Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui V. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, išvadą teikianti institucija byloje Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė E. B. ir atsakovas V. V. yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovė nuosavybės teise valdo 2993/8979 dalis (apie 0,2993 ha iš 0,8979 ha bendro ploto) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklauso 0,4000 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas ties jo ir ieškovės sklypų riba 1998 m. pasodino kelis šimtus eglaičių.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius, 2016 m. liepos 18 d. gavęs ieškovės prašymą dėl kaimyniniame sklype pasodintų eglių, 2016 m. rugpjūčio 4 d. atliko faktinės situacijos patikrinimą. Patikrinimo metu nustatė, kad atsakovo V. V. sklypas vakarinėje pusėje yra tankiai apsodintas eglėmis, kurių šakų galūnės yra išsikišusios į ieškovės E. B. sklypo dalį. Iš esmės analogiškas aplinkybes nustatė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2016 m. spalio 17 d. atlikto faktinių aplinkybių patikrinimo metu. Į bylą pateiktas žemės sklypų planas, fotonuotraukos bei vaizdo įrašai iliustruojantys faktinę situaciją.

Ieškovė 2018 m. gegužės 11 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovą, prašydama per vieną mėnesį nuo pretenzijos gavimo dienos pašalinti spygliuočių medžių šakas ir šaknis, patenkančias į ieškovės sklypą bei iki 1,3 m sumažinti spygliuočių medžių aukštį. Pretenzija registruotu laišku išsiųsta 2018 m. gegužės 15 d. Ieškovė kitą dieną po pretenzijos išsiuntimo dienos su prašymu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją. Savivaldybės sudaryta komisija 2018 m. gegužės 28 d. atliko pakartotinį faktinės situacijos patikrinimą ir nustatė, kad atsakovo rytinėje ir šiaurinėje sklypo dalyje pasodintos eglės yra arti ribos ir meta didelį šešėlį, daro neigiamą įtaką sodo augalams ir dirvožemiui. Savivaldybė buvo įpareigojusi atsakovą iki 2018 m. liepos 6 d., susitarus su kaimynais dėl eglių aukščio, jas nugenėti.

Kretingos rajono savivaldybės administracija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarime Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ patvirtintomis taisyklėmis Beržų g. 45, Kiauleikių k., Vydmantų sen., Kretingos r., ir sklype, kurio unikalus Nr. 5670-0004-0107, augančios eglės nėra priskiriamos saugotiniems medžiams ir leidimas jų kirtimui ar genėjimui nereikalingas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialistai 2018 m. gruodžio 12 d. rašte iš esmės išreiškė analogišką nuomonę.

Byloje ginčas kilo dėl to, kad ant šalių žemės sklypų ribos augančių, atsakovo 1998 metais pasodintų eglių šakos ir šaknys, ieškovės teigimu, yra įsiterpusios į ieškovės žemės sklypą, eglės meta didelį šešėlį ir trukdo tinkamai naudotis nuosavybe pagal tikslinę paskirtį. Ieškovė, teikdama negatorinį ieškinį, reikalauja nugenėti/nukirsti egles iki 2 metrų aukščio. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Taip pat draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

Byloje iš esmės nėra ginčo, kad eglės atsakovo sklype yra pasodintos daugiau nei prieš 20 metų, t. y. 1998 m. ir jų sodinukai gauti iš paties ieškovės sutuoktinio. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, tą patį patvirtino ir liudytoju apklaustas M. B.. Darytina išvada, kad šalių santykiai buvo draugiški, kaimyniški ir ieškovės šeima, atsakovui perduodama kelis šimtus eglių sodinukų turėjo ir galėjo žinoti kur ir kokiu tikslu jie bus sodinami. Atsakovo teigimu jis egles sodino 1,5 – 2 m. atstumu nuo sklypo ribos, ieškovė su tuo nesutiko nurodydama, kad eglės auga 20 – 25 cm. atstumu. Pažymėtina, kad eglių sodinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintos Respublikinės statybos normos RSN 151 – 92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ iš esmės reglamentavo tik vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo ypatumus, kitų augalų sodinimui jos negalėjo būti taikomos. Vėlesnis teisinis reglamentavimas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1 – 717 patvirtintos „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įregimo taisyklės“ sureguliavo medžių ir krūmų sodinimo atstumus tarp kaimyninių sklypų ribų, tačiau kaip numato CK 1.7 straipsnio 2 dalis – įstatymai atgaline tvarka negalioja. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nekeliamas reikalavimas dėl eglių perkėlimo, aplinkybė, kokiu atstumu jos pasodintos, bylai esminės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl šių aplinkybių teismas nepasisako.

Ieškovė nurodo, kad atsakovo pasodintos eglės kenkia jos sodui, meta didelį šešėlį, dėl kurio samanoja jame augančių medžių kamienai ir patys vaisiai, ieškovė teigia šioje sklypo dalyje negalinti pasisodinti jokių augalų.

Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Tiek ieškovė, tiek jos iniciatyva pakviestas liudytojas nurodė, kad sodas pasodintas maždaug prieš 50 – 60 metų, t. y. jį formavo maždaug 3 kartos. Labai tikėtina, kad sode pasodinti vaiskrūmiai ir vaismedžiai galėjo pradėti nykti ir skursti dėl natūraliai gamtoje vykstančių augalų senėjimo procesų. Iš esmės byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės prieš pusšimtį metų pasodintas sodas pradėjo skursti būtent dėl atsakovo eglių ir nuo jų krentančio šešėlio. Atsakovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kokiu paros metu ir kokia apimtimi šešėlis krenta ant jos sodo. Ieškovė nurodė, kad dalį sode augančių vaiskrūmių ir vaismedžių prieš vienerius ir daugiau metų atnaujino. Duomenų, kad tie augalai būtų neprigiję, byloje nėra. Iš į bylą pateiktos fotonuotraukos matyti, kad 2018 m. vasarą atnaujinta veja ieškovės sode prigijo ir žaliuoja. Į bylą pateiktas Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. surašytas raštas, kuriame teigiama, kad atsakovui priklausančios eglės meta didelį šešėlį bei daro neigiamą įtaką ieškovės sodo augalams ir dirvožemiui, vertintina kritiškai. Iš esmės rašte atkartotos ieškovės nurodytos aplinkybės, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų ar raštą surašęs asmuo/asmenys turi specialių žinių vertinti augalų bei dirvožemio būklę, nėra duomenų, kad būtų atlikti tam tikri tyrimai ir pan.

Visuotinai žinoma, kad eglės turi seklią horizontalią šaknų sistemą, išsidėstančią viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Augant eglėms, atitinkamai ilgėja ir jų šakos bei šaknys. Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo sklypo dalyje augančios eglės šiuo metu yra virš 10 metrų aukščio. 2016 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais Kretingos rajono savivaldybės administracija bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius buvo nuvykę apžiūrėti faktinės situacijos. Institucijų atstovai nustatė, kad atsakovo eglių lajos įeina į ieškovės sklypo teritoriją. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą ieškovės pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad medžių lajos kerta sklypų riboženklį. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Taigi, sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams. Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė išvadą byloje, kad atsakovo sklype augančios eglės nėra priskiriamos saugotiniems medžiams ir leidimas jų kirtimui ar genėjimui nereikalingas. Iš to seka, kad atsakovas iš esmės turi pareigą genėti ir prižiūrėti jam priklausančius augalus, kad nepažeistų kitų asmenų, šiuo atveju kaimynų, interesų.

Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 2 dalis). CK 4.42 straipsnyje nurodyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmu, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gegužės 11 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalaudama per vieną mėnesį nuo pretenzijos gavimo dienos pašalinti spygliuočių medžių šakas ir šaknis, patenkančias į ieškovės sklypą bei iki 1,3 m sumažinti spygliuočių medžių aukštį. Nelaukdama pačios nustatyto termino, ieškovė kitą dieną su skundu kreipėsi Kretingos rajono savivaldybės administraciją. Ieškovė teigė, kad savarankiškai genėti į jos sklypą įeinančias šakas bijo, nes kaimynas tuoj skundžia policijai. Teigė, kad jos sutuoktiniui už bandymą nugenėti egles paskirta administracinė nuobauda. Tačiau į bylą pateiktas 2018 m. gegužės 7 d. administracinio nusižengimo protokolas bei tos pačios dienos nutarimas ieškovės sutuoktiniui surašytas ir nuobauda paskirta ne už ginčo eglių nugenėjimą, o už atsakovui priklausančių pušų šakų nulaužymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. vasarą, padėdamas atnaujinti tėvų sode esančią veją, nukapojo bei išrovė į ieškovės sklypą patenkančias eglių šaknis bei apgenėjo šakas. Duomenų, kad atsakovas būtų dėl to pareiškęs pretenzijas ieškovei byloje nėra.

Ieškovė viso bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad jos interesai būtų apginti tik iš esmės nukirtus egles, pirminiu reikalavimu – iki 1,3 m. aukščio, patikslintu – iki 2 m. aukščio. Atsakovas, siekdamas rasti kompromisą, siūlė egles nugenėti iš apačios, tokiu būdu ieškovės sklypui suteikiant daugiau šviesos. Ieškovė su tuo kategoriškai nesutiko. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalis jau ilgą laiką sieja konfliktiški santykiai. Nesutarimai galimai kyla dėl atsakovo vykdomos ir triukšmą keliančios profesinės veiklos, t. y. medžio skulptūrų gamybos. Kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, ieškovė jam ne kartą dėl keliamo triukšmo yra kvietusi policijos pareigūnus, tačiau jokių galiojančių teisės aktų pažeidimų nustatyta nebuvo. Iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad atsakovo sklypas yra prižiūrėtas ir išpuoselėtas. Sklypą juosiančios eglės iš pažiūros yra sveikos ir vešlios. Atsakovo teigimu, ieškovės gyvenamasis namas nuo sklypo ribos stovi pakankamai atokiai, apie 40 – 45 metrų atstumu. Iš į bylą pateikto sklypų plano matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo valdomi sklypai yra pakankamai dideli ir erdvūs. Duomenų, kad eglės keltų pavojų ieškovei ar jos nuosavybei, byloje nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, reikalaudama nukirsti daugiau nei ¾ eglių aukščio ir galimai jas pasmerkdama pražūčiai, ir nesutikdama su atsakovo pasiūlymu nugenėti eglių šakas nuo apačios į viršų, kad į ieškovės sklypą patektų daugiau šviesos, savo interesus iškelia virš kitų asmenų, t. y. atsakovo, teisėtų interesų. Toks ieškovės elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei šalių interesų pusiausvyros. Įpareigojus atsakovą ieškovės prašomu mastu nugenėti/nupjauti medžius, būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės, tačiau šios aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo pareigos egles genėti ir tinkamai prižiūrėti.

Įvertinus byloje pateiktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalių paaiškinimus, tai, kad ieškovės teiginių apie eglių metamą šešėlį ir daromą žalą nepatvirtina į bylą pateikti įrodymai, spręstina, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus sudaro 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. B., a. k . (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų, 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.