- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-682-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13855-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. G. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškiniu (CBP-17642) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Kaunas“ (toliau – ir atsakovė) 860 Eur nuotolių (negautų pajamų), patirtų iki kreipimosi į teismą dienos; po 430 Eur kas mėnesį negautų pajamų skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo dienos iki atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukimo, t. y. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos defektų ištaisymo bei 3 mėnesius po tokių veiksmų atlikimo; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškinyje, dublike (DOK-134857) nurodė, kad ieškovui priklauso butas (duomenys neskelbtini), šį butą jis nuomojo ir iš nuomos gaudavo nuolatines pajamas. Buto nuomininkė informavo ieškovą, kad lyjant lietui per buto lubas prateka vanduo. Ieškovas apie tai telefonu informavo pastatą administruojančią atsakovę. Vandens pratekėjimas bute pasikartojo, dėl gausaus vandens prabėgimo sugadinta buto apdaila, pažeista elektros instaliacija. Buto nuomininkai nusprendė nutraukti nuomos sutartį, ji nutraukta bendru šalių sutarimu. Atsakovė nereagavo į ieškovo pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų daromai žalai užkirsti. Dėl pratekančio vandens padarytos žalos ieškovo turtui ieškovas kreipėsi į draudiką AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuris apskaičiavo 3 039,64 Eur išmoką buto apdailos atstatymui. Šiai dienai ieškovas su draudiku dar nepriėmė sprendimo dėl išmokos dydžio. Vandens pratekėjimo priežastis iki šiol nepašalinta, todėl ieškovas negali bute atlikti remonto ir suremontavęs nuomoti buto tretiesiems asmenims. Dėl tokios situacijos iš ieškovo atimta galimybė gauti pajamas iš buto nuomos. Šių ieškovo nuostolių (negautų pajamų) draudikas nekompensuoja, todėl ieškovas prašo šiuos nuostolius priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (DOK-125073) prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime, triplike (DOK-147659) nurodė, kad ieškovas tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Ieškovui civilinės atsakomybės sąlygų neįrodžius, atsakovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, buto savininko (naudotojo) kaltės. Ieškovas neįrodė nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei negautų pajamų realumo. Ieškovas šioje situacijoje labiau siekia nepagrįstai praturtėti, nes reikalavimas netiesioginių nuostolių neatitinka proporcingumo ir kitų protingumo principų. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Mano būstas Kaunas“ kokiu nors būdu būtų nevykdęs Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), nurodytų pareigų. Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas, įrodinėdamas nuostolius bei negautas pajamas, nepateikė teismui verslo liudijimo, metinių pajamų deklaracijos, kad verčiasi gyvenamosios patalpos nuoma ir iš to gauna pajamas. Vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovas iš esmės grindė savo negautas pajamas, yra 2020 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartis. Nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti, todėl pagal teisės aktų reikalavimus neišviešinta nuomos sutartis negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms – šiuo atveju ieškovo teisei reikalauti nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo iš namo administratorės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliantas 2022 m. kovo 2 d. apeliaciniu skundu (DOK-28114) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų nėra galimybės bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme – grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas negali nuostolių įrodinėti nuomos sutartimi dėl jos neįregistravimo viešajame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje suformuota aiški taisyklė, jog apribojimas naudoti viešame registre neįregistruotą nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis taikytinas tik tiems tretiesiems asmenims, kurie turi teisinį suinteresuotumą dėl nuomos sutarties dalyko (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013). Jeigu tokį sandorį siekiama panaudoti prieš trečiąjį asmenį, kuris teisinio intereso, susijusio su sandorio dalyku, neturi, tai nepriklausomai nuo to, ar sandoris yra įregistruotas, pirmiau nurodytas apribojimas juo remtis netaikytinas. Byloje reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, kurią sudaro negautos būsto nuomos pajamos, t. y. nereiškiami jokie reikalavimai ir nepateikiami atsikirtimai, susiję su nekilnojamojo turto, kuris buvo išnuomotas, statusu, priklausomybe ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos, sprendžiant dėl sandorio neįregistravimo teisinių padarinių taikymo. Šiuo atveju sudarytas sandoris reikšmingas tik kaip įrodymas, kad egzistavo nuomos teisiniai santykiai, iš kurių ieškovas gavo pajamas ir kurių neteko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Faktas, kad sandoris neišviešintas (neįregistruotas), jokių atsakovės teisinių interesų, susijusių su sudaryto sandorio dalyku, nepažeidė, todėl nėra pagrindo taikyti ribojimą remtis šiuo sandoriu, įrodinėjant patirtų nuostolių faktą ir dydį.
6.2. Byloje nebuvo ginčo, jog vanduo į ieškovo butą prateka dėl bendrojo naudojimo objektų (išorinių namo sienų) defektų. Namo administratore yra paskirta atsakovė, todėl būtent ji yra namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, atitinkamai jai tenka su tuo susijusios teisės aktuose numatytos pareigos, kurių viena yra daugiabučio gyvenamojo namo techninė priežiūra. Pareiga užtikrinti tinkamą namo techninę priežiūrą apima ir pareigą imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jei ją kelia netinkama namo bendrojo naudojimo objektų būklė.
6.3. Remiantis Reglamento nuostatomis, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 p.). Vieni iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2); profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas (12.3); siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5). Reglamentas taip pat nustato, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita) (13.1).
6.4. Atsakovė pareigas atliko netinkamai, nes neužtikrino namo išorinės sienos tinkamos techninės būklės. Net ir gavusi informaciją apie vandens pratekėjimą per išorines namo sienas, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų kuo skubiau pašalinti namo bendrojo naudojimo objekto defektus. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu pastato bendrųjų objektų valdymu, jų tinkamos techninės būklės nepalaikymu, aplaidumu nustatant bendrųjų namo konstrukcijų defektus bei neveikimu šiuos defektus šalinant. Atsakovė procesiniuose dokumentuose net neįrodinėjo, jog ėmėsi kokių nors veiksmų defektams šalinti.
6.5. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad patys namo gyventojai yra atsakingi už namo išorinės sienos remonto organizavimą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad namo administratorius, turėdamas pareigą administruoti namo bendrąją dalinę nuosavybę, taip pat privalo rūpintis, kad šis turtas atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, būtų išvengta turtinio pobūdžio žalos atsiradimo dėl administruojamo turto defektų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-410-924/2020). Iš teismų praktikos matyti, kad tokia namo administratoriaus pareiga teismų praktikoje siejama ne tik su jau minėtomis Reglamento nuostatomis, bet ir su bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
6.6. Ieškovo žalą sudaro netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jei dėl atsakovės kaltės nebūtų buvusi padaryta žala ieškovo turtui, dėl ko atitinkamai nebūtų nutrūkę nuomos santykiai. Atsakovei toliau delsiant ir nesiimant skubių veiksmų, ieškovas ir toliau kiekvieną mėnesį patiria nuostolius (negauna planuotų pajamų). Ieškovas prašė, kad būsimos negautos pajamos būtu skaičiuojamos dar tris mėnesius po pastato defektų ištaisymo. Šis papildomas trijų mėnesių terminas po defektų ištaisymo reikalingas tam, kad ieškovui būtų tinkamai atlyginta už tą laikotarpį, kuomet ieškovas vykdytis buto apdailos remontą ir ieškos naujų nuomininkų. Ieškovo nuomone, trijų mėnesių laikotarpis yra protingas terminas tokiems veiksmams atlikti. Ieškovo padėtis pablogėjo būtent dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, t.y. atsakovės neteisėti veiksmai užkirto kelią ieškovui gauti realias, suplanuotas (o ne tikėtinas) pajamas, todėl atsakovė turi pareigą šiuos ieškovo praradimus kompensuoti.
6.7. Aplinkybė, ar ieškovas teisėtai verčiasi gyvenamosios patalpos nuoma, pati savaime nei patvirtina nei paneigia nuomos pajamų gavimo/negavimo faktą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo vykdomos nuomos teisėtumo klausimo atsakovė nekėlė. Tokio klausimo nekėlė ir bylą nagrinėjęs teismas pasirengiant bylos nagrinėjimui iš esmės. Ieškovas kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikia 2020 m. - 2021 m. verslo liudijimus, patvirtinančius, jog ieškovas teisėtai vertėsi gyvenamosios patalpos nuoma ir sumokėjo valstybei nuo to priklausančius mokesčius.
Atsiliepimas
7. Atsakovė 2022 m. kovo 21 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-36736) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė 2020 – 2021 m. verslo liudijimus, tačiau naujų įrodymų prijungimas apeliacinės instancijos teisme nėra leistinas. Ieškovas ir jo atstovas yra profesionalūs teisininkai, advokatai. Jiems turėjo būti puikiai žinoma, jog tokio pobūdžio bylose, kai ieškinio dalykas yra negautų pajamų priteisimas, tenka pareiga pateikti ne tik patalpos nuomos sutartį, tačiau ir, kaip teisingai pažymėjo teismas, verslo liudijimą, metinių pajamų deklaracijas, kad yra verčiamasi gyvenamosios patalpos nuomos veikla ir iš to yra gaunamos pajamos. Išdėstyti argumentai, jog ieškovas, ir jo atstovas, neva negalėjo numanyti tokių įrodymo pateikimo, tai tėra deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta pozicija.
7.2. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismui prieinant išvados, jog ieškovas negali įrodinėti nuostolių sutartimi, kuri nėra įregistruota viešajame registre, buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos. Pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. CK 4.27 straipsnyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto teisėtas valdymas atsiranda nuo įregistravimo viešame registre momento. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog nuomos sutarties neįregistravus viešajame registre, tokia nuomos sutartis negali būti naudojama teisminiame ginče prieš trečią šalį dėl negautų pajamų priteisimo (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-443-661/2021, Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-21-510/2009). Ieškovui neįregistravus nuomos sutarties viešajame registre, kelia abejones, jog jis buvo galimai nesąžiningas ir pasinaudodamas susidariusia situacija, galimai siekė praturtėti atsakovės sąskaita.
7.3. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-157/2013 pateikto išaiškinimo ir tai įtakojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nutartyje buvo nagrinėjamas klausimas susijęs vykdymo procesu ir turto pardavimu antstolio organizuojamose turto varžytinėse, t. y. kai pardavus iš varžytynių kasatorei priklausančią gyvenamojo būsto dalį, ji turėjo ieškoti kitos gyvenamosios vietos, todėl turėjo nuomos išlaidų. Nagrinėjamu atveju, byloje įrodinėjama, jog ieškovas iš esmės kaip verslo subjektas negavo nuomos pajamų. Todėl bylų faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos, todėl nutartis kaip teismo precedentas nėra taikytina.
7.4. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, jog ieškovas turi teisę vadovautis viešajame registre neišviešinta nuomos sutartimi, tai savaime nereiškia, jog ieškovas įgijo teisę į negautų pajamų priteisimą. Vienintelis įrodymas – nuomos sutartis nėra pakankamas įrodymas galimam negautų pajamų dydžiui įrodyti. Ieškovui tenka įrodyti ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl kurių nebuvimo ir buvo pagrindas netenkinti ieškinio.
7.5. Ieškovas neįrodė, jog legaliai vykdo nuomos veiklą ir turėjo pagrįstą lūkestį gauti nuomos mokestį. Ieškinys atmestas ne tik dėl to, kad buvo vadovaujamasi viešajame registre neįregistruota nuomos sutartimi, bet ir dėl to, kad ieškovas nepateikė teismui verslo liudijimo, metinių pajamų deklaracijos, kad verčiasi gyvenamosios patalpos nuoma ir iš to gauna pajamas. Šios aplinkybės yra itin reikšmingos sprendžiant ieškinio tenkinimo klausimą. Nuomos sutartis tik patvirtina, kad yra nuomojamas turtas, tačiau tai nesudaro prielaidų į negautų pajamų atlyginimą (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-392/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-443-661/2021).
7.6. Ieškovas neįrodė atsakovės kaip administratorės netinkamų pareigų vykdymo. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Tai, jog atsakovė yra namo administratorė, savaime nereiškia, jog ji yra atsakingas už bet kokios tariamos žalos kilimą. Ieškovui tenka įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, kurios byloje pagrįstos nebuvo. Byloje nėra pateikti įrodymai, kurie pagrįstų konkrečią/aiškią vandens prasiskverbimo vietą, nėra nurodyta konkreti priežastis tokių pasekmių kilimo, nėra pateikti įrodymai, kurie pagrįstų atsakovės kaip namo administratorės netinkamų pareigų vykdymą.
Atsiliepimas
7.7. Žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo ar atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, ir, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama atsakovei kaip namo administratorei. Ieškovui neįrodžius konkrečių atsakovės kaip administratorės neteisėtų veiksmų, ieškinys negalėjo būti laikomas įrodytu.
7.8. Netinkamas administratoriaus paslaugų teikimas, jų nevykdymas, jei jis toks būtų, turėtų būti sprendžiamas kitais norminiuose aktuose numatytais būdais (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-58-436/2017).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė 2020 – 2021 m. verslo liudijimus, kuriais grindžia teisėtą vertimąsi gyvenamųjų patalpų nuoma ir nuo to priklausančių mokesčių valstybei sumokėjimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nekėlė klausimo dėl ieškovo vykdomos nuomos teisėtumo. Tokio klausimo nekėlė ir bylą nagrinėjęs teismas pasirengiant bylos nagrinėjimui.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apelianto pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Dėl ginčo esmės
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovo reikalavimai priteisti nuomos pagrindu negautas pajamas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūros administratorė. Ieškovui nuosavybės teise priklauso šiame name esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartimi iki 2021 m. liepos 15 d. (sutarties 5.1 p.) išnuomojo butą R. A., nuomos mokestis - 430 Eur (sutarties 3.1 p.), 2021 m. balandžio 2 d. nuomos terminas pratęstas iki 2022 m. liepos 15 d. Nuomos sutartis neįregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovas atsakovės administruojamoje savitarnos sistemoje 2021 m. gegužės 7 d. užregistravo įvykį, kad pro stogą bėga vanduo. Buto nuomininkė 2021 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą apie vandens lašėjimą iš lubų, pateikė foto nuotraukas. Ieškovas 2021 m. birželio 14 d. pateikė pretenziją atsakovei. Nuomos sutartis šalių sutarimu nutraukta 2021 m. birželio 21 d. Ieškovas atsakovės administruojamoje savitarnos sistemoje 2021 m. liepos 14 d., 15 d. užregistravo pranešimus apie tai, kad į butą per lubas, išorinę sieną patenka lietaus vanduo. Antstolio G. S. 2021 m. rugpjūčio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas www.ebustas.lt platformoje 2021 m. rugpjūčio 16 d. vykęs susirašinėjimas tarp ieškovo ir administratorės dėl per buto lubas bėgančio lietaus vandens. Administratorė nurodė, kad 2021 m. liepos 16 d. atlikta namo apžiūra, jos metu nustatytos sutrūkinėjusios plytų mūro siūlės, dėl kurių vanduo patenka į butą; remonto darbams bus ieškomi rangovai, skelbiant konkursą. Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apskaičiavo 3 039,64 Eur buto apdailos atstatymo žalos atlyginimą.
15. Byloje reiškiamas reikalavimas daugiabučio namo administratoriui atlyginti žalą, kurią sudaro negautos būsto nuomos pajamos. Taigi bylos šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismas patikrina, ar yra deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos tam, kad būtų galima įvertinti ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumą (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
16. Byloje nenustatyta atvejų, kuriems esant šalių civilinį teisinį santykį būtų galima kvalifikuoti pagal atskirų deliktų rūšis (CK 6.264–6.285 straipsniai). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto samprata, pagal kurią kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai – bendra visų pareiga.
17. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
18. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
19. Apelianto teigimu atsakovė pareigas atliko netinkamai, nes neužtikrino namo išorinės sienos tinkamos techninės būklės. Net ir gavusi informaciją apie vandens pratekėjimą per išorines namo sienas, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų kuo skubiau pašalinti šie namo bendrojo naudojimo objekto defektai. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu pastato bendrųjų objektų valdymu, jų tinkamos techninės būklės nepalaikymu, aplaidumu nustatant bendrųjų namo konstrukcijų defektus bei neveikimu šiuos defektus šalinant. Atsakovė procesiniuose dokumentuose net neįrodinėjo, jog ėmėsi kokių nors veiksmų defektams šalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
20. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra paskirta bendrojo naudojimo objektų administratore.
21. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), 3 punkte apibrėžtas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
22. Nuostatų 4 punkte nustatyta, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (4.1 p.); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (toliau – ūkinis planas), kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 punkte nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais. Ūkinio plano pavyzdinę formą nustato aplinkos ministras (4.5 p.) ir kt.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės administruojamoje savitarnos sistemoje 2021 m. gegužės 7 d. užregistravo įvykį, kad pro stogą bėga vanduo (CBP-17642 priedas Nr. 7), 2021 m. birželio 14 d. pateikė pretenziją atsakovei (CBP-17642 priedas Nr. 6), atsakovės administruojamoje savitarnos sistemoje 2021 m. liepos 14 d., 15 d. užregistravo pranešimus apie tai, kad į butą per lubas, išorinę sieną patenka lietaus vanduo (CBP-17642 priedas Nr.7). Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad buto administratorė nereagavo į jo pranešimus (CPK 178 straipsnis).
24. Nors apeliantas teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu pastato bendrųjų objektų valdymu, jų tinkamos techninės būklės nepalaikymu, aplaidumu nustatant bendrųjų namo konstrukcijų defektus bei neveikimu šiuos defektus šalinant, tačiau apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad buto administratorė būtų atsisakiusi atlikti namo apžiūrą, spręsti kilusią problemą (CPK 178 straipsnis). Iš antstolio G. S. 2021 m. rugpjūčio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuotas www.ebustas.lt platformoje 2021 m. rugpjūčio 16 d. vykęs susirašinėjimas tarp ieškovo ir buto administratorės dėl per buto lubas bėgančio lietaus vandens, matyti, kad administratorė nurodė, jog 2021 m. liepos 16 d. buvo atlikta namo apžiūra, kurios metu nustatytos sutrūkinėjusios plytų mūro siūlės, dėl kurių vanduo patenka į butą. Taip pat nurodė, kad remonto darbams atlikti bus ieškomi rangovai, skelbiant konkursą (CBP-19642 priedas Nr.10). Pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad namo administratorė buvo aktyvi ir vykdė savo kaip namo administratorės funkcijas.
25. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
26. CK4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
27. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų.
28. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą.
29. Nagrinėjamu atveju administratorė nėra patalpų savininkė, todėl ji vienasmeniškai negali priimti sprendimų susijusių su namo defektų šalinimu, tam reikalingas butų savininkų susitarimas ir pritarimas būsimiems darbams atlikti. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad UAB „Mano būstas Kaunas“ kokiu nors būdu būtų nevykdęs Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, nurodytų pareigų. Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Todėl nesant butų savininkų sprendimo dėl remonto darbų atlikimo, nėra pagrindo nustatyti, kad administratorės veiksmai yra neteisėti.
30. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo patirtą žalą sudaro netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei dėl atsakovės kaltės nebūtų buvusi padaryta žala apelianto turtui, dėl ko atitinkamai nebūtų nutrūkę nuomos santykiai. Atsakovei toliau delsiant ir nesiimant skubių veiksmų, apeliantas ir toliau kiekvieną mėnesį patiria nuostolius (negauna planuotų pajamų). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
31. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 21 punktas).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.249 straipsnio 1 dalies aiškinimo aspektu pažymima, kad nustatant, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), atsižvelgtina į šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).
33. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė priteisti atsakovės UAB „Mano būstas Kaunas“ 860 Eur nuostolius (nuomos mokestį nutraukus nuomos sutartį prieš terminą) taip pat po 430 Eur kas mėnesį negautas pajamas nuo ieškinio priėmimo dienos iki atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukimo ir tris mėnesius po nutraukimo.
34. Šalių abipusiu sutarimu nuomos sutartis nutraukta 2021 m. birželio 21 d. Tokiu būdu nutraukus sutartį bet kuri šalis negali pagrįstai tikėtis gauti ateityje pajamų iš nebegaliojančios sutarties vykdymo. Nors apeliantas ir teigia, kad nuomos sutartis nutraukta anksčiau laiko dėl pratekančio vandens per buto lubas pro daugiabučio namo sieną, tačiau nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti, kad nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, atsakovei atsirado pareiga atlyginti iš nuomos teisinių santykių kylančias išlaidas (nuomos mokestį) apeliantui.
35. Apeliantas nagrinėjamoje byloje neįrodė ateityje negautų pajamų, kaip nuostolių, fakto. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas nuo 2021 m. birželio 21 d. būtų ėmęsis veiksmų išnuomoti šias patalpas, turėjo potencialių nuomininkų, skelbė apie nuomojamas patalpas ar panašiai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuomos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto ar tikėtasi jas gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovas pateikė 2020 – 2021 m. verslo liudijimus, tačiau šie įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad butas bus nuomojamas ateityje ir iš to bus gaunamos pajamos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad buto nuomos kaina nekis, t.y. buto mėnesio nuomos mokestis sudarys 430 Eur. Įvertinus šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė realios galimybės gauti nuomos mokestį už buto nuomą ateityje, nes vien tik turto, kaip tokio turėjimas, negarantuoja nuomos pajamų gavimo fakto. Byloje nesant įrodymų pagrindžiančių realų ketinimą nuomoti turtą, pripažintina, jog buvusi nuomos sutartis, apelianto verslo liudijimas nėra pakankami įrodymai galimam negautų pajamų dydžiui įrodyti (CPK 185 straipsnis).
Dėl neįregistruotos nuomos sutartis panaudojimo prieš trečiuosius asmenis
36. Atmetamas kaip nepagrįstas apelianto argumentas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, prieštaravimo kasacinio teismo praktikai, suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-157/2013.
37. Sandorio teisinės registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Taigi įstatymo reikalavimo įregistruoti tam tikrus sandorius nesilaikymas apriboja sandorio neįregistravusių šalių galimybę panaudoti sandorio faktą prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėjimą prieš juos. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Airidvika“ v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-495/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Airidvika“ v. L. N., bylos Nr. 3K-3-54/2011).
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai turi būti aiškūs. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
39. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; kt.).
40. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi.
41. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas priteistino žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai baudžiamojoje byloje asmeniui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą bei nustatytos visos sąlygos kaltu pripažinto asmens civilinei atsakomybei kilti, ir žala buvo grindžiama faktiškai patirtomis nekilnojamojo turto (būsto) nuomos išlaidomis, kai ta nuomos sutartis nebuvo įregistruota. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl negautų pajamų pagal verslo tikslais sudarytą nuomos sutartį, kuri nebuvo įregistruota viešajame registre.
42. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto nurodomu teismų praktikos precedentu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, ar nukrypo nuo teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
45. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, netenkinamas jo prašymas priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, patirtas dėl apeliacinio skundo parengimo (CPK 93 straipsnis).
46. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Minėtas išlaidas patvirtina 2022 m. kovo 21 d. darbų ataskaita, 2022 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas (2022 m. balandžio 4 d. DOK-8801). Įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, jų pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovo 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Kaunas (juridinio asmens kodas 305174520) iš ieškovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.