Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-264-618/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-30
Bylos Nr.: e2A-264-618/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00048-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Milda Skersienė
Ieškovas: L. L. J.
Atsakovas: R. J.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-264-618/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00048-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Skersienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. J. ir atsakovo R. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl turto atidalijimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, kompensacijos, turtinės žalos atlyginimo, nuostolių priteisimo ir kt. ir pagal atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei L. L. J. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 494,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 806,58 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašė leisti be atsakovo sutikimo parengti namo, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo į du butus atliekant paprastąjį remontą padalijimo projektą pagal pateiktą statybos techninį projektą ir jį įgyvendinti; priteisti ieškovei nuosavybės teise butą, pateiktame padalijimo projekte pažymėtą Nr. 2, o atsakovui priteisti nuosavybės teise butą, pažymėtą Nr. 1; priteisti ieškovei iš atsakovo 10 507,06 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovės turto dalį ir 11 227,05 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią geresnės kokybės (būklės) turto dalį; atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei ūkinį pastatą, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 2 823 Eur piniginę kompensaciją; nustatyti pagal parengtą projektą bendraturčių naudojimosi žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį namo, žemės sklypo ir ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Naudojimosi turtu tvarka nenustatyta. Nuo 2018 m. liepos mėn. bendraturčiai šiuo turtu naudojosi pagal faktiškai nusistovėjusią tvarką, tačiau atsakovas 2020 m. gruodžio 10 d. neteisėtai užvaldė ieškovės gyvenamąją pirmojo aukšto namo dalį su ten esančiais ieškovės daiktais, palikdamas ieškovei gyventi apleistas ir gyventi netinkamas antrojo aukšto patalpas. Ieškovei su atsakovu nepavyksta susitarti dėl bendro ginčo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, ieškovė siekia, kad, atlikus paprastojo remonto darbus, bendrai valdomas turtas būtų atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, sukuriant du butus, priteisiant ieškovei kompensaciją, kadangi butai Nr. 1 ir Nr. 2 yra nevienodo dydžio ir būklės, taip pat kad būtų nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka atsižvelgiant į realiai naudojamų pastato dalių lokalizaciją ir sudarant galimybę patekti į šalims priklausančias dalis. Paaiškino, kad namo atidalijimo projektas parengtas atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą turėti gyvenamąsias patalpas pirmame aukšte ir garažą, o ieškovei atidalytinas ginčo ūkinis pastatas, kadangi atsakovas nepageidauja šio pastato dalies.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir nurodo, kad klausimus dėl gyvenamųjų patalpų atidalijimo, techninio projekto parengimo, atidalijimo išlaidų paskirstymo, butų priskyrimo ieškovei (2 aukštas) ir atsakovui (1 aukštas), ūkinio pastato atidalijimo ir priskyrimo ieškovei, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo šalys galėtų išsispręsti taikiu būdu, atsižvelgdamos į atsakovo nurodytus argumentus. Atsakovas nesutinka su turtinės žalos atlyginimo, nuostolių ir piniginės kompensacijos priteisimu. Paaiškino, kad šalys nuo 2015 m. pradžios iki 2018 m. liepos mėn. buvo santykinai pasiskirsčiusios, kaip naudosis patalpomis: ieškovė naudojosi antru aukštu, o atsakovas – pirmu. Atsakovas neigia, kad tai jis apleido, suniokojo ir sugadino antrojo aukšto patalpas, kadangi 2018 m. liepos mėn. ieškovė savavališkai persikraustė ir perkraustė atsakovo daiktus iš antro namo aukšto į pirmą aukštą, tokiu būdu padarydama atsakovui turtinę žalą dėl sugadintų ir dingusių daiktų. 2020 m. gruodžio mėn. atsakovas grįžo gyventi ten pat, iš kur pačios ieškovės buvo iškraustytas, tvirtina, kad ieškovės nurodytų daiktų neturi, jų nebuvo paėmęs. Pažymi, kad jis sutinka tiek su atidalijimu, tiek su būsimo buto, kuris būtų pirmame aukšte, priskyrimu atsakovui, tačiau nesutinka su teikiamo projektinio pasiūlymo turiniu, skaičiuojamu kompensacijos metodu.

Šalies argumentai

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal parengtą R. J. D. projektavimo firmos Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimo plotų padalinimo paprastojo remonto projektą tokiu būdu: ieškovei asmeniniam naudojimui paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas Nr.: 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-1B, iš viso 94,47 kv. m; atsakovui asmeniniam naudojimui paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas Nr.: 1-1A, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, iš viso 90,04 kv. m; ieškovei ir atsakovui bendrai naudotis paskirti patalpą Nr. 1-7; šalys įsipareigoja savo lėšomis ir darbu užmūryti įėjimą, esantį tarp patalpų Nr. G-1 ir Nr. 1-1B; atsakovui asmeniškai naudotis paskirti gyvenamojo namo patalpas – garažą Nr. G-1; taip pat nustatyti ūkinio pastato naudojimosi tvarką, paskiriant ieškovei asmeniškai naudotis visą 40,6 kv. m ūkinį pastatą; nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022 m. rugsėjo 14 d. UAB „Urbanistiniai projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad ieškovė asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi „A“, 277 kv. m ploto (raudona spalva); atsakovas asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi „B“, 277 kv. m ploto (mėlyna spalva); ieškovė ir atsakovas sklypo dalimi „C“, 346 kv. m (geltona spalva) naudosis bendrai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, nesant duomenų apie bendro turto atidalijimo techninį įgyvendinimą, inžinerinių tinklų paskirstymo galimybes, statybos darbų finansines išlaidas, yra pagrindas nustatyti patalpų naudojimosi tvarką, o toks tvarkos nustatymas neužkirs kelio ateityje šalims atlikti turto atidalijimą.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su juo nesutinka, kadangi pirmenybė turi būti teikiama ieškovės reikalavimui dėl turto atidalijimo. Nurodo, kad atsakovas teikiamoje naudojimosi tvarkoje neįtraukė garažo patalpos, neteisingai vertina garažo ir ūkinio pastato vertes, pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką šalims tektų kontaktuoti, kas, atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, ieškovei nepriimtina. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti; leisti ieškovei be atsakovo sutikimo parengti namo, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo į du butus statybos techninį projektą pagal R. J. D. projektavimo firmos 2022 m. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projektą ir jį įgyvendinti; atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant nuosavybės teise butą, R. J. D. projektavimo firmos 2022 m. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projekte pažymėtą Nr. 2, 95,96 kv. m dydžio, o atsakovui priteisiant nuosavybės teise butą, pažymėtą Nr. 1, 128,75 kv. m; atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant ūkinį pastatą, o atsakovui priteisti iš ieškovės 2 828 Eur piniginę kompensaciją; nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Urbanistiniai projektai“ 2021 m. vasario 11 d. parengtą projektą: ieškovė naudojasi sklypo dalimi „A“, 288 kv. m ploto (raudona spalva), atsakovas naudojasi sklypo dalimi „B“, 288 kv. m ploto (mėlyna spalva), sklypo dalimi, projekte pažymėta „C“, 324 kv. m (geltona spalva), ieškovė su atsakovu naudojasi bendrai; priteisti iš atsakovo ieškovei 16 120,62 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovės turto dalį ir geresnės būklės turtą; priteisti iš atsakovo ieškovei 3 051,77 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo 536 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisti iš ieškovės 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

5.1. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 4 494,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 806,58 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Teismas pažymėjo, kad ginčo turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl, nesant nustatytos naudojimosi turtu tvarkos ir jo neatidalijus, ieškovės kaltinimai dėl nuosavybės neliečiamumo pažeidimo nepagrįsti. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nurodė, kad dalis daiktų, kurių pasisavinimu kaltinamas atsakovas, priklauso įmonei, kai kurie žalą grindžiantys dokumentai yra neįskaitomi, todėl netinkami žalai pagrįsti. Teismas nustatė, kad dalis ieškovės nurodytų daiktų jai nepriklausė, nes įsigyti įmonės vardu, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti žalos už juos atlyginimo, kitą dalį daiktų ieškovė išsivežė, o dėl likusių daiktų ieškovė neįrodė, kad šiuos daiktus yra užvaldęs atsakovas ir jis juos turi iki šiol. Teismas atmetė reikalavimą dėl 4 494,36 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Reikalavimą priteisti nuostolius dėl gyvenamojo būsto nuomos išlaidų – 1 500 Eur, priteisti 2020 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas – 121 Eur; UAB „Balticum TV“ išnuomotos įrangos mokestį – 306,58 Eur teismas taip pat atmetė. Nurodė, kad ieškovės apsisprendimą nuomotis kitą būstą lėmė principinė jos nuostata, kad jai antro aukšto patalpos nepatinka ar netinka, ir byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, kitų aplinkybių, lėmusių ieškovės nuomos išlaidų atsiradimą; nurodė, kad ieškovė pati priėmė sprendimą dėl UAB „Balticum TV“ ir nepagrįstai atsakovui perkelia atsakomybę dėl savo patirtų nuostolių už įrangą; atmetęs turtinius reikalavimus atmetė reikalavimą ir dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų.

5.2. Dėl priešieškinio reikalavimų nustatyti naudojimosi tvarką. Teismas nurodė, kad atsakovas, siekdamas išvengti statybos kaštų, esamoje situacijoje tinkamiausia nuosavybės teisių įgyvendinimo išraiška laiko naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą. Teismas pažymėjo, kad šalių asmeniniai tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesutaria dėl gyvenamojo namo su žemės sklypu ir ten esančiais statiniais taikaus padalijimo būdo. Nurodė, kad atsakovas sutinka tiek su atidalijimu, tiek su būsimo buto, kuris būtų pirmame aukšte, priskyrimu atsakovui, tačiau nesutinka su teikiamo projektinio pasiūlymo turiniu, skaičiuojamu kompensacijos metodu, kadangi garažo ploto vertė, kuri įtraukta į bendrą plotą, negali būti tokia pati kaip ir gyvenamojo ar naudingojo ploto vertė. Atmesdamas priešieškinio reikalavimus teismas nurodė, kad, tenkinus atsakovo prašymą nustatyti naudojimo tvarką, šalims tektų kontaktuoti bendrai naudojantis patalpa, plane pažymėta 1-7, liktų bendras įėjimas į namą, su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka. Taip pat tektų atlikti patalpų atskyrimo darbus, užmūrijant sieną tarp patalpų G-1 ir 1-1B, reikėtų panaikinti vieną praėjimą šiose patalpose. Be to, kiekvienai iš šalių atitektų nevisiškai vienodo vertingumo daikto dalys, atsakovas turėtų galimybę į namą patekti pro du įėjimus iš patalpų 1-3 ir 1-7, o ieškovė tik per patalpą 1-7, nesiūloma spręsti kompensacijos klausimo. Name yra du įėjimai, pagal ieškovės projektą, atlikus paprastojo remonto darbus, gyvenamasis namas būtų atidalytas į du butus. Pagal šį projektą, turtą įmanoma izoliuotai suformuoti į dvi viena su kita nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamąsias patalpas, nebūtų poreikio atlikti patalpų atskyrimo darbus, šalys naudotųsi atskirais įėjimais į namą, tai yra ieškovė patektų pro patalpas 1-7 ir 1-1B, o atsakovas – pro patalpą 1-3. Teismui nustačius atsakovo siūlomu būdu naudojimosi turtu tvarką, iš esmės nebūtų išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes bylos nagrinėjimo metu dėl to jau yra nustatyti šalių nesutarimai, konfliktiški santykiai. Teismo vertinimu, atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka ilgalaikio šalių konflikto neišspręs, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, gyvenamojo namo atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra geriausias, ekonomiškiausias ginčo sprendimo būdas, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, todėl, įvertinęs šalių nesutarimo priežastis, siekdamas tarp šalių kilusį ginčą išspręsti iš esmės, taip pat, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, taikė ieškovės siūlomą ginčo turto atidalijimo būdą. Teismas pažymėjo, kad, suteikus šalims galimybę turtą atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir už tai kompensuojant, joms bus paprasčiau ir lengviau įgyvendinti savo teises į bendrą daiktą, ateityje bus išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Atsakovas nenurodė argumentų, kurie paneigtų jo galimybę sumokėti ieškovei kompensaciją, todėl teismui nusprendus, kad racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu pripažintinas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, atsakovui kyla pareiga sumokėti priteistiną kompensaciją.

5.3. Dėl leidimo ieškovei be atsakovo sutikimo daryti gyvenamojo namo padalijimo į du butus statybos techninį projektą ir jį įgyvendinti. Teismas nevertino, ar projektinė dokumentacija bei jos sprendiniai atitinka reikalavimus ar kt., kadangi priešingu atveju būtų paneigta Statybos įstatyme nurodytų institucijų kompetencija spręsti dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Statybą leidžiantis dokumentas gali būti ginčijamas teisme vėlesnėse stadijoje. Teismo nuomone, savo pareigą ieškovė įvykdė tinkamai – atskleidė atsakovui savo ketinimus, pateikė statybos projektinius pasiūlymus. Ir, priešingai, atsisakymo duoti sutikimą priežastys aiškiai nėra apibrėžtos ir konkrečių atsakovo teisių ar interesų pažeidimo nenusako. Nurodė, kad atsakovo nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys konkrečių atsakovo teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, paremtos prielaidomis. Įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus, atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, kokią neigiamą įtaką atsakovo teisėms gali turėti minėto turto rekonstrukcijos darbai pagal pateiktą projektą, pripažino, kad turto bendranaudžio atsisakymas duoti sutikimą pripažintinas nepagrįstu.

5.4. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas, įvertinęs kiekvieno bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi per racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijus, taip pat siekdamas iki minimumo sumažinti galimybę ateityje kilti bendraturčių ginčams dėl naudojimosi bei žemės sklypo priežiūros, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei teisėtai priklauso po 1/2 dalis šulinio ir šiltnamio, o atsakovas nurodė, kad šiuo turtu ieškovei neleis naudotis, nustatė ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri yra racionali ir teisinga, nepažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio, teisių, be to, sudaro galimybę abiem šalims prieiti prie šulinio ir šiltnamio.

5.5. Dėl atidalijamo turto vertės ir kompensacijų priteisimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas skirti ekspertizės turto vertei nustatyti nepageidavo. Kadangi kitokio turto kainos apskaičiavimo būdo atsakovas nepateikė, teismas vertino, kad neturi pagrindo kitaip apskaičiuoti dalytino turto vertes, nustatytas atlikus konkretų turto vertinimą, o nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto rinkos vertė pripažintina tikslia ir pagrįsta, nes nustatyta įvertinus visas turto dalis. Atidalytas turtas yra nevienodos vertės, taigi teismas sprendė dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovė pateikė reikalingų atlikti remonto darbų sąmatą, jų vertė 11 227,05 Eur. Vizualiai įvertinęs patalpų būklę teismas nustatė, kad joms šiuo metu reikalingas remontas, siekiant, kad tos patalpos būtų gyvenamos ir lygiavertės pirmojo aukšto patalpai, kuri atitenka ieškovui. Siekiant butą Nr. 2 paversti tinkamu gyventi, pagal pateiktą sąmatą, reikia atlikti paprastojo remonto darbus (elektros instaliacijos, dujotiekio sistemos, vandentiekio sistemos atskyrimą, šiukšlių pašalinimą, durų montavimą, patalpų apdailos atnaujinimą, vandentiekio ir nuotekų įrengimą virtuvėje). Sąmatoje nurodyti darbai ir reikalingos medžiagos, pagal kuriuos ir nustatytina iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija už ieškovei atitenkantį prastesnės kokybės butą. Nustatyta, kad patalpos antrame aukšte netvarkingos, nėra dalies grindų, dalis durų konstrukcijų išgriauta, negalima naudotis komunikacijomis. Pažymėjo, kad atsakovas iš esmės sutiko su pasiūlytu gyvenamojo namo padalijimo planu, kadangi butas antrame aukšte, atitenkantis ieškovei, šiuo metu nėra tinkamas gyventi, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei papildomas išlaidas pagal pateiktą sąmatą, siekiant jai priskirtas patalpas padaryti tinkamas gyventi ir naudoti pagal paskirtį. Atsakovas ieškovės pateiktos sąmatos nenuginčijo, savo skaičiavimų dėl kitokios kainos nepateikė, sąmatoje nurodytų darbų poreikio nepaneigė. Įvertinus tai, kad dalytinas turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po lygiai, šalys po lygiai turi prisidėti prie turto pagerinimo ar atstatymo, iš atsakovo ieškovei priteistina pusė darbų sąmatoje nurodytos sumos, tai yra 5 613,56 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalis panaikinti ir priimti naują sprendimą arba pakeisti sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Dėl 4 494,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 806,58 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nepriteisimo. Nurodo, kad nuostolių atsiradimo metu šalys jau nebebuvo sutuoktiniai. Pateikti kvitai patvirtina ieškovės daiktų įsigijimą, jei teismas neįskaitė kai kurių kvitų, privalėjo paprašyti pateikti dokumentų originalus, ką neabejotinai ieškovė būtų padariusi. Teismas neturėjo teisinio pagrindo šiuos įrodymus atmesti. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus, šalių ir liudytojų parodymus, padarė neteisingas išvadas ir pasielgė šališkai – sukūrė motyvus, neatitinkančius tikrovės ir ginančius atsakovą. Tai, kad teismas konstatavo, kad mansardinis aukštas yra tinkamas gyventi, parodo, kad teismas netinkamai ištyrė ieškovės pateiktas fotonuotraukas, netinkamai ištyrė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (tiek atsakovo pateiktą 2018 metų, tiek ieškovės pateiktą 2020 metų). Teismas pasisakė dėl 121,00 Eur nuostolių už faktinių aplinkybių konstatavimą priteisimo, nors patikslintu ieškiniu ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, nes faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas teismo prašė laikyti bylinėjimosi išlaidomis. Dėl būsto nuomos ir UAB „Balticum TV“ įrangos negrąžinimo nurodė, kad teismas taip pat neteisingai vertino įrodymus.

6.2. Dėl dalies piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkančią geresnės kokybės (būklės) turto dalį nepriteisimo. Ieškovei priteisė tik pusę darbų sąmatoje nurodytos sumos – 5 613,56 Eur. Akivaizdu, kad už tokią pinigų sumą neįmanoma įrengti mansardinio aukšto taip, kad būtų tinkamas gyventi, kad tai per maža pinigų suma, nes tame būste reikėtų įrengti visas komunikacijas (elektrą, vandentiekį, šildymą), įrengti virtuvę, vonios patalpą, sutvarkyti išgriautas grindis, įstatyti duris, išvežti šiukšles, išglaistyti ir ištapetuoti sienas. Ieškovė teismui teikė remonto darbų sąmatą. Pažymėjo, kad joje nebuvo numatyta būtinų daiktų ieškovei – virtuvės komplekto, baldų, santechnikos įrangos ir t. t., sąmata sudaryta žemesnėmis kainomis, nei teismo sprendimo priėmimo metu dėl infliacijos rinkoje buvusios kainos, ir į tai teismo nebuvo atsižvelgta.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad 4 494,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 806,58 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nepriteisimą ieškovė ginčija tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis, dėl to priėmė neteisingą sprendimo ginčijamą dalį. Nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje šalys nereiškė jokio reikalavimo dėl daiktų priteisimo, nėra duomenų, kuris daiktas kuriai šaliai priklausė. Šiuo metu keliamas klausimas dėl tariamo daiktų pasisavinimo, kai praėjo 1,5 metų. Esant šalių konfliktiškiems santykiams, ieškovės teikiami duomenys apie daiktus negali būti laikomi objektyviais. Dėl nuostolių priteisimo. Ieškovė pati pasirinko negyventi gyvenamajame name ir būstą nuomotis. Nurodo, kad ieškovė pati pasirinko naudotis UAB „Balticum“ paslaugomis, o atsakovas naudojosi „Telia“ paslaugomis. Dėl dalies piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkančią geresnės kokybės (būklės) turto dalį nepriteisimo nurodo, kad šią sprendimo dalį taip pat apskundė ir argumentai dėl nesutikimo su šia sprendimo dalimi yra išdėstyti jo apeliaciniame skunde.

Šalies argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Dėl leidimo ieškovei be atsakovo sutikimo daryti gyvenamojo namo padalijimo į du butus statybos techninį projektą ir jį įgyvendinti ir reikalavimo atidalyti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodo, kad ieškovės pateiktame techniniame projekte nėra sprendžiami klausimai, susiję su inžineriniais tinklais, gyvenamojo namo šildymu. Pažymi, kad iš ieškovės projektinio pasiūlymo nėra aišku, ar atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; apsauga nuo triukšmo; kt.) (Statybos įstatymo 4 straipsnis), pvz., kur antrame aukšte būtų virtuvė, sanitariniai mazgai, nutekamieji vamzdžiai, kaip išspręsti higienos, triukšmo, ventiliacijos reikalavimai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie inžinerinių sistemų atidalijimo sprendinius, jų įrengimo kaštus, kaip ir nėra jokių duomenų, kad projektas bus techniškai įgyvendinamas ir atitiks pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovo materialinę padėtį nurodydamas, kad atsakovas nenurodė argumentų, kurie paneigtų jo galimybę sumokėti ieškovei kompensaciją. Ieškovės materialinės padėties nevertino. Nurodo, kad ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas, o atsakovo priešieškinis tenkintas.

8.2. Dėl 5 613,56 Eur piniginės kompensacijos priteisimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turėtų prisidėti prie antrojo aukšto remonto išlaidų. Teismas neatskleidė aplinkybių, kurios sietinos su tuo, dėl kieno veiksmų atsirado tariamas antro aukšto patalpų pablogėjimas. Ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio nesiėmė jokių tvarkymo, prižiūrėjimo veiksmų antro aukšto patalpose, o tai netiesiogiai atskleidžia, kad ji sąmoningai nesirūpino šia turto dalimi, nes visą laiką jos tikslas buvo pirmas aukštas. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 1/2 dalį sumos pagal pateiktą ieškovės lokalinę sąmatą nevertino atsakovo išdėstytų argumentų dėl lokalinės sąmatos turinio ydingumo, tam tikros lokalinės sąmatos skiltys yra susijusios ne su patalpų atstatymu, o su atidalijimo kaštais. Ieškovė teikia atidalijimo projektą ir tik pagal jį turi būti atliekami susiję statybiniai darbai, o ne viskas plačiąja prasme, jog būtų daroma bet kas siekiant sutvarkyti patalpas atsakovo sąskaita.

8.3. Dėl 10 507,06 Eur piniginės kompensacijos priteisimo. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas dėl plano sudarymo (ieškovė dėl atidalijimo, atsakovas dėl naudojamų plotų paskirstymo) kreipėsi į tą patį subjektą – R. J. D. projektavimo firmą, tačiau minėtų patalpų Nr. 1-lA ir Nr. 1-lB plotai skiriasi: pagal ieškovės planą: 1-lA – 10,00 kv. m, 1-lB – 11,17 kv. m; pagal atsakovo pateiktą planą: 1-lA – 9,00 kv. m, 1-lB – 12,17 kv. m. Atrodytų skirtumas nedidelis, tačiau nagrinėjamu atveju vieno kvadrato „kaina“ siekia 640,87 Eur. Todėl, įvertinus faktinę situaciją dėl tarp šių patalpų esančios pertvaros išdėstymo, teismas turėjo vadovautis paskutinės redakcijos gyvenamojo namo patalpų išdėstymo schema ir skaičiuoti, kad: i) atsakovui atitektų ne 128,75 kv. m dydžio butas, o 127,75 kv. m; ii) ieškovei atitektų ne 95,96 kv. m dydžio butas, o 96,96 kv. m. Su ieškovės pateiktu sąlyginės gyvenamojo namo l kvadratinio metro vertės (l kv. m – 640,87 Eur) apskaičiavimo metodu nesutiko, nes toks skaičiavimas yra ydingas. Aplinkybės, kad garaže nėra šildymo, nėra santechnikos, neįrengtos lubos, sienų šiltinimo medžiagų skirtumai palyginti su gyvenamosiomis patalpomis, sienų vidinės apdailos skirtumai palyginti su gyvenamosiomis patalpomis, elektros išvedžiojimo skirtumai ir kt. sąlygoja, kad garažo patalpos negali būti prilyginamos gyvenamosios paskirties plotui. Šis akivaizdus patalpų nevienodumas, tiek atsižvelgiant į galimybę gyventi, tiek ir į funkcinės paskirties skirtumus, teismui turėjo būti akivaizdžiai matomas ir, spręsdamas šį klausimą, teismas privalėjo apie tai pasisakyti, o ne formaliai vadovautis „skaičiukais“. Pirmosios instancijos teismas, atidalydamas ūkinį pastatą ir priskirdamas jį ieškovei, privalėjo įvertinti tiek šio ūkinio pastato, tiek ir atsakovui priskirtų patalpų funkcinę paskirtį, kad jos yra pagalbinės patalpos. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai išskirstė šias dvi patalpas (garažą ir ūkinį pastatą), vieną vertindamas, kaip gyvenamojo namo dalį, o kitą –kaip atskirą pastatą. Esamu atveju turėjo būti parinktas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kad tam tikros dalies praradimas būtų kompensuojamas kitu turtu, šiuo atveju – ūkinio pastato priskyrimu. O konkrečiau: atsakovui priskiriamas garažas, kurio plotas 37,71 kv. m, o funkcinė paskirtis – pagalbinės patalpos, ieškovei priskiriamas ūkinis pastatas su rūsiu, kurio plotas 42,3 kv. m (rūsio 40,6 kv. m ), funkcinė paskirtis ta pati. Įvertinus tai, kad šios dvi patalpos beveik vienodos, nereikėtų jokių piniginių kompensacijų.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią bendraturčiai naudojasi bendrai žemės sklypo dalimi, pažymėta „C“ (324 kv. m), o į šią dalį patenka visas ieškovei priskirtas ūkinis pastatas. Ūkinis pastatas priskiriamas ieškovei, kaip jos nuosavybė, tačiau po šiuo pastatu esanti žemė paliekama naudotis bendrai. Ši akivaizdi klaida parodo, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą ir tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad kritikuoja ieškovės teismui pateiktą gyvenamojo namo atidalijimo projektinį pasiūlymą, nors pats analogišką, atliktą to paties projektuotojo projektinį pasiūlymą teikė teismui tvirtinti. Teismui leidus ieškovei be atsakovo sutikimo rengti namo atidalijimo techninį projektą, pirmiausia bus rengiamas techninis projektas, kuriame ir bus numatyti visi projekto sudėtį sudarantys elementai: inžinerinių sistemų atidalijimas, darbų sąmatos, darbų specifikacijos ir t. t. Šalis, savo lėšomis atlikusi atidalijimo techninio projekto darbus, inicijuoja antrą civilinę bylą dėl patirtų išlaidų 1/2 dalies prisiteisimo. Šalių (ieškovės ir atsakovo) santykiai yra ypatingai konfliktiški, atsakovas prieštarauja bet kokiam ieškovės sprendimui ar bandymui susitarti, todėl gyvenamojo namo atidalijimo techninis projektas gali būti rengiamas tik vienai šaliai suteikus leidimą ir leidus tai šaliai projektą įgyvendinti be kitos šalies sutikimo. Atsakovas ginčija 5 613,56 Eur piniginės kompensacijos iš jo priteisimą, motyvuodamas, kad antro aukšto patalpos sugadintos dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nurodo, kad mansardinis aukštas buvo sugadintas dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas ginčija 10 507,06 Eur sumos priteisimą, motyvuodamas, kad jis realiai yra padaręs tarp patalpų l-IA ir 1-lB pertvarą ir esant faktiniam atskyrimui skiriasi atidalijamų patalpų plotai, todėl ieškovei atitektų ne 95,96 kv. m dydžio butas, o 96,96 kv. m; o atsakovui atitektų ne 128,75 kv. m dydžio butas, o 127,75 kv. m. Teismas iš abiejų šalių pateiktų projektinių pasiūlymų išrinko tinkamiausią, racionaliausią ir praktiškiausią projektinį pasiūlymą. Teismui pateiktas MB „Bonada“ atliktas turto vertinimas nebuvo atsakovo nuginčytas kaip neteisėtas, ieškovas to net nebandė daryti, todėl gyvenamojo namo kvadratinio metro vertė yra nustatyta teisingai, proporcingai pagal turto vertinimo ataskaitoje nurodytą visų patalpų vertę. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo siekiu garažo patalpos kvadratinio metro vertę prilyginti ūkinio pastato kvadratinio metro vertei, nes garažas ir ūkinis pastatas yra du skirtingi statiniai, pastatyti iš skirtingų medžiagų ir skirtingo nusidėvėjimo. Be to, ieškovė laikosi pozicijos, kad negali būti atidalijamas gyvenamasis namas, paliekant dalį patalpų, šiuo atveju – šalims padalijant vienam garažą, kitam – ūkinį pastatą. Garažas yra gyvenamojo namo sudėtinė dalis, todėl vien dėl funkcinės paskirties negali būti atskirtas nuo gyvenamojo namo ir atskirai dalijamas kaip kad dalijami atskiri pagalbiniai statiniai. Siekiu įvardytu būdu atidalyti garažą ir ūkinį pastatą atsakovas parodo savo tikslą – nepagrįstai ieškovės sąskaita praturtėti. Aukštesniojo teismo prašo netenkinti atsakovo prašymo garažo patalpos vertę prilyginti ūkinio pastato vertei, nes ūkinis pastatas yra ne tik prastesnės vertės statinys pagal turto vertinimo ataskaitą, prastesnis dėl panaudotų statybos medžiagų ir darbų sudėties, komunikacijų (vandens, šildymo) nebuvimo, bet ir prastesnis dėl labai prastos būklės, t. y. reikalaujantis remonto dėl kiauro stogo. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nurodo, kad gyvenamasis namas yra sujungtas su ūkiniu pastatu ir išoriškai atrodo kaip vienas statinys, o gyvenamajam namui prižiūrėti turi būti paliktas bendro naudojimo plotas, kad abu savininkai galėtų jį apeiti, esant gedimui ar avarijai šalinti, kadangi kitokios galimybės prieiti prie gyvenamojo namo sienos, besiribojančios su ūkiniu pastatu, kaip per ūkinį pastatą, lipant ant šio statinio, nėra, todėl šioje situacijoje ne ydinga, o tikslinga žemės sklypo dalį po ūkiniu pastatu priskirti šalims bendrai naudotis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

12. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatytos tokios reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Šalių santuoka nutraukta 2019 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu, civilinės bylos Nr. e2-3252-1032/2019. Sprendimu, be kita ko, žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), šalims priteistas asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį, nenustatant kiekvienam konkrečių turto dalių ar naudojimosi turtu tvarkos. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. e2A-432-538/2020, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas kreipėsi į antstolę V. D., ji atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ginčo turte, užfiksavo atsakovo galimybę patekti į ginčo namą, patalpų vidaus būklę ir ten esančius daiktus. Ieškovė 2020 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į antstolę L. N., ji 2020 m. gruodžio 15 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ginčo turte. Nurodyta, kad į namą galima patekti pro du įėjimus, tačiau ieškovė į namą gali patekti tik pro vienas duris, kitose duryse pakeista spyna. Patekus į namą, pirmame aukšte matomi netvarkingai sudėti daiktai, durys į kitas patalpas užrakintos (ieškovė negali patekti į šias patalpas), išskyrus vonios kambario duris. Į antrąjį namo aukštą pakylama laiptais. Čia taip pat matomi netvarkingai sudėti daiktai, vietomis išardyta grindų danga, yra vonios kambarys, antrame namo aukšte vandens nėra, patalpos nešildomos. Ieškovės iniciatyva R. J. D. projektavimo firma parengė ginčo gyvenamojo namo padalijimo į du butus projektinį pasiūlymą – pirmo aukšto planą ir mansardos planą. Pagal parengtą projektinį pasiūlymą dėl 2022 m. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projekto, atlikus paprastojo remonto darbus, gyvenamąjį namą siūloma atidalyti į du butus: butą Nr. 1, 128,75 kv. m bendro ploto, pirmame aukšte, su galimybe pateikti į namą pro pastato vidinio kiemo pusėje esantį įėjimą; butą Nr. 2, 95,96 kv. m bendro ploto, mansardoje, su galimybe patekti į mansardinį aukštą per patalpas pirmame aukšte 1-7 ir 1-1B. Atsižvelgiant į atsakovo pageidavimą valdyti pirmą aukštą su garažu, pagal projektinį pasiūlymą, butui Nr. 1 priklausytų pirmo aukšto patalpos 1-1A, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, G-1, į šį butą būtų patenkama pro įėjimą, esantį namo vidinio kiemo pusėje, pro kurį įėjus patenkama į patalpą 1-3. Butui Nr. 2 priklausytų pirmo aukšto patalpos 1-1B, 1-7, mansardos patalpos 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, į kurias būtų patenkama per pirmo aukšto patalpas 1-7 ir 1-1B. Ieškovė taip pat pateikė projektuotojos UAB „Urbanistiniai projektai“ 2021-02-11 parengtą 0,09 ha ginčo žemės sklypo naudojimosi planą, kuriame numatyta, kad žemės sklypas suskirstomas į tris plotus, pažymėtus indeksais „A“ ir „B“, ir „C“. Atsakovas pateikė R. J. D. projektavimo firmos parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimo plotų padalinimo paprastojo remonto projektą ir 2022 m. rugsėjo 14 d. UAB „Urbanistiniai projektai“ žemės sklypo naudojimosi planą, prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą ir tokiu būdu laikinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

13. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jos reikalavimai dėl 4 494,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 806,58 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo ir dėl 5 613,56 Eur dydžio kompensacijos priteisimo. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis leista ieškovei be atsakovo sutikimo daryti gyvenamojo namo padalijimo į du butus statybos techninį projektą ir jį įgyvendinti ir reikalavimo atidalyti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Prašo tenkinti priešieškinį ir nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir žemės sklypu tvarką. Taip pat atsakovas ginčija teismo sprendimo dalis dėl 5 613,56 Eur kompensacijos priteisimo, dėl 10 507,06 Eur kompensacijos priteisimo, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

14. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

15. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

17. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

18. Taip pat kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

19. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

20. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

21. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, dėl antrosios sąlygos daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

22. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatymo imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

Dėl leidimo ieškovei be atsakovo sutikimo daryti gyvenamojo namo padalijimo į du butus statybos techninį projektą ir jį įgyvendinti ir reikalavimo atidalyti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės

23. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad turto atidalijimo projektas (projektinis pasiūlymas) konkrečiai pažeidžia jo interesus. Sutinka su tuo, jog, siekiant išvengti ginčų dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, geriausias būdas būtų gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą atidalyti suformuojant du atskirus nekilnojamuosius objektus ir juos atitinkamai priskiriant šalims, tačiau nesutinka dėl to, kaip ieškovės teikiamas projektas bus techniškai įgyvendinamas, nežino, kokia bus tokio projekto įgyvendinimo kaina (sąmata), ar jis finansiškai bus pajėgus tokį projektą įgyvendinti.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo, kad atsakovo nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys konkrečių atsakovo teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, paremia prielaidomis. Įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus ir tai, kad nėra duomenų, kokią neigiamą įtaką atsakovo teisėms gali turėti minėto turto rekonstrukcijos darbai pagal pateiktą projektą, pripažino, kad turto bendranaudžio atsisakymas duoti sutikimą pripažintinas nepagrįstu. Teismas tenkino ieškovės ieškinį ir atidalijo gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, leido ieškovei be atsakovo sutikimo daryti gyvenamojo namo padalijimo į du butus statybos techninį projektą. Atsakovo priešieškinį dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo atmetė.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo reikalavimu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Geriausiai bendraturčio nuosavybės teises užtikrina ir apsaugo turto atidalijimas natūra arba naudojimosi tvarkos nustatymas, leidžiantis bendraturčiui visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

26. Taigi, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, byloje esant pareikštam ieškovės reikalavimui atidalyti gyvenamąjį namą natūra ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, būtent tokiems šalių ginčo išsprendimo būdams taikomas prioritetas pagal teismų praktiką. Kaip jau minėta, tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, turi būti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo ir tik nesant šios galimybės atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Be to, ieškovės pateiktų bendrosios nuosavybės atidalijimo projektų netinkamumas pats savaime nebūtų pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinį ir nustatyti atsakovo siūlomą naudojimosi ginčo turtu tvarką.

27. Minėta, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, jog ieškovės atidalijimo teisės neginčija, tačiau nesutinka su ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino kaip nepažeidžiantį atsakovo interesų, todėl ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo rengti techninį projektą suteikimo patenkino. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog ieškovės prašomas padalijimo būdas tinkamas, o atsakovo prašoma nustatyti naudojimo tvarka netinkama, nurodė tokius pagrindinius argumentus: 1) pagal atsakovo siūlomą gyvenamojo namo ir ūkinio pastato naudojimosi tvarką, šalims tektų naudotis bendra patalpa, kuri plane pažymėta 1-7, liktų bendras įėjimas į namus, su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka; 2) tektų atlikti patalpų atskyrimo darbus, užmūrijant tarp patalpų G-1 ir 1-1B, reikėtų panaikinti vieną praėjimą šiose patalpose; 3) šalims atitektų nevienodo vertingumo dalys.

28. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams. Pažymėtina ir tai, kad, pagal ieškovės atidalijimo tvarką, šalys naudotųsi atskirais įėjimais, nereikėtų pertvarkyti sienų. Pagal ieškovės pateiktą projektą turtą įmanoma izoliuotai suformuoti jį padalijant į du atskirus objektus, kuriais šalys galės naudotis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir pirmosios instancijos teismo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės prašomas taikyti atidalijimo būdas nepažeis atsakovo kaip ginčo namo bendraturčio teisių ir teisėtų interesų ir šioje faktinėje situacijoje yra priimtiniausias atidalijimo būdas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo teisės ir teisėti interesai taikant ieškovės prašomą atidalijimo būdą nenukentės, esant tarp šalių itin konfliktiškiems santykiams, ginčo turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės tinkamiausiai užtikrins šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovė pagrindė, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias nagrinėjamu atveju, nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė, siekdama rasti kompromisą, patikslino ieškinį ir pagal atsakovo pageidavimą pakeitė namo aukšto priskyrimą šalims, taigi, ieškovė, priešingai nei atsakovas, ieškojo priimtiniausiu alternatyvų šioje ginčo išsprendimui.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atliktas nekilnojamojo turto atidalijimas, sukuriant du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, priešingai, nei įrodinėja atsakovas, kaip tik atitinka šalių interesus, kadangi atsakovas turės teisę naudotis atskiru nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) vienetu, kuriuo ieškovė naudotis negalės, kadangi atsakovui paskiriamas naudotis kitas nekilnojamojo turto vienetas, kurio patalpos bus fiziškai atskirtos nuo ieškovei tenkančių patalpų. Gyvenamajam namui nesant atidalytam, šalys visomis namo patalpomis turi teisę naudotis bendrai, todėl sprendimu nustatytas gyvenamojo atidalijimas, nekilnojamojo turto vienetams turint atskirus įėjimus, gerokai sumažina tikimybę ateityje kilti konfliktams dėl naudojimosi gyvenamuoju namu. Tikėtina, kad šalių konfliktų iš dalies galėjo kilti būtent dėl to, kad šalys naudojosi namu kaip bendrąja daline nuosavybe, nesutardami dėl naudojimosi namu tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad sprendimu nustatytas atidalijimo būdas gali sudaryti palankesnes sąlygas kilti konfliktinėms situacijoms nei namui nesant atidalytam.

30. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nustačius atsakovo pasiūlytą naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką nebūtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą galima atidalyti natūra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo siūloma naudojimosi turtu tvarka neatitinka teisėtumo, adekvatumo, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), proporcingumo ir efektyvumo kriterijų, neužtikrina abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų, sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms atsirasti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovės pateiktas turto atidalijimo projektas pažeidžia atsakovo interesus, atmestini kaip nepagrįsti.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jam neaišku, kaip ieškovės teikiamas projektas bus techniškai įgyvendinamas, kokia tokio projekto įgyvendinimo kaina (sąmata), ar atsakovas finansiškai bus pajėgus tokį projektą įgyvendinti. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktu projektu dėl gyvenamojo namo padalijimo į du butus statybos projekto rengimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, kaip turto atidalijimo projektas konkrečiai pažeidžia jo interesus.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, grįsdamas savo nesutikimą su ieškovės teikiamu projektu dėl gyvenamojo namo padalinimo į du butus, turėjo pateikti pagrįstus motyvus, tiek išdėstydamas galimus interesų pažeidimus, kurių galbūt atsiras įgyvendinant ieškovės siūlomą projektą, tiek siūlydamas aiškias alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui, šiuo atveju atsakovui.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė byloje įrodinėjo, kad jos siūlomas turto atidalijimas natūra yra tinkamas bendraturčių ginčo sprendimo būdas, taigi, būtent ieškovei teko procesinė našta įrodyti, jog jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių (šiuo atveju – atsakovo) teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, o atsakovui, siekiančiam nustatyti naudojimosi tvarką, teko našta paneigti ieškovės siūlomą turto atidalijimo natūra variantą, taip pat įrodyti, kad atidalijimas natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimas ir (ar) kad atidalijimo kaštai neproporcingai dideli ir nėra galimybės atidalyti turtą natūra. Atsakovui įrodžius minėtas aplinkybes galėtų būti sprendžiama dėl atsakovo prašomos naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Ieškovei įrodžius, kad jos siūlomas atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra priimtinas, dėl atidalijimo būdo nustatant naudojimosi turtu tvarką nesprendžiama.

34. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, teismas, minėta, pritarė ieškovės siūlomam atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdui, šį būdą laikė pagrįstu ir proporcingu. Be to, teismas leido ieškovei be atsakovo sutikimo daryti gyvenamojo namo padalijimo į du butus statybos techninį projektą ir jį įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus, kuriais jis nesutinka su šia sprendimo dalimi, atmeta, laiko nepagrįstais, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, o tik savo vertinimą dėl to, kad ieškovės siūlomas techninis projektas negalės būti įgyvendintas, kad techninio projekto kaštai bus per dideli. Byloje nustatyta, kad turto atidalijimo galimybė yra reali. Atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, kad namo atidalijimo kaštai būtų per dideli ar neįmanoma namo atidalinti pagal ieškovės teikiamą techninį projektą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį dalį, leido ieškovei be atsakovo sutikimo parengti gyvenamojo namo padalinimo į du butus statybos techninį projektą pagal R. J. D. projektavimo firmos 2022 m. „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projektą“ ir jį įgyvendinti. Taigi, techninis projektas tik bus rengiamas, jo tinkamumą vertins kompetentingos institucijos (ne)išduodamos statybos leidimo. Iš R. J. D. projektavimo firmos 2022 m. „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projektą“ matyti, kad projektas pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms. Atsakovas, be savo subjektyvaus vertinimo, nepateikė jokių įrodymų, kad šis projektas techniškai negali būti įgyvendinamas atidalijant jau esamo objekto dalis.

Dėl 4 494,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 806,58 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nepriteisimo

35. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų priteisti 4 494,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 806,58 Eur nuostolius ir 5 procesines palūkanas nurodė, kad ieškovės nurodyti daiktai priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, šalims išsituokus nebuvo padalyti; pateikti įrodymai – daiktų įsigijimo kvitai – pagrindžia, kad dalis daiktų priklauso įmonei, kai kurie kvitai neįskaitomi, o liudytojų paaiškinimai konkrečiai jokių aplinkybių, susijusių su daiktų buvimu, nepatvirtina. Dėl nuostolių priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė pati pasirinko gyventi nuomojamame bute, nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl nuostolių už televizijos, interneto įrangą priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė pati priėmė sprendimą dėl sutarties sudarymo ir nutraukimo su nurodyta įmone, todėl nepagrįstai atsakovui perkeliama atsakomybė dėl ieškovės patirtų nuostolių už įrangą.

36. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria reikalavimas dėl 4 494,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 806,58 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo atmestas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šio patikslinto ieškinio reikalavimo netinkamai ištyrė įrodymus, šalių ir liudytojų parodymus, padarė neteisingas išvadas.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašydama iš atsakovo priteisti 4 494,36 Eur turtinės žalos atlyginimą nurodė, kad atsakovas yra neteisėtai užvaldęs patalpas, pasisavino ieškovės daiktus. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovas piktybiškai pasisavino nurodytus daiktus, negrąžino jų atsakovei, ieškovė neįrodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė ieškovei žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl turtinės žalos atlyginimo ir atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad ieškovė patyrė turtinę žalą, dėl kurios kilimo yra atsakingas atsakovas. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė daiktus, kurie, jos manymu, buvo pasisavinti atsakovo: namų priežiūrai skirti daiktai, asmeniniams poreikiams skirti daiktai, daiktai, kurie išimtinai skirti moteriškajai lyčiai, namų apyvokos daiktai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, šalims sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, nė viena iš šalių nereiškė pretenzijų dėl daiktų priteisimo ar pasidalijimo. Nėra jokių objektyvių duomenų, kuris daiktais kuriai šaliai priklausė.

38. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą ir dėl nuostolių priteisimo, kuriuos sieja su: gyvenamojo būsto nuomos išlaidomis – 2 500,00 Eur suma, susidariusi už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. birželio 15 d., ir UAB „Balticum TV“ išnuomotos įrangos mokestis – 306,58 Eur. Iš viso 2 806,58 Eur.

39. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės apsisprendimą negyventi nuosavame name lėmė jos principinė nuostata, kadangi duomenų apie tai, jog namo antrame aukšte negalima gyventi, nėra, duomenų, kad atsakovas trukdė ieškovei gyventi antrame namo aukšte, taip pat nėra. Teismas nusprendė, kad išdėstytos ieškovės aplinkybės ir teismo įvertinta situacija nesudaro pagrindo reikalauti iš atsakovo atlyginti dėl to patiriamas ieškovės nuomos išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pati priėmė sprendimą dėl sutarties sudarymo ir nutraukimo su UAB „Balticum TV“, todėl nepagrįstai atsakovui perkeliama atsakomybė dėl ieškovės patirtų nuostolių už įrangą Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertinęs bylos duomenimis konstatavo, kad namo mansardinis aukštas yra tinkamas gyventi. Dėl UAB „Balticum TV“ įrangos nuomos negrąžinimo nurodė, kad ieškovė privalėjo mokėti baudą dėl to, kad, netekusi gyvenamųjų patalpų ir nenorėdama mokėti už interneto ir televizijos paslaugas, privalėjo nutraukti sutartį, kas lėmė baudos sumokėjimą.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas ir ten esantys daiktai teisėtai priklausė ieškovei (po 1/2 dalį) ir jokių teisinių apribojimų tuo metu neegzistavo. Ieškovė teigia, kad patalpos neatitiko gyvenamųjų sąlygų ir dėl to jai reikėjo nuomotis būstą ir už būsto nuomos išlaidas, jos nuostolius atsakingas atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl nuostolių priteisimo taip pat laikytini nepagrįstais.

41. Kaip nustatyta bylos duomenimis, namo antras aukštas gyvenamas, šalys jame gyveno. Ieškovė teigia, kad namo antras aukštas negyvenamas ir dėl šios priežasties ji turėjo nuomotis būstą kitur. Tačiau ieškovė iki 2018 m. namo antrame aukšte gyveno, o turto vertinimo metu taip pat nebuvo išskirta, kad namo antras aukštas dėl jo būklės yra vertintinas kitaip nei namo pirmas aukštas ar kad jis būtų įvertintas kaip negyvenamas. Taigi, bylos duomenys nepatvirtina to, kad tuo metu, kai ieškovė nuomojosi būstą, namo antro aukštas nebuvo tinkamas gyventi ar ieškovei buvo apribota galimybė gyventi namo antrame aukšte įsirengus jį pagal jos pageidaujamus poreikius.

42. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Balticum“ įranga nesinaudojo. Ieškovė sutartį sudarė išimtinai savo interesais, kaip ir ją nutraukė, kadangi išsikėlė gyventi į nuomojamą būstą. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė nepagrįstai nori perkelti atsakomybę dėl savo patirtų nuostolių už įrangą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė patyrusi nuostolių dėl atsakovo kaltės, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo nuostolių atlyginimą priteisti iš atsakovo.

Dėl atidalijamo turto vertės ir kompensacijų priteisimo

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 11 227,05 Eur kompensaciją remonto darbams atlikti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo metu antras aukštas nėra tinkamas gyventi, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei papildomas išlaidas pagal pateiktą sąmatą tam, kad ieškovei priskirtos patalpos būtų tinkamos gyventi ir naudoti pagal paskirtį. Teismas nurodė, kad patalpos antrame aukšte netvarkingos, nėra dalies grindų, dalis durų konstrukcijų išgriauta, negalima naudotis komunikacijomis. Teismas nusprendė, kad atsakovas pateiktos sąmatos nenuginčijo savo skaičiavimais, kitokios kainos nepateikė, sąmatoje nurodytų darbų poreikio nepaneigė. Nurodė, kad dalytinas turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po lygiai, šalys po lygiai turi prisidėti prie turto pagerinimo ar atstatymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė pusę darbų sąmatoje nurodytos sumos, tai yra 5 613,56 Eur.

44. Ieškovė, nesutikdama dėl piniginės kompensacijos priteisimo, nurodo, kad už ieškovei priteistą kompensacijos sumą – 5 613,56 Eur negalės įsirengti mansardinio aukšto taip, kad galėtų gyventi. Atsakovas nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi nurodo, kad, spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo, teismas neatskleidė aplinkybių, kurios sietinos su tuo, dėl kieno veiksmų tariamai pablogėjo antro aukšto patalpų būklė. Tai nustačius, atsakovo manymu, bus galima spręsti, kuriai šaliai tenka pareiga prisidėti prie jo atkūrimo.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikė 2022 m. birželio 13 d. lokalinę sąmatą, kuria grindė ieškinio reikalavimą dėl prašomos priteisti kompensacijos dėl prastesnės kokybės namo dalies priteisimo ieškovei. Lokalinėje sąmatoje nurodyti remonto darbai: elektros instaliacijos atskyrimas, dujotiekio sistemos atskyrimas, vandentiekio sistemos atskyrimas, šiukšlių pašalinimas, durų montavimas, patalpų apdailos atnaujinimas, vandentiekio ir nuotekų įrengimas virtuvėje. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis sutinka su šiuo reikalavimu iš dalies, tačiau mano, kad šios išlaidos turi būti priskiriamos namo atskyrimo į du butus išlaidoms.

46. Byloje esantys duomenys, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad antro aukšto patalpos, kurios pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą atitenka ieškovei, šiuo metu yra prastesnės būklės nei pirmojo aukšto patalpos. Atsakovas teigia, kad sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo būtina nustatyti, kas lėmė antro aukšto namo patalpų būklės pablogėjimą. Ginčo namo patalpų būklė užfiksuota 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Šalių santuoka nutraukta 2019 m. lapkričio 29 d. Minėta, kad santuokos nutraukimo metu šalys nesprendė nei dėl daiktų, nei dėl naudojimosi namu ar bendrosios dalinės nuosavybės atsidalijimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, kadangi šiuo metu dalytinas turtas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po lygiai, šalys taip pat lygiai turi prisidėti prie turto pagerinimo / atstatymo. Nors ieškovė nesutinka su priteista kompensacijos suma nurodydama, kad infliacija paveikė remonto kainas, tačiau, iki pirmosios instancijos teismas priėmė teismo sprendimą, nepateikė kitokią remonto kainą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas iš viso neteikė jokių įrodymų, siekdamas nuneigti ieškovės pateiktą sąmatą ir joje nurodytas darbų kainas ar jų reikalingumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad abi šalys turi vienodai prisidėti prie namo antro aukšto remonto 5 613,56 Eur suma, nusprendė teisingai.

47. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą dėl 10 507,06 Eur piniginės kompensacijos priteisimo, kurį pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino. Teismas nurodė, kad turto vertinimo metu ginčo turtas buvo vertinamas kaip vienas turtinis vienetas, kad atskirų turto dalių būklė atsispindi galutinėje vieno kvadratinio metro kainoje. Nurodė, kad pagal parengtą gyvenamojo namo padalijimo į du butus statybos techninį projektą ieškovei nuosavybės teise atitenka butas Nr. 2, 95,96 kv. m dydžio, o atsakovui – butas Nr. 1, 128,75 kv. m dydžio, kadangi šalys turi nuosavybės teise po 1/2 dalį gyvenamojo namo, t. y. po 112,355 kv. m, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 10 507,06 Eur ((224,71 kv. m – 16,395 kv. m) x 640,87 Eur) kompensacija už atsakovui atitenkančią 16,395 kv. m didesnę buto Nr. 1 dalį.

48. Atsakovas nesutinka su šia sprendimo dalimi ir nurodo, kad teismas vertino, kad vieno kvadrato kaina 640,87 Eur. Nurodo, kad abi šalys kreipėsi į tą patį subjektą dėl plano sudarymo, tačiau patalpų Nr. 1-1A ir Nr. 1-1B plotai skiriasi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis paskutinės redakcijos gyvenamojo namo patalpų išdėstymu ir skaičiuoti, kad atsakovui atitektų ne 128,75 kv. m dydžio butas, o 127,75 kv. m; ieškovei atitektų ne 95,96 kv. m, o 96,96 kv. m. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės pateiktu sąlyginės gyvenamojo namo vieno kvadratinio metro kainos apskaičiavimo metodu.

49. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus laiko taip pat nepagrįstais, kadangi atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės pateiktu vieno kvadratinio metro skaičiavimo metodu ir kritikuoja atliktą turto vertinimą, tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovas nepageidavo skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, kitokios turto vertės kainos apskaičiavimo būdo nepateikė. MB „Bonada“ atliktas turto vertinimas nebuvo atsakovo nuginčytas kaip neteisėtas, atsakovas to net nebandė daryti, todėl gyvenamojo namo kvadratinio metro vertė yra nustatyta teisingai, proporcingai pagal turto vertinimo ataskaitoje nurodytą visų patalpų vertę. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas neturėjo pagrindo kitaip skaičiuoti dalytino turto vertės.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

50. Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, motyvuodamas, kad negalima buvo bendrai naudotis išskirti plotą po ūkiniu pastatu, kuris atidalytas ieškovės asmeninei nuosavybei naudoti. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo skundą nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas yra sujungtas su ūkiniu pastatu ir išoriškai atrodo kaip vienas statinys, o gyvenamajam namui prižiūrėti turi būti paliktas bendro naudojimo plotas, kad abu savininkai galėtų jį apeiti, esant gedimui ar avarijai šalinti, ir kadangi kitokios galimybės prieiti prie gyvenamojo namo sienos, besiribojančios su ūkiniu pastatu, kaip per ūkinį pastatą, lipant ant šio statinio, nėra, šioje situacijoje ne ydinga, o tikslinga yra žemės sklypo dalį po ūkiniu pastatu priskirti šalims bendrai naudotis.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 0,09 ha dydžio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal projektuotojos UAB „Urbanistiniai projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, pagal kurį žemės sklypas suskirstomas į tris plotus, pažymėtus indeksais „A“ ir „B“, ir „C“. Teismo prašė nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kad ieškovė naudojasi sklypo dalimi „A“, 228 kv. m ploto (raudona spalva), atsakovas naudojasi sklypo dalimi „B“, 228 kv. m ploto (mėlyna spalva), sklypo dalimi, projekte pažymėta „C“, 324 kv. m (geltona spalva), ieškovė su atsakovu naudojasi bendrai. Atsakovas naudojimosi tvarką prašė nustatyti pagal jo prašymu UAB „Urbanistiniai projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi „A“, 277 kv. m (0,0277 ha) ploto (raudona spalva), o atsakovas naudosis žemės sklypo dalimi „B“, 277 kv. m (0,0277 ha) ploto (mėlyna spalva); šalys sklypo dalimi „C“, 346 kv. m (0,0346 ha) (geltona spalva), naudosis bendrai. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės pateiktu parengtu projektu dėl naudojimosi žemės sklypu, atsižvelgiant į jo pasiūlymus dėl šio plano korekcijų. Pagal atsakovo naudojimosi tvarką šulinys ir šiltnamis tektų atsakovui, su kuo ieškovė nesutinka, nes, atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius, atsakovas bet kada gali trukdyti ieškovei naudotis šuliniu. Atsakovas ieškovei nesiūlė kompensuoti naujo šulinio iškasimo išlaidų.

52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kiekvieno bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi per racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijus, taip pat siekdamas iki minimumo sumažinti galimybę ateityje kilti bendraturčių ginčams dėl naudojimosi bei žemės sklypo priežiūros, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei teisėtai priklauso 1/2 dalis šulinio ir šiltnamio, o atsakovas nurodo, kad šiuo turtu ieškovei neleis naudotis, nustatė ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, racionali ir teisinga, nepažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio, teisių, be to, sudaro galimybę abiem šalims prieiti prie šulinio ir šiltnamio.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl šios sprendimo dalies taip pat nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendraturčio interesą naudotis sklypo dalimis, visiškai pagrįstai nusprendė bendrai naudotis išskirti plotą po ūkiniu pastatu, kuris atidalytas ieškovės asmeninei nuosavybei naudoti. Akivaizdu, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams ūkiniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad naudojimosi tvarka nustatyta tokia, kuri kiek įmanoma mažiau sudarytų prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

57. Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Milda SkersienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė