Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo antstolio R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. G., R. A., AB DNB bankui dėl leidimo įeiti į skolininkei priklausančias patalpas išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno aplinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patenkino antstolio pareiškimą ir leido antstoliui R. S. ar/ir jo įgaliotam padėjėjui, su paskirtos turto vertintojos UAB „OBER – HAUS“ atstovu, išieškotojo AB DNB bankas atstovu patekti į R. A. priklausantį turtą, t.y. 0,0678 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 273,46 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu kiti statiniai (inžinerinius) - kiemo statinius (tvora, kiemo aikštelė, cisterna, 1/2 dalis šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, užstatytas plotas 18,00 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), leidžiant patekti ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais.

2014 m. spalio 14 d. gavus suinteresuotojo asmens R. A. atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, 2014 m. spalio 15 d. nutartimi skundas buvo patenkintas ir nutartis panaikinta.

Teismui iš naujo nagrinėjant antstolio pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininkei priklausančias patalpas, suinteresuotasis asmuo skolininkė R. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau ji savo argumentus išdėstė atskirajame skunde.

Pareiškėjas bei suinteresuotieji asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 37, CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolis vykdo Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15779-285/2012 dėl 898.665,64 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. G., parduodant R. A. turtą išieškotojo AB DNB banko naudai. Antstolio 2013 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu paskirta ekspertizė skolininkei priklausančio turto – esančio (duomenys neskelbtini) – vertei nustatyti.

Vertinimo procedūros yra griežtai reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 31 punkte numatyta, jog vertintojas vertindamas turtą privalo įsitikinti, jog vertinamas turtas egzistuoja, apžiūrėdamas vertinamą turtą bei jį nufotografuodamas ir (ar) nufilmuodamas. Vertintojas, atlikęs apžiūrą, privalo surašyti prie vertinimo ataskaitos pridedamą nustatytos formos apžiūros aktą. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 41 punktą vertintojui reglamentuota pareiga atsisakyti vertinti turtą, jei jam nesudarytos sąlygos apžiūrėti vertinamą turtą. Vienintelės išimtys, kuomet nėra privalomas turto apžiūros aktas, yra numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikos 44 punkte (retrospektyvinis vertinimas), t. y., jeigu neįmanoma atlikti objekto apžiūros, nes objektas yra sunaikintas arba jo savininkui (valdytojui) arba užsakovui nėra žinoma objekto buvimo vieta (atliekant kilnojamojo turto vertinimą), arba objekto apžiūros dieną jo fizinės charakteristikos yra pasikeitusios ir neatspindi buvusios faktinės objekto būklės vertinimo dieną (praeityje). Taigi, siekiant teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai įvertinti turtą, turto vertintojas privalo patekti į skolininkų patalpas.

Pastaroji aplinkybė leidžia kaip nepagrįstą vertinti suinteresuotojo asmens atskirajame skunde nurodytą argumentą, kad tik antstolis turi teisę apžiūrėti jų patalpas. CPK 615 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Pagal šio straipsnio 4 dalį, tuo atveju, kai antstolį, turintį leidimą įeiti į skolininkui priklausančias patalpas, atsisakoma į jas įleisti, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog patalpos vertės nustatymui kartu su antstoliu į gyvenamąsias patalpas turi teisę patekti ir paskirtasis turto vertintojas.

Suinteresuotojo asmens R. A. argumentai, kad antstolis nesikreipė į skolininkę ir neragino leisti įeiti į jiems priklausančias patalpas, vertintini kaip negalintys turėti įtakos pareiškimo pagrįstumui. Iš vykdomosios bylos Nr. 0070/13/00500 duomenų matyti, kad turto vertintojos atstovas, vykdydamas 2013 m. rugpjūčio 29 d. antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skolininkės turto – esančio (duomenys neskelbtini)– vertei nustatyti, buvo susisiekęs su skolininkės įgaliotu asmeniu L. B., tačiau patekimas į patalpas buvo nuolatos atidedamas ir atlikti turto apžiūrą nepavyko. Tai rodo, kad skolininkė nenori bendradarbiauti tam, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir operatyviau įvykdytas, o siekia vilkinti vykdymo procesą. Be to, pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą, skolininkė R. A. privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, todėl ji pati galėjo kreiptis į antstolį ir susitarti dėl patalpų apžiūros laiko, juo labiau, kad nuo antstolio patvarkymo priėmimo praėjo daugiau nei metai. Akcentuotina ir tai, jog iš suinteresuotųjų asmenų pozicijos nėra aišku, kaip prašomu išduoti leidimu yra pažeidžiami jų interesai. Jeigu kliūtimi leidimui išduoti laikomas tik pats faktas, jog suinteresuotieji asmenys nebuvo raginami įsileisti vertintoją geruoju, žinodami apie būtinybę atlikti ekspertizę, apie tai, jog atitinkamas leidimas yra išduotas, suinteresuotieji asmenys, vykdydami bendradarbiavimo pareigą, gali susitarti su antstoliu dėl turto apžiūros tvarkos. Leidimo išdavimas teužtikrina, jog suinteresuotieji asmenys negalės kliudyti antstoliui vykdyti jo funkcijas. Iš kitos pusės, leidimo turėjimas nesuteikia antstoliui teisės savivaliauti, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Nurodytos aplinkybės leidžia suinteresuotojo asmens poziciją vertinti kaip formalią, patvirtina, kad turto vertintojos atstovui nesusitarus su skolininke dėl vertinamo turto apžiūros, antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl nutarties dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas priėmimo.

Turto vertės nustatymas pagal teisės aktų reikalavimus svarbus teisingai įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą, nuo to priklauso sėkminga varžytynių eiga, tačiau suinteresuotajam asmeniui skolininkei R. A. nesudarius galimybių antstolio patvarkymu paskirtos turto vertintojos atstovui apžiūrėti ir įvertinti skolininkės turtą, antstolio pareiškimas leisti įeiti į skolininkės patalpą tenkintinas (CPK 615 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Leisti antstoliui R. S. ar/ir jo įgaliotam padėjėjui, su paskirtos turto vertintojos UAB „OBER – HAUS“ atstovu, išieškotojo AB DNB bankas į.k. 112029270 atstovu patekti į R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t.y. 0,0678 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 273,46 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu kiti statiniai (inžinerinius) - kiemo statinius (tvora, kiemo aikštelė, cisterna, 1/2 dalis šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, užstatytas plotas 18,00 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), leidžiant patekti ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.