- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-21-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- L. Č.
- Atsakovas
- R.K.
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučių namų savininkų bendrija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui L. Č., jo atstovei advokatei S.Žukauskienei. atsakovei R.K., jos atstovei advokatei R.Užkuraitienei, trečiojo asmens atstovėms D.Dimbelienei ir advokatei I.Andriuškevičienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-292/08 pagal ieškovo L. Č. ieškinį atsakovei R. K., tretysis asmuo - Daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo naujai įrengtas, suremontuotas, apstatytas. Kadangi ieškovas persikėlė gyventi į Kauno miestą, šį butą nusprendė nuomoti. 2006 m. rugsėjo 5 d. ieškovo butas buvo užlietas vandeniu. Sudaryta komisija, apžiūrėjusi butą, nustatė, kad butas Nr. 7 užlietas kanalizacijos vandeniu iš buto Nr. 11. Ieškovui priklausančiame bute buvo sulietos vonios, koridoriaus, svetainės lubos, vonios sienos, svetainės 3 sienos, iškeltas svetainės parketas, pažeistos virtuvės pakabinamos lubos, sulietos 3 koridoriaus sienos, koridoriuje neveikia apšvietimas (sulietas transformatorius), sulietos ir išbrinkę vonios ir tualeto durys, sulietos 2 vonios spintelės (pastatoma ir pakabinama, išbrinkęs medis), neveikė spintelių apšvietimas. Po apliejimo atsakovė pareiškė, jog užkimštą kanalizaciją sutvarkė, ir išvyko. Praėjus kuriam laikui, apie 22 val. vėl pradėjo į ieškovo butą bėgti vanduo. Ieškovas telefonu daug kartų skambino atsakovei, prašydamas grįžti į butą ir skubiai tvarkyti kanalizaciją, tačiau atsakovė grįžo tik po kelių valandų. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog kanalizacija pirmajame ir antrajame aukšte funkcionavo gerai. Kanalizacija buvo užkimšta trečiajame aukšte atsakovei priklausančiame bute. Atsakovė elgėsi ne tik neatsargiai, neapdairiai, bet ir nesiėmė jokių priemonių žalos padariniams užkirsti. Dėl atsakovės kaltų veiksmų, ieškovas patyrė 27 020 Lt nuostolių. Statybos firma sutiko suremontuoti butą už 24 020 Lt. Be to, 2006 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas buvo sudaręs buto nuomos sutartį, pagal kurią nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. turėjo nuomoti butą už 1000 Lt per mėnesį. Tačiau įvykus šiam apliejimui, nuomininkas atsisakė nuomoti tokį sužalotą butą. Taigi, ieškovas neteko 3000 Lt pajamų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2006 m. gruodžio 15 d. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės R.K. 27 020 Lt nuostoliams atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 19 886,85 Lt tiesioginiams nuostoliams atlyginti, 3000 Lt negautų pajamų, 686,60 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 25 073,45 Lt. Teismas priteisė iš atsakovės 94,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 700 Lt namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. iki 2006 m. rugsėjo 6 d. kanalizacijos vandeniu buvo užlietas ieškovo butas. Ginčas kilo dėl užliejimo priežasties. Atsiradusi žala yra atsakovės veikos (neveikimo) pasekmė - jos bute esančio kanalizacijos vamzdžio neužaklinimas nuėmus vonią, buto kanalizacijos vamzdžio užkimšimas statybinėmis atliekomis, naudojimasis užkimštu tualetu. Buto kuriame buvo užkimštas kanalizacijos vamzdis savininkė yra atsakovė R.K.. Ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių užkirsti kelią didesniems avarijos padariniams kilti. Atsakovei be kaltės atsiranda civilinė deliktinė atsakomybė atlyginti ieškovui dėl buto užliejimo padarytus nuostolius. Buto remonto atstatant jį į pirmykštę padėtį kaina yra 19 886,00 Lt. Be to, nuomininkas ieškovui dėl patalpų netinkamumo jomis naudotis nesumokėjo nuomos mokesčio už tris mėnesius. Todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (ieškovo buto užliejimo) ir dėl to ieškovui nesumokėtų nuompinigių už tris mėnesius.
Atsakovė R.K. apeliaciniu skundu teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais. Komisija, kurios aktu remiasi teismas, nenustatė, kurioje vietoje ir dėl kokių priežasčių buvo užsikišusi kanalizacija. Taip pat nei vienas komisijos narys nedalyvavo, kai buvo šalinamas kanalizacijos užsikimšimas. Nei vienas tyrime dalyvavęs asmuo neturi specialių žinių, kad galėtų duoti išvadą, dėl ko įvyko kanalizacijos avarija. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad kanalizacija (duomenys neskelbtini) name užsikemša ne pirmą kartą, todėl kanalizacijos užsikimšimo priežastis yra ne atsakovės buto remontas. Nepagrįsta teismo išvada, kad kanalizacija buvo užkimšta statybiniu laužu. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl žalos priteisimas iš atsakovės yra negalimas. Be to, remiantis teismų praktika, priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kanalizacijos stovas užsikemša dažnai. Už kanalizacijos vamzdžius bei jų užsikišimą atsako bendrija. Teismas, sprendęs klausimą dėl nuostolių dydžio, rėmėsi lokaline sąmata bei statinio dalinės ekspertizės aktu, tačiau nenurodė argumentų, kodėl atmetė atsakovės argumentus, kad nebūtina keisti visą apdailą, o pakanka atremontuoti tik pažeistas jos dalis, todėl teismo sprendimo dalis dėl žalos priteisimo už visą remontą (19886 Lt) yra nepagrįsta. Teismas priteisė negautas 3000 Lt pajamas už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2006 m. gruodžio 15 d. Teismas savo sprendimą grindė 2006 m. rugpjūčio 28 d. nuomos sutartimi. Minėtos sutarties 1.4 punkte nurodyta, kad nuomos sutarties terminas yra nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2006 m. birželio 1 d. Taigi ieškovas nebuvo susitaręs nuomoti jam priklausančio buto laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2006 m. gruodžio 15 d. Be to, minėta nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, ir ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas (CK 6.579 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. buto apžiūros aktu ir DNSB (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugsėjo 6 d. tyrimo aktu buvo neginčytinai nustatyta, kad ieškovo butas užsemtas dėl atsakovės bute užsikimšusios kanalizacijos, dėl išardytų sanitarinių mazgų, ir kad pirmajame ir antrajame aukštuose kanalizacija funkcionavo gerai. Jeigu būtų užsikišęs bendras kanalizacijos stovas, vanduo pirmiausia bėgtų pirmame aukšte. Ieškovui buvo padaryta žala atsakovei užpylus kanalizacijos vandeniu jo butą, kurį būtina remontuoti, dėl to atsakovei atsirado pareiga atlyginti jam padarytus nuostolius (žalą). Be to, ieškovas neteko dalies pajamų už nuomojamą butą. Užliejimo metu ieškovo buto būklė buvo gera, butas buvo suremontuotas, todėl ekonomiškai pagrįsta, kad jei bus panaudojamos naujos medžiagos, naujai atkurtas butas netaps vertingesnis už buvusį. Pakeitus tik pažeistų plotų dalį, butas taptų mažiau vertingesnis už buvusį. Be to, nuomininkas bute neapsigyveno dėl buto netinkamumo naudotis, todėl ieškovui nesumokėjo nuompinigių už tris mėnesius.
Tretysis asmuo Daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. buto apžiūros aktas ir 2006 m. rugsėjo 6 d. tyrimo aktas yra rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas neturėjo pagrindo abejoti avarijos metu komisijos nustatytomis aplinkybėmis. Apeliantės prielaida, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos, nėra pagrįsta. Anksčiau kanalizacija name buvo užsikimšusi tik rūsyje. Teismas pagrįstai nustatė, kad kalta dėl kanalizacijos užsikimšimo yra atsakovė, nes buto apliejimo metu ji ūkio būdu vykdė remonto darbus vonios patalpoje, buvo nuėmusi klozetą, kuris užsikišo nuo remonto atliekų - šiukšlių. Tarp pirmojo ir antrojo aukšto kanalizacija funkcionavo gerai. Bendrija nėra atsakinga už pas atsakovę bute atsiradusius kanalizacinės sistemos pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas L. Č. yra buto Nr. 7, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (1t.,b.l.14). Kaip matyti iš 2006 m. rugsėjo 5 d. buto apžiūros akto ir 2006 m. rugsėjo 6 d. tyrimo akto (1t., b.l.5,6), šis butas buvo užlietas kanalizacijos vandeniu. Taip šalių kilo ginčas dėl buto užliejimo priežasties. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad užliejimo priežastimi yra tai, jog atsakovės R.K. bute Nr. 11 buvo atliekami remonto darbai neuždengus šiame bute esančių kanalizacijos vamzdžių angų, per neuždengtas angas pateko statybos atliekos, kurios, ieškovo teigimu, bendrame kanalizacijos stove sudarė kamštį. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad kamštis susidarė dėl netinkamai prižiūrimo kanalizacijos stovo, o ne dėl atsakovės bute atliekamų remonto darbų.
CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad vienintele ieškovo buto užliejimo priežastimi buvo tai, jog dėl atsakovės bute atliekamų remonto darbų į kanalizacijos stovą pateko statybinis laužas, dėl ko kanalizacijos stovas buvo užkimštas. Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Apeliantės manymu, ieškovo buto užliejimą nulėmė ne statybinio laužo patekimas į kanalizacijos stovą, bet pačio kanalizacijos stovo būklė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad šie apeliantės argumentai iš dalies yra pagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, jog 2006 m. rugsėjo 6 d. Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) tyrimo aktas (1t., b.l.5), 2006 m. rugsėjo 5 d. buto apžiūros aktas (1t., b.l.6) ir kiti įrodymai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, nebuvo pakankami buto užliejimo priežastims nustatyti. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, jog buto užliejimo priežastims nustatyti yra reikalingos specialios žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis), ir šioms aplinkybės išaiškinti paskyrė dvi ekspertizes. Pirmąjį ekspertizę atlikęs ekspertas V.B.Elenbergas 2008 m. rugsėjo 12 d. ekspertizės akte (2t., b.l.59-62) pažymėjo, jog ištyrus vamzdynus instrumentiniu būdu, buvo nustatyta, kad namo buitinės kanalizacijos sistema yra jautri kamšai. Atsakydamas į teismo pateiktus klausimus, ekspertas V.B.Elenbergas konstatavo, kad stovo sienutės buvo padengtos nuosėdų sluoksniu, vietomis kritiškai (net dviem trečdaliais) sumažinusios angos plotą, kanalizacijos sistema nebuvo kvalifikuotai prižiūrima. Eksperto V.B.Elenbergo nuomone, ieškovo butas galėjo būti užlietas iš bet kurio aukščiau 11 buto esančių butų paleistų stambesnių nešmenų, ir nėra pagrindo teigti, jog ieškovo butas buvo užlietas dėl 11 bute atliekamų remonto darbų. Ieškovui nesutinkant su šiomis ekspertizės išvadomis, apeliacinės instancijos teismas paskyrė pakartotinę statybos techninę ekspertizę. Šią ekspertizę atlikęs ekspertas Antanas Liubianskis 2009 m. gegužės 9 d. ekspertizės akte (2t., b.l.131-136) konstatavo, kad buto užliejimo priežastimi buvo tai, kad bute Nr. 11 nebuvo atlikti paruošiamieji rekonstrukcijos darbai – klozeto ir vonios vamzdynų demontavimas, aklių įrengimas stovo ir vonios bei klozeto atšakose. Priešingai nei nurodė ekspertas V.B.Elenbergas, ekspertas A.Liubianskis padarė išvadą, kad bendro naudojimo nuotekų tinklų priežiūra neturėjo įtakos kamščio susidarymui tarp antro ir trečio aukštų. CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad abiejų ekspertizių išvados nepaneigia vienos kitų. Pirmajame ekspertizės akte motyvuotai konstatuota, kad kanalizacijos vamzdynas buvo padengtas apnašomis (vietomis labai ženklai). Antrajame ekspertizės akte ir prie jo pridėtame brėžinyje ekspertas nurodė, kaip, eksperto manymu, susidarė kanalizacijos stove kamštis, tačiau pilnai nepaneigė pirmosios ekspertizės išvadų dėl kanalizacijos neatsparumo kamšai ir dėl angos susiaurėjimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų ekspertizės aktų išvadas ir argumentus, kuriais remiantis šios išvados buvo padarytos, laiko, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovo butas užlietas dėl dviejų priežasčių: 1) dėl iš 11 buto į kanalizacijos stovą patekusių statybos atliekų; 2) dėl kanalizacijos vamzdyno blogos būklės. Kolegija, įvertinusi abu ekspertizės aktus kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais, laiko, kad šios priežastys įtakojo ieškovo buto užliejimą ir žalos atsiradimą atitinkamai 70 ir 30 procentų, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovui 70 procentų patirtų nuostolių.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, jog teismas neteisingai nustatė nuotolių dydį, nes nebuvo būtina keisti visą apdailą, o pakako suremontuoti tik pažeistas jos dalis. Teismas šį apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. CK 6.249 straipsnio 5 dalis numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi vėliausia 2007 m. spalio mėnesio kainomis sudaryta lokaline sąmata (1t., b.l.189-190), kurioje nustatyta, kad bendra remonto darbų vertė su PVM sudaro 19886,85 Lt. Šioje sąmatoje yra detaliai išvardinti visi reikalingi atlikti remonto darbai. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog buvo įmanoma pilnai atkurti iki užliejimo buvusią ieškovo buto būklę atliekant darbus mažesne apimtimi nei nurodyta minėtoje lokalinėje sąmatoje.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė ieškovui negautas 3000 Lt pajamas už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2006 m. gruodžio 15 d. Apeliantė prašė atsižvelgti į tai, kad 2006 m. rugpjūčio 28 d. nuomos sutarties (1t., b.l.10) 1.4 punkte nurodyta, jog nuomos sutarties terminas yra nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2006 m. birželio 1 d., be to, apeliantės manymu, reikšminga ir tai, kad nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Šie apeliantės teiginiai yra pagrįsti. CK 6.478 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. 2006 m. rugpjūčio 28 d. nuomos sutarties 1.4 p. netinkamai nurodytas nuomos terminas (nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2006 m. birželio 1 d.). Nei iš šio punkto, nei iš kitų sutarties punktų apskritai negalima nustatyti nuomos termino trukmės. Kolegijos vertinimu, 2006 m. rugpjūčio 28 d. nuomos sutartis negali būti laikoma tinkamu įrodymu, įrodančiu ieškovo reikalavimo pagrįstumą, todėl ieškovo reikalavimas dėl 3000 Lt negautų pajamų priteisimo turėjo būti atmestas.
Taigi, kolegija laiko, jog ieškovo nuostoliais šioje byloje yra pagrindas pripažinti tik 19886,85 Lt sumą, kuri yra reikalinga atkurti iki užliejimo buvusią ieškovo buto būklę. Kadangi kolegija pripažįsta, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovui 70 procentų nuostolių, Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimas pakeičiamas, sumažinant iš atsakovės ieškovui priteistą sumą nuostoliams atlyginti nuo 19886,85 Lt iki 13920,80 Lt (19886,85X0,7) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atitinkamai sumažinant priteistą žyminio mokesčio suma iki 417,62 Lt (13920,80X0,03) (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo priteisiama 13920,80 Lt suma sudaro 52 procentus ieškinio kainos (13920,80:27020X100), todėl iš atsakovės ieškovui apylinkės teismo priteistos išlaidos už advokato pagalbą sumažintinos nuo 1500 Lt iki 780 Lt, iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistos išlaidos už advokato pagalbą sumažintinos nuo 700 Lt iki 364 Lt. Valstybei iš atsakovės priteistos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sumažintinos nuo 94,05 Lt iki 48,91 Lt, likusią 45,14 Lt sumą priteisint iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas sumažina iš atsakovo ieškovui priteistą sumą nuostoliams atlyginti ir visiškai atmeta ieškinio dalį dėl negautų pajamų priteisimo. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, kolegija laiko, kad dalyvaujantys byloje asmenys neprivalo atlyginti vieni kitiems apeliaciniame procese turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, į teismo posėdį buvo kviečiamas ekspertas V.B.Elenbergas. Jam liko neapmokėtos 350 Lt išlaidos už dalyvavimą teismo posėdyje (2t., b.l.102). Šios išlaidos užstato forma iš šalių nebuvo paimtos. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nuostoliams atlyginti priteisė iš atsakovės 70 procentų sąmatoje nurodytos sumos, iš atsakovės į teismo specialiąją sąskaitą priteistini 245 Lt (350X0,7), o iš ieškovo priteistina likusi 105 Lt suma (CPK 91 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovui L. Č. 13920,80 Lt (trylika tūkstančių devynis šimtus dvidešimt litų, 80 ct) nuostoliams atlyginti, 417,62 Lt (keturis šimtus septyniolika litų, 62 ct) žyminio mokesčio ir 780 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt litų) už advokato pagalbą.
Priteisti iš atsakovės R. K. valstybei 48,91 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus, 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo L. Č. valstybei 45,14 Lt (keturiasdešimt penkis litus, 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“.
Priteisti iš atsakovės R. K. į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą 245 Lt (du šimtus keturiasdešimt penkis litus), kurie turės būti sumokėti ekspertui Vytautui Bronislovui Elenbergui už dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Priteisti iš ieškovo L. Č. į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą 105 Lt (vieną šimtą penkis litus), kurie turės būti sumokėti ekspertui Vytautui Bronislovui Elenbergui už dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.