Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-28-538/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-08
Bylos Nr.: e2A-28-538/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00452-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Daermax investments“
Ieškovas: L. G.

Civilinė byla Nr. e2A-28-538/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00452-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.3; 2.6.8.4; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daermax investments“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daermax investments“ dėl avanso, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 31 000,00 Eur avansą, 501,10 Eur palūkanų, 180,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis / Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 155 000,00 Eur parduoti, o ieškovė – nupirkti nekilnojamąjį turtą: poilsio paskirties pastatą, kurio bendras plotas 31,30 m2, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal naudojimosi tvarką turėjo būti priskirta asmeninio naudojimo 4,05 a dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), iki 2022 m. gegužės 31 d. notarų biure pasirašant pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties 5.1 punkte nustatyta, jog užtikrinant prievolių pagal Preliminariąją sutartį vykdymą, pirkėjas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas sumoka pardavėjui 31 000,00 Eur avansą. V. P. sutarties 5.1 punktą, 2021 m. lapkričio 24 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 31 000,00 Eur avansą. Preliminariosios sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2022 m. gegužės 31 d., o 2.3 punkte – jog Preliminariosios sutarties numatytu terminu nesudarius pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas. Iki 2022 m. gegužės 31 d. pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta atsakovei neįvykdžius Preliminariosios sutarties sąlygų, dėl ko šalių sutarimu terminas pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. 2022 m. rugpjūčio 30 d. suėjus nurodytam terminui, paaiškėjo, kad ieškovės siekiamo įgyti 4,05 a ploto žemės sklypo dalyje yra įrengtos magistralinės nuotekos, apie kurias atsakovė ieškovei buvo nutylėjusi. Preliminariojoje sutartyje nustatyta, jog pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminas pardavėjo vienašališkai gali būti pratęstas tik jeigu savivaldybės institucijos projektuojant pareikalaus detaliojo žemes sklypo plano pakoregavimo (Preliminariosios sutarties 2.2 punktas) arba valstybinės institucijos vėluos išduoti reikalingus leidimus ir dokumentaciją (Preliminariosios sutarties 2.3 punktas). Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu nurodė, kad vadovaudamasi Preliminariosios sutarties 2.2 ir 2.3 punktais, vienašališkai pratęsia pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2022 m. lapkričio 30 d., nes parengtas poilsio paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) projektas ir laukiama iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apskaičiavimo dėl atlyginimo statyti ir/ar rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje. Gavus paskaičiavimus bus atliktas apmokėjimas ir pateiktas projektas tikrinimui į „Infostatyba“. Atsakovė, siekdama pagrįsti vienašališką termino sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį pratęsimą, ieškovei pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – NŽT) 2022 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 13SD-2667-(14.13.134 E.), kuris parengtas į atsakovės 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą NŽT „Dėl mokėtino atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, bet nepateikė jokių argumentų, kaip tai susiję su projekto pateikimu tikrinimui į „Infostatyba“. Įvertinus aplinkybes, kad Preliminarioji sutartis sudaryta 2021 m. lapkričio 23 d., joje nustatytas terminas pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., o atsakovės prašymas NŽT pateiktas tik 2022 m. rugpjūčio 25 d., t. y., likus tik penkioms dienoms iki termino pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos, atsakovei deklaruojant, kad valstybinių institucijų terminai įvykdyti užduotis yra 20 darbo dienų ir dėl didelių užimtumų kai kuriais atvejais net į šiuos terminus valstybinės institucijos nespėja pateikti reikiamus dokumentus ar paskaičiavimus, ko pasėkoje, negalima laiku užbaigti statybą leidžiančio dokumento išėmimo. 2022 m. spalio 7 d. elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie Preliminariosios sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Kadangi atsakovė nurodytu terminu avanso ieškovei negrąžino, ieškovė 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė atsakovei prašymą grąžinti 31 000,00 Eur avansą į ieškovės banko sąskaitą. 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją, reikalaudama geranoriškai ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 3 d. grąžinti ieškovei avansą, sumokėti palūkanas bei ieškovės patirtas išlaidas už teisines paslaugas pervedant iš viso 31 403,89 Eur (31 000 avansas + 223,89 Eur palūkanos + 180,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas) į ieškovės banko sąskaitą, nurodant, jog priešingu atveju bus pradėtas priverstinio skolos išieškojimo procesas teisme, tačiau atsakovė nesumokėjo 2022 m. gruodžio 30 d. pretenzijoje nurodytų sumų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu priėmė ieškovės L. G. ieškinio atsisakymą dalyje dėl 5 000 Eur avanso priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daermax investmenst“ 26 000 Eur avanso, 501,10 Eur palūkanų, 180 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 26 681,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovei L. G. 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 23 d. Priteisė iš ieškovės L. G. 659 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daermax investments“. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daermax investments“ 13,28 Eur valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Teismo pagrindiniai motyvai:

Šalies argumentai

3.1. Ieškovė teismo posėdžio metu 2023 m. gegužės 30 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo. Nurodė, kad iš atsakovės prašo priteisti 26 000,00 Eur avansą, 501,10 Eur palūkanų, 180,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kadangi toks atsisakymas nuo dalies ieškininio reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje dėl 5 000 Eur avanso priteisimo nutrauktina.

3.2. Ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai kilę iš vartojimo sutarties, teismas nagrinėjamoje byloje patikrina preliminarios sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu.

3.3. Sutarties sąlygos dėl sutarties termino pratęsimo, pasibaigimo momento (2.2 ir 2.3 sutarties punktai), dėl šalių atsakomybės, numatant tik Pirkėjos atsakomybę (8.1, 8.2 sutarties punktai), neatitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų į bylą, jog per 9 mėnesių laikotarpį pasirengti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui gaunant statybos leidimą ieškovės perkamam turtui nebuvo galimybių išimtinai dėl NŽT 2022 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodytų aplinkybių.

Atsiliepimas

3.5. Atsakovės teiginiai, jog iš ieškovės konkliudentinių veiksmų buvo galima suprasti, kad pati ieškovė siekia tęsti ikisutartinius šalių santykius, jie atsakovės vertinimu tęsėsi ir po 2022 m. lapkričio 30 d. termino, šalys derino preliminarios sutarties sąlygų pakeitimą, 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovė parengė ieškovei papildomą susitarimą prie preliminarios sutarties, atmestini, teismas konstatuoja, jog šalių sudaryta Preliminari sutartis laikoma pasibaigusia 2022 m. rugpjūčio 30 d., šalims nesutarus dėl tolesnio sutarties pratęsimo.

3.6. Įvertinus šalių elgesį sudarant preliminarią sutartį, susirašinėjimą elektroniniais laiškais, ieškovės, atsakovo atstovo bei liudytojo paaiškinimus, pripažintina, kad atsakovė kaip sutarties rengėja turėjo aiškiai suvokti numatytų sutartimi terminų laikymąsi vykdant įsipareigojimą gauti ieškovės perkamam turtui statybos leidimą, įsipareigojimą užtikrinti, jog visi turto dokumentai būtų tinkamai paruošti, t. y. kaip vystomos veiklos profesionalė turėjo žinoti, kiek kuriam dokumentų sutvarkymui gali reikėti laiko, o nesiėmus aktyvių veiksmų, prisiimti iš to kilusias rizikas, kad sutartis nutrūks savaime nespėjus iki numatyto termino pasirašyti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nebent pirkėjas sutiks pratęsti geranoriškai terminą.

3.7. Duomenų ir įrodymų, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu būtų veikusi nesąžiningai ar neteisėtai, ar atliko kitus aktyvius veiksmus, paveikusius atsakovės valią sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį joje numatytu terminu, nepateikta. Kitų objektyviai pagrįstų aplinkybių, dėl ko preliminarioji sutartis galėjo pažeisti atsakovės teises ir interesus, kas būtų pagrindas atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, byloje nėra.

3.8. Atsakovės nurodomi argumentai, jog ieškovė pažeidė preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vertinti kaip subjektyvūs ir nepagrįsti. Atsakovė, nesudarydama pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties laiku, pažeidė ne tik preliminarią sutartį, bet ir ieškovės teisėtus lūkesčius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

3.9. Bylos nagrinėjimo metu, konstatuota, kad atsakovė nėra grąžinusi ieškovei avanso iki kreipimosi į teismą dienos, 5 000 Eur pervedė jau bylos nagrinėjimo metu, todėl atsižvelgiant į tai, šis ieškovės prašymas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas. Ieškovė pagrindė 180 Eur nuostolių sumą pateikdama įrodymus apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai. Dėl atsakovės kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, šie ieškovės patirti nuostoliai priteistini iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovė (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą – ieškovės L. G. ieškinį pareikštą atsakovui UAB „Daermax investments" atmesti kaip nepagrįstą; iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui LR CPK nustatyta tvarka. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01 .03:2017, ,,Statinių klasifikavimas“ 7.13 p. poilsio paskirties pastatai yra priskiriami negyvenamiesiems pastatams. Ieškovė pirko šį pastatą ne nuolatiniam gyvenimui, o tik poilsiui, kadangi poilsio paskirties pastate įstatymo prasme asmuo gyventi negali. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tokio sandorio sudarymas ieškovei nebuvo būtinas, tai nėra ieškovės nuolatinis būstas, todėl šis ginčas iš esmės negali būti laikomas iš vartojimo teisinių santykių kilusiu ginču.

4.2. Tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi spręs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, tarp šalių sudarytos preliminarios sutarties sąlygų numatytų 2.2, 2.3, 8.1 ir 8.2 netaikymas, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tai prieštarautų sutarties šalių laisvės principui.

4.3. Ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga turėjo įsivertinti visas su šiuo sandoriu susijusias rizikas. Juo labiau byloje nebuvo įrodinėjama ir nustatyta, kad ieškovė būtų atsakovės suklaidinta ir priversta sudaryti šią preliminarią sutartį. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovė nenurodė ieškovei, kad jai atsiųstos sutarties sąlygos negali būti keičiamos bei kad dėl jų negalima derėtis.

4.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad jeigu preliminari sutartis pasibaigė dar 2022-08-30, kaip savo sprendime konstatavo teismas ir kokios pozicijos laikėsi ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, visai neaišku dėl ko ieškovė nutraukė preliminarią sutartį 2022-10-13, jeigu preliminari sutartis pasibaigė dar 2022-08-30.

Atsiliepimas

4.5. Atsakovė sudarydama 2022-12-19 papildomą sutarimą prie preliminariosios sutarties nurodė, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turės būti sudaryta iki 2024-05-30. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais susitarė pakeisti tarp šalių sudarytos preliminarios pirkimo pardavimo sutarties sąlygas, o konkrečiai nustatyti kitą pagrindinės prikimo-pardavimo sutarties terminą bei susitarti dėl kito ieškovės perkamo objekto. Nors ieškovė savo dublike ir teigia, kad atsakovės teiginys, jog ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad neva šalys savo konkliudentiniais veiksmais pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą, o ieškovei nutraukus ikisutartinius santykius atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei sumokėtą avansą yra vertinama kaip pretekstas, tačiau tai neatitinka tikrovės.

4.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir savo sprendime nenagrinėjo tos aplinkybės, kad ieškovė būdama nesąžininga ir siekdama sukurti atsakovui papildomą spaudimą (duomenys neskelbtini) pradėjo skleisti tikrovės neatitinkančią ir atsakovo dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją. Toks ieškovės elgesys iš esmės liudija apie tai, kad ieškovė suprasdama, kad ikisutartiniai santykiai yra nutrūkę dėl jos kaltės, elgėsi nesąžiningai ir kėlė atsakovei papildomą spaudimą, kad nepaisant ieškovės nesąžiningumo ir dėl jos kaltės nesudarytos pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovė grąžintų ieškovei avansą.

Žemesnės instancijos teismas

4.7. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad ieškovė nesulaukusi preliminarios sutarties pabaigos termino (2022-11-30) nutraukė su atsakovu sudarytą preliminarią sutartį, kas iš esmės sąlygojo ieškovei numatytos atsakomybės taikymą. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovė savo veiksmais, o konkrečiai preliminarios sutarties nutraukimu, atsisakė sudaryti su atsakove pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, dėl to laikytina, kad pagrindinė sutartis nėra sudaryta dėl ieškovės kaltės.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. G. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nutyli tikrąsias šalių preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo faktines aplinkybes, nes preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė siekė įgyti turtą, kuriam atsakovei gavus statybą leidžiantį dokumentą - 120 kv. m. pastato statybai, ieškovė galėtų statyti/rekonstruoti savo ir šeimos poreikių tenkinimui poilsio paskirties pastatą (sutarties 1.3. punktas), kuriame galėtų gyventi su šeima, todėl kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė yra fizinis asmuo, o atsakovė – verslininkė, profesionaliai užsiimanti nekilnojamojo turto projektų vystymu. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir teismui sprendžiant šalių ginčą, pagrįstai teismo taikytos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjos) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos.

5.2. Atsakovė, išskyrus deklaruojamus subjektyvius ir deklaratyvius teiginius, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė turėjo teisę ir galimybę įtakoti sutarties sąlygas bei dėl jų su atsakove derėtis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutarties sąlygos yra neaiškios, todėl atsakovė turėjo pareigą užtikrinti, kad ieškovei būtų aiškiai ir suprantamai suteikta visa informacija apie įsigyjamą turtą, sutarties sudarymo sąlygas.

5.3. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji per projektuotojus 2022-07-05 kreipėsi į NŽT, negavus atsakymo papildomai kreipėsi 2022-08-01 ir 2022-08-24, nepaneigė atsakovės pareigos ir kaip savo srities profesionalės, jog per preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą terminą iki 2022-05-31, kurią šalys bendru sutarimu pratęsė iki 2022-08-30, sudaryti pagrindinę pirkimo- pardavimo sutartį.

5.4. Atsakovė ne tik, kad nevykdė sutarties sąlygų bet ir ieškovės atžvilgių buvo nesąžininga, nes negalėdama užtikrinti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties įgyvendinimo, kaip pati buvo nurodžiusi preliminaria sutartimi, iki šiolei net negavusi statybos leidimo, siekia bet kokiais būdais išvengti pareigos iš ieškovės gauto avanso grąžinimo ir taip ieškovės sąskaita nepagrįstai pasipelnyti.

5.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent atsakovei netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus gauti laiku statybos leidimą ieškovės siekiamam įgyti turtui, nesąžiningai naudojantis vienašaliu sutarties pratęsimu, todėl jos kaltė neabejotinai buvo įrodyta, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl žodinio nagrinėjimo

9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

10. Nustatyta, kad ieškovė L. G. (Pirkėjas) ir atsakovė UAB „Daermax investments“ (Pardavėjas) 2021 m. lapkričio 24 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 155 000,00 Eur (4.1 sutarties punktas) parduoti, o ieškovė – nupirkti nekilnojamąjį turtą: poilsio paskirties pastatą, kurio bendras plotas: 31,30 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal naudojimosi tvarką bus priskirta asmeninio naudojimo 4,05 a dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (1.1 sutarties punktas). Sutarties 1.3 punktu Pardavėjas įsipareigojo iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo gauti Pirkėjo perkamam Turtui statybą leidžiantį dokumentą 120 kv. m. pastato statybai. Sutarties 2.1 punktu šalys sutarė, jog pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas, kai Pardavėjas išsiunčia Pirkėjui kvietimą dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. Prieš sudarant pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, Šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, ne vėlesnį, nei galutinis sutarties sudarymo terminas. Pardavėjas sutarties 6.3 punktu įsipareigojo užtikrinti, kad Turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dienai visi Turto dokumentai būtų tinkamai paruošti. Sutarties 2.2. punktu šalys sutarė, jog Pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminas Pardavėjo vienašališkai gali būti pratęstas tik jeigu Savivaldybės institucijos projektuojant pareikalaus detaliojo žemes sklypo plano pakoregavimo. O pagal 2.3 punktą sutarė, jog Preliminarios sutarties numatytu terminu nesudarius pagrindinės Turto pirkimo pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigta, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas. Pardavėjui suteikiama teisė vienašališkai pratęsti terminą tik, jeigu Valstybinės institucijos vėluoja išduoti reikalingus leidimus ir dokumentaciją. Sutarties 5.1 ir 7.1 punktais šalys sutarė, jog Pirkėjas, užtikrindamas prievolių pagal Sutartį vykdymą, sumoka P. T. kainos dalį – avansą, kuris yra lygus 31 000,00 Eur ne vėliau kaip per dvi darbo dienas. Nurodyta suma pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą Pirkėjo mokėtiną Turto pirkimo -pardavimo kainą. 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovė pervedė 31 000,00 Eur avansą atsakovei sutartyje numatytu terminu.

Dėl ginčo

11. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 26 000 Eur avanso, 501,10 Eur palūkanų ir 180 Eur nuostolių, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01 .03:2017, ,,Statinių klasifikavimas“ 7.13 p. poilsio paskirties pastatai yra priskiriami negyvenamiesiems pastatams. Ieškovė pirko šį pastatą ne nuolatiniam gyvenimui, o tik poilsiui, kadangi poilsio paskirties pastate įstatymo prasme asmuo gyventi negali. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tokio sandorio sudarymas ieškovei nebuvo būtinas, tai nėra ieškovės nuolatinis būstas, todėl šis ginčas iš esmės negali būti laikomas iš vartojimo teisinių santykių kilusiu ginču. Apeliantės argumentai nepagrįsti.

13. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

14. Pagal CK 6.228-1 straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228-1 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos (2 straipsnio 19, 24 punktai).

15. Kasacinio teismo praktika dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo yra gausi ir išplėtota – remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016 31, 32 punktus; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą).

16. Jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, 22 punktas). Kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį asmens tikslai konkrečios sutarties atžvilgiu yra nustatomi sutarties sudarymo metu. Taigi taikomas statinis požiūris į asmens padėtį konkrečios sutarties atžvilgiu. Toks požiūris remiasi nuspėjamumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 29 punktas).

17. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė siekė įgyti turtą, kuriame atsakovei gavus statybą leidžiantį dokumentą - 120 kv. m. pastato statybai, ieškovė galėtų statyti/rekonstruoti savo ir šeimos poreikių tenkinimui poilsio paskirties pastatą. Šias aplinkybes patvirtina Sutarties 1.3 punktas, kuriame numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja gauti dokumentą leidžiantį 120 kv. m. pastato statybą. Be to, ieškovė nevykdo ir neužsiima nekilnojamojo turto prekyba ir negauna iš tokios veiklos pajamų, neturėjo nuosavo nekilnojamo turto, kuris tenkintų jos šeimos poreikius. Nors ieškovė nurodė, jog turi draugę, kuri padėjo surasti informaciją apie siekiamo įgyti nekilnojamojo turto priskirto žemės sklypo apribojimus nuotekų ir vandens trasomis, vien ši aplinkybė nepatvirtina atsakovės teiginių, kad ieškovė turi patirties nekilnojamojo turto versle. Atsakovė teigdama, kad būstas įsigytas ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o perparduoti, pajamoms gauti, šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad patvirtina, kad tarp šalių sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir teismui sprendžiant šalių ginčą, pagrįstai taikytos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjos) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos.

18. Apeliantė teigia, kad ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga turėjo įsivertinti visas su šiuo sandoriu susijusias rizikas. Byloje nebuvo įrodinėjama ir nustatyta, kad ieškovė būtų atsakovės suklaidinta ir priversta sudaryti šią preliminarią sutartį. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovė nenurodė ieškovei, kad jai atsiųstos sutarties sąlygos negali būti keičiamos bei kad dėl jų negalima derėtis. Apeliantė taip pat nurodo, kad tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi spręs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, tarp šalių sudarytos preliminarios sutarties sąlygų numatytų 2.2, 2.3, 8.1 ir 8.2 netaikymas, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tai prieštarautų sutarties šalių laisvės principui. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

19. CK 6.228-4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228-4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

20. Sutarties 2.2. punktu šalys sutarė, jog Pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminas. Pardavėjo vienašališkai gali būti pratęstas tik jeigu Savivaldybės institucijos projektuojant pareikalaus detaliojo žemes sklypo plano pakoregavimo. O pagal 2.3 punktą sutarė, jog Preliminarios sutarties numatytu terminu nesudarius pagrindinės Turto pirkimo pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigta, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas. Pardavėjui suteikiama teisė vienašališkai pratęsti terminą tik, jeigu Valstybinės institucijos vėluoja išduoti reikalingus leidimus ir dokumentaciją. 8.1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl Pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta P. S. 5.1 punkte numatyta suma 31 000 Eur liks Pardavėjui, kaip Šalių aptartas ir Pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, dėl to, kad Pardavėjas rezervavo pasirinktą pastatą Pirkėjui ir taip neteko per numatytą laikotarpį kito potencialaus Pirkėjo. Tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl Pardavėjo kaltės (atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai Pardavėjas per 20 darbo dienų nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti Pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą sumą 31 000,00 Eur. Tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo Šalių valios, t. y. nesant nei Pirkėjo, nei Pardavėjo kaltės ir šalys nesusitars termino pratęsimo, tai Pardavėjas turės grąžinti jam sumokėtą Sutarties 5.1. punkte numatytą sumą ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo Pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos.

21. Iš bylos duomenų matyti, kad Sutarties tekstą ir turinį rengė atsakovė. Atsakovė, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė turėjo teisę ir galimybę keisti sutarties sąlygas ar dėl jų su atsakove derėtis. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės elgesys po Sutarties sudarymo. N. S. buvo susitarta pagrindinę sutartį sudaryti iki 2022 m. gegužės 31 d., tačiau pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl šalys šį terminą pratęsė iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Po to atsakovė vėl vienašališkai pratęsė sutarties sudarymo terminą iki 2022 m. lapkričio 30 d. Dar vėliau, atsakovė sudarydama 2022 m. gruodžio 19 d. papildomą sutarimą prie preliminariosios sutarties nurodė, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turės būti sudaryta iki 2024 m. gegužės 30 d. Taigi atsakovė ieškovės, kaip vartotojos, atžvilgiu buvo nesąžininga, ir iki šiol nėra gavusi statybos leidimo, kuris reikalingas pagrindinės sutarties sudarymui. Akivaizdu, kad atsakovės Sutartyje numatytos 2.2 p. ir 2.3 sąlygos iš esmės pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nekyla abejonių, kad ieškovė žinodama, jog pagrindinės sutarties sudarymas gali užsitęsti daugiau negu 2 metus tokios Sutarties nebūtų siekusi sudaryti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Sutarties sąlygos dėl sutarties termino pratęsimo, pasibaigimo momento (2.2 ir 2.3 sutarties punktai), dėl šalių atsakomybės, numatant tik Pirkėjos atsakomybę (8.1, 8.2 sutarties punktai), neatitiko aiškumo, suprantamumo ir sąžiningumo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių sąlygų ieškovės atžvilgiu netaikė.

22. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 02 06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent atsakovei netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus gauti laiku statybos leidimą ieškovės siekiamam įsigyti turtui, nesąžiningai naudojantis vienašaliu sutarties pratęsimu, todėl atsakovės kaltė buvo įrodyta, nesudarius pagrindinės sutarties, mokėjimo prievolė, kuriai iš dalies vykdyti buvo numatytas ieškovės sumokėtas avansas, neatsirado, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo disponuoti ieškovei priklausančiais pinigais, todėl jie turi būti grąžinami ieškovei.

24. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad jeigu preliminari sutartis pasibaigė dar 2022 m. rugpjūčio 30 d., kaip savo sprendime konstatavo teismas ir kokios pozicijos laikėsi ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, visai neaišku dėl ko ieškovė nutraukė preliminarią sutartį 2022 m. spalio 13 d., jeigu preliminari sutartis pasibaigė dar 2022 m. rugpjūčio 30 d.

25. Pripažintina, kad preliminari sutartis nutraukta 2022 m. spalio 13 d., tačiau tai, ar Sutartis pasibaigė 2022 m. rugpjūčio 30 d., ar buvo nutraukta 2022 m. spalio 13 d., neturi teisinės reikšmės. Esmine aplinkybe laikytina tai, kad preliminari sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes ji neparuošė reikalingos dokumentacijos pagrindinei sutarčiai sudaryti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė įvykdė preliminarios sutarties sąlygas, sumokėjo avansą, todėl atsakovei nevykdant preliminarios sutarties sąlygų ieškovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį dėl atsakovės kaltės. Kaip minėta, atsakovė ne vieną kartą inicijavo preliminarios sutarties termino vienašališką pratęsimą, be to, iki šiol nėra gavusi reikiamų dokumentų, tai reiškia, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis daugiau negu 2 metus nebūtų sudaryta, nors ieškovė buvo sumokėjusi 31 000 Eur avansą ir atsakovė iki šiol šiais pinigais naudojasi (26 000 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingas vertinimas dėl atsakovės kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo neatitiktų ne tik vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo sąžiningumo principų.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės ieškinys dėl avanso grąžinimo yra įrodytas ir pagrįstai tenkintas.

27. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Dėl kitų argumentų

28. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą šios išlaidos jai priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. G. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daermax investments“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Almantas PadvelskisGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė