- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-883-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- V. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-172-1081/2019 pagal ieškovės E. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. V. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, trečiasis asmuo V. B., išvadą teikianti institucija byloje Kretingos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą V. V. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2 m aukščio nugenėti eglių gyvatvorę, augančią atsakovo žemės sklype prie ieškovės šiaurinės ir rytinės žemės sklypo ribos; atsakovui nevykdant teismo sprendimo, skirti jam po 100,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, paskirtą baudą priteisiant ieškovės naudai; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 2993/8979 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovui V. V. priklausančiu žemės sklypu. Atsakovas ties sklypų riba, prie ieškovės sklypo rytinės ir šiaurinės ribos, maždaug prieš 17 metų pasodino egles. Neprižiūrimos ir negenimos eglės suaugo į tankią gyvatvorę, kuri meta didelį šešėlį bei daro neigiamą įtaką ieškovės sodo augalams ir dirvožemiui. Žemė, negaudama saulės, samanoja, eglės smelkia sodo medžius ir kitus augalus, todėl šioje sklypo dalyje ieškovė negali pasisodinti jokių augalų. Nesutarimai dėl atsakovo pasodintų eglių vyksta jau seniai. Ieškovė ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama nugenėti egles, tačiau atsakovas į ieškovės prašymus nereaguoja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės E. B. atsakovo V. V. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas konstatavo, kad byloje iš esmės nėra ginčo, jog eglės atsakovo sklype yra pasodintos daugiau nei prieš 20 metų, t. y. 1998 m., ir jų sodinukai gauti iš pačios ieškovės sutuoktinio. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, tą patį patvirtino ir liudytoju apklaustas M. B.. Teismas sprendė, kad šalių santykiai buvo draugiški, kaimyniški ir ieškovės šeima, atsakovui perduodama kelis šimtus eglių sodinukų, turėjo ir galėjo žinoti kur ir kokiu tikslu jie bus sodinami.
5. Teismas pažymėjo, kad eglių sodinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintos Respublikinės statybos normos (duomenys neskelbtini) – 92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ iš esmės reglamentavo tik vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo ypatumus, kitų augalų sodinimui jos negalėjo būti taikomos. Vėlesnis teisinis reglamentavimas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1 – 717 patvirtintos „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įregimo taisyklės“ sureguliavo medžių ir krūmų sodinimo atstumus tarp kaimyninių sklypų ribų, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalį įstatymai atgaline tvarka negalioja.
6. Teismas atmetė kaip neįrodytas ieškovės aplinkybes dėl atsakovo eglių daromos žalos jos sodui. Tiek ieškovė, tiek jos iniciatyva pakviestas liudytojas nurodė, kad sodas pasodintas maždaug prieš 50 – 60 metų, t. y. jį formavo maždaug 3 kartos. Todėl teismas vertino, jog labai tikėtina, kad sode pasodinti vaiskrūmiai ir vaismedžiai galėjo pradėti nykti ir skursti dėl natūraliai gamtoje vykstančių augalų senėjimo procesų. Iš esmės byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės prieš pusšimtį metų pasodintas sodas pradėjo skursti būtent dėl atsakovo eglių ir nuo jų krentančio šešėlio.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dalį sode augančių vaiskrūmių ir vaismedžių prieš vienerius ir daugiau metų atnaujino. Duomenų, kad tie augalai būtų neprigiję, byloje nėra. Iš į bylą pateiktos fotonuotraukos matyti, kad 2018 m. vasarą atnaujinta veja ieškovės sode prigijo ir žaliuoja.
8. Teismas kaip nepatikimą įrodymą įvertino pateiktą Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. surašytą raštą, nes rašte iš esmės atkartotos ieškovės nurodytos aplinkybės, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų ar raštą surašęs asmuo/asmenys turi specialių žinių vertinti augalų bei dirvožemio būklę, nėra duomenų, kad būtų atlikti tam tikri tyrimai ir pan.
9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė viso bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad jos interesai būtų apginti tik iš esmės nukirtus egles, pirminiu reikalavimu – iki 1,3 m. aukščio, patikslintu – iki 2 m. aukščio. Atsakovas, siekdamas rasti kompromisą, siūlė egles nugenėti iš apačios, tokiu būdu ieškovės sklypui suteikiant daugiau šviesos. Ieškovė su tuo kategoriškai nesutiko. Šalis jau ilgą laiką sieja konfliktiški santykiai. Nesutarimai galimai kyla dėl atsakovo vykdomos ir triukšmą keliančios profesinės veiklos, t. y. medžio skulptūrų gamybos. Kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, ieškovė jam ne kartą dėl keliamo triukšmo yra kvietusi policijos pareigūnus, tačiau jokių galiojančių teisės aktų pažeidimų nustatyta nebuvo. Iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad atsakovo sklypas yra prižiūrėtas ir išpuoselėtas. Sklypą juosiančios eglės iš pažiūros yra sveikos ir vešlios. Atsakovo teigimu, ieškovės gyvenamasis namas nuo sklypo ribos stovi pakankamai atokiai, apie 40 – 45 metrų atstumu. Iš į bylą pateikto sklypų plano matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo valdomi sklypai yra pakankamai dideli ir erdvūs. Duomenų, kad eglės keltų pavojų ieškovei ar jos nuosavybei, byloje nėra.
10. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė, reikalaudama nukirsti daugiau nei ¾ eglių aukščio, galbūt jas pasmerkiant pražūčiai, nesutikdama su atsakovo pasiūlymu nugenėti eglių šakas nuo apačios į viršų, kad į ieškovės sklypą patektų daugiau šviesos, savo interesus iškelia virš kitų asmenų, t. y. atsakovo, teisėtų interesų. Toks ieškovės elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei šalių interesų pusiausvyros. Įpareigojus atsakovą ieškovės prašomu mastu nugenėti/nupjauti medžius, būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės, tačiau šios aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo pareigos egles genėti ir tinkamai prižiūrėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė E. B. apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklės, pagal kurias be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu gyvatvorė gali būti sodinama ne arčiau kaip 1 m. atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus pietinę (tarp 135° ir 225°) sklypo pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m. aukščio (taisyklių 5.5.2 punktas). Byloje nėra ginčo, kad eglių gyvatvorė šiuo metu yra apie 15-20 metrų aukščio ir tai įrodo, jog atsakovas, nesilaikydamas želdinių priežiūros taisyklių reikalavimų, leido gyvatvorei užaugti iki tokio aukščio, kuris nebeatitinka teisės aktais leidžiamo gyvatvorės aukščio ir taip pažeidžia ieškovės daiktines teises.
11.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovo eglių daromos žalos jos sodui ir vertino kaip nepatikimą įrodymą Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. surašytą raštą.
11.3. Teismas taip pat klaidingai vertino, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovo pasiūlymu nugenėti eglių šakas nuo apačios į viršų, savo interesus iškelia virš atsakovo teisėtų interesų. Visuotinai žinoma, kad saulės šviesa krenta iš viršaus, todėl šakų nugenėjimas 2 metrus nuo apačios į viršų jokios naudos neduotų, nes likusio aukščio gyvatvorė ir toliau mestų tokį pat šešėlį ir ieškovės daiktinių teisių pažeidimas nebūtų pašalintas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas V. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidžia įstatymų reikalavimus, prižiūrėdamas jam priklausančias egles. Ieškovės nurodomos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklės buvo patvirtintos tik 2007 m. Taisyklės atgaline tvarka negalioja, todėl atsakovui nukirsti egles iki 2 m. arba 1,3 m. aukščio, tokiu būdu pasmerkiant egles žūčiai, nebuvo pagrindo. Be to, minėtų taisyklių 5.5.2. punkto reikalavimai taikomi tik gyvatvorės priežiūrai, o atsakovas yra pasodinęs egles.
12.2. Atsakovo eglės buvo pasodintos 1998 metais, sutarus su kaimynais, t. y. ieškovės šeima. Teismo nustatyta ir šalys neginčijo tos aplinkybės, jog eglių sodinukai buvo gauti iš ieškovės sutuoktinio, kuriam turėjo būti žinoma kokios rūšies eglės bus pasodintos ir iki kokio aukščio jos užauga. Tai reiškia, kad eglių sodinimo metu ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma, kad eglės užaugs iki 15-20 metrų ir eglių sodinimo metu ji to nelaikė savo interesų pažeidimu. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, dėl ko ji skundžia atsakovą įvairioms institucijoms bei siekia bet kokiomis priemonėmis pakenkti atsakovui.
12.3. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas yra didelis, eglės jokios grėsmės sklype esantiems pastatams nedaro, eglės yra pasodintos senai, ilgą laiką dėl eglių daromos žalos ieškovė nesiskundė. Nors ieškovės minimos taisyklės įsigaliojo 2007 m., tačiau jokio reikalavimo dėl teisių pažeidimo, net ir esant eglėms aukštesnėms nei 2 metrai, nereiškė.
12.4. Atsakovas siekdamas išspręsti situaciją taikiai, sutiko nugenėti eglių šakas iki 2 metrų aukščio, kad tokiu būdu patektų daugiau šviesos į ieškovės žemės sklypą, tačiau ji kategoriškai su tokiu pasiūlymu nesutiko, toliau laikėsi reikalavimo, jog atsakovas turi nukirsti egles, kas reiškia, jog ji nesutiko derinti interesų ir siekti ginčą išspręsti taikiai abiem šalims priimtiniausiu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
15. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – Klaipėdos universiteto JTGMF Gamtos mokslų katedros doc. dr. R. N. 2019 m. sausio 22 d. paaiškinimą dėl organizmų tarpusavio ryšių agroekosistemose bei pagal ieškovės E. B. užsakymą parengtą dr. E. S. gamtos mokslinio tyrimo darbo ataskaitą „Ties šiaurės rytine (duomenys neskelbtini) sklypo riba esančių eglių šešėlio vertinimas“. Ieškovės vertinimu, teikiami nauji įrodymai pagrindžia jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovo eglių metamo šešėlio ieškovės žemės sklype ir eglių daromos žalos jos augmenijai.
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prieštarauja tokių naujų įrodymų priėmimui, nurodydamas, kad ieškovė juos galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, įrodinėdama ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl padarytos žalos ir priežastinio ryšio, tačiau ji to nepadarė, o būtinybės juos pateikti tik apeliacinės instancijos teismui nėra. Be to, atsakovo įsitikinimu, dr. R. N. 2019 m. sausio 22 d. paaiškinimą dėl organizmų tarpusavio ryšių agroekosistemose sudaro bendrinio pobūdžio informacija, nesusijusi su ieškovės žemės sklypu, o dr. E. S. gamtos mokslinio tyrimo darbo ataskaita buvo parengta pagal palydovines ieškovės žemės sklypo nuotraukas, neapžiūrint ir neįvertinant faktinės situacijos, nevertinant, kad eglės viršūnės yra kūgio formos ir jos nemeta šešėlio vientisa linija. Taip pat ataskaita parengta, laikant, kad saulė šviečia ištisą dieną, ir nevertinant debesuotumo. Be to, paaiškinimą ir ataskaitą parengę specialistai nebuvo apklausti teismo posėdyje.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
18. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
19. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir ieškovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų turiniu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nėra nepagrįstai atsisakęs šių ieškovės teikiamų dokumentų priimti į bylą, taigi ši sąlyga išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės taikymui nėra nustatyta. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti ir vėliau atsiradusios būtinybės teikti tokius rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui, nes jie nei gali patvirtinti, nei paneigti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus atsisakytina priimti ir jie grąžintini padavusiam asmeniui.
20. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos apygardos teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus dėl, jos nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016 suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog skiriasi ieškovės nurodomos kasacinio teismo nutarties faktinės bylos aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos – civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo sprendžiamas klausimas ne dėl pasodintų medžių aukščio, bet dėl jų sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, medžiai buvo pasodinti nesilaikant jų sodinimo metu jau galiojusio medžių sodinimo tvarką numatančio Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymo, o medžiai pasodinti be gretimo sklypo savininko sutikimo. Antra, ieškovės minima kasacinio teismo nutartis teisėjų kolegijai yra žinoma ir matoma iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų. Todėl teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti ir ieškovės teikiamus rašytinius paaiškinimus ir gražina juos padavusiam asmeniui.
Faktinės bylos aplinkybės
21. Ieškovė E. B. nuosavybės teise priklauso 2 993/8 979 dalis (apie 0,2993 ha iš 0,8979 ha bendro ploto) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. V. priklauso besiribojantis su ieškovės 0,4000 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).
22. Atsakovas 1998 metais ties jo ir ieškovės sklypų riba pasodino kelis šimtus eglaičių, kurių sodinukai buvo įsigyti iš ieškovės sutuoktinio V. B.. Eglaitės buvo pasodintos su ieškovės šeimos sutikimu.
23. Byloje taip pat nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog eglaitės buvo sodintos, siekiant užtikrinti šalių privatumą bei apsaugoti pačios ieškovės interesus (nuo iš atsakovo sklypo sklindančio triukšmo ir dulkių). Šiuo metu ginčo eglės yra užaugusios iki 15-20 m. aukščio.
Dėl ginčo esmės
24. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą nugenėti atsakovo žemės sklype augančias egles iki 2 m. aukščio. Ieškovė nurodė, kad atsakovo eglės meta didelį šešėlį ir taip daro žalą jos sodo augalams ir dirvožemiui. Žemė, negaudama saulės šviesos, samanoja, eglės smelkia sodo medžius ir kitus augalus, todėl šioje sklypo dalyje ieškovė negali pasisodinti jokių augalų.
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Aiškindamas šio straipsnio taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).
26. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytoms šios nutarties 25 punkte nurodytoms būtinosioms negatorinio ieškinio sąlygoms, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovo eglės buvo pasodintos su pačios ieškovės šeimos sutikimu, jos buvo pasodintos nepažeidžiant tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo, ieškovė neįrodė ginčo eglėmis daromos žalos ieškovės žemės sklypui, o reikalavimas nukirsti daugiau nei ¾ eglių aukščio, galbūt jas pasmerkiant pražūčiai ir nesutinkant su atsakovo pasiūlymu nugenėti eglių šakas nuo apačios į viršų, kad į ieškovės sklypą patektų daugiau šviesos, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei šalių interesų pusiausvyros.
29. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklės, kurių reikalavimus, ieškovės vertinimu, pažeidžia ieškovas. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino atsakovo eglių daromą žalą ieškovės žemės sklypui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
30. Visų pirma, ieškovės nurodytos Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atgaline tvarka negalioja, todėl nagrinėjamu atveju 1998 m. pasodintoms eglėms negalėjo būti taikomos.
31. Antra, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ginčo eglaites sodino ne tik susitarus su ieškovės šeima, bet ir pačius eglių sodinukus gavus iš ieškovės sutuoktinio.
32. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
33. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ginčo eglaites pasodino laikydamasis visų tuo metu galiojusių teisės aktų ir turint ieškovės šeimos sutikimą. Ieškovė neįrodė ir byloje nėra duomenų, kad ji būtų reiškusi kokias nors pretenzijas atsakovui dėl jo pasodintų eglių iki 2016 m., nors akivaizdu, jog ginčo eglės per 18 metų nuo jų sodinimo jau buvo suaugusios.
34. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas nukirsti daugiau nei ¾ eglių aukščio, galbūt tokiu būdu jas pasmerkiant pražūčiai ir nesutinkant su atsakovo pasiūlymu nugenėti eglių šakas nuo apačios į viršų, kad į ieškovės sklypą patektų daugiau šviesos, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei šalių interesų pusiausvyros.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
38. Atsakovas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 400 Eur (2019 m. kovo 20 d. detalizuota pažyma, 2019 m. kovo 13 d. pinigų priėmimo kvitas). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti ir grąžinti ieškovei E. B. jos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus bei 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašytinius paaiškinimus.
Priteisti atsakovui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.