- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- e2-214-1042/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04678-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- I. R., R. R.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. R. ir R. R. ieškinį atsakovei V. Š. dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisių pažeidimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai I. R. ir R. R. pradiniu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę V. Š. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, per 1 mėnesį joms pasibaigus, perkelti/panaikinti jai nuosavybės teise priklausančią gyvatvorę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ir augančią šalia ieškovams I. R. ir R. R. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietrytinės sklypo ribos taip, kad nesusidarytų ir nekristų į ieškovų žemės sklypą atsakovės gyvatvorės šešėlis; 2) įpareigoti atsakovę V. Š. nuolat prižiūrėti jai priklausančią gyvatvorę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ir augančią šalia ieškovams I. R. ir R. R. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietrytinės sklypo ribos, atliekant gyvatvorės šoninių šakų iš ieškovų žemės sklypo pusės genėjimo darbus ir formuojant gyvatvorės aukštį ne didesnį, nei 1,3 metrai, aukštį matuojant nuo ieškovų žemės sklypo paviršiaus. Įpareigoti atsakovę nepalikti ieškovų žemės sklype nugenėtų šakų ir atliekant gyvatvorės priežiūrą nesinaudoti ieškovų žemės sklypu. Nustatyti, jog atsakovei šių darbų neatlikus, ieškovai turi teisę savo lėšomis pasitelkus trečiuosius asmenis tuos darbus atlikti ir reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo (el. bylos apyrašo 1 failas, 1–7 l., 65–71 l.).
2. Patikslintu ieškiniu ieškovai I. R. ir R. R. prašo: 1) įpareigoti atsakovę V. Š. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti/perkelti ne mažesniu nei 1 metro atstumu nuo ieškovų I. R. ir R. R. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos atsakovei priklausančią ir atsakovės žemės sklype (duomenys neskelbtini) augančią gyvatvorę; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. bylos apyrašo 2 failas, 49–54 l.).
3. Ieškovė, jos atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovams įsigijus žemės sklypą, ties jų ir atsakovės V. Š. sklypų riba jau augo atsakovės pasodinta ir jai priklausanti gyvatvorė, kuri auga ir iki šiol. Gyvatvorė galėjo būti pasodinta apie (duomenys neskelbtini) metus. Teigė, kad visą žemės sklypo plotą (išskyrus užstatytą pastatais, statiniais ir nedidelį - užsodintą gėlynu) ieškovai naudoja daržovių, uogų, vaisių auginimui, tačiau dėl esamos gyvatvorės vietos, tankumo, aukščio krenta didelis šešėlis į ieškovų sklypą, dėl to šešėlio vietoje veisiasi šliužai, blogiau dera derlius daug ilgiau, nei kitoje sklypo dalyje, laikosi įšalas, nėra galimybės sėti, ruošti dirvą augalams, auga samanos. Tvirtino, kad kai gyvatvorė būna genima, tai ieškovų augalai iš dalies būna ištrypti, nesurenkamos visos nugenėtos gyvatvorės dalys, kurios trukdo augalams augti, gadina estetinį ieškovų sklypo vaizdą.
3. Atsakovė V. Š. su ieškovų ieškiniu (patikslintu ieškiniu) nesutiko, pateikė priešieškinį, prašydama: 1) ieškovų ieškinį atmesti; 2) įpareigoti ieškovus I. R. ir R. R., gyvenančius (duomenys neskelbtini), nekliudyti atsakovei ar kitiems jos pasitelktiems asmenims naudotis jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, esančia už Šiaurės rytinėje sklypo dalyje esančios gyvatvorės, iki minėto sklypo bei ieškovams priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos (el. bylos apyrašo 1 failas, 86–101 l.).
4. Ieškovams I. R. ir R. R. pateikus patikslintą 2022-12-15 ieškinį, atsakovė V. Š. pateikė pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo, prašydama ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. bylos apyrašo 2 failas, 58–72 l.). Pažymėjo, kad ieškovams atsisakius alternatyvaus pradinio ieškinio reikalavimo, priešieškinio pateikimas neteko prasmės.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad gyvatvorė atsakovei priklausančiame sklype buvo pasodinta maždaug (duomenys neskelbtini) metais. Nuo ieškovams ir atsakovei priklausančių sklypų ribos gyvatvorė jos pradžioje yra nutolusi apie 42 cm., kitame gyvatvorės gale - 40 cm. Atsakovės manymu, gyvatvorė atsakovei priklausančiame, tvarkingai puoselėjamame žemės sklype sukuria gražų estetinį vaizdą, taip pat vizualiai atsakovės sklypą atriboja nuo ieškovų žemės sklypo. Teigė, kad gyvatvorė visada buvo nuolat prižiūrima iki tol, kol greta esantį sklypą įsigijo ieškovai, kurie pradėjo konfliktuoti. Atkreipė dėmesį į tai, kad kitoje gyvatvorės pusėje yra iki maždaug 40 cm pločio atsakovams priklausančios žemės ruožas, kuriame atsakovė turi teisę vaikščioti, tačiau ieškovai to daryti neleidžia. Tvirtino, kad gyvatvorės sodinimo metu nebuvo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos reglamentavimo ir teisės normų analogija negali būti taikoma. Atkreipė dėmesį į tai, kad į šiaurinę sklypo dalį tarp 315 ir 45 laipsnių patenka tik 7,16 metro gyvatvorės, todėl ši gyvatvorės dalis gali augti iki 1,30 m, o likusi - iki 2,00 m aukščio. Atsakovės vertinimu, apsimestinis, dirbtinai pačių sukurtas ieškovų tariamai pažeistas interesas negali būti ginamas.
6. Liudytoja B. Ž. (kviesta ieškovų iniciatyva) paliudijo, kad atsakovų gyvatvorė buvo pasodinta vietoje senos tvoros, kai atsakovė pastatė namą; kol gyvatvorę sudarantys medeliai buvo maži, problemų nebuvo, atsakovė genėjo gyvatvorę; su atsakove santykiai nėra konfliktiški, tačiau ji neleido pro savo sklypą vesti liudytojai vandentiekio ir nuotekų tinklų; su ieškovais santykiai draugiški; pas atsakovę sklype nėra daržovių, tik pieva; šalia liudytojos namo atsakovė uždėjo aukštą skardinę tvorą; prieš bylą ieškovė su ja bendravo (2023-01-26 teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 45 sek. – 35 min. 35 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Nagrinėjamoje byloje atsakovei pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą ieškovai siejo su savo, kaip turto savininkų, teisių pažeidimu, nurodydami, kad gyvatvorė buvo pasodinta nesilaikant teisės aktų nustatytų atstumų ir daro neigiamą įtaką jų žemės sklypo dirvai, derliui, kitiems augalams.
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams I. R. ir R. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei V. Š. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvatvorė atsakovei priklausančiame sklype buvo pasodinta apie (duomenys neskelbtini) metus. Bylos duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl gyvatvorės ir lazdyno“ išnagrinėjęs pareiškėjos I. R. prašymą dėl augančios gyvatvorės nurodė, kad Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo Taisyklių (patvirtintų 2007-12-29 įsakymų), reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems želdiniams (1 tomas, 71–72 b. l.). Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius (duomenys neskelbtini) sprendimu atmetė pareiškėjos I. R. skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) rašto „Dėl gyvatvorės ir lazdyno“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (1 tomo, 24–32 b. l.). Lietuvos administracinių ginčų komisija pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija teisingai konstatavo, jog pareiškėjos kaimynai nepažeidė želdinių (gyvatvorės) pasodinimo atstumų bei reikalavimų dėl priežiūros užtikrinimo (genėjimo, formavimo) (sprendimo 7 lapo 3 pastraipa).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl ieškinio dalies ir priešieškinio atsisakymo
9. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio (priešieškinio) (CPK 140 straipsnis).
10. Ieškovams atsisakius alternatyvaus ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo nuolat prižiūrėti jai priklausančią gyvatvorę (2 tomas, 30 b. l.), o atsakovei atsisakius priešieškinio reikalavimų (2 tomas, 41–55 b. l.) ir teismui nustačius, kad minėtų reikalavimų atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, ieškovų atsisakymas nuo minėtos ieškinio dalies ir atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimų priimtini ir šios bylos dalys nutrauktinos.
Dėl liudytojos parodymų
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja palaiko draugiškus ryšius su ją apklausti prašiusiais ieškovais ir patvirtino, kad bendravo su ieškove prieš posėdį, o su atsakove tokių santykių nepalaiko, nes liudytojos teigimu, atsakovė neleido jai pro savo sklypą vesti vandentiekio ir nuotekų tinklų bei, įvertinant tai, jog liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti esminių bylos aplinkybių, sprendžia, kad nėra pagrindo byloje remtis liudytojos parodymais.
Dėl savininkų teisių apsaugos ir gynimo būdų
12. Savininkų daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.
13. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktą).
Dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu ir įstatymo analogijos taikymo
14. Ieškovai, jų atstovė teigė, kad gyvatvorės sodinimo laiku galiojo įsakymas „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RNS151-92, kurio 2.4 punkte buvo įtvirtinta, jog vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; vyšnios, slyvos – 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – 1 metras.
15. Visų pirma, pažymėtina, kad minėtos statybos normos reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą, statymą ir įrengimą bei 2.4 punktas reglamentavo vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų ribų. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovės žemės sklypas buvo sodybinės paskirties ir byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės gyvatvorę sudaro ne vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Patys ieškovai ieškinyje nurodė, jog gyvatvorę sudaro paprastojo ir žvilgančiojo kaulenio krūmai (ieškinio 2 pastraipa). Taigi prieš tai minėtos RSN šiuo atveju netaikytinos.
16. Antra, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 7 dalimi, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios teisės normos. Todėl specialios RSN nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
17. Trečia, minėta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl gyvatvorės ir lazdyno“ išnagrinėjęs pareiškėjos I. R. prašymą dėl augančios gyvatvorės nurodė, kad Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo Taisyklių (patvirtintų 2007-12-29 įsakymu), reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems želdiniams.
18. Teismas pažymi, kad minėtos Taisyklės atgaline tvarka negalioja, remiantis CK 1.7 straipsnio 2 dalimi civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.
19. Ketvirta, pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014 ir kt.).
20. Minėta, kad ieškovė pradiniu ieškiniu siekė, kad atsakovė perkeltų/panaikintų gyvatvorę, jog gyvatvorė nesusidarytų ir nekristų į ieškovų žemės sklypą; taip pat, jog atsakovė formuotų gyvatvorės aukštį. Vėliau ieškovė patikslino savo reikalavimus, prašydama įpareigoti atsakovę panaikinti/perkelti gyvatvorę ne mažesniu nei 1 metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypo.
21. Pirmosios instancijos teismas iš esmės analogiškoje savo teisine problematika civilinėje byloje, kurioje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą nugenėti atsakovo žemės sklype augančias egles (eglių gyvatvorę), nurodė, kad atsakovo eglės meta didelį šešėlį ir taip daro žalą jos sodo augalams ir dirvožemiui; žemė, negaudama saulės šviesos, samanoja, eglės smelkia sodo medžius ir kitus augalus, todėl šioje sklypo dalyje ieškovė negali pasisodinti jokių augalų, sprendė, kad eglių gyvatvorės sodinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintos Respublikinės statybos normos „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ iš esmės reglamentavo tik vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo ypatumus, kitų augalų sodinimui jos negalėjo būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismui išaiškino, kad ir Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklės atgaline tvarka negalioja, todėl nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) pasodintoms eglėms negalėjo būti taikomos (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad taisyklės nustatė privalomus reikalavimus privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose esančių gyvatvorei tik nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai įsigaliojo taisyklių nauja redakcija.
22. Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės gyvatvorės sodinimo metu ((duomenys neskelbtini)m.) nebuvo teisinio reglamentavimo dėl privačiame sklype formuojamų gyvatvorių atstumo iki kaimyninio sklypo ribos, šiuo atveju nėra pagrindo remtis ieškovų nurodytomis ar vėliau įsigaliojusiomis teisės normomis.
23. Teismui, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog atsakovė pažeidė teisinį reglamentavimą dėl gyvatvorės atstumo iki ieškovų sklypo ir gyvatvorės priežiūros, sprendžia, kad ieškovai neįrodė antros privalomos negatorinio ieškinio sąlygos dėl jų teisių pažeidimo.
Dėl proporcingumo siekiamam tikslui
24. Proporcingumo principas yra bendrasis principas, taikytinas vertinant skirtų įpareigojimų teisėtumą. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Kasacinio teismo konstatuota, jog proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, 33 punktas).
25. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, taip pat akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Saliba prieš Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).
26. Šiuo atveju ieškovams grindžiant savo interesų pažeidimą dėl gretimame žemės sklype atsakovės pasodinta gyvatvore ir reiškiant reikalavimą ją panaikinti/perkelti ne mažesniu nei 1 metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypo, teismo vertinimu, reikia papildomai įvertinti ir, ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieškovų interesų apgynimo.
27. Byloje nustatyta, kad gyvatvorė atsakovės žemės sklype pasodinta 30–40 cm atstumu nuo šalių sklypų ribos. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė galėtų turėti gyvatvorę savo sklype, tik ji turi būti tinkamai prižiūrima (2022-12-15 teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 20 sek. – 28 min. 35 sek.). Taip pat byloje nustatyta ir ieškovė tai patvirtino, jog šiuo metu gyvatvorė nugenėta tinkamai (2022-12-15 teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 5 sek. – 47 min. 35 sek., 58 min. 55 sek. – 59 min. 10 sek.) ir suformuota nepažeidžiat teisinio reglamentavimo. Vėliau ieškovai atsisakė pradinio ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo prižiūrėti jai priklausančią gyvatvorę (formuojant gyvatvorės aukštį ne didesnį, nei 1,3 metrai). Akivaizdu, kad ieškovų tikslas, jog būtų sumažintas gyvatvorės aukštis ir gyvatvorė būtų tinkamai nugenėta šiuo metu pasektas. Be to, pati ieškovė nurodė, kad dalyje sklypo (ant sklypo ribos) ieškovai pastatė tinklinę tvorą ir toje vietoje atsakovė netrypia ieškovų augalų (2022-12-15 teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 50 sek. – 50 min. 25 sek.). Ieškovė taip pat neginčijo aplinkybių, kad be jos šiltnamio, šalia tvoros (ieškovės vertinimu apie 2 m atstumu) dar yra trys ieškovams priklausantys aukštaūgiai medžiai (dvi trešnės ir graikinis riešutmedis) (2022-12-15 teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 30 sek. – 51 min. 10 sek.), ir ieškovė sutiko, kad ir nuo šių medžių taip pat krenta šešėlis (2022-12-15 teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 55 sek. – 56 min. 20 sek.). Akivaizdu, kad ir ieškovų sklype esantys daiktai (gyvenamasis namas, šiltnamis, aukštaūgiai medžiai) meta šešėlį ant žemės sklypo ir tai taip pat turi įtakos augalų augimui ir derliui.
28. Teismo vertinimu, tai, kad tarp šalių yra susiformavę konfliktiški santykiai iš dalies lemia gyvatvorės retesnę priežiūrą, todėl šalys tarpusavio sutarimu turi derinti savo interesus, t. y. siekti kompromiso – atsakovė turi nuolat tinkamai prižiūrėti gyvatvorės aukštį ir ją formuoti tam, jog gyvatvorė nepažeistų ieškovų interesų naudotis visu savo žemės sklypu, ieškovai gi turi netrukdyti atsakovei nuolat genėti gyvatvorę savo žemės sklype. Taigi ieškovų siekiai tinkamai naudotis visu savo sklypu gali būti pasiekti ir šalims tarpusavyje bendradarbiaujant.
29. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti ieškovų, jų atstovės nurodyti teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakovė atsisako pareikšto priešieškinio, jai grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsakovei atsisakius priešieškinio, jai grąžinama 75,00 Eur žyminio mokesčio dalis.
31. Ieškinį atmetus, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei iš ieškovų priteistina po 12,50 Eur žyminio mokesčio, po 66,50 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, po 40,00 Eur matininko paslaugų išlaidų ir po 400,00 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Teismas nenustatė, kad atsakovė turėjo su bylos nagrinėjimu nesusijusių bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, atsakovės priešieškinio pateikimą lėmė ieškovės kreipimasis į teismą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės advokatės turėtos pagalbos išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, taip pat į advokatės darbo sąnaudas (byloje teiktas priešieškinis, papildomi dokumentai, atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose), šių išlaidų nemažina.
32. Byloje teismo patirtos 4,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos valstybei iš ieškovų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Priimti ieškovų I. R. ir R. R. atsisakymą nuo ieškinio dalies, kuria buvo prašoma įpareigoti atsakovę V. Š. nuolat prižiūrėti jai priklausančią gyvatvorę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ir augančią šalia ieškovams I. R. ir R. R. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietrytinės sklypo ribos, atliekant gyvatvorės šoninių šakų iš ieškovų žemės sklypo pusės genėjimo darbus ir formuojant gyvatvorės aukštį ne didesnį, nei 1,3 metrai, aukštį matuojant nuo ieškovų žemės sklypo paviršiaus. Įpareigoti atsakovę nepalikti ieškovų žemės sklype nugenėtų šakų ir atliekant gyvatvorės priežiūrą nesinaudoti ieškovų žemės sklypu. Nustatyti, jog atsakovei šių darbų neatlikus, ieškovai turi teisę savo lėšomis pasitelkus trečiuosius asmenis tuos darbus atlikti ir reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo. Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-214-1042/2023 dalį dėl minėtų ieškinio reikalavimų.
Priimti atsakovės V. Š. atsisakymą nuo priešieškinio ir nutraukti civilinės bylos Nr. e2-214-1042/2023 dalį dėl priešieškinio reikalavimų.
Kitą ieškovų ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti atsakovei V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio dalį, (duomenys neskelbtini) sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Priteisti atsakovei V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 12,50 Eur (dvylika eurų 50 centų) žyminio mokesčio, po 66,50 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 50 centų) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, po 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) matininko paslaugų išlaidų ir po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) advokatės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.