Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-307-368/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-16
Bylos Nr.: e2A-307-368/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04678-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: I. R., R. R.
Atsakovas: V. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-307-368/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04678-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.6.2; 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. R. ir R. R. ieškinį atsakovei V. Š. dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisių pažeidimus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė:1) įpareigoti atsakovę V. Š. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti/perkelti ne mažesniu nei 1 metro atstumu nuo ieškovų I. R. ir R. R. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) ribos atsakovei priklausančią ir atsakovės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) augančią gyvatvorę; 2) įpareigoti atsakovę V. Š. nuolat prižiūrėti jai priklausančią gyvatvorę, esančią adresu (duomenys neskelbtini)(žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir augančią šalia ieškovams I. R. ir R. R. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pietrytinės sklypo ribos, atliekant gyvatvorės šoninių šakų iš ieškovų žemės sklypo pusės genėjimo darbus ir formuojant gyvatvorės aukštį ne didesnį, nei 1,3 metrai, aukštį matuojant nuo ieškovų žemės sklypo paviršiaus; įpareigoti atsakovę nepalikti ieškovų žemės sklype nugenėtų šakų ir atliekant gyvatvorės priežiūrą nesinaudoti ieškovų žemės sklypu; nustatyti, jog atsakovei šių darbų neatlikus, ieškovai turi teisę savo lėšomis pasitelkus trečiuosius asmenis tuos darbus atlikti ir reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovams 2017 m. balandžio 10 d. įsigijus žemės sklypą, ties jų ir atsakovės V. Š. sklypų riba jau augo atsakovės pasodinta ir jai priklausanti gyvatvorė, kuri auga ir iki šiol. Gyvatvorė galėjo būti pasodinta apie 1998 metus. Ieškovai visą žemės sklypo plotą (išskyrus užstatytą pastatais, statiniais ir nedidelį gėlynu) naudoja daržovių, uogų, vaisių auginimui, tačiau dėl esamos gyvatvorės vietos, tankumo, aukščio krenta didelis šešėlis į ieškovų sklypą, dėl to šešėlio vietoje veisiasi šliužai, blogiau dera derlius daug ilgiau, nei kitoje sklypo dalyje, laikosi įšalas, nėra galimybės sėti, ruošti dirvą augalams, auga samanos. Kai gyvatvorė būna genima, tai ieškovų augalai iš dalies būna ištrypti, nesurenkamos visos nugenėtos gyvatvorės dalys, kurios trukdo augalams augti, gadina estetinį ieškovų sklypo vaizdą.

3. Atsakovė V. Š. priešieškiniu prašė: 1) ieškovų ieškinį atmesti; 2) įpareigoti ieškovus I. R. ir R. R., gyvenančius (duomenys neskelbtini), nekliudyti atsakovei ar kitiems jos pasitelktiems asmenims naudotis jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, esančia už Šiaurės rytinėje sklypo dalyje esančios gyvatvorės, iki minėto sklypo bei ieškovams priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos.

4. Ieškovams I. R. ir R. R. pateikus patikslintą 2022 m. gruodžio 15 d. ieškinį, atsakovė V. Š. pateikė pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo, prašydama ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas Nurodė, kad ieškovams atsisakius alternatyvaus pradinio ieškinio reikalavimo, priešieškinio pateikimas neteko prasmės.

5. Nurodė, kad gyvatvorė atsakovei priklausančiame sklype buvo pasodinta maždaug 1994-1997 metais. Nuo ieškovams ir atsakovei priklausančių sklypų ribos gyvatvorė jos pradžioje yra nutolusi apie 42 cm., kitame gyvatvorės gale – 40 cm. Gyvatvorė atsakovei priklausančiame, tvarkingai puoselėjamame žemės sklype sukuria gražų estetinį vaizdą, taip pat vizualiai atsakovės sklypą atriboja nuo ieškovų žemės sklypo. Gyvatvorė nuolat prižiūrima iki tol, kol greta esantį sklypą įsigijo ieškovai, kurie pradėjo konfliktuoti. Kitoje gyvatvorės pusėje yra iki maždaug 40 cm pločio atsakovams priklausančios žemės ruožas, kuriame atsakovė turi teisę vaikščioti, tačiau ieškovai to daryti neleidžia. Gyvatvorės sodinimo metu nebuvo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos reglamentavimo ir teisės normų analogija negali būti taikoma. Į šiaurinę sklypo dalį tarp 315 ir 45 laipsnių patenka tik 7,16 metro gyvatvorės, todėl ši gyvatvorės dalis gali augti iki 1,30 m, o likusi – iki 2,00 m aukščio. Apsimestinis, dirbtinai pačių sukurtas ieškovų tariamai pažeistas interesas negali būti ginamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 vasario 15 d. sprendimu teismas priėmė ieškovų I. R. ir R. R. atsisakymą nuo ieškinio dalies, kuria buvo prašoma įpareigoti atsakovę V. Š. nuolat prižiūrėti jai priklausančią gyvatvorę, esančią adresu (duomenys neskelbtini)(žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir augančią šalia ieškovams I. R. ir R. R. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pietrytinės sklypo ribos, atliekant gyvatvorės šoninių šakų iš ieškovų žemės sklypo pusės genėjimo darbus ir formuojant gyvatvorės aukštį ne didesnį, nei 1,3 metrai, aukštį matuojant nuo ieškovų žemės sklypo paviršiaus; įpareigoti atsakovę nepalikti ieškovų žemės sklype nugenėtų šakų ir atliekant gyvatvorės priežiūrą nesinaudoti ieškovų žemės sklypu. Nustatė, jog atsakovei šių darbų neatlikus, ieškovai turi teisę savo lėšomis pasitelkus trečiuosius asmenis tuos darbus atlikti ir reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo. Nutraukė civilinės bylos Nr. e2-214-1042/2023 dalį dėl minėtų ieškinio reikalavimų; Priėmė atsakovės V. Š. atsisakymą nuo priešieškinio ir nutraukė civilinės bylos Nr. e2-214-1042/2023 dalį dėl priešieškinio reikalavimų. Kitą ieškovų ieškinio dalį atmetė. Grąžino atsakovei V. Š. 75,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Priteisė atsakovei V. Š. iš ieškovų I. R. ir R. R. po 12,50 Eur žyminio mokesčio, po 66,50 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, po 40,00 Eur matininko paslaugų išlaidų ir po 400,00 Eur advokatės pagalbos išlaidų.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad liudytoja palaiko draugiškus ryšius su ją apklausti prašiusiais ieškovais ir patvirtino, kad bendravo su ieškove prieš posėdį, bei, įvertinęs tai, jog liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti esminių bylos aplinkybių, sprendė, kad nėra pagrindo byloje remtis liudytojos parodymais.

8. Teismas įvertinęs, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintos Respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (toliau – RSN 151-92) reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą, statymą ir įrengimą bei šio įsakymo 2.4 punktas reglamentavo vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų ribų, ir atsižvelgęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės žemės sklypas buvo sodybinės paskirties, bei tai, kad atsakovės gyvatvorę sudaro ne vaismedžiai ir vaiskrūmiai, paprastojo ir žvilgančiojo kaulenio krūmai, bei tai, kad pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios teisės normos, padarė išvadą, kad minėtos RNS151-92 normos šiuo atveju netaikytinos. Teismas taip pat pažymėjo, kad Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems želdiniams. Taip pat teismas vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019, palikta galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, padaryta išvada, kad Taisyklės nustatė privalomus reikalavimus privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose esančių gyvatvorei tik nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai įsigaliojo taisyklių nauja redakcija.

9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės gyvatvorės sodinimo metu (1994–1998 m.) nebuvo teisinio reglamentavimo dėl privačiame sklype formuojamų gyvatvorių atstumo iki kaimyninio sklypo ribos, todėl nėra pagrindo remtis ieškovų nurodytomis ar vėliau įsigaliojusiomis teisės normomis. Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog atsakovė pažeidė teisinį reglamentavimą dėl gyvatvorės atstumo iki ieškovų sklypo ir gyvatvorės priežiūros, sprendė, kad ieškovai neįrodė antros privalomos negatorinio ieškinio sąlygos dėl jų teisių pažeidimo.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovų tikslas, jog būtų sumažintas gyvatvorės aukštis ir gyvatvorė būtų tinkamai nugenėta šiuo metu pasiektas. Ieškovų sklype esantys daiktai (gyvenamasis namas, šiltnamis, aukštaūgiai medžiai) meta šešėlį ant žemės sklypo ir tai taip pat turi įtakos augalų augimui ir derliui. Teismas vertindamas, ar mažesnėmis priemonėmis galima pasiekti ieškovų interesų apgynimo, sprendė, kad ieškovų siekiai tinkamai naudotis visu savo sklypu gali būti pasiekti šalims tarpusavyje bendradarbiaujant.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovai I. R. ir R. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-214- 1042/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti; iš atsakovės ieškovų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad RSN 151-92 2.4 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos, nes reglamentavo tik vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų sklypų, taip pat, kad atsakovės žemės sklypas nebuvo sodybinės paskirties.

11.2. Atsakovės gyvatvorės sodinimo laiku atsakovei priklausė žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju namu, todėl RSN 151-92 teisės akto prasme šių atsakovės nekilnojamųjų daiktų visuma atitiko sodybos apibrėžtį (1.2 punktas).

11.3. Teismas nepagrįstai priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi kaip teismo precedentu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K- 3-101-248/2020, nes nagrinėjamoje byloje esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, netapačios ir iš esmės net nepanašios, kurioje buvo sukurtas precedentas.

11.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo paisyti jau įtvirtintų precedentų bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atstumą nuo gretimo sklypo, kuriuo gali būti sodinami medžiai, krūmai aiškinimo ir taikymo. Teismas nepagrįstai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių augalų atstumą nuo gretimo sklypo, kuriuo gali būti sodinami augalai (medžiai) aiškinimo ir taikymo, dėl RSN 151-92 taikymo, nes medžiai pasodinti RSN 151 - 92 galiojimo laikotarpiu.

11.5. Ieškovams priklauso tik 0,0538 ha ploto žemės sklypas. Ginčo gyvatvorę sudarantys krūmai (paprastojo ligustro ir žvilgančiojo kaulenio) pasodinti RSN 151-92 galiojimo laikotarpiu. Gyvatvorę sudarantys krūmai pasodinti žymiai mažesniu, nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos (30-40 cm atstumu nuo sklypų ribos (atstumas nuo krūmų šaknų iki sklypų ribos), atstumas nuo gyvatvorės šoninių šakų iki sklypų ribos 10-15 cm). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-408-544/2019 konstatuota, kad krūmas ir alyva, pasodinti RSN 151-92 galiojimo laiku atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau netinkamu atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos, neabejotinai pažeidė minėtų norminių aktų nuostatas ir ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teises ir teisėtus interesus.

11.6. Gyvatvorės sodinimo laiku tvorai buvo keliamas didesnis nei 50 procentų viso tvoros ploto kiaurymių reikalavimas, o suaugusi atsakovės gyvatvorė vegetacijos laikotarpiu neturi jokių kiaurymių. Todėl atsakovė, sodindama gyvatvorę šiaurės vakarų pusėje, vadovaudamasi RSN 151-92 2.7. punktu, ir žinodama suaugusios gyvatvorės tankumą (nėra jokių kiaurymių), turėjo ir galėjo numatyti neigiamas žalingas pasekmes kaimyninio sklypo savininkei (tuo metu Ž.). Atsakovė neturėdama notariškai patvirtinto kaimyninio žemės sklypo savininkės sutikimo, jau tada pažeidė pastarosios teises ir teisėtus interesus, prisiėmė galimą riziką ateityje, t. y. pašalinti pažeidimu daromą žalą, nepatogumus kaimyninio sklypo savininkei. Nors tvora yra statinys, o krūmai-augalai, tačiau kiek tai susiję su tvoros, gyvatvorės kiaurymių plotu, taikytina RSN 151-92 2.7. punktas, kaip įstatymo analogija (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendimas yra neteisėtas, nes teismas netaikė RSN 151 - 92 2.4 punkto ir 2.7. punkto ir nepagrįstai nekonstatavo šių teismo normų pažeidimo.

11.7. Teismas priėmė ieškovų apteiktus įrodymus, tačiau jų nevertino ieškovų teisių pažeidimo aspektu, todėl teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai susiaurino antrąją įrodinėtiną ir tirtiną negatorinio ieškinio sąlygą (ieškovų teisių pažeidimą), ją išimtinai susiedamas tik su aplinkybe, kad nebuvo pažeistas teisinis reglamentavimas dėl gyvatvorės atstumo iki sklypo, nors teismas privalėjo tirti ir vertinti ieškovų byloje nurodytą teisių pažeidimo faktą.

11.8. Ieškovai savo teisių pažeidimą įrodinėjo aplinkybe, jog atsakovės gyvatvorės šoninių šakų genėjimo darbų atlikimui iš ieškovų pusės būtina naudotis ieškovų sklypu, o atsakovė teigė, kad naudotis ieškovų žemės sklypu nėra poreikio. Šių prieštaravimų pašalinimo tikslu ieškovai teikė teismui prašymą skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį, tačiau teismas prašymo netenkino, todėl pažeidė nurodytas proceso teisės normas ir prieštaravimų byloje nepašalino. Prieštaravimų pašalinimui, išvažiuojamasis teismo posėdis turėtų būti skirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

11.9. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja B. Ž. palaiko draugiškus ryšius su ieškovais, jog prieš teismo posėdį su ieškove bendravo, o su atsakove tokių santykių nepalaiko, nepagrįstai sprendė liudytojos parodymais nesiremti. Teismų praktikoje vien kaimyniškų draugiškų santykių palaikymas su viena iš bylos šalių, nėra pagrindas nesivadovauti liudytojo parodymais, juolab, kad liudytoja patvirtino, jog su kita bylos šalimi nėra piktuoju. Teismas tik deklaratyviai nurodė, jog liudytoja negalėjo nurodyti esminių bylos aplinkybių. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes atsakovės gyvatvorė ir jos priežiūra turi neigiamą poveikį ne tik ieškovų, bet ir liudytojos B. Ž. žemės sklypui, ten augantiems augalams.

11.10. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovų teisės yra pakankamai apgintos, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, atsakovės gyvatvorė prižiūrima tinkamai. Teismas visiškai nevertino, kad tinkamai gyvatvorės priežiūrai (genėjimui, nugenėtų šakų, lapų surinkimui) iš ieškovų žemės sklypo pusės reikalingas priėjimas, kurio atsakovė visiškai neturi (atstumas nuo sklypų ribos iki krūmų kamienų 30-40 cm, o iki šoninių šakų 1015 cm) ir visada genint gyvatvorę yra naudojamasi ieškovų sklypu prieš ieškovų valią. Gyvatvorė augdama arti sklypų ribos meta didesnį šešėlį, pavasarį didesnėje ieškovų sklypo dalyje dėl to ilgiau laikosi įšalas, augalų vegetacijos laiku į ieškovų sklypą krenta didesnio ploto šešėlis, auga samanos, kas neigiamai veikia augalų augimą.

11.11. Teismas įrodymų tyrimų metu nesiaiškinęs ieškovų gyvenamojo namo, šiltnamio, aukštaūgių medžių buvimo vietos ieškovų žemės sklype, nenustatęs šių daiktų vietos ginčo gyvatvorės atžvilgiu, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovų žemės sklype esantys daiktai (gyvenamasis namas, šiltnamis, aukštaūgiai medžiai) meta šešėlį ant žemės sklypo ir tai taip pat turi įtakos augalų augimui ir derliui. Stiklinio šiltnamio šešėlio, darančio neigiamą įtaką augalų augimui, kritimo atveju, augalų augimas pačiame šiltnamyje būtų neįmanomas, o trijų vaismedžių, turinčių kamieną ir aukštai susiformavusį vainiką su akivaizdžiomis kiaurymėmis (lapiją) augimas, daro (jei daro) nesulyginamai mažesnę neigiamą įtaką augalų augimui, nei tankiai suaugusi be kiaurymių 23,73 m ilgio ir apie mažiausiai (kai būna tinkamai nugenėta) 1 m pločio gyvatvorė. Dėl tęstinio ieškovų teisių pažeidimo (ieškovų nuosavybės teisės naudojantis jų sklypu ir mindžiojant augalus ir aukščiau nurodytų aplinkybių, taip pat dėl gyvatvorės esamo atstumo), mažesnėmis priemonėmis pasiekti ieškovų interesų gynimo nėra įmanoma.

11.12. Teismas skundžiamame sprendime vertinęs, ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieškovų interesų apgynimo, netiesiogiai konstatavo ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Teismo sprendimas yra dviprasmiškas, neaiškus, nemotyvuotas ir neįtikinamas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. Š. prašė apeliantų I. R. ir R. R. apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-214-1042/2023 palikti nepakeistą; atsakovei I. R. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Apeliantai skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: 1) pasodindama ginčo gyvatvorę nesilaikė teisės aktų reikalavimų; 2) dėl nuo gyvatvorės krentančių lapų ieškovams (apeliantams) perkeliama žemės sklypo tvarkymo, priežiūros našta. Ieškovai skunde neteisingai nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai teigė, kad nagrinėjamu atveju gyvatvorės sodinimui yra taikomos RSN 151-92. Ieškovai patikslintame ieškinyje sutiko, kad RSN 151-92 nereglamentuoja gyvatvorės sodinimo atstumo nuo sklypo ribos, tačiau prašė taikyti šio įstatymo analogiją. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovai nekėlė klausimo dėl nuo gyvatvorės krentančių lapų. Kaip esminę problemą ieškovai akcentavo tik nuo gyvatvorės krentantį šešėlį, dėl ko negali kokybiškai augti daržovės.

12.2. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė gyvatvorę pradėjo tinkamai prižiūrėti tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus, paneigia pačios ieškovės nurodyta aplinkybė, jog iki ieškinio gavimo, t. y. 2022 m. liepos mėnesį ieškovė buvo iškvietusi policiją dėl to, kad atsakovės sutuoktinis karpė gyvatvorę iš ieškovų sklypo pusės, bei atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas vaizdo įrašas.

12.3. Apeliantai apeliaciniame skunde nutyli kad gyvatvorės sodinimo metu (1994-1997 metais) sklypas buvo didesnis. Gyvatvorės sodinimo metu tuometinės savininkės B. Ž. sklypas apėmė dabartinius (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) sklypus ir sudarė vientisą sklypą. Dabartinis (duomenys neskelbtini) sklypo plotas, kuris buvo parduotas ieškovams, anksčiau buvo neužstatytas. Ieškovai šiame sklype tik 2019 m. pasistatė beveik visą sklypo plotą užimantį gyvenamąjį namą. Ieškovai pirkdami žemės sklypą didmiestyje, projektuodami kone visą sklypą užimantį namą, aplink jį klodami trinkeles, turėjo ir galėjo įvertinti, kad jų daržininkystės galimybės nebus beribės.

12.4. Apeliantai klaidingai teigia, kad atsakovė, nebuvo sąžininga, prieš maždaug 30 metų gyvatvorę sodindama šiaurės vakaru pusėje, ir netaikiusi sau RSN 151-92 nustatytų reikalavimų analogijos. Į šiaurės vakarų pusę patenka tik mažiau nei trečdalis (t. y. tik 7,16 metro iš 23,73 metro) visos gyvatvorės. Atkarpoje, kuri yra ties 7,16 metrų gyvatvore, apeliantai daržo neturi: šioje apeliantų sklypo atkarpoje yra, kaip patys apeliantai skunde nurodo 3,8 metrų pločio sklypo ruožas, įsiterpęs tarp sklypų su atsakove ribos ir tarp pačių apeliantų gyvenamojo namo (maždaug metro pločio ruožas dar yra uždengtas trinkelėmis palei apeliantų gyvenamąjį namą). Tame 2,71 m pločio ruože (atmetus trinkelių užimamą plotą) apeliantai veisia sodą, kuriame auga 3 apytiksliai 5 metrų aukščio medžiai (dvi trešnės ir graikinis riešutas). Nors 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovė I. R. įrodinėjo, kad ten, po medžiais, augina salotas, braškes ir kalendras, tačiau byloje esanti atsakovės atstovės į bylą pateikta šešėlio įtakos ieškovų interesams analizė patvirtina, kad daug didesnį poveikį augmenijai daro būtent pačių ieškovų sklype augančių medžių metamas šešėlis ir kad kokybiška daržininkystė pagal pačių ieškovų į bylą pateiktą mokslininkės rekomendaciją, šioje vietoje net neįmanoma. Apeliantų daržas faktiškai yra tik vieno metro pločio ruožas, įsiterpęs tarp sklypų ribos ir ieškovų šiltnamio (kuris, kaip patvirtino 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje ieškovė, yra maždaug 5 metrai.

12.5. Likusioje dalyje (daugiau, nei du trečdaliai gyvatvorės, kuri eina lygiagrečiai su ieškovų šiltnamiu) gyvatvorė yra palaikoma netgi 50 cm žemesnė, nei reikalaujame dabartiniame reglamentavime (leidžiamas 2 m aukštis, o faktiškai yra 1,50 m aukščio). Atsižvelgus dabartinį faktinį gyvatvorės aukštį bei atlikus šešėlio ilgio analizę ir nustačius, koks būtų šešėlio ilgis, jei gyvatvorė būtų nutolusi vieno metro atstumu, bet būtų palaikoma maksimalaus leidžiamo aukščio, tai ant ieškovų sklypo metamas šešėlis nepasikeistų: ir vienu ir kitu atveju jis dengtų beveik analogiško ploto ieškovams priklausančio žemės sklypo ruožą. Todėl į ieškovų sklypo pusę krentantis šešėlis yra neišvengiamas ir įstatymu neuždraustas, gamtos (fizikinis) reiškinys, todėl šis reiškinys negali būti vertinamas kaip neteisėtas apeliantų interesų suvaržymas ar pažeidimas.

12.6. Apeliantai skunde melagingai nurodo, kad atstumas nuo gyvatvorės iki sklypų ribos – 15 cm. 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu I. R. patvirtino, kad nuo bortelio, kuris nežymi sklypo ribos ir yra Š. pusėje, vietomis yra 10-15 cm atstumas, kad pats bortelis (atraminė sienutė) yra mažiausiai 15 cm. Pati I. R. patvirtino, kad minimalus atstumas nuo gyvatvorės iki sklypo ribos yra 25 cm (15 cm nuo sklypo ribos iki bortelio plius 15 cm bortelis). Panašias aplinkybes konstatavo antstolis R. K., fiksuodamas profesionalaus matininko atliktus matavimus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodydamas, kad tarpas tarp gyvatvorės iki sklypo ribos yra 30-42 cm, todėl galima apeiti gyvatvorę nepatenkant į sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją. Esant įrodymams dėl atstumo nuo gyvatvorės iki sklypo ribos, teismas pagrįstai neskyrė išvažiuojamojo teismo posėdžio ir nėra pagrindo skirti išvažiuojamąjį posėdį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Byloje esant abiejų šalių sutarimui, kad mažiausias atstumas už gyvatvorės (apeliantų pusėje), kuriuo gali vaikščioti atsakovė, yra 25 cm, tų pačių aplinkybių nustatinėti išvažiuojamojo posėdžio metu nėra procesiškai tikslinga.

12.7. Apeliantai klaidingai interpretuoja liudytojos B. Ž. paaiškinimus apie santykius su atsakovais kaip teigiamus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino liudytojos parodymų kaip objektyvių, nes ji nenurodė jokių bylai esminių aplinkybių, be to jos iš paaiškinimų buvo jaučiamas ieškovų palaikymas ir paaiškinimai buvo nenuoseklūs.

12.8. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos RSN 151-92 normos kaip analogija, kadangi šis teisės aktas nustatė tik vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumų ribojimus. Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų (CK 1.8. straipsnio 3 dalis). Gyvatvorės sodinimo metu gyvatvorės sodinimo atstumas nebuvo reglamentuojamas teisės aktais. Gyvatvorių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos reglamentavimas atsirado tik 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui patvirtinus Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kuriame buvo nustatytas ne mažesnis, nei 1 metro atstumas. Teisės aktai, taip pat reglamentuojantys ir atstumų nuo kaimyninio sklypo reikalavimus, atgaline tvarka negalioja (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

12.9. Ieškovai nepasinaudoję CK 4.42 straipsnyje numatyta priemone, ieškiniu reikalavo neproporcingos priemonės – atsakovei priklausančios, daugybę metų puoselėjamos nuosavybės sunaikinimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, motyvuodamas tuo, kad tokia gynybos priemonė būtų perteklinė.

12.10. Apeliantų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-27- 611/2016 faktinės aplinkybės nėra tapačios ir panašios į analizuojamas šioje byloje. Minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl užaugusių stambių medžių, o nagrinėjamoje byloje dėl krūmų, kurie yra mažesni už vaismedžius ir net už kai kuriuos vaiskrūmius. Be to, šioje byloje analizuojamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi ir tuo, kad pačių ieškovų sklype palei atsakovės gyvatvorę auga maždaug 5 metrų aukščio vaismedžiai ir riešutmedis.

12.11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktika, kuri savo teisine problematika buvo labiau panaši į šios bylos (Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019). Šioje byloje ieškovas rėmėsi analogiškais argumentais dėl deklaruojamo teisių pažeidimo – metamo šešėlio.

12.12. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas skundžiamame sprendime vertino ir analizavo ieškovų nurodytas aplinkybes tiek dėl metamo šešėlio, tiek dėl tariamos gyvatvorės nepriežiūros.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams I. R. ir R. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0.0538 ha žemės sklypas (nuo 2017 m. balandžio 10 d.) su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. Š. nuo 1997 m. gruodžio 1 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu minėtu žemės sklypu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvatvorė, kurią sudaro paprastojo ir žvilgančio kaulenio krūmai, atsakovei priklausančiame sklype buvo pasodinta apie 1994–1998 metus.

15. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. liepos 22 d. raštu „Dėl gyvatvorės ir lazdyno“ išnagrinėjęs pareiškėjos I. R. prašymą dėl augančios gyvatvorės nurodė, kad Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo Taisyklių (patvirtintų 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymų), reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems želdiniams. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjos I. R. skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. liepos 22 d. rašto „Dėl gyvatvorės ir lazdyno“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija teisingai konstatavo, jog pareiškėjos kaimynai nepažeidė želdinių (gyvatvorės) pasodinimo atstumų bei reikalavimų dėl priežiūros užtikrinimo (genėjimo, formavimo).

Dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovai negatoriniu patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę kaip besiribojančio žemės sklypo savininkę panaikinti/perkelti ne mažesniu nei 1 metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos atsakovės žemės sklype augančią apie 1994–1998 metus pasodintą gyvatvorę, kurią sudaro paprastojo ir žvilgančio kaulenio krūmai.

17. Atsakovė savo veiksmų teisėtumą argumentavo tuo, kad gyvatvorės sodinimo metu nebuvo teisės akto nustatančio gyvatvorės sodinimo atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo. Ieškovai savo reikalavimą grindė 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintomis RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kurios reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą, statymą ir įrengimą bei 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklėmis.

18. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad minėtų Taisyklių reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems želdiniams, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių Taisyklių galiojimo ir taikymo nepasisako.

19. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 buvo patvirtintos respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kurios reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą, statymą ir įrengimą, buvo privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su išvardyta veikla (RSN 151-92 1.1 punktas). Minėtos normos galiojo iki 2004 m. kovo 5 d.

20. RSN 151-92 2.4 punkte buvo įtvirtinta, kad vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; vyšnios, slyvos – 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – 1 metras. Minėtoje teisės normoje yra reglamentuotas vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninio žemės sklypo. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvatvorę sudaro paprastojo ir žvilgančio kaulenio krūmai, kurie nėra priskiriami vaiskrūmiams, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju RSN 151-92 2.4 punkto nuostato nėra taikomos šios teisės normos galiojimo metu pasodintai gyvatvorei.

21. Pažymėtina, kad 2005 metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. Įsakymas Nr. D1-128 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo pakeitimo ir 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 276 „Dėl Respublikinio statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 taikymo“ pakeitimo. Minėtas poįstatyminis teisės aktas numatė įpareigojimą, jog „kaimyninių sklypų ribų krūmų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi būti ne mažesni kaip 1 metras“ (LR Aplinkos ministro 2004 03 23 Įsakymo Nr. D1-128 5.1 punktas).

22. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teisės akto taikymo taip pat turi būti atsižvelgiama į juo reguliuojamų santykių pobūdį. Gyvatvorės priežiūra ir formavimas nėra vienkartinis veiksmas, ji turi būti vykdoma nuolat (periodiškai), yra tęstinio pobūdžio. Todėl, įsigaliojus teisės aktų reikalavimams dėl gyvatvorės, augančios prie kaimyninio žemės sklypo ribos, aukščio ribojimo, sklypo savininkas turi šių reikalavimų laikytis, tačiau gyvatvorės sodinimas nėra tęstinis veiksmas, todėl vertinant, ar gyvatvorė yra pasodinta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, vertinami gyvatvorės sodinimo metu galioję teisės aktai.

25. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad ginčo gyvatvorės metu nebuvo teisės aktais nustatyti gyvatvorės sodinimo nuo kaimyninio žemės sklypo atstumai, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantai neįrodė, jog atsakovė sodindama ginčo gyvatvorę nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Dėl (ne)taikyto precendento

26. Apeliantai skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių augalų atstumą nuo gretimo sklypo, kuriuo gali būti sodinami augalai (medžiai) aiškinimo ir taikymo, dėl RSN 151-92 taikymo, nes medžiai pasodinti RSN 151 - 92 galiojimo laikotarpiu, tačiau nepagrįstai vadovavosi kaip teismo precedentu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K- 3-101-248/2020.

27. Minėtoje apeliantų nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016 buvo sprendžiama dėl RSN 151-92 2.4 punkto normų taikymo sodinamiems naujiems stambiems medžiams (eglėms) nuo gretimo žemės sklypo ribų po RSN 151-92 įsigaliojimo (nuo 1993 m. vasario 1 d.). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje įvertinęs situacija, kad kitokių medžių, nei stambių vaismedžių, įskaitant miško medžius, kurie gali užaugti gerokai aukštesni ir platesni nei stambūs vaismedžiai, sodinimo nuo kaimyninio sklypo ribos atstumas nėra nustatytas, pasisakė, kad siekiant užpildyti minėtą teisinio reguliavimo spragą, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo analogija, RSN 151-92 2.4 punkto norma dėl stambių vaismedžių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip reguliuojančia panašaus pobūdžio teisinius santykius, taikytina ir kitokiems stambiems medžiams, užaugantiems tokio paties dydžio kaip stambūs vaismedžiai ir stambesniems.

28. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl gyvatvorės, susidedančios iš paprastojo ir žvilgančio kaulenio krūmų, pasodinimo, galiojant RSN 151-92 nuostatoms, atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, kai tuo tarpu minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl stambių medžių pasodinimo, atstumo galiojant RSN 151-92 nuostatoms, nuo kaimyninio sklypo ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu kasacinio teismo nagrinėtoje byloje aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo kaip precedentu civiline byla Nr. 3K-3-27-611/2016.

29. Taip pat apeliantės skunde nurodytoje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-408-544/2019 buvo sprendžiama, ar alyvos krūmas augantis ties kaimyniniu žemės sklypu, kuris pasodintas RSN 151-92 galiojimo laiku, ir yra aukštesni nei dauguma vaiskrūmių, pažeidė minėtą teisės norma, kai nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl gyvatvorės pasodinimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu minėtoje byloje nurodytos aplinkybės nėra panašios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, be to dėl minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties nėra pasisakęs kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis), todėl sprendžiant dėl apeliantų skundo nėra pagrindo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-408-544/2019.

30. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ginčo gyvatvorės sodinimo metu, galiojusio RSN 151-92 ir Taisyklių taikymo vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl eglių gyvatvorės pasodinimo reglamentavimo, kai gyvatvorė buvo sodinta 1998 m. Šioje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl Taisyklių taikymo privačioje žemėje pasodintai gyvatvorei iki šių Taisyklių įsigaliojimo. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl Taisyklių taikymo pasodintai ginčo gyvatvorei galiojant RSN 151-92 nuostatų galiojimo metu ir iki įsigaliojant Taisyklėms, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Taisyklių taikymo, kurios dar negaliojo ginčo gyvatvorės sodinimo metu, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020 suformuotu išaiškinimu dėl Taisyklių taikymo iki jų įsigaliojimo pasodintai gyvatvorei.

Dėl teisės analogijos taikymo

31. Apeliantei skunde teigia, kad gyvatvorės kiaurymių plotui, kaip analogija turi būti taikomas RSN 151-92 2.7 punkto nuostatos, galiojusios gyvatvorės sodinimo metu, tiek kiek reglamentuoja tvorų kiaurymių plotą.

32. RSN 151-92 2.7 punkte buvo numatyta, kad tvora tarp gretimų sodybų arba tarp sodybos ir kitų sklypų, turint rašytinį gretimų sklypų savininkų (nuomininkų) sutikimą, gali būti projektuojama statyti ant sklypų ribos, o tokio sutikimo neturint – statytojo sklype prie jo ribos. Sklypo šiaurės (šiaurės rytų, šiaurės vakarų) pusėje ši tvora turi būti ažūrinė su didesniu kaip 50% viso tvoros ploto kiaurymių plotu. Kitokios tvoros gali būti projektuojamos tik turint notariškai patvirtintą gretimų sodybų (sklypų) savininkų (nuomininkų) sutikimą, kuriame nurodytas tvoros aukštis, tipas ir vieta.

33. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Pažymėtina, kad gyvatvorė ir tvora teisniu požiūriu yra visiškai skirtingi daiktai. Gyvatvorė yra augalas, o tvora turi nekilnojamojo daikto požymių, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad RSN 151-92 2.7 punkte įtvirtinta teisės norma dėl reikalavimo tvoroms, taikytina kaip analogija sprendžiant ginčą dėl gyvatvorės (CK 1.8 straipsnio 3 dalis).

Dėl savininko teisių gynimo

35. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

36. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

37. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

38. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).\

39. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

40. Apeliantai skunde teigia, kad jų žemės sklypas yra mažas tik 0,0538 ha ploto. Ginčo gyvatvorę sudarantys krūmai (paprastojo ligustro ir žvilgančiojo kaulenio) pasodinti 30-40 cm atstumu nuo sklypų ribos (atstumas nuo krūmų šaknų iki sklypų ribos), atstumas nuo gyvatvorės šoninių šakų iki sklypų ribos 10-15 cm). Tinkamai gyvatvorės priežiūrai (genėjimui, nugenėtų šakų, lapų surinkimui) iš apeliantų žemės sklypo pusės reikalingas priėjimas, kurio atsakovė visiškai neturi (atstumas nuo sklypų ribos iki krūmų kamienų 30-40 cm, o iki šoninių šakų 1015 cm, Genint gyvatvorę yra naudojamasi apeliantų sklypu prieš jų valią. Gyvatvorė augdama arti sklypų ribos meta didesnį šešėlį, pavasarį didesnėje ieškovų sklypo dalyje dėl to ilgiau laikosi įšalas, augalų vegetacijos laiku į ieškovų sklypą krenta didesnio ploto šešėlis, auga samanos, kas neigiamai veikia augalų augimą.

41. Iš byloje esančio 2022 m. spalio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad tarpas nuo gyvatvorės iki atsakovės sklypo ribos yra 30-42 cm, todėl galima apeiti gyvatvorę nepatenkant į apeliantų sklypą. Atstumas nuo sklypo ribos iki betoninio bortelio yra 26 ir 30 cm. Ginčo gyvatvorės dalis, dėl kurios apeliantai teigi, jog yra pažeidžiamos jų teisės naudotis jiems priklausančio žemės sklypo dalimi užima 7,16 m. Kaip matyti iš Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančios gyvatvorės nužymėjimo schemos, šiaurinėje žemės sklypo dalyje yra 0,42 m tarpas tarp gyvatvorės ir atsakovės sklypo ribos. Tai gi, iš šių įrodymų nustatyta, kad iš ginčo gyvatvorė šiaurinėje pusėje nuo apeliantų žemės sklypo auga 0,42 m atstumu, todėl atsakovė turi galimybę prižiūrėti gyvatvorę nesinaudojant apeliantų žemės sklypu. Nors apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad gyvatvorė yra neprižiūrima, dėl nuo gyvatvorės krentančio šešėlio apeliantai negali auginti norimų augalų, auga samanos, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patys apeliantai atsisakė pradinio ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo prižiūrėti jai priklausančią gyvatvorę (formuojant gyvatvorės aukštį ne didesnį, nei 1,3 metrai). Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad dalyje sklypo (ant sklypo ribos) pastatė tinklinę tvorą ir toje vietoje atsakovė netrypia ieškovų augalų (2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:49:50 – 00:50:25). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija įvertinusi, kad atsakovė turi galimybę prižiūrėti gyvatvorę iš savo sklypo pusės, nesinaudojant apeliantų žemės sklypu, ir po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, gyvatvorę prižiūri tinkamai, atmestini apeliantų argumentai, jog atsakovė dėl netinkamai prižiūrimos gyvatvorės pažeidžia apeliantų teises dėl ko apeliantai negali naudotis jiems priklausančio žemes sklypo dalimi iš šiaurinės pusės.

42. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų žemės sklype šalia ginčo gyvatvorės esantis stiklinis šiltnamis ir augantys medžiai taip pat turi įtakos šešėlio kritimui ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas įrodymus netyrė ir nesiaiškino šių objektų vietos ginčo gyvatvorės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų argumentais.

43. Iš 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad apeliantė patvirtino, jog be apeliantų šiltnamio, šalia tvoros apie 2 m atstumu, auga trys apeliantams priklausantys aukštaūgiai medžiai (dvi trešnės ir graikinis riešutmedis) (teismo posėdžio garso įrašas 00:50:30 – 00:51:10), ir nuo šių medžių taip pat krenta šešėlis (teismo posėdžio garso įrašas: 00:55:55 – 00:56:20). Teisėjų kolegija įvertinusi pačios apeliantės nurodytas aplinkybes dėl apeliantų sklype esančio šiltnamio ir jame šalia gyvatvorės augančių medžių, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantų sklype esantys daiktai (gyvenamasis namas, šiltnamis, aukštaūgiai medžiai) meta šešėlį ant apeliantų žemės sklypo ir tai turi įtakos augalų augimui ir derliui.

44. Dėl apeliantų argumentų, jo jei ginčo gyvatvorė augtų nuo jų žemės sklypo 1 metro atstumu, tai dėl krentančio mažesnio šešėlio jie šiaurinėje savo žemė sklypo dalyje iš ginčo gyvatvorės pusės galėtų auginti norimus augalus, pažymėtina, kad apeliantai nepateikė į bylą įrodymų apie nuo ginčo gyvatvorės, jei ji palaikoma 1,50 m aukščio ir yra tinkamai genima, krentančio šešėlio poveikį augalams. Todėl vien tai, kad apeliantams nėra palanku, jog nuo ginčo gyvatvorės krenta šešėlis, juo labiau, kad gyvatvorė jau augo iki apeliantams įsigyjant žemės sklypą, bei nustačius, kad atsakovė gyvatvorę prižiūri tinkamai ir ją prižiūrėti galima nesinaudojant apeliantų žemės sklypu, gyvatvorė pasodinta nepažeidžiant jos sodinimo metu galiojusių teisės normų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai neįrodė antros privalomos negatorinio ieškinio sąlygos dėl jų teisių pažeidimo.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vertinęs, ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieškovų interesų apgynimo, netiesiogiai konstatavo ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šalių interesų pusiausvyros apeliantų tikslui pasiekti, vertino ar apeliantų reikalavimas perkelti (persodinti) dar 1992–1998 m. pasodintą gyvatvorę, tenkinimas nepažeistų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, tačiau teismas nepripažino, kaip teigia skunde apeliantai, kad dėl atsakovės žemės sklype augančios gyvatvorės yra pažeidžiami apeliantų teisės ir teisėti interesai.

Dėl išvažiuojamo teismo posėdžio

47. Apeliantai skunde teigia, kad prieštaravimui pašalinti, jog apeliantų vertinimu gyvatvorės šoninių šakų genėjimo darbų atlikimui iš ieškovų pusės būtina naudotis apeliantų sklypu, o atsakovė įrodinėjo priešingai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantų prašymo ir neskyrė išvažiuojamojo teismo posėdžio. Taip pat apeliantai teigė, kad prieštaravimų pašalinimui išvažiuojamasis teismo posėdis turėtų būti skirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

48. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal šalių pateiktus įrodymus, kurie yra pakankami ir patvirtina visas nustatytas faktines aplinkybes, atmeta apeliantų argumentus, jog teisingam bylos išnagrinėjimui (prieštaravimų tarp šalių įrodinėjimų aplinkybių pašalinimui) pirmosios instancijos teismas turėjo skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį.

49. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai apeliaciniame skunde neprašė organizuoti išvažiuojamojo teismo posėdžio, tik išsakė nuomonę, jog būtų tikslinga surengti išvažiuojamąjį teismo posėdį. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir byloje yra pakankamai duomenų atstumui tarp ginčo gyvatvorės ir sklypų ribos įvertinimui, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išvažiuojamasis teismo posėdis nėra tikslingas.

Dėl įrodymų vertinimo

50. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja B. Ž. palaiko draugiškus ryšius su ją apklausti prašiusiais ieškovais ir patvirtino, kad bendravo su ieškove prieš posėdį, kad liudytoja paaiškino, jog atsakovė neleido jai pro savo sklypą vesti vandentiekio ir nuotekų tinklų bei, įvertinęs, jog liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti esminių bylos aplinkybių, nesirėmė šios liudytojais paaiškinimais. Apeliantai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos B. Ž. paaiškinimais, tik deklaratyviais nurodė, kad liudytoja nenurodė esminių bylai aplinkybių.

51. Apeliacinės instancijos teismas pasiklausęs 2023 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašą (00:07:06 –00:35:42) pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad liudytoja B. Ž. nenurodė esminių bylai aplinkybių, paaiškino, kad paskutiniu metu gyvatvorės ties apeliantų sklypu nematė, reiškė nepasitenkinimą atsakove, neslėpė, kad palaiko su ieškovais draugiškus santykius.

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojos duotų paaiškinimų turinį ir padaręs išvadą, kad liudytoja nenurodė bylai esminių aplinkybių, priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo liudytojos paaiškinimais, bet rėmėsi kitais byloje esančiais duomenimis, ištyrė abiejų šalių pateiktus įrodymus, juos įvertino ir priėmė apeliantams nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, tenkinti ieškovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės baigties

54. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos.

56. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.

57. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

58. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas netenkintas, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 400 Eur (keturis šimtus eurų).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėEgidijus Mockevičius