Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-28 · Civilinė byla Nr. e2A-925-460/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
e2A-925-460/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
Ieškovas
J. Ž., S. Ž.
Atsakovas
S. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-925-460/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00225-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1 (S) 2.3.5.2.2; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Ž. (apeliantė) ir atsakovo S. Ž. (apeliantas) apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. Ž. ir S. Ž. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovo S. Ž. priešieškinį ieškovei J. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. Ž. 2018-03-05 kreipėsi su pareiškimu į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš skolininko S. Ž., priteisiant po 180 Eur atskirai kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio vaiko – kreditorės S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir kreditoriaus J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėja pareiškime dėl išlaikymo priteisimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisiant laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Ž. ir J. Ž. nuo pareiškimo padavimo dienos iki teismo įsakymo šioje byloje įsiteisėjimo, įpareigojant skolininką S. Ž. mokėti po 180 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, pavedant pareiškėjai tvarkyti šias lėšas uzufrukto teise. 2018-03-05 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1420-474/2018 išieškoti iš skolininko išlaikymą nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 180,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Tos pačios dienos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinasis išlaikymas iš skolininko nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Skolininkas 2018-05-07 pateikė prieštaravimus ir teismas juos priėmė.

Šalies argumentai

2. Ieškovė J. Ž. 2018-06-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol mokysis gimnazijoje, t. y. iki 2019-08-31, ir nepilnamečiui sūnui J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. Ž.. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio mėn. pabaigos šalys negyvena įprastinio sutuoktinių gyvenimo, gyvena atskiruose kambariuose, bendro ūkio nebeveda nuo 2018 m. pavasario, t. y. kiekvienas sutuoktinis atskirai rūpinasi savo buitimi, maistu, ūkio reikalais, automobilio remontu, o nuo 2018 m. birželio mėn. ieškovė J. Ž. kartu su vaikais persikėlė gyventi į II-ajį namo aukštą, ten įrengta atskira virtuvė, pajungta televizija, prie namų esančioje žemėje atsakovas rūpinosi sodo ir daržo derliumi pats, ieškovė J. Ž. daržoves sodino ir augino savo tėvų turimoje žemėje, bylos šalys laisvalaikį taip pat leidžia atskirai. Atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda iš dalies, t. y. apmokėdamas patiriamas komunalines išlaidas – elektrą, dujas, vandenį, tačiau už visas kitas išlaidas lieka atsakinga ieškovė J. Ž., t. y. aprūpina šeimą maistu, apmoka vaikų sąskaitas už mobilųjį ryšį, interneto ir televizijos paslaugas, perka vaistus, buitines prekes, drabužius, veža i lankomus būrelius, duoda dienpinigius vaikams, dengia kelionės išlaidas į reabilitacijas nepilnamečiui sūnui, kuriam yra nustatytas neįgalumas. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-06-19 nutartimi ieškovės ieškinys buvo priimtas ir panaikintas 2018-03-05 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-1420-474/2018.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gyvena kartu su ieškove ir dviem jų vaikais, veda bendrą ūkį, kartu rūpinasi abiejų vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu, šeimoje nėra jokių piniginių lėšų trūkumo. Pažymėjo, kad 2015 m. pradžioje perdavė ieškovei J. Ž. savo sutaupytus 50000,00 Lt, kuriuos prašė iškeisti į nacionalinę valiutą ir padėti pinigus lygiomis dalimis abiem vaikams į jų banko sąskaitas, tačiau ji šį pavedimą įvykdė iš dalies, t. y. pervedė 6000,00 Eur į dukters S. Ž. banko sąskaitą.

Šalies argumentai

4. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį ieškovei dėl ieškovės J. Ž. veiksnumo apribojimo ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė nesupranta savo veiksmų esmės, nes teisme kelia neprasmingą ir nepagrįstą ginčą dėl lėšų priteisimo vaikų naudai, ieškinyje nurodė daug atsakovą žeminančių faktų, ieškovės nestabilus elgesys leidžia manyti, kad ji serga kokia nors psichine liga, todėl būtina apriboti ieškovės valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, uždraudžiant ieškovei rūpinti sūnaus išlaikymu ir uzufrukto teise valdyti nepilnamečiam sūnui priklausančias tėvų teikiamo išlaikymo pinigines lėšas. Prašė priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai S. Ž. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2019-08-31, ir nepilnamečiui sūnui J. Ž. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-09-11 nutartimi atsakovo priešieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir pilnametei dukrai buvo priimta. Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-04 nutartimi atsakovo S. Ž. skundo netenkino ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-03-05 nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliko nepakeistą, tačiau pažymėjo, jog S. Ž. 2018-06-20 tapo pilnametė, tad atsakovui laikino išlaikymo prievolė lieka tik vienam

5. S. Ž. atstovas advokatas G. Ž. 2018-10-15 pateikė teismui prašymą dėl pradinio ieškovo pakeitimo dalyje dėl reikalavimo S. Ž. priteisti išlaikymą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-10-16 nutartimi buvo tenkintas pareiškėjos atstovo prašymas ir ieškovė J. Ž. pakeista į ieškovę S. Ž. dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą pilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol mokysis gimnazijoje, t. y. iki 2019-08-31. Tos pačios dienos teismo nutartimi iš dalies buvo tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas pilnametei dukrai S. Ž., mokamas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur, išlaikymą priteisiant nuo 2018-06-20 iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.

Atsiliepimas

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, jame nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka, prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas savo kaip tėvo pareigos išlaikyti vaikus tinkamai nevykdo, nes jis, kaip pat nurodė priešieškinyje, teikia išlaikymą sumokėdamas komunalines išlaidas – elektrą, dujas, vandenį, o piniginėmis lėšomis atsakovas pradėjo prisidėti prie vaikų išlaikymo tik tuomet, kai ieškovė J, Žadvainienė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinys tenkintas, priešieškinis atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 (du šimtus eurų), priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018-03-05 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskyrus po nurodytos datos sumokėtas mažesnes išlaikymo sumas pagal 2018-03-05 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. eL2-1420-474/2018); paskirti ieškovę J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 (du šimtus eurų), išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2018-03-05 iki 2019-07-31, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskyrus po nurodytos datos sumokėtas mažesnes išlaikymo sumas pagal 2018-10-16 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; priteisti iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos) ieškovės S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 2200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos) ieškovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 108,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybei.

8. Teismas konstatavo, kad šalys neveda bendro ūkio, gyvena skyriumi, dėlto svarstė išlaikymo vaikams klausimą.

9. Teismas, atsižvelgęs į vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį priteisė vaikams po 200 Eur išlaikymą.

10. Teismas, tenkinęs ieškinį, nustatęs, kad ieškovė vaikams išlaikymą teikia, priešieškinio netenkino.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei priteisti pirmosios instancijos teisme jos patirtas 2450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Apeliantė nurodo, kad teismas, skaičiuodamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas aritmetiškai suklydo.

13. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atsakovui S. Ž. atmesti pilna apimtimi, o atsakovo S. Ž. priešieškinį patenkinti pilna apimtimi; 2) arba apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo 2018-12-07 sprendimą ir trūkstant faktinių duomenų naujam sprendimui priimti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, susijusio su atsakovo priešieškinio neišnagrinėjimu pilna apimtimi; 3) arba apeliacinės instancijos teismui palikus galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-12-07 sprendimą, pakeisti šį apylinkės teismo sprendimą sumažinant ne mažiau kaip 50 procentų vaikų išlaikymui priteistas pinigines lėšas iš atsakovo S. Ž. periodinėmis išmokomis kiekvieną kalendorinį mėnesį ir patenkinti pilna apimtimi atsakovo S. Ž. priešieškinį; 4) priimti visus rašytinius įrodymus, kurie bus pateikti atskirai apeliacinės instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ribojo atsakovo teises pateikti byloje rašytinius įrodymus ir neskundžiamą nutartimi atsisakė pratęsti atsakovui terminą rašytiniams įrodymams pateikti, nors apylinkės teisme vyko parengiamieji posėdžiai ir nebuvo tinkamai išspręstas atsakovo priešieškinio priėmimo klausimas; 5) apeliacinės instancijos teismui palikus galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-12-07 sprendimą, pakeisti šį apylinkės teismo sprendimą sumažinant ne mažiau kaip 60 procentų ieškovei J. Ž. priteistų jos atstovavimo išlaidų, atsižvelgiant į civilinio ginčo sudėtingumą ir ieškovės atstovo advokato G. Ž. suteiktų teisinių paslaugų būtinumą; 6) panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2814-474/2018, kuria buvo atmestas atsakovo S. Ž. prašymas dėl procesinio termino pratęsimo rašytiniams įrodymams pateikti, kadangi ši teismo nutartis suvaržė atsakovo S. Ž. teises teikti rašytinius įrodymus atsakovo S. Ž. priešieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje.

14. Apeliantas pateikia šiuo pagrindinius argumentus:

14.1. Teismo 2018-12-07 sprendimo rezoliucinė dalis dėl jo neįvykdymo yra neaiški ir nesuprantama, kadangi teismas nenurodė konkrečiai nuo kurios datos ir kurią sumą atsakovas privalo mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui.

14.2. Teismo sprendimu nebuvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas, todėl dabartiniu metu tuo pačiu klausimu ir tarp tų pačių šalių galioja skirtingo turinio vykdomieji dokumentai.

Atsiliepimas

14.3. Atsakovas teigia, jog apylinkės teismas buvo šališkas atsakovo atžvilgiu, kadangi teismas neskundžiamą nutartimi užkirto kelią atsakovui teikti rašytinius įrodymus, teismas nepriėmė atsakovo rašytinių paaiškinimų su priedais, tačiau ieškovės visus rašytinius įrodymus teismas priėmė ir šiais įrodymais nuosekliai grindė teismo sprendimą, tačiau atsakovo rašytinius įrodymus teismas vertino kritiškai ir todėl nepagrįstai laikė, kad atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį ir priešieškinio reikalavimų neįrodė.

14.4. Atsakovo nuomone teismo išvados, kad jis priešieškinį pateikė tik 2018-09- 11, kartodamas tapačias aplinkybes, kurios neatitinka realios situacijos, kad atsakovas reiškė nepagrįstus reikalavimus, kad atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių savo ieškinio reikalavimus, kad atsakovas neįrodė, kad jis yra šalis, kuri teikia visa apimtimi išlaikymą vaikams, pažeidė proceso dalyvio teises civilinėje byloje reikšti ieškinio reikalavimus, nes teismas daugelį atsakovo rašytinių įrodymų atsisakė priimti, todėl paneigė lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovas savo priešieškinį teismui pateikė laiku ir teismas jį iš dalies priėmė nagrinėjimui.

14.5. Atsakovas nurodo, jog teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio atmetimo yra visiškai be motyvų, kas akivaizdu, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo atmesti tik dėl to, kad buvo patenkintas ieškovių ieškinys.

14.6. Atsakovas nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą paskirti kitą parengiamąjį posėdį, kadangi nebuvo išspręstas atsakovo priešieškinio priėmimo klausimas, o apylinkės teismo nutarties dalis dėl priešieškinio trūkumų pašalinimo buvo apskųsta Klaipėdos apygardos teismui.

14.7. Atsakovas teigia, kad jie su ieškove J. Ž. ir toliau bendrai veda ūkį ir kad J. Ž. bendras sutuoktinių lėšas naudoja vaikų išlaikymui.

14.8. Atsakovas nurodo, jog visi vaikų poreikiai yra išgalvoti ir neobjektyvūs, nes vaikai niekada neturėjo mokėti jokių mokesčių už komunalines paslaugas ir pan. Be to, jo teigimu, ieškovė nenurodė gaunamų pašalpų iš valstybės ir slepia realiai gaunamas pajamas.

14.9. Atsakovas teigia, jog ieškovė J. Ž. nepagrindė 251 Eur gaunamos šalpos išmokos už nepilnametį sūnų panaudojimo.

14.10. Atsakovas tikina, jog ieškovė J. Ž. nurodė, jog su atsakovu jie gyveno atskiruose kambariuose jau nuo 2017 m. lapkričio mėn. vidurio, nors dar kartu vyko į atsakovo darbo organizuojamą koncertą, kuris vyko 2017 m. gruodžio 20 d. bei 2018-03-25 drauge su ieškove J. Ž. ir sūnumi J. Ž. vyko į Klaipėdos mieste Smiltynės gyvenvietėje esantį Jūrų muziejų

14.11 Atsakovo nuomone, civiliniame procese privalėjo dalyvauti valstybės įgaliota institucija, kuri teikia išvadas dėl vaikų teisių į jų išlaikymą įgyvendinimą bei tiria vaikų teisių pažeidimus.

Šalies argumentai

14.12 Apeliantas mano, kad priteistos sumos yra neadekvačios.

Atsiliepimas

15. Apeliantė pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

17. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija pirmiausia pažymi, kad tiek rašytinis procesas, tiek žodinis yra lygiaverčiai procesai, užtikrinantys vienodą įrodinėjimo paskirstymo naštą, abu procesai užtikrina teisėtą teismą ir teismo procesinis sprendimas priimamas tik ištyrus įrodymus ir atlikus jų vertinimą. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija, netenkindama šio prašymo, sprendžia, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad rašytinis procesas užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 185 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. Ž. su atsakovu S. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu gimė dukra S. Ž., (gimė (duomenys neskelbtini)) ir sūnus J. Ž., (duomenys neskelbtini). Kitų išlaikytinių bylos šalys neturi. Ieškovės J. Ž. vardu nėra registruota nekilnojamojo ir kilnojamo turto. Atsakovo S. Ž. vardu yra įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovo S. Ž. vardu yra įregistruota transporto priemonė – N. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2013-11-18 ieškovė J. Ž. dirba Lietuvos kariuomenėje vyr. virėja, jos atlyginimą nuo 2018 m. kovo mėn. vidutiniškai sudaro apie 598,00 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė J. Ž. nuo 2018-05-01 laikinai dirbo UAB „Mano raktas“ virėjo asistente: 20 darbo valandų per savaitę, atlyginimas 200,00 Eur / mėn. Atsakovas S. Ž. dirba UAB „Parsekas“, jo gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro 657,89 Eur (neatskaičius mokesčių).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo gyvenant santuokoje ir nesiekiant jos nutraukti. Ieškovė teigia, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti nepilnamečių vaikų (vienas vaikas proceso metu tapo pilnametis). Atsakovo nuomone, jis tinkama išlaiko vaikus, jie aprūpinti.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina tai, kad šalys (ieškovė ir atsakovas) gyvena skyriumi, skirtinguose būsto aukštuose, nors ir viename name. Šeimos santykiai yra pašliję, kyla nesutarimų.

21. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

22. Kitas aspektas tas, kad civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra inicijuotas ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip matyti, vaikai gyvena su mama. Dėl to konstatuotina, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta šalių sutarimu ir tai nėra šios bylos dalykas. Šalims sutarus dėl vaikų gyvenamosios vietos (nepateikus atskiro reikalavimo) nėra privaloma spręsti šio klausimo, kaip klaidingai mano atsakovas.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į civilinio proceso taisykles, į tai, kad šalys nerado sutarimo vaikų išlaikymo klausimu, atsakovui tenka pareiga įrodinėti, kad jis tėviškas pareigas išlaikyti vaikus tinkamai vykdė (CPK 12, 178 straipsniai). Kolegija sutinka, kad byloje yra ir rašytinių ir žodinių duomenų, kad atsakovas teikė / teikia išlaikymą vaikams, tačiau minėti įrodymai nesuteikia galimybės konstatuoti, kad savo pareigą apeliantas atlieka iki galo tinkamai. Atsižvelgiant į būtiną vaikams išlaikymo dydį (argumentai apie išlaikymo dydį pateikiami žemiau), nėra pateikta leistinų įrodymų, pagrindžiančių, kad būtiną ir šiuo metu reikalingą išlaikymą apeliantas mokėjo. Pasikartotina, kad šalims tarpusavyje negebant ginčo išspręsti taikiai, teisme įrodinėjant savo poziciją būtini įrodymai, pagrindžiantys šalių poziciją (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju apeliantas įrodymų apie tinkamai vykdomą pareigą išlaikyti vaikus nepateikė, nors įrodinėjant tą atlikti privalo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl būtinybės išlaikymą vaikams priteisti.

26. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Nustačius, jog yra įstatyme įtvirtintas pagrindas priteisti išlaikymą, išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas ir vaiko tėvams gyvenant kartu bei nenutraukus santuokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

28. Nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo dydžio apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nenorėjo ar nesugebėjo nustatyti atsakovo S. Ž. užmokesčio, gaunamo iš darbovietės UAB „Parsekas“ ir todėl 2018-12-07 sprendime nurodė 657,89 Eur sumą, t. y. iki mokesčių atskaitymo, nors atsakovui į banko sąskaitą yra pervedama 500 Eur dydžio darbo užmokestis. Atsakovo nuomone, vaikų išlaikymui teismo priteista 400 EUR dydžio suma, mokama periodiškai kiekvieną mėnesį yra neadekvati, atsižvelgiant į jo gaunamas realias pajamas.

29. Kolegija mano, kad apylinkės teismas atidžiai vertino ir apelianto turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Teismas nustatė, kad apelianto darbo pajamos įmonėje UAB „Parsekas“ sudaro 657,89 Eur, atsakovas yra darbingas, jokių sveikatos ar kitų problemų nenustatyta. Papildomai pažymėtina, jog tėvų turtinė būklė turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę būklę, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Visapusiškai vaiko raidai turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi, tėvai, kurdami šeimą, privalo prisiimti visą atsakomybę už tinkamą vaikų išlaikymą (auklėjimą, ugdymą, kt.) ir dėti visas pastangas didinti savo pajamas taip užtikrinant vaikų poreikius. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Aktualu ir tai, kad vaikams išlaikymas reikalingas šiuo metu, nedelsiant, o ne ateityje, kai galbūt pagerės tėvo materialinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002). Taigi, net minimalios vieno iš tėvų gaunamos pajamos ar jų nebuvimas iš viso neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad vaikai gyvena su ieškove, lemia tai, kad jai tenka didesnė rūpesčių bei finansinė našta išlaikant vaikus. Akcentuotina, kad šioje byloje teismas sprendė, kokia apimtimi būtent apeliantas turi pareigą išlaikyti savo vaikus atsižvelgdamas į abiem tėvams nustatytą pareigą. Pabrėžtina, kad tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų –ir ieškovė turi teikti vienodo dydžio išlaikymą pinigais kaip ir apeliantas (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, ieškovė vaikams išlaikymą teikia nebūtinai išleidžiamomis vienodomis, kaip priteista iš apelianto piniginėmis lėšomis, tačiau ir kita forma – ruošdama valgį, skalbdama vaikų drabužius, t .t.

31. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai vertino vaikų poreikius. Teismas nustatė, kad nepilnamečiui 10 metų vaikui J. Ž. nustatytas vidutinio lygio neįgalumo lygis nuo 2014-11-26 iki 2026-04-23, t. y. kalbos išraiškos sutrikimas (F80.1), specifinis judesių raidos sutrikimas (F82), kiti emocijų sutrikimai vaikystėje – tapatumo sutrikimas, perdėto nerimo sutrikimas (F93.8), todėl reikalingas ne tik didesnis skiriamas dėmesys, bet ir patiriama didesnių išlaidų esant specialiems vaiko poreikiams. Galutinė diagnozė nustatyta 2016-01-15 Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų neurologijos skyriuje, kurio epikrizėje nurodyta: kitas spazminis cerebrinis paralyžius su apatine parapereze (G80.8); nepatikslinti paroksizmai (R56.8) ir aukščiau nurodytos ligos patvirtintos. Dėl nustatytos emocinių sutrikimų vaikystėje diagnozės nepilnamečiui sūnui reikalingos psichologų konsultacijos, kalbos išraiškos sutrikimo – logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba, specifinio judesių raidos sutrikimo – kineziterapeuto ir masažuotojo paslaugos. Taip pat nepilnamečiui vaikui reikalingos reabilitacijos, todėl ieškovė su vaiku du kartus metuose vyksta į sanatorijas. Pastaruoju metu Ieškovė su sūnumi į reabilitacijas vyko laikotarpiais nuo 2017-09-14 iki 2017-10-06 ir nuo 2018-04-06 iki 2018-04-28. Sutiktina su apeliantu, kad sūnui mokama tikslinė 251 Eur / mėn. parama, tačiau akcentuotina, kad ji yra specialiems vaiko poreikiams tenkinti, bet jos neužtenka kitiems – bendriesiems (ugdymui, maistui, laisvalaikiui) poreikiams tenkinti. Taigi, nepaisant tikslinės išmokos, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad sūnui būtinas iš tėvo 200 Eur / mėn, papildomas išlaikymas. Reikalingas išlaidas ieškovė grindė detaliais skaičiavimais, teismas teisingai jas pripažino būtinomis.

32. Apylinkės teismas nustatė ir tai, kad ieškovė S. Ž. (ieškinio pateikimo metu ji buvo nepilnametė) pilnametystės sulaukė 2018 m birželio 20 d. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4G (12 klasėje), gimnaziją baigs 2019 m., todėl jai reikalingas išlaikymas iki kol baigs gimnaziją. Nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2018-06-07 pažymoje apibūdinama kaip aktyvi, paslaugi, noriai dalyvauja įvairiose popamokinėse veiklose, domisi fotografija, padeda organizuoti įvairius klasės bei gimnazijos renginius, kartu su klasės draugais dalyvavo viktorinoje „Protų mūšis 2018“, skirtame tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti, ir užėmė II vietą, mokymosi rezultatai yra geri. Mergaitei diagnozuota alerginė bronchų astma, alerginis rinitas. Byloje pateiktas detalizuotas poreikių apskaičiavimas patvirtina 200 Eur / mėn, poreikius.

33. Plėtojant klausimo dėl priteistino išlaikymo dydžio itin svarbią reikšmę turi ir ta aplinkybė, kad priešieškiniu pats apeliantas prašė iš ieškovės priteisti po 200 Eur / mėn. kiekvienam vaikui išlaikymą. Taigi, ir pats apeliantas mano, kad kitas tėvas, tinkamai išlaikydamas vaikus turi pareiga teikti 200 Eur / mėn, išlaikymą. Spręstina, kad ir ieškovė, ir atsakovas vienodai vertina savo vaikų poreikius, šią sumą apylinkės teismas ir priteisė.

34. Kolegija ,mano, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas tėvo turtinę padėtį įvertino ne tik jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad skolininkas (šioje byloje - tėvas), privalantis teikti išlaikymą, nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinų asmenų, išlaikymo prievolės trukmę, šalių turtines galimybes, atmeta apelianto argumentą, jog priteistas išlaikymo dydis yra per didelis. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir apelianto gaunamas pajamas, turimą turtą, sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, iš apelianto vaikams priteisto išlaikymo mokėjimo sumas), pagrįstai nustatė išlaikymo dydį.

36. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ieškovė galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne vaikams išlaikyti, o kitiems tikslams, yra nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar rašytiniais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų

37. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl jo neįvykdymo yra neaiški ir nesuprantama, kadangi teismas nenurodė konkrečiai nuo kurios datos ir kurią sumą atsakovas privalo mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodė nuo kada (nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018-03-05) iki kada (iki sūnaus pilnametystės ir dukros mokslų gimnazijoje baigimo 2019 m. liepos-31 d.) ir kokio dydžio išlaikymą atsakovas turi teikti nepilnamečio sūnaus ir pilnametės dukros išlaikymui (po 200 Eur / mėn., indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją), todėl argumentas yra visiškai nepagrįstas.

38. Apelianto nuomone, teismo sprendimu nebuvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas, todėl dabartiniu metu tuo pačiu klausimu ir tarp tų pačių šalių galioja skirtingo turinio vykdomieji dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartyje nurodė, jog panaikinus teismo įsakymą dėl to, jog atsakovas pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, teismo nutartimi buvo priimtas ieškovės J. Ž. ieškinys atsakovui, o laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Be to, Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo S. Ž. laikinas materialinis išlaikymas pilnametei dukrai S. Ž. nuo 2018-06-20 iki bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, priėmus sprendimą minėtos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja, išlaikymo dydis ir jo suma nustatyta sprendime, jo dalis dėl išlaikymo mokėjimo vykdytina skubiai, dėl to atsakovo nurodomas argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo yra nepagrįstas.

39. Atsakovas teigia, jog apylinkės teismas buvo šališkas atsakovo atžvilgiu, kadangi teismas neskundžiama nutartimi užkirto kelią atsakovui teikti rašytinius įrodymus, teismas nepriėmė atsakovo rašytinių paaiškinimų su priedais, tačiau ieškovės visus rašytinius įrodymus teismas priėmė ir šiais įrodymais nuosekliai grindė teismo sprendimą, tačiau atsakovo rašytinius įrodymus teismas vertino kritiškai ir todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį ir priešieškinio reikalavimų neįrodė. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus sutinka su ieškove, jog Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. neskundžiama nutartimi buvo priimta dalis jo pridėtų įrodymų, o kitos pateiktos PVM sąskaitos faktūros atsisakytos prijungti kaip nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku ir grąžintos atsakovui. Atsakovo pateikti įrodymai niekaip neįrodė išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, kadangi jis teikė įrodymus apie gyvenamojo namo gerinimo sąlygas, mokėtiną žemės mokestį, sau rūbų pirkimą, kas nėra aktualu išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo byloje. Teismui priėmus nutartį dėl atsakovo pateiktų įrodymų jų nepriimti, neužkirto kelio atsakovui teikti kitų įrodymų susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, tačiau jis jų nepateikė.

40. Apeliantas nurodo, jog teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio yra visiškai be motyvų, jam akivaizdu, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo atmesti tik dėl to, kad buvo patenkintas ieškovių ieškinys. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo priešieškinio yra motyvuota, teismas rėmėsi byloje surinktais įrodymais, teismo posėdžio metu išsakytais bylos šalių ir ieškovių atstovo paaiškinimais, atsižvelgdamas į teismų praktiką, todėl pagrindo teigti, jog teismo sprendimas dėl priešieškinio yra nemotyvuotas yra nepagrįstas.

41. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą paskirti kitą parengiamąjį posėdį, kadangi nebuvo išspręstas atsakovo priešieškinio priėmimo klausimas. Šiuo aspektu bylos duomenys patvirtina, kad Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovo priešieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir pilnametei dukrai priėmė bei įpareigojo atsakovą iki 2018-09-21 pašalinti procesinio dokumento trūkumus: dėl reikalavimo apriboti tėvų valdžią ir ieškovės pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje. Atsakovas trūkumų nešalino ir pateikė atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-496-730/2019 Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, esant tokiai teisinei situacijai spręstina, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovą įpareigojo šalinti prieškieškinio dalies trūkumus, tačiau atsakovas to nepadarė. Dėl to teigti, kad teismas nepagrįstai nepriėmė priešieškinio visa apimtimi, klaidinga.

42. Apeliantas teigia, kad jie su ieškove J. Ž. ir toliau bendrai veda ūkį ir kad J. Ž. bendras sutuoktinių lėšas naudoja vaikų išlaikymui. Pažymėtina, kad CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog yra įstatyme įtvirtintas pagrindas priteisti išlaikymą, išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas ir vaiko tėvams gyvenant kartu bei nenutraukus santuokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Taigi, teismas pagrįstai priteisė išlaikymą iš atsakovo, kadangi atsakovas savo pareigos teikti išlaikymą nevykdo, nors šalys ir gyvena santuokoje.

43. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, pastebėjo jos 1 ir 3 pastraipose esančius netikslumus. Teismas priteisė iš atsakovo S. Ž. išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018-03-05 iki pilnametystės (sūnaus atžvilgiu) ir iki 2019 m. liepos 31 d. (dukros atžvilgiu), išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskyrus po nurodytos datos sumokėtas mažesnes išlaikymo sumas pagal 2018-10-16 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kolegijos nuomone, frazė „išskyrus po nurodytos datos sumokėtas mažesnes išlaikymo sumas pagal 2018-10-16 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ yra perteklinė ir turėtų būti eliminuota, nes galutinė mokėtina išlaikymo suma pirmosios instancijos teismo sprendimu nuo kreipimosi į teismą dienos (200 Eur / mėn.) jau nustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

44. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas į ieškovės patirtų ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų balansą neįtraukė 2018 m. lapkričio 19 d. pinigų priėmimo kvitu, Serija LAT Nr. 1024676, advokatui sumokėtos 250 Eur sumos. Teisėjų kolegija su šiuo pastebėjimu sutinka ir perskaičiuoja ieškovės patirtų išlaidų dydį: 2017-02-02 ieškovė sumokėjo 550,00 Eur, 2018-03-02 sumokėjo 500,00 Eur, 2018-04-26 sumokėjo 250,00 Eur, 2018-08-25 sumokėjo 750,00 Eur, 2018-10-02 sumokėjo 300,00 Eur ir 2018-11-09 sumokėjo 700,00 Eur, 2018-11-19 sumokėjo 250 Eur), iš viso ji patyrė 3300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

45. Dėl to, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas sudarė - 3300 Eur, spręstina, jog pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovės ieškinį bei priešieškini atmetus, teismui iš dalies sumažinus jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau neįtraukus 2018 m, lapkričio 19 d. pateikto pinigu priėmimo kvito 250 Eur sumai, ieškovei iš atsakovo atitinkamai priteistina 2450 Eur bylinėjimosi išlaidu.

46. Atsakovo nuomone apylinkės teismas iš atsakovo priteisė pernelyg dideles ieškovės J. Ž. bylinėjimosi išlaidas. Aktualu tai, kad vadovaujantis CPK 98 str. 2 d., šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 8.6 papunktyje įtvirtinta, jog už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo užmokestis pagal nustatytą koeficientą - 0,25 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje sudaro 212,70 Eur (2018 m. kovo 5 d. pateiktas teismui pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo); 8.16. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, 0,4 koeficientas, o tai sudaro 353,92 Eur (2018 m. gegužės 4 d. pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą); 8.2. papunktyje įtvirtinta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį užmokestis gali siekti nustatytą koeficientą - 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, t. y. 2565,92 Eur (2018 m. birželio 13 d. pateiktas ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, 2018 m. spalio 29 d. teiktas atsiliepimas į atsakovo priešieškinį), teikti papildomi įrodymai už skirtingus laikotarpius apie patiriamas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, tai pat rengti atsiliepimai į atskiruosius skundus (iš viso pateikti 6 skundai), teiktos konsultacijos, dalyvauta teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį, sutiktina su ieškove, kad patirtos ir priteistos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra daugiau nei dvigubai mažesnės negu numatyta Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl teiginys, jog jos yra pernelyg didelės yra nepagrįstas.

47. Apeliantas nesutinka su 108 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo valstybės biudžetui. Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai., Kaip žinia, ieškovai kreipdamiesi su ieškiniu į teismą yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p., todėl visiškai patenkinus ieškinį ir atmestus priešieškinį, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą priteisti iš atsakovo 108,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

48. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į bylos šalių paaiškinimus, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

49. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta.

50. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

51. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tik rezoliucinė dalis išdėstytina eliminuojant frazę „išskyrus po nurodytos datos sumokėtas mažesnes išlaikymo sumas pagal 2018-03-05 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ (1 ir 3 rezoliucinės dalies pastraipos) bei pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsižvelgiant į apeliantės skundą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apelianto apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad jos sumokėti 950 Eur (150 Eur už apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų + 800 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis, požymių, suteikiančių pagrindą jas mažinti, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš apelianto priteistina 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

apelianto S. Ž. prašymo dėl skundo nagrinėjimo apeliacine žodinio proceso tvarka netenkinti.

Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

priteisti iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 (du šimtus eurų), išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018-03-05 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

paskirti ieškovę J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja;

priteisti iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 (du šimtus eurų), išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018-03-05 iki 2019-07-31, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

priteisti iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos) ieškovei S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

priteisti iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 2450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos) ieškovei J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

priteisti iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybės biudžetui, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

priteisti iš atsakovo S. Ž. ieškovei J. Ž. 950 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irma ČuchrajAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas