Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1479-965/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-30
Bylos Nr.: e2-1479-965/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00048-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Ieškovas: L. L. J.
Atsakovas: R. J.
Advokatai: Vilma Gudaitė, Regimantas Špelveris

Kategorijos

2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys

Civilinė byla Nr. e2-1479-965/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00048-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Ievai Pečiukienei, Danguolei Gedvilaitei,dalyvaujant ieškovei L. L. J., jos atstovei advokatei Vilmai Gudaitei,atsakovo atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl turto atidalinimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, kompensacijos, turtinės žalos, nuostolių priteisimo ir kt. bei pagal atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei L. L. J. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 4 494,36 Eur turtinės žalos, 2 806,58 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašo leisti be atsakovo sutikimo parengti namo adresu, (duomenys neskelbtini), padalinimo į du butus atliekant paprastąjį remontą padalinimo projektą pagal pateiktą statybos techninį projektą ir jį įgyvendinti; priteisti ieškovei nuosavybės teise butą, pateiktame padalijimo projekte, pažymėtą Nr. 2, o atsakovui priteisti nuosavybės teise butą, pažymėtą Nr. 1; priteisti ieškovei iš atsakovo 10 507,06 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovės turto dalį ir 11 227,05 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią geresnės kokybės (būklės) turto dalį; atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį ūkinį pastatą adresu, (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei ūkinį pastatą, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 2 823 Eur piniginę kompensaciją; nustatyti pagal parengtą projektą naudojimosi žemės sklypu adresu, (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį namo, žemės sklypo ir ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Naudojimosi turtu tvarka nenustatyta. Nuo 2018 m. liepos mėn. bendraturčiai šiuo turtu naudojosi pagal faktiškai nusistovėjusią tvarką, tačiau atsakovas 2020 m. gruodžio 10 d. neteisėtai užvaldė ieškovės gyvenamąją pirmojo aukšto namo dalį su ten esančiais ieškovės daiktais, palikdamas ieškovei gyventi apleistas ir gyventi netinkamas antrojo aukšto patalpas. Kadangi ieškovei su atsakovu nepavyksta susitarti dėl bendro ginčo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, ieškovė siekia, atlikus paprastojo remonto darbus, atidalinti bendrai valdomą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, sukuriant du butus, priteisiant ieškovei kompensaciją, kadangi butai Nr. 1 ir Nr. 2 yra nevienodo dydžio ir būklės, taip pat nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką atsižvelgiant į realiai naudojamų pastato dalių lokalizaciją ir sudarant galimybę patekti į šalims priklausančias dalis. Paaiškino, kad namo atidalijimo projektas parengtas atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą turėti gyvenamąsias patalpas pirmame aukšte ir garažą, o ieškovei atidalintinas ginčo ūkinis pastatas, kadangi atsakovas nepageidauja šio pastato dalies.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir nurodo, kad klausimus dėl gyvenamojo patalpų atidalinimo, techninio projekto parengimo, atidalinimo išlaidų paskirstymo, butų priskyrimo ieškovei (2 aukštas) ir atsakovui (1 aukštas), ūkinio pastato atidalinimo ir priskyrimo ieškovei, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo šalys galėtų išsispręsti taikiu būdu, atsižvelgiant į atsakovo nurodytus argumentus. Atsakovas nesutinka su turtinės žalos, nuostolių ir piniginės kompensacijos priteisimu. Paaiškino, kad šalys nuo 2015 m. pradžios iki 2018 m. liepos mėn. buvo sąlyginai pasiskirsčiusios, kaip naudosis patalpomis: ieškovė naudojosi antru aukštu, o atsakovas – pirmu. Atsakovas neigia, kad tai jis apleido, suniokojo ir sugadino antrojo aukšto patalpas, kadangi 2018 m. liepos mėn. ieškovė savavališkai persikraustė ir perkraustė atsakovo daiktus iš antro namo aukšto į pirmą aukštą, tokiu būdu padarydama atsakovui turtinę žalą dėl sugadintų ir dingusių daiktų. 2020 m. gruodžio mėn. atsakovas grįžo gyventi ten pat, iš kur pačios ieškovės buvo iškraustytas, tvirtina, kad ieškovės nurodytų daiktų neturi, jų nebuvo paėmęs. Pažymi, kad jis sutinka tiek su atidalinimu, tiek su būsimo buto, kuris būtų pirmame aukšte, priskyrimu atsakovui, tačiau nesutinka su teikiamo projektinio pasiūlymo turiniu, skaičiuojamu kompensacijos metodu.

Šalies argumentai

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal parengtą R. J. Davidavičienės projektavimo firmos „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimo plotų padalinimo paprastojo remonto projektą“ tokiu būdu: ieškovei asmeniniam naudojimui gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas Nr.: 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-1B, iš viso 94,47 m²; atsakovui asmeniniam naudojimui gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas Nr.: 1-1A, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, iš viso 90,04 m²; ieškovei ir atsakovui bendram naudojimui paskirti naudotis patalpa Nr. 1-7; šalys įsipareigoja savo lėšomis ir darbu užmūryti įėjimą, esantį tarp patalpų Nr. G-1 ir Nr. 1-1B; atsakovui asmeniškai naudoti gyvenamojo namo patalpas – garažą Nr. G-1; taip pat nustatyti ūkinio pastato naudojimosi tvarką, paskiriant ieškovei asmeniškai naudoti visą 40,6 m² ūkinį pastatą; nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022-09-14 d. UAB „Urbanistiniai projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad ieškovė asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi „A“, 277 m² ploto (raudona spalva); atsakovas asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi „B“, 277 m² ploto (mėlyna spalva); ieškovė ir atsakovas sklypo dalimi „C“, 346 m² (geltona spalva) naudosis bendrai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, nesant duomenų apie bendro turto atidalijimo techninį įgyvendinimą, inžinerinių tinklų paskirstymo galimybes, statybos darbų finansines išlaidas yra pagrindas nustatyti patalpų naudojimosi tvarką, o toks tvarkos nustatymas neužkirs kelio ateityje šalims atlikti turto atidalijimą.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį su juo nesutinka, kadangi pirmenybė turi būti teikiama ieškovės reikalavimui dėl turto atidalinimo. Nurodo, kad atsakovas teikiamoje naudojimosi tvarkoje neįtraukė garažo patalpos, neteisingai vertina garažo ir ūkinio pastato vertes, pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką, šalims tektų kontaktuoti, kas, atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, ieškovei nepriimtina. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

5. Ieškovės atstovė advokatė Vilma Gudaitė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, nesutiko su priešieškiniu, atstovės nuomone, prioritetas turėtų būti teikiamas turto atidalinimui, kadangi šalių santykiai ypač konfliktiški, situaciją įmanoma sureguliuoti tik tokiu būdu, kai šalys turėtų atskirus turtinius objektus. Nutraukiant santuoką atsakovas neprašė nustatyti naudojimosi tvarkos, tai yra atsakovą tenkino nusistovėjusi tvarka, kad ieškovė naudojosi patalpa pirmame aukšte.

Šalies argumentai

6. Ieškovė L. L. J. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad, pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką, bendras turto naudojimas nebūtų įmanomas, kadangi jis yra ypač konfliktiškas žmogus, tai patvirtina byloje pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys. Ieškovės nuomone, įmanoma ir būtina bendrą turtą atidalinti, ir tokiu būdu šalys galės juo laisvai disponuoti. Pažymėjo, kad prieš du metus, kai ieškovė išėjo iš antro aukšto, patalpas ji paliko tvarkingas, po to atsakovas ten buvo padaręs lentpjūvę. Vanduo, elektra antrame namo aukšte yra atjungti. 2018 m. faktinės aplinkybės konstatuotos, tuo metu antro aukšto patalpos buvo tvarkingos. Todėl ieškovė prašo kompensacijos už prastesnį ir nelygiavertį mansardinį butą. Ieškovė sutinka atsakovui palikti vertingesnį turtą – garažą, nes atsakovas turi didesnį interesą į jį, o ieškovei liktų ūkinis pastatas, kuris yra žymiai blogesnės būklės, todėl atsakovas turėtų jai sumokėti kompensaciją.

7. Atsakovo atstovas advokatas Regimantas Špelveris teismo posėdžio metu priešieškinio reikalavimus palaikė, ieškinį prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad, atsižvelgus į atsakovo patikslinimus, ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu neliktų. Pagal atsakovo naudojimosi tvarką, liktų viena bendra patalpa 1-7 2,4 kv. m. dydžio, į kurią (į atsakovo patalpas) patekimas būtų iš gatvės pusės. Taip pat paaiškino, kad patalpa 1.1. atskiriama sienele ją padalinant į dvi patalpas 1-B ir 1-A. Paaiškino, kad, pagal atsakovo naudojimosi tvarką siekta, kad šalims atitektų lygiavertės dalys. Atstovo nuomone, antras namo aukštas nėra blogiau įrengtas nei pirmas, tai yra tos pačios sienos, grindų danga, toks pat apšiltinimas, visur yra įvadai, šildymas ir kt. Nors ten sudėti nenaudojami daiktai, tai nereiškia, kad jis yra blogesnės fizinės ar ekonominės būklės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2019 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu, civilinės bylos Nr. e2-3252-1032/2019. Sprendimu be kita ko žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), šalims priteistas asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį, nenustatant kiekvienam konkrečių turto dalių ar naudojimosi turtu tvarkos. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. e2A-432-538/2020, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9. 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas kreipėsi į antstolę Vidą Daugirdienę, kuri atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ginčo turte, užfiksuojant atsakovo galimybę patekti į ginčo namą, patalpų vidaus būklę ir ten esančius daiktus.

10. Ieškovė 2020 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į antstolę Laimą Neniškienę, kuri 2020 m. gruodžio 15 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ginčo turte. Nurodyta, kad į namą galima patekti per du įėjimus, tačiau ieškovė į namą gali patekti tik per vienas duris, kitose duryse pakeista spyna. Patekus į namą, pirmame aukšte matomi netvarkingai sudėti daiktai, durys į kitas patalpas užrakintos (ieškovė negali patekti į šias patalpas), išskyrus vonios kambario duris. Į antrąjį namo aukštą pakylama laiptais. Čia taip pat matomi netvarkingai sudėti daiktai, vietomis išardyta grindų danga, yra vonios kambarys, antrame namo aukšte vandens nėra, patalpos nešildomos.

11. Ieškovės iniciatyva R. J. Davidavičienės projektavimo firma parengė ginčo gyvenamojo namo padalinimo į du butus projektinį pasiūlymą – pirmo aukšto planą ir mansardos planą. Pagal parengtą projektinį pasiūlymą dėl 2022 m. „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projektu“, atlikus paprastojo remonto darbus, gyvenamąjį namą siūloma atidalinti į du butus: butą Nr. 1, 128,75 kv. m. bendro ploto butą pirmame aukšte, su pateikimu į namą per pastato vidinio kiemo pusėje esantį įėjimą, ir butą Nr. 2, 95,96 kv. m. bendro ploto mansardoje, su patekimu į mansardinį aukštą per patalpas pirmame aukšte 1-7 ir 1-1B.

12. Atsižvelgiant į atsakovo pageidavimą valdyti pirmą aukštą su garažu, pagal projektinį pasiūlymą, butui Nr. 1 priklausytų pirmo aukšto patalpos 1-1A, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, G-1, į šį butą būtų patenkama per įėjimą, esantį namo vidinio kiemo pusėje, per kurį įėjus patenkama į patalpą 1-3. Butui Nr. 2 priklausytų pirmo aukšto patalpos 1-1B, 1-7, mansardos patalpos 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, į kurias būtų patenkama per pirmo aukšto patalpas 1-7 ir 1-1B.

13. Ieškovė taip pat pateikė projektuotojo UAB „Urbanistiniai projektai“ 2021-02-11 parengtą 0,09 ha ginčo žemės sklypo naudojimosi planą, kuriame numatyta, kad žemės sklypas suskirstomas į tris plotus, pažymėtus indeksais „A“ ir „B“, ir „C“.

14. Atsakovas pateikė R. J. Davidavičienės projektavimo firmos parengtą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimo plotų padalinimo paprastojo remonto projektą“ ir 2022 m. rugsėjo 14 d. UAB „Urbanistiniai projektai“ žemės sklypo naudojimosi planą, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą ir tokiu būdu laikinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Dėl žalos ir nuostolių priteisimo

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 494,36 Eur turtinės žalos, 2 806,58 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė nuo 2018 m. liepos mėn. vidurio, t. y. gyvenimo skyrium su atsakovu laikotarpio, naudojosi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, o atsakovas – antro aukšto patalpa. Iki tol šalys sąlyginai buvo priešingai pasiskirsčiusios patalpų naudojimąsi. 2020 m. gruodžio mėn. atsakovas grįžo gyventi į pirmąjį aukštą.

17. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovas neteisėtai užvaldė ieškovės gyvenamąją namo dalį ir pasisavino jos daiktus, kurių negrąžino, tačiau teismas pažymi, kad iki šiol ginčo turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl, nesant nustatytos naudojimosi turtu tvarkos ir jo neatidalinus, ieškovės kaltinimai dėl nuosavybės neliečiamumo pažeidimo ar kt. atsakovui atmestini. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmiausia bendraturčiai bendru daiktu naudojasi ir juo disponuoja bendru sutarimu. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo metu abi šalys neprašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos ar pakeisti vietomis šalių faktiškai naudojamas patalpas, po santuokos nutraukimo nesikreipė į teismą dėl gyvenamojo namo atidalinimo ar naudojimosi juo tvarkos nustatymo, ir tai patvirtina, kad abi šalis tenkino gyvenamojo ploto faktinis padalinimas, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu naudotis ir disponuoti bendraturčių sutarimu nustatyta ne tik atsakovui, bet ir ieškovei (CK 4.75 straipsnio 1 dalys).

18. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškove dėl neteisėto jos daiktų užvaldymo. Ieškovė nurodo, kad atsakovui pakeitus patalpų, kuriose ji gyveno iki 2020 m. gruodžio mėn., durų spynas, ji neteko ten likusių savo daiktų – drabužių, avalynės, baldų, buitinės technikos, interjero daiktų ir t. t., pateikė dalies daiktų įsigijimo kvitus ir kt. dokumentus.

19. Pagal pateiktus įsigijimo dokumentus, daiktai įgyti laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. Pateiktais įrodymais nustatyta, kad policijos pagalba sprendžiant šalių konfliktus (2020 m. gruodžio 16 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), ieškovė 2020 m. gruodžio 10 d. nurodė, kad name yra likę jos asmeniniai daiktai, tai yra kompiuteris, televizorius, papuošalai, įmonės dokumentai ir prekės, tačiau kitų, ieškinyje nurodytų daiktų, neįvardija. Šios aplinkybės ir pateikti kvitai patvirtina, kad dalis daiktų, dėl kurių pasisavinimo kaltinamas atsakovas, priklauso įmonei, o ne ieškovei, kai kurie pateikti žalą pagrindžiantys dokumentai (kvitai) neįskaitomi, todėl negali būti pripažinti tinkamais įrodymais ieškovės žalai pagrįsti. Be to, dalis ieškovės nurodytų daiktų yra skirti namų priežiūrai, greitai sunaudojami, smulkūs ir menkaverčiai, neapibrėžti rūšiniais požymiais, dalis skirta tik moterims, taip pat, atsižvelgiant į jų įsigijimo datą, dėl trumpo galiojimo, nebetinkami naudoti. Kvitai vienareikšmiai nepatvirtina, kad tuos daiktus tikrai įsigijo ieškovė ir kad jie tikrai buvo palikti name. Kita vertus, iš šalių paaiškinimų ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad dalis daiktų buvo laikomi pirmojo aukšto patalpoje dėžėse, tačiau ieškovė jų neišsivežė.

20. Nustatyta, kad po santuokos nutraukimo šalys keitė faktiškai naudojamas namo dalis, vėliau ieškovė išsikraustė gyventi kitur, dalį daiktų išsivežė, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės daiktai buvo sudėti koridoriuje į dėžes, vėliau, jai jų neatsiėmus, jis dalį daiktų išmetė. Atsakovas taip pat teikė įrodymus, kad ieškovė dalį daiktų tikrai išsivežė, ieškovė to nepaneigė. Šios aplinkybės nepatvirtina ieškovės nurodomų daiktų pasisavinimo fakto, nes viena vertus, neįrodyta, kurie ieškovės daiktai liko name ir kad ji jų negali pasiimti, kita vertus, kurie daiktai buvo ieškovės išsivežti ar atsakovo išmesti. Todėl, net ir pasitvirtinus, kad kažkurie daiktai buvo įsigyti, nepašalinus teismo nurodytų abejonių ir įrodymų trūkumo, sprendimo priėmimo dieną nėra galimybės konstatuoti, kad daiktai faktiškai egzistuoja.

21. Be to, byloje pateikti 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai taip pat nepatvirtina ginčo daiktų buvimo patalpose, nors 2020 m. ieškovė dalyvavo betarpiškai, tačiau ieškinyje nurodytų daiktų neįvardija ir neprašo konstatuoti jų buvimo, taip pat, jeigu tuo metu daiktai buvo patalpoje, ji jų nepasiėmė. Be to, didžiagabaričiai daiktai (baldai, buitinė technika ar kt.), bet kokiu atveju, galėjo būti užfiksuoti. Nuotraukose matyti kartotinės dėžės, tačiau, kas yra jų viduje, nebuvo apžiūrėta. Teismo posėdžio metu apklausti ieškovės pažįstami liudytojai S. K. ir V. K. paaiškino, kad jiems yra tekę jai pervežti ir padėti iškrauti daiktus, tačiau vienu atveju buvo vežama sofa, krėstas ir kiti daiktai, kurių negalėjo įvardinti (2021 m. vasarą,), į ieškovės butą L., kitu atveju buvo vežamos trąšos nuo Akropolio į sandėliuką prie ginčo namo. Šių liudytojų paaiškinimai konkrečiai jokių aplinkybių, susijusių su ginčijamų daiktų buvimu, nepatvirtina.

22. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 ir kt.). Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas negali vienareikšmiai konstatuoti, kad atsakovas piktybiškai pasisavino nurodytus daiktus ir jų negrąžino ieškovei, taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė ieškovei žalą.

23. Teismas nustatė, kad dalis ieškovės nurodytų daiktų jai nepriklausė, nes įsigyti įmonės vardu, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti žalos už juos atlyginimo, kitą dalį daiktų ieškovė išsivežė, o dėl likusių daiktų ieškovė neįrodė, kad šiuos daiktus yra užvaldęs atsakovas ir jis juos turi iki šiol, taip pat jog nurodyti daiktai yra natūra. Neįrodžius minėtų sąlygų ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), kad ieškovė patyrė žalą (CK 6.249 straipsnis), neįrodytas priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Kadangi ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinio dalis dėl 4 494,36 Eur turtinės žalos priteisimo atmestina.

24. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, kuriuos sieja su gyvenamojo būsto nuomos išlaidomis – 1 500 Eur suma, susidariusia už laikotarpį nuo 2021-09-15 iki 2022-06-15 d.; 2020 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos – 121 Eur; UAB „Balticum TV“ išnuomotos įrangos apmokėjimas – 306,58 Eur. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas.

25. Nors ieškovė tvirtina, kad antrame namo aukšte gyventi nėra galimybės, todėl ji buvo priversta išsikraustyti ir nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, tačiau šie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, antrojo namo fotonuotraukomis, išklausius šalių paaiškinimų nustatyta, kad ši namo dalis taip pat gyvenama, nežiūrint į tai, kad ten šiuo metu niekas negyvena. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuota, kad antrame namo aukšte, taip pat, kaip ir pirmame, yra įrengtas dušas, tualetas, orkaitė ir kt. Nors konstatuota, kad šioje patalpose nėra vandens, tačiau nenurodyta, ar vanduo tik laikinai atjungtas, nes ten niekas negyvena, ar jis atjungtas negrįžtamai.

26. 2022 m. birželio 13 d. Lokalinė sąmata patvirtina, kad patalpai reikalingas tik paprastasis remontas, tačiau, kad ieškovė atliko aktyvius veiksmus, siekdama į šią patalpą pajungti reikiamas komunikacijas, pvz. šildymą, vandenį, įrodymų nepateikta. Duomenų, kad atsakovas ieškovei trukdė tai įgyvendinti, taip pat nėra. Visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad ieškovės apsisprendimą nuomotis kitą būstą lėmė principinė jos nuostata, kad jai antro aukšto patalpos nepatinka ar netinka, tačiau tai nesudaro pagrindo reikalauti iš atsakovo atlyginti dėl to patiriamas ieškovės nuomos išlaidas.

27. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip jau minėta, santuokos nutraukimo metu klausimas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo nebuvo keliamas, be to, iki 2018 m. liepos mėn. ieškovė gyveno antrame namo aukšte, kas patvirtina patalpų paskirtį kaip gyvenamųjų, turto vertinimo metu ši patalpa vertinta lygiaverčiai kaip ir visos kitos patalpos. Klausimas dėl patalpų būklės galėtų turėti reikšmės, sprendžiant klausimą dėl patalpų atidalijimo ir kompensacijos. Kadangi byloje nenustatyta nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei kitų aplinkybių, lėmusių ieškovės nuomos išlaidų atsiradimą, reikalavimas dėl nuomos išlaidų atmestinas.

28. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, atmestinas reikalavimas ir dėl nuostolių už televizijos, interneto įrangą priteisimo. Ieškovės pateiktos sutartys dėl UAB „Balticum TV“ teikiamų paslaugų ir įrangos nepatvirtina fakto, kad atsakovas pasisavino ieškovės valdomą įrangą ir kad ji tikrai buvo įvesta ginčo gyvenamojoje patalpoje arba, kad ieškovė įrangos neišsivežė. Ieškovė pati priėmė sprendimą dėl sutarties sudarymo ir nutraukimo su nurodyta įmone, todėl nepagrįstai atsakovui perkeliama atsakomybė dėl ieškovės patirtų nuostolių už įrangą. Be to, atsakovas turi savo naudojamą įrangą, yra sudaręs sutartį su kitu operatoriumi.

29. Faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą priskiriamos prie procesinių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl nėra teisinio pagrindo šias išlaidas vertinti kaip materialinio pobūdžio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, dėl jų bus pasisakyta sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

30. Atmetus ieškovės turtinius reikalavimus dėl žalos ir nuostolių priteisimo, atmestinas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimų nustatyti naudojimosi tvarką

31. Šalys prašo skirtingai spręsti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo į ginčo dalyką klausimą. Ieškovė savo reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.80 straipsnio nuostatomis ir siekia turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtą padalinant į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, atsižvelgiant į itin blogus ir konfliktinius šalių tarpusavio santykius bei daikto pobūdį ir priteisiant ieškovei kompensaciją pinigais proporcingai jos daliai bendrame turte. Taip pat prašoma nustatyti naudojimosi tvarką šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atsakovas, remdamasis CK 4.75, 4.81 straipsnių nuostatomis, siekdamas išvengti statybos kaštų, esamoje situacijoje tinkamiausia nuosavybės teisių įgyvendinimo išraiška laiko naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą. Ieškovė su šiuo atsakovo reikalavimu nesutinka.

32. Byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina aplinkybę, kad šalių asmeniniai tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, šalys taip pat nesutaria dėl gyvenamojo namo su žemės sklypu ir ten esančiais statiniais taikaus padalijimo būdo. Nors tarp šalių naudojimosi bendru turtu tvarka nėra nustatyta, tačiau iš byloje esančių nuotraukų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad faktinė naudojimosi tvarka tarp šalių visgi yra. Šalys nurodo, kad neturi finansinės galimybės turtą išpirkti. Atsakovas be kita ko sutinka, kad, siekiant išvengti ginčų dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, geriausias būdas gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą atidalinti suformuojant du atskirus nekilnojamuosius objektus bei juos atitinkamai priskiriant atsakovui ir ieškovei.

33. Pagal nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašus šalims priklauso po ½ dalį šių nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) – 224,71 kv. m. gyvenamasis namas, kurio naudingas plotas sudaro 187 kv. m., gyvenamasis plotas – 152,13 kv. m., garažų plotas – 37,73 kv. m.; 50 kv. m. užstatymo ploto ūkinis pastatas, 0,0900 ha žemės sklypas.

34. Nuosavybės teisės objektas gali priklausyti nuosavybės teise keliems bendraturčiams (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiams sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. kovo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Tokiu būdu akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Papildomai pažymėtina, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas.

35. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas atidalijimo ir bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, inter alia, yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2016-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

36. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, tikslinga pirmiau pasisakyti dėl priešieškinio reikalavimų.

37. Atsakovo nuomone, nesant duomenų apie bendro turto atidalijimo techninį įgyvendinimą, inžinerinių tinklų paskirstymo galimybes, statybos darbų finansines išlaidas yra pagrindas nustatyti patalpų naudojimosi tvarką, o toks tvarkos nustatymas, neužkirs kelio ateityje šalims atlikti turto atidalijimą. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka tiek su atidalinimu, tiek su būsimo buto, kuris būtų pirmame aukšte, priskyrimu atsakovui, tačiau nesutinka su teikiamo projektinio pasiūlymo turiniu, skaičiuojamu kompensacijos metodu, kadangi garažo ploto vertė, kuri įtraukta į bendrą plotą, negali būti tokia pati kaip ir gyvenamojo ar naudingojo ploto vertė.

38. Susipažinus su atsakovo prašoma nustatyti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato naudojimosi tvarka matyti, kad šalims tektų kontaktuoti bendrai naudojantis patalpa, plane pažymėta 1-7, liktų bendras patekimas į namą, su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka. Taip pat tektų atlikti patalpų atskyrimo darbus, užmūrijant sieną tarp patalpų G-1 ir 1-1B, reiktų panaikinti vieną praėjimą šiose patalpose. Be to, kiekvienai iš šalių atitektų ne visiškai vienodo vertingumo daikto dalys, atsakovas turėtų galimybę į namą patekti per du įėjimus iš patalpų 1-3 ir 1-7, o ieškovė tik per patalpą 1-7, nesiūloma spręsti kompensacijos klausimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad į namą yra du įėjimai, todėl, pagal ieškovės siūlomą atidalijimo tvarką, šalys naudotųsi atskirais įėjimais, taip pat nereikėtų nei statyti, nei griauti sienų. Ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas dėl naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projektu, atitinka įstatymo reikalavimus. Pagal šį projektą, atlikus paprastojo remonto darbus, gyvenamasis namas būtų atidalintas į du butus: butą Nr. 1, 128,75 kv. m. bendro ploto butą pirmame aukšte, su pateikimu į namą per pastato vidinio kiemo pusėje esantį įėjimą, ir butą Nr. 2, 95,96 kv. m. bendro ploto mansardoje, su patekimu į mansardinį aukštą per patalpas pirmame aukšte 1-7 ir 1-1B. Tai yra, pagal šį projektą, turtą įmanoma izoliuotai suformuoti į dvi viena su kita nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamąsias patalpas, nebūtų poreikio atlikti patalpų atskyrimo darbus, šalys naudotųsi atskirais įėjimais į namą, tai yra ieškovė pro patalpą 1-7 ir 1-1B, o atsakovas pro patalpą 1-3. Toks pertvarkymas taip pat nebūtų žalingas turto paskirčiai (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

39. Kaip jau minėta, galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

40. Minėta, kad tam tikra naudojimosi turtu tvarka šiuo metu faktiškai egzistuoja, tačiau, teismui nustačius atsakovo siūlomu būdu naudojimosi turtu tvarką, iš esmės nebūtų išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes bylos nagrinėjimo metu dėl to jau yra nustatyti šalių nesutarimai, konfliktiški santykiai. Teismui nusprendus tenkinti ieškovės ieškinį ir taikius atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant piniginę kompensaciją, bendroji dalinė nuosavybė baigtųsi, tarp šalių neliktų bendro turto.

41. Kadangi atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka ilgalaikio šalių konflikto neišspręs, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, gyvenamojo namo atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra geriausias, ekonomiškiausias ginčo sprendimo būdas, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, todėl, įvertinus šalių nesutarimo priežastis, siekiant tarp šalių kilusį ginčą išspręsti iš esmės, taip pat atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, taikytinas ieškovės siūlomas ginčo turto atidalijimo būdas. Tuo atveju, jeigu šalys liktų gyventi tame pačiame gyvenamajame name, nesant izoliuotų abiem bendraturčiams priklausančių patalpų, įvertinus jų negebėjimą susitarti nuo 2015 m., nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei ir atsakovui pavyks išvengti konfliktinių situacijų.

42. Be to, atsakovas nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ūkinio pastato ir garažo paskirstymo, todėl prašo teismo nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovė naudotųsi ūkiniu pastatu, o atsakovas garažu, kadangi šios patalpos yra lygiavertės. Esant tokiai naudojimosi tvarkai, atsakovo manymu, nereiktų teismui spręsti kompensacijos klausimo. Tačiau ieškovė su tokia naudojimosi tvarka taip pat nesutinka, nes šios patalpos, jos nuomone, nėra lygiavertės pagal jų būklę ir finansinę vertę. Kadangi garažo vertė didesnė, šį turtą priskyrus naudotis atsakovui, ieškovės turtiniai interesai būtų pažeisti. Pagal ieškovės atidalijimo planą matyti, kad ji prašo šį pastatą priteisti jai, o atsakovui priteisti kompensaciją iš ieškovės.

43. Ieškovei su atsakovu nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Ši pastatas yra vieno aukšto su rūsiu, užstatyto 50 kv. m. ploto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepageidauja turėti šio pastato dalies, ieškovė prašo atidalinti šį pastatą, priteisiant pastatą ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisiant ½ dalies šio pastato rinkos vertės kompensaciją. Remiantis gyvenamojo namo atidalinimo į du butus projektiniu pasiūlymu, atsakovui atidalinamas garažas. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl šio turto atidalinimo, ūkinis pastatas priteistinas ieškovei, o garažas atsakovui. Vėliau teismas pasisakys dėl šalims tenkančių patalpų lygiavertiškumo ir kompensacijos.

44. Kadangi šalys iš esmės sutinka su ūkinio pastato ir garažo paskirstymu, todėl siekiant efektyviausiu būdu kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi ir šiomis turto dalimis nustatymo atmestinas. Teismo nuomone, suteikus šalims galimybę turtą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir už tai kompensuojant, joms bus paprasčiau ir lengviau įgyvendinti savo teises į bendrą daiktą, ateityje bus išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Šalių paaiškinimais ir pateikta medžiaga nustatyta, kad tiek pagal atidalijimo projektą, tiek pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, yra galimybė kiekvienam bendraturčiui skirti izoliuotas namo patalpas, bus atsižvelgta į teisėtumo kriterijų, nes jis atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, tokiu būdu atidalijant turtą bus išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra. Nustatyta ir tai, kad atsakovas nėra suinteresuotas išsikelti ar parduoti namų valdą, turi didesnį poreikį naudotis šiais statiniais nei ieškovė, kuri ateityje nepageidauja naudotis statiniais, o kadangi kitos gyvenamosios patalpos neturi, planuoja atidalintą turto dalį parduoti.

45. Pagal ieškovės parengtą atidalinimo projektą, atsižvelgta į atsakovo reikalavimą turėti gyvenamas patalpas pirmame aukšte, bei į jo norą valdyti garažą. Nors po atidalijimo reikėtų atlikti paprastojo remonto darbus, tačiau tai nereikalauja išskirtinių ir didelių finansinių išlaidų. Ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo, teisingumo principus, nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo ir neprieštarauja proporcingumo principui. Ginčo gyvenamojo namo atidalijimas natūra, darant rekonstrukciją, pagal siūlomą padalijimo projektą yra galimas.

46. Atsakovui iš esmės neigiant ieškovės poziciją, tačiau nepateikus kitų pasiūlymų dėl gyvenamojo namo, kartu ir kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdų, siekiant priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, nagrinėjamu atveju atsakovo priešieškinis dėl gyvenamojo ir kitų pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo atmestinas, o ieškinio dalis dėl gyvenamojo namo padalinimo į du butus pagal pateiktus projektinius pasiūlymus tenkintinas, turtas atidalintinas, priteisiant ieškovei nuosavybės teise butą, pateiktame padalijimo projekte, pažymėtą Nr. 2, o atsakovui priteisti nuosavybės teise butą, pažymėtą Nr. 1; taip pat atidalintinas bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantis ūkinis pastatas, priteisiant ieškovei ūkinį pastatą.

47. Bylos nagrinėjimo metu šalims ne kartą buvo siūlyta ginčą išspręsti taikiai, tačiau bendro priimtino sutarimo šalys nepasiekė. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad turėtų galimybę sumokėti ieškovei kompensaciją, dėl ko ieškovė tikslino ieškinį, atsižvelgiant į atsakovo pageidavimus. Todėl, nors atsakovas nebepripažįsta galimybės sumokėti piniginę kompensaciją dėl jo turtinės padėties, tačiau atsižvelgiant į ieškiniu reikalaujamos kompensacijos dydį, pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama, kad piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį būtų išmokėta. Atsakovui, kaip ir ieškovei, priklauso dalis dalintino turto, į kurią, nevykdant prievolių ar įsipareigojimų, gali būti nukreiptas išieškojimas, jis nurodė, kad turi galimybę pasiskolinti, gauna nors nedileles, bet pastovias pajamas.

48. Atsakovas nenurodė argumentų, kurie paneigtų jo galimybę sumokėti ieškovei kompensaciją, todėl teismui nusprendus, kad racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažintinas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, atsakovui kyla pareiga atlyginti priteistiną kompensaciją, kurios dydis ir pagrįstumas bus vertinamas.

Dėl leidimo ieškovei be atsakovo sutikimo daryti gyvenamojo namo padalinimo į du butus statybos techninį projektą ir jį įgyvendinti

49. Atsakovas ieškovės reikalavimą dėl leidimo davimo atlikti namo atidalinimą be jo sutikimo vertina kaip piktnaudžiavimą padėtimi, nes dirbtinai reiškiamas reikalavimas, dėl kurio iš esmės ginčo net nėra, kadangi atsakovas jokio nesutikimo niekada nėra pareiškęs, be to, ieškovė niekada jam tokio prašymo, dėl sutikimo davimo, neteikė. Atsakovas pažymi, kad jis sutinka tiek su atidalinimu, tiek su būsimo buto, kuris būtų pirmame aukšte, priskyrimu jam, tačiau nesutinka su ieškovės teikiamo projektinio pasiūlymo turiniu, skaičiuojamu kompensacijos metodu. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad techninis projektas šiuo atveju būtinas, nes prašoma atidalinti namą į du butus, o siekiant atskirti komunikacijas (atlikti tuos darbus) reikalingi statybos leidimai. Be to, kol bus padarytas projektas, ieškovė turėtų butą, kuriuo galėtų naudotis.

50. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, Statybos įstatymo nustatyta tvarka, atlieka šiame įstatyme nurodytos institucijos. Bendraturčių sutikimas yra vienas iš dokumentų, kurį statytojas turi pareigą pateikti, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 24 straipsnis, 27 straipsnio 1, 5 dalys). Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

51. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, būdamas ginčo turto, kuriam ieškovė siekia gauti statybą leidžiančius dokumentus, bendranaudotojas, tokio sutikimo nedavė, kadangi atsakovui neaišku, ar pateiktas projektas techniškai įgyvendinamas, kokia tokio projekto įgyvendinimo kaina (sąmata), ar pastarasis finansiškai bus pajėgus tokį projektą įgyvendinti. Nors toks reikalavimas pareikštas tik teisme patikslinus ieškinį, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas tokio sutikimo nedavė, nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą.

52. Nors, sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, reikalavimas dėl leidimo atlikti rekonstrukciją pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, nesant bendraturčio sutikimo, yra išvestinis reikalavimas, todėl tik teismine tvarka nusprendus dėl bendraturčių interesus atitinkančio atidalijimo būdo kiltų pagrindas spręsti klausimą dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo ir jų tikslingumo, tačiau siekiant ginčą išspręsti vienoje byloje, teismui nusprendus, kad turtą tikslinga atidalinti, šis reikalavimas laikytinas aktualus (vėlesnėse atidalinimo stadijose). Priešingai nei nurodo atsakovas, teikiant projektinį pasiūlymą, nereikalaujama pateikti aiškinamojo rašto, techninės darbų specifikacijos.

53. Bendraturtis turi teisę daryti fizinę įtaką bendrai valdomam daiktui, tačiau tą daryti jis gali tik laikydamasis teisės normose nustatytų atitinkamų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra statytojui teisės aktais įtvirtintas įpareigojimas gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame turte vykdant statybas, rekonstrukcijas, turto atskyrimus neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems turto bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai.

54. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, tačiau atsakovas teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kaip pateiktas turto atidalinimo projektas (projektiniai pasiūlymai) konkrečiai pažeidžia jo interesus. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statyba lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki tol, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

55. Teismo vertinimu, pagrindinis kriterijus, lemiantis bendraturčio apsisprendimo galimybę – bendraturčiui pateikiamos informacijos apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovui pateikė atidalinimo projektą, todėl pateiktos informacijos išsamumas yra pakankamas. Atsižvelgiant į tai, vien formalus sąvokų aiškinimas nėra pagrindas atmesti ieškinį šioje dalyje.

56. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas nevertina, ar projektinė dokumentacija bei jos sprendiniai atitinka reikalavimus ar kt. Priešingu atveju, būtų paneigta Statybos įstatyme nurodytų institucijų kompetencija spręsti dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Statybą leidžiantis dokumentas gali būti ginčijamas teisme vėlesnėse stadijoje. Teismo nuomone, savo pareigą ieškovė įvykdė tinkamai – atskleidė atsakovui savo ketinimus, pateikė statybos projektinius pasiūlymus. Ir priešingai, atsisakymo duoti sutikimą priežastys aiškiai nėra apibrėžtos ir konkrečių atsakovo teisių ar interesų pažeidimo nenusako.

57. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, manytina, kad atsakovo nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys konkrečių atsakovo teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, paremtos prielaidomis. Įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus, į tai, kad nėra duomenų, kokią neigiamą įtaką atsakovo teisėms gali turėti minėto turto rekonstrukcijos darbai pagal pateiktą projektą, pripažintina, kad turto bendranaudotojo atsisakymas duoti sutikimą pripažintinas nepagrįstu. Remiantis išdėstytais argumentais, į bylą pateiktų projektinių pasiūlymų pakanka nuspręsti, kad projektiniai sprendiniai esminio poveikio atsakovo teisėms ir interesams neturės (CPK 185 straipsnis).

58. Tai konstatavus, ieškovei pripažintina teisė be atsakovo sutikimo parengti namo adresu, (duomenys neskelbtini), padalinimo į du butus statybos techninį projektą pagal pateiktą R. J. Davidavičienės projektavimo firmos 2022 m. „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projektą“ ir jį įgyvendinti; ieškovei nuosavybės teise priteistinas butas, R. J. Davidavičienės projektavimo firmos 2022 m. „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projekte“ pažymėtas Nr. 2, 95,96 kv. m. dydžio, o atsakovui priteistinas nuosavybės teise butas Nr. 1, 128,75 kv. m. dydžio.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

59. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 0,09 ha dydžio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal projektuotojo UAB „Urbanistiniai projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, pagal kurį žemės sklypas suskirstomas į tris plotus, pažymėtus indeksais „A“ ir „B“, ir „C“. Teismo prašoma nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kad ieškovė naudojasi sklypo dalimi „A“, 228 kv. m. ploto (raudona spalva), atsakovas naudojasi sklypo dalimi „B“, 228 kv. m. ploto (mėlyna spalva), sklypo dalimi, projekte pažymėta „C“, 324 kv. m. (geltona spalva), ieškovė su atsakovu naudojasi bendrai. Atsakovas naudojimosi tvarką prašo nustatyti pagal jo prašymu UAB „Urbanistiniai projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant kad ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi „A“, 277 kv. m (0,0277 ha) ploto (raudona spalva), o atsakovas naudosis žemės sklypo dalimi „B“, 277 kv. m (0,0277 ha) ploto (mėlyna spalva); šalys sklypo dalimi „C“, 346 kv. m. (0,0346 ha) (geltona spalva) naudosis bendrai. Atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės pateiktu parengtu projektu dėl naudojimosi žemės sklypu, atsižvelgiant į jo pasiūlymus dėl šio plano korekcijų. Pagal atsakovo naudojimosi tvarką šulinys ir šiltnamis tektų atsakovui, su kuo ieškovė nesutinka, nes, atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius, atsakovas bet kada gali trukdyti ieškovei naudotis šuliniu. Atsakovas ieškovei nesiūlo kompensuoti naujo šulinio iškasimo išlaidų.

60. Pažymėtina, kad, nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, kartu tuo mažiau lieka prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kita vertus, ne visais naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo atvejais yra objektyviai įmanomas pirmiau įvardyto tikslo įgyvendinimas. Priklausomai nuo bendro turto pobūdžio, statuso ir kitų turto savybių, galimos tokios situacijos, kai tam tikros bendro turto dalys negali būti atskirtos ir izoliuotos, siekiant užtikrinti visų bendraturčių galimybes taikyti tokių turto dalių naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti. Tokiais atvejais yra leistina naudojimosi bendru turtu tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudotųsi pirmiau įvardyto pobūdžio turto dalimis.

61. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-403/2019).

62. Šalys sutinka, kad sklypo dalimi „C“ naudosis bendrai, kadangi bendraturčiams reikalinga bendrai naudotis žeme po pastatais. Pagal šalių siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką yra paskirstyta taip, kad kiekvienam iš bendraturčių (atsakovui nustačius nuosavybės teisę į butą Nr. 1, o ieškovei nustačius nuosavybės teisę į butą Nr. 2) pagal realiai naudojamų pastato dalių išdėstymą būtų galima turtą savarankiškai naudotis pagal tiesioginę paskirtį su užtikrintu priėjimu prie savo butų.

63. Šalys nesutaria dėl šulinio ir šiltnamio naudojimo tvarkos, ieškovė nurodo, kad šalių žemės sklype yra vandens šulinys, kurio vanduo tiekiamas į gyvenamąjį namą, bei šalia šulinio yra šiltnamis, todėl, pagal jos siūlomą naudojimo tvarką, šie objektai numatyti bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje „C“, numatant, kad abi šalys iš savo naudojamų sklypo dalių galėtų patekti prie šulinio, į šiltnamį ir apeiti gyvenamąjį namą, jei reiktų jį iš išorės remontuoti. Atsakovas nurodo, kad jo pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas yra racionalus, beveik atitinka ieškovės pateiktą planą, tačiau nesutinka su ieškovės plane esančiu intarpu, dėl kurio ji gali prieiti prie šulinio ir naudotis šiltnamiu. Atsakovo nuomone, ieškovė gali atskirą šiltnamį pasistatyti, nes dėl jo naudojimo ateityje taip pat gali kilti konfliktų.

64. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

65. Ginčydamas šulinio ir šiltnamio naudojimo tvarką, atsakovas pažymi, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, namui vanduo tiekiamas centralizuotai iš miesto, o ne iš šulinio. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas iki galo nesutvarkė vandentiekio, todėl miesto vandentiekis atvestas tik iki namo, o į namą vanduo tiekiamas iš šulinio, todėl šulinys ir šiltnamis turi būti paliekamas bendrai naudoti.

66. Pripažintina, kad ieškovės siekis patekti prie bendrai su atsakovu valdomo turto, taip pat ir prie šulinio ir šiltnamio, yra pagrįstas. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė jais nesinaudoja ar jai nesudaromos galimybės jais naudotis, nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės į minėtus objektus. Pagal atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, būtų apribota ieškovės galimybė įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teises ir ateityje. Kaip nustatyta, santuokos nutraukimo metu atsakovas nereikalavo, kad šis turtas (šulinys ir šiltnamis) jam būtų priteistas asmeninės nuosavybės teise, todėl, nutraukus santuoką, šalims priklauso lygiomis dalimis. Kad šiltnamis pastatytas jo asmeninėmis lėšomis arba jam dovanotas, kaip jis nurodė teismo posėdžio metu, įrodymų nepateikta, be to, tokio pobūdžio klausimai turėjo būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje. Kadangi šulinio tiesioginė paskirtis yra vandens tiekimas (gavimas), todėl atsakovas negali jo, kaip inžinierinio įrenginio, pasisavinti. Šiltnamis reikalingas ir ieškovei, ir atsakovui, todėl pagal paskirtį ir žemės naudojimosi tvarką turėtų būti šalių naudojamas bendrai.

67. Įvertinus kiekvieno bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi per racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijus, taip pat siekiant iki minimumo sumažinti galimybę ateityje kilti bendraturčių ginčams dėl naudojimosi bei žemės sklypo priežiūros kilti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovei teisėtai priklauso po ½ šulinio ir šiltnamio, o atsakovas nurodo, kad šiuo turtu ieškovei neleis naudotis, todėl nustatytina ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri yra racionali ir teisinga, nepažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio teisių, be to, sudaro galimybę abiems šalims prieiti prie šulinio ir šiltnamio.

Dėl atidalijamo turto vertės ir kompensacijų priteisimo

68. Kadangi butai Nr. 1 ir Nr. 2 yra nevienodo dydžio ir nevienodos būklės, ieškovė prašo už atsakovui atitenkantį didesnio dydžio butą jai priteisti 10 507,06 Eur piniginę kompensaciją, kuri nustatyta pagal 2022 m. birželio 3 d. MB „Bonada“ atliktą šalių turto – namų valdos su žeme ir pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), – turto vertinimą, kuriame nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 144 011 Eur, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 68 343 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 5 646 Eur. Atliekant turto vertinimą, atskirai pirmo aukšto ir mansardinio aukšto vertės nenustatytos, kaip paaiškino turto vertintojas, ginčo namo paskirtis yra gyvenamoji, todėl visa namų valda vertinama kaip visuma, pagal visą gyvenamojo namo plotą. Atsižvelgiant į tai, kadangi iš viso gyvenamajame name yra naudingo ir gyvenamojo ploto 224,71 kv. m., ieškovė nurodo, kad vieno kvadratinio metro vertė yra 640,87 Eur. Atsakovas šių įrodymų nepaneigė.

69. Ieškiniu taip pat prašoma, atidalinus bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį ūkinį pastatą, ieškovei priteisti ūkinį pastatą, o atsakovui priteisti iš ieškovės 2 823 Eur piniginę kompensaciją.

70. Atsakovas nurodo, kad ūkinio pastato kompensacija neteisingai skaičiuojama, kadangi, pagal VĮ Registrų centro duomenis, garažas, atsižvelgiant į kitokią jo funkcinę paskirtį, nėra priskiriamas prie namo gyvenamojo ploto. Todėl atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti kompensacijos dydžiu, kadangi garažo ploto vertė, kuri įtraukta į bendrą plotą, negali būti tokios pat vertės kaip ir gyvenamojo ar naudingojo ploto vertė. Jo nuomone, gyvenamojo namo atidalinimo kaštai turi būti skaičiuojami ir dalinami, atsižvelgiant į turimą nuosavybės dalį, o ne išimtinai tik iš vieno bendrasavininko.

71. Pagal ieškovės pateiktame projektiniame pasiūlyme nurodomus patalpų (butų) paskirstymus, atsakovui priskiriamas butas Nr. 1, į kurį įeina garažas, žymimas indeksu G-1, kurio plotas 37,71 m². Nekilnojamojo turto registre taip pat yra išskirta, kad garažas turi atskirą plotą, kuris neįeina nei į naudingąjį, nei į gyvenamąjį plotą, o tik statistiškai patenka į bendrąjį plotą.

72. Kadangi byloje pateikto turto vertinimo metu ginčo turtas buvo vertinamas kaip vienas turtinis vienetas, todėl akivaizdu, kad atskirų turto dalių būklė, atsispindi galutinėje vieno kv. m. kainoje. Atsakovas skirti ekspertizės turto vertei nustatyti nepageidavo. Kadangi kitokio turto kainos apskaičiavimo būdo atsakovas nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo kitaip apskaičiuoti dalintino turto vertes, nustatytas pagal konkretų turto vertinimą, o nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto rinkos vertė pripažintina tikslia ir pagrįsta, nes nustatyta įvertinus visas turto dalis.

73. Pagal parengtą gyvenamojo namo padalinimo į du butus statybos techninį projektą ieškovei nuosavybės teise atitenka butas Nr. 2, 95,96 kv. m. dydžio, o atsakovui butas Nr. 1, 128,75 kv. m. dydžio. Kadangi šalys turi nuosavybės teisę po ½ dalį gyvenamojo namo, kas atitinka po 112,355 kv. m., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 10 507,06 Eur ((224,71 kv. m. - 16,395 kv. m.) x 640,87 Eur) kompensacija už atsakovui atitenkančią 16,395 kv. m. didesnę buto Nr. 1 dalį.

74. Kadangi pagal MB „Bonada“ nekilnojamojo turto rinkos vertinimo ataskaitą ūkinio pastato vertė yra 5 646 Eur, todėl ieškovei priteisus atsakovo ūkinio pastato dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina puse šios sumos, t. y. 2 828 Eur kompensacija.

75. Atsižvelgiant į tai, kad butai Nr. 1 ir Nr. 2 yra nevienodos vertės, nes, ieškovės nuomone, butas Nr. 1 yra tinkamas gyventi, o butas Nr. 2 nėra tinkamas gyventi. Tam, kad būtų tinkamas gyventi, reikalinga atlikti paprastojo remonto darbus. Tai patvirtina ieškovės pateikta reikalingų atlikti remonto darbų sąmata. Ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovo 11 227,05 Eur kompensaciją darbams atlikti, kuri nustatyta pagal pateiktą 2022 m. birželio 13 d. Lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas, kur nustatyta, kad buto paprastojo remonto darbų kaina būtų 11 227,05 Eur. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo vertinti, kad antras aukštas prastesnės būklės nei pirmas, kad patalpoje sandėliuojami daiktai patalpos būklės nepablogina, o atliekant turto vertinimą patalpų būklė nurodyta kaip tinkama gyventi.

76. Pagal pateiktus duomenis byloje, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą nustatyta, kad namo antro aukšto patalpos, kurios atitenka ieškovei, šiuo metu yra prastesnės būklės nei pirmojo aukšto patalpos. Abi šalys neneigia, kad periodiškai gyveno antrame namo aukšte, atsakovas nepaneigė ir tos aplinkybės, kad jam ten gyvenant, būklė buvo pabloginta, ką be kita ko patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimas. Vizualiai įvertinus patalpų būklę nustatyta, kad joms šiuo metu reikalingas remontas, siekiant, kad ta patalpa būtų gyvenama ir lygiavertė pirmojo aukšto patalpai, kuri atitenka ieškovui.

77. Siekiant butą Nr. 2 paversti tinkamu gyventi, pagal pateiktą sąmatą, reikalinga atlikti paprastojo remonto darbus (elektros instaliacijos, dujotiekio sistemos, vandentiekio sistemos atskyrimą, šiukšlių pašalinimą, durų montavimą, patalpų apdailos atstatymą, vandentiekio ir nuotekų įvedimą į virtuvę). Sąmatoje nurodyti darbai ir reikalingos medžiagos, pagal kuriuos ir nustatytina iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija už ieškovei atitenkantį prastesnės kokybės butą.

78. Nustatyta, kad patalpos antrame aukšte netvarkingos, nėra dalies grindų, dalis durų konstrukcijų išgriauta, negalima naudotis komunikacijomis. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės sutiko su pasiūlytu gyvenamojo namo padalijimo planu, kadangi butas, atitenkantis ieškovei, antrame aukšte šiai dienai nėra tinkamas gyventi, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei papildomas išlaidas pagal pateiktą sąmatą, siekiant jai priskirtas patalpas padaryti tinkamas gyventi ir naudoti pagal paskirtį. Atsakovas ieškovės pateiktos sąmatos nenuginčijo, savo skaičiavimų dėl kitokios kainos nepateikė, sąmatoje nurodytų darbų poreikio nepaneigė. Tačiau įvertinus tai, kad dalintinas turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po lygiai, šalys po lygiai turi prisidėti prie turto pagerinimo ar atstatymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina pusė darbų sąmatoje nurodytos sumos, tai yra 5 613,56 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

80. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį, taip pat teismo nutartimi ieškovė atleista nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodant ieškinį. Pateikė įrodymus, kad patyrė 2 550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 242 Eur apmokėjo už Lokalinės sąmatos parengimą, 121 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 450 Eur už turto padalijimo projektą ir 400 Eur už turto vertinimą, iš viso 3 763 Eur.

81. Pagal pareikštą patikslintą ieškinį turtinis reikalavimas dėl 7 300,94 Eur (4 494,36 Eur + 2 806,58 Eur) žalos ir nuostolių atmestas, turtinis reikalavimas priteisti 21 734,11 Eur (10 507,06 Eur + 11 227,05 Eur) kompensaciją tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteista 16 120,62 Eur (5 613,56 Eur + 10 507,06 Eur). Taip pat tenkinti 4 neturiniai ieškovės reikalavimai.

82. Atsakovo priešieškinis atmestas visa apimtimi, už pareikštą priešieškinį jis sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, pateikė įrodymus, kad patyrė 1 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

83. Ieškovės ieškinys patenkintas 79 proc. (74 proc. patenkintas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, po 100 proc. patenkinti 4 neturtiniai reikalavimai, vienas turtinis reikalavimas atmestas), kadangi ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį (kaip už vieną neturtinį reikalavimą), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 051,77 Eur (3 763 Eur + 100 Eur) bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

84. Kadangi ieškovė atleista nuo dalies žyminio mokesčio iš atsakovo valstybei priteistina 536 Eur žyminio mokesčio (79 proc. x (363 Eur už patenkintą turtinį reikalavimą ir 3 neturtinius reikalavimus 315 Eur)).

85. Teismui atmetus ieškinio dalį, iš ieškovės atsakovui priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

86. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos nesiekia 5 Eur (šalys byloje atstovaujamos advokatų, byla vedama elektronine forma), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės L. L. J. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo R. J. priešieškinį atmesti.

Leisti ieškovei L. L. J. be atsakovo R. J. sutikimo parengti namo adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo į du butus statybos techninį projektą pagal R. J. Davidavičienės projektavimo firmos 2022 m. „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projektą“ ir jį įgyvendinti.

Atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei L. L. J. ir atsakovui R. J. priklausantį namo adresu, (duomenys neskelbtini), ieškovei L. L. J. priteisiant nuosavybės teise butą, R. J. Davidavičienės projektavimo firmos 2022 m. „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projekte“ pažymėtą Nr. 2, 95,96 kv. m. dydžio, o atsakovui priteisiant nuosavybės teise butą, pažymėtą Nr. 1, 128,75 kv. m.

Atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei L. L. J. ir atsakovui R. J. priklausantį ūkinį pastatą adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. L. J. priteisiant ūkinį pastatą, o atsakovui priteisti iš ieškovės 2 828 Eur piniginę kompensaciją.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarką pagal UAB „Urbanistiniai projektai“ 2021 m. vasario 11 d. parengtą projektą: ieškovė L. L. J. naudojasi sklypo dalimi „A“, 288 m² ploto (raudona spalva), atsakovas R. J. naudojasi sklypo dalimi „B“, 288 m² ploto (mėlyna spalva), sklypo dalimis, projekte pažymėta „C“, 324 m² (geltona spalva) ieškovė su atsakovu naudojasi bendrai.

Priteisti iš atsakovo R. J. ieškovei L. L. J. 16 120,62 Eur kompensaciją už atsakovui R. J. atitenkančią ieškovės L. L. J. turto dalį ir geresnės būklės turtą.

Priteisti iš atsakovo R. J. ieškovei L. L. J. 3 051,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. J. 536 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės L. L. J. 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. J.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė