- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-970-657/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05222-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Skolininkas
- V. B., Z. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4214-800/2015 pagal R. S. pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininkams V. B. ir Z. M. priklausančias patalpas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis R. S. kreipėsi į teismą prašydamas leisti įeiti į skolininkams V. B. ir Z. M. priklausantį turtą: prekybos patalpas ir parduotuvę, esančias (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino (b.l. 5-6). Teismas nurodė, kad antstolis 2014-02-18 patvarkymu paskyrė ekspertizę skolininkams priklausančio turto – prekybos patalpų ir parduotuvės, esančių (duomenys neskelbtini) – vertei nustatyti. Teismas konstatavo, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0070/10/02269 duomenų matyti, kad skolininkams buvo žinoma apie byloje paskirtą ekspertizę, pats antstolis ragino skolininkus leisti įeiti į skolininkams priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patalpų vertei nustatyti, tačiau patekimas į patalpas buvo nuolatos atidedamas ir atlikti turto apžiūrą nepavyko. Teismo nuomone tai rodo, kad skolininkai nenori bendradarbiauti tam, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir operatyviau įvykdytas. Skolininkai privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, todėl jie patys galėjo kreiptis į antstolį ir susitarti dėl patalpų apžiūros laiko. Teismas pažymėjo, kad leidimo išdavimas teužtikrina, jog suinteresuotieji asmenys negalės kliudyti antstoliui vykdyti jo funkcijas. Turto vertės nustatymas pagal teisės aktų reikalavimus yra svarbus teisingai įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą, nuo to priklauso sėkminga varžytynių eiga, tačiau skolininkams nesudarius galimybių antstoliui ir turto vertintojo atstovui apžiūrėti ir įvertinti skolininkų turtą, teismas sprendė, kad antstolio pareiškimas leisti įeiti į skolininkų patalpą tenkintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde apeliantas V. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti (b.l. 15-16). Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas pažeidė CPK 615 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas. Patalpos, į kurias prašoma leisti patekti, yra prekybos patalpos, todėl šis turtas nepatenka į CPK 615 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Be to, pareiškėjas neįrodė, jog turto savininkai atsisakė įleisti antstolį į šį turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotojas AB DNB bankas prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 19-20). Nurodo, kad apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors procesinės teisės normų pažeidimų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Teismas išsamiai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus ir priėmė CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio, 270 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.).
Atskiruoju skundu yra skundžiama nutartis, kuria leista antstoliui įeiti į skolininkams priklausančias negyvenamąsias patalpas.
CPK 334 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu tik Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais.
Teismo leidimų išdavimas reglamentuojamas CPK XXXIX skyriuje. Nutartys dėl teismo leidimų išdavimo apeliacine tvarka neskundžiamos ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 582 str. 6 d.). CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo ir kitais civiliniame proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas būtų skundžiama atskiruoju skundu. Be to, antstolis turi teisę apžiūrėti kitas patalpas be skolininko sutikimo (CPK 615 str. 1 d.). Taigi, teismo nutartis, kuria leista įeiti į skolininko negyvenamąsias patalpas, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei vykdomosios bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1 p., 2 p.).
Kadangi atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal skolininko V. B. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 336 straipsniu ir 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal skolininko V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties nutraukti.