- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-1063-527/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17152-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., L. G., AB DNB bankui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22089-945/2014 pagal pareiškėjo antstolio R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. G., R. A., AB DNB bankui dėl leidimo įeiti į skolininkei priklausančias patalpas išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis R. S. prašė vykdymo procese leisti patekti į skolininkei R. A. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad vykdo Kauno apylinkės teismo 2012-09-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15779-285/2012 dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto. Prieš parduodant turtą iš varžytynių paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, tačiau skolininkė piktybiškai vilkina vykdymo procesą, neįleisdama eksperto įvertinti įkeisto turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo AB DNB bankas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su antstolio pareiškimu sutinka. Skolos išieškojimas yra vykdomas iš įkeisto nekilnojamojo turto, todėl būtina nustatyti šio turto vertę. Teisingas, objektyvus ir pagrįstas parduotino iš varžytynių turto kainos nustatymas yra viena iš svarbiausių prielaidų, nuo kurios priklauso sėkminga varžytynių eiga, o, nepatekus į patalpas ir neapžiūrėjus jų, nėra galimybės jų tinkamai įvertinti. R. A. nesuteikus teisės antstoliui patekti į jai priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl leidimo patekti į patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014-11-20 nutartimi pareiškimą tenkino, leido antstoliui R. S. ar/ir jo įgaliotam padėjėjui su paskirto turto vertintojo UAB „OBER – HAUS“ atstovu, išieškotojo AB DNB bankas atstovu patekti į R. A. priklausantį turtą, t. y. 0,0678 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 273,46 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu, kiti statiniai (inžinerinius) - kiemo statinius (tvora, kiemo aikštelė, cisterna, 1/2 dalis šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, užstatytas plotas 18,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), leidžiant patekti ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais.
Teismas nurodė, kad vertinimo procedūros yra griežtai reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų ir, siekiant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos nustatyta tvarka tinkamai įvertinti turtą, turto vertintojas privalo patekti į skolininkų patalpas, todėl darė išvadą, kad patalpos vertės nustatymui kartu su antstoliu į gyvenamąsias patalpas turi teisę patekti ir paskirtasis turto vertintojas. Nutartyje taip pat nurodyta, kad leidimo išdavimas teužtikrina, jog suinteresuotieji asmenys negalės kliudyti antstoliui vykdyti jo funkcijas, kita vertus, leidimo turėjimas nesuteikia antstoliui teisės savivaliauti, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendė, kad, turto vertintojo atstovui nesusitarus su skolininkais dėl vertinamo turto apžiūros, antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl nutarties leisti įeiti į gyvenamąsias patalpas priėmimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo R. A. 2015-02-10 atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-20 nutartį ir antstolio pareiškimą atmesti. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju antstolis akivaizdžiai peržengė ir viršijo savo įgaliojimų ribas, be jokio teisinio pagrindo pateikė pareiškimą, o pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertindamas pareiškimo pagrįstumo ir jame nurodytų aplinkybių teisingumo, antstolio pareiškimą tenkino. Teismas neįvertino aplinkybės, kad antstolis nė karto nesikreipė į turto savininkę, kad būtų sudaromos sąlygos turtui apžiūrėti. Antstolis vietoje to, kad būtų ėmęsis veiksmų suderinti turto apžiūrą su skolininkais, iš karto kreipėsi su pareiškimu į teismą, nurodydamas absoliučiai neteisingas ir melagingas aplinkybes. Ginčo patalpos rinkos vertės nustatymas jau yra atliktas, turto vertintojas UAB „Lituka ir Ko“ 2014-12-11 turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. KAo-41211 santraukoje yra įvertinęs turtą ir nustatęs, jog turto rinkos vertė yra 345 000 Lt (99 918,91 Eur). Vertinimo ataskaita pateikta antstoliui (2015-02-05 pranešimas antstoliui). Remiantis viešai prieinama informacija išieškotojo AB DNB banko internetinėje svetainėje (prieiga per internetą https://www.dnb.lt/lt/privatiems-klientams/kreditai/turto-vertintojai) vertintojas UAB „Lituka ir Ko“ yra priimtinas ir tinkamas nekilnojamojo turto vertintojas Bankui. Be to, su išieškotojo AB DNB banko atstovu V. Č. vyksta derybos, kurių metu bandoma susidariusią situaciją spręsti abiems pusėms priimtinu ir palankiu būdu, t. y. tariamasi dėl galimybės ginčo turto savininkei atsivesti savo pasirinktą turto vertintoją, kuris būtų priimtinas ir Bankui, todėl šiuo atveju nėra būtinas joks priverstinis įėjimas į apeliantei priklausantį turtą tikslu nustatyti turto rinkos vertę. Kadangi areštuoto turto rinkos vertė jau yra nustatyta, vertinimą atliko išieškotojui tinkamas ir priimtinas vertintojas, nėra pagrindo dar kartą papildomai atlikti vykdomojoje byloje turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „OBER–HAUS“, kadangi ekspertizės atlikimas ne tik nepagrįstai užvilkintų vykdymo procesą, bet ir sukurtų papildomą piniginę naštą. Išnykus būtinybei nustatyti turto rinkos vertę ir nepanaikinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, apeliantės, kaip turto savininkės, teisės ir interesai lieka visiškai neapsaugoti, iškyla grėsmė jos nuosavybei, nelieka jokių garantijų, kad jai priklausantis turtas bus apsaugotas, nesugadintas. Apeliantės nuomone, skundžiama teismo nutartis nebeturi jokios prasmės ir naikintina, kadangi turto rinkos vertė yra nustatyta ir nebėra jokių priežasčių, sudarančių pagrindą leisti įeiti antstoliui ar / ir jo įgaliotam padėjėjui su paskirtos turto vertintojos UAB „OBER–HAUS“ atstovu į skolininkams priklausantį turtą, todėl skundžiama nutartis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB DNB bankas 2014-03-05 atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad Bankas visiškai palaiko skundžiamos teismo nutarties motyvus bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, jog antstolis pateikė pragrįstą pareiškimą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad rinkos vertės nustatymas yra atliktas. Vykdomojoje byloje nėra atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė. Apeliantės prašymu atliktas turto vertinimas nesaisto antstolio veiksmų imtis priemonių tinkamam turto įkainojimui atlikti, juo labiau, tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.).
Atskiruoju skundu yra skundžiama nutartis, kuria leista antstoliui įeiti į suinteresuotam asmeniui R. A. priklausantį turtą.
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai.
CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo ir kitais civiliniame proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, būtų skundžiama atskiruoju skundu. Taigi teismo nutartis, kuria leista įeiti į suinteresuotam asmeniui R. A. priklausantį turtą, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1, 2 p.). Nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, tačiau šis nurodymas prieštarauja CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytoms taisyklėms ir negali dalyvaujantiems byloje asmenims sukelti daugiau teisių, negu numatyta įstatyme.
Kadangi atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu, šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Pažymėtina, jog būtent tokią praktiką formuoja ir kiti tos pačios grandies teismai (žr.: Kauno apygardos teismo 2015-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-970-657/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-991-159/2013; Kauno apygardos teismo 2012-10-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1965-657/2012; Kauno apygardos teismo 2012-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1285-390/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1533-479/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties.