemone (laikinu advokato veiklos apribojimu) buvo siekiama teisėto tikslo, ar ji proporcinga ir pateisinama esamoje situacijoje (ar visuomenėje ir ikiteisminėje stadijoje gana plačiai aptarinėtos baudžiamosios bylos viešo teisminio nagrinėjimo pradžia (teismo posėdžio datos nustatymas) laikytina pateisinančia iš naujo nagrinėti klausimą dėl laikino išbraukimo ir priimti priešingą nei prieš tai sprendimą, kai apie bylos perdavimą nagrinėti teismui buvo žinoma ir priimant pirmesnį sprendimą, kuriuo toks apribojimas advokatui netaikytas). Minėta, kad tokią patikrą atlikus priimtas teismo sprendimas turi būti išsamiai motyvuotas, nurodant reikšmingus ir pakankamus ribojančios priemonės taikymo motyvus.

41.5. Advokatų tarybos diskrecijos suabsoliutinimas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimo iškėlimas nepaaiškinant, kodėl jis konkrečiu atveju tapo aktualus būtent pasiektoje proceso stadijoje, ar sprendimo neišbraukti ir praėjus neilgam laikotarpiui priimto sprendimo laikinai išbraukti ieškovą iš advokatų sąrašo priėmimo momentai proceso stadijos, kitų aplinkybių požiūriu reikšmingai skyrėsi tarpusavyje ir kaip būtent, nenurodant motyvų, kad pakartotinis klausimo svarstymas, nepasikeitus esminėms aplinkybėms (jeigu būtų padaryta išvada, kad aplinkybės išties nepasikeitė), ir laikinas išbraukimas atitinka ieškovo konvencinių teisių ribojimus, leidžia daryti išvadą, kad teismas netinkamai atliko diskrecinių įgaliojimų kontrolę ir nepaneigė ieškovo argumentų dėl galimo jam taikytos priemonės savavališkumo.

42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs advokatui inkriminuojamos veiklos pobūdį, sunkumo laipsnį, ryšį su advokato profesine veikla, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar ieškovo tolimesnis dalyvavimas teisiamojo statusu baudžiamojoje byloje kenkia Lietuvos advokatūros, advokato klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams, sprendė, kad Advokatų tarybos priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti ir nėra pagrindo jų panaikinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Advokatų taryba net ir advokatui būnant toje pačioje procesinėje stadijoje turėjo teisę pakartotinai svarstyti laikino išbraukimo klausimą.

43. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad pagrindo keisti Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo nebuvo, nes Advokatų taryba jokių naujų (papildomų) duomenų ar dokumentų ar kokios nors kitokios informacijos, kuri būtų pagrindas keisti anksčiau tuo pačiu klausimu priimtą sprendimą, prieš 2021 m. kovo 16 d. vykusį Advokatų tarybos posėdį, negavo. Taigi, negavus naujų duomenų ir nepasikeitus faktinėms aplinkybėms bei jų teisiniam vertinimui, nebuvo pagrindo keisti anksčiau jau priimto Advokatų tarybos sprendimo. Apeliantas nurodė, kad šiuo atveju buvo pažeista teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas bei teisinis saugumas. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

44. Aplinkybė, kad advokatas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, savaime nereiškia jo nepriekaištingos reputacijos praradimo, tai yra laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo taikymas nesiejamas su advokato procesiniu statusu baudžiamojoje byloje. Advokatų tarybai yra suteikta diskrecijos teisė vertinti konkrečias aplinkybes ir nuspręsti, ar yra pagrindas abejoti dėl advokato atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimui ir konkrečiu atveju taikyti (ar netaikyti) laikiną išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023).

45. Byloje nustatyta, kad klausimas dėl ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo buvo sprendžiamas keletą kartų: 2019 m. kovo 21 d. Advokatų tarybos posėdyje nutarta advokatui netaikyti laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo; Advokatūros tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. posėdyje nutarta ieškovo neišbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, bet, siekiant išvengti galimo interesų konflikto grėsmės, rekomenduota nesudarinėti susitarimų, dėl kurių reikėtų atstovauti klientų interesams Panevėžio apygardos teisme; 2021 m. kovo 16 d. Advokatūros tarybos posėdyje nutarta laikinai išbraukti ieškovą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kadangi advokato dalyvavimas teisiamojo statusu Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-334/2021 kenkia Lietuvos advokatūros, advokato klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams ir 2021 m. balandžio 13 d. posėdyje, kuriame nutarta netenkinti advokato prašymo atidėti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Advokatų tarybos sprendimą dėl jo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.

46. Iš skundžiamo Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimo turinio nustatyta, kad Advokatų taryba netyrė konkrečių nusikalstamos veikos, kuria apeliantas kaltinamas, aplinkybių ir nepasisakė dėl apelianto kaltės. Ji vertino, ar apelianto, turinčio advokato statusą, procesinė kaltinamojo padėtis baudžiamojoje byloje, įvertinus konkrečias individualias aplinkybes, pakenks Lietuvos advokatūros, advokato klientų ir visuomenės interesams, ar ne. Advokatų taryba, įvertinusi, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, kurios padarymu kaltinamas advokatas, yra tyčinis sunkus korupcinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), betarpiškai padarytas teisingumo įgyvendinimo srityje, bei siekdama užtikrinti visuomenės narių pasitikėjimą teisine sistema ir atitinkamai pasitikėjimą teisinio atstovavimo instituto efektyvumu, apimančiu konkrečias pareigas ir apribojimus, kurie užtikrina advokato profesijos elgesio ir etikos standartus – diskreciją, sąžiningumą, orumą, priėmė skundžiamą sprendimą ir pritaikė laikino pobūdžio priemonę siekdama užtikrinti visuomenės.

47. Nors Advokatūros įstatyme nėra detalizuoti sprendimo dėl laikino išbraukimo turinio reikalavimai, iš dalies sutiktina su apelianto pozicija, kad skundžiamame Advokatų tarybos sprendime nebuvo nurodytos aplinkybės, kas pasikeitė po 2020 m. lapkričio 18 d., kuomet buvo priimtas kitoks Advokatų tarybos sprendimas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą pripažinti nepagrįstu ir (ar) neteisėtu. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis abstrakčia norma (nepateikiant jokių gairių dėl diskrecinių įgaliojimų įgyvendinimo) priimtas sprendimas, nepagrindžiamas kokiais nors motyvais, turėtų būti teismo patikrinamas įvertinant, ar pritaikyta priemone (laikinu advokato veiklos apribojimu) buvo siekiama teisėto tikslo, ar ji proporcinga ir pateisinama esamoje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023).

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Advokatų tarybos priimtas sprendimas laikinai apriboti ieškovui teisę verstis advokato praktika nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas ir pateisinamas.

49. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje, t. y., jis yra kaltinamas, kad veikdamas organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys, trukdė prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas. BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas (piktnaudžiavimas) yra priskiriamas tyčinių sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tačiau BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas (trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai) yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, advokatas yra įtariamas (kaltinamas) padaręs nusikalstamas veikas, kurios yra susijusios su jo, kaip advokato, profesine veikla ir buvo galimai nukreiptos prieš teisingumo sistemos tinkamą veikimą. Tokio pobūdžio nusikaltimai gali suponuoti kitų asmenų, advokatų klientų, visuomenės neigiamą nuomonę apie teisingumo sistemos tinkamą veikimą, lūkesčius dėl advokato profesijos ir jos reputaciją.

50. Visų antra, advokato profesija yra vertinama kaip viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų: 1) klientui; 2) teismams ir kitoms institucijoms, kur jam tenka ginti kliento interesus ar jiems atstovauti ir veikti jo vardu; 3) advokato profesijai; 4) visuomenei. Advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Viena svarbiausių advokato teisinio statuso turėjimo ir advokato veiklos prielaidų yra nepriekaištingos asmens reputacijos (elgesio) principas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią. Advokatas ir advokato padėjėjas, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymo reikalavimų nepaisymas diskredituoja advokato profesiją ir žemina jos prestižą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000).

51. Taigi, Advokatų taryba, pripažinusi advokato galimų veiksmų neigiamas aplinkybes ir siekdama sumažinti galimai atsirasiantį neigiamą poveikį, gali laikinai apriboti tokia veika įtariamo ar kaltinamo advokato teisę verstis advokato praktika. Tokio pobūdžio priemone yra siekiama, kad būtų apsaugoti kitų asmenų, o būtent – advokatų klientų, interesai, teisingumo sistemos tinkamas veikimas, lūkesčiai dėl advokato profesijos ir jos reputacijos.

52. Bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teismo metu atsakovės atstovė nurodė, kad priimant sprendimus dėl laikino apribojimo Advokatų taryba atsižvelgia į kompleksą kriterijų: kaltinimo sunkumą, ryšį su veikla, informacijos sklaidą (koks susidomėjimas procesu; kiek tai gali pakenkti advokatūros, klientų (būsimų ir esamų), visuomenės interesus ir kt. (2021 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garo įrašas: 59 min. 45 sek.–1 val. 00 min. 45 sek.; 1 val. 4 min. 10 sek.–1 val. 4 min. 27 sek.). Be to, atsakovės atstovė nurodė, kad 2021 m. kovo 16 d. sprendimas buvo priimtas sužinojus, kad baudžiamojoje byloje buvo paskirtas teisiamasis posėdis. Atsakovės atstovė paaiškino, kad Advokatų taryba įvertinusi, jog bylą nagrinėjant teisiamojo posėdžio metu, informacijos sklaida per žiniasklaidos priemones padarytų žalos advokato profesijos prestižui, todėl 2021 m. kovo 16 d. posėdyje nusprendė apriboti advokato teises. Pažymėjo, kad advokatui buvo sudarytos sąlygos užbaigti savo pavedimus, perduoti nebaigtus darbus kitiems kolegoms, nes jam taikytos priemonės ne nuo Advokatų sprendimo priėmimo, o nuo 2021 m. birželio 1 d. (2021 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garo įrašas: 57 min. 25 sek.–59 min. 10 sek.). Atsakovės atstovė nurodė, kad dar lapkričio mėnesį buvo nuspręsta dėl advokatų išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo spręsti pakartotinai 2021 m., tačiau tai niekur nebuvo fiksuota. Atsakovės vertinimu, dar įtarimų stadijoje buvo kelis kartus svarstomas ieškovo teisės ribojimo klausimas, todėl jis turėjo žinoti tiek praktiką, tiek ir numanyti, kad ateityje pakartotinai bus sprendžiama dėl jo teisės laikino apribojimo (2021 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garo įrašas: 1 val. 1 min. 48 sek.–1 val. 2 min. 46 sek.).

53. Nagrinėjamoje byloje Advokatų taryba, spręsdama laikinojo pobūdžio priemonės taikymo klausimą, vertino, ar advokato procesinė padėtis baudžiamojoje byloje nepakenks Lietuvos advokatūros, advokato esamų ir galimų klientų bei visuomenės interesams, taip pat ir pasikeitusias aplinkybes. Nors Advokatų taryba 2020 m. lapkričio 18 d. posėdžio metu nusprendė netaikyti laikinojo pobūdžio priemonės, tačiau dėl baudžiamojoje byloje susiklosčiusių aplinkybių (teisiamojo posėdžio paskyrimo datos; dėl epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos ir tuo pagrindu užsitęsusios galimybės pradėti bylą nagrinėti) klausimą dėl laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuspręsta pakartotinai nagrinėti 2021 m. pradžioje. Taigi, nors atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nebuvo detalizuotos skundžiamame Advokatų tarybos sprendime, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad aptartos aplinkybės nebuvo vertintos priimant skundžiamą sprendimą ir abejoti jų pakankamu, proporcingumu priimant skundžiamus Advokatų tarybos sprendimus (CPK 185 straipsnis). Todėl nesutiktina su apeliantu, kad Advokatų taryba, priimdama skundžiamus sprendimus, neįvertino konkrečių individualių aplinkybių dėl laikino apribojimo apeliantui taikymo ir dėl to paties klausimo priėmė du skirtingus sprendimus, nepaisydama to, kad nepasikeitė aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Advokatų tarybos sprendimai atitinka teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei saugumo reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

54. Apeliantas teigia, kad priimtas 2021 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes, ieškovo žiniomis, to paties posėdžio metu buvo nagrinėjamos kitų advokatų, kaltinamų analogiškais sunkiais kaltinimais po bylų jų atžvilgiu perdavimo į teismą, laikino išbraukimo iš advokatų sąrašų klausimas, tačiau kitiems advokatams buvo leista toliau užsiimti advokato praktika. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

55. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023 pateiktus išaiškinimus, susijusius su teismo pareiga patikrinti, ar Advokatų tarybos pritaikyta priemonė buvo proporcinga, ar atitiko siekiamo tikslo ir yra pateisinama, nediskriminacinio pobūdžio, 2023 m. kovo 21 d. nutartimi pasiūlė atsakovei pateikti teismui duomenis apie Tarybos 2021 m. kovo 16 d. vykusio posėdžio metu priimtus sprendimus dėl advokatų (ne) išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

56. Viena vertus, sutiktina su apeliantu, kad spręsdama advokato laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo klausimą, Advokatų taryba visų advokatų atžvilgiu turi taikyti vienodus kriterijus – vienodos situacijos turėtų būti sprendžiamos vienodai ir negali pažeisti konstitucinio asmens lygybės principo, turi išlaikyti teisėto lūkesčio principą, užtikrinti situacijos prognozuotinumą ir išvengti subjektyvaus nešališkumo. Kita vertus, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą nesutikti su apelianto argumentais, kad jo atžvilgiu buvo priimti diskriminacinio pobūdžio sprendimai.

57. Byloje esančiais papildomai pateiktais duomenimis nustatyta (2 t., b. l. 116–121; https://www.advokatura.lt/uploads/sarasas%20laikinai%20isbrauktu%20skelbimui%202023%2001%2023.pdf), kad Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. posėdyje priimti šie sprendimai: 1) laikinai neišbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo šių advokatų: D. B., G. D., R. M. (išbrauktas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu nuo 2022 m. kovo 1 d.), V. R.; 2) laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo šiuos advokatus: M. N. ir D. G.; 3) tenkintas advokato A. S. prašymas dėl laikino advokato veiklos stabdymo nuo 2021 m. birželio 1 d. (Advokatų tarybos 2023 m. sausio 18 d. sprendimu panaikintas sprendimas pripažinti A. S. advokatu ir jis išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo).

58. Pažymėtina, kad vadovaujantis Advokatų tarybos darbo reglamento, patvirtinto Advokatų tarybos 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, 24 punktu, motyvuoti Advokatų tarybos sprendimai 2021 m. kovo 16 d. posėdžio darbotvarkės klausimu dėl advokatų ir (ar) advokatų padėjėjų laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ir (ar) Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo buvo parengti tik dėl M. N. ir D. G. laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kadangi šie sprendimai keitė asmens teisinę padėtį. Tuo tarpu kitų advokatų atžvilgiu buvo parengti tik išrašai iš 2021 m. kovo 16 d. Advokatų tarybos posėdžio protokolo. Taigi, nesant motyvuotų sprendimų dėl kitų advokatų laikino neišbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, sprendžiant, ar egzistavo diskriminacinio pobūdžio sprendimai, atsižvelgtina į byloje pateiktų įrodymų ir papildomų paaiškinimų ir juose nurodytų aplinkybių visumą.

59. Nors ieškovas nurodo, kad advokatams G. D., V. R. ir D. B. buvo inkriminuojami to paties pobūdžio kaltinimai, tačiau su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Advokatams G. D., V. R. ir D. B. pareikšti kaltinimai susiję su advokatų konfliktais su STT pareigūnais. Minėti advokatai buvo kaltinami tuo, kad trukdė ikiteisminio tyrimo veiklai, nes perdavė G. D. kliento atmintinę. Nors tai buvo vertinama kaip trukdymas ikiteisminio tyrimo veiklai, tačiau šiuo atveju tokių veiksmų negalima lyginti su apelianto kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis. G. D. atliktos nusikalstamos veikos buvo susijusios su tuo, kad jis siekė pateikti klientą ginančią medžiagą. Tačiau apeliantas kaltinamas sunkiu nusikaltimu, kai, veikiant organizuotoje grupėje, dėl jo veiksmų galėjo būti nuteistas nekaltas asmuo (1 t., b. l. 10; ieškinio priedo Nr. 4 „Kaltinamasis aktas“ 23–33 puslapiai). Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu atsakovės atstovė, aiškindama Advokatų tarybos priimtų sprendimų motyvus, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Advokatų taryba vertino, kad G. D. veiksmai profesiniu požiūriu nebuvo tokie sunkūs kokio pobūdžio veiksmais yra kaltinamas apeliantas (2021 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garo įrašas: 44 min. 51 sek.–51 min. 00 sek.). Taigi, lyginant advokatų G. D., V. R. ir D. B. bei ieškovo atliktus veiksmus, skyrėsi tiek nusikalstamos veikos aplinkybės, pobūdis, tiek jų tikslai.

60. Vertinant advokato R. M. ir ieškovo situaciją, atsižvelgtina į tai, kad R. M. Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. posėdžio dienos duomenimis buvo ne kaltinamasis, o įtariamasis. Be to, skyrėsi ir ieškovo bei R. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas, tai yra R. M. buvo įtariamas tyčinio apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnyje (prekyba poveikiu) (2 epizodai) padarymu, o ieškovas – tyčinio sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje (organizuota grupė) ir 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos), 25 straipsnio 3 dalyje (organizuota grupė) ir 231 straipsnio 1 dalies (trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai) padarymu. Taigi, lyginant advokato R. M. bei ieškovo atliktus veiksmus skyrėsi tiek nusikalstamos veikos sunkumas, tiek apimtys.

61. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto nurodomais argumentais, kad vertinant, ar Advokatų tarybos priimtas sprendimas turi diskriminavimo elementų, galima būtų atsižvelgti ne tik į 2021 m. kovo 16 d. Advokatų tarybos priimtus sprendimus, tačiau ir Advokatų tarybos praktiką, priimant kitus sprendimus analogiškose situacijose. Tačiau byloje nenustatyta, kad Advokatų taryboje, vertinant tapačias aplinkybes, būtų priimti akivaizdžiai skirtingi sprendimai dėl advokatų profesinės veiklos apribojimo. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas dėl advokatų laikino teisių apribojimo priimtas išimtinai įvertinus individualias faktines aplinkybes, susijusias su atsakovui pareikštais kaltinimais, be kita ko, ieškovo veikos pavojingumą ir priešingumą teisei lyginant su tais advokatais, kurie minimi ieškovui inkriminuojamuose nusikalstamų veiksmų epizoduose.

62. Iš kaltinamojo akto matyti, kad ieškovas kaltinamas dalyvavęs atliekant nusikalstamas veikas kartu su advokatais D. Z., G. C. ir A. S. (1 t., b. l. 10; ieškinio priedas Nr. 4). D. Z. ir G. C. nors ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tarybos vertinimu, jų veiksmai neatitiko asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Etikos kodekse, todėl šie advokatai buvo išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Be to, kaip jau buvo minėta šios nutarties 57 punkte, 2021 m. kovo 16 d. sprendimu buvo tenkintas advokato A. S. prašymas dėl laikino advokato veiklos stabdymo nuo 2021 m. birželio 1 d. (2 t., b. l. 120). Taigi, visi advokatai, kurie yra minimi ieškovui inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų epizoduose, 2021 m. kovo 16 d. jau yra pašalinti iš tolesnio dalyvavimo teisingumo įgyvendinimo procese.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomi argumentai, susiję su 2021 m. vasario 9 d. Advokatų tarybos posėdyje svarstyto advokato G. R. laikino neišbraukimu iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kuris vėliau Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu Nr. 1-13-366/2022 buvo pripažintas kaltu dėl BK 226 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, ar su 2022 m. gruodžio 19 d. Advokatų tarybos posėdyje svarstyto advokato R. L. neišbraukimu iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kuris Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-651/2023 yra kaltinamas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, t. y. dėl BK 228 straipsnio 2 dalies, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Šiuo atveju lyginant ieškovo ir minėtų advokatų inkriminuojamų neteisėtų veikų pobūdį, matyti, kad skiriasi tiek nusikalstamų veikų tikslai, tiek aplinkybės, tiek teisinis gėris, į kurį buvo kėsinamasi neteisėta veika (ieškovo atžvilgiu – nekalto asmens laisvė), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo kaip precedentiniais pavyzdžiais vadovautis Advokatų tarybos sprendimais, priimtais advokatų G. R. ir R. L. atžvilgiu (CPK 185 straipsnis).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jo diskriminavimu, yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, o tik subjektyviu situacijos interpretavimu. Vien tai, kad kitose bylose advokatai buvo kaltinami panašaus pobūdžio nusikalstamomis veikomis, nereiškia, kad tų advokatų veiksmai profesiniu požiūriu gali būti vertinami kaip tapatūs. Advokatų taryba, vertindama advokatų elgesį profesine prasme, kiekvieną kartą turi individualizuoti esančią situaciją ir pagal nustatytas aplinkybes priimti motyvuotą sprendimą, ar yra pagrindas taikyti laikino pobūdžio priemonę – laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad priimti sprendimai yra diskriminacinio pobūdžio.

65. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas apelianto teisėtų lūkesčių principas, t. y. ieškovas po Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. priimto sprendimo turėjo pagrindo tikėtis, kad galės toliau vykdyti savo, kaip advokato, veiklą, kad šis 2020 m. lapkričio 18 d. priimtas sprendimas galioja ir galios iki pat šio jo procesinio statuso, t. y. bylos išnagrinėjimo pirmoje instancijoje, pabaigos.

66. Viena vertus, Advokatų taryba turi teisę, net ir advokatui būnant toje pačioje procesinėje stadijoje, pakartotinai apsvarstyti laikino išbraukimo klausimą, todėl ieškovas, turėdamas kaltinamojo statusą, net ir Advokatų tarybai priėmus ginčijamą sprendimą, neįgijo (negalėjo įgyti) teisėto lūkesčio, kad jis galės neribotai praktikuoti visą jo baudžiamosios bylos nagrinėjimą laiką. Juolab kad dar ikiteisminio tyrimo stadijoje (iki 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo priėmimo) buvo sprendžiamas klausimas dėl laikino teisės verstis advokato praktika apribojimo. Taigi, advokatas galėjo suprasti, kad egzistuoja pakartotinio svarstymo galimybė. Kita vertus, sprendžiant, ar toks Advokatų tarybos sprendimas nepažeidžia Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) bei Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio (teisės į nuosavybės apsaugą) nuostatų, atsižvelgtina į tai, ar priemonių skyrimo metu buvo reikšmingos aplinkybės siekiamiems teisėtiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad taikomi laikini apribojimai gali sukelti nepatogumus, turinčius įtakos jo finansiniai padėčiai, tačiau vien tai savaime nepaneigia Advokatų tarybos teisės spręsti dėl laikinų apribojimų versti advokato praktika taikymo. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kad apelianto atžvilgiu taikomas versti advokato praktika ribojimas yra akivaizdžiai neproporcingas, sukeliantis itin didelę žalą ir (ar) rimtas neigiamas pasekmes apelianto atžvilgiu. Apelianto nurodyti paaiškinimai dėl ginčijamų sprendimų įtakos jo finansinei padėčiai, nepagrįsti objektyviais duomenimis, o vien subjektyviu situacijos vertinimu, kurio pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Įstatyme numatytas ribojimas verstis advokato praktika, egzistuojant tam tikroms pagrįstoms aplinkybėms, laikytinas adekvačia priemone, siekiant užtikrinti, kad tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkai dalyvautų teisingumo įgyvendinimo procese, o tokios apelianto nurodytos aplinkybės, kaip pajamų netekimas, savaime nepaneigia pritaikyto laikino negali daryti įtakos sprendimo priėmimui.

67. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Taryba, sprendžiant laikinosios priemonės taikymą, turėjo vertinti ne vien formaliai per Lietuvos advokatūros prestižo ar visuomenės lūkesčių prizmę, o šiuo atveju turėjo būti atliktas vertinimas, ar advokatas nėra persekiojamas išimtinai už savo veiklą ir ar tyrimą atlikusios institucijos apskritai turi teisę atlikti jo baudžiamajame procese suteiktų paslaugų teisinį vertinimą, juo labiau, jo veiksmų atitikimą advokatų Etikos kodekso normoms. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad minėti apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti Advokatų tarybos sprendimų, nes Advokatų tarybai nesuteikti įgalinimai vertinti apeliantui pareikšto kaltinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantui pareikšto kaltinimo teisinį vertinimą atliks būtent baudžiamąją bylą nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismas.

68. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, be kita ko, baudžiamosios bylos stadiją (baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje), ieškovui pareikštų kaltinimų sunkumą, taip pat tai, kad kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su advokato profesinių pareigų vykdymu, taip pat atsižvelgusi į šios priemonės taikymo tikslus (siekį apsaugoti kitų asmenų, būtent advokatų klientų, interesus, teisingumo sistemos tinkamą veikimą, lūkesčius dėl advokato profesijos ir jo reputacijos), bei nenustačiusi lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo bei diskriminacinio pobūdžio aplinkybių, daro išvadą, kad Advokatų tarybai priimant skundžiamus sprendimus buvo siekiama teisėto tikslo, pritaikyta laikina ribojimo priemonė yra proporcinga ir objektyviai pateisinama esamoje situacijoje. Todėl skundžiamas Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pripažinus teisėtu ir pagrįstu Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimą, nėra pagrindo naikinti ir Advokatų tarybos 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo.

69. Atsakovė papildomai pateikė teismui duomenis, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-73-635/2023, kurioje advokatas yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad priimant skundžiamus Advokatų tarybos sprendimus būtų remtasi nurodytoje baudžiamojoje byloje pareikštais kaltinimais ieškovo atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovės pateiktų papildomų duomenų įrodomosios reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste.

Dėl procesinės bylos baigties

70. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal sprendimo priėmimo metu egzistavusius faktinius bylos duomenis pagrįstai sprendė nesant pagrindo panaikinti Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. sprendimų ieškovą laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, todėl apeliacine tvarka skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

71. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek EŽTT, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme paskirstymo

72. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

73. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

74. Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas, apeliacinės instancijos teisme – apeliacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas, kasaciniame teisme – kasacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios atitinkamos instancijos teisme, paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Tačiau jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 20 punktas).

75. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, visos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose yra priteisiamos iš apelianto atsakovės naudai.

76. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

77. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 1 360 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį (480 Eur), tripliko (720 Eur) paruošimą, taip pat už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame (2 val.) (160 Eur) (1 t., b. l. 46–51). Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje (už atsiliepimą – 1 524,20 Eur × 2,5 = 3 810,50 Eur), 8.3 papunktyje (už tripliką – 1 517,40 Eur × 1,5 = 2 276,10 Eur) ir 8.19 papunktyje (už atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 1 517,40 Eur × 0,1 = 151,74 Eur) nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, todėl atsakovei iš apelianto priteistinos 1 360 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

78. Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 920 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 t., b. l. 119–120). Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje (už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 566,40 Eur × 1,3 = 2 036,32 Eur) nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, todėl atsakovei iš apelianto priteistinos 920 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme.

79. Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (1 t., b. l. 199–200). Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.14 papunktyje (už atsiliepimą į kasacinį skundą – 1 729,90 Eur × 1,7 = 2 940,83 Eur) rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl atsakovei iš apelianto priteistinos 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.

80. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose ir kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 4 040 Eur (1 360 Eur + 920 Eur + 1 760 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

81. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

82. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur išlaidas advokato pagalbai, kurias sudaro 629,20 Eur suma už paklausimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir rašytinių paaiškinimų parengimą (2 t., b. l. 85–86) bei 580,80 Eur suma už 2023 m. balandžio 7 d. pranešimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties vykdymo (rašytinių paaiškinimų) parengimą (2 t., b. l. 130–132).

83. Atsakovės prašoma priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio už teikiamus paaiškinimus (1 799 Eur × 0,4 = 719,60 Eur), todėl atsakovei iš apelianto priteistinas 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės Lietuvos Advokatūros, juridinio asmens kodas 300099149, naudai 4 040 Eur (keturių tūkstančių keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose ir kasaciniame teisme.

Priteisti iš ieškovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės Lietuvos Advokatūros, juridinio asmens kodas 300099149, naudai 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Romualda JanovičienėDalia KačinskienėŽilvinas Terebeiza