Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-19572-1097/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-12
Bylos Nr.: e2-19572-1097/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14248-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: V. P.
Atsakovas: V. T., R. T.
Advokatai: Tatjana Kočegarova

Kategorijos

2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-19572-1097/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14248-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,dalyvaujant ieškovui V. P.,atsakovams V. T. ir R. T.,atsakovų V. T. ir R. T. atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams V. T. ir R. T. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje R. D.-P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. T. ir R. T. dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovų 1 057,04 Eur nuostoliams atlyginti, 13 500 Eur negautų nuomos pajamų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 16 d. įsigijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius. Siekdamas jas pritaikyti nuomai, ieškovas turėjo patalpose įrengti vandentiekį bei kanalizaciją. 2015 m. kovo mėnesį UAB ,,Projektavimo sprendimai“ parengė supaprastintą paprastojo remonto techninį projektą, kurį 2015 m. kovo 16 d. patvirtino UAB ,,Vilniaus vandenys“, o 2015 m. kovo 26 d. – namo administratorius. Prisijungimas buvo numatytas prie vienintelio šioje namo dalyje esančio kanalizacijos ir šalto vandens stovo, esančio atsakovams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovo teigimu, nurodytų tinklų pajungimo darbų namo administratorius negalėjo atlikti, nes atsakovai atsisakė įleisti darbuotojus į savo patalpas ir neleido prisijungti prie bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (kanalizacijos ir šalto vandens sistemos). Nepavykus susitarti su atsakovais dėl darbų atlikimo, ieškovas 2015 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų įpareigojimo leisti prieiti prie namo bendrųjų komunikacijų tinklų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e223428933/2016 ieškinį tenkino iš dalies: leido namo administratoriui UAB „Naujamiesčio būstas“ ar jo pasirinktam subrangovui patekti prie namo bendrųjų inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir atlikti (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų vandentiekio bei nuotekų tinklo pajungimo prie namo bendrųjų inžinierinių tinklų darbus, taip kaip numatyta UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtame projekte. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovo teigimu, net ir po apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo atsakovai piktybiškai vengė įvykdyti teismo sprendimą, kėlė nepagrįstus reikalavimus, kitaip vilkino procesą. Darbai buvo atlikti tik 2017 m. rugsėjo 28 d., o ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų dėl to patirtą žalą: nuostolius ir negautas pajamas.

3. Grįsdamas reikalavimą priteisti iš atsakovų 1 057,04 Eur nuostoliams atlyginti, ieškovas nurodė, kad šie nuostoliai susidarė dėl padidėjusios remonto darbų kainos. 2015 m. balandžio mėn. ieškovas su namo administratoriumi suderino remonto darbų sąmatą bei atliekamų darbų apimtis, pagal kuriuos planuota darbų kaina buvo 661,39 Eur. Atsakovams atsisakius leisti prieiti prie bendrųjų namo inžinierinių tinklų ir atlikti numatytus darbus, darbų kaina per kelis metus padidėjo iki 1 718,43 Eur, todėl iš atsakovų turėtų būti priteistas kainų skirtumas – 1 057,04 Eur.

4. Grįsdamas reikalavimą priteisti iš atsakovų 13 500 Eur negautų nuomos pajamų, ieškovas nurodė, kad įsigytas patalpas planavo panaudoti nuomai ir 2015 m. balandžio 14 d. pasirašė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2015 m. liepos 1 d. įrengti patalpas pagal nuomininko poreikius (pagrindinis reikalavimas buvo įrengti san. mazgą). Sutartas 500 Eur per mėnesį nuomos mokestis. Dėl atsakovų atsisakymo leisti atlikti inžinerinių tinklų pajungimo darbus, nuomos sutartis buvo nutraukta, o ieškovas negavo 13 500 Eur nuomos mokesčio pajamų. Negautos nuomos pajamos skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (vamzdynų sumontavimo dienos).

Atsiliepimas

5. Atsakovai V. T. ir R. T. atsiliepimu prašė ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovai nesutiko su ieškovo patalpų pajungimu prie inžinerinių tinklų per atsakovams priklausančią patalpą ar trukdė atlikti tokius darbus, nes pajungimo projektas su atsakovais derinamas nebuvo, jie apie tokį projektą neinformuoti, o vėliau, nuo pirmo ieškovo el. laiško 2015 m. balandžio 17 d., bendravimas apie ieškovo planuojamus paprastojo remonto darbus, iš dalies atliktinus atsakovams priklausančioje patalpoje, ne dėl atsakovų kaltės vyko itin neracionaliu būdu: ieškovas neteikė prašomos informacijos, nebendradarbiavo, ilgą laiką neatliko jokių konstruktyvių veiksmų, siekiant atlikti savo pageidaujamus darbus, nederino darbų rangovų, nepateikė garantijų dėl atsakovų patalpos atstatymo į buvusią būklę, nederino galimo darbų atlikimo laiko ir kt. Atsakovas pats ne kartą kreipėsi į ieškovą, ragindamas atlikti darbus. Ieškovas iš esmės savo pageidaujamų darbų atlikimo organizavimą perkėlė atsakovams, kurie niekada neginčijo ieškovo materialiosios teisės atlikti paprastojo remonto darbus. Netgi vykstant teisminiam ginčui, atsakovai neprieštaravo ir ragino suderinti darbų atlikimą, ką vilkino pats ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė nė vienos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos.

6. Ginčydami reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, atsakovai nurodė, kad ieškovas tokių nuostolių dydžio neįrodė. Pateiktos lokalinės sąmatos tėra vienas pirmųjų etapų statybose ir nėra apmokėjimui skirtas dokumentas. 2015 m. sąmata yra nepilna, parengta neanalizuojant faktinės situacijos atsakovų patalpoje, neatlikus jokių matavimų ir sistemos patvarumo įvertinimo, joje nėra įtrauktas būtinas, bet brangus didelio diametro kanalų gręžimas storose sienose specialiais įrengimais, o tai sudaro pusę 2017 m. sąmatos kainos. Iš atsakovų patalpos reikėjo įrengti išskirtinai tik vandentiekio sistemos pajungimą prie bendro naudojimo vandentiekio (pragręžti angą/kanalą vienoje sienoje, nutiesti 1 m ilgio plastikinius nuotekų ir šalto vandens vamzdžius ir įrengti sujungimą su bendro naudojimo vandentiekio stovu), visi kiti darbai (nuotekų šalinimo ir kanalizacijos sistemos, skaitikliai, vandens šildytuvai, kriauklė, unitazai, vandens maišytuvai, vamzdynai ir kt.) buvo atlikti ir medžiagos panaudotos ieškovo patalpoje, patenkant iš bendro naudojimo arba ieškovo patalpų, ir jų įrengimo darbų atsakovai įtakoti negalėjo. Be to, apie galimą savo teisių pažeidimą ieškovas turėjo suprasti gavęs 2017 m. kovo mėnesį parengtą sąmatą. Senatis šiam reikalavimui pareikšti pasibaigė 2020 m. kovo mėnesį, o ieškinys teismui paduotas 2020 m. gegužės 11 d., t. y. praleidus senatį (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kurią atsakovai prašo taikyti.

7. Ginčydami reikalavimą priteisti negautas nuomos mokesčio pajamas, atsakovai nurodė, kad ieškovas patalpą 2014 m. gruodžio 16 d. pirko be vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, ši informacija išviešinta nekilnojamojo turto registre. Negautas nuomos pajamas ieškovas grindė 2015 m. balandžio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi su UAB „Emerita“, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti tikruosius šalių ketinimus ir realias galimybes per 1,5 mėnesio įvykdyti nuomai būtiną sąlygą įrengti vandentiekį. Ieškovo pateikta nuomos sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, o nurodomose patalpose šiuo metu yra paties ieškovo darbo vieta. Todėl yra pagrįstų abejonių dėl galimų nuomos santykių ketinimų tikrumo ir realumo. Nuomos sutartis, sudaryta 2015 m. balandžio 14 d., yra terminuota ir jos terminas baigėsi 2016 m. birželio 30 d. Sutartis nutraukta 2015 m. gruodžio 29 d. Tai reiškia, kad žalą dėl nuomos sutarties nutraukimo ieškovas galimai patyrė sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 29 d. (ar bent 2016 m. birželio 30 d.), todėl ieškinys dėl šios žalos pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), o atsakovai prašo ieškinio senatį taikyti.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo R. D.-P. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir teigė, kad atsakovai, net ir teigdami, jog sutinka leisti prisijungti prie bendrųjų inžinerinių tinklų, pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo, skunde nenurodydami jokių reikalavimų ar motyvų. Atsakovas, nors ir kvietė apžiūrėti atsakovams priklausančias patalpas, tačiau prisijungimo atlikimui kėlė įvairias sąlygas. Trečiojo asmens teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartyje konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus, kurie lėmė ieškovo teisių pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-57-590/2017. Teigė, jog užsitęsus klausimo dėl inžinerinių tinklų įvedimo į patalpas sprendimui, ieškovas nuomininkų patalpoms neieškojo, tačiau patalpos paklausios – netoli Gedimino pr., teismų, su atskiru įėjimu, todėl reikalaujamas priteisti negautas nuomos mokestis yra minimalus. Ieškovo teigimu, ieškinio senaties terminas negali būti taikomas.

10. Teismo posėdžio metu atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pirmas administratoriaus kreipimasis į atsakovus dėl konkretaus patekimo į atsakovams priklausančias patalpas laiko buvo 2017 m. rugsėjo 19 d., o iki tol buvo vykdomos tik vamzdynų apžiūros ir sprendžiama dėl tinkamiausio techninio darbų atlikimo būdo. Atsakovas paaiškino, kad vamzdynų pajungimo darbai nagrinėjamu atveju buvo techniškai sudėtingi ir rizikingi: namas senos statybos su senu ketaus vamzdžio stovu, kuris nėra pritvirtinamas kiekviename namo aukšte; atliekant naujos vamzdyno atšakos pajungimą turėjo būti pjaunamas visas stovas ir įdedamas naujas fragmentas su atšaka, o tai gali lemti, jog iš vietos gali pajudėti visas stovas. Atsakovas, suprasdamas darbų keliamus pavojus padaryti didelės žalos visam namui, siekė įsitikinti rangovo kvalifikacija atlikti tokius darbus, tinkama darbų dokumentacija ir kt. Atsakovas taip pat nurodė, kad darbų atlikimas užtruko, nes dėl darbų sudėtingumo buvo neapsisprendžiama dėl techninio jų atlikimo būdo, skirtingi rangovai siūlė skirtingus vamzdynų pajungimo variantus. Rangovai nesutikdavo imtis darbų, o kai tik atsirado darbus atlikti sutikęs rangovas, jie ir buvo atlikti per devynias dienas. Taip pat nurodė, kad ieškovo pateiktos sąmatos, kuriomis jis grindžia atsiradusį darbų kainos skirtumą, yra netikslios, nes didžioji dalis darbų yra susiję su darbais, atliktinais ieškovo patalpose, be to, 2015 metų sąmata nepilna – joje nėra nurodyti atsakovų patalpų atstatymo darbai, kurie būtų būtini, nes planuota griauti atsakovų patalpų sieną, tuo tarpu vėlesnioji 2017 metų sąmata parengta apsisprendus dėl ginčo darbų atlikimo būdo, kuris buvo kitoks, nei planuota 2015 metais, ir pagal kurį griauti sienų nebereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų 14 557,04 Eur žalai atlyginti, savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovai, būdami patalpų, kuriose atliekant darbus turėjo būti įrengiami ieškovo patalpoms skirto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų jungimo į bendrojo naudojimo tinklus darbai, savininkai, kėlė nepagrįstus reikalavimus, piktybiškai vilkino darbų atlikimo procesą, dėl ko ieškovas patyrė žalos: nuostolių pakilus darbų kainai ir negavo nuomos mokesčio pajamų.

12. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė atsirandanti esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui (CK 6.246 straipsnis) ir kitoms sąlygoms. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Šių civilinės atsakomybės sąlygų buvimą konkrečiu atveju turi įrodyti asmuo, prašantis taikyti kito asmens civilinę atsakomybę ir priteisti padarytos žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis).

13. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

14. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė ir nepagrindė esant visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 185 straipsnis).

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų

15. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimus atsakovams grindžia pastarųjų elgesiu sprendžiant klausimą dėl ieškovui priklausančių patalpų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų prijungimo prie bendrųjų tinklų per atsakovams priklausančias patalpas. Ieškovo teigimu, atsakovai nepagrįstai ir nesąžiningai vilkino šį procesą, dėl ko padarė ieškovui žalos.

17. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, svarbu įvertinti šalių elgesį ginčo situacijoje. Bylos rašytinė medžiaga leidžia nustatyti tokias atsakovų elgesiui įvertinti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo tinklų įrengimo darbais atsakovų patalpoje:

17.1. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovui V. P. ir trečiajam asmeniui R. D.-P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Patalpos įsigytos 2014 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4456. Nekilnojamojo turto registro duomenimis patalpose vandentiekio ir nuotekų šalinimo nėra.

17.2. 2015 m. balandžio 17 d. el. laišku ieškovas kreipėsi į atsakovą, informuodamas apie UAB ,,Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas dėl vandens įvedimo į ieškovui priklausančias patalpas ir prašydamas nurodyti kontaktinę informaciją, su kuo galima derinti darbų atlikimo laiką ir tvarką. Atsakydamas atsakovas 2015 m. balandžio 18 d. el. laišku nurodė, kad yra užsienyje, bei prašė atsiųsti daugiau informacijos apie planus ir minėtas technines sąlygas.

17.3. 2015 m. gegužės 5-7 d. el. laiškais ieškovas rašė atsakovui, kad pastarojo sutuoktinė nurodė neleisianti į atsakovams priklausančias patalpas, taip pat siūlė darbus atlikti 2015 m. gegužės 8 d. Atsakovas atsakė, jog, sutuoktinės teigimu, ieškovas grasino teismais ir reikalavimais atlyginti nuostolius; taip pat prašė pateikti daugiau informacijos apie planuojamus darbus ir formuluoti konkretų prašymą.

17.4. 2016 m. gegužės 16 d. atsakovas prašymu UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodė, kad siekia sudaryti sąlygas ieškovui įsirengti vandens ir nuotekų vamzdynų atšaką iš atsakovui priklausančiose patalpose esančių stovų, o ieškovo pateiktoje projektinėje dokumentacijoje trūksta būtino remonto darbų technologijos aprašo bei detalaus montavimo brėžinio, vaizduojančio naujai įrengiamus vamzdynus. Dėl to atsakovas prašė administratoriaus įgaliotus asmenis ateiti į atsakovui priklausančias patalpas apžiūrėti atidengtus vamzdynus, atlikti reikalingus matavimus, paruošti darbų technologijos aprašą bei detalų montavimo brėžinį, taip pat nurodant išgriovimų bei apdailos pažeidimų atstatymo darbus, sudaryti sutartį, nurodant rangovus ir patvirtinant, jog jie atitinka kvalifikacinius reikalavimus, pateikti rangovo civilinės atsakomybės draudimą ir kt. Apžiūros laiką prašoma suderinti nurodytais telefonais.

17.5. 2015 m. birželio 5 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ rašte Nr. NB-RS-15-0473 nurodyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ darbuotojai, atskiru ieškovo prašymu ir suderintu numatomų darbų aktu, buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atlikti pusrūsyje šalto vandens ir nuotekų sistemos įrengimo darbų pagal išduotas AB ,,Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas Nr. 14/1667, tačiau suplanuoto darbo negalėjo atlikti, nes jiems nebuvo leista gretimų patalpų savininkų (atsakovų) prisijungti prie bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (kanalizacijos ir šalto vandens sistemos).

17.6. Atsakovo prašymu, 2016 m. rugsėjo 15 d. UAB ,,Naujamiesčio būstas“ raštu Nr. NB-RS-16-0831 paaiškino, kad administratorius minėtame 2015 m. birželio 5 d. rašte Nr. NB-RS-15-0473 nurodomą informaciją pateikė remdamasis darbuotojų, kurie ketino atlikti rangos darbus, ataskaita, kurioje teigiama: ,,Reikia prijungti prie buitinių nuotekų stovo, esančio buto Nr. 14 patalpose. Užsakovo (ieškovo) teigimu buto Nr. 14 savininkai nesutinka leisti atlikti darbus“. Administratorius nurodė, kad laikotarpiu nuo planuotos darbų pradžios iki administratoriaus 2016 m. gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesiais suplanuotų susitikimų su ieškovu ir atsakovu, administratorius nesikreipė į buto Nr. 14 savininką (atsakovą) su prašymu ar reikalavimu įleisti į patalpas ir atlikti darbus, nes administratorius nebuvo ir nėra atsakingas už minėtus darbus ir jų vykdymą kaip rangovas.

17.7. 2016 m. birželio 7 d. el. laiškais ieškovas klausė atsakovo, ar šis bendravo su namo administratoriumi, o atsakovas atsakė, jog prieš tris savaites paliko administratoriui raštišką prašymą dėl vamzdynų įrengimo. Taip pat atsakovas nurodė, kad buvo atėję santechnikai, kurie apžiūrėjo vamzdynus, tačiau daugiau jokios informacijos iš administratoriaus negauta, jokie rangovai dėl darbų atlikimo susisiekti nebandė.

17.8. 2016 m. birželio 22 d. apžiūros akte fiksuota, kad komisija apžiūrėjo atsakovo patalpose esančius bendro naudojimo vamzdynų stovus; apžiūros metu buvo sudarytos visos galimybės įvertinti vamzdynų situaciją ir pradėti ruošti vamzdynų atšakos į ieškovo patalpas darbų atlikimo planą.

17.9. 2016 m. liepos 7 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ rašte Nr. NB-RS-16-0638 nurodė, kad administratoriaus ir rangovo UAB „Mano būstas“ atstovai 2016 m. birželio 22 d. atliko vamzdynų apžiūrą atsakovui priklausančiose patalpose. Apžiūros metu nuspręsta, kad geriausias sprendimas ieškovo patalpų sanitarinius prietaisus prijungti prie bendrojo naudojimo stovų, esančių atsakovo patalpose. Taip pat nurodyta, kad po atliktos apžiūros ir peržiūrėtų atsakovo reikalavimų UAB „Mano būstas“ atsisakė vykdyti darbus montuoti vamzdynus per atsakovo patalpas į šalia esančias ieškovui priklausančias patalpas.

17.10. 2016 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas prašymu, adresuotu UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Mano būstas“, prašė patikslinti, kokios priežastys lėmė neigiamą UAB ,,Mano būstas“ sprendimą. Rašte atsakovas patvirtino, kad yra pasirengęs aptarti visas sąlygas ir galimybes, siekdamas įgyvendinti ieškovo pageidavimą turėti vamzdynų atšaką patalpose.

17.11. 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu atsakovas ieškovui nurodė, kad UAB ,,Mano būstas“ atsisakė įrengti vamzdynų atšaką, kaip teigiama 2016 m. liepos 7 d. rašte. Atsakovas nurodė besitikintis, jog ieškovas ras kitą rangovą, ir prašė pastarajam perduoti atsakovo kontaktinius duomenis. Atsakovas taip pat patvirtino, jog yra pasiruošęs susitikti su rangovo atstovu ir aptarti darbų planą, sąlygas, terminus.

17.12. 2016 m. rugsėjo 2 d. UAB ,,Naujamiesčio būstas“ raštu Nr. NB-RS-16-0799 informavo atsakovą, kad UAB ,,Mano būstas“ turi visus reikiamus atestatus darbų vykdymui bei civilinės atsakomybės draudimą, tačiau, nenurodęs konkrečių priežasčių, darbus atlikti atsisakė. Administratorius teigė, kad darbų iniciatorius ir užsakovas yra ieškovas, todėl visus klausimus, susijusius su vamzdynų prijungimu ir atstatymo darbais, atsakovas turi derinti su pastaruoju.

17.13. 2016 m. rugsėjo 9 d. atsakovas išsiuntė kvietimą UAB ,,Naujamiesčio būstas“ atsiųsti įgaliotus darbuotojus 2016 m. rugsėjo 14 d. atlikti vamzdynų pajungimo darbus.

17.14. 2016 m. rugsėjo 12 d. el. laišku atsakovas nurodė ieškovui, kad kvietė 2016 m. rugsėjo 14 d. atlikti darbus įrengiant nuotekų ir šalto vandens vamzdžių atšaką, kad šalys susitarė suderinti neaptartus klausimus telefono skambučiu, tačiau atsakovas skambučio nesulaukė, todėl rašo laišką, kviesdamas tęsti bendradarbiavimą. Laiške atsakovas prašė nurodyti tinkamą datą darbams atlikti. Atsakydamas į laišką, ieškovas nurodė, jog telefonu nepavyko susisiekti. Atsakovas kitą dieną el. laišku nurodė, jog atsiliepti nepavyko, nes buvo jau vėlu, prašė skambinti. 2016 m. rugsėjo 13 d. el. laišku atsakovas prašė ieškovo nurodyti rangovą, darbuotojų įleidimo į patalpas laiką, pateikti prašytus dokumentus.

17.15. 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB ,,Mano būstas“ raštu Nr. 30-16-679 nurodė atsakovui, kad neturi pareigos pateikti prašomos informacijos ir laiko nepagrįstu reikalavimą patvirtinti, jog rangovas atliks darbus nesugadindamas atsakovo patalpose esančios apdailos ir įrengimų, o jei taip atsitiktų, atstatyti patalpų būklę iki buvusios savo lėšomis. Teigė, kad šiuo konkrečiu atveju, dėl išlaidų už atliktus darbus paskirstymo turi susitarti namo administratorius UAB ,,Naujamiesčio būstas“ ir ieškovas, būdami planuojamų darbų užsakovais. Pabrėžta, kad galimos žalos atsiradimo klausimą bei jos apmokėjimą turi spręsti ieškovas ir / ar UAB ,,Naujamiesčio būstas“.

17.16. 2016 m. rugsėjo 15 d. el. laišku atsakovas ieškovui nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo pasiruošęs ir sudarė sąlygas rangovams ateiti į patalpas, tačiau ieškovas nepaskambino, į atsakovo skambučius neatsiliepė, neatsakė į el. laišką, nors buvo pažadėjęs skambinti, kai tik nuspręs dėl darbų pradžios valandos 2016 m. rugsėjo 14 d. Atsakovas pažymėjo, kad jam neskambino joks rangovas. Ieškovas, atsakydamas į šį el. laišką, nurodė atsakovui, jog rangovai atsakė, kad per dvi dienas suorganizuoti darbų atlikimą ir sklandų jų vykdymą išvengiant prastovų yra neįmanoma. Ieškovas nurodė, kad, siekiant sklandžiai atlikti darbus per savaitę, apie manomą jų atlikimo laiką reikia informuoti bent prieš tris savaites. Reaguodamas atsakovas el. laiške pažymėjo, jog nuo gegužės mėnesio aktyviai stengiasi padėti dėl darbų atlikimo, daug kartų ragino namo administratorių ir ieškovą pasiruošti ir pradėti darbus, jog ieškovas turėjo ne mažiau kaip keturis mėnesius darbams pasiruošti. Taip pat laiške atsakovas pakartotinai prašė atsiųsti rangovo kontaktinę informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

17.17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016 ieškovo patikslintą ieškinį atsakovams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patenkino iš dalies: leido namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratoriui UAB „Naujamiesčio būstas“ ar jo pasirinktam subrangovui patekti prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrųjų inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir atlikti (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų vandentiekio bei nuotekų tinklo pajungimo prie namo bendrųjų inžinierinių tinklų darbus, taip kaip numatyta UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtame projekte. Teismas sprendime konstatavo, kad ,,atsakovai leidžia ieškovui ir(ar) namo administratoriui patekti prie namo bendrųjų inžinerinių tinklų esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, be to, jie iš esmės neprieštarauja ir tam, jog būtų atlikti ieškovo patalpų vandentiekio bei nuotekų tinklo pajungimo prie namo bendrųjų inžinierinių tinklų darbai. Tačiau tuo pačiu atsakovai reikalauja, kad jiems būtų pateikta sutartis dėl darbų atlikimo, kelia klausimą, kas jiems atlygins padarytus nuostolius, nurodo, kad esą ieškovo teikta medžiaga yra nepakankama atlikti norimus darbus ir pan.“ Teismas nurodė, kad tam tikri įvairūs nesutarimai (klausimai) dėl prisijungimo prie bendrųjų komunikacijų tinklų tarp ginčo šalių vyksta jau ilgą laiką, todėl, siekiant apibrėžti ginčo šalių teisinius santykius, o kartu ir atkurti teisinę taiką tarp ieškovo ir atsakovų, siekiant užtikrinti ir apginti proceso dalyvių teises ir interesus, išlaikyti šalių interesų pusiausvyra, yra pagrindas tenkinti ieškovo reiškiamą materialaus pobūdžio reikalavimą. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, be kitų aplinkybių, taip pat pažymėjo, kad leidimas patekti prie namo bendrųjų inžinerinių tinklų suteikiamas namo administratoriui UAB „Naujamiesčio būstas“ ar jo (namo administratoriaus) pasirinktam subrangovui; be to, siekiant nepažeisti atsakovų teisių, jie apie UAB „Naujamiesčio būstas“ ar jo pasirinkto subrangovo ketinamus atlikti darbus turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų; o ieškovas teismo posėdžio metu nurodė esąs pasirengęs atlyginti protingas darbų atstatymo išlaidas atsakovams dėl siekiamų atlikti darbų. Teismas pabrėžė, kad atlikus veiksmus, kurie yra leidžiami šiuo teismo sprendimu, atsakovams priklausančios patalpos turi būti sutvarkytos į tokią būklę, kurioje buvo iki darbų atlikimo. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, įvertino atsakovų veiksmus pagal bylos medžiagą, t. y. jog jie leido patekti prie namo bendrųjų inžinerinių tinklų, ir, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos bei nėra priteisiamos iš priešingų proceso dalyvių vienas kitam.

17.18. 2016 m. lapkričio 30 d. el. laišku ieškovas nurodė, kad sužinojo apie atsakovės apeliacinį skundą, kad nesulaukė 2016 m. rugsėjo mėnesį žadėto nurodyti trijų savaičių termino prieš darbų pradžią, kad patiria nuostolius; prašė nurodyti konkrečią darbų atlikimo datą. Atsakydamas į laišką, atsakovas 2016 m. gruodžio 5 d. el. laišku nurodė, kad darbus galima atlikti 2016 m. gruodžio 27 d.

17.19. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-590/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad iš atsakovo 2016 m. gegužės 16 d. ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštų matyti, kad ,,atsakovas nors ir kvietė apžiūrėti atsakovams priklausančias patalpas, tačiau prisijungimo atlikimui kėlė įvairias sąlygas, pavyzdžiui pateikti subrangovo civilinės atsakomybės draudimo polisą. Tai patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovų kilo ginčas dėl prisijungimo prie atsakovų patalpose esančių namo bendrųjų inžinerinių tinklų. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendraturčių nesutarimus dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais sprendžia teismas, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą, o pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs paminėtas ginčo aplinkybes, pagrįstai konstatavo ieškovo teisių pažeidimą.“

17.20. 2017 m. rugpjūčio 8 d. el. laišku atsakovas informavo UAB ,,Naujamiesčio būstas“, kad vamzdynai yra atviri ir prieinami remontui, o atsakovas yra pasiruošęs suderinti darbų laiką. Taip pat nurodė kontaktinius duomenis ir informavo, jog atsakovai bus užsienyje ir neturės galimybių gauti pašto siuntas.

17.21. 2017 m. rugsėjo 19 d. el. laišku UAB ,,Naujamiesčio būstas“ informavo atsakovą, kad vamzdynų montavimo-prijungimo darbus galima pradėti 2019 m. rugsėjo 28 d. 9 val.; klausė, ar bus suteiktos galimybės patekti į patalpas ir atlikti darbus.

17.22. Atsakovas el. laišku informavo, kad 2017 m. rugsėjo 28-29 d. UAB ,,Naujamiesčio būstas“ įgaliotiems rangovams bus suteikta galimybė patekti į patalpas ir prieiga prie bendro naudojimo vamzdyno. Taip pat atsakovas klausė, ar kartu bus atlikti ir patalpų atstatymo į dabartinę būklę darbai, bei nurodė, jog jeigu tokie darbai nebus atlikti, jis galimai siūlytų nukelti darbus spalio mėnesiui, kad vamzdynų prijungimas ir patalpų atstatymas būtų atlikti be pertraukos. Atsakydamas UAB ,,Naujamiesčio būstas“ atstovas informavo, jog planuojamas tik vamzdynų montavimas, ir klausė, kas apmokės patalpų atstatymo darbus. Atsakovas nurodė, kad patalpų atstatymas turi būti finansuojamas užsakovo (ieškovo) lėšomis, kad pastarasis teisme pažadėjęs atstatyti patalpas. Taip pat atsakovas nurodė, jog patalpų atstatymo vėlesniam laikui atidėti negalima, nes išgriautomis patalpomis negalės naudotis. Atsakovas teigė, kad techniškai būtų įmanoma išgręžti sieną ir pravesti vamzdžius nepažeidžiant atsakovo patalpų ir išvengiant atstatymo darbų. Dėl to prašė duoti rangovo kontaktinius duomenis darbams aptarti ir suderinti.

17.23. 2017 m. rugsėjo 19 d. el. laišku ieškovas atsakovui (ir UAB ,,Naujamiesčio būstas“ atstovui) nurodė, kad teismo sprendime nebuvo pasisakyta apie jokius atstatymo darbus, todėl nukelti darbų vykdymo terminą ir dar labiau didinti nuostolius nėra tikslinga.

17.24. 2017 m. rugsėjo 20 d. el. laišku atsakovas nurodė, kad sudarys visas sąlygas ir prieigą darbams atlikti. Taip pat atsakovas informavo, jog buvo susitikęs su UAB ,,Mano būstas“ vykdytoju ir suderino technines būsimų darbų detales.

17.25. 2017 m. rugsėjo 28 d. el. laišku UAB ,,Naujamiesčio būstas“ atstovas informavo ieškovą, kad atsakovo atstovas neleidžia tinkamai vykdyti darbų, trukdo darbuotojams dirbti, kamantinėja ir prašo visokių dokumentų, neleidžia prisijungti prie esamų vamzdynų, grasina teismais. Prašė išsispręsti taikiai, nurodydamas, jog daugiau administratorius netarpininkaus ir nedalyvaus procese kaip šalis, kuri suteikia vamzdynų montavimo paslaugas.

17.26. 2017 m. rugsėjo 28 d. ginčo vamzdynai sumontuoti.

17.27. 2017 m. rugsėjo 29 d. el. laišku atsakovas nurodė, kad jokių kliūčių atlikti darbus iš atsakovų pusės nėra sudaroma, o buvo tik paprašyta pateikti darbuotojų tarnybinius pažymėjimus ir paaiškinti, kokie darbai bus atliekami, kad būtų įsitikinta, jog vykdomas teismo sprendimas darbus atlikti pagal teismui pateiktą ir su AB ,,Vilniaus vandenys“ bei UAB ,,Naujamiesčio būstas“ suderintą projektą. Teigiama, kad darbai atsakovo patalpose atlikti greičiau, nei planuota, ir baigti 2017 m. rugsėjo 28 d.

18. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, apibūdinančias šalių elgesį sprendžiant susidariusią situaciją dėl vamzdynų įrengimo, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti neteisėtus atsakovų veiksmus – piktybišką proceso vilkinimą ir trukdymą ieškovui įsirengti reikalingus tinklus (CPK 185 straipsnis). Bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškovui reikalingų atlikti darbų projektas būtų derintas su atsakovais, ar kad atsakovai būtų informuoti apie jį. Pateiktais duomenimis, pirmą kartą apie ieškovo poreikį per atsakovų patalpas įsirengti tinklų įvadą atsakovai informuoti 2015 m. balandžio 17 d. ieškovo el. laišku. Kaip matyti, atsakovas operatyviai atsakė į šį laišką ir iš karto paprašė pateikti papildomą informaciją apie žadamus atlikti darbus. Pirma konkreti darbų atlikimo data buvo pasiūlyta ieškovo 2015 m. gegužės 5 d. el. laiške, kuriame ieškovas siūlė darbus atlikti 2015 m. gegužės 8 d., t. y. po trijų dienų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas būtų kaip nors reagavęs į ankstesnį atsakovo prašymą pateikti papildomą medžiagą – pateikęs tokią ar motyvuotai atsisakęs tą daryti. Pastebėtina, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. elektroninis susirašinėjimas atskleidžia, jog pats ieškovas atsakovui nurodo, jog pastarojo 2016 m. rugsėjo 9 d. pateiktas pasiūlymas darbus atlikti 2016 m. rugsėjo 14 d., t. y. po penkių dienų, yra per trumpas laikas darbams pasirengti ir apie galimą datą turi būti pranešama bent prieš tris savaites. Taigi, ieškovas savo ir atsakovo elgesiui taiko skirtingus standartus. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, pirmas administratoriaus kreipimasis dėl konkrečios darbų atlikimo datos suderinimo buvo pateiktas atsakovui tik 2017 m. rugsėjo 19 d. el. laišku. Byloje esantis šalių susirašinėjimas, taip pat ir administratoriaus raštai, patvirtina, kad buvo nesutariama ne tiek dėl paties darbų atlikimo galimybės, kiek dėl jų atlikimo būdo bei atsakovų patalpų atstatymo į pirminę būklę išlaidų atlyginimo. Iš esmės į visus ieškovo laiškus atsakovas operatyviai atsakydavo, taip pat atsakovo laiškai bei paklausimai, kvietimai patvirtina, jog atsakovas buvo aktyvus, inicijavo darbų derinimo eigą, pats kreipėsi į administratorių dėl darbų atlikimo ir kt. Taip pat atsakovas išliko nuoseklus reikalaudamas tam tikrų su atlikti planuojamais darbais susijusių dokumentų bei duomenų – kokie konkrečiai darbai bus atliekami, kokia jų apimtis, terminai, kokie rangovai atliks darbus, kokia rangovų kvalifikacija, kas padengs patalpų grąžinimo į buvusią būklę išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas plačiai paaiškino tokio savo reiklumo priežastis: namas senos statybos, tokio pobūdžio vamzdynų pajungimus pakankamai sudėtinga atlikti dėl techninių priežasčių, todėl ne bet koks rangovas tokius darbus galėtų kvalifikuotai atlikti. Atsakovas ir nurodė reikalavęs aiškių dokumentų apie konkrečius darbus ir rangovus, nes siekė išvengti galimos žalos savo ir kitų namo gyventojų turtui. Taip pat dėl to, atsakovo teigimu, atsakovams priklausančiose patalpose administratoriaus ir galimų rangovų atstovai lankėsi keletą kartų, buvo ieškoma geriausio vamzdynų pajungimo techninio varianto ir iš esmės tai užtęsė darbų atlikimo procesą. Teiginius, kad atliktini darbai buvo pakankamai techniškai sudėtingi, kad buvo ne kartą be jokių kliūčių lankytasi atsakovų patalpose šiuo klausimu ir ieškota tinkamiausio techninio sprendimo, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas UAB ,,Naujamiesčio būstas“ atstovas G. K.. Taip pat liudytojas patvirtino ir tai, kad atsakovai kliūčių patekti į jiems priklausančias patalpas nedarė. Tuo tarpu ieškovas, teigdamas, kad atsakovo elgesys reikalaujant dokumentų bei informacijos buvo piktybiškas, perteklinis ir skirtas vilkinti procesui, iš esmės rėmėsi vien pačia aplinkybe, kad atsakovas reikalavo informacijos. Atsižvelgiant į šalių bendravimo turinį patvirtinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo reikalavimas buvo perteklinis ar piktavališkas. Priešingai, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų teikęs atsakovui kokius nors jo prašytus duomenis (išskyrus AB ,,Vilniaus vandenys“ technines sąlygas), stengęsis juos pateikti ar nurodęs racionalias priežastis jų neteikti. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ginčo darbų sudėtingo techninio atlikimo ir rizikų, dėl su tuo susijusių ilgų rangovo paieškų bei galimų techninio sprendimo variantų vertinimo. Įvertinus visą pateiktą medžiagą, galima matyti, kad iš esmės atsakovas veikė aktyviau už ieškovą, bandydamas išspręsti susidariusią situaciją.

19. Savo teiginius, kad atsakovas trukdė atlikti darbus, ieškovas grindė 2015 m. birželio 5 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ raštu Nr. NB-RS-15-0473, kuriame nurodyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ darbuotojai darbų negalėjo atlikti, nes jiems neleido gretimų patalpų savininkai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai apie ieškovo poreikį atlikti ginčo darbus būtų informuoti anksčiau, nei 2015 m. balandžio 17 d. ieškovo el. laišku (CPK 178 straipsnis). Be to, UAB ,,Naujamiesčio būstas“ 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. NB-RS-16-0831 paaiškino, kad minėtas 2015 m. birželio 5 d. raštas parengtas iš esmės atsižvelgiant į paties ieškovo teiginius, kad atsakovai nesutinka leisti atlikti darbus, o iš tiesų, administratoriaus teigimu, laikotarpiu nuo planuotos darbų pradžios iki administratoriaus 2016 m. gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesiais suplanuotų susitikimų su ieškovu ir atsakovu, administratorius nesikreipė į atsakovą su prašymu ar reikalavimu įleisti į patalpas ir atlikti darbus. Taigi, ieškovo nurodytas raštas vertintinas kritiškai, visos bylos medžiagos kontekste nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovai nebūtų įleidę rangovų į savo patalpas (CPK 185 straipsnis).

20. Atmestini kaip teismų procesinių sprendimų turinio neatitinkantys ieškovo teiginiai, jog atsakovų neteisėti veiksmai konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-57-590/2017. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23428-933/2016 ieškovo patikslintą ieškinį atsakovams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patenkino iš dalies, tačiau tokį savo sprendimą teismas grindė ne atsakovų neteisėtu elgesiu, o iš esmės užsitęsusia šalių konfliktine situacija nagrinėtu klausimu ir poreikiu ją išspręsti. Vertindamas atsakovų elgesį, teismas konstatavo, kad atsakovai leidžia ieškovui ir(ar) namo administratoriui patekti prie namo bendrųjų inžinerinių tinklų, iš esmės neprieštarauja ir tam, jog būtų atlikti ieškovo patalpų vandentiekio bei nuotekų tinklo pajungimo prie namo bendrųjų inžinierinių tinklų darbai. Tokį vertinimą patvirtina ir tai, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, šių išlaidų bylos dalyviams vieniems iš kitų nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Neteisėtų atsakovų veiksmų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą ir spręsdamas skunde keltą klausimą dėl to, ar ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą. Tiek pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą, bet, kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų turinio, tokia išvada buvo padaryta ne dėl to, kad būtų nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, o dėl to, jog tarp šalių buvo užsitęsusi konfliktinė situacija, kuri sudarė prielaidas ieškovui kreiptis į teismą. Teismai atsakovų reikalavimo pateikti papildomą informaciją nevertino, o tik nustatė, jog tokie reikalavimai reikšti. Taip pat teismai nekonstatavo, kad atsakovų reikalavimas pateikti papildomus dokumentus ar informaciją būtų piktybiški, neteisėti veiksmai, atlikti sąmoningai vilkinant darbus, teismai tik sprendė, kad tai, jog atsakovas prisijungimo atlikimui kėlė įvairias sąlygas, patvirtina šalių ginčą dėl prisijungimo prie atsakovų patalpose esančių namo bendrųjų inžinerinių tinklų, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą.

21. Atskirai pažymėtina tai, kad paties ieškovo elgesys negalėtų būti pripažintas pakankamai geranorišku ir rūpestingu, todėl jis taip pat laikytinas atsakingu dėl užsitęsusio darbų atlikimo proceso. Kaip buvo minėta, ieškovas su atsakovai nederino darbų projekto. Iš UAB „Naujamiesčio būstas“ 2015 m. birželio 5 d. rašto Nr. NB-RS-15-0473 matyti, kad jau 2015 m. balandžio 13 d. ieškovas administratoriaus darbuotojams nurodė, jog atsakovai neduoda sutikimo darbams, nors byloje pirmas rašytinis įrodymas, patvirtinantis ieškovo kreipimąsi į atsakovus ginčo klausimu, yra 2015 m. balandžio 17 d. el. laiškas. Atsakovui nuosekliai prašant papildomos informacijos, nėra jokių duomenų, jog ieškovas būtų bandęs tokius prašymus įgyvendinti ar paaiškinęs priežastis to nedaryti. Bylos duomenimis, ieškovas tiesiog ignoravo atsakovo prašymus ir reikalavo besąlygiškai leisti atlikti darbus, net neteikdamas konkrečios informacijos apie tokius darbus ir atsisakydamas kalbėti apie galimų atsakovo patalpų atstatymo darbus. Atsakovui nuosekliai keliant tuos pačius prašymus, ieškovas ėmė pabrėžti, jog reikalaus atlyginti nuostolius, tačiau į prašymų turinį toliau nereagavo. Atsakovui iškėlus ginčo situacijoje natūralų klausimą dėl išlaidų, reikalingų atsakovų patalpoms į pradinę padėtį atstatyti, atlyginimo, ieškovas 2017 m. rugsėjo 19 d. el. laišku nurodė, kad teismo sprendime nebuvo pasisakyta apie jokius atstatymo darbus, kai tuo tarpu iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo matyti, kad teismas tiesiogiai nurodė, kad ieškovas teismo posėdžio metu teigė esąs pasirengęs atlyginti protingas darbų atstatymo išlaidas atsakovams dėl siekiamų atlikti darbų, ir teismas pabrėžė, kad atlikus veiksmus, kurie yra leidžiami teismo sprendimu, atsakovams priklausančios patalpos turi būti sutvarkytos į tokią būklę, kurioje buvo iki darbų atlikimo.

22. Apibendrindamas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, jog buvo kilęs šalių ginčas vamzdynų įrengimo per atsakovų patalpas klausimu, nėra pakankama atsakovų neteisėtiems veiksmams nustatyti (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į ieškovo elgesį, atsakovų paaiškinimus dėl ginčo darbų specifikos nagrinėjamoje situacijoje, taip pat į aktyvų atsakovo elgesį siekiant išspręsti situaciją, tai, kad atsakovai naudojosi teise prašyti informacijos apie jiems nuosavybės teise priklausančiame turte ketinamus atlikti darbus, juos atliksiančių rangovų kvalifikaciją ar kėlė klausimus dėl galimos darbais padarytos žalos atlyginimo bei patalpų atstatymo į buvusią būklę, nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus, kaip pagrindą jų civilinei atsakomybei kilti.

23. Nenustačius vienos iš būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Dėl žalos

24. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, galimos žalos fakto ir dydžio klausimas nėra teisiškai aktualus, tačiau, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą, teismas šiuo klausimu pasisako.

25. Viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – žala, kuri apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles žalos faktą ir dydį turi įrodyti kreditorius (nukentėjęs asmuo), šiuo atveju – ieškovas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami patirtai žalai nustatyti (CPK 185 straipsnis).

26. Reikalavimą priteisti 1 057,04 Eur nuostoliams, patirtiems dėl pasikeitusios darbų kainos, atlyginti, ieškovas grindė lokaline sąmata Nr. V-V15-125726, kurioje nurodyta 661,39 Eur darbų kaina, ir lokaline sąmata Nr. R-V-V17-367192, kurioje nurodyta 1 718,43 Eur darbų kaina. Šios sąmatos nėra pakankami dokumentai nuostoliams patvirtinti, nes, kaip matyti iš sąmatų turinio, jose nurodyti visi reikalingi darbai, taip pat ir tokie, kurie yra atliktini akivaizdžiai ieškovo vidinėse patalpose ir nėra susiję su darbais atsakovams priklausančiose patalpose, pavyzdžiui, unitazų, praustuvų montavimas. Taigi, sąmatose nėra išskirta, kurie darbai buvo būtini atlikti atsakovams priklausančiose patalpose ir negalėjo būti atlikti dėl užsitęsusio darbų atsakovų patalpose organizavimo proceso. Be to, sąmatose yra nurodyti ne vienodi atliktini darbai būtent aktualiose grafose, susijusiose su skylių vamzdynams iškirtimu. Toks neatitikimas atsakovų buvo paaiškintas nurodant, kad pradinėje darbų planavimo stadijoje 2015 metais ginčo darbus buvo planuota atlikti vienu būdu (griaunant sieną), o vėliau nuspręsta, jog techniškai geresnis sprendimas yra pragręžti reikiamas angas. Darbų atlikimo metodo kaita lėmė kainos pasikeitimus. Šias aplinkybes, susijusias su darbų atlikimo technologijos pakeitimu, patvirtino ir liudytojas G. K.. Jas iš dalies patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 28-29 d. elektroninis susirašinėjimas, kuriame atsakovas nurodė, jog techniškai būtų įmanoma išgręžti sieną ir vamzdžius ištiesti nepažeidžiant atsakovų patalpų. Ieškovas nepaneigė, jog kainų skirtumas atsirado dėl darbų techninio sprendimo pasikeitimo (CPK 178 straipsnis). Galiausiai pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo realiai už ginčo darbus sumokėtą sumą, t. y. atliktą mokėjimą (CPK 185 straipsnis). Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti ir patirtų nuostolių faktą.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016).

28. Reikalavimą priteisti 13 500 Eur negautų pajamų iš patalpų nuomos, ieškovas grindė 2015 m. balandžio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2015-04-14, sudaryta su UAB ,,Emerita“. Teismo vertinimu, toks įrodymas nėra pakankamas visai prašomai priteisti nuomos pajamų sumai pagrįsti (CPK 185 straipsnis). Iš pateiktos sutarties 1.2 punkto matyti, kad ji sudaryta terminui nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., sutartis nutraukta 2015 m. gruodžio 29 d. Ji nepagrindžia negautų pajamų, už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos. Pastebėtina, kad ieškovas dar 2015 metais buvo padavęs teismui ieškinį atsakovams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, taip pat ir pasiūlydamas pateikti aplinkybes dėl negautų pajamų pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas, ištaisydamas ieškinio trūkumus, atsisakė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ir šios nuomos sutarties, kuri tuo metu jau buvo sudaryta (sutartis sudaryta 2015 m. balandžio 14 d.) ir, ieškovo teigimu, nuostoliai patiriami, teismui nepateikė. Sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo darbai atlikti 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau ieškovas, nurodydamas, jog patalpas įsigijo nuomai, nepateikė duomenų, kad po darbų atlikimo būtų išnuomojęs ar bandęs išnuomoti nurodytas patalpas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu patalpose yra paties ieškovo darbo vieta. Galėtų būti sutikta su ieškovo teiginiu, kad nurodyta nuomos sutartis vertintina kaip orientacinis pavyzdys apie tai, jog ieškovui priklausančios ginčo patalpos yra patrauklios potencialiems nuomininkams ir ieškovas jas būtų išnuomojęs. Tačiau, atsižvelgiant į terminuotą sutarties pobūdį, taip pat į aplinkybes, keliančias abejonių dėl jos sudarymo laiko ir realių ketinimų nuomoti turtą, pripažintina, jog šis vienas įrodymas nėra pakankamas galimam negautų pajamų dydžiui įrodyti (CPK 185 straipsnis). Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia yra (buvo) reali tokio pobūdžio patalpų nurodytoje vietoje nuomos rinkos kaina (CPK 178 straipsnis).

Dėl senaties termino

29. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.

30. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

31. Įvertinus bylos medžiaga, konstatuotina, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą, padarytą patyrus nuostolius dėl darbų kainos padidėjimo, turėjo sužinoti sudarius 2017 metų lokalinę sąmatą Nr. R-V-V17-367192. Sąmatoje nurodyta, kad ji sudaryta 2017 m. kovo mėnesio kainų lygiu, tačiau sąmatos sudarymo data nėra nurodyta. Ginčo darbai atlikti 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių realaus sumokėjimo už darbus laiką. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog labiau tikėtina, kad nurodyta sąmata sudaryta 2017 m. kovo mėnesį, todėl senaties terminas reikalavimams, kildinamiems iš šio teisių pažeidimo, reikšti pasibaigė 2020 m. kovo mėnesį. Ieškinys pareikštas 2020 m. gegužės 18 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovai pagrįstai remiasi ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybe, o šis ieškinio reikalavimas gali būti atmestas savarankišku pagrindu – kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties terminui praleisti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis; CPK 178 straipsnis).

32. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl negauto nuomos mokesčio pradedamas skaičiuoti kiekvieną dieną, kai patalpos negalėjo būti nuomotos dėl ginčo darbų neatlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo darbai atlikti 2017 m. rugsėjo 28 d., ši diena laikytina paskutine termino pradžiai skaičiuoti. Taigi, ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti pasibaigė 2020 m. rugsėjo 28 d. ir ieškovo nebuvo praleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, o atsakovams iš ieškovo priteistina 2 630 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (DOK-119360, DOK-187222, DOK-209186) (CPK 98 straipsnis). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina atsakovams iš ieškovo.

34. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (12,70 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovo valstybei priteistina 12,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo V. P. ieškinį atsakovams V. T. ir R. T. dėl žalos atlyginimo.

Priteisti atsakovams V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 630 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,70 Eur (dvylika eurų 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė