- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-443-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14248-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Alvydas Barkauskas (pran.), Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- V. T., R. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Ritos Kisielienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams V. T. ir R. T. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje R. D.-P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos ir negautų pajamų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 1 057,04 Eur nuostoliams atlyginti, 13 500 Eur negautų nuomos pajamų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad:
3.1. 2014 m. gruodžio 16 d. įsigijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius. Siekdamas jas pritaikyti nuomai, ieškovas turėjo patalpose įrengti vandentiekį bei kanalizaciją. 2015 m. kovo mėnesį UAB ,,Projektavimo sprendimai“ parengė supaprastintą paprastojo remonto techninį projektą, kurį 2015 m. kovo 16 d. patvirtino UAB ,,Vilniaus vandenys“, o 2015 m. kovo 26 d. – namo administratorius. Prisijungimas buvo numatytas prie vienintelio šioje namo dalyje esančio kanalizacijos ir šalto vandens stovo, esančio atsakovams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodytų tinklų pajungimo darbų namo administratorius negalėjo atlikti, nes atsakovai atsisakė įleisti darbuotojus į savo patalpas ir neleido prisijungti prie bendrojo naudojimo kanalizacijos ir šalto vandens sistemos.
3.2. Nepavykus susitarti su atsakovais dėl darbų atlikimo, ieškovas 2015 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų įpareigojimo leisti prieiti prie namo bendrųjų komunikacijų tinklų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3428-933/2016 ieškinį tenkino iš dalies: leido namo administratoriui UAB „Naujamiesčio būstas“ ar jo pasirinktam subrangovui patekti prie namo bendrųjų inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir atlikti (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų vandentiekio bei nuotekų tinklo pajungimo prie namo bendrųjų inžinierinių tinklų darbus, taip kaip numatyta UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtame projekte. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
3.3. Net ir po apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo atsakovai piktybiškai vengė įvykdyti teismo sprendimą, kėlė nepagrįstus reikalavimus, kitaip vilkino procesą. Darbai buvo atlikti tik 2017 m. rugsėjo 28 d., o ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų dėl to patirtą žalą: nuostolius ir negautas pajamas.
3.4. Grįsdamas reikalavimą priteisti iš atsakovų 1 057,04 Eur nuostoliams atlyginti, ieškovas nurodė, kad šie nuostoliai susidarė dėl padidėjusios remonto darbų kainos. 2015 m. balandžio mėn. ieškovas su namo administratoriumi suderino remonto darbų sąmatą bei atliekamų darbų apimtis, pagal kuriuos planuota darbų kaina buvo 661,39 Eur. Atsakovams atsisakius leisti prieiti prie bendrųjų namo inžinierinių tinklų ir atlikti numatytus darbus, darbų kaina per kelis metus padidėjo iki 1 718,43 Eur, todėl iš atsakovų turėtų būti priteistas kainų skirtumas – 1 057,04 Eur.
3.5. Grįsdamas reikalavimą priteisti iš atsakovų 13 500 Eur negautų nuomos pajamų, ieškovas nurodė, kad įsigytas patalpas planavo panaudoti nuomai ir 2015 m. balandžio 14 d. pasirašė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2015 m. liepos 1 d. įrengti patalpas pagal nuomininko poreikius (pagrindinis reikalavimas buvo įrengti san. mazgą). Sutartas 500 Eur per mėnesį nuomos mokestis. Dėl atsakovų atsisakymo leisti atlikti inžinerinių tinklų pajungimo darbus, nuomos sutartis buvo nutraukta, o ieškovas negavo 13 500 Eur nuomos mokesčio pajamų. Negautos nuomos pajamos skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (vamzdynų sumontavimo dienos).
Atsiliepimas
4. Atsakovai V. T. ir R. T. atsiliepimu prašė ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodė, kad:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovai nesutiko su ieškovo patalpų pajungimu prie inžinerinių tinklų per atsakovams priklausančią patalpą ar trukdė atlikti tokius darbus, nes pajungimo projektas su atsakovais derinamas nebuvo, jie apie tokį projektą neinformuoti. Vėliau, nuo pirmo ieškovo el. laiško 2015 m. balandžio 17 d., bendravimas apie ieškovo planuojamus paprastojo remonto darbus, ne dėl atsakovų kaltės vyko itin neracionaliu būdu: ieškovas neteikė prašomos informacijos, nebendradarbiavo, nederino darbų rangovų, nepateikė garantijų dėl atsakovų patalpos atstatymo į buvusią būklę, nederino galimo darbų atlikimo laiko ir kt.
4.2. Atsakovas pats ne kartą kreipėsi į ieškovą, ragindamas atlikti darbus. Ieškovas iš esmės savo pageidaujamų darbų atlikimo organizavimą perkėlė atsakovams, kurie niekada neginčijo ieškovo materialiosios teisės atlikti paprastojo remonto darbus. Netgi vykstant teisminiam ginčui, atsakovai neprieštaravo ir ragino suderinti darbų atlikimą, ką vilkino pats ieškovas. Ieškovas neįrodė nė vienos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo R. D.-P. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti, iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo atsakovams priteista 2 630 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo valstybei priteista 12,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad:
7.1. Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, jog buvo kilęs šalių ginčas vamzdynų įrengimo per atsakovų patalpas klausimu, nėra pakankama atsakovų neteisėtiems veiksmams nustatyti. Atsižvelgiant į ieškovo elgesį, atsakovų paaiškinimus dėl ginčo darbų specifikos nagrinėjamoje situacijoje, taip pat į aktyvų atsakovo elgesį siekiant išspręsti situaciją, tai, kad atsakovai naudojosi teise prašyti informacijos apie jiems nuosavybės teise priklausančiame turte ketinamus atlikti darbus, juos atliksiančių rangovų kvalifikaciją ar kėlė klausimus dėl galimos darbais padarytos žalos atlyginimo bei patalpų atstatymo į buvusią būklę, nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus, kaip pagrindą jų civilinei atsakomybei kilti. Nenustačius vienos iš būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
7.2. Reikalavimą priteisti 1057,04 Eur nuostoliams, patirtiems dėl pasikeitusios darbų kainos, atlyginti, ieškovas grindė lokaline sąmata Nr. V-V15-125726, kurioje nurodyta 661,39 Eur darbų kaina, ir lokaline sąmata Nr. R-V-V17-367192, kurioje nurodyta 1 718,43 Eur darbų kaina. Šios sąmatos nėra pakankami dokumentai nuostoliams patvirtinti, nes, kaip matyti iš sąmatų turinio, jose nurodyti visi reikalingi darbai, taip pat ir tokie, kurie yra atliktini akivaizdžiai ieškovo vidinėse patalpose ir nėra susiję su darbais atsakovams priklausančiose patalpose, pavyzdžiui, unitazų, praustuvų montavimas.
7.3. Reikalavimą priteisti 13 500 Eur negautų pajamų iš patalpų nuomos, ieškovas grindė 2015 m. balandžio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2015-04-14, sudaryta su UAB ,,Emerita“. Teismo vertinimu, toks įrodymas nėra pakankamas visai prašomai priteisti nuomos pajamų sumai pagrįsti. Iš pateiktos sutarties 1.2 punkto matyti, kad ji sudaryta terminui nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., sutartis nutraukta 2015 m. gruodžio 29 d. Ji nepagrindžia negautų pajamų, už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos. Be to, ginčo darbai atlikti 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau ieškovas, nurodydamas, jog patalpas įsigijo nuomai, nepateikė duomenų, kad po darbų atlikimo būtų išnuomojęs ar bandęs išnuomoti nurodytas patalpas.
7.4. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą, padarytą patyrus nuostolius dėl darbų kainos padidėjimo, turėjo sužinoti sudarius 2017 metų lokalinę sąmatą Nr. R-V-V17-367192. Sąmatoje nurodyta, kad ji sudaryta 2017 m. kovo mėnesio kainų lygiu, tačiau sąmatos sudarymo data nėra nurodyta. Ginčo darbai atlikti 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių realaus sumokėjimo už darbus laiką. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog labiau tikėtina, kad nurodyta sąmata sudaryta 2017 m. kovo mėnesį, todėl senaties terminas reikalavimams, kildinamiems iš šio teisių pažeidimo, reikšti pasibaigė 2020 m. kovo mėnesį. Ieškinys pareikštas 2020 m. gegužės 18 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovai pagrįstai remiasi ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybe, o šis ieškinio reikalavimas gali būti atmestas savarankišku pagrindu – kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; apeliacinį procesą vykdyti žodinio proceso tvarka.
9. Nurodė, kad:
9.1. Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016, bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi byloje Nr. e2A-57-590/2017, kur jau buvo konstatuotas ieškovo teisių pažeidimas. Nurodytoje civilinėje byloje, dalyvaujant tiems patiems asmenims, yra nustatyti faktai, patvirtinantys, kad pagal CK 4.75 str. 1 d. bendraturčių nesutarimus dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais galėjo išspręsti teismas, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą, o pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs minėtas ginčo aplinkybes, pagrįstai konstatavo ieškovo teisių pažeidimą.
9.2. Teismas neturėjo pagrindo antrą kartą nustatyti jau įrodytas aplinkybes, o ieškovas neprivalėjo pakartotinai jų įrodinėti. Teismas privalėjo remtis aplinkybėmis, nustatytomis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016, bei Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje Nr. e2A-57-590/2017.
9.3. Iš teismui pateiktų laiškų atsakovui matyti, kad atsakovai kėlė nepagrįstus reikalavimus, kurie neleido įgyvendinti ieškovo teisės – prisijungti prie bendrųjų namo komunikacijos tinklų, todėl nesuprantami teismo motyvai, kad nėra pagrindo nustatyti neteisėtus atsakovų veiksmus – piktybišką proceso vilkinimą ir trukdymą ieškovui įsirengti reikalingus tinklus (CPK 185 straipsnis), taip pat nesuprantama, kodėl paties ieškovo elgesys negalėtų būti pripažintas pakankamai geranorišku ir rūpestingu. Pažymėtina, kad atsakovui visa būtina dokumentacija buvo pateikta 2015 m. balandžio 17 d., o darbus pavyko atlikti 2017 m. rugsėjį, ir tik todėl, kad buvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas leidžiantis atlikti numatytus darbus.
Šalies argumentai
9.4. Įrodinėjant 13 500 Eur negautų pajamų iš patalpų nuomos, ieškovas pateikė 2015 m. balandžio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2015-04-14, sudarytą su UAB „Emerita“. Šalių sutarta nuomos kaina buvo 500 EUR/mėn. Pagal nusistovėjusią nekilnojamojo turto nuomos praktiką nekilnojamojo turto nuomos sutartys būdavo sudaromos 1 metų laikotarpiui su galimybe šį terminą pratęsti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas UAB „Emerita“ vadovas. Teismui buvo pateikti paaiškinimai, kad dėl atsakovo neveikimo - veiksmų vilkinimo, nebuvo galima įvykdyti nuomos sutarties sąlygų - įvesti vandentiekį ir nuotekas, todėl nuomos sutartis buvo nutraukta.
9.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepagrindžia negautų pajamų, už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos. Ieškovas, dėl atsakovo veiksmų negalėdamas prisijungti prie vandentiekio, negalėjo sėkmingai išnuomoti patalpų, todėl ir potencialių nuomininkų nebuvo ieškoma iki pat darbų atlikimo 2017 m. rugsėjo. Šiuo metu patalpos taip pat yra rengiamos naujam nuomininkui, bei pritaikomos jo veiklai.
9.6. Ginčo darbai atlikti 2017 m. rugsėjo 28 d., todėl ir senaties terminas turėjo prasidėti 2017 m. rugsėjo mėn. 28 d. Ieškinys pareikštas 2020 m. gegužės 18 d. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti konstatuotina kad senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
10. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad:
11.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi prejudicinėmis aplinkybėmis, nustatytomis civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016. Minėtoje byloje teismas sprendimą grindė ne atsakovų neteisėtu elgesiu, o iš esmės užsitęsusia šalių konfliktine situacija nagrinėtu klausimu ir poreikiu ją išspręsti. Tai, kad atsakovų elgesys minėtoje byloje nebuvo pripažintas neteisėtas patvirtina ir teismo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
11.2. Ieškovas nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo, nes visa nuotekų šalinimo ir vandentiekio sistemos, skaitikliai, vandens šildytuvai, kriauklė, unitazai su prijungtais nuplovimo bakeliais, vandens maišytuvai, nuotekų siurblys ir kt. yra įrengti ieškovo patalpoje, todėl šių darbų atlikimo kaštų atsakovai įtakoti negalėjo.
11.3. Kaip negautų pajamų įrodymą ieškovas pateikė jo ir UAB „Emerita“ 2015-04-14 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją. Pažymėtina, kad ieškovas 2014-12-16 pirko patalpą be vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, ši informacija išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Taigi, ieškovas turėjo žinoti, kokios būklės patalpą perka, todėl privalėjo įvertinti tokios patalpos nuomos santykių realumo perspektyvas.
11.4. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, visapusiškai pagrįstą nuodugniai teismui pateiktų įrodymų analize. Todėl keisti šį sprendimą nėra jokio teisinio nei faktinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl žodinio proceso
13. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė apeliacinį procesą vykdyti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo niekaip nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, procesiniuose dokumentuose šalys išdėstė išsamią savo poziciją, pateikė ją pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.
Dėl prejudicinę reikšmę turinčio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016
14. Ieškovas teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016 buvo nustatytas prejudicinis faktas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas juo nesirėmė. Tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016 (paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-07-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-590/2017) nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai leidžia ieškovui ir (ar) namo administratoriui patekti prie namo bendrųjų inžinerinių tinklų esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, be to, jie iš esmės neprieštarauja ir tam, jog būtų atlikti ieškovo patalpų vandentiekio bei nuotekų tinklo pajungimo prie namo bendrųjų inžinerinių tinklų darbai. Tačiau tuo pačiu atsakovai reikalauja, kad jiems būtų pateikta sutartis dėl darbų atlikimo, kelia klausimą, kas jiems atlygins padarytus nuostolius, nurodo, kad esą ieškovo teikta medžiaga yra nepakankama atlikti norimus darbus ir pan. <…> Nagrinėjamu atveju siekiant apibrėžti ginčo šalių teisinius santykius, o kartu ir atkurti teisinę taiką tarp ieškovo ir atsakovų, atsižvelgiant į įstatyminį reguliavimą, siekiant užtikrinti ir apginti proceso dalyvių teises ir interesus, išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, yra pagrindas tenkinti ieškovo reiškiamą materialaus pobūdžio reikalavimą – leisti namo administratoriui UAB „Naujamiesčio būstas“ ar jo pasirinktam subrangovui patekti prie namo bendrųjų inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir atlikti (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtos R-1), vandentiekio bei nuotekų tinklo pajungimo prie namo bendrųjų inžinierinių tinklų darbus, taip kaip numatyta UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtame projekte (CK 4.82 str. 1 d., 4.83 str. 1, 5 d.). Minėtas ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu bei įrodytu.
16. Iš šios citatos matyti, kad teismas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016 grindė ne atsakovų neteisėtu elgesiu, o iš esmės užsitęsusia šalių konfliktine situacija nagrinėtu klausimu ir poreikiu ją išspręsti. Tai, kad atsakovų elgesys minėtoje byloje nebuvo pripažintas neteisėtu patvirtina ir teismo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas tame sprendime nurodė: jog įvertinus atsakovų veiksmus pagal bylos medžiagą, t. y. jog jie leido patekti prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrųjų inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos bei nėra priteistinos iš priešingų proceso dalyvių.
17. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2017-07-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-590/2017 šį pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, taip pat nenustatęs neteisėtų atsakovų veiksmų.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016 dėl ginčo šalių teisių iš esmės tik patvirtino, kad atsakovai, keldami savo reikalavimus dėl informacijos jiems pateikimo elgėsi teisėtai, kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys.
19. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016, nebuvo pagrindo juos nustatyti ir šioje byloje. T. y. pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš naujo vertindamas pateiktus įrodymus bei šalių elgesį ir nustatinėdamas civilinės atsakomybės sudėtį atsakovų veiksmuose, CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese, nepažeidė.
20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyrė visus pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, išsamiai juos aprašė savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Įvertinęs visas faktines aplinkybes, apibūdinančias šalių elgesį sprendžiant susidariusią situaciją dėl vamzdynų įrengimo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus – piktybišką proceso vilkinimą ir trukdymą ieškovui įsirengti reikalingus tinklus.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016 išsprendė šalių ginčą, detaliai paaiškindamas kas, kokia tvarka, kaip derinant su atsakovu turi atlikti apelianto pageidaujamus darbus ir kas privalo atsakovo patalpas atstatyti į iki remonto buvusią būklę, esant poreikiui. Sprendime taip pat išaiškintos šalių teisės ir pareigos, ir jos visiškai atitinka atsakovų veiksmus – išaiškinta jų teisė žinoti kokie remonto darbai bus atliekami, teisė būti informuotiems prieš 14 dienų apie remonto darbų pradžią, teisė siekti jų turto sugadinimo kompensavimo.
22. Taigi, atsakovų pageidavimas gauti papildomą informaciją ir garantijas nebuvo nei perteklinis, nei piktavališkas. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovų elgesys, prašant dokumentų bei informacijos buvo piktybiškas, perteklinis ir skirtas vilkinti procesui, iš esmės rėmėsi vien pačia aplinkybe, kad atsakovai tokios informacijos klausė. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl prašoma informacija atsakovams nebuvo pateikta, o tai ir tapo konflikto priežastimi. Atsakovų nurodytos aplinkybės dėl ginčo darbų sudėtingo techninio atlikimo ir rizikų, dėl su tuo susijusių ilgų rangovo paieškų bei galimų techninio sprendimo variantų vertinimo liko nepaneigtos, o darbų atlikimo sudėtingumą patvirtino namo administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovas. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš esmės atsakovai veikė aktyviau už ieškovą, bandydami išspręsti susidariusią situaciją.
23. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 str.), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 str.), žalai (CK 6.249 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Šių civilinės atsakomybės sąlygų buvimą turi įrodyti asmuo, prašantis taikyti kito asmens civilinę atsakomybę ir priteisti padarytos žalos atlyginimą (CPK 178 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).
24. Šioje byloje ieškovas reikalavimus atsakovams grindė pastarųjų elgesiu sprendžiant klausimą dėl ieškovui priklausančių patalpų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų prijungimo prie bendrųjų tinklų per atsakovams priklausančias patalpas. Ieškovo teigimu, atsakovai nepagrįstai ir nesąžiningai vilkino šį procesą ir taip padarė ieškovui žalos, tačiau šių savo teiginių ieškovas neįrodė.
25. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog teismas visapusiškai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė esant vienos iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovų veiksmų. Taigi, vien dėl šios priežasties ieškinys atmestas pagrįstai.
Dėl žalos ir negautų pajamų
26. Nepaisant to, kad nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir dėl kitos sąlygos, būtinos atsakovų atsakomybei atsirasti – žalos.
27. Ieškovas nurodė, kad jam nuostoliai atsirado dėl padidėjusios darbų kainos ir negauto nuomos mokesčio. Abu šie reikalavimai yra nepagrįsti.
28. Sprendžiant klausimą dėl darbų pabrangimo, būtina atskirti ieškovo ir atsakovų patalpose atliktinų darbų ir naudotinų medžiagų kainą. Pažymėtina, kad pirktinų pagal projektą medžiagų kiekis nuo 2015 metų nepakito. Iš atsakovų patalpos reikėjo įrengti išskirtinai tik vandentiekio sistemos pajungimą prie bendro naudojimo vandentiekio (t. y. pragręžti angą/kanalą vienoje sienoje, nutiesti 1 m ilgio plastikinius nuotekų ir šalto vandens vamzdžius ir įrengti sujungimą su bendro naudojimo vandentiekio stovu), visi kiti darbai buvo atlikti ir medžiagos panaudotos ieškovo patalpoje, patenkant iš gretimų bendro naudojimo (laiptinės) arba ieškovo patalpų. Visa nuotekų šalinimo ir vandentiekio sistemos, skaitikliai, vandens šildytuvai, kriauklė, unitazai su prijungtais nuplovimo bakeliais, vandens maišytuvai, nuotekų siurblys ir kt. yra įrengti ieškovo patalpoje, todėl šių darbų atlikimo kaštų atsakovai įtakoti negalėjo.
29. Ieškovas ne tik neįrodo, kad darbai nebuvo atlikti dėl tik nuo atsakovų priklausančių priežasčių, bet ir neišskiria darbų, kurių atlikimui buvo būtinas patekimas į atsakovų patalpas, nepateikia nuostolių buvimą pagrindžiančių dokumentų. Ieškovas, kildindamas savo reikalavimą iš darbų pabrangimo, apskritai neišskiria sąmatose nurodytų darbų ir medžiagų kainų, nepaaiškina kokie darbai ir kaip pabrango, jis tiesiog pateikia darbų sąmatų skirtumą, ir jį įvardija darbų pabrangimu. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą pripažino neįrodytu.
30. Kaip negautų pajamų įrodymą ieškovas pateikė jo ir UAB „Emerita“ 2015-04-14 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją. Pažymėtina, kad ieškovas 2014-12-16 pirko patalpą be vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, ši informacija išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Taigi, ieškovas turėjo žinoti, kokios būklės patalpą perka, turėjo numatyti, kad jos pritaikymas nuomai gali užtrukti pakankamai ilgą laiką, todėl privalėjo įvertinti tokios patalpos nuomos santykių realumo perspektyvas ir prisiimti riziką, jeigu negalėtų pradėti palapos nuomoto nustatytu terminu.
31. Ieškovo ir UAB „Emerita“ pasirašyta nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl tokia nuomos sutartis negali būti naudojama teisminiame ginče prieš trečią šalį, šiuo atveju – atsakovus (CK 1.75 str. 2 d.).
32. Pažymėtina, kad terminuota nuomos sutartis buvo sudaryta 2015 m. balandžio 14 d., nuoma turėjo prasidėti 2015 m. liepos 1 d., o jos terminas buvo numatytas iki 2016 m. birželio 30 d. Nuomos sutartis nutraukta 2015 m. gruodžio 29 d. Taigi, ji nepagrindžia negautų pajamų už laikotarpį po sutarties termino pabaigos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas dar 2015 metais taip pat buvo pateikęs ieškinį atsakovams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, pasiūlydamas pateikti įrodymus, pagrindžiančius negautas pajamas. Ieškovas, ištaisydamas savo pirminio ieškinio trūkumus, atsisakė reikalavimo atlyginti nuostolius pagal nuomos sutartį, kuri tuo metu jau buvo sudaryta (sutartis sudaryta 2015 m. balandžio 14 d.).
33. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo metu patalpos taip pat yra rengiamos naujam nuomininkui, bei pritaikomos jo veiklai. Nors darbai dėl kurių kilęs ginčas atlikti 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau ieškovas ir su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kad bando išnuomoti patalpas.
34. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad atsižvelgus į terminuotą sutarties pobūdį, taip pat į aplinkybes, keliančias abejonių dėl jos sudarymo laiko ir realių ketinimų nuomoti turtą, pripažintina, jog vienintelis įrodymas – nuomos sutartis nėra pakankamas galimam negautų pajamų dydžiui įrodyti (CPK 185 straipsnis). Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia yra (buvo) reali tokio pobūdžio patalpų nurodytoje vietoje nuomos rinkos kaina (CPK 178 straipsnis).
35. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė ir kitos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti – patirtos žalos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl ieškinio senaties
36. Apeliantas teigia, kad 2017 m. sąmatoje Nr. RVV17367192 nurodyta, kad ji sudaryta 2017 m. kovo mėnesio kainų lygiu, tačiau sąmatos sudarymo data nėra nurodyta. Atitinkamo laikotarpio kainų lygis, tai statistiniai duomenys apie kainas, galiojusias minėtu laikotarpiu. Šie duomenys tikslinami kas 6 mėnesius, todėl ir 2017 m. rugsėjo sąmata buvo sudaryta remiantis statistiniu kainų lygiu. Ginčo darbai atlikti 2017 m. rugsėjo 28 d., todėl ir senaties terminas turėjo prasidėti 2017 m. rugsėjo mėn. 28 d.
37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti. Kaip minėta, Sąmatoje nurodyta, kad ji sudaryta 2017 m. kovo mėnesio kainų lygiu, tačiau sąmatos sudarymo data nėra nurodyta. Ieškovas nepateikė įrodymų kokiu tiksliai metu buvo sudaryta ši sąmata. Ieškovas taip pat nemotyvavo ir nepateikė įrodymų, kad kainų lygio statistiniai duomenys buvo tikslinti būtent 2017 m. kovo, o ne kurį nors kitą mėnesį. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad vienintelė aiški data, kada galėjo būti sudaryta minėta sąmata ir yra joje nurodyta data – 2017 m. kovo mėnuo.
38. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad senaties terminas reikalavimams, kildinamiems iš šio teisių pažeidimo, reikšti pasibaigė 2020 m. kovo mėnesį, o ieškovas ieškinį pateikęs 2020 m. gegužės 18 d., praleido ieškinio senaties terminą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas priteisti 1057,04 Eur dydžio žalą pagrįstai buvo atmestas remiantis savarankišku pagrindu – kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos baigties
39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Atmetus apeliacinį skundą išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovai pateikė įrodymus, kad jie apeliacinės instancijos teisme patyrė 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl mažinama iki 1800 Eur. Taigi, atsakovams iš ieškovo priteisiama 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Peškovo V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.