Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-11865-997/2022 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti antstolės R. G. prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjai.

3. Pareiškėja nurodė, kad civilinė byla Nr. 2VP-11865-997/2022 buvo išnagrinėta, jai nežinant apie bylos iškėlimą ir tinkamai apie jį nepranešus. Teismas nepagrįstai tinkamu procesinių dokumentų įteikimu pareiškėjai laikė procesinių dokumentų įteikimą teisine fikcija grindžiamu būdu ir bylą išnagrinėjo faktiškai procesinių dokumentų pareiškėjai neįteikęs. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, teismas turėjo įvertinti nevykdymo priežastis ir realias nevykdymo galimybes, o ne patį faktą. Pareiškėjos vertinimu, nutartis priimta antstolei ir išieškotojui pateikus tendencingus duomenis apie vaiko neperdavimo tėvui priežastis, išieškotojui nuslėpus nuo teismo jo turimus duomenis apie pareiškėjos būklę, jos ir nepilnamečio sūnaus buvimo vietą, dėl ko teismas, paskirdamas pareiškėjai baudą už Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. vykdomojo rašto nevykdymą, padarė aiškią teisės normos (CPK 771 straipsnis) taikymo klaidą. Konstatuoti pareiškėjos kaltę nebuvo pagrindo, kadangi išieškotojas pats nebendravo su nepilnamečiu vaiku, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2022 m. kovo 24 d., kovo 31 d. ir balandžio 7 d. išieškotojas su nepilnamečiu sūnumi nesusitiko išimtinai dėl vienašališkos skolininkės valios. Nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, terminas pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu nebuvo praleistas, todėl nurodytos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, yra pagrindas atnaujinti procesą, o jį atnaujinus, panaikinti 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

11. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-11865-997/2022 panaikinti, antstolės R. G. prašymą dėl baudos skyrimo E. N. atmesti. Priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. vasario 2 d. nutartimi atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-11865-997/2022 pagal antstolės prašymą paskirti baudą skolininkei, teismas bylą paskyrė nagrinėti 2023 m. kovo 1 d., 9.15 val. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pareiškėjos atstovė teismui 2023 m. vasario 3 d. pateikė motyvuotą prašymą pakeisti atnaujintoje byloje paskirto posėdžio laiką dėl jos užimtumo kitose, anksčiau paskirtose bylose. Teismas 2023 m. vasario 3 d. rezoliucija prašymą tenkino, perskyrė bylos nagrinėjimą iš 2023 m. kovo 1 d., 9.15 val. į 2023 m. sausio 7 d., 14 val. Pareiškėjos atstovė 2023 m. vasario 27 d. teismui pateikė prašymą sudaryti galimybę minėtame posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, prašyme paminėdama, kad EPP rezoliucijoje nurodyta data „2023 m. sausio 7 d.“ vertintina kaip rašymo klaida, manant, kad teismas posėdį teismas vietoje 2023 m. kovo 1 d. paskyrė 2023 m. kovo 7 d. Nepaisant to, teismas bylą nagrinėjo 2023 m. kovo 1 d., 9.15 val. ir tą pačią dieną 13.30 val. paskelbė skundžiamą nutartį. Informacinėje pažymoje apie 2023 m. kovo 1 d. teismo posėdį nurodyta, kad pareiškėja ir jos atstovė bei suinteresuoti asmenys į posėdį neatvyko. Tačiau teismo paskelbta rezoliucija, pareiškėjos vertinimu, buvo pagrindas proceso dalyviams spręsti, kad 2023 m. kovo 1 d., 9.15 val. teismo posėdis nevyks. Nurodyti procesiniai bylą nagrinėjančio teismo veiksmai duoda pagrindo spręsti, kad teismas nepagrįstai bylą 2023 m. kovo 1 d. posėdyje nagrinėjo pareiškėjai, jos atstovei ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant, nes buvo tenkinęs 2023 m. vasario 3 d. atstovės prašymą ir paskirto teismo posėdžio laiką rezoliucija pakeitęs. Be to, pareiškėjos atstovės prašymas sudaryti galimybę teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu teismui turėjo buvo aiškus signalas, kad pareiškėjos atstovė ruošiasi dalyvauti bylos nagrinėjime. Pareiškėjos vertinimu, teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalies, 234 straipsnio ir 239 straipsnio 1 dalies nuostatas, o nurodyti proceso įstatymo pažeidimai sudaro absoliutų 2023 m. kovo 1 d. nutarties negaliojimo pagrindą.

11.2. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė aplinkybes, dėl kurių teismui nebuvo pagrindo konstatuoti jos kaltę, tačiau teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi atnaujinęs procesą byloje ir priėmęs 2023 m. kovo 1 d. skundžiamą nutartį sprendė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog skolininkė be svarbių priežasčių nevykdė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. vykdomojo rašto. Pareiškėjos vertinimu, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, o atnaujinęs procesą turėjo visapusiškai patikrinti 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties pagrįstumą. Teismas pripažino, kad išieškotojas su nepilnamečiu sūnumi nesusitiko išimtinai dėl skolininkės nepagrįstos vienašališkos valios, o paskirta bauda yra adekvati skolininkės padarytam pažeidimui. Jokių esminių, aiškių klaidų teismas, priimdamas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, nepadarė. Tačiau būtent išieškotojo elgesys vertintinas kaip vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigos nesilaikymas, kadangi išieškotojas skolininkės jam nurodytas aplinkybes panaudojo priešingais interesais, teigdamas pareiškėjos piktybišką vengimą vykdyti teismo sprendimą, kas nesuderinama su sąžiningu išieškotojo teisių panaudojimu. Būtent išieškotojo veiksmai rodo ne siekį bendrauti su vaiku, o siekį eilinį kartą pakenkti pareiškėjai.

11.3. Teismas neįvertino ir to, kad antstolė, 2022 m. kovo 23 d. priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą dėl išieškotojo bendravimo su vaiku tvarkos, vykdymo procese visiškai nesilaikė vykdymo procesą reglamentuojančių CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) normų. Siekiant konstatuoti skolininko kaltę dėl sprendimo nevykdymo, turi būti atlikti tam tikri antstolio, vaikų teisių specialistų veiksmai ir atitinkamai priimti aktai dėl teismo sprendimo nevykdymo. Antstolio surašytas aktas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymą, t. y. antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nevykdymą. Antstolės 2022 m. balandžio 7 d. akte, o taip pat ir pareiškime teismui dėl baudos skyrimo nenurodyti jokie faktiniai duomenys, pagal kuriuos būtų galimą spręsti, kad išieškotojo bendravimas su nepilnamečiu vaiku 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nevyko dėl kokių nors pareiškėjos tyčinių veiksmų (neveikimo), jokie pareiškėjos veiksmai iš viso nenurodyti, nenurodyta, kokių SVI numatytų veiksmų antstolė ėmėsi tam, kad vykdomasis raštas būtų įvykdytas. Pareiškėjos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad antstolė netinkamai vykdė SVI 50, 51 punktuose nustatytą veiksmų eiliškumo tvarką, o 2022 m. balandžio 7 d. antstolės aktas buvo surašytas, nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstolei neatlikus privalomų vykdymo veiksmų.

Šalies argumentai

12.5. Skolininkės atstovė savo 2023 m. vasario 6 d. prašyme nurodė, kad kovo mėnesį turi tik keturias, o balandį tik septynias darbo dienas, per kurias rastų laiko bylos nagrinėjimui. Jeigu skolininkės atstovė dėl užimtumo neturi laiko dalyvauti posėdžiuose, ji turėtų nepriimti pavedimo teikti teisines paslaugas, o ne teikti nuolatinius prašymus atidėti teismo posėdžius. Jeigu skolininkei nepriimtina, kad jos atstovė nedalyvavo 2023 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, skolininkė turėtų reikšti pretenzijas savo atstovei, o ne teismui. Be to, palyginant išieškotojo ir jo keturmečio sūnaus teisę bendrauti teismo sprendime nustatyta tvarka ir skolininkės atstovės tariamą pageidavimą dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, išieškotojo vertinimu, akivaizdu, kad turi būti ginama išieškotojo ir antstolės teisė reikalauti baudos už teismo sprendimo nevykdymą, o ne skolininkės atstovės teisė dalyvauti žodiniame teismo posėdyje.

12.6. Antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo teismui pateiktas 2022 m. balandžio 25 d., t. y. jau beveik prieš metus. Pareiškimas pateiktas dėl teismo sprendimo nustatyti bendravimo su šiuo metu keturmečiu sūnumi tvarką. Išieškotojo vertinimu, nėra jokios prasmės ar logikos nagrinėti antstolės pareiškimą, kol nepilnametis vaikas taps pilnamečiu, nes dėl vilkinimo bet kokios priemonės teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti praranda savo prasmę ir tikslingumą.

12.7. Išieškotojas pažymėjo, kad skolininkės argumentai dėl 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties turinio ir teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes skolininkė yra praleidusi terminą skųsti 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį atskiruoju skundu. Skolininkės 2023 m. kovo 8 d. atskirasis skundas paduotas dėl 2023 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik 2023 m. kovo 1 d. nutarties argumentai dėl pagrindo atnaujinti procesą buvimo ar nebuvimo.

Šalies argumentai

12.9. Skolininkė atskirajame skunde nurodo, kad tariamai buvo pažeisti CPK 771 straipsnio 6 dalies reikalavimai, netinkamai surašant sprendimo nevykdymo aktą, tačiau skolininkė tokiais argumentais nesirėmė prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl teismas neturėjo pagrindo tikrinti proceso teisėtumo ir proceso atnaujinimo pagrindo šiuo aspektu. Teismo sprendimo nevykdymo faktas yra tiek akivaizdus, o skolininkės elgesys tiek piktybiškas, kad nesiimti priemonių dėl teismo sprendimo vykdymo reiškia iš esmės paneigti bet kokią teismo sprendimo galią. Skolininkė vietoje to, kad atliktų bent menkiausią veiksmą teismo sprendimui įvykdyti, ciniškai bando užvilkinti bet kokios atsakomybės jai taikymą, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis.