- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-1608-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07259-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. A. 879,78 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 395,90 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 271,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (29,00 Eur žyminio mokesčio, 242,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas). Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. 2020 m. gruodžio 17 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė A. A. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei 25 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – planšetė Apple-iPad 10.2“ Wi-Fi 128GB-DMQDL3N9Q1GJ. Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovei nesumokėjus Sutartyje numatyto nuomos mokesčio bei negrąžinus nuomojamo daikto pradinei kreditorei, 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovės įsiskolinimą pagal Sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė el. paštu buvo informuotas 2021 m. birželio 16 d. pranešimu.
1.2. Atsakovė nemokėjo daikto nuomos mokesčio, taip pat niekada neįspėjo ir neinformavo nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie vienašalį sutarties nutraukimą ir negrąžino nuomojamo daikto. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų dalimi „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, kurioje nurodyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai ne teismine tvarka, įspėjęs nuomininką raštu prieš 10 (dešimt) darbo dienų, nutraukti sutartį, jeigu nuomininkas vėluoja sumokėti sutarties mokestį ar kitus mokėjimus pagal sutartį, ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovė per pranešime apie sutarties nutraukimą suteiktą papildomą terminą įsiskolinimo nepadengė ir liko skolinga ieškovei 879,78 Eur negrąžintą nuomos mokestį iki Sutarties termino pabaigos.
1.3. Pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje Sutartyje (Bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“) šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Tuo tarpu ieškovė, kaip nauja kreditorė, mažina iki 0,25 procentų skaičiuotinų delspinigių dydį. Atsakovė vengia įvykdyti prievolę ieškovei bei toliau naudojasi nuomojamu daiktu, todėl remiantis tuo, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 395,90 Eur delspinigių (paskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,25 proc. normą).
2. Atsakovė A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai buvo tinkamai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl atsakovės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. gruodžio 17 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos“; priteisė iš atsakovės A. A. 879,78 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (879,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 186,88 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“, veikianti kaip verslininkė, išnuomojo atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, ir tikėtina atsakovės asmeniniams poreikiams patenkinti, planšetę Apple-iPad 10.2 Wi-Fi 128GB-DMQDL3N9Q1GJ, tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje nuomos sutartyje numatyta nuomojamo turto vertė (585,00 Eur su PVM), atsakovės už daiktą mokėtinos sumos mokėjimas išdėstytas įmokomis (kas mėnesį atsakovei mokant 39,99 Eur dydžio įmokas; mokėjimų skaičius: 24, visą mokėtina suma – 959,76 Eur), kad atsakovei suteikta teisė už 1,00 Eur įsigyti nuomojamą daiktą nuosavybėn, jeigu bus tinkamai vykdoma sutartis, sprendė, kad šiuo atveju tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas atidėto mokėjimo būdu buvo įsigyti kilnojamąjį daiktą – planšetę Apple-iPad 10.2 Wi-Fi 128GB-DMQDL3N9Q1GJ, atsakovės nuosavybėn, o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Teismas konstatavo, kad kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo pasiekti šį tikslą, suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iškart, todėl minėtą sutartį laikė vartojimo kredito sutartimi, kuriai privalomai taikytinos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatos.
5. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, jog atsakovė sutartyje nustatytais terminais įmokų nemokėjo, išnuomotos planšetės Apple-iPad 10.2 Wi-Fi 128GB-DMQDL3N9Q1GJ pradinei kreditorei negrąžino ir liko skolinga 879,78 Eur dydžio nuomos įmokų pagal sutartį, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 879,78 Eur skolą yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
6. Nuomos sutartyje nustatytą 0,5 procento dydžio delspinigių normą ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 395,90 Eur dydžio delspinigių, paskaičiuotų taikant sumažintą 0,25 procentų dydžio delspinigių normą, pirmosios instancijos teismas vertino kaip ne tik neatitinkančiu taikytino įstatymo nuostatų (VKĮ 11 straipsnio 8 dalies), bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, nuomos sutarties sąlygą, numatančią tokį nepagrįstai didelį delspinigių dydį, teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), o ieškovės reikalavimą dėl 395,90 Eur netesybų atmetė kaip nepagrįstą.
7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (879,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (68,96 proc.) teismas priteisė iš atsakovės 186,88 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo: priteisti ieškovei iš atsakovės A. A. 395,90 Eur delspinigių ir 271,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą skundžiamo teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės 18 Eur žyminį mokesti?, sumokėtą už apeliacini? skunda?. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos VKĮ nuostatas, kadangi įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Šiuo atveju Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. T. y., pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Šiuo atveju sutarties tikrasis tikslas buvo sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas, todėl šiuo atveju teismas, remdamasis silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai jų nepriteisė, taip paneigdamas šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nukrypo nuo įstatymų nuostatų.
9.2. Sutartimi buvo aptarta ir susitarta, kad už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovė neprieštaravo ir nepateikė jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio, netgi gavusi ieškinį bei teismui nustačius terminą atsiliepimams pateikti neginčijo nei pačios skolos fakto, nei delspinigių dydžio. Delspinigiai (ieškovės geranoriškai sumažinti iki 0,25 proc. dydžio per dieną, paskaičiuoti už 180 dienų) atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus. Sąlyga dėl delspinigių dydžio sutartyje buvo įtvirtinta aiškiai ir suprantamai. Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti sutartimi sutartas dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
9.3. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Todėl, remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje nustatyta, kad tarp pirminio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovės A. A. 2020 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Be kredito“ perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis UAB „Be kredito“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą – planšetę Apple-iPad 10.2“ Wi-Fi 128GB-DMQDL3N9Q1GJ, o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 39,99 Eur nuomos mokestį, iš viso atliekant 24 mokėjimų, bei vykdyti kitus sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų – nemokant įmokų, UAB „Be kredito“ nuo 2021 m. balandžio 8 d. sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė. Tarp UAB „Be kredito“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės turimą įsiskolinimą – 879,78 Eur (skola iki sutarties pabaigos be delspinigių). Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditorės pasikeitimą ir paragino atsakovę sumokėti susidariusį įsiskolinimą, įskaitant paskaičiuotus delspinigius. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove ar pradine kreditore būtų atsiskaičiusi, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
14. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 879,78 Eur skolą laikė pagrįstu ir tenkino. Tuo tarpu teismas, nustatęs, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, taip pat tai, kad Sutarties sąlygos, kuriomis sulygta 0,5 proc. delspinigių norma, nebuvo individualiai aptartos, taikė sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolę ir, atsižvelgiant į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį bei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus maksimalius netesybų dydžius, įvertintino minėtas Sutarties sąlygas kaip nustatančias neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą, todėl taikė CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą sutarties sąlygos nesąžiningumo prezumpciją. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino prašomus priteisti delspinigius ir apskritai jų nepriteisė. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes Sutartyje buvo numatyta teisė, o ne pareiga įsigyti sutarties objektą, neįvertino kitų ginčo aplinkybių.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad skundžiamame teismo sprendime už akių delspinigių nepriteisimo pagrindas yra VKĮ ir teismas neatsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes. Susipažinus su skundžiamo sprendimo už akių turiniu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, vadovavosi CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu reglamentavimu, nurodančiu, kad sutarties sąlyga yra preziumuojama kaip nesąžininga, jei nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais tik kaip orientaciniais, kas atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2189-864/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021).
16. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
17. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio (ieškovės) ir fizinio asmens (atsakovės), kuris daiktą (planšetę) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos Sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga. Sutartimi nesilaikyta VKĮ vartotoją ginančio orientacinio reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutartimi sutarta 0,5 proc. delspinigių norma pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip nustatanti neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą.
18. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosioms sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, ką iš esmės nurodo apeliantė, tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Iš pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties turinio matyti, kad nors joje numatyta tik teisė, o ne pareiga atsakovei tinkamai mokant sutartyje numatytas įmokas įsigyti daiktą už 1 Eur mokestį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios sutarties atveju vyraujantis atsakovės siekis yra įgyti daiktą, o ne tik jį valdyti ir naudoti.
19. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, tai nepaneigia ginčą nagrinėjančio teismo pareigos, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, sutarčių sąlygas vertinti sąžiningumo aspektu ir, kaip šiuo atveju, remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktu, preziumuoti, kad sutarties sąlyga nėra sąžininga, jei nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019). Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (šiuo atveju – ieškovei) (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis). Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti Sutarties sąlygų, nustatančių 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją. Be to, sutartimi sulygta 0,5 procento delspinigių norma yra net dešimt kartų didesnė nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.
21. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą, nustatančią 0,5 proc. delspinigių normą, pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, įpareigojančias teismą kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nepakeistą, nėra pagrindo perskaičiuoti apeliantei iš atsakovės skundžiamu sprendimu už akių priteistas bylinėjimosi išlaidas.
25. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei taip pat nepriteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.