Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praktikuojantis advokatas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, šiam asmeniui tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o būtent:

2018-08-20, apie 07.57 val., ir 2018-09-06, apie 08.33 val., susitikimų, vykusių D. Z. advokato kontoros patalpose, (duomenys neskelbtini), metu, G. R., veikdamas A. A., nuteisto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir T. U., nuteisto tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį - 22 000 eurų – D. Z., siekdamas, kad D. Z., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui - Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui K. J., savo naudai tiesiogiai pažadėjęs ir susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 22 000 eurų, paveiktų K. J., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra Lietuvos apeliaciniame teisme, apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, tenkintų nuteistųjų A. A., T. U. apeliacinius skundus, panaikintų 2018-04-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kurioje A. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, T. U. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir A. A. bei T. U. išteisintų.

Be to G. R. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, šiam asmeniui tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį, o būtent:

2018-08-20, apie 07.57 val., D. Z. advokato kontoros patalpose, (duomenys neskelbtini), G. R., veikdamas V. R., nuteisto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 60 MGL, tai yra 2 259,60 eurų, bauda, naudai bei interesais, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti 1 000 eurų kyšį D. Z., siekdamas, kad D. Z., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Z. P., savo naudai tiesiogiai pažadėjęs ir susitaręs priimti 1 000 eurų kyšį, paveiktų Z. P., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, pažeisdamas nustatytą tvarką, V. R. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendžio paskirtų nagrinėti (duomenys neskelbtini) pygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui D. J..

Kaltinamasis G. R. pareiškė, kad nepripažįsta pateiktų kaltinimų pilna apimtimi.

Dėl A. A. bylos

Duoti pradiniai parodymai STT tyrėjui nepilnai atspindi jo (G. R.) valią. Jie buvo duoti esant tam tikroms situacijomis. Buvo išvykęs į Indoneziją ir Singapūrą, po beveik 2 parų trukusios kelionės namo atvyko STT pareigūnai, kurie padarė kratas, vėliau buvo išvežtas į tardymo izoliatorių sulaikymui. Primą dieną vakare parodymų nedavė. Naktį nemiegojo. Aplinkybės buvo tos, kad buvo nuovargis, buvo nemiegojęs, Indonezijoje gėrė vaistus nuo maliarijos. Reakcija į šiuos vaistus buvo neadekvati. Pats kokius 10 metų vartoja vaistus nuo spaudimo. Kratos metu, kai buvo išvežamas, žmona, kuri yra gydytoja, įdėjo tam tikrą paketą vaistų: Nebiletą ir Ksanaksą. Kai buvo atvežtas, vaistai buvo paimti. Ryte atėjusi gydytoja, pamatavusi spaudimą, leido išgerti Nebilet vaistus. Kai buvo vežamas į STT tarnybas, išgėrė Ksanakso. Išgėrė pirmą kartą, nežinojo jų poveikio, žinojo, kad raminantys. Stresas buvo didelis, nes vežant į apklausą buvo paaiškinta, kad jeigu parodymų nebus, bus uždarytas kaip eile teisėjų, kurie per televiziją buvo vedžiojami su antrankiais, bus toliau laikomi nekalti (kaltinamojo nuomone) asmenys: T. U. ir A. A., kurie, kaip jie (STT pareigūnai) paaiškino, jau uždaryti. Visos situacijos lėmė tam tikrą būklę, stresą. Įtarimų iki galo nesuprato net ir po poros dienų. Pats dėstė savo aplinkybes, sakė, kad pinigų neėmė, nedavė, sakė, kad jokių interesų dėl teisėjų neturėjo. Tekstą, kokį pasirašė, gavo, kai leido skaityti bylą. Buvo šokas, kad pats, kaip ir kaltinamajame akte rašoma, pripažino kaltę. Jeigu pažiūrėti įtarimus, pareikštus 2019-02-27, tai jo (G. R.) apklausos turinys visiškai neatspindi pilnos kaltės pripažinimo. Tai yra, jeigu yra kaltinamas, kad susitarė su A. A. ir T. U. dėl trijų teisėjų papirkimo, kad iš jų paėmė pinigus, kad davė D. Z. ir su juo susitarė, tai dvidešimt tūkstančių eurų dabar jau gavosi dvidešimt du, tai vėlesniuose įtarimuose 2019-12-12, tokia sąvoka jau dingsta, lieka, kad gavo pinigus iš A. A. ir T. U., tačiau nebelieka tokios sąvokos, kad davė juos D. Z.. Pažiūrėjus 2020-04-24 įtarimo versiją, jau nei gavo pinigus iš T. U. ir A. A., nei davė D. Z. tuos pinigus, tampa jau ne dvidešimt, o dvidešimt du tūkstančiai eurų. Atsiranda kitas epizodas, jau jis buvo antrame įtarime dėl Klaipėdos. Prašo teismo šitais pirminiais parodymais pas tyrėją vadovautis atsargiai, kritiškai. Kitą dieną buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir akcentavo, kad pats nelaikė teisėjų J. Č., R. P. ir K. J. korumpuotais teisėjais, jokių interesų dėl jų neturėjo ir jokių veiksmų dėl jų nesiėmė. Mano, kad tai yra šios bylos esmė.

Vėliau pas pareigūnus atsisakė duoti parodymus, nes pamatė, kad byla konstruojama kaip yra pageidaujama tiek prokuroro G. N., tiek STT pareigūnų. Atsisakė dalyvauti ir akistatoje su D. Z., komentuoti garso įrašus. Šioje byloje jam (G. R.) truputėlį trūksta medžiagos, kur ji dingo, nežino. Atsisakydamas duoti parodomus kažkurioje apklausoje pasakė, kad parodymus duos teisme, nelabai pasitiki šituo tyrimu, kad mato daug savo pažeistų teisių, kad jo nuomone yra nemažai pažeidimų.

Su savo būsimu klientu A. A. pradėjo bendrauti 2015 m. žiemos pabaigoje. Jis paskambino. Kadangi tuo metu pats buvo išvykęs į užsienį, paprašė atsiųsti kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas atsiųstas 2015-02-02. Kai grįžo iš užsienio, susitiko su juo Vilniuje, savo ofise. A. A. išdėstė situaciją. Pats ikiteisminiame tyrime jo negynė. Nustebino, kad kauniečio byla yra Vilniuje. Visą laiką A. A. buvo labai emocingas. Bendravimas su juo nebuvo konstruktyvus, buvo chaotiškas. Pirma, ką jis pradėjo pasakoti, kad jis jaučiasi nekaltas, kad byla padaryta dėl to, kad N., kuriuo jis patikėjo, pavogė iš jo įmonės daug pinigų, t. y. ar už kažkokius darbus, ar produktus, kuriuos jis neatsiskaitė ir kai iš jo buvo reikalaujama, jis pradėjo juos gąsdinti, tiek jį, tiek T. U., kad arba susimokate 70 000 litų, kurių reikalauja neva tuometinis FNTT pareigūnas S. E., o reikalavo N., kaip jo tarpininkas. Klausdavo: „ar jūs kažką darėte“. Jis sakė, kad „darėme, bet nėra jokio rezultato“. Po to A. A. pasakė, kad kalbėjo su prokuroru. Jo teigimu prokuroras pasakė: „jeigu neprisipažinsite, nebenorėsi gyventi“. Ta kalba buvo labai emocinga. Byla buvo labai sudėtinga, nes kalba ėjo apie valdymo blokus, kuriuos jis sukūrė, kurie apmažina šviesolaidžių lustų praeinamumo identifikavimo problemos klausimus, kurie sumažintų jų patikrinimo kokybės ir praeinamumo lygį – kaštus sumažintų apie 10 kartų. Tema buvo neaiški – apie valdymo blokus. Finansiniai dokumentai dėl gamybos, dėl tiekimo buvo tvarkingi, tą patvirtino ir prokuroras S., kuris tada vedė bylą. Ginčas vyko dėl to, ar buvo atliktos konkrečios ūkinės operacijos. Jeigu nebuvo, reiškia, kad visi finansiniai dokumentai, sąskaitos-faktūros, pavedimai yra niekiniai, o jeigu buvo – tai viskas gerai. Kalba ėjo, kad reikia įrodyti, kad yra tie valdymo blokai. Šis valdymo blokų klausimas kaip ir nuoskauda dėl iš jo kyšio reikalavimo. Didžiulė nuoskauda pas jį dar buvo dėl to, kad nuo to nukentėjo ir jo dukra. Šita tema buvo gvildenama. Tiek pats, kaip teisininkas, taip pat ir teismas, šiuo atveju teisėja L., ir kiti gynėjai negalėjo atsakyti į klausimus dėl valdymo blokų. Tada į posėdžius kviečiami specialistai, ekspertai, docentai. Byla pirmoje instancijoje vyko virš 3 metų. Vieni sako, kad galima sukurti tokį valdymo bloką, kiti - kad negalima. Gavosi dviprasmybė, ko pasėkoje, teisėja skyrė ekspertizę, kuri buvo daugiau finansinė. Atlikta dalinė ekspertizė, kurios esmė tokia, kad jeigu blokai buvo, viskas gerai, jeigu jų nebuvo – negerai. Šis klausimas nebuvo išsiaiškintas ir jį su A. A. pastoviai ir gvildeno. Pats siūlė daryti ekspertizę, kalbėjo apie galimą jos kainą. A. A. domėjosi ir ekspertize Lenkijoje. Pasakė jam, kad apsispręstų, ką daro su tomis ekspertizėmis, klausimas neišspręstas, kaip teismas pažiūrės, taip ir bus. Ši tema iki bylos pradžios taip ir liko neišspręsta iki galo. Susidarė tokia situacija, kai atstumas ir nesusikalbėjimas apsunkino gynybą. Kai byla pirmoje instancijoje ėjo į pabaigą, apsitarė dėl A. A. baigiamosios kalbos. Pasakė jam, kad jeigu turi nuoskaudas dėl ikiteisminio tyrimo, prokuroro, tam tikrų pareigūnų, tai nereiškia, kad teismas yra toks. Nereikia sutapatinti visos teisinės sistemos su konkrečiais asmenimis ar pareigūnais. Jis tarsi suprato, tačiau 2018-02-28 atsiuntė savo kalbą kurią surašė dalinai atsižvelgęs į jo žodžius, kad reikia vengti tam tikrų klausimų, t. y. sutapatinti ir kaltinti visą teisinę sistemą. N. temą įrašė ir baigiamojoje kalboje, ir apeliaciniame skunde. Pats jam paskambino. Kovo 6 d. jis atsiuntė pakoreguotą kalbą, kuri vėl beveik niekuo nesiskyrė. Kai jis pasakė baigiamąją kalbą, ji buvo dar emocingesnė, negu surašyta. Tuomet jam pasakė, jog mano, kad nuosprendis bus neigiamas. Taip ir buvo. Teisėja L. priėmė korektišką nuosprendį, tačiau priėmė atskirą nutartį dėl A. A., ir nepamena dar kieno, dėl naujo ikiteisminio tyrimo, kurį taip pat vedė S. E.. Jo (G. R.) piktas nusistatymas truputėlį atšaldė santykius su A. A.. Iš jo užuominų atrodė, kad jis ruošėsi keisti gynėją, tačiau pasakė: „tu niekur neprapulk, apskundimui yra 20 dienų“. Jam atsakė: „tu negalvok, kad per 5 minutes tau parašysiu apeliacinį skundą“. Jis atsirado likus 2-3 dienoms iki termino pabaigos. Pats tuo metu buvo ne Vilniuje. Pasakė jam, kad negali, yra ne vietoje, kad jį perspėjo. Galvojo, kad jis turi kitą gynėją. Net nežinojo, ar parašyta apeliacija. 2018-06-15 jis (A. A.) atsiuntė bendrą informaciją – savo, T. U., prokuroro apeliacinius skundus ir pranešimą apie apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo datą. Tuomet pats pradėjo jam ieškoti kito gynėjo advokato. Suprato, kad advokatas turėtų būti kaunietis, kuris galėtų būti vietoje, nes suprato, kad jam (A. A.) sunku atvykti. Tuo metu vyko pora intensyvių bylų: vadinama „K.“ byla, kurioje dalyvavo labai daug advokatų, ir „Narkotinė“ byla. Nuosprendis byloje buvo priimtas 2018-05-24. Šioje byloje, kurioje dalyvavo pats, D. Z., kiti advokatai. Pradėjo ieškoti gynėjo A. A.. Atrodo, kad klausinėjo J., K., B.. R. V. pasakė, kad turi techninę - finansinę bylą, nebeturi ką joje pasakyti, nėra technikas, reikėtų kokio kauniečio. Pačiam advokatų etika neleidžia pasakyti klientui: „aš tavęs nebeginsiu, todėl kad nesutariame“. Norėjosi jam padėti. Nukentėjo jo dukra, gimė neįgali anūkė dėl pareigūnų veiksmų, buvo sudėtinga padėtis, todėl pats jam negalėjo pasiūlyti ieškotis kito advokato. Iš minėtų advokatų, su kuriais kartu būdavo „Narkotinėje“ byloje, nelabai ką galėjo patarti. Pašnekėjo su R. V., pasakė, kad reikia advokato, išmanančio techninius – finansinius klausimus. Jis pasakė vieną iš Z raidės rusišką, vieną lietuvišką pavardę ir K. J. – advokatą iš Kauno. Bet pasakė, kad jo nepažįsta, jis yra technikas - finansistas, kaunietis.

Su D. Z. kartais susitikdavo, pasiųsdavo vienas kitam klientus, nueidavo ir kavos atsigerti, pašnekėdavo apie keliones, žvejybas, bet nebuvo draugai tiesiogine prasme. Tai būdavo nedaugiau nei kolegiškas bendravimas. Pradžioje pakalbėjo apie „Narkotinę“ bylą, kurioje jis gynė N.- N., pats gynė V. G., o advokatas R. V. – G. brolį. Tai buvo 2018 m. kovo pirmos dienos. Pamena, kad pats vienas atskirai sakė baigiamąją kalbą byloje, kurioje gynė V. G.. Po posėdžio priėjo prie D. Z., pradėjo kalbėti apie tą bylą, apie jo klientę N. Tuomet jo (D. Z.) paklausė, gal jis pažįsta K. J.. Sakė, kad yra toks, arba surasime ką kitą. Šis pokalbis su D. Z. įvyko 2018 m. kovo pirmomis dienomis. A. A. byla pirmojoje instancijoje dar buvo nebaigta, bet pats jau buvo gavęs jo baigiamąją kalbą, kur jis (A. A.) labai emocingai pasisakė. Tada realiai apsisprendė jam ieškoti kito gynėjo. Tada su D. Z. pokalbis tuo ir baigėsi. Nuosprendis A. A. byloje buvo priimtas 2018-04-23. Pats padarė nuosprendžio kopiją, esminių dokumentų kopijas ir kažkokiame posėdyje atidavė D. Z.. Pasakė, kad atiduotų K. J. ar kitam, kuris imsis tos bylos. D. Z. pasiėmė dokumentus. Artėjo vasara, nebežinojo, ar dar gina A. A., nes apeliacijos jam nerašė. Birželio viduryje gavo apeliacinius skundus dėl A. A. ir T. U..

2018 m. liepos gale atostogavo Nidoje ir sutiko kaunietį advokatą V. M. kuris A. A. byloje gynė kitą asmenį. Paklausė jo ar pažįsta advokatą K. J., pasakė, kad nori kažkam perleisti klientą. Pasakė, kad jo asmeniškai nepažįsta.

Laukė, kol baigsis vasara. Kartais klientas (A. A.) paskambindavo dėl kito epizodo – Kauno, kur bylą išskyrė atskira nutartimi. Pats nė karto ten nebuvo apklausoje, ar teisme, nežinojo, kas jį gina, kas rašė apeliacinį skundą. Vasara atėjo į pabaigą ir pats vėl susirado D. Z.. Susitiko, pasakė jam kada paskirta byla. Specialiai nurodė laiką, kad jeigu imsis bylos kitas gynėjas ar net D. Z., kad žiūrėtų savo darbo grafiką. Ta informacija buvo pateikta profesiškai, kolegiškai.

Kažkada kitą kartą vėl bendravo su juo (D. Z.). Žino, kad D. Z. mėgsta pradėti kalbą nuo pinigų. Jeigu vieni advokatai bando išsiaiškinti bylos esmę ir tik tada apie pinigus, tai D. Z. buvo tas, kuris apie pinigus pašnekėti nepamiršta. Antrame susitikime norėjo šnekėti, kad jis (D. Z.) suvestų su tuo žmogumi. Jis pradėjo įnirtingai klausinėti, „ko tie tavo klientai nori“. Kadangi buvo atsiųstos tiek T. U., tiek A. A. apeliacijos, pagalvojo, kad jie toliau kartu ginsis, kartu norės spręsti techninės ekspertizės klausimus. D. Z. pirmame pokalbyje buvo sakęs, kad reikalingos ekspertizės, reikalingi kaštai, kiek kainuos, pats nežinojo. Su A. A. daug kartų kalbėdavo, kiek gali kainuoti - dešimt, penkiolika ar dvidešimt. Tos kalbos pastoviai vyko iki paskutinės akimirkos. D. Z. paklausė ko tie žmonės nori. Ką pats (G. R.) galėjo pasakyti, jeigu turėjo jų apeliacinius skundus ir jie prašė išteisinti. Pasakė, kad nori išteisinimo. Tada jis (D. Z.) paklausė: „kokios galimybės“. Pačiam jo kalba pasirodė provokacinio pobūdžio, nes jo ne to prašė. Prašė, kad jis supažindintų su K. J. arba kitu asmeniu, kuris gali imtis tokių bylų. Nemanė, kad D. Z. vienas imtųsi tokios bylos. Jis nebuvo techninių bylų specialistas. Jis galėjo eiti su kažkuo į kompaniją, būti kaip antras advokatas, gal ir pats būtų ten buvęs, nežino. Į tokį D. Z. klausimą atsakė priverstas, „presuojamas“. Pats suprato, jeigu jam D. Z. nepasakys ir nepatenkins jo materialinio suinteresuotumo, ar pasakys: „koks tavo reikalas“, tada prašymas bus pamirštas.

Šitos bylos posėdis įvyko rugsėjo 20 d. A. A., ir pats jį palaikydamas, prašė skirti techninę ekspertizę. Techninę ekspertizę prašė skirti ir T. U.. Prašymai dėl techninės ekspertizės buvo atmesti. Jeigu pradžioje T. U. prašė, palaikė tą temą, po to jis nebenorėjo, kad skirtų, nebematė tikslo. Jų pozicijos išsiskyrė. Pats su T. U. niekada nėra kalbėjęs. Po šio posėdžio pačiam kilo tam tikrų apmastymų, kad jeigu rekomenduos kažkokį advokatą ar techninę ekspertizę, pats bus atsakingas už tokią techninę ekspertizę, nes A. A. jo (G. R.) kaip gynėjo klaus, ar reikia ją daryti. Klausimas pasidarė keistokas, nes tarsi teismas pasakė, kad tos techninės ekspertizės nebereikia, kad čia yra finansinė byla.

Išėjus iš posėdžio pasakė, kad A. A. apsispręstų. Pasakė, kad yra pamąstymų apie vieną tokį ekspertą K. J.. Tai, kad K. J. yra advokatas, gal sąmoningai nutylėjo. Matydamas, kad laikas eina, vėl susirado D. Z. ir pradėjo spausti: „arba tu mane suvedi su tuo žmogumi ar su kitu, arba ne“. Sutarė susitikti Kaune. Nei D. Z. paskambino, nei pats jam skambino. Pats pagalvojo, kad yra labai daug problemų šioje byloje ir gali įsivelti į neaiškumus, juo labiau, kad D. Z. buvo pasakęs sumą, kurios neturėjo – pats nekalbėjo nei su T. U., nei su A. A. dėl tų dvidešimt penkių. Dėl savo dviejų tūkstančių buvo sutarę – už instanciją po tūkstantį. Pagalvojo, kad gali pakliūti į labai komplikuotą situaciją. Nutarė šios idėjos atsisakyti. Todėl nesiskambino nei su D. Z., nei su A. A.. Su K. J. taip pat nebendravo. Taip šis klausimas ir užsidarė. Po to kažkokiame posėdyje pamatė, kad D. Z. galbūt jo (G. R.) dalinai vengia. Pats pasirinko toliau ginti A. A.. Gruodžio gale teismas paskyrė finansinę ekspertizę. Kaip ir kada buvo atlikta ekspertizė, nežino. Negavo teismo nutarties dėl ekspertizės. Sužinojo, kad ekspertizė paskirta, nes buvo atšaukti vėlesni posėdžiai, o kada ji buvo atlikta, nežino iki šiol.

Stebina, kad kaltinimas remiasi D. Z. interpretacijomis dėl pinigų – dvidešimt penkių tūkstančių, kad jis sako, jog jis (G. R.) siūlė du jam (D. Z.), du sau ir dvidešimt teisėjui. Nei D. Z. to klausė, nei pats į tokį klausimą davė tokį atsakymą. Jokių intencijų dėl teisėjų nebuvo visiškai. Jeigu būtų A. A. užsiminęs, mano, kad jis jį (G. R.) būtų pats pridavęs. Juolab kad vienas teisėjas nieko nesprendžia. Pačiam net minties nebuvo, kad D. Z. kalbėjo su kažkokiais teisėjais. Jokių pinigų niekas nesiūlė nei T. U., nei A. A., nei pats jų prašė.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad A. A. atstovavo pagal susitarimą. Su juo buvo sunku susitarti, bet tarėsi už instanciją po 1 000 eurų, jeigu užsitęs procesas, gal jis kažkiek primokės. Apygardoje procesas užsitęsė. Situacija buvo ta, kad apie pinigus buvo sudėtinga šnekėti, nes jautė, kad jeigu reikalaus daugiau pinigų, jų tiesiog negaus. Ruošėsi jam surasti kitą gynėją, ir būtų ne etiška paprašyti daugiau pinigų. Byla buvo ne ordinarinė. Tai ne pirmas kartas, kai byloje gini, lotyniškai sakant „Pro bono“, ar tu negauni honoraro, arba byla užsitęsia ir klientas negauna reikiamo rezultato, jį nuteisia ar priteisia kažką iš jo, jis tiesiog tau nesumoka. Pats nėra advokatas, kuris paduoda į teismą, rašo laiškus, grasina. Turi savigarbos ir geriau išlaiko savo vertę. Iniciatyva pakeisti A. A. gynėją kilo jo (G. R.) iniciatyva, A. A. neišsakė tokios pozicijos. Norėjo jam pateikti konkretų kandidatą, manė, kad pasiūlydamas kitą gynėją, aiškiai parodys, kad pats jo ginti nebenori. Situacija ir klientas A. A. buvo ne standartiniai ir dėl emocinių dalykų nedrįsto atsisakyti dirbti su žmogui, kuris turi invalidę anūkę, negalėjo prognozuoti jo reakcijos. Galėjo jam pasiūlyti ir patį D. Z., bet nelaikė jo technikos specialistu, norėjo A. A. kažką konkrečiai pasiūlyti.

Honoraro sumos ir jo (G. R.) uždarbis yra eurais, ne litais. Teiginys, kad jo (A. A.) galimybės dvidešimt ar daugiau, niekuo neparemtos, daugiau yra hipotetinis. Tiesiog emociškai pasakė, turbūt paremtas ekspertizių kaštais, kurios galėjo kainuoti dešimt, penkiolika, dvidešimt ir trisdešimt ir taip toliau. Laikė, kad klausimas dėl kaštų turi būti užduodamas ne jam (G. R.). Dvidešimt - suma nebuvo skirta gynėjui. Ji buvo skirta visoms ekspertų, ekspertizės išlaidoms. Jeigu ekspertizė mažiau kainuos - gal kažkokiam atstovui. Ekspertizė buvo būtina. Apie ekspertizės kainas su A. A. šnekėjo ir šnekėjo. Pasakė jam: „tu esi specialistas - technikas, tu ieškokis“.

Pokalbyje su D. Z. pats pasakė repliką, kad „reikia ir mums abiem dasidengti“. Pats pasakė dvidešimt penki, tame tarpe pasakė „mes“, nes manė, kad jeigu jis šnekės su K. J. ar kitu atstovu, kad žinotų, kad jo (G. R.) dalį jo (G. R.) klientas turi atiduoti.

Į klausimą „kodėl D. Z. turi žinoti, kiek klientas jums liko skolingas“, kaltinamasis paaiškino, kad matė, jog jis turi interesą. Galvojo, arba jis ruošiasi pats pasiūlyti tą bylą, nes pats jo klausė: „gal ir tu norėsi“, į ką jam (D. Z.) aiškiai pasakė, kad pats iš tos bylos norėtų pasitraukti. Žinojo, kad D. Z. mėgdavo apie pinigus pašnekėti iš karto. Pats bandė išsisukti iš tų klausimų. Tai nebuvo paties iniciatyva.

Kai pokalbyje kalbama „jam dvidešimt“, pats nežinojo kam. Manė, kad tai skirta atstovui, kuris imsis tos bylos.

Į klausimą, kokia buvo kaltinamojo reakcija ir kaip jis vertina D. Z. pasakymą: „gerai, tai aš pas jį, pas jį aš buvau jau matai, jis iš atostogų grįžo“, kaltinamasis paaiškino, kad jis (D. Z.) kažką pastoviai šnekėjo abstrakčiai, kad jis bendravo. Jis visą laiką taip sakydavo: buvau, nebuvau – tai jo pokalbio sudėtinė dalis. Paskutiniame susitikime pats jį pradėjo spausti, susitikti Kaune ir kad jis duotų tą žmogų. D. Z. pasišnekėjimai buvo visą laiką abstraktūs. Kai jį prispaudė, kad susitikti Kaune, jis dingo.

Nebuvo nė vieno iš susitikimų su D. Z., kad būtų susitikę ir kalbėję tik dėl šios baudžiamosios bylos - dėl A. A., dėl ekspertizės.

Tyrėjui duotų parodymų metu neužsiminė apie ekspertizę. Kaip ir sakė, tie parodymai buvo duoti tam tikroje situacijoje, tam tikroje psichologinėje būsenoje, stresinėje ir dėl sveikatos būklės, vaistų. Tuo metu pats net nepagalvojo, kad tai yra reikšminga. Vėliau atsisakė duoti parodymus, nes matė, kad tyrimas vyksta kryptingai. Pagalvojo, kad bus geriau, kad išklausytų teismas ir pats nesukels pavojaus kitiems asmenims ir jų reputacijai.

Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisme metu, jį (G. R.) atstovavo vienas gynėjas. Gali pasakyti, kodėl atvažiavo R.Jie abu buvo geri draugai. Pats jų klausė, ar duoti parodymus. Tada su gynėjais apie savo būklę nekalbėjo. Jie žinojo, kad yra grįžęs iš kelionės. Su R. kartu ir važiavo.

Dėl V. R. epizodo

Kaltinamasis G. R. paaiškino, kad šitas epizodas turi savo priešistorę. 2019-02-27 jam (G. R.) pareikštame pranešime apie įtarimą šitas epizodas nebuvo inkriminuotas, nors jeigu pažiūrėti bylos medžiagą ir kuo remiantis inkriminuojama šita nusikalstama veika, matyti, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuroras šita informacija disponavo nuo pat pradžios. Šitas įtarimas buvo pareikštas 2019-12-16. Po to, kai buvo paleistas iš sulaikymo ir atsisakė duoti parodymus. Teigia, jog dažnai buvo kviečiamas į STT būstinę ir kiekvieną kartą buvo surandamas vis kažkoks pretekstas. Vieną kartą pasiūlė pakomentuoti garso įrašus, pats atsisakė tai padaryti, kitą kartą buvo surengta akistata su Z., tada taip pat atsisakė. Pats visą laiką motyvuodavo, sakė, kad negali dalyvauti akistatoje, nes negali užduoti klausimų Z., nes nors prieš tai buvo prašęs leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, po to irgi prašė, bet tie prašymai tenkinti nebuvo. Kiekvieną kartą susitikimai su tyrėju baigdavosi mandagiai, bet visada, palydint iki budėtojo, buvo pakankamai įkyriai siūloma prisiimti kaltę ir prisipažinti, užsimenant, kad jeigu neprisipažinsi, bus daugiau kaltinimų ir t. t. Paskutinis toks kartas buvo, kai jo (G. R.) buvęs gynėjas R. paskambino ir pasakė, kad prokuroras G. N. siūlo prisipažinti. Tuomet pats pasakė, kad nesutinka. Advokatui R. nuvažiavus pas prokurorą G. N. ir jis pakankamai intensyviai buvo raginamas, netgi užsiminė apie tai, kad jeigu jis (G. R.) nesutiks visur žiniasklaidoje bus minima G. R. pavardė ir inkriminuojama veika. Pats ir tuo kart atsisakė tai padaryti. Tada buvo iškviestas į STT ir buvo įteiktas 2019-12-16 įtarimas, kuriame inkriminuotas šitas Klaipėdos epizodas.

Kaltinamasis nurodo, kad susipažinus su kaltinamuoju aktu, kilo labai daug neaiškumų. Jis surašytas labai painiai ir nelogiškai, todėl kalbant apie Klaipėdą, yra sunku gintis, nes nesupranta kuo yra kaltinamas, nuo ko turi gintis.

Kaltinamasis nurodo, kad kalbant apie aplinkybes dėl šito epizodo, pritaria liudytojo R.o ir liudytojo B. duotiems parodymams teisme. Buvo tokia visiškai tradicinė ir standartinė situacija advokato darbe, kai tau paskambina kažkoks žmogus ir paprašo tavo paslaugų ar konsultacijos. Kartais jis nurodo kažkokį asmenį, kuris tave rekomendavo. Šis atvejis buvo toks pat. Kreipėsi R..Tai buvo, berods, 2018 metų vasara. Telefonu jis kažką trumpai paaiškino. Pasiūlė jam susitikti, nes telefonu čia nieko neišpasakosi, nes kiekvienas asmuo savaip mato savo problemas. Todėl su juo buvo ne kartą susitikę. Buvo susitikę ir pas save kontoroje Vilniuje, ir Klaipėdoje jo darbovietėje, ir telefonais bendravo. Jis atnešė visą bylą dėl jo nuteisimo, kad jis neva sumušė kažkokį nepilnametį asmenį. Žodžiu išdėstė aplinkybes. Jis yra (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius. Jie buvo neviltyje, nes kažkas naktį sistemingai pradėjo daužyti autobusams langus. Jis pats su žmonėmis pradėjo budėti naktį ir jie pagavo nepilnamečius nusikaltimo vietoje, t. y. daužant langus, iškvietė policiją. Situacija buvo elementari, policija apžiūrėjo, medikai, paaugliai buvo nesumušti, buvo iškelta byla ir pakankamai greitai buvo pareikšti turtiniai reikalavimai žalos atlyginimui šitų vaikų tėvams. Tada prasidėjo atvirkštinė reakcija, kada buvo parašyti pareiškimai ant R., kad neva jis sumušė kažkurį nepilnametį. Situacija buvo tokia, kad viskas rėmėsi nepilnamečių vaikų parodymais ir tas sprendimas buvo nenuspėjamas. Pats pasiskaitė tą bylą. Bendraudavo su daug kolegų, tame tarpe dalykiškai ir su D. Z.. Vieną kartą vasarą D. Z. užsiminė, kad turi tokią bylą Klaipėdoje, gal jis norės nuvažiuoti pasideginti prie jūros, gal norėtų pažiūrėti tą bylą, kokia jo nuomonė. Tai yra elementarus dalykas. Lygiai taip pat D. Z. jam (G. R.) yra pasiuntęs ne vieną žmogų konsultacijai. Išklausydavo situaciją, pasakydavo savo nuomonę ir tiek, viskas tuo ir baigdavosi. Ši situacija buvo panaši. Kai R. davė šitą bylą dėl savo asmeninio nuteisimo, jis taip pat padavė krūvą dokumentų dėl kažkokių verslo subjektų Vilniuje įsiskolinimų (duomenys neskelbtini). Pats tų popierių beveik neskaitė, tačiau esmė buvo tokia, kad šitos vilnietės įmonės samdydavo (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kuriuos komandiruodavo į Skandinaviją dirbti. R. sakė, kad yra 2 tokie reikalai, kad jeigu jis (G. R.) imsis šito, gal imsis ir šito. Pats suprato, kad gal tai buvo kaip bandymas sudominti šituo darbu. Pats D. Z. perdavė dokumentus tik dėl R. nuteisimo. Kadangi iš R. buvo gavęs visą bylą, padarė kaltinamojo akto, nuosprendžio, gal liudytojų parodymų kopijas ir atidavė. D. Z. pasiėmė, laisva ranka pasakė, kad pažiūrės ir viskas tuo baigėsi. Realiai kažkada susitikę pasišnekėjo, ir tuomet D. Z. pasakė, kad pats nesiims tos bylos. Lygiai taip pat buvo ir su R.. R.s pradėjo klausti, kaip čia bus. Jam pasakė, kad negali garantuoti jokios sėkmės, čia teismas sprendžia, jeigu nori, galima rašyti dokumentus, ruošti visą paketą. Kalba ėjo ne apie tai, kiek tai kainuos, bet iš esmės jam (R.) gal užsiminė, ar jam apsimoka samdyti advokatą vilnietį, nes reikia važinėti, gaišti laiką, t. y. galimai norėjo jį atkalbėti nuo kito gynėjo ieškojimo, nes pačiam atrodė, kad jo gynėjas yra pakankamai stiprus. Kaip parodė vėlesni įvykiai, kuriuos sužinojo tik susipažinus su savo byla, 2019-01-24 R. buvo išteisintas. Mano, R. buvo nepatenkintas, paprašė atiduoti visus dokumentus. Pats irgi buvo nepatenkintas, nes įdėjo darbo, jautėsi dalinai skolingas prieš kolegą, sugaišo savo laiką, bet ten jo pavaldiniu dirbo vaikystės draugas, su kuriuo mokėsis nuo pirmos klasės, kuris jį (G. R.) rekomendavo R.., todėl manė, kad ko gero bus geriau savo nepasitenkinimą pasilikti sau. Taip ir padarė. Tuo viskas dėl Klaipėdos ir baigėsi.

Atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad D. Z. siūlė tą bylą. Kadangi byla Klaipėdoje, jam pasakė, kad jeigu norės jos imtis, galės važiuoti vasarai pasideginti prie jūros ar panašiai. Detalių, kad važiuotų, imtų, kad pats jam duoda ar jį rekomenduoja, nebuvo, tiesiog buvo pasakymas juokais. D. Z. davė dokumentus, kad jis susipažintų. Pats tikrai negalėjo jam (D. Z.) siūlyti važiuoti į Klaipėdą, nes tada puikiai turėjo suprasti, kad siųsdamas savo kolegą į Klaipėdą, pats atsako už tam tikrus kaštus, dėl kurių jokių įgaliojimų neturėjo. Negalėjo siųsti žmogų per visą Lietuvą į Klaipėdą, gaišti visą dieną, deginti kurą ir po to pasakyti ačiū, kad pasakė savo nuomonę. Juo labiau, kad pats buvo išsakęs savo poziciją, kad klientas buvo pakankamai skūpus.

Kada gimė ir realizavosi sprendimas nutraukti bendradarbiavimą, pagalbos teikimą R., negali atsakyti, bet buvo didelė pertrauka. Gal tai buvo 2018 metų vasaros pabaigoje. Laikas buvo ilgokas, nes bu. būtų, tarkim, pasakęs, kad vasarą yra paskirtas kažkoks teismo posėdis, kažkokia data, tai būtų turėjęs atsparos tašką, kiek turi laiko. Dabar nieko nežinojo, paties niekas neragino pasakyti atsakymą, juo labiau ir iš Z. nesulaukė jokio pasakymo. O tai, kad kaltinamasis prašė paskirti kažkokiam konkrečiam teisėjui, tai atrodo truputį juokinga. Gal D. Z. jį (G. R.) su kažkuo kitu painioja. Visi žino, kad bylos skiriamos kompiuteriniu būdu, kad yra tam tikra tvarka, visi pėdsakai kompiuteryje lieka. Todėl prašyti, kad byla būtų paskirta konkrečiam teisėjui, skamba truputį absurdiškai. Tą paneigia ir teisme apklausti liudytojai P., J., S., M..

Su telefoniniais pokalbiais yra susipažinęs. Mano, šitie pokalbiai negali būti laikomi teisėtais įrodymais ir duomenimis, kuriais galima remtis byloje. Jie yra gauti neteisėtu būdu, t. y. teismui nedavus leidimo D. Z. darbo patalpose įrengti, eksploatuoti, demontuoti vaizdo ir garso įrašymo aparatūros bei klausytis slapta pokalbius konkrečių asmenų. Pats šitoje vietoje atsiduria tokioje dviprasmiškoje padėtyje. Iš vienos pusės sako, kad tie pokalbiai yra neteisėti, iš kitos pusės - pats turi juos komentuoti. Tvirtina, kad tikrai nesiūlė pinigų.

Pacitavus 2018-08-20 pokalbį tarp D. Z. ir kaltinamojo (t. 1, b. l. 213-219), paaiškino, kad kai kalbėjo su D. Z. pirmą kartą, jo paklausė, ar jį domintų tokia byla. D. Z. pasakė, kad duok, saviškiai pažiūrės. Suprato, kad jis pats net nežiūrės, nes buvo vasara ir D. Z. buvo labai atsipalaidavęs. Kitą kartą jam padavė tas kopijas. Tada abstrakčiai ir pašnekėjo. Pats suprato, kad gal bus kitas advokatas. Tiesiog buvo prašymas išreikšti nuomonę.

Sakydamas „pilnas servisas“ turėjo omeny, kad iki kasacijos, skundų rašymas, pilnas važiavimas į bylas ir, jeigu reikės, kvietimas papildomų liudytojų. Kiekvienas teisininkas žino, kad ne visos bylos baigiasi apeliacinėje instancijoje. Būna ir kasacija, ir, kas dabar ypač populiaru, tarptautiniai teismai, Europos bendrijos teismai. Pačiam susidarė vaizdas, kad R. buvo labai stipriai nusiteikęs bylinėtis. Be abejo, jeigu būtų nereikėję, būtų nereikėję, čia tiesiog buvo toks pasakymas.

Sakydamas „bet tai bus brangiau“, turėjo omeny, kad jeigu bus įtraukti papildomi advokatai, kainuos brangiau. O tai, kad D. Z. sakė kažkokius vardus, pats tada iš vis nefiksavo. Be abejo, jeigu dalyvautų daugiau advokatų, būtų brangiau. Pats gali kalbėti tik už save. Galbūt pats būtų tikrai simboliškai ėmęsis tos bylos, nes dirbo vaikystės draugas, pats manė, kad nuo jo (G. R.) pozicijos priklausys ir jo (draugo), kaip pavaldinio, kažkokie santykiai su generaliniu direktoriumi, bet negalėjo nieko garantuoti, todėl iš karto nusprendė atsisakyti. Kai su R. išsiskyrė, pats dar nežinojo, nei kada byla bus nagrinėjama, nei rūpėjo, kas ją nagrinės. Pakankamai šaltai su R. išsiskyrė ir daugiau visiškai nesidomėjo ta byla. Buvo neįdomu.

Sakydamas „Ne, ne, tai aš, aš turiu paėmęs“, turėjo omeny, kad buvo paėmęs bylas, tiek R. baudžiamąją bylą, tiek dėl kreditorinių reikalavimų. Pats manė, kad visgi kažkokią dalį bylos ar kažkokius įsiskolinimus pats ar su kolegomis galės imtis ir tai galės kompensuoti kažkokių kolegų advokatų kažkokius įdėtus darbus. D. Z. pozicija matėsi pakankamai finansiškai išreikšta, netgi per daug išreikšta, kad jis nori, kad už viską būtų sumokėta. Pats dažnai į jį kreipdavosi, jis rekomenduodavo kitus kolegas. Suprato, kad D. Z. tuos dokumentus kažkam perdavė paskaityti, ar tai savo kontoros kolegoms, ar kažkam ir už tą darbą reikėjo sumokėti. Pats (G. R.) sakė, kad yra paėmęs dokumentus. Jeigu žiūrėti iš pokalbių konteksto, akivaizdžiai matyti, kad R. jokių pinigų nedavė. Ne veltui jį pavadino „žmotu“. D. Z. pats patvirtino, kad jokių pinigų nebuvo. Su juo kalba apie pinigus nėjo. Galbūt perkeltine prasme D. Z. bandė sužinoti, kiek čia reikės įdėti darbo į šitą bylą, kiek važinėti. Jokių pinigų nebuvo.

Pacitavus 2018-09-06 pokalbį tarp D. Z. ir G. R. (T. 2, b. l. 1-3), paaiškino, kad sakydamas „Aš tau iš karto atiduodu tas, kas bent simboliškai priklauso“ turėjo omeny butelį. D. Z. davė simboliškai butelį už tai, kad jis ar kažkas kitas sugaišo laiko skaitant tuos dokumentus. Buvo kolegiškas butelio davimas. Kaip matosi iš pokalbio, D. Z. net nustebo „O už ką čia?“ Gal jis iš viso neskaitė tų popierių. Pasakė D. Z. „Čia už Klaipėdą. Ten atvažiavo“, nes buvo atiduoti dokumentai. Visi dokumentai buvo atiduoti R.. Nežino, ar pats buvo nuvažiavęs, ar R. buvo atvažiavęs. Iš savo pinigų nupirko D. Z. butelį, kaip draugiškumo ženklą. Tai dar kartą rodo, kad jokių pinigų nebuvo, nes mano, tada D. Z. būtų paklausęs, o kur pinigai, bet kažkodėl to nėra, jis net nežino, už ką jam duoda tą butelį.

Frazę „Už kuo pigiau nieks netraukia“ pats šiaip pasakė, nes buvo pakankamai nepalankiai nusiteikęs R. atžvilgiu, nes susidarė įspūdis, kad jis galbūt kaip generalinis direktorius įsivaizduoja, kad visi jam turi dirbti nemokamai. Pats turėjo tokią mintį, kad už „ačiū“ jam nedirbs. R. net nepasiūlė ir nepaklausė, ar jis kažkiek skolingas už konsultacijas, už pastebėjimus ir t. t.

R. norėjo būti išteisintas. Pačiam susidarė įspūdis, kad jis galėjo to tikėtis. Pats jam pasakė savo nuomonę, bet taip pat pasakė, kad negali to garantuoti, nes pakankamai žinau, ką reiškia tuometinis furoras, kai yra vertinami nepilnamečių vaikų parodymai. Ten netinka tas posakis, kad vaikų žodžiais šneka tiesa. Ten matėsi, kad pareiškimai ant R. atsirado tada, kai (duomenys neskelbtini) pradėjo reikšti finansines pretenzijas konkrečių vaikų tėvams dėl žalos už išdaužytus langus. Tai detalės, bet jį išteisino.

D. Z. pasakymą, kad jis pakalbės su Z., gal ir girdėjo, bet nefiksavo, nežino ar pats ten ką komentavo per daug.

Liudytojas V. R., paaiškino, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Turėjo teisminį procesą, kurį pralaimėjo, tai kažkiek domėjosi advokato pakeitimu. Vienas iš advokatų, į kuriuos kreipėsi, buvo advokatas G. R.. Jam buvo padavęs dokumentus, bet po kažkurio tai laiko jis pranešė, kad atsisako imtis gynybos.

Buvo pripažintas kaltu epizode, kai įmonės teritorijoje 4 dienas daužė 12 autobusų langus. Savaitgalį, pats, kaip įmonės vadovas, vaikštinėjo po įmonės teritoriją. Atėjo vaikai daužyti toliau langų. Pats juos vaikė. Kai paskaičiavo žalą, parašė ieškinį 60 000 Eur sumai. Tada prieš jį (V. R.) atsirado ieškinys, kad sukėlė tiems vaikams skausmą. Dėl to pirmos instancijos teisme buvo pripažintas kaltu. Pirmos instancijos teismo galutinis rezultatas netenkino, nes nesijautė kaltas. Galvojo, ar advokatai kažką ne taip padarė, ar teismas. Vienas iš naujai pasirinktų gynėjų buvo G. R., kurį parekomendavo kolega, kuris su minėtu advokatu kažkada kartu mokinosi. Buvo rekomenduoti ir kiti advokatai. Pats galvojo imti stipresnį baudžiamosiose bylose. Susitiko su G. R., susipažino. Po to jis atsisakė imtis bylos. Dar buvo diskusija dėl įmonės klausimų, bet bylos kartu neturėjo. Susitikimo metu G. R. papasakojo, davė nuotraukas. Jis sakė, kad jam reikia laiko susipažinti. Po kurio laiko jis sakė, kad dokumentai gerai surašyti, teismo sprendimas ginčytinas, nes liudytojų parodymai skirtingi, todėl neapsimoka keisti advokato. G. R. už tą susipažinimą atlygio negavo, apie jį nekalbėjo. Nebuvo kalbos apie teisėjus, apie pinigus, apie galimybes ir metodus, bet jei jis atsisakė, tai kam apie tai ir kalbėti.

Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apklausos protokolą (t. 3, b. l. 10-11), liudytojas paaiškino, kad tardytojas įkyriai gal 28 kartus klausė, ar daugiau nei 1000, todėl pasakė, kad galvoja, gal ir daugiau, nes advokato iš Klaipėdos paslaugos apie tiek kainuoja, tai iš Vilniaus, supranta, kad daugiau.

Susitikimo su G. R. metu nekalbėjo apie teisėjų kolegiją. Su gynėju K. nebuvo kalbos apie teisėjo kvalifikacijas. Teismo sprendimas kėlė abejonę, nes kai vaikų parodymai skiriasi, parodytos nuotraukos, bet į visa tai nekreipiama dėmesio, tai toks sprendimas kėlė diskusijas. Apeliacinėje instancijoje gynė tas pats advokatas. Buvo priimtas palankus sprendimas, įsiteisėjo apygardos teismo sprendimas.

Atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, kad nebuvo nepatenkintas gynėjo K. darbu, tik teismo sprendimu buvo nepatenkintas. Pats nėra teisės specialistas, reikėjo pasikonsultuoti. Ir įmonėje duoda pasigilinti ne vienam advokatui. Tai ir čia buvo tikslas įvertinti advokato darbą. Nenori vertinti advokato K.. Nebuvo priekaištų advokatams, bet norėjo išgirsti iš kito advokato alternatyvią nuomonę. G. R. rekomendavo V. B. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrųjų reikalų skyriaus vadovas. Sakė, kad pažįsta advokatą iš Klaipėdos, kad jį žino kaip kvalifikuotą advokatą. Pats asmeniškai G. R. nepažinojo. Nebuvo kalbos, kad šis advokatas veikia ne tik teisėtais metodais. K. surašė apeliacinį skundą. Su G. R. buvo susitikęs 2 kartus: vieną kartą Vilniuje, kitą - Klaipėdoje. Gal ir galėjo būti 2-3 susitikimai. Nebuvo G. R. paliktas honoraras ir nebuvo sudaryta su juo sutartis. Iš karto R. R. nepažadėjo, kad gins. „Namų darbai“ - tai G. R. susipažins su bylos medžiaga. Nesakė, kad jei apsiims ginti, tai žada teigiamą sprendimą. Nepamena, kaip konkrečiai jis komentavo atsisakymą ginti. Į tai nesigilino, nes turi ir turėjo rimtesnių reikalų, kaip įmonės vadovas. Dar buvo kalbėjęs su G. R. dėl atstovavimo įmonei, paliko dokumentus dėl Skandinavijos partnerių, dėl jų neatsiskaitymo, bet kai nebuvo sutarta dėl gynybos baudžiamojoje byloje, tai ir tie įmonės reikalai taip ir liko. G. R. nebuvo sumokėjęs jokių pinigų. Advokato D. Z. nepažinojo.

Telefonu yra kalbėjęs su G. R.. Nepamena ar yra G. R. kvietęs atvykti į Klaipėdą. Nebuvo kalbos, kad jis rekomenduotų kitą gynėją. Su G. R. nieko nebuvo, niekuo ir nesibaigė. Specialių susitikimų nebuvo. Gal telefonu yra klausęs po mėnesio, apie Skandinavijos reikalus, bet apie baudžiamąją bylą - ne.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. G. R. pažįsta jau 50 metų, nuo pirmos klasės, iki šiol bendrauja. Datos nepamena, bet pamena, kad įmonės direktorius pralaimėjo bylą ir prasitarė, kad kitoje instancijoje reikėtų ieškoti iš Vilniaus gynėjo. G. R. pažinojo, tai jį ir parekomendavo.

Pats tada dirbo UAB (duomenys neskelbtini) bendrųjų reikalų skyriaus vadovu, o V. R. buvo generalinis direktorius.

Paties ta byla nelietė. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) stovėjo nenaudojama technika, buvo daužomi langai eilė dienų. Buvo lyg tai šeštadienis, apsauga per kameras pamatė, kad vėl langai daužomi, apie tai pranešė R., jis atvyko ir iškvietė policiją. Paauglių tėvai, tikėtina, pradėjo regzti planą, kad išvengti bausmės, kad direktorius tuos jaunuolius sumušė. V. R. buvo nuteistas. Tada pamąstė, kad reikėtų imti advokatą „su vardu“ iš Vilniaus. V. R. lyg tai kažko ypatingo nesakė, kad jis būtų nepatenkintas savo advokatu. Kolegoms vadovas pasakojo, kad nepatenkintas sprendimu, kad teismas kryptingai pažiūrėjo, gal advokatai kažko tai nepadarė. Pats nieko nežino apie teisėtus ir neteisėtus G. R. metodus.

Atsakinėdamas į klausimus liudytojas paaiškino, kad G. R. nesakė, kad veikia per teisėjus ir mokėdami jiems kyšiai. Iki karantino G. R. keletą kartų per metus atvažiuodavo pas jį (V. B.). Vieno atvykimo metu supažindino su V. R. ir paliko juos kalbėtis. V. R. yra įmonės vadovas, su nėra tokie artimi santykiai, kad viską pasakotų. Po kurio laiko V. R. pasakė, kad G. R. šios bylos nesiims, lyg tai sakė, kad slidi tema, susijusi su vaikais, tačiau nekonkretizavo kodėl nesiėmė tos bylos. V. R. nėra sakęs, kad sumokėjo pinigus. Neminėjo ir G. R., kad iš V. R. paėmė pinigus. Niekada nesikiša į kitų reikalus.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, nes jis buvo jo (A. A.) gynėjas. Buvo tokia situacija, kad žmogus 4 kartus teistas, pareigūnų naudai iš jo (A. A.) ir T. U. pareikalavo 20 000 eurų, priešingu atveju, jis duos prieš juos parodymus, išeis sausas, o jie (A. A. ir T. U.) bus apkaltinti. Taip ir atsitiko. Tas žmogus nubaustas tik 3 000 eurų bauda, o pačiam nuo 2019 m., kai tik pakelia klausimą, kad yra nesąžininga, prasideda vis nauja byla, nauji kaltinimai. Buvo keršijama, kad viešina, kad nesutinka, prisikasė prie dukters. Prokuroras lygioje vietoje, be jokio pagrindo padarė baudžiamąją bylą, nėščią privertė nešioti dėžes, įvyko du persileidimai ir priešlaikinis gimdymas. Paties gyvenimas susiklostė, kad įmonė buvo sužlugdyta, areštuotos sąskaitos. Buvo pasakyta, kad įmonė bus sužlugdyta ir bus padaryta taip, kad nesinorės gyventi. Taip pasakė valstybės tarnautojas. Pasisamdė advokatą, kad pagelbėtų ir sulaukė keisto vizito su areštais ir sulaikymu. Dvi paras pralaikė žeminančiai, su bendru tualetu, įmeta asmenį, kuris parą laiko terorizuoja, daro spaudimą, bando iškvosti tai, ko nesi nedaręs. Buvo sakęs parodymuose, kad apie pinigus buvo kalbėta vieną ar du kartus ir tai tik kontekste, nes sakė, kad eis iki Europos Žmogaus teisių teismo, nes negalima taip sadistiškai elgtis su dukra. Su gynėju prabėgomis kalbėta, kiek tai gali kainuoti, buvo gal ir paties pasakyta, kad suma nuo 5 iki 15 000. Dar buvo galvota daryti ekspertizes, bet teismas atmetė prašymą priimti daiktinius įrodymus, todėl nusprendė nebedaryti brangios ekspertizės. Advokatas lyg tai Kaune žinojo ekspertą, bet tos ekspertizės neaiškus finalas – neaišku būtų ar nebūtų ją priėmę, darytą už savus pinigus, todėl to klausimo nebekėlė.

Atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad negali pasakyti nuo kada G. R. gynė, nes turi daug bylų, daug buvo advokatų, valstybinių ir nevalstybinių. Nepamena, ar turi dar tą sutartį dėl teisinių paslaugų. Buvo oficialiai sumokėtas honoraras, bet sumos net apytiksliai nepamena. Tai kalba eina tik nuo kelių šimtų iki tūkstančio, gal pusantro, bet nepasakys, už kokią sumą buvo tartasi ir kiek buvo sumokėta. Buvo mokama už kiekvieną instanciją atskirai. Galvoja, kad kitos instancijos ir nebuvo. Pirmos instancijos sprendimas buvo simbolinis, buvo skirta bauda, buvo pripažintas kaltu, tačiau siekė išteisinimo. Nepamena ar planavo toliau G. R. samdyti. Apeliacinį skundą rašė kitas advokatas. Negali pasakyti ar G. R. buvo gynėju apeliacinėje instancijoje. Buvo kalba, kiek gali kainuoti jei kreipsis į Žmogaus teisių teismą ir ekspertizės. Į klausimą kiek gali kainuoti G. R. sakė, kad nežino. Pats klausė kiek: 5, 10, 15 000. G. R. atsakė, kad įvairiai. Kad kreiptis į Europos Žmogaus teisių teismą, reikia čia praeiti visas instancijas. Mano, kad už atstovavimą pirmoje instancijoje su G. R. buvo atsiskaityta. Nepamena, kad jam būtų mokėjęs už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pats iš principo yra prieš kyšius. Tyrime pasakė, kad pats niekada neduos ir neduoda kyšių, bet išvartyta, kad davė kyšį. Advokato D. Z. nepažinojo, žinojo tik iš spaudos. G. R. nekalbėjo, kad jis bendraus su D. Z., tokio prašymo nebuvo. Su G. R. nėra kalbėję apie kitus advokatus ar teisėjus.

2018 m. reikėjo spręsti daryti ar nedaryti ekspertizę. Su advokatu buvo sutarta, kad pats (A. A.) priims sprendimą. Apie kainas nebuvo kalbėta. Buvo paklausta, kiek galėtų kainuoti. Pats pasiūlė kainą 5000 – 15000 Eur, bet G. R. sakė, kad nežino kiek tai gali kainuoti. G. R. užsiminė, kad Kaune yra ekspertai, kurie gali tarpininkauti dėl ekspertizės atlikimo. Ekspertizės nedarė, nes manė, kad teismas gali nepriimti privačios ekspertizės. Savo advokatui nepaskambino, nes nenorėjo daryti ekspertizės, t. y. to, kas gali būti neperspektyvu. Nebuvo kalbos su G. R., kad ieškotų kito priėjimo prie teisėjų. Pats net kalbos apie kyšius nebūtų leidęs. Jei jis (G. R.) būtų pasiūlęs duoti kyšį, tai su juo būtų nebendravęs.

Nepamena ar pokalbio metu buvo minėtos kokios tai pareigūnų pavardės. Pats tik skundėsi, kad papuolė į tokią situaciją. Gali pasakyti, kad pinigų greičiausia buvo reikalaujama prokuroro S. ir tyrėjo E. naudai. E. jau atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, o ateityje pats kels klausimą, kodėl N. yra atleistas nuo atsakomybės. Kalbėjau, kad su dukra pasielgta sadistiškai.

Kaltinamajam buvau sakęs apie savo dukrą. Neturėjo kaltinamajam pasakoti apie T. U. padėtį, nes su juo mažai bendrauja.

Su kaltinamuoju kalbėdavo posėdžio metu ar per posėdžius, atskirai nesusitikdavo.

Pagarsinus įtariamojo A. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t 4, b. l. 70-72), liudytojas paaiškino, kad kai tave įmeta 2 paroms į kamerą, laiko antisanitarinėmis sąlygomis, tai ir pasimeti, kas yra tiesa, kas - ne, gal pasirašė neperskaitęs, tačiau gyvenime nebūna, kad moki į priekį, gal rašant kažką suklydo. G. R. neprašė. Taip tikrai nebuvo. Teisingi yra šiandieniniai parodymai. Pirmoje apklausoje lyg tai advokato nebuvo. Antroje gal dalyvavo. Su T. U. nebendravo dėl bylos, bet žinojo, kad ir jis kreipsis į Europos Žmogaus teisių teismą.

Gali būti, kad atstovavimo sutartis buvo sudaryta, bet negali pasakyti dėl kokios instancijos, nes turi daug procesų. T. U. neprisidėjo prie tos sumos padengimo, tai būtų buvusi jo (A. A.) ekspertizė ir kreipimasis. T. U. turėjo savo advokatą.

Nepamena kaip mokėjo advokatui. Gali būti, kad buvo atsiskaityta per du kartus, o gal per vieną kartą. Sumos nepamena.

Ikiteisminio tyrimo apklausoje (t 4 apeliacinį, b. l. 70-72), kas liečia pinigus, yra užrašyta netiesa. Tikrai nebuvo sumokėta už pirmą instanciją 5000 eurų. Pats net tokių pinigų neturi.

Pagarsinus apklausos protokolą ikiteisminio tyrimo metu (t 4, b. l. 60-64), paaiškino, kad negali pasakyti ar buvo sudaryta sutartis dėl apeliacinės instancijos, reikia žiūrėti ar ji yra. Nesupranta, jei buvo sudaryta sutartis, tai kodėl kitas advokatas rašė apeliacinį skundą. Galvoja, kad parašyta tai ko nežinai, o priimama kaip tiesa. Nežino kokia 2018 m. buvo instancija.

Pats G. R. nesakė, kad jam gali sumokėti nuo 500 iki 15000. Su G. R. daugiau apie pinigus nekalbėjo, įvardinta 15 000 Eur suma buvo skirta advokatui.

Liudytojas T. U. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš baudžiamosios bylos, kurioje G. R. buvo kito asmens advokatas. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tada davė teisingus parodymus, tačiau dabar detalių nepamena.

Atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad toje byloje buvo kaltinamas dėl apgaulingos buhalterijos, sukčiavimo, iššvaistymo. A. A. gynė kaltinamasis. Dėl savo gynybos bendravo tik su savo advokatu. Nepamena ką su A. A. aptarinėjo, bet abu byloje dalyvavo kaip bendrininkai, tai kažkiek derino poziciją, buvo pokalbiai, gynybos strategija. A. A. nesiūlė dėl kyšio. Dar pradžioje jo (T. U.) advokatas griežtai buvo pasakęs, kad dėl kyšių jis neužsiiminėja.

Pats su G. R. dėl gynybos nebendravo, yra susitikę tik bendruose posėdžiuose. Pirmos instancijos ir visi kiti sprendimai buvo nepalankūs. Su G. R. nebuvo jokių kalbų apie jam (T. U.) palankaus sprendimo priėmimą.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo apklausos protokolą (t. 4, b. l. 187-188), paaiškino, kad nepamena, kokius teisėjus aptarinėjo, ką kalbėjo.

Liudytojas D. Z. paaiškino, kad kiek prisimena, G. R. kreipėsi klausdamas ar jis (D. Z.) pažįsta apeliacinio teismo teisėją K. J.. Pasakė, kad gerai pažįsta. Pas K. J. buvo jo (G. R.) ginami du klientai, kurie buvo nuteisti Kauno apygardos teisme. Kokie sprendimai buvo priimti byloje, nežino. Buvo paduoti apeliaciniai skundai. Buvo kalba, ar K. J. gali skundus patenkinti. Kalba ėjo apie išteisinimą ir už tai buvo pasiūlytas atlygis. Pats nuėjo ir apeliaciniame teisme pakalbėjo su teisėju. Teisėjas atsakė, kad to padaryti neįmanoma dėl kažkokių priežasčių. Tą perdavė G. R..

Atsakinėdamas į klausimus, liudytojas D. Z. paaiškino, kad nepamena, kada pokalbiai įvyko. Kiek jam žinoma, byloje yra objektyvūs duomenys, t. y. audio įrašai. Gali patvirtinti, kad tai įvyko tuo laiku. Pirmame pokalbyje buvo paklausta: „ar gali pakabėti“. Pats pasakė, kad gali. Su G. R. palaikė draugiškus santykius. Jeigu gerai pamena, kalba ėjo apie dvidešimties tūkstančių eurų atlygį. Atrodo, kad kalba buvo, kad teisėjui pasiūlyti penkiolika. Tai, kas byloje yra objektyviai įrašyta, kokie surašyti skaičiai, tais siūlo ir remtis. Pirmas pokalbis buvo apie dvidešimt tūkstančių. Po to buvo dar vienas mėginimas pakalbėti su teisėju, padidinus kainą gal iki dvidešimt dviejų tūkstančių eurų. Liudytojas nurodo, kad pirminiai jo parodymai yra daug tikslesni nei dabar.

Dėl sumų aptarė su G. R.. Pats paklausė kokios jų galimybės. Vyko bendras pokalbis. Su nuteistaisiais šiuo klausimu neteko kalbėti. Pats jų nepažįsta, pavardžių neprisimena. Su G. R. susitikdavo dažnai tiek kontoroje, tiek šalia esančioje kavinėje, tiek prie apygardos teismo, tiek teisme. Pokalbių buvo daug, kur konkrečiai ir apie ką buvo kalbama, negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir vietos nurodytos teisingai. Formuluodavo klausimus taip: „ar galite patenkinti apeliacinį, kasacinį skundą?“. Būdavo kalba konkrečiai su teisėju. Pats nežino nei bylos, nei skundo esmės, nei kvalifikacijos. Pokalbių dėl šios bylos su kaltinamuoju G. R. buvo daugiau nei du. Liudytojas nurodo, kad visi pyksta ant jo, kad duoda parodymus, kalba. Tvirtina, kad asmeniškai neturi nieko nei prieš vieną, su visais palaiko gerus santykius. Ikiteisminio tyrimo metu jam (D. Z.) buvo parodytas lapelis su užrašu „dvidešimt tūkstančių, rugsėjo 20, A., U.“. Lapelyje nurodyta suma, skiriama teisėjui. Nurodyta data – greičiausiai, posėdžio data.

Nepamena ar iki 2018-08-20 pokalbio, kuris buvo įrašytas, teko su G. R. kalbėti apie A bylą. Pats niekada nesidomėjo bylos esme. Klausimas buvo toks, ar teisėjas gali patenkinti apeliacinį skundą. Tvirtina, kad jo (D. Z.) žodžius patvirtina raštelis, kuriame surašytos pavardės.

Pagarsinus pokalbio stenogramą (t. 2, b. l. 2-3), liudytojas D. Z. paaiškino, kad neprisimena kurio pokalbio metu buvo pasakyta, kad K. J. pasakė ne. Datų, sumų, pokalbių nefiksavo. Buvo susitikęs, kalbėjo. Sako kaip buvo, kaip yra įrašyta. Buvo kalba apie dvidešimt penkis – penkis pasiima patys (D. Z. ir G. R.) ir pasidalina, o dvidešimt atiduoda K. J..

Atsakydamas į kaltinamojo klausimą, liudytojas pareiškė: „taip, tu kategoriškai man pasakei, kad dvidešimt tūkstančių eurų yra skiriama J“.

Prieš einant kalbėti pas K. J., pinigai nebuvo sumokėti, nebuvo duota pinigų. Neprisimena, ar ikiteisminio tyrimo metu yra pasakęs frazę, kad „nedirbu, kol neatneša pinigų“.

Tai buvo ne pirmas kartas, kai tokiu būdu bandė spręsti G. R. ginamųjų problemas. Kodėl į klausimą „kokios jo galimybės?“ iš karto suprantama, kad klausimas eina apie pinigus, nežino. Jeigu eis pas teisėją kalbėti apie tai, kad laimėti bylą, klausia, kokios yra prašytojų galimybės. Atsakymą gavo suprantamą ir aiškų.

Pamena pokalbių įrašų klausymą, įrašus perklausė, šių pokalbių komentarus tvirtina.

Liudytojo apklausa dėl antro epizodo.

Atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, kad buvo kažkoks pokalbis. Pats iš to pokalbio labai mažai prisimena. Buvo pokalbis apie kažkokią bylą Klaipėdoje, ar su nepilnamečiu, ar mokyklos direktorius užgavo, ar mušė, tikrai to neprisimena. Ten buvo kalba, kokios yra galimybės apeliacinėje instancijoje surasti teisėją. Buvo pageidaujama, kad nagrinėtų D. J.. Buvo prašymas, kad jeigu galima, paskirti tą teisėją. Pats pasakė, kad geriausia būtų, kad paskirtų normaliai teisėją. Kai paskirs teisėją, tada mėginti kalbėti su tuo teisėju.

Pagarsinus liudytojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 121-124), liudytojas paaiškino, kad pats pasakė palaukti, kol bus paskirtas teisėjas ir su juo spręsti. Nežinojo kada skundas buvo gautas.

Mano, kad šiuo klausimu yra vykę du pokalbiai: vienas vyko kontoroje rugpjūčio 20 d., o kitas – prie Konservatorijos mašinų stovėjimo aikštelėje, tada, kai jau buvo žinomas teisėjas. Jei gerai pamena, šią bylą nagrinėjo teisėjas M.. Pinigai turėjo būti perduoti už kurą važiuojant iki Klaipėdos, už viską. Buvo kalba apie du tūkstančius ar apie tūkstantį eurų. Nebuvo sukonkretinta, kad pinigai jam (D. Z.). Ir ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad šio epizodo nelabai prisimena. Jeigu tas yra įrašyta, tai tą gali tik patvirtinti.

Pagarsinus rugpjūčio 20 d. pokalbio stenogramą (t. 1, b. l. 216), liudytojas paaiškino, kad prisimena pokalbį. Kalba ėjo apie tai, kad pasiskirti G. R. pageidaujamą teisėją, pirmininkaujantį apygardos teisme. Frazė „Palik pusę, aš atiduosiu .Z, o paskui tegul tvarkosi kaip nori“ reiškia, kad buvo kažkokia pinigų suma. Pats galvojo nuvažiuoti pas Z. P. tartis. Z. P. apie tai nežinoma, su juo nekalbėjo. Tai buvo situacijos prazondavimas, pokalbis apie tai, ar kažką daro, nedaro. Tą dieną jam (D. Z.) niekas nieko neperdavė – nei pusės, nei trečdalio. Gal išėję iš kontoros kalbėjo, kad yra betikslis važiavimas, kai neaišku ar kažkas ten bus. Pasakė G. R., kad palaukti kol paskirs teisėją ir tada ieškoti galimybių pas tą teisėją. Buvo kalba važiuoti pas Z. P., o po to pakeitė poziciją.

Pokalbio metu kalba apie kažkokią sumą buvo, bet tos sumos negalėjo įvardinti ir G. R., kadangi jis nebuvo kalbėjęs su savo klientu. Patvirtina, kad tai kas pagarsinta, toks pokalbis buvo.

Frazė „bus pilnas servisas“ reiškia, kad pasiskirs teisėją ir turės teigiamą, kokio reikia, sprendimą. Atrodo, kad susitiko su G. R. ir pakalbėjo apie tai, kad reikia sutvarkyti reikalą. Atrodo, kad priėjo išvadą, kad palaukti kol paskirs apygardos teismo teisėją ir tada spręsti. Atrodo, kad G. R. niekas nesumokėjo, ar buvo nepatenkintas klientas. Toje byloje jam (D. Z.) G. R. neperdavė pinigų.

Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 175), liudytojas D. Z. patvirtino juos.

Liudytoja R. P. paaiškino, kad advokatą G. R. yra mačiusi ne vienoje baudžiamojoje byloje. Asmeninių santykių su juo nėra turėjusi. Išsitraukė nutartį ir prisiminė, kad išnagrinėjo bylą, kurioje buvo nuteisti A. A. ir T. U.. 2020-12-22 priėmė sprendimą šioje byloje. Tai buvo viena iš daugybės nagrinėjamų bylų. Jokių prašymų, užuominų neteisėtai veikti toje byloje ir aplamai niekada nėra girdėjusi iš buvusio teisėjo K. J.. Tai buvo viena iš daugelio bylų, kurias nagrinėjo Lietuvos apeliaciniame teisme. Pradžioje kolegijoje dalyvavo teisėjas K. J., po to jis buvo pakeistas teisėja L., su kuria baigė nagrinėti šią bylą. Kad kažkas į K. J. kreipėsi ir domėjosi dėl tos bylos, tokių indikacijų nebuvo.

Visi teisėjai nagrinėja bylą kartu, nagrinėja skundo argumentus, priimtą žemesnio teismo sprendimą, spendžia ar teisėtas ir pagrįstas žemesnio teismo sprendimas. Pranešėjas spendžia prieš tai klausimus, pavyzdžiui, dėl pranešimo paruošimo, dėl aplinkybių išdėstymo. Kiekvienas iš kolegijoje dalyvavusių teisėjų taip pat susipažįsta su bylos medžiaga ir priima spendimą dalyvaujant pilnoje apimtyje.

Liudytoja J. Č. parodė, kad A. A., T. U. ir kitų nuteistųjų apeliacinę bylą prisimena. Šios bylos nagrinėjimas neišsiskyrė iš kitų apeliacine tvarka nagrinėtų bylų. Tuometinis teisėjas K. J. kaip pranešėjas pristatė bylą, pristatė kokie yra probleminiai klausimai, aptarė, kokia tvarka byla turėtų būti nagrinėjama, ar reikalinga atlikti įrodymų tyrimą ar nereikalinga, kokie klausimai galėtų būti nagrinėjami. Jokių indikacijų apie kažkokį poveikį nebuvo nei kalbos, nei jokių užuominų. Kad pas teisėją K. J. būtų kažkas kreipęsis dėl šios bylos, domėjęsis byla, su teisėju J nekalbėjo ir iš jo tokios informacijos negavo.

Vienas iš kolegijos narių – K. J. buvo pakeistas, nes nagrinėjant bylą, teisėjas parašė pareiškimą palikti savo darbo vietą savo noru ir eigoje tas pareiškimas buvo patenkintas. Kadangi tuo metu byla dar nebuvo išnagrinėta, išėjus teisėjui iš darbo, buvo suformuota nauja kolegija ir paskirtas naujas teisėjas. Buvo paskirtas naujas pranešėjas. Pasikeitus pranešėjui, byla buvo nagrinėjama skundo ribose. Skundo ribos nepasikeitė. Buvo atliktas įrodymų tyrimas, paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, buvo tiriamos faktinės aplinkybės ir byla buvo išnagrinėta. Pasikeitus kolegijai, byla nagrinėjama iš naujo. Probleminiai klausimai yra nurodyti apeliaciniuose skunduose. Skundai nepakito, tai ir klausimai nepasikeitė.

Liudytojas K. J. paaiškino, kad ta byla, kurioje apeliantai buvo A. A. ir T. U., turbūt buvo paskirta įprasta tvarka. Pats tuo nesidomėjo. Pats buvo paskirtas kolegijos pirmininku, kolegijos nariai buvo J. Č. ir R. P.. Jeigu gerai pamena, byloje buvo nuspręsta skirti ekspertizę. Su kolegija sprendė probleminius klausimus ir niekam nekilo abejonių, kad reikia skirti ekspertizę. Ji ir buvo paskirta. Po to greičiausiai pakeitė kolegiją, nes pats išėjo iš darbo. Jokių pašalinių pasitarimų su kolegijų nariais apie kažką tai nebuvo ir negalėjo būti. Pats išėjo anksčiau, ekspertizės išvadų nebesulaukė, ekspertizės išvadų nežino.

Į klausimą „ar buvo kažkoks D. Z. kreipimasis, ar paklausinėjimas apie tą bylą?“ atsakė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tvirtina, kad tokio D. Z. kreipimosi nebuvo, o jei būtų buvęs, tai būtų jį pasiuntęs toliau.

Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl atostogų, žiūrėjo pagal savo kalendorių. Galima prašyti apeliacinio teismo patikslinti, yra visi įsakymai. Tiksliai prisimenu, kad atostogos buvo iki rugsėjo 3 d., o nuo kada, bijo pasakyti. Su tuo metu advokatu dirbusiu D. Z. santykiai buvo tokie patys kaip ir su visais kitais advokatais, prokurorais.

Liudytojas E. M. paaiškino, kad su advokatu G. R. nėra pažįstamas. Buvusį advokatą D. Z. yra matęs kelis kartus.

Dėl V. R. bylos niekas nesikreipė. Šioje byloje kaip pranešėjas buvo paskirtas nustatyta tvarka. Pranešėjai paskirstomi teisme tik pagal nustatytas teisme taisykles.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad V. R. pavardės neprisimena. Galbūt ir teko nagrinėti tokia pavarde asmens bylą, bet neprisimena pavardės. Prisimena 2019-12-13 parodymus, tik pavardės neprisiminė. Tuo metu kai apklausinėjo, parodė nutartį ar nuosprendį, tada jau žinojo pavardę. Šio žmogaus nėra sutikusi, jo nėra mačiusi. Nagrinėjant bylą, jokių prašymų iš pašalinių asmenų negavo. Tai buvo paprasta byla, kurią nagrinėjo, tarėsi, atliko įrodymų tyrimą.

Liudytojas D. J. paaiškino, kad jam nėra žinomi ar pažįstami advokatai G. R., D. Z.. Nieko apie V. R. bylą nežinojo.

Liudytojas Z. P. paaiškino, kad yra pažįstamas su buvusiu advokatu D. Z.. V. R. byloje D. Z. nei kažko prašė, nei domėjosi. Kitomis bylomis taip pat nesidomėjo. Su D. Z. apie jokias bylas, apie jokį D. J. paskyrimą nebuvo kalbos. Tuo metu kai dirbo Klaipėdos apygardos teisme, bylos buvo skirstomos vadovaujantis bylų skirstymo taisyklėmis. Viskas yra fiksuojama ir matoma bylos paskyrimo protokole. Bet koks nukrypimas nėra įmanomas.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad dėl nagrinėjamo V. R. apeliacinio skundo poveikio niekas nedarė. Dėl prašymų ar pageidavimų, kad pranešėju byloje būtų teisėjas D. J., nieko nežino. Pats bylų neskirstė.

Liudytojas J. K. atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, kad 2018 metais teko atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, advokato D. Z. atžvilgiu, pats dalyvavo sudarytoje tyrimo grupėje. Nurodytus veiksmus D. Z. atžvilgiu atliko. Buvo susipažinęs su nutarimu, kuriuo buvo paskirtas į grupę, o kas paskyrė – konkrečiai negali atsakyti. Pats vykdė kontrolę, gavo informaciją, surašė protokolus. Nebuvo paskirtas konkrečiai D. Z. „kuruoti“, tokio skirstymo konkretaus neprisimena. Prieš atliekant veiksmus D. Z. atžvilgiu, buvo pateikta susipažinimui apylinkės teismo teisėjo nutartis. Atlikę veiksmus, duomenis fiksavo protokoluose.

Pateikus susipažinti veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokolą (1 t. b. l. 210 - 213), paaiškino, kad atliko veiksmą, nurodytą protokole ir kontroliavo.

Nutartyje nurodytus veiksmus - užmegzti ryšį su D. Z., tokio kontakto metu daryti pokalbių, kt. veiksmų garso, vaizdo įrašus – neatliko.

Garso fiksavimo techninėmis priemonėmis fiksavo advokato D. Z. darbo patalpose Z. – R. pokalbį, vykdė patalpų kontrolę.

Susipažino su teismo nutartimi advokato D. Z. patalpose įrengti technines priemones ir įrengė. Patalpos susideda iš kelių kambarių. Nutartyje nurodyti veiksmai sankcionuoti D. Z. patalpose. Apklausų metu D. Z. yra nurodęs, kad naudojasi visomis patalpomis. Apie tai, kokiomis patalpomis naudojasi D. Z. - tai yra taktiniai sprendimai, tą informaciją sužino. Teismo nutartyje išskirtos patalpos nebuvo. Kontrolinius, taktinius veiksmus atlieka pagal teismo sankciją. Negali atsakyti į klausimus dėl taktikos, ar buvo suformuota užduotis, neatsimena, praėjo 3 metai. Vadovybė, gavusi teismo nutartį, ar surašo kokius veiksmus reikia atlikti, negali atsakyti.

Vykdant šią kontrolę, vadovavosi tik nutartimi.

Pats klausėsi stenogramų, jei pasirašė. Buvo žinoma, kad šiose patalpose yra dar viena advokatų kontora.

Iš 2022-04-28 fonoskopinės ekspertizės akto Nr. 11-2760(21) matyti, kad tirti pateikti garso įrašai yra ištisiniai, nesumontuoti ir neredaguoti originalių fonogramų fragmentai. Kartu pateikta patikslinta stenograma (t 8, b. l. 138 – 179).

Dėl A. A. ir T. U.

Šiame epizode kaltinamajam G. R. pareikštas kaltinimas, kad jis tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį - 22 000 eurų D. Z., siekdamas, jog D. Z., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui K. J., paveiktų jį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintų nuteistųjų A. A., T. U. apeliacinius skundus ir juos išteisintų.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. R. neigia bet kokią savo kaltę. Nurodo, kad su D. Z. apie A. A. bylą kalbėjo tik ta apimtimi, kad byla yra sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, diskutavo apie galimybę surasti tos srities specialistą, kuris galėtų atlikti ekspertizę ar surasti tokį advokatą, kuris turėtų žinių ir patirties nagrinėjant tokius klausimus. Tvirtina, jog išvedžiojimai apie siūlytą kyšį yra tik tyrimą atlikusio prokuroro ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. Z. interpretacijos.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b. l. 138 – 140) G. R. patvirtino, kad su D. Z. kalbėjo apie galimybę paveikti A. A. ir T. U. apeliacinius skundus nagrinėjusį teisėja K. J., kad šis priimtų išteisinamąjį nuosprendį. Iš D. Z. išgirdęs klausimą „kokios byloje dalyvaujančių asmenų galimybės“ suprato, kad kalba eina apie pinigus ir spontaniškai pasakė, kad 25 000, nors nei su A. A. nei su T. U. apie jų galimybes mokėti kyšius nebuvo kalbėjęs. Analogiškus parodymus G. R. davė ir 2019-03-01 apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 5, b. l. 143 – 146).

Teisme apklaustas liudytojas D. Z. patvirtino, kad 2018 metais į jį kreipėsi G. R. ir nurodė, kad apeliacinio teismo teisėjas K. J. paskirtas nagrinėti apeliacinius skundus byloje, kurioje jis (G. R.) gina vieną iš nuteistųjų. G. R. domėjosi ar jis (D. Z.) pažįsta tą teisėją ir ar gali jį įtakoti, kad priimtų dviejų nuteistųjų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Kadangi su G. R. ne pirmą kartą kalbėjosi tokiomis temomis, t. y. kai bandė už piniginį atlygį spręsti ginamųjų problemas, todėl abiem buvo visiškai aišku kas turima omenyje (kad kalba eina apie pinigus) kai paklausė „kokios galimybės“. Į šį klausimą iš G. R. gavo aiškų ir suprantamą atsakymą, kad dvidešimt ar dvidešimt penkis tūkstančius. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jo kontoroje rastą lapelį su užrašu „dvidešimt tūkstančių, rugsėjo 20, A., U.“ rašė jis pats. Lapelyje nurodyta suma reiškia, jog tiek skiriama teisėjui, o data greičiausiai posėdžio data.

Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas D. Z. už padarytas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už veikas kurios inkriminuotos G. R., yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu. Teismas atsižvelgia į suformuotą praktiką, kad tokių liudytoju, kurie patys dalyvavo nusikalstamų veikų daryme ir yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai turi būti vertinami labai atidžiai ir kritiškai, kadangi tokie asmenys gali būti suinteresuoti duoti vienokius ar kitokius parodymus. Tačiau šiuo atveju liudytojo parodymus patvirtina jau minėtas raštelis užfiksuotas jo kabinete (T 2, b. l. 57). Dar daugiau liudytojo parodymus patvirtina byloje esantys garso įrašai (T 8, b. l. 145 – 173).

Iš 2018-08-20 užfiksuoto pokalbio (T. 8, b. l. 150) matyti, kad pokalbis grįžta prie anksčiau jau buvusios kalbos (toks pokalbis nėra užfiksuotas) apie bylą, kurioje G. R. gina A. A.. D. Z. patvirtina, kad prisimena tokią pavardę (prisimena A.). Išsiaiškinus, kad apeliacinė byla tikrai paskirta K. J., D. Z. užtikrina, kad jis (K. J.) dar atostogauja. G. R. domisi iki kada teisėjas atostogaus. Iš D. Z. žodžių galima suprasti, jog jis pasižada susitikti su teisėju rugsėjo pradžioje. Tai, kad D. Z. to pokalbio metu nurodė realias faktines aplinkybes, patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo pateikta informacija (T. 8, b. l. 117), kad 2018 metais K. J. atostogavo nuo liepos 18 d. iki rugpjūčio 31 d. 2018-09-06 užfiksuotame pokalbyje D. Z. pasitikslina ko tie berniukai nori, į ką G. R. pasako, jog to paties, t. y. išteisinimo. D. Z. pasako, kad jis ką tik grįžo iš atostogų ir jis (D. Z.) kalbėjo su juo. D. Z. pasiteiravus „kada renginys“, G. R. pasako, jog rugsėjo 20 d. Iš jau minėtos pažymos matyti, kad K. J. atostogavo iki rugpjūčio 31 d. Tais metais rugpjūčio 31 d. buvo penktadienis. Taigi pirma K. J. darbo diena po atostogų buvo rugsėjo 3 d. ir netrukus - rugsėjo 6 d. įvyko D. Z. pokalbis su juo. Iš byloje esančio išrašo iš LITEKO sistemos (T 2, b. l. 133 – 136) matyti, kad apeliacinė byla, kurioje nuteisti A. A. ir T. U. teisėjui K. J. paskirta 2018-06-13. Pirmas teismo posėdis įvyko 2018-09-20. Sugretinus visus šiuo įrodymus nekyla abejonių, kad 2018-09-06 užfiksuotame pokalbyje G. R. ir D. Z. vėl kalbasi apie A. A. ir T. U. bylą ir kalbama apie teisėją K. J.. Akivaizdu, kad jei G. R. ir D. Z. būtų aptarinėję reikalingumą atlikti kažkokią papildomą ekspertizę ar keisti A. A. gynėją, nebūtų jokio reikalo laukti kol bylą nagrinėjantis teisėjas grįš po atostogų į darbą, nereikėtų su juo susitikinėti (juo labiau per tarpininką D. Z.) ir apie kažką kalbėtis. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad nėra jokios kalbos apie gynybos taktikas, apie reikalingumą kažkokių papildomų įrodymų ar ekspertizių. D. Z. nurodo, kad pokalbio metu „jis“ prašė sukonkretinti (galima suprasti, kad klausiama buvo ko prašoma). Tolesnio pokalbio metu išsiaiškina, kad tie asmenys, kuriuos atstovauja G. R. (A. A. ir T. U.), nori išteisinimo. Po to D. Z. paklausia „kokios galimybės“. Į tai G. R. atsako, kad neprisimena ir iš karto pasako „dvidešimt penki“. Po to patikslina, jog turi įsiterpti ir jie (G. R. ir D. Z.). Kai D. Z. patvirtina, jog suprato, G. R. patikslina, kad jiems (G. R. ir D. Z.) po kokius du. Šią mintį pratęsia D. Z. sakydamas, kad „jam“ (K. J.) dvidešimt. G. R. tam neprieštarauja (akivaizdu jog pritaria) ir tik patikslina, jog reikia turėti laiko subėgioti. Tokia pokalbio struktūra ir eiga pilnai patvirtina D. Z. teiginį, kad jis ne pirmą kartą su G. R. kalbėjo tokiomis temomis, t. y. kaip duodant kyšius palankiai išspręsti ginamųjų klausimus ir vienas kitą suprato iš užuominų.

Iš 2018-10-03 užfiksuoto pokalbio (T 8, b. l. 161) matyti, kad G. R. ir D. Z. vėl kalbasi apie bylą, kurioje skundus padavę A. A. ir T. U.. Iš G. R. žodžių galima suprasti, kad buvo Kaune, kur susitiko su ginamuoju. Jis primena D. Z. apie kokią bylą kalba paminėdamas „K.“. D. Z. patvirtinus, kad supranta apie ką kalba, pasako, jog toje byloje paskirtas posėdis lapkričio dvidešimtą ir jis („K.“) kviečia ekspertus. Iš byloje esančio išrašo iš LITEKO sistemos (T 2, b. l. 133 – 136) matyti, kad apeliacinėje byloje, kurioje nuteisti A. A. ir T. U. 2018-11-22 įvyko posėdis. Iš šio posėdžio protokolo (T 7, b. l. 110 – 114) matyti, jog buvo apklaustos specialistė ir ekspertė. Iš tolimesnio pokalbio galima suprasti, kad G. R. tam asmeniui (galimai A. A.) pasakė, kad „procesas vyksta“. Kita frazė akivaizdžiai skirta jau tiesiogiai D. Z.. Joje G. R. užtikrina, kad „jeigu tik pasako, okay, aš iš karto...“. Iš D. Z. reakcijos į tai bei tolimesnio dialogo (įvertinus ankstesniame pokalbyje paminėtą sumą) galima suprasti, jog bylą nagrinėjančiam teisėjui K. J. sutikus priimti kyšį ir pažadėjus byloje priimti G. R. atstovaujamiems asmenims palankų sprendimą, jis (G. R.) gali iš karto pristatyti sutartą sumą.

Kaltinamojo G. R. teiginiai, kad jis su D. Z. kalbėjo tik apie galimybę užtikrinti A. A. tinkamą gynybą apeliacinės instancijos teisme, perduodant bylą kitam advokatui, kuris turi didesnį supratimą apie tam tikrus techninius dalykus, o D. Z. klausimo „kokios galimybės“ faktiškai nesuprato ir kalbėjo apie ekspertizės kainą, vertinami kritiškai kaip pasirinktas gynybos būdas. Vertinant G. R. ir D. Z. pasakytus ir aukščiau aptartus žodžius ar frazes, neabejotinai juos galima interpretuoti įvairiai sau naudinga linkme, tačiau juos vertinant ne atsietai, o kaip visumą, atsižvelgus tų pokalbių stilių, loginę seką, akivaizdu, kad buvo kalbama apie galimybę už tam tikrą sumą paveikti teisėją, kad byloje būtų priimtas pageidaujamas sprendimas. Nėra abejonių, kad užfiksuoti pokalbiai patvirtina liudytojo D. Z. parodymus, jog su G. R. jis kalbėjosi būtent apie galimybę papirkti teisėją K. J. ir netgi ėmėsi tam tikrų žingsnių, kalbėjosi apie bylą su teisėju. Todėl šioje dalyje liudytojo D. Z. parodymai vertinami kaip patikimi ir laikytini įrodymais.

Teismas kaip nelogiškus ir absurdiškus vertina G. R. aiškinimus, kad be D. Z. įsikišimo ir tarpininkavimo negalėjo susitikti su advokatu iš Kauno K. J. ir aptarti A. A. gynybos klausimų. Iš tokių kaltinamojo paaiškinimų galima pamanyti, jog minėtas K. J. yra ne kolega advokatas, o kažkoks ypatingas ir sunkiai prieinamas asmuo.

Kaltinamojo argumentai, kad jo ginamajam A. A. nebuvo prasmės mokėti daugiau nei dvidešimt tūkstančių eurų kyšį, kadangi jam paskirta bausmė kelis kartus mažesnė – tik kiek daugiau nei 11 000 eurų, taip pat vertinami kaip pasirinktas gynybos būdas. Visų pirma, tiek iš paties kaltinamojo parodymų, tiek iš liudytojo A. A. parodymų matyti, kad A. A. labai jautriai ir asmeniškai reagavo į apkaltinamąjį nuosprendį ir jam buvo principo reikalas būti išteisintam. Kitą vertus, iš užfiksuotų G. R. ir D. Z. pokalbių matyti, kad G. R., siekdamas paveikti bylą nagrinėjantį teisėją, veikė ne tik A. A., tačiau ir T. U. interesais. Jau minėtame 2018-08-20 pokalbyje (T 8, b. l. 150) G. R. sako „... ten maniškis ir A. ir U.“. D. Z. patvirtinus, kad prisimena A. pavardę, G. R. patikslina „ir U. turi būt“. Iš byloje esančio nuosprendžio (T 2, b. l. 195 – 196) matyti, kad T. U. pirmos instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams ir bausmės vykdymą atidėjo dvejų metų laikotarpiui. Be to T. U. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto už 484 820,76 eurus konfiskavimą. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinime nurodyta kyšio suma nelaikytina neproporcinga.

Nepagrįstas kaltinamojo teiginys, jog procesinės prievartos priemonės, kurių metu buvo įrašyti jo ir D. Z. pokalbiai, buvo taikytos neteisėtai ir todėl tie pokalbiai negali būti laikomi įrodymais. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad leidimas atlikti kriminalinės žvalgybos (tame tarpe ir procesinės prievartos priemonės, kurias atlieka savo tapatybės neatskleidžiantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai – BPK 158 straipsnis) veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju 2018 m. birželio 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje (T 1, b. l. 99 – 102) aiškiai nurodyta, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje. Greta kitų asmenų, šios veikos darymu įtariamas ir D. Z.. Nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta kuriam laikui (nuo 2018-06-26 iki 2018-09-19) ir kokiems pareigūnams leidžiama atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės. Toliau aiškiai nurodoma kiek kartų (ne daugiau kaip 20 kartų) leidžiama patekti į D. Z. naudojamas darbo (advokato kontoros) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kartu nurodant, kad visos patalpos nuosavybės teise priklauso P. T.. Duotas leidimas būtent D. Z. naudojamose patalpose esančius daiktus apžiūrėti ar paimti panaudojant technines priemones. Nutarties rezoliucinės dalies trečiame punkte leista slapta naudoti technines priemones, kontroliuojant ar fiksuojant pokalbius su D. Z., kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nei vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (išskyrus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę). Byloje nėra jokių duomenų, kad vykdant šias procesinės prievartos priemones buvo nesilaikyta šia nutartimi nustatytų ribų. Nėra duomenų, kad pokalbiai būtų įrašinėjami ne D. Z. naudojamose darbo patalpose. Tai, kad pokalbiai vyko būtent D. Z. advokato kontoroje patvirtina ir kaltinamasis. Nutartyje detaliai išvardinti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti. Galima sutikti, kad nutartyje nėra nurodyta, jog leidžiama įrengti garso įrašymo priemones. Tačiau kaip jau minėta, nutartimi leista slapta patekti į D. Z. darbo kabinetą ir, naudojant technines priemones, fiksuoti pokalbius. Kadangi slaptas pokalbių fiksavimas galimas tik juo įrašant, o leidimas naudoti tokias technikos priemones duotas, darytina išvada, kad tokių priemonių naudojimas apima ir jų įrengimą. Todėl toks nutarties trūkumas nelaikytinas esminiu (byla Nr. 2K-7-8-788/2018). 20187 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi (T 1, b. l. 125 - 131) procesinių prievartos priemonių taikymo terminas buvo pratęstas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad taikant šias procesines prievartos priemones iš tikrųjų buvo atskleista, jog D. Z. kartu su kitais asmenimis (tame tarpe ir su G. R.) rengia bei daro korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas taikyti tokis procesines prievartos priemones buvo.

Kaip jau minėta, D. Z. atžvilgiu taikant BPK 158 straipsnyje numatytas neviešo pobūdžio tyrimo priemones, buvo gauta informacijos ne tik apie jo, bet ir apie G. R. daromą nusikalstamą veiką. Kasacinio teismo formuojama praktika, kad jei kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme ar BPK) ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti neviešo pobūdžio veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. BPK 158 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje numatyti veiksmai gali būti atliekami tiriant tik labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus. Šiuo atveju buvo gauta informacija apie G. R. daromą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

Įvertinus visa tai, kas aptarta aukščiau, darytina išvada, kad D. Z. ir G. R. pokalbiai užfiksuoti teisėtai ir tų pokalbių turinys laikytinas įrodymu.

Atsakomybė pagal BK 226 straipsnio 3 dalį numatyta tam kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arbe perdavė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį. Akivaizdu, kad šios veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis (pasiūlymu, pažadėjimu, susitarimu duoti kyšį ar kyšio davimu) ir baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš išvardintų veikų padarymo. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir nereikalauja nusikalstamų padarinių, ši veika laikoma baigta nuo bet kurios veikos padarymo.

Iš jau minėto D. Z. ir G. R. 2018-09-06 vykusio pokalbio turinio matyti, kad jie toliau svarsto galimybę paveikti teisėją K. J., kad jis priimtų palankų sprendimą A. A. ir T. U. atžvilgiu. D. Z., neabejotinai kalbėdamas apie pinigus, užduoda klausimą: „kokios jo galimybės“. Iš to susidaro įspūdis, kad kalbos apie kyšį iniciatorius yra D. Z.. Į šį klausimą G. R. atsako: „dvidešimt penki“ ir sukonkretina kiek turėtų tekti teisėjui, o kiek turi likti jam pačiam ir D. Z.. Tai rodo, kad būtent G. R. pasiūlo konkrečią kyšio sumą, kurios vertė ženkliai didesnė nei 250 MGL. Aptarus kitus to reikalo klausimus, D. Z. apibendrina sakydamas: „Gerai siūlom konkrečiai...“. G. R. tam pritaria. Tai reiškia, kad G. R. ir D. Z. susitarė duoti kyšį. Kito pokalbio metu, kuris įvyko 2018-10-03, G. R. ir D. Z. vėl grįžta prie A. A. ir T. U. bylos. G. R. pasako: „jeigu tik pasako, okay, aš iš karto...“. Iš pokalbio suprantama, kad G. R. užtikrina, kad atneš pinigus, jei teisėjas sutiks juos paimti ir tenkinti prašymą. Tai reiškia, kad G. R. pažadėjo duoti aptartą kyšį. Duomenų, kad kyšis buvo realiai duotas, byloje nėra. Apibendrinant tai kas pasakyta, akivaizdu, jog G. R. atliko tris iš keturių BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. jis pasiūlė, susitarė ir pažadėjo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį. Nors pokalbio metu G. R. minėjo dvidešimt penkis tūkstančius, tačiau vėliau, konkretizuojant pinigų paskirstymą, nurodė, kad dvidešimt tūkstančių D. Z. turi perduoti teisėjui, du tūkstančiai turi jam (D. Z.) likti už atliktą darbą, o likusieji pinigai turi likti G. R.. Kadangi kaip kyšis D. Z. turėjo būti perduoti dvidešimt du tūkstančiai, kaltinime pagrįstai ši suma ir nurodyta.

Visuma aptartų įrodymų laidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad G. R. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, kadangi jis pasiūlė, susitarė ir pažadėjo D. Z. perduoti 22 000 eurų kyšį, siekdamas, kad D. Z. paveiktų K. J., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, tenkintų nuteistųjų A. A. ir T. U. apeliacinius skundus, panaikintų 2018-04-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kurioje A. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, T. U. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir A. A. bei T. U. išteisintų.

Dėl V. R.

Be to G. R. kaltinamas tuo, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, šiam asmeniui tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį, o būtent:

2018-08-20, apie 07.57 val., D. Z. advokato kontoros patalpose, (duomenys neskelbtini), G. R., veikdamas V. R., nuteisto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018-05-24 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 60 MGL, tai yra 2 259,60 eurų bauda, naudai bei interesais, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti 1 000 eurų kyšį D. Z., siekdamas, kad D. Z., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui - Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Z. P., savo naudai tiesiogiai pažadėjęs ir susitaręs priimti 1 000 eurų kyšį, paveiktų Z. P., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra Klaipėdos apygardos teisme, pažeisdamas nustatytą tvarką, V. R. apeliacinį skundą dėl 2018-05-24 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio paskirtų nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui D. J..

Šiame epizode kaltinimas G. R. grindžiamas tiek taikant procesines prievartos priemones įrašytais pokalbiais su D. Z., tiek liudytojo D. Z. parodymais. Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl įrašytų pokalbių pripažinimo įrodymais pasisakyta A. A. ir T. U. epizode.

Iš tikrųjų 2018-08-20 vykusio pokalbio (T 8, b. l. 149 – 152) metu G. R. ir D. Z. kalbasi apie bylą Klaipėdoje. Iš pokalbio turinio akivaizdu, jog kalba eina apie V. R. apeliacinio skundo nagrinėjimą Klaipėdos apygardos teisme. Kaltinimas prekyba poveikiu šiame epizode pagrinde grindžiamas tuo, kad vienu metu D. Z. pasako, jog galėtų pakalbėti su Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku dėl bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui, o kitoje vietoje D. Z. ištaria frazę „duok štuką, atvažiuosiu...“. Tačiau akivaizdu, kad tokios išvados padarytos ištraukus atskiras frazes iš konteksto ir neįvertinus pokalbio visumos.

Įvertinus ne atskiras frazes, o viso pokalbio turinį, matyti, kad pirmiausiai G. R. pasakoja apie susitikima ir bendravimą Klaipėdoje su ginamuoju V. R.. Iš šio pasakojimo pradžios galima suprasti, kad V. R. kažkas galimai buvo pažadėjęs, jog jo skundą nagrinės kažkoks konkretus teisėjas, o byla paskirta kitam. G. R. pasakoja, kad užtikrino V. R., kad „jis (tas kuriam paskirta byla) irgi geras vyras“, tačiau V. R. dejuoja, jog su kitais „būtų susitaręs vos ne be nieko“. Iš tolimesnio pasakojimo matyti, kad G. R. pasisiūlė sutvarkyti viską, tačiau perspėjo savo ginamąjį, kad tai bus brangiau. Tačiau V. R. nepritarė tokiam siūlymui. Būtent dėl to G. R. išvadina jį „žmotu“. Tolimesniame pokalbyje yra vartojami tokie žodžiai kaip „... pasakyk per puse...“, „... ką mes mokėsim?“, „...palik puse... „ir panašiai, tačiau iš šių žodžių negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad buvo pasiūlyta, susitarta, pažadėta duoti kyšį ar duotas toks kyšis. Priešingai, iš viso konteksto akivaizdu, jog G. R. ir D. Z. aptaria teorinę galimybę daryti vienokį ar kitokį poveikį V. R. skundą nagrinėsiantiems teisėjams, tačiau iš V. R. ne tik, kad negavo to klausimo sprendimui galimai reikalingų pinigų, bet negavo ir pažado tokius pinigus duoti ateityje. Šiame kontekste D. Z. frazė „ nu, ką mes mokėsim?“ skamba kaip pasipiktinimas nejaugi turi mokėti iš savų pinigų. Tolimesniame pokalbyje G. R. labai piktinasi tokiu savo ginamojo elgesiu ir neatmestina tikimybė, jog pokalbyje naudojamos frazės apie viso ar pusės atidavimą iš tikrųjų yra apie G. R. gauto honoraro gražinimą V. R. ir nutraukimo su juo sutarties. Įvertinus visą pokalbį, akivaizdu, kad D. Z. frazė „duok štuką, atvažiuosiu“, kuria, kaltinimo vertinimu, aptarta kyšio suma, iš tikrųjų yra visai ne apie tai. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš tai G. R. pasakoja, jog V. R. pasakė; „kada būsi Klaipėdoj, čia aš norėčiau pasišnekėti...“. Akivaizdu, kad toks kliento pageidavimas papiktino G. R. nes atsakė „.. kai važiuosiu, tai ir atvažiuosiu“. Todėl po to pasakyta minėta D. Z. frazė skamba kaip patarimas G. R. ką pasakyti savo klientui. Apie tai, kad G. R. iš tikrųjų apsisprendė nutraukti sutartį su V. R., parodo pokalbio pabaiga. Iš G. R. pasakymo matyti, jog jis apsisprendė, kad net jei V. R. bus pakeitęs nuomonę ir sakys „... davai tvarkot toliau...“ , pasakys jam (V. R.), jog jis sukėlė abejones ir pasiūlys jam tvarkytis pačiam, o dėl „to“ (galimai gauto honoraro), paliks jo sąžinei, t. y. ar paliks jam (G. R.) visą, ar pareikalaus gražinti pusę ar net visą.

Kaip jau minėta, dėl specifinio D. Z. statuso jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu vertinami labai atidžiai ir kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu D. Z. apklausose (T 3, b. l. 171 – 176; T 7, b. l. 98 – 100, 101 – 107) yra parodęs, kad buvo pokalbis su G. R. apie tai, kad jo ginamasis Klaipėdoje prašė imtis veiksmų, kad byla būtų paskirta konkrečiam teisėjui ir buvo užsiminta, kad už bylos paskyrimą reikėtų 1 000 eurų. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu D. Z. paaiškino, kad to įvykio nelabai prisimena. Pagarsinus tiek jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek pokalbio su G. R. tekstą, patikslino, kad kalba apie tai, jog gerai būtų, kad bylą nagrinėtų teisėjas D. J. iš tikrųjų buvo, tačiau tai tebuvo abstraktūs pasvarstymai kaip ir ką reikėtų daryti. Jokia konkreti pinigų suma nebuvo vardinama, kadangi G. R. to nebuvo aptaręs su savo ginamuoju ir juo labiau jokios sumos nebuvo gavęs. Pats jis (D. Z.) laikėsi tos nuomonės, jog reikia palaukti kol bus paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ir tik tuomet kažką spręsti. Galiausiai tas klausimas taip ir buvo paliktas.

Kaip matyti šių parodymų metu D. Z. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie galimą kyšį ir jo sumą. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl šio epizodo duoti parodymai neatitinka faktinių aplinkybių, patvirtina ir byloje esantis D. Z. ir G. R. pokalbis. Kaip jau minėta, įvertinus to pokalbio visumą, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad buvo kalbama apie konkrečią kyšio sumą. Pokalbyje taip pat nėra įvardintas teisėjas D. J. ir nėra jokios kalbos, kad būtent jis turėtų nagrinėti V. R. apeliacinę bylą. Priešingai, iš pokalbio turinio matyti, kad V. R. galimai norėjo ar tikėjosi, kad bylą nagrinės kažkoks kitas teisėjas, tačiau G. R. laikėsi pozicijos, kad yra gerai ir ta kolegija, kuri paskirta. Iš pokalbio turinio akivaizdu, jog pašnekovams (G. R. ir D. Z.) jau yra žinoma kokia kolegija sudaryta tos bylos nagrinėjimui. Tai patvirtina ir byloje esantys duomenys, jog V. R. byla buvo gauta ir konkrečiai kolegijai paskirta dar birželio mėnesį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. Z., duodamas parodymus teisme apie norą, kad pranešėju apeliacinėje byloje būtų paskirtas D. J., o jis (D. Z.) siūlė laukti kol teisėjas bus paskirtas bendra tvarka, iš tikrųjų nelabai prisiminė situaciją, kurią aptarinėjo su G. R.. Dėl šių priežasčių D. Z. parodymai šiame epizode tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu vertinami kritiškai. Jie laikytini teisingais tiek kiek juos patvirtina užfiksuotas pokalbis su G. R..

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra nei objektyvių įrodymų, nei pakankamai netiesioginių įrodymų, jog G. R. pasiūlė, pažadėjo, susitarė ar davė kyšį D. Z.. Todėl G. R. iš kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta ši nusikalstama veika.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad G. R. padarė baigtą sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. R. nėra teistas, baustas administracine tvarka išimtinai už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Neigiamai G. R. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis vedęs, praktikuojantis advokatas.

BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laivės atėmimas iki septynerių metų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, o kita įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui ir būtų neadekvati. Sprendžiant dėl baudos dydžio, atsižvelgiama ne tik į kaltinamojo asmenybę, bet ir į tai, kad nuo veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas – daugiau nei keturi metai. Duomenų, kad kalinamasis per tą laiką būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų nėra. Nors ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių (didelė apimtis, pandemijos laikotarpis, ligos ir t.t.), tačiau pats proceso ilgumas sukelia kaltinamajam neigiamas pasekmes. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, skiriama bauda ženkliai mažesnė nei BK 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas baudos vidurkis.

G. R. buvo laikinai sulaikytas 2019-02-27 7 val. 20 min. (T. 5, b. l. 124 – 125). Iš sulaikymo buvo paleistas 2019-02-28 19 val. 35 min. (T 5, b. l. 163 – 164). Tai reiškia, kad jis buvo sulaikytas dvi paras. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, sulaikyme išbūtas laikas, vieną parą prilyginus 2 MGL dydžio baudai, įskaitomas į paskirtą bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos, paliktini saugoti prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 800 MGL (40 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, b papunkčiu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas paras, prilyginant jas 4 MGL dydžio baudai, ir vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti ją į bausmę bei paskirti galutinę 796 MGL (39 800 – trisdešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas, palikti saugoti prie bylos.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.