- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-715-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11541-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. R., E. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Rimos Gražienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/22/00381, suinteresuoti asmenys J. R., E. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Rima Gražienė (toliau – ir antstolė) teismo prašė skirti E. N. (toliau – ir skolininkė) baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
2. Nurodė, kad vykdo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021, pateiktą išieškotojo J. R. (toliau – ir išieškotojas) dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. R. (toliau – ir nepilnametis sūnus) tvarkos. Tėvas J. R. sistemingai vykdavo adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas pasiimti sūnų teismo nustatytu laiku, tačiau motina E. N. nevykdė teismo sprendimo ir nė karto nesudarė sąlygų tėvui pasiimti sūnaus jam priklausančiomis dienomis. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 25 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, nustačiusi, kad 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuvykus kartu su J. R. adresu (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepimu į prašymą prašė prašymą tenkinti, baudą skiriant išieškotojo naudai už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną nustatant maksimalų dydį.
4. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatyta J. R. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, pagal kurią, be kita ko, J. R. kiekvieną ketvirtadienį pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą. Išieškotojas turėjo galimybę kelis kartus būti su sūnumi iki teismo sprendimo ir pora kartų po teismo sprendimo. Skolininkė daro visas kliūtis, slapstosi su sūnumi, kad nevykdyti teismo sprendimo. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta teismo sprendimu nei su vienu iš tėvų, tačiau dėl skolininkės savavališkų veiksmų slepiantis ir slepiant vaiką faktiškai vaikas būna su skolininke. Nors antstolės aktas surašytas tik dėl nevykdymo 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. birželio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d. (ketvirtadieniais), faktiškai skolininkė teismo sprendimo nevykdė visą laikotarpį nuo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje skirti baudą numatytos vėliausios datos - 2022 m. balandžio 7 d., kitomis dienomis išieškotojui ir antstolei nefiksavus teismo sprendimo nevykdymo fakto, antstolei nevykstant patikrinti aplinkybių. Nėra proporcinga ir adekvatu reikalauti, kad išieškotojas ir antstolė fiksuotų kiekvieną be išimties nevykdymo dieną ar valandą. Bendras nevykdymo fiksavimo kiekis leidžia preziumuoti, kad teismo sprendimas buvo nevykdomas visą laiką. Nuo 2022 m. balandžio 7 d. išieškotojas iki šiol nei karto nėra bendravęs su sūnumi, skolininkė nei karto neinformavo apie jokias kliūtis bendrauti, nepateikė nei vieno tariamai bendravimo kliūtis pagrindžiančio dokumento.
5. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) su prašymu nesutiko. Nurodė, kad nors išieškotojas 2022 m. kovo 23 d. prašyme dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti nurodė skolininkės faktinės gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), antstolė iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo buvo ne kartą įsitikinusi, kad skolininkė ir nepilnametis sūnus G. R. šiuo adresu faktiškai negyvena. Vykdomojoje byloje esančiame 2022 m. balandžio 25 d. antstolės surašytame Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodyta, kad 2022 m. kovo 24 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), skolininkės dukra nurodė, jog išieškotojas prieš savaitę buvo informuotas, kad skolininkė su sūnumi yra išvykę atostogų. Išieškotojas pats patvirtino, jog skolininkė jam skambino ir siūlė atvykti į Latviją pasimatyti su sūnumi. Kad nepilnametis sūnus negyvena adresu (duomenys neskelbtini), antstolė įsitikino ir 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 7 d. nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini). Antstoliai turi tiesioginį priėjimą prie Gyventojų registro duomenų, todėl turėjo galimybę patikrinti ir išsiaiškinti, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nėra adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. kovo 10 d., išskyrus tuos laikotarpius, kai išieškotojas savavališkai, be vaiko motinos žinios ir sutikimo, faktiškai su juo negyvenančio vaiko gyvenamąją vietą deklaravo savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), skolininkės tėvams priklausančiame name. Vien tas faktas, kad teismo sprendimo nevykdymas fiksuojamas pagal vietą, kur vaikas faktiškai negyvena, yra pagrindas pripažinti 2022 m. balandžio 25 d. antstolės surašytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą nepagrįstu ir negalinčiu sukelti jokių teisinių pasekmių skolininkei. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos neįvykdymo svarbu konstatuoti ne tik patį neįvykdymo faktą, bet įvertinti neįvykdymo priežastis, realias įvykdymo galimybes. Išieškotojas antstolei yra patvirtinęs, jog jis yra informuotas, kad skolininkė su sūnumi išvykę atostogų, siūlant atvykti į Latviją pasimatyti su sūnumi. Jis buvo informuotas, kad skolininkė laukiasi, taip pat (duomenys neskelbtini) Trakų r. pateko į eismo įvykį, patyrė sukrėtimą, dėl ko gydytojai jai rekomendavo nėštumą tausojantį režimą, todėl su sūnumi išvyko į „Krimuldos“ reabilitacijos centrą. Skolininkės pokalbio telefonu su išieškotoju metu sūnus ir pats kvietė tėvą atvykti, nes sūnų šiam pokalbiui ir susitikimui su tėvu skolininkė ruošė. Išieškotojas pasakė, kad rytoj praneš, kada atvažiuos, nes jam reikia pasiderinti darbus, bet nepranešė, neatvyko, o kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą ir policiją dėl tariamo vaiko pagrobimo. Reabilitacijos centro administracija išieškotoją informavo, kad jos ieškoma kaip vaiką pagrobusio asmens. Išieškotojas, žinodamas, kad skolininkė su vaiku išvykusi, vis tiek kvietė antstolę fiksuoti vaiko neperdavimo vietoje, kuri net nėra vaiko gyvenamoji vieta. Toks išieškotojo elgesys vertintinas kaip vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigos nesilaikymas. Tėvo bendravimas su sūnumi pagal teismo nustatytą tvarką vykdavo daugiausia vaiko motinos iniciatyva, jai dedant pastangas sūnui padėti užmegzti emocinį ryšį su savo tėvu, sūnų psichologiškai ruošiant itin retiems susitikimams su tėvu, kai tėvas prisiruošdavo vaiką pasiimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjos (antstolės) prašymą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/22/00381 atmetė.
7. Nustatė, kad antstolė pagal išieškotojo 2022 m. kovo 23 d. prašymą 2022 m. kovo 23 d. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 dėl išieškotojo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo. Apie pradėtą vykdymo procesą procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti paštu adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti neįteikti; pateiktos vykdomosios bylos duomenimis, antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2022 m. rugpjūčio 23 d. įteiktas M. N.. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė 2022 m. balandžio 25 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, aktą, kuriame nustatė, jog 2022 m. kovo 24 d. 9 val. nuvykus šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė skolininkės dukra, kuri paaiškino, kad išieškotojas prieš savaitę buvo informuotas, jog skolininkė yra išvykusi su sūnumi atostogų, išieškotojas patvirtino, kad skambino skolininkė iš Latvijos ir pasakė, kad jis, jeigu nori pasimatyti su sūnumi, gali atvykti į Latviją; 2022 m. kovo 31 d. 9 val. nuvykus G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė jaunas vyras, kuris neprisistatė ir nieko negalėjo paaiškinti; 2022 m. balandžio 7 d. 9 val. nuvykus G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), duris vėl atidarė skolininkės dukra, kuri pasakė, kad G. su mama vis dar Latvijoje ir kad G. čia neregistruotas, kad iškvies policiją, jeigu išieškotojas vėl čia pasirodys. Antstolė 2022 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu skirti E. N. baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje 2VP-11865-997/2022 antstolės prašymą patenkino iš dalies, E. N. paskyrė 300 Eur dydžio vienkartinę baudą už Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021, nevykdymą. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eA2-2999-429/2023 procesas civilinėje byloje 2VP-11865-997/2022 atnaujintas, byla teismo posėdyje paskirta nagrinėti 2023 m. kovo 1 d. 9.15 val. E. N. gyvenamoji vieta nuo 2022 m. kovo 10 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). G. R. gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) deklaruota laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. kovo 9 d., vėliau G. R. gyvenamoji vieta deklaruota taip: nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. kovo 13 d. adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. kovo 24 d. adresu: (duomenys neskelbtini); nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. adresu: (duomenys neskelbtini). G. R. gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė su išieškotoju vykdavo, kaip nustatyta 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, nebuvo deklaruota. Apie tai, jog G. R. minėtu adresu neregistruotas, antstolė buvo informuota 2022 m. balandžio 7 d. E. N. su sūnumi G. laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 25 d. gavo reabilitacijos paslaugas SIA Reabilitacijos centre ,,Krimulda“, apie tai buvo informavusi J. R., taip pat reabilitacijos ir sveikatos tikslais lankėsi laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 26 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. svečių namuose ,,Saulrieti“. (duomenys neskelbtini) Latvijoje, Krimulda, E. N. gimė dukra S. N..
8. Nurodė, kad nei iš antstolės 2022 m. rugpjūčio 25 d. surašyto Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, nei iš pareiškimo teismui dėl baudos skyrimo turinio iš esmės neįmanoma nustatyti faktinių duomenų, susijusių su sprendimo nevykdymu, pasireiškiančių konkrečiais skolininkės tyčiniais veiksmais (neveikimu). Minėtame akte tokie veiksmai (neveikimas) apskritai nenurodyti (akto grafoje „nustačiau“ tik pateikiama informacija, kiek kartų su išieškotoju buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad durų niekas neatidarė), tačiau nėra surinkta faktinių duomenų, kaip ji bandė spręsti susidariusią situaciją vykdydama teismo sprendimą, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir pan.; duomenų, kad antstolė apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą būtų pranešusi vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, taip pat nenustatyta (SVI 50 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolės nėra detalizuota, kuo pasireiškė bendravimo tvarkos pažeidimas bei kada jis buvo padarytas. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog antstolė netinkamai vykdė SVI 50, 51 punktuose nustatytą veiksmų eiliškumo tvarką. Teismas, atsižvelgęs į kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų išaiškintas teisės taikymo taisykles, jog bylos dėl baudos skyrimo už teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai, o kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, į tai, kad nėra imtasi pakankamai priemonių tinkamam įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui, teismui nustačius, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstolei neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, prašymą atmetė.
Šalies argumentai
9. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. R. pateikė teismui prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priteisimo, kuriuo prašo priteisti jam iš E. N. 1230 Eur išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą byloje. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus antstolio ar kitų asmenų vykdymo procese pateiktus teismui pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su prašymo dėl baudos skyrimo nagrinėjimu, neatlyginamos, todėl dėl suinteresuoto asmens J. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas daugiau nepasisakė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. R. teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – skirti skolininkei 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo. Tokio tipo byloje teismas turi būti aktyvus ir savo iniciatyva aiškintis bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo aktyvus, nerinko įrodymų, nesiaiškino aplinkybių. Teismas nesiaiškino, kada ir kaip skolininkė informuota apie vykdymo procesą, todėl tuo klausimu padarė neteisingas išvadas. Teismas nurodė, kad apie pradėtą vykdymo procesą procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti paštu adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti neįteikti, nors antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo įteiktas M. N.. Skundžiamoje nutartyje nenurodomi kiti daugybiniai įteikimo atvejai elektroniniu paštu, telefonu ir pan.
1.2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo deklaruota, tačiau nesiaiškino, kad visi skolininkės nurodomi ar deklaruojami G. R. gyvenamosios vietos adresai ((duomenys neskelbtini)) yra melagingi. Remiantis teismo logika, skolininkei tyčia melagingai deklaruojant sūnaus gyvenamąją vietą, teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas. Aplinkybė, kad skolininkė sūnaus gyvenamąją vietą deklaruoja melagingai, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo, yra akivaizdus skolininkės piktnaudžiavimas ir negali būti pagrindu neskirti skolininkei baudos remiantis CK 1.5 straipsniu ir CK 1.137 straipsnio 3 dalimi.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje pateiktais duomenimis skolininkė su sūnumi G. laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 25 d. gavo reabilitacijos paslaugas SIA Reabilitacijos centre ,,Krimulda“, apie tai buvo informavusi atsakovą. Skolininkė atsakovui skambino vieną kartą 2022 m. kovo 16 d. ir tik pasakė, kad šiuo metu yra Latvijoje. Skolininkė nenurodė nei savo buvimo priežasčių, nei trukmės, nei planų, ir daugiau į jokius atsakovo laiškus, paklausimus ar skambučius neatsakė. Atsakovas nežinojo, ar skolininkė ketina likti ar kiek laiko būti Latvijoje, o iš Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos sužinojo, kad nepilnametis sūnus 2022 m. kovo 16 d. yra Lietuvoje, nes jam (duomenys neskelbtini) buvo registruotas Covid testo mėginio paėmimas. Nevykdomo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad skolininkė privalo informuoti atsakovą, jeigu iškyla kliūtys teismo sprendimo vykdymui, taigi ji turi įrodyti, kad tokį informavimą atliko, o byloje nėra tokių įrodymų, išskyrus skolininkės atstovės paaiškinimus.
1.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad antstolė nepranešė Vaiko teisių apsaugos institucijai apie vykdomą sprendimą dėl bendravimo tvarkos. Teismas apie tai nepaklausė nei antstolės, nei Vaiko teisių institucijos, kuri būtų patvirtinusi, kad žino visą šalių nepilnamečio sūnaus situaciją, visus teismo sprendimus ir problemas dėl jų nevykdymo, nes Socialinių paslaugų informacinėje sistemoje registruotas ne vienas nagrinėtas atvejis ar pažeidimas. Iš 2022 m. kovo 24 d. Informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą matoma, kad Vaiko teisių apsaugos institucija aktyviai dalyvavo ir nagrinėjo skundus dėl teismo sprendimo vykdymo. Byloje nėra duomenų, kad Vaiko teisių apsaugos institucija nežinojo apie teismo sprendimo vykdymą (priešingai, nei konstatuota skundžiamoje nutartyje).
1.5. Bylos nagrinėjimo metu nei šalims, nei antstolei nebuvo užduotas nė vienas klausimas apie Sprendimų vykdymo instrukcijos 50-51 punktų taikymą, nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų apie tai nerašė savo procesiniuose dokumentuose ir nepasisakė teismo posėdyje, nes tokios aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas, pasirėmęs byloje nenagrinėtais ir netirtais argumentais, priėmė siurprizinę ir nepagrįstą nutartį tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu.
1.6. Teismas nepagrįstai suabsoliutino antstolės rengiamų dokumentų reikšmę. Net jeigu antstolės surašyti dokumentai ir su trūkumais, teismas negali atmesti pareiškimo, jeigu kiti duomenys patvirtina akivaizdų nevykdymo faktą.
1.7. Marijampolės apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2021 m. birželio 18 d., įsiteisėjo 2021 m. liepos 18 d. 2021 m. vasarą atsakovas matėsi su sūnumi, tačiau vėliau dėl skolininkės tyčinių piktybiškų veiksmų bet koks atsakovo bendravimas su sūnumi buvo nutrauktas. Skolininkės melagingo pareiškimo apie sūnaus tvirkinimą pagrindu nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. kovo 4 d. ikiteisminiame tyrime (kuris buvo nutrauktas) buvo pritaikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas atsakovui nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi. Panaikinus kardomąją priemonę, 2022 m. kovo 10 d. (sūnaus paėmimo ketvirtadienį) skolininkė neleido bendrauti, už ką jai surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Tuomet atsakovas kreipėsi į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, o skolininkė su sūnumi paspruko į Latviją, kur mėgavosi SPA tariamai reabilitacijos tikslais. Latvijoje skolininkė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą. Ji nuo 2022 m. kovo 16 d. skambučio iš Latvijos iki 2022 m. rugsėjo nė karto neinformavo atsakovo nei apie sūnaus buvimo vietą, nei apie kokias nors priežastis, dėl kurių neįvyks bendravimas. Atsakovas beveik kiekvieną ketvirtadienį vykdavo su antstole arba klausdavo elektroniniu paštu, kaip paimti sūnų, o skolininkė savo laiškuose tik moralizuodavo ir šaipydavosi. Už teismo sprendimo nevykdymą ieškovei 2022 m. rugpjūčio 29 d. įsiteisėjusia nutartimi jau paskirta bauda.
1.8. Skundžiama nutartis prieštarauja CPK 18 straipsnyje, CK 1.5 straipsnyje, 1.137 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems principams, yra neprotinga, neteisinga ir skatinanti teisinį nihilizmą. Ir toliau skolininkė slepia savo buvimo vietą, neatskleisdama jos net teismui, todėl itin grubus pažeidimas ypač jautrioje srityje tęsiasi iki šiol, o teismas skundžiama nutartimi dar ir pateisina tokį skolininkės elgesį.
1.9. Nepriteisdamas iš skolininkės 1230 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 593 straipsnio 3 dalies ir 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 28 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad CPK 593 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis siejama su antstolio specifiniu statusu, nes dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, kadangi nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 31 punktas). Suinteresuotas asmuo neturi jokių įstatymo pavestų funkcijų, jis yra savo teises ginantis išieškotojas vykdymo procese, tiesiog suinteresuotas teismo sprendimo įvykdymu, todėl nėra pagrindo riboti bylinėjimosi išlaidų priteisimą atsakovo naudai iš skolininkės (ne iš antstolio). Be to, suinteresuotas asmuo veikė antstolės pusėję, palaikė antstolės poziciją, todėl net ir neturėtų pagrindo reikalauti bylinėjimosi išlaidų iš antstolio. Atsakovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdis neįvyko dėl skolininkės prieš pat posėdį pateikto prašymo dėl sustabdymo, 2023 m. sausio 17 d. posėdis atidėtas taip pat skolininkės prašymu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad skolininkė sistemingai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl išieškotojui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Procesas kilo išimtinai dėl skolininkės neteisėtų veiksmų – teismo sprendimo nevykdymo, todėl išieškotojas neturėtų patirti bylinėjimosi išlaidų dėl tokių skolininkės veiksmų.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo E. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens J. R. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Išieškotojas dėl vykdomojo rašto bendravimo tvarkos priverstiniam vykdymui kreipėsi 2022 m. kovo 16 d., t. y. tuomet, kai E. N. telefonu buvo informuotas, kad ji su sūnumi G. yra Krimuldos reabilitacijos centre, nurodyta, kad ji laukiasi, kad (duomenys neskelbtini) Trakų r. pateko į eismo įvykį, patyrė sukrėtimą, dėl ko gydytojai jai rekomendavo nėštumą tausojantį režimą, ir kvietė atvykti pabūti su sūnumi. Žinodamas, kur ir dėl kokių priežasčių E. N. išvykusi, J. R. 2022 m. kovo 23 d. pateikė vykdomąjį raštą vykdymui antstolei R. Gražienei ir su antstole fiksavo vaiko nebuvimą adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė, priėmusi vykdyti J. R. pateiktą vykdomąjį raštą, tariamą nevykdymą fiksavo neįsitikinus, kad E. N. įteikti vykdomosios bylos dokumentai. Teismas pagrįstai nustatė, kad pačiai E. N. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo įteiktas, atskirajame skunde atsakovo pateikta informacija iš elektroninės vykdomosios bylos taip pat neįrodo įteikimo, nėra jokių „daugybinių įteikimo atvejų“, išsiuntimas 2022 m. balandžio 26 d. el. paštu su E. N. nesuderintu adresu bei nesant patvirtinimo apie gavimą, neįrodo procesinių dokumentų įteikimo fakto.
2.2. Išieškotojui buvo žinoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo skolininkės ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, ten buvo jos darbo vieta, išieškotojas ten atvažiuodavo pasimatyti su vaiku. Po išsiskyrimo su išieškotoju skolininkės ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo jos tėvų namuose (duomenys neskelbtini), bet išieškotojas ten nevažiuodavo pas vaiką, nes, pasak jo, tai bereikalingas laiko švaistymas. Jis savavališkai kaitaliojo vaiko gyvenamosios vietos deklaravimą, deklaruodamas savo adresu (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje esančiame 2022 m. balandžio 25 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte yra nurodyta, kad M. N. (skolininkės dukra) antstolę 2022 m. balandžio 7 d. informavo, jog (duomenys neskelbtini)nėra skolininkės ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta.
2.3. Suinteresuoto asmens teiginius, kad skolininkė 2022 m. kovo 16 d. pokalbio telefonu metu nurodė tik tai, jog ji yra Latvijoje, tačiau nei buvimo priežasčių, nei trukmės nenurodė, paneigia faktas, kad institucijos, kai išieškotojas po 2022 m. kovo 16 d. pokalbio su skolininke kreipėsi dėl tariamo vaiko pagrobimo, Krimuldos reabilitacijos centre aiškinosi, ar tikrai ji su vaiku ten apsistojusi.
2.4. Išieškotojo skundai/pareiškimai vaiko teisių apsaugos institucijoms ir antstolės veiksmai vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos, reglamentuoti Sprendimų vykdymo instrukcijos 50-51 punktuose, yra visiškai skirtingi ir vienas kito neatstojantys procesai. Su atskiruoju skundu pateikiama 2022 m. kovo 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą patvirtina tik tai, kad išieškotojas eilinį kartą skundė skolininkę, pajungė instituciją jos ieškoti, nors buvo informuotas, kad ji su vaiku išvykusi į Krimuldos reabilitacijos centrą.
2.5. Teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartyje pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-35-969/2020 40 punktu) ir nurodė, kad, siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, vykdymą, t. y. ne tik kad būtų susilaikoma nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir imamasi reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas, antstolis kartu su vaikų teisių apsaugos specialistais turi ne tik aptarti susidariusią situaciją, bet ir priimti atitinkamą sprendimą, kuris turėtų būti įformintas SVI 51 punkte numatytu antstolio patvarkymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos, su kuriuo būtų supažindintos abi proceso šalys bei vaikų teisių apsaugos specialistai. Teismas pagrįstai konstatavo, jog vykdomoje byloje Nr. 0090/22/00381 nėra duomenų apie tai, kad antstolė būtų ėmusis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50-51 punktuose numatytų priemonių.
2.6. Teismas bylą nagrinėjo antstolės surašyto Akto ir vykdomosios bylos Nr. 0090/22/00381 medžiagos pagrindu, visi antstolės atlikti veiksmai ir nustatytos aplinkybės, įskaitant ir SVI 50-51 punktų nuostatų įgyvendinimą, turi būti nurodytos šiuose teismui pateiktuose dokumentuose, jos neįrodinėtinos antstolės paaiškinimais.
Šalies argumentai
2.7. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatytoje J. R. bendravimo su sūnumi G. tvarkoje yra numatyta, kad J. R. ir E. N. turi vienas kitam suteikti prašomą informaciją apie svarbias priežastis, dėl kurių neįvyksta J. R. bendravimas su vaiku. E. N. J. R. pranešė, kad ji nuo 2023 m. kovo 16 d. išvyko ilsėtis dėl nėštumui kilusios grėsmės, (duomenys neskelbtini) pagimdė kūdikį ir yra vaiko auginimo atostogose, atostogauja su abiem savo mažamečiais vaikais, taigi teismo sprendimą vykdė tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės prašymas skirti baudą nepilnamečio vaiko motinai už teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Apeliantas (išieškotojas) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 24 d. Informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP-812.
16. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima apelianto pateiktą naują įrodymą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimto naujo įrodymo pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
19. Iš apeliacine tvarka tikrinamos civilinės bylos, vykdomosios bylos Nr. 0090/22/00381, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:
10.1. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatė ieškovo J. R. ir nepilnamečio sūnaus G. R. bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:
1. Ieškovas turi teisę kasdien, nepažeidžiant vaiko teisių bei teisėtų interesų, įvairiomis ryšio/elektroninio ryšio priemonėmis / nuotoliniu būdu bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. R. ir dalyvauti jo auklėjime.
2. Kiekvieną metų lyginių savaičių ketvirtadienį J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, netrukdant vaikui lankyti ugdymo įstaigos, ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. J. R. įsipareigoja netrukdyti vaikui lankyti ugdymo įstaigos, esant poreikiui įsipareigoja sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos parsivežti. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.
3. Kiekvieną metų nelyginių savaičių ketvirtadienį J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, netrukdant vaikui lankyti ugdymo įstaigos, ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. J. R. įsipareigoja netrukdyti vaikui lankyti ugdymo įstaigos, esant poreikiui įsipareigoja sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos parsivežti. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.
4. Kiekvienais nelyginiais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia Šv. Velykų antra dieną, Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio mėnesio 24 ir 25 diena), o kiekvienais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų antra dieną (gruodžio mėnesio 26 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 diena). J. R. atitinkamą šventės dieną 9 val. J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos ir atitinkamą šventės dieną 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.
5. Kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per E. N. gimtadienį (duomenys neskelbtini) E. N. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. gegužės mėnesio pirmąjį šeštadienį ir (duomenys neskelbtini) 18 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) būtų darbo diena ir sūnus lankytų ugdymo įstaigą, J. R. įsipareigoja (duomenys neskelbtini) sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iki 18 val. parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per J. R. gimtadienį (duomenys neskelbtini) J. R. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį bei (duomenys neskelbtini) 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį bei (duomenys neskelbtini) 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) būtų darbo dienos ir sūnus lankytų ugdymo įstaigą, J. R. įsipareigoja, netrukdant sūnaus ugdymui, sūnų G. R. (duomenys neskelbtini) 18 val. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ir (duomenys neskelbtini) nuvežti į ugdymo įstaigą bei iki 18 val. parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.
6. Kiekvienais metais per sūnaus G. R. gimtadienį (duomenys neskelbtini) J. R. dvi – tris valandas bendrauja su sūnumi pagal sūnaus pageidavimą, apie tai iš anksto informavęs sūnaus motiną E. N..
7. Kiekvienais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų atostogų. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. J. R. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi G. R. išvykti atostogų į užsienį ir laisvai keliauti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepažeidžiant reikalavimo turėti vaiko motinos sutikimą išsivežti vaiką į užsienį. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą J. R. ir E. N. praneša vienas kitam iš anksto, kai tik atostogų data jiems tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 14 (keturiolikai) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. J. R. pirmą atostogų dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą – tikslus sūnaus paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru J. R. ir E. N. sutarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus.
8. J. R. ir E. N. turi vienas kitam suteikti prašomą informaciją apie svarbias priežastis, dėl kurių neįvyksta J. R. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi G. R. teismo nustatyta tvarka, pateikdami svarbias priežastis pagrindžiančius dokumentus (jų kopijas).
10.2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 įsiteisėjo 2021 m. liepos 20 d.
10.3. Antstolė R. G. pagal išieškotojo J. R. 2022 m. kovo 23 d. prašymą 2022 m. kovo 23 d. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą –Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 dėl J. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. R. tvarkos.
10.4. Antstolės 2022 m. kovo 23 d. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą išsiųstas E. N. adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 23 d. įteiktas M. N..
10.5. Antstolė 2022 m. balandžio 25 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, aktą, kuriame nustatė, jog 2022 m. kovo 24 d. 9 val. nuvykus G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė E. N. dukra, kuri paaiškino, kad J. R. prieš savaitę buvo informuotas, jog E. N. yra išvykusi su sūnumi atostogų. J. R. patvirtino, kad jam paskambino E. N. iš Latvijos ir pasakė, kad, jeigu nori pasimatyti su sūnumi, gali atvykti į Latviją. 2022 m. kovo 31 d. 9 val., nuvykus G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė jaunas vyras, kuris neprisistatė ir nieko negalėjo paaiškinti. 2022 m. balandžio 7 d. 9 val., nuvykus G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), duris vėl atidarė E. N. dukra, kuri pasakė, kad G. su mama vis dar Latvijoje, kad G. čia neregistruotas ir kad iškvies policiją, jeigu J. R. vėl čia pasirodys.
10.6. Antstolė R. G. 2022 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama skirti E. N. baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad antstolė vykdo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021, pateiktą išieškotojo J. R., dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Antstolė 2022 m. balandžio 25 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą nustačiusi, kad 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. skolininkė nesudarė sąlygų tėvui J. R. pasiimti sūnaus. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje 2VP-11865-997/2022 antstolės prašymą patenkino iš dalies, paskyrė E. N. 300 Eur dydžio vienkartinę baudą už Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021, nevykdymą. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eA2-2999-429/2023 atnaujino procesą civilinėje byloje 2VP-11865-997/2022. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi atmetė skolininkės E. N. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-11865-997/2022 ir priimti naują nutartį - netenkinti antstolės R. G. prašymo dėl baudos skyrimo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos E. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties, 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-711-775/2023 Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10.7. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 25 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, jog 2022 m. balandžio 28 d. 9 val., 2022 m. gegužės 12 d. 9 val., 2022 m. gegužės 19 d. 9 val., 2022 m. birželio 2 d. 9 val. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. 9 val. nuvykus su išieškotoju J. R. adresu (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė.
10.8. Antstolė R. G. 2022 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
20. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 – 2 dalys). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalys). Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
21. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).
22. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
23. Pirmosios instancijos teismas atmetė antstolės prašymą skirti baudą nepilnamečio vaiko motinai už teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nevykdymą nustatęs, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstolei neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, numatytų sprendimų vykdymo instrukcijos 50, 51 punktuose, bei antstolei nedetalizavus, kuo pasireiškė bendravimo tvarkos pažeidimas, kada jis buvo padarytas ir kokią turėjo įtaką sprendime nustatytai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkai.
24. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte (redakcija, galiojusi antstolei 2022 m. rugpjūčio 25 d. surašant Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą metu) nurodyta, kad vykdydamas kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdydamas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą, antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
25. Byloje buvo sprendžiama dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nevykdymo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebuvo įtraukta dalyvauti į vykdymo procesą bei į nagrinėjamą civilinę bylą, jos nebuvo prašyta pateikti informacijos/išvados nagrinėjamu klausimu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudarytų pagrindo spręsti, jog antstolės prašymas dėl baudos paskyrimo yra nepagrįstas. Minėtų Sprendimo vykdymo instrukcijos nuostatų tikslas yra apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kad atitinkamos vaikų teises ir teisėtus interesus ginančios institucijos būtų informuotos apie pradėtą priverstinį vykdymo procesą, su antstoliu, vykdymo proceso dalyviais aptartų vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką bei imtųsi atitinkamų sankcijų nustatę, kad tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje panašios aplinkybės vertinamos kaip pažeidimas vykdymo procese, kurio pasekmės priklauso nuo to, ar dėl to nebuvo pažeisti geriausi vaikų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 38 punktas).
26. Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad šeimos byloje teismas turi būti aktyvus ir savo iniciatyva aiškintis bylai reikšmingas aplinkybes, visgi teismo aktyvumas yra apibrėžtas bylos nagrinėjimo dalyko.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė nedetalizavo, kuo pasireiškė bendravimo tvarkos pažeidimas bei kada jis buvo padarytas – nei iš antstolės 2022 m. rugpjūčio 25 d. surašyto Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, nei iš pareiškimo teismui dėl baudos skyrimo turinio iš esmės neįmanoma nustatyti faktinių duomenų, susijusių su sprendimo nevykdymu siejamais konkrečiais skolininkės tyčiniais veiksmais (neveikimu), akte tokie veiksmai (neveikimas) apskritai nenurodyti (akto grafoje „nustačiau“ tik pateikiama informacija, kiek kartų su išieškotoju buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad durų niekas neatidarė). Nesuprantama, kodėl išieškotojas su antstole bendravimo su vaiku tikslu vyko tik pastaruoju adresu, kai iš bylos duomenų nustatyta, jog sprendimo vykdymas prasidėjo nuo 2022 m. kovo 23 d., kuomet, kaip matyti iš gyventojų registro 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-8518, šiuo adresu vaiko gyvenamoji vieta buvo deklaruota nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. kovo 9 d. Iš minimos pažymos taip pat matyti, jog G. R. gyvenamoji vieta nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (motinos tėvų adresu), nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini) (tėvo gyvenamojoje vietoje), nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. kovo 24 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. kovo 13 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. kovo 9 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 11 d. adresu (duomenys neskelbtini).
28. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai pažymėjo, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-35-969/2020 40 punktą).
29. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021, motyvuojamojoje konstatuota, kad vaikas gyvena su motina, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nespręsta. Sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią, be kita ko, tėvas vaiką turi paimti ir pristatyti iš ir į vaiko gyvenamąją vietą. Nuspręsta, kad apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis (Bendravimo tvarkos 2-5 punktai). Pagal Bendravimo tvarkos 8 punktą, J. R. ir E. N. turi vienas kitam suteikti prašomą informaciją apie svarbias priežastis, dėl kurių neįvyksta J. R. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi G. R. teismo nustatyta tvarka, pateikdami svarbias priežastis pagrindžiančius dokumentus (jų kopijas).
30. Tačiau 2022 m. rugpjūčio 22 d. antstolės prašymas nėra grindžiamas tuo, kad E. N. neįvykdė teismo įpareigojimo iš anksto pranešti J. R. apie priežastis, dėl kurių nustatytomis dienomis neįvyko jo ir vaiko bendravimas. Jame nėra nurodyta, kokie vaiko motinos veiksmai (neveikimas) ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina, kad būtent E. N. nesudarė sąlygų tėvui pasiimti vaiko jam priklausančiomis dienomis. Priešingai – prašymas motyvuojamas tik sistemingu vaiko tėvo vykimu (pasiimti vaiko) adresu (duomenys neskelbtini), kur, kaip minėta, aktualiu laikotarpiu vaiko gyvenamoji vieta netgi nebuvo deklaruota. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, antstolei nenurodžius konkrečių vaiko motinos veiksmų ar neveikimo bei nepagrindus šių veiksmų (neveikimo) įtakos sprendime nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai, nebuvo pagrindo laikyti, jog E. N. nei karto nesudarė sąlygų tėvui pasiimti sūnaus jam priklausančiomis dienomis.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji nekeistina.
32. Netenkinus antstolės prašymo ir apelianto atskirojo skundo, nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo reikalavimu dėl apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės.
33. Suinteresuotas asmuo E. N. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl 363 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą byloje priteisimo.
34. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus antstolio ar kitų asmenų vykdymo procese pateiktus teismui pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su prašymo dėl baudos skyrimo nagrinėjimu, neatlyginamos, todėl netenkintinas suinteresuoto asmens E. N. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.