Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai antstolei Rimai Gražienei ir suinteresuoto asmens J. R. atstovui advokatui Nerijui Stukui (per Zoom programą),

viešame teisme posėdyje, organizuotame mišriu būdu, išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Rimos Gražienės prašymą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – išieškotojas J. R. (ieškovas), skolininkė E. N. (atsakovė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos dalyvių procesinių dokumentų santrauka ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1-2), kuriuo nustatyta J. R. ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovas turi teisę kasdien, nepažeidžiant vaiko teisių bei teisėtų interesų, įvairiomis ryšio /elektroninio ryšio priemonėmis / nuotoliniu būdu bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. R. ir dalyvauti jo auklėjime.

2. Kiekvieną metų lyginių savaičių ketvirtadienį J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, netrukdant vaikui lankyti ugdymo įstaigos, ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. J. R. įsipareigoja netrukdyti vaikui lankyti ugdymo įstaigos, esant poreikiui įsipareigoja sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos parsivežti. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

3. Kiekvieną metų nelyginių savaičių ketvirtadienį J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, netrukdant vaikui lankyti ugdymo įstaigos, ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. J. R. įsipareigoja netrukdyti vaikui lankyti ugdymo įstaigos, esant poreikiui įsipareigoja sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos parsivežti. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

4. Kiekvienais nelyginiais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia Šv. Velykų antra dieną, Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio mėnesio 24 ir 25 diena), o kiekvienais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų antra dieną (gruodžio mėnesio 26 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 diena). J. R. atitinkamą šventės dieną 9 val. J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos ir atitinkamą šventės dieną 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

5. Kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per E. N. gimtadienį (duomenys neskelbtini) E. N. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. gegužės mėnesio pirmąjį šeštadienį ir lapkričio 22 d. 18 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) būtų darbo diena ir sūnus lankytų ugdymo įstaigą, J. R. įsipareigoja (duomenys neskelbtini) sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iki 18 val. parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per J. R. gimtadienį (duomenys neskelbtini) J. R. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį bei (duomenys neskelbtini) 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį bei (duomenys neskelbtini) 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) būtų darbo dienos ir sūnus lankytų ugdymo įstaigą, J. R. įsipareigoja, netrukdant sūnaus ugdymui, sūnų G. R. (duomenys neskelbtini) 18 val. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ir (duomenys neskelbtini) nuvežti į ugdymo įstaigą bei iki 18 val. parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

6. Kiekvienais metais per sūnaus G. R. gimtadienį (duomenys neskelbtini) J. R. dvi – tris valandas bendrauja su sūnumi pagal sūnaus pageidavimą, apie tai iš anksto informavęs sūnaus motiną E. N.

7. Kiekvienais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų atostogų. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. J. R. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi G. R. išvykti atostogų į užsienį ir laisvai keliauti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepažeidžiant reikalavimo turėti vaiko motinos sutikimą išsivežti vaiką į užsienį. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą J. R. ir E. N. praneša vienas kitam iš anksto, kai tik atostogų data jiems tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 14 (keturiolikai) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. J. R. pirmą atostogų dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą – tikslus sūnaus paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru J. R. ir E. N. sutarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus.

8. J. R. ir E. N. turi vienas kitam suteikti prašomą informaciją apie svarbias priežastis, dėl kurių neįvyksta J. R. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi G. R. teismo nustatyta tvarka, pateikdami svarbias priežastis pagrindžiančius dokumentus (jų kopijas).

Skolininkei E. N. 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nesudarius sąlygų J. R. susitikti su sūnumi, antstolė 2022 m. balandžio 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka, nevykdymo.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynyba.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

Nagrinėjamos civilinės bylos atveju antstolė prašo skirti baudą skolininkei už tris konkrečias situacijas, t. y. už tai, kad antstolei kartu su vaiko tėvu 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nuvykus į skolininkės gyvenamąją vietą pasiimti sūnų, duris dviem atvejais atidarė skolininkės pilnametė dukra ir nurodė, kad mama išvykusi, kitu atveju – jaunas vyras, kuris jokių aplinkybių negalėjo paaiškinti. Šiame kontekste, teismo vertinimu, svarbu pažymėti ir tai, kad pati skolininkė tiek antstolei, tiek teismui, nagrinėjančiam šią bylą, jokių tokio savo elgesio motyvų nenurodė, objektyvių priežasčių, pateisinančių vaiko ir tėvo bendravimo ribojimą, nepateikė, nors apie teisminį bylos procesą buvo tinkamai informuota tiek įteikus procesinius dokumentus jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek siunčiant į darbovietę bei elektroniniu paštu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjant aplinkybes, patvirtinančias teismų sprendimų dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (ypač kiek tai susiję su tuo, kad tokių sprendimų neįvykdo kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina)), galima remtis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, o šių įrodymų leistinumo (priimtinumo) standartai neturėtų būti pernelyg aukšti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Vadovaudamasis tokia kasacinio teismo praktika, teismas, spręsdamas antstolės prašymo skirti baudą pagrįstumo klausimą, remiasi ir aplinkybėmis, konstatuotomis Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime, kuriuo ir buvo patvirtinta vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Šiame sprendime, be kitų faktinių aplinkybių, teismas nurodė, kad skolininkė, manipuliatyviai bendraudama, kliudo tėvui susitikti su sūnumi be neaiškių priežasčių. Be to, pabrėžtina ir tai, kad ir pastarajame teisminiame procese skolininkė taipogi nedalyvavo, savo nuomonės dėl vaiko bendravimo su tėvu sąlygų jokia forma neišreiškė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad toks pasyvus, ignoratyvus skolininkės elgesys viso teisminio proceso atžvilgiu pozicionuoja jos akivaizdų nenorą leisti tėvui bendrauti su sūnumi ir atitinkamai – gera valia vykdyti teismo sprendimą. Tokią išvadą suponuoja ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, kuriais nustatyta, kad nuo vykdomojo rašto pateikimo vykdyti pradžios momento – 2022 m. kovo 23 d. – iki šios civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dienos skolininkės vienašališka valia išieškotojas J. R. nė karto tiesiogiai nebuvo susitikęs su savo nepilnamečiu sūnumi. Svarbu ir tai, kad skolininkė, išieškotojo atstovo teigimu, nesudarė sąlygų organizuoti bendravimo net ir nuotoliniu būdu ar kitomis ryšio priemonėmis, nors, kaip patvirtina į bylą pateikti susirašinėjimai tarp vaiko tėvų elektroniniu paštu, išieškotojas ne kartą inicijavo susitikimų derinimą. Tiek antstolės, tiek išieškotojo atstovo paaiškinimais, per visą teismo sprendimo vykdymo laikotarpį iki šios dienos, t. y. per penkis pastaruosius mėnesius į skolininkės gyvenamąją vietą buvo vykta beveik kiekvieną ketvirtadienį su retomis išimtimis, tačiau su sūnumi susitikti nepavyko. Vadinasi, toks skolininkės nepaaiškinamo elgesio modelis yra tęstinio pobūdžio procesas, be pagrindo ribojantis tėvo teisę matytis ir bendrauti su sūnumi, ir atitinkamai – nulemiantis teismo sprendimo neįvykdymą nesant objektyvių priežasčių. Pasyvus ir ignoratyvus skolininkės elgesys ir aktyvių veiksmų nesiėmimas siekiant suderinti vaiko susitikimus su tėvu yra nepateisinamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslo prasme – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktą, jų tarpusavio ryšio atkūrimą ir nuolatinį palaikymą.

Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad skolininkė E. N. be svarbių priežasčių nevykdė Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nesudarydama sąlygų tėvui pasiimti sūnų, todėl jai skiriama bauda, numatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje.

Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta.

Bylos teisminio nagrinėjimo posėdyje metu antstolė reikalavo skirti skolininkei maksimalią baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Kaip minėta pirmiau, civilinio proceso įstatymas reglamentuoja, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju skirdamas baudos dydį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. tėvas su sūnumi nesusitiko išimtinai dėl skolininkės nepagrįstos vienašališkos valios, kita vertus, įvertintina ir tai, kad skolininkė už teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą yra baudžiama pirmą kartą, todėl jai skiriama vienkartinė 300,00 Eur bauda išieškotojo naudai. Teismo nuomone, tokio dydžio bauda yra adekvati skolininkės padarytam pažeidimui ir leis pasiekti sankcijos skyrimo tikslus, nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, likusi antstolės prašymo dalis atmetama (CPK 18 straipsnis, 185 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 593 straipsniu, 771 straipsniu

nutaria:

antstolės Rimos Gražienės prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Skirti E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio vienkartinę baudą už Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), nevykdymą, išieškotojo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Baudos sumokėjimas neatleidžia E. N. nuo pareigos atlikti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus veiksmus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.