- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-432-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01275-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- L. L. J.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. ir atsakovės L. L. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų ir atsakovės L. L. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką tarp jo ir atsakovės L. L. J. (toliau – atsakovė) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esant atsakovės kaltei; po santuokos nutraukimo palikti atsakovei mergautinę pavardę – „S.“; pripažinti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), padalyti santuokos metu įgytą turtą: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 100 procentų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė – 2 896 Eur; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo iš ieškovo atsakovei priteisti 4 552 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią atsakovės turto dalį; neskirti termino susitaikymui; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo 2015 metų atsakovė atitolo nuo šeimos, bendrą laisvą laiką pradėjo skirti savo darbinei veiklai, o bendras sutuoktinių gyvenimas sugriuvo 2015 metų vasarą, kai atsakovė, dėl nesuprantamų priežasčių, išsikraustė į namo antrąjį aukštą, atsiskyrė rakinamomis durimis, pradėjo ignoruoti ieškovą su juo nustodama bendrauti, pradėjo jį žeminti, kreipėsi su išgalvotais melagingais pranešimais į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Dėl atsakovės veiksmų ikiteisminio tyrimo institucija formaliai buvo apribojusi ieškovo galimybę artintis prie jo namų. Per tą laiką atsakovė savavališkai persikraustė iš antro namo aukšto į pirmą aukštą, kuriame gyveno ieškovas. Atsakovė antrą aukštą paliko visiškai tuščią be daiktų, ieškovo dalį daiktų paliko bendrame koridoriuje, o kitus pasiliko arba išmetė. Pažymėjo, kad šiuo metu jis gyvena nuomojamame bute. Reikšdamas reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo jo asmenine nuosavybe, nurodė, kad 1950 metais jo tėvas paskyrimu, iš Klaipėdos miesto Darbo Žmonių Deputato Vykdomojo Komiteto, gavo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (darbinis gatvės pavadinimas - (duomenys neskelbtini)). Nuo 1950 metų paskirtame bute apsigyveno ieškovo tėvai, ieškovas šiame bute gimė ir užaugo. Sudaręs santuoką, ieškovas su atsakove neturėdami kur gyventi, apsigyveno kartu su ieškovo tėvais. Mirus ieškovo tėvui, siekiant supaprastinti paveldėjimo procedūras ir keičiantis politinei santvarkai (Lietuvai atgavus nepriklausomybę), ieškovas vykdydamas mamos valią, kad pastarasis tiesiogiai įsigytų asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini), užpildė ir pateikė prašymą dėl buto įsigijimo ir 1992 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą (namo dalį) adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamojo turto pirkinys buvo įsigytas už asmenines ieškovo pinigines lėšas, kurios sudarė: 4 258 talonų grynais pinigais sumokant banko skyriuje, likusioji suma, t.y. 30 662 talonai, buvo apmokėti ieškovo valstybinės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Šiuo pagrindu, ieškovas įgijo butą (namo dalį), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Vėliau, ieškovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise įsigyti nuosavybės žemės sklypą ir 1995 m. vasario 23 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įgijo 359/720 dalių 0,072 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). 1999 metais ieškovas bei jo kaimynė, kuriai priklausė kita pusė namo iš UAB (duomenys neskelbtini) sulaukė pasiūlymo parduoti jų turimą gyvenamąjį namą, sudarytą iš dviejų butų, žemės sklypą bei garažą. 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovui priklausantis 359/720 dalių 0,072 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt; 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota ieškovui priklausanti 49/100 dalis gyvenamojo namo su pusrūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), už 350 000 Lt; 1999 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovo mamai, kurią pagal įgaliojimą atstovavo atsakovė, priklausantis garažas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 70 000 Lt. Prieš sudarant išvardintus sandorius ieškovas, atsakovė bei ieškovo mama buvo susitarę, kaip po šio pardavimo bus pasidalintos piniginės lėšos, koks turtas ir kieno vardu bus įsigytas. Visi pritarė, kad gauti pinigai už parduodamą turtą, toliau liks tik ieškovo dispozicijoje, kaip asmeninis turtas gautas iš 1992 m. lapkričio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties. Visi pritarė, jog ieškovas turtą įsigis asmeninės nuosavybės teise. Buvo nuspręsta, kad visos piniginės lėšos gautos už ieškovo mamos parduotą garažą, atiteks atsakovei, kuri savo vardu įsigis butą, leidžiant ieškovo mamai tame bute gyventi. Vykdydamas susitarimą 1999 m. gegužės 19 d. ieškovas notarine sutartimi įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su žemės sklypu už bendrą 200 000 Lt sumą. Ieškovo teigimu, už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą buvo sumokėta iš ieškovo pinigų, gautų pardavus jo asmenine nuosavybe turėtą turtą (jam priklausiusią žemės sklypo dalį ir 49/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)). Parduodant ieškovo mamai priklausiusį garažą 1999 m. gegužės 25 d. ieškovo mamą pagal įgaliojimą atstovavo atsakovė, kuriai pirkėjas į jos asmeninę sąskaitą turėjo pervesti 70 000 Lt sumą iki 1999 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad 1999 m. gegužės 12 d. dieną jau buvo parduota visų (ieškovo, atsakovės, ieškovo mamos) gyvenamoji vieta ir reikėjo išsikraustyti, o dar pinigai už garažą nebuvo gauti, ieškovas siekdamas išvengti papildomo dokumentų tvarkymo bei papildomų kraustymosi nepatogumų, iš savo turimų piniginių lėšų (gautų pardavus namo dalį ir žemės sklypą) už atsakovę pardavėjui sumokėjo 52 000 Lt už 1999 m. gegužės 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu įgytą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau atsakovė jam grąžino 10 000 Lt, kuriuos jis panaudojo namo remontui, o likusių pinigų nebereikalavo. Ieškovo mama pradėjo gyventi nupirktame bute, jame išgyveno iki pat savo mirties – (duomenys neskelbtini). Po ieškovo mamos mirties bute liko gyventi ieškovo brolis, kuris mokėjo visus buto išlaikymo mokesčius. Kur atsakovė panaudojo 70 000 Lt gautus už parduotą garažą, ieškovas nežino. 2013 metų pavasarį ieškovas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovei išdavė notarinį įgaliojimą, kad ji galėtų tvarkyti ir valdyti ieškovo turtą, spręsti einamuosius klausimus. Ieškovui būnant (duomenys neskelbtini), atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. pardavė butą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini), už 92 000 Lt sumą ir 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nupirko kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 54 000 Lt sumą.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, neskirti susitaikymo, priteisti atsakovei iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos; palikti atsakovei „J.“ pavardę, ieškovui - „J.“ pavardę; nustatyti, kad išlaikymas vienas kitam nereikalingas; pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja jungtine nuosavybe; nutraukus santuoką turtą padalyti tokiu būdu - atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teise: butą 25,80 kv. m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 000,00 Eur vertės; ½ dalį gyvenamojo namo, 224,71 kv. m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57 500 Eur vertės; ½ dalį ūkinio pastato 50 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 230 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo 0,09 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24 500 Eur vertės; UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, 2896 Eur vertės; ieškovui priteisti asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį gyvenamojo namo, 224,71 kv. m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57 500 Eur vertės; ½ dalį ūkinio pastato 50 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 230 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo 0,09 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24 500 Eur vertės; priteisti ieškovui iš atsakovės 14 896 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį; priteisti atsakovei iš ieškovo 9 435 Eur kompensaciją už santuokos metu panaudotas asmenines lėšas bendram turtui pagerinti; priteisti atsakovei iš ieškovo 1 392,04 Eur kompensaciją už gyvenant skyrium patirtas išlaidas bendram turtui išlaikyti; nustatyti, kad sprendimui įsiteisėjus, ieškovas turi teisę gauti ½ dalį debitorinio reikalavimo iš J. S. ir I. S. ir atsakovė turi teisę gauti ½ dalį debitorinio reikalavimo iš J. S. ir I. S., vykdomą antstolio K. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šilutės rajono apylinkės 2001 m. liepos 18 d. teismo įsakymą Nr. L2-1447-03; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad iš pradžių šalių sutuoktinis gyvenimas klostėsi sklandžiai. Sutuoktiniai abu dirbo, augino du vaikus. (duomenys neskelbtini) ieškovui netekus darbo, šeimoje atsirado finansinių sunkumų. Ieškovas vis nerado nuolatinio darbo, išskyrus atsitiktinius darbus, jo pajamos būdavo labai mažos, o atsakovė viena nepajėgė dengti šeimos išlaidų. Tam, kad ieškovas pradėtų dirbti ir prisidėtų prie šeimos pajamų, atsakovė 2007 m. lapkričio 15 d. su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį verslo steigimui, kuria gavo 40 000 Lt kreditą, iš kurių 2007 m. gruodžio 3 d. atidarė ieškovo vardu įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas buvo ieškovas, taip pat nupirko krovininį automobilį (duomenys neskelbtini). Tačiau vietoje planuoto ieškovo užimtumo ir prisidėjimo prie šeimos pajamų, ieškovas elgėsi priešingai - nedirbo, kredito įmokų ir augančių įmonės mokesčių nemokėjo. Todėl susidarė skolos ir po 1,5 metų įmonę teko uždaryti. Ieškovas nedengė savo įmonės skolų ir nedavė atsakovei pinigų kreditui už pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį dengti. Atsakovė viena dengė skolas, rūpinosi ieškovo įmonės uždarymu. Atsakovei laiku nepadengus kredito UAB „Šiaulių banko lizingas“ kreipėsi į teismą ir 2013 m. birželio 12 d. teismo įsakymu iš atsakovės buvo priteista skola, o jos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui J. P., kuris areštavo atsakovės banko sąskaitas ir turtą. Ieškovas toliau nedirbo ir pinigų skoloms dengti sutuoktinei nedavė. Atsakovei vienai nepajėgiant dengti skolų, sutuoktiniai 2011 metais nusprendė išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė susirado darbą ir dirbo, tačiau ieškovas nedirbo, todėl šalys 2012 m. balandžio 1 d. grįžo į Lietuvą. Vėliau (duomenys neskelbtini) gyvenusi šalių dukra 2012 m. gegužės mėn. surado ieškovui darbą ir pakvietė jį atvykti į (duomenys neskelbtini). Ieškovas ten nuvykęs įsidarbino, tačiau atsakovei pinigų šeimos skoloms dengti vis tiek nesiuntė. Teigė, kad maždaug po metų ieškovui grįžus iš (duomenys neskelbtini) jis artimai bendravo su kita moterimi ir galimai buvo neištikimas atsakovei. Dėl tokio ieškovo poelgio atsakovė jautėsi pažeminta ir įskaudinta. Po kurio laiko atsakovė išgirdo ieškovo telefoninį pokalbį, kurio metu šis pašnekovui pasakė, kad žmona atsikratyti galima tik išvežus į psichiatrinę arba pasodinus į kalėjimą, tai sukėlė atsakovei baimę kontaktuoti su ieškovu, gyventi kartu su juo. Todėl atsakovė (duomenys neskelbtini) įsikėlė gyventi į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antrą aukštą, palikdama ieškovą gyventi pirmame aukšte. Nuo šio laikotarpio šalys bendro ūkio nebevedė ir nebegyveno santuokinio gyvenimo. Vėliau, atsakovei nesutikus duoti ieškovui pinigų, bei vėl pradėti gyventi su atsakovu šeimyninio gyvenimo, šis piktybiškai ėmė atsakovei kenkti, atjungdamas šildymo sistemą, vandenį, elektrą antrame aukšte, rašydamas pareiškimus policijai, kaltindamas nebūtais dalykais ir tokiu būdu siekdamas priversti atsakovę jį remti ir gyventi su juo. Dėl ieškovo piktybinio kenkimo, atjungiant namo šildymo sistemą, elektrą, psichologinio terorizavimo, varant atsakovę iš namų, atsakovė kreipėsi į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą, kur jai nuo (duomenys neskelbtini) buvo teiktos psichologo konsultacijos. Be to, (duomenys neskelbtini) ieškovas konflikto metu sužalojo šalių dukrą, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė - įpareigojimas nesiartinti prie dukros, todėl jis išsikėlė gyventi iš namo, tačiau keršydamas parašė pareiškimą AB LESTO, prašydamas nutraukti elektros tiekimą name (duomenys neskelbtini). Elektros tiekimas name buvo atjungtas. Kadangi gyvenamasis namas VĮ Registrų centre registruotas tik ieškovo vardu, atsakovei teko tris savaites, gyventi be elektros, šildymo, vandens, šviesos ir t.t. Tuo metu atsakovė negalėjo dirbti, nes ieškojo kur išeiti gyventi, važinėjo po institucijas prašydama, jog elektros tiekimas būtų atnaujintas, ieškojo įsigyti elektros generatorių, kad laikinai turėtų elektrą ir t.t. Laikotarpiu nuo gyvenimo skyrium pradžios (duomenys neskelbtini) ieškovas prieš atsakovę naudojo psichologinį smurtą, nuolat šaukdamas, užrakinėdamas bendrų patalpų duris ir kitaip kenkdamas atsakovei. Teigė, kad dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė nuolat patirdavo stresą, stiprų nerimą. Atsakovės įsitikinumu, ieškovas iš esmės pažeidė visas santuokines pareigas, nes buvo atsakovei nelojalus, jos negerbė, moraliai bei materialiai nerėmė, nesirūpino šeima, todėl šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovė nurodo, kad ji dėl atsakovo veiksmų išgyveno, patyrė ir dvasinį sukrėtimą dėl to, kad ieškovas elgėsi nedorai, taip pat dėl ieškovo veiksmų jai kilo emocinė depresija, nepatogumai, gyvenant būste be elektros, vienai rūpinantis šeimos reikalais be ieškovo pagalbos, moralinės ir turtinės paramos, išgyvenimai, patyrė neigiamus išgyvenimus dėl ieškovo policijai teikiamų nepagrįstų skundų. Be to, ieškovas savo nerūpestingu šeimos piniginių reikalų tvarkymu, sudarė dideles skolas, pavertė atsakovę skolininke, dėl ko atsakovė taip pat stipriai išgyveno ir tai jai sustiprino sukeltą emocinę depresiją. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, prašė priteisti iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovės nuomone, nenustačius jos kaltės dėl santuokos iširimo, nėra pagrindo nepalikti jai santuokinės pavardės, be to, šalys turi bendrą vaiką, prašė palikti jai pavardę „J.“. Priešieškinyje taip pat nurodė, jog susituokusi su ieškovu gyveno kartu su ieškovo tėvais valstybei priklausančio namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). 1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek ieškovo tėvai iš valstybės gavo talonus (investicinius čekius) būstui privatizuoti. Namo dalies, kurioje šalys gyveno - adresu (duomenys neskelbtini), išsipirkimo iš valstybės kaina buvo 34 920 talonų. Šią sumą surinko atsakovė su ieškovu, sudėję savo talonus. Ieškovo mama iš savo talonų iš valstybės įsigijo garažą, adresu (duomenys neskelbtini) (vėliau pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas ieškinyje neteisingai teigia, jog jo mama davė jam talonus būstui įsigyti. Minėtą namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai įsigijo (duomenys neskelbtini) Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai įsigijo iš valstybės taip pat už talonus (duomenys neskelbtini) tik vieno ieškovo vardu. Perkant minėtą būstą ir žemės sklypą susitarimo, jog įsigyjamas būstas bus ieškovo asmeninė nuosavybė, ar kad tokiu būdu yra tvarkomi ieškovo tėvo paveldėjimo reikalai, kaip tai teigia ieškovas nebuvo. Atsakovė suprato, jog namo dalis įgyjama kaip jų šeimos turtas bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, būstui įsigyti vien ieškovo turimų talonų neužteko, todėl už jį ieškovas sumokėjo ir bendrus šeimos, t. y. ir abiejų santuokos metu įgytus pinigus – 4 258 talonų. Atsakovė žinojo, jog minėtas turtas perkamas kaip jų bendras turtas, tik registruojamas ieškovo vardu. Nupirkę butą, adresu (duomenys neskelbtini), jame toliau gyveno kaip ir iki būsto įsigijimo – kartu su ieškovu ir jo motina. Ieškovo mama iš savo turimų talonų buvo įsigijusi garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) atsakovė veikdama su įgaliojimu pardavė, nes tuo metu ieškovo mama buvo prastos sveikatos ir jai buvo sunku tvarkyti teisinius reikalus. Pinigus už gautą garažą atsakovė atidavė ieškovo mamai. Nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) iš valstybės įsigytą ir ieškovo vardu registruotą būstą, adresu (duomenys neskelbtini) kurį (duomenys neskelbtini) pardavė akcinei bendrovei (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ už 350 000 Lt, o (duomenys neskelbtini) iš valstybės ieškovo vardu įsigytą žemę 359/720 dalių 0,072 ha dydžio, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pardavė E. P. už 10 000 Lt. Iš už parduotą namo dalį ir žemę gautų pinigų sutuoktiniai (ieškovo vardu) (duomenys neskelbtini) pirko nebaigtos statybos (92 proc. baigtumo) 146,94 kv. m. dydžio gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), už 150 000 Lt ir žemės sklypą 0,09 ha ploto už 50 000 Lt. Šio namo ir žemės sklypo įsigijimui panaudoti pinigai, gauti už parduotą namo dalį ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi dar buvo likę pinigų, ir ieškovo mama norėjo gyventi atskirai, sutuoktiniai 1999 m. gegužės 28 d. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 52 000 Lt. Šis turtas buvo įgytas atsakovės vardu, tačiau iš bendrų santuokoje įgytų lėšų. Šiame bute sutuoktiniai leido gyventi ieškovo mamai ir ieškovo broliui. Taip pat 1999 m. liepos 5 d. sutuoktiniai dalį likusių pinigų - 87 000 Lt paskolos sutartimi paskolino J. S., kuris sutuoktiniams pinigų negrąžino ir skola buvo priteista 2001 m. liepos 18 d. teismo įsakymu. Likę už parduotą turtą pinigai buvo investuoti į ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybą. Sutuoktiniai (atsakovės vardu) 2013 m. gegužės 16 d. pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 92 000 Lt ir už gautus pinigus 2013 m. gegužės 29 d. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 54 000 Lt, kuriame leido gyventi ieškovo broliui. Už parduotą butą (duomenys neskelbtini), likę pinigai (apie 38 000 litų) buvo panaudoti šeimos skoloms dengti. Be to, santuokos metu, sutuoktiniai būsto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui gavo paskolas: (duomenys neskelbtini) atsakovė iš AB SEB banko gavo 12 000 Lt paskolą būsto remontui. Šią skolą padengė viena atsakovė. (duomenys neskelbtini) atsakovė iš banko AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas „Hansabankas“) gavo 40 000 Lt paskolą būsto remontui. Šią skolą padengė viena atsakovė. 2008 m. liepos 16 d. atsakovė su UAB „Šiaulių banko lizingas“ buvo sudariusi kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, kuria išsimokėtinai įsigijo PVC langus namui, adresu (duomenys neskelbtini). Šį kreditą padengė viena atsakovė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. teismo įsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo buvo priteista 1 400 Lt skola, 178,16 Lt palūkanos, 5 proc. procesinės palūkanos ir 256,00 Lt bylinėjimosi išlaidos. Šią skolą padengė atsakovė, siųsdama draugei B. A. pinigus iš (duomenys neskelbtini), o ši iš savo sąskaitos pervesdama kreditoriui. 2011 m. balandžio 19 d. ieškovas ir atsakovė iš banko AB „Swedbank“ gavo 37 369,30 Lt paskolą suteiktų kreditų grąžinimui. Šią paskolą padengė viena atsakovė. Santuokos metu atsakovė 2006 m. rugpjūčio 30 d. iš tėvo paveldėjo 28,62 kv. m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį turtą atsakovė 2006 m. gruodžio 4 pardavė už 45 000 Lt. Už parduotą turtą gauti pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato statybai. Atsakovei santuokos su ieškovu metu 2001 m. kovo 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko išvada buvo suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į seneliui priklaususią žemę, atkuriant nuosavybės teises į 2,60 ha žemės, todėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo perduotas 1,5751 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą atsakovė pardavė 2014 m. gruodžio 11 d. už 6 000 Lt. Už parduotą turtą gauti pinigai irgi buvo panaudoti gyvenamojo namo ir gerbūvio, adresu (duomenys neskelbtini), gerinimui. Taip pat atsakovei 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas 0,81 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė pardavė 2015 m. liepos 31 d. už 4 000 Lt. Atsakovės teigimu, pardavus aukščiau nurodytą jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą gauti pinigai buvo skirti būsto, adresu (duomenys neskelbtini), statybai ir remontui. Atsakovės manymu, ši aplinkybė ir tai, jog ji savo vardu kreipėsi į kredito įstaigas dėl kreditų būsto, esančio (duomenys neskelbtini), užbaigimui ir pagerinimui (remontui) gavimo, parodo, kad atsakovė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), naudojo kaip savo turtą, jį gerino, kas paneigia ieškovo argumentus apie tai, jog atsakovė žinojo, jog namas įgyjamas kaip ieškovo asmeninis turtas. Be to pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, ieškovo vardu įsigytas žemės sklypas ir namo dalis (duomenys neskelbtini), buvo laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o jį pardavus ir iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių piniginių lėšų įsigijus kitą turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), jis taip pat laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors ir įregistruotas tik ieškovo vardu. Atsakovė taip pat teigė, kad šalių gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir atsakovės asmeninėmis lėšomis, todėl turi būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas sutuoktinių bendromis lėšomis ir atsakovės asmeninėmis lėšomis, todėl turi būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, kadangi už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį ir parduotą turtą gauti pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo ir gerbūvio, adresu (duomenys neskelbtini), gerinimui, teigia, jog atsakovė turi teisę į ½ turto vertės kompensaciją iš atsakovo, skaičiuojant pagal parduoto turto dabartinę rinkos vertę, todėl iš ieškovo prašo priteisti 9 435 Eur kompensaciją. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą atsakovės siūlomu būdu, atsakovei priteisus prašomą turtą, už jai atitenkančią didesnę turto dalį ieškovui priteisiant 14 896 Eur kompensaciją. Kadangi gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pilnai pastatytas, tačiau nepriduotas, ieškovė, gyvendama skyrium, buvo priversta sudaryti projektavimo darbų sutartį su UAB „Kartografiniai projektai“ dėl statybos užbaigimo deklaracijos tvirtinimui techninės dokumentacijos parengimo, deklaracijos parengimo info sistemoje, patvirtintos deklaracijos gavimo, todėl patyrė 1 403,29 Eur išlaidų. Be to, ieškovė, gyvendama skyrium, viena apmokėjo bendro turto išlaikymo išlaidas: mokesčius už gyvenamojo namo elektrą, dujas, už „Balticum TV“ paslaugas, krosnies remontą, iš viso už 1380,80 Eur sumą, todėl prašė iš ieškovo priteisti bendrą 1 392,04 Eur kompensaciją už gyvenant skyrium patirtas išlaidas bendram turtui prižiūrėti. Taip pat prašė teismo nustatyti, kad ieškovas turi teisę gauti ½ dalį debitorinio reikalavimo iš J. S. ir I. S. pagal 2001 m. liepos 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1447-03.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovo R. J. ieškinį ir atsakovės L. L. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui R. J. paliko pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei L. L. J. pavardę – „J.“. Pripažino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisė po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise ieškovui R. J. ir atsakovei L. L. J.. Priteisė ieškovui R. J. asmeninės nuosavybės teise butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovui R. J. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas(duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei L. L. J. 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 2 896 Eur. Priteisė atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. 4 552 Eur kompensaciją už nurodytą ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį. Priteisė atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. 1 385,67 Eur kompensaciją už gyvenant skyrium patirtas išlaidas bendram turtui išlaikyti. Nustatė, kad ieškovas R. J. ir atsakovė L. L. J. turi teisę gauti po ½ dalį debitorinio reikalavimo antstolio K. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo pagal Šilutės rajono apylinkės 2001 m. liepos 18 d. teismo įsakymą Nr. L2-1447-03. Kitus byloje pareikštus reikalavimus atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje, šios pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.
5.2. Įvertinus tai, jog abi šalys sutinka su tuo, kad šalių santuoka faktiškai iširo nuo 2015 m. vasario 16 d. ir byloje nesant kitų duomenų, patvirtinančių, jog šalys po 2015 m. vasario 16 d. vedė bendrą ūkį, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu 2015 m. vasario 16 d., o santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
5.3. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei į aplinkybę, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė susilaukė bendrų vaikų, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ieškovo prašymas po santuokos nutraukimo palikti atsakovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę netenkinamas.
5.4. Byloje konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės priešieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.
Šalies argumentai
5.5. Ieškovo paaiškinimai apie atsakovei išduotą įgaliojimą dėl galėjimo tvarkyti šeimos reikalus jam esant išvykus, šeimos skoliniai įsipareigojimai, finansinių reikalų tvarkymas patvirtina, jog šalys savo turtinius reikalus tvarkė bendrai.
5.6. Privatizacijos metu nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas panaudojus ne tik ieškovo, bet ir kitų šeimos narių lėšas (atsakovės ir ieškovo mamos), tačiau pagal tuo metu galiojusius įstatymus įregistruotas ieškovo vardu.
5.7. Pagal ieškovo reikalavimus nepripažinus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo nuosavybe, nutraukiant šalių santuoką privalu spręsti klausimą dėl jo padalijimo. Bylos nagrinėjimo metu šalys nekėlė naudojimosi tvarkos nurodytu turtu klausimo, todėl šioje byloje naudojimosi padalintu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka nenustatytina, šalims išaiškinant teisę kilus ginčui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu nustatymo.
5.8. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei siekiant ateityje išvengti šalių konfliktinių situacijų, susijusių tiek su jų pačių bendravimu, tiek dėl buto naudojimosi tvarkos bei jo išlaikymo, įvertinus tai, kad daug metų butu (duomenys neskelbtini) naudojosi ieškovo šeimos nariai, padarė išvadą, kad labiausiai šalių interesus atitiktų nekilnojamojo turto padalijimas ieškovui pripažinus asmeninės nuosavybės teisę į butą, atsakovei priteisiant kompensaciją.
5.9. Bendro turto pagerinimas buvo atliekamas šalių santuokos metu, šalims gyvenant kartu bei tam naudojant bendras sutuoktinių lėšas, tiek iš bankų gautas paskolas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kaip ir kada iš nurodytų turto pardavimo sandorių gautos lėšos buvo panaudotos šalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto pagerinimui, kiek atsakovės teigimu iš esmės tapo geresnis (brangesnis) šalims priklausantis turtas adresu (duomenys neskelbtini).
5.10. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos už bendro turto išlaikymą atsirado ne tik atsakovės asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, bei yra susijusios su bendrąja jungtine esančio turto išlaikymu, todėl ši suma laikytina atsakovės nuostoliais ir ½ dalis jos, t. y. 1 385,67 Eur priteistina atsakovei iš ieškovo.
5.11. Tarp šalių ginčo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nėra ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priteistinos atsakovei, o ieškovui priteistina 1 448 Eur kompensacija už nurodytą turtą.
5.12. Laikantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nustatytina, kad kiekvienai iš šalių priklauso ½ dalis reikalavimo teisės į J. S. skolos išieškojimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti turtą (gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybės teise, priimant naują sprendimą – šį reikalavimą pilnai tenkinant; atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo; priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nekilnojamasis turtas - butas su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas išimtinai tik iš apelianto asmeninių lėšų (valstybinių vienkartinių išmokų) bei jo mamos duotų „formaliųjų“ pinigų.
6.2. Atsakovė nebuvo tik „stebėtoja“, o pati aktyviai dalyvavo ir žinojo, koks turtas parduodamas, kam jis priklauso, kas perka naują turtą, kieno vardu jis registruojamas, pirkdama savo vardu butą, gaudama į savo banko sąskaitą 70 000 Lt, kurių realiai niekur nepanaudojo, o pasiliko sau.
6.3. Tarp šalių iš esmės buvo turto pasiskirstymas ir turto atskirumas, o šių aplinkybių pirmos instancijos teismas neįvertino.
6.4. Notarinio įgaliojimo išdavimo tikslas buvo, kad atsakovė galėtų tvarkyti ir valdyti apelianto turtą, spręsti einamuosius klausimus, kol šis bus išvykęs į (duomenys neskelbtini), minėta aplinkybė parodo, kad atsakovė žinojo ir suprato, kieno vardu įregistruotas turtas viešame registre.
6.5. Bendras turtas“, kurį šalys „užgyveno“ iki faktinio išsiskyrimo 2015 metais, realiąja prasme turėtų būti vertinamas tik nuo 1999 metų.
6.6. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas turtą šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir nebespręsdamas aplinkybių dėl turto pagerinimo ir su tuo susijusių aplinkybių iš esmės neatskleidė bylos esmės.
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3252-1032/2019 panaikinti skundžiamose sprendimo dalyse ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nustatyta, jog šalių santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, atsakovei priteisiama iš ieškovo 2 000 Eur dydžio neturtinė žala, atsakovei priteisiamas asmeninės nuosavybės teise butas, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui 6 000 Eur kompensacija bei atsakovei iš ieškovo priteisiama 9 435 Eur kompensacija už atsakovės bendrajai jungtinei nuosavybei kurti ir gerinti panaudotas asmenines lėšas; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo atsakovė įrodinėjo įvairiais rašytiniais įrodymais, savo bei liudytojų B. A. ir J. J. parodymais, iš kurių matyti jog santuokos metu ieškovas slėpė nuo sutuoktinės pinigus, šeimos materialiai nerėmė, nesirūpino šeima, buvo neištikimas, tačiau teismas liudytojų parodymus palaikė prielaidomis ir neobjektyviais bei iš labai daug pateiktų įrodymų neįžvelgė atsakovės vienos pastangomis šeimos materialinės bazės kūrimo ir ieškovo šeimos nerėmimo, pajamų nuo sutuoktinės slėpimo, sutuoktinės negerbimo.
7.2. Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nėra, ji ilgą laiką kentėjo ieškovo melą, nepagarbą jai kaip sutuoktinei, šeimos nerėmimą, prieš ją daromus neteisėtus ir moralės požiūriu nepriimtinus visuomenei veiksmus, tik trūkus kantrybei ji išsikėlė gyventi skyrium į namo antrą aukštą.
7.3. Šioje byloje teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovo turtinė padėtis labai sunki - jis gauna tik 281,00 Eur netekto darbingumo išmoką, nedirba, yra ligotas, todėl nerealu bus išmokėti atsakovei priteistą kompensaciją pinigais. Tuo tarpu atsakovė, nors santaupų neturi, tačiau yra dirbanti ir turi galimybę gauti kreditą, be to, pagalbą pinigais jai prireikus, suteikti yra pažadėjusi dukra, todėl atsakovė turi realią galimybę išmokėti teismo priteistą kompensaciją pinigais ieškovui už jai atitenkančią didesnę turto dalį.
7.4. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ūkinis pastatas, gerbūvis, bei gyvenamojo namo ploto padidėjimas atsirado iš jo uždirbtų lėšų bei neneigė, kad jog už minėtus parduotus turtus gauti atsakovės asmeniniai pinigai buvo investuoti šeimos turto kūrimui ir gerinimui, todėl teismas turėjo atsižvelgti į tai ir priteisti atsakovei kompensaciją.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
9. Nurodo, kad yra pateikęs apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad abu proceso dalyviai teikia apeliacinius skundus dėl tų pačių dalykų (objektų), ieškovas nurodo, kad palaiko savo argumentus ir motyvus, kurie išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl atskirai jų atsiliepime nebekartos ir neperrašinės jų turinio, bei prašo jais vadovautis.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
10.1. Turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas iš ieškovo, atsakovės ir ieškovo mamos valstybės vienkartinių išmokų, tačiau notarinėje pirkimo - pardavimo sutartyje nėra detalizuojama, kurių asmenų turto įsigijimui valstybės vienkartinės išmokos panaudotos, nes to nurodyti notarui nebuvo privaloma.
10.2. Faktas, kad ieškovo mama perdavė savo turimas valstybės vienkartines išmokas ieškovui, tam, kad šis už jas įsigytų turtą, parodo, jog ji realiai padovanojo savo vienkartines išmokas sūnaus šeimai.
10.3. Nėra svarbu, kad ieškovas žemės sklypą ir gyvenamojo namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo vien savo vardu, šis turtas vis tiek laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
10.4. Turto pasidalijimo tarp sutuoktinių nebuvo, atsakovė aiškiai teismui parodė, kad jokių kalbų iš ieškovo ir jo artimųjų apie jų turto pasidalinimą santuokos metu nebuvo girdėjusi. Atsakovė gautus pinigus už ieškovo mamos parduotą turtą atidavė ieškovo mamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliaciniai skundai atmestini.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
10. Nustatyta, kad ieškovas R. J. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką su atsakove L. L. J., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). 1950 m. ieškovo tėvas S. J. iš Klaipėdos miesto Darbo Žmonių Deputato Vykdomojo Komiteto, įgijo teisę valdyti namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini) (darbinis gatvės pavadinimas - (duomenys neskelbtini)). Ieškovo mamai S. M. J. (duomenys neskelbtini) notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą, patvirtinantį, jog ji pergyveno savo sutuoktinį S. J. ir paveldėjo nuosavybės teise pusę bendro turto, kurį sudaro (duomenys neskelbtini), esantis plytų garažas 2 boksas. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas su Klaipėdos miesto valdybos atstovu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo 49/100 dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kaina 34 920 talonai, iš kurių 4 258 talonus grynais pinigais pirkėjas (ieškovas) sumokėjo banko išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausantį 359/720 dalių 0,072 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt. 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė jam priklausančias 49/100 dalis gyvenamojo namo su pusrūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), už 350 000 Lt. 1999 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovo mamai S. J., kurią pagal įgaliojimą atstovavo atsakovė, priklausantis garažas, adresu (duomenys neskelbtini), už 70 000 Lt. 1999 m. gegužės 19 d. ieškovas notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 200 000 Lt sumą. Nurodytas nekilnojamasis turtas šiuo metu nekilnojamojo turto registre registruotas ieškovo vardu, nurodant, jog deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą įregistruota 2017 m. gruodžio 4 ir 8 d. 1999 m. gegužės 28 d. atsakovė notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 19 d. ieškovas išdavė notarinį įgaliojimą atsakovei veikti jo vardu, apimantį visas sritis. Atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 92 000 Lt sumą ir 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nupirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 54 000 Lt sumą, kuris šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės vardu.
11. Pirmosios instancijos teismas pripažino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisė po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise ieškovui R. J. ir atsakovei L. L. J..
12. Apeliantas su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, argumentuoja, kad nekilnojamasis turtas - butas su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas išimtinai tik iš apelianto asmeninių lėšų bei jo mamos duotų pinigų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį turtą pripažino sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe ir padalijo po ½ dalį šio turto. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
13. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal aktualiausią nagrinėjamam ginčui kasacinio teismo praktiką, pagal Butų privatizavimo įstatymą įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis buvo privatizuotas.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgyto turto nuosavybės formų klausimus, 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V. (bylos Nr. 3K-7-311/2002), išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 ir Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.
15. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (CPK 54 straipsnis, 1964 metų CK 330 straipsnis), taip pat ir šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo numatyta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims būdavo parduodamas kaip šeimai, bendram naudojimui, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į šeimos įstatymų taikymą turi būti suprantama kaip nuoroda būtent į SŠK 21 straipsnyje nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymą. SŠK 21 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo. SŠK galiojimo metu įgytam turtui galėjo būti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo numatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal įstatymą. Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SŠK nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. Vadinasi, sutuoktiniai turtą pasidalinti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 23 straipsnis). Todėl nustačius, jog ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas turi būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)., o ginčo turtas įgytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas su Klaipėdos miesto valdybos atstovu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo 49/100 dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kaina 34 920 talonai. Sutartyje nurodyta, kad ieškovas už įsigyjamą turtą sumokėjo 4 258 talonus grynais pinigais banko skyriuje, likusi suma – 30 662 talonai, nurodyta, jog sumokama valstybinės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Taigi nustačius, kad ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, turi būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi nepriklausomai nuo to, kurio vardu įregistruota buto pirkimo – pardavimo sutartis ir kuris iš sutuoktinių panaudojo investicinius čekius ginčo buto įsigijimui, butas (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodamos teismui paaiškinimus šalys pripažino, jog lėšos, gautos pardavus turtą (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos ginčo turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kaip minėta, šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini) notarine pirkimo – pardavimo sutartimi, t. y. iki CK 2000 m. liepos 1 d. įsigaliojimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukė į dalintino sutuoktinių turto balansą.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
17. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovas buvo jai neištikimas, smurtavo ir savo elgesiu buvo nelojalus. Apeliantės argumentai atmestini.
18. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
19. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
20. Kaip byloje nustatyta, abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl sutuoktinių pareigų nevykdymo, nors šias aplinkybes patvirtinančių akivaizdžių įrodymų nepateikė, tačiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nereiškė abipusės pagarbos. Aplinkybė, kad atsakovė išsikraustė į antrą namo aukštą, ir pati nusprendė nebepalaikyti šeiminių santykių su ieškovu iš esmės patvirtina ir iš atsakovės pusės lojalumo nebuvimą, pastangų nedėjimą spręsti susidariusias šeimos problemas. Pažymėtina, kad liudytoja A. J. yra šalių dukra, byloje yra duomenys, kad jos iniciatyva buvo kviesti policijos pareigūnai dėl ieškovo smurto prieš ją panaudojimo, taigi jos paaiškinimų nėra pagrindo laikyti objektyviais. Liudytojos B. A. paaiškinimais taip pat nėra pagrindo grįsti ieškovės teiginių dėl atsakovo neištikimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendravimas ar telefoniniai skambučiai kitoms moterims neįrodo ieškovo neištikimybės fakto, kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo neištikimybę atsakovė nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent ieškovo bendravimas su atsakovės nurodomomis moterimi turėjo lemiamą reikšmę šalių santuokos iširimui. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini), taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas negaudavo jokių pajamų ir visiškai neprisidėdavo prie šeimos gerbūvio.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi požiūriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime aiškiai apibendrintai išdėstytos santuokos nutraukimo priežastys ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
22. Konstatavęs, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo.
23. Apeliantė argumentuoja, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ūkinis pastatas, gerbūvis, bei gyvenamojo namo ploto padidėjimas atsirado iš jo uždirbtų lėšų, bei neneigė, kad už minėtą turtą gauti atsakovės asmeniniai pinigai buvo investuoti šeimos turto kūrimui ir gerinimui, todėl teismas turėjo atsižvelgti į tai ir priteisti atsakovei kompensaciją. Šie argumentai atmestini.
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
25. Kaip byloje nustatyta, santuokos metu namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas nepilno baigtumo, t. y. buvo neįrengtas antras aukštas ir nebaigtas ūkinis pastatas taip pat neatlikta galutinė namo registracija viešajame registre. Atsakovė teigė, jog atlikus statybos darbus namas padidėjo virš 70 kvadratų ir buvo pastatytas ūkinis pastatas.
26. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 straipsniai).
27. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų, kad padidėjo nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), vertė. Pažymėtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo šeimos gyvenamoji patalpa, todėl atsakovės įvardinti turto gerinimo darbai buvo atliekami bendrai šeimos gerovei, taip pat būtina atsižvelgti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo taip pat galimai nusidėvėjo ir jam buvo būtinas einamasis remontas, kuris jokios pridėtinės vertės turtui nesukūrė.
28. Be to, byloje yra duomenys, kad šalys ėmė paskolas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad minėtas turtas buvo gerinamas panaudojus paimtos paskolos lėšas, kurios šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, kad ½ namo atitenka ir atsakovei, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors ir buvo atlikti bendrąją jungtine nuosavybe šalims priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimai, tačiau jie buvo atlikti sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu.
29. Apeliantė teigia, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovė, nors santaupų neturi, tačiau yra dirbanti ir turi galimybę gauti kreditą, be to, pagalbą pinigais jai prireikus, suteikti yra pažadėjusi dukra, todėl atsakovė turi realią galimybę išmokėti teismo priteistą kompensaciją pinigais ieškovui už jai atitenkančią didesnę turto dalį.
30. Suoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012).
31. Kaip byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ieškovo mama, o vėliau ir brolis M. J.. Šią aplinkybę patvirtino ir šalys ir liudytojai. Minėtą butą 2013 m. gegužės 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovė pardavė už 92 000 Lt sumą. 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nupirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 54 000 Lt sumą, kuris šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės vardu, o jame iki šiol gyvena ieškovo brolis, kuris nurodytu turtu naudojasi bei moka už jį komunalinius mokesčius.
32. Pirmosios instancijos teismas ieškovui asmenines nuosavybės teise priteisė butą (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovo atsakovei už nurodytą turtą 6 000 Eur kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks buto padalijimo būdas atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą ir nepažeidžia atsakovės interesų. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek ieškovas, tiek atsakovė sutiko, jog buto kaina 12 000 Eur. Kaip byloje nustatyta, bute gyvena ieškovo brolis, kuris ir priteisus ieškovei butą natūra gali gera valia iš buto neišsikelti, todėl dėl tokios situacijos tikėtina gali kilti nauji teisminiai ginčai. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas gali neturėti lėšų sumokėti kompensaciją atsakovei, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, todėl ieškovui nemokant kompensacijos atsakovei, yra galimybė bet kada išieškoti iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto.
33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinių skundų argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir jas tinkamai taikė, padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
15. Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims nepriteistinos (CPK 93 straipsni 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.