- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-410-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09628-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16710-1110/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. K., D. P., J. U., uždaroji akcinė bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 375,37 Eur turtinės žalos atlyginimą, 57,32 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. liepos 15 d. įvykusio įvykio metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala. Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokaline? sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 475,37 Eur ir kompensavo atsiradusia? žala?, išmokėdama 375,37 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo per išorines namo konstrukcijas. Daugiabučio gyvenamojo namo administratoriumi paskirta atsakove?, todėl ji privalėjo prižiūrėti administruojamo pastato pagrindines konstrukcijas, organizuoti jų remontą. Atsakove? yra atsakinga už viso pastato priežiūra? (eksploatavimą) ir turi pareiga? atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Atsakove? privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi nepriz?iu?re?jusi daugiabučio gyvenamojo namo pagrindiniu? konstrukcijų ir iki avarijos neorganizavusi jų remonto, atsakove? elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Dėl vandens prasiskverbimo per išorines namo konstrukcijas ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, žala yra tiesioginis atsakovės pareigu? nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, vadovaudamasi Statybos techniniu reglamentu STR 1:03:07:2017 ji 2017 m. birželio 2 d. atlikto statinio apžiūrą ir nustatė namo stogo defektus: dalis stogo konstrukcijų pažeistos biologiškai, rekomenduojama tvarkyti, apie tai informuoti bendraturčiai. Atsakovė organizavo daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų (name yra trys butai) balsavimą raštu dėl stogo remonto darbų, tačiau iš trijų savininkų du nesutiko dėl darbų atlikimo. Namo bendraturčiams balsų dauguma nepritarus pastato inžinerinės įrangos – stogo remonto darbams, darbai nebuvo vykdomi. Atsakovė 2019 m. balandžio 8 d. pakartotinai organizavo namo bendraturčių balsavimą raštu dėl stogo remonto darbų, tačiau vėl pritarta nebuvo, darbai nebuvo vykdomi. Daugiabučio gyvenamojo namo butų Nr. 1 ir Nr. 3 savininkai atsakovei pareiškė, kad remiantis tarp bendraturčių sudaryta taikos sutartimi stogo remonto darbai yra asmeninis buto Nr. 2 savininkės – trečiojo asmens J. K. reikalas, todėl prie stogo remonto darbų išlaidų apmokėjimo neprisidės. Atsakovė įvykdė įstatymuose nustatytas administratoriaus pareigas tinkamai, vykdė statinio apžiūras, nustatė bendrojo naudojimo objektų defektus, informavo butų savininkus, kelis kartus organizavo balsavimą raštu dėl stogo remonto darbų, tačiau sprendimas butų savininkų balsų dauguma, kaip tą nustato įstatymas, nebuvo priimtas, todėl atsakovė neturi teisės vykdyti stogo remonto darbų ir už darbus apmokestinti visus bendraturčius. Priešingu atveju atsakovė prisiimtų per didelę bendraturčių nemokumo riziką. Įvykus įvykiui, atsakovės avarinė tarnyba nebuvo kviesta, avarija neregistruota. Atsakovei negali kilti pareiga atlyginti turtinę žalą ieškovei, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų.
3. Trečiasis asmuo J. K. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jau nuo 2013 m. dėl kritinės stogo dangos būklės ne vieną kartą žodžiu ir raštu buvo kreiptasi į daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkus su prašymu spręsti egzistuojančias problemas. Nesulaukus bendrasavininkų sutikimo, buvo inicijuotas administratoriaus paskyrimas, kuriuo buvo paskirta atsakovė. Atsakovė gyvenamojo namo techninę apžiūrą atliko 2017 m. birželio 2 d., 2018 m. vasario 20 d. ir 2019 m. kovo 20 d. Apie planuojamus patikrinimus gyventojai nebūdavo informuojami. Tarp butų bendrasavininkų sudaryta taikos sutartis neapima stogo konstrukcijų, t. y. jų valdymo klausimas nebuvo sprendžiamas, jos nėra atidalytos, todėl yra priskiriamos prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų. Tikrinimų metu buvo nustatytas biologinis stogo dangos nusidėvėjimas, iš atsakovės buvo reikalauta organizuoti tikrinimų metu nustatytų defektų šalinimą. Tačiau atsakovė, nesant gyventojų daugumos pritarimo, stogo dangos netvarkė. 2018 m. liepos 2 d. atsakovė buvo informuota, kad gyvenamojo namo buto Nr. 2 koridoriuje, prie elektros skydinės, nuo lubų per ventiliacijos vamzdį bėga vanduo. Po šio kreipimosi į atsakovę stogo danga nebuvo sutvarkyta, lietingu laikotarpiu ir toliau per stogo konstrukcijas į buto Nr. 2 patalpas skverbiasi lietaus vanduo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovei UAB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ 375,37 žalos atlyginimą, 57,32 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 432,69 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė 2017 m. kovo 30 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1224 pagrindu administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad dviejų iš trijų name esančių butų savininkai formaliai nesutinka su paskirtu administravimu yra nereikšminga, nes nurodytas savivaldybės administracinis aktas nėra panaikintas, o namo bendraturčiai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties. Todėl atsakovė nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. liepos 15 d. turėjo pareigą atlikti veiksmus, būtinus namo bendraturčių bendram turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Namo administratorė, turėjo pareigą, be kita ko, užtikrinti stogo priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Vien tik aplinkybė, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai dalį bendrų patalpų yra atsidalinę, nereiškia, jog namo stogas tapo asmenine konkretaus bendraturčio, kuriam asmeninės nuosavybes teise priskirta namo palėpė, nuosavybe.
6. Teismas nurodė, kad faktą, jog namo stogas nėra sandarus, nustatė ne tik atsakovės darbuotojai, bet ir Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo. Kauno miesto savivaldybės administracija suformulavo atsakovei įpareigojimą organizuoti stogo remontą. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo pareigą namo bendrąją dalinę nuosavybę administruoti, taip pat rūpintis, kad šis turtas atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, būtų išvengta turtinio pobūdžio žalos atsiradimo dėl administruojamo turto defektų. Aktyvių veiksmų, kad būtų bent laikinai lokalizuotas vandens prasiskverbimas į namo vidaus patalpas, atsakovė nesiėmė. Atsakovė pati pripažino, kad buvo teisėta namo administratorė, kuri, be kita ko, skaičiuoja ir mokesčius už teikiamas administravimo paslaugas. Taigi atsakovė prisiėmė ir iš to kylančias teises bei pareigas. Vien tik aplinkybė, kad namo bendraturčiai nesutiko tvarkyti stogo, pati savaime negalėjo būti atsakovės vertinama kaip kliūtis atlikti veiksmus, būtinus nuostolių atsiradimui užkirsti. Nepaisant ginčo namo specifinės situacijos (name yra trys butai, o dviejų butų savininkai nesutinka remontuoti stogo), atsakovė, jeigu būtų veikusi rūpestingai ir profesionaliai, turėjo reaguoti į gautą trečiojo asmens J. K. pranešimą ir pradėti tvarkyti stogo dangą, o kartu ir užtikrinti, kad stogo konstrukcija atitiktų minimalius reikalavimus. Byloje nepateikti įrodymai, kad dalinis (lokalus) stogo remontas, t. y. toks, dėl kurio bent laikinai būtų pašalintas vandens prasiskverbimas per nesandarią stogo dangą, nagrinėjamu atveju nebuvo galimas (įmanomas). Taigi, nesiimdama tokių veiksmų, atsakovė ignoravo tai, kad dalies namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos tinkamai prižiūrėti savo turtą nevykdymas gali lemti kitų asmenų turtinių teisių pažeidimą. Tokiu būdu atsakovė neįgyvendino vieno iš pagrindinių savo veiklos uždavinių, įtvirtintų teisės aktuose (CK 4.239 straipsnio 1 dalis, 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas nurodė, kad atsakovės pozicija, jog įmonė nevykdė būtinųjų darbų savo sąskaita, nes norėjo išvengti namo butų ir kitų patalpų savininkų nemokumo rizikos, nepateisina atsakovės neveikimo ir negali būti vertinama kaip priežastis, šalinanti atsakovės atsakomybę už kilusias pasekmes. Turto administravimas yra atsakovės vykdomo verslo dalis. Tačiau atsakovės lūkestis dėl veiklos pajamingumo negali būti priešpriešinamas įmonės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus, pareigų vykdymui ir (ar) traktuojamas kaip priežastis jų nevykdyti. Įstatymas nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigą apmokėti išlaidas, kurios yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
8. Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo pareigą imtis veiksmų, kad būtų lokalizuotas vandens prasiskverbimas į namo vidaus patalpas. Tokių veiksmų neatlikimas lėmė, kad per išorines namo konstrukcijas prasiskverbė vanduo ir užpylė trečiajam asmeniui priklausantį butą. Žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės deliktinės atsakomybes sąlygos: neteisėti veiksmai (šiuo atveju – neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir žalos, kaltė. Ieškovė (draudikė), išmokėjusi draudimo išmoką, pagrįstai pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei, kuri yra atsakinga už padarytą žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu UAB „Kauno butų ūkis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti visiškai arba perduoti visą bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepriteisti ieškovės reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kadangi netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, sprendimą grindė prielaidomis, o ne byloje pateiktais įrodymais, nesivadovavo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, neteisingai vertino įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas. Vertinant byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė privalo atlyginti žalą. Atsakovė atliko visas jai teisės aktais pavestas pareigas tinkamai, prižiūrėjo daugiabutį gyvenamąjį namą, informavo gyventojus apie nustatytus defektus, ne kartą organizavo balsavimą raštu dėl nustatytų defektų šalinimo. Žala šiuo atveju trečiojo asmens J. K. bute buvo patirta dėl pačių namo bendraturčių neveikimo, nesirūpinimo bendrąja daline nuosavybe taip, kaip numato įstatymai.
9.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vien aplinkybė, kad namo bendraturčiai nesutiko tvarkyti stogo, pati savaime negalėjo būti atsakovės vertinama kaip kliūtis atlikti veiksmus, būtinus nuostolių atsiradimui užkirsti. Atsakovė buvo rūpestinga bei aktyvi vykdydama daugiabučio namo administravimą: 2017 m. birželio 2 d. bei 2018 m. vasario 20 d. atlikusi statinio apžiūrą nustatė stogo defektus, apie juos informavo gyventojus, kelis sykius organizavo namo bendraturčių balsavimą raštu dėl stogo remonto darbų atlikimo, tačiau atsakovės galimybės tinkamai įgyvendinti administravimą buvo apribotos daugumos namo bendraturčių valia.
9.3. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad gyventojai žinojo apie stogo būklę, tačiau tarp jų pačių vyko ginčai, tretieji asmenys D. P. ir J. U. informavo atsakovę, kad neprisidės prie stogo remonto išlaidų apmokėjimo, kad stogu turi rūpintis pati J. K., prašė nutraukti administravimo paslaugas. Atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, kuri pateikė paaiškinimą, kad siekiant atsisakyti administratoriaus paslaugų namo bendraturčiai turi sudaryti jungtinės veiklos sutartį namui prižiūrėti arba įsteigti bendriją. Per visą laikotarpį iki draudiminio įvykio gyventojai administravimo nenutraukė, tik siuntė atsakovei pretenzijas, o taip pat ir nepritarė stogo remonto darbams, todėl atsakovė stogo remonto darbų iki įvykio neatliko.
9.4. Teismas remiasi Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punktu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė be gyventojų daugumos pritarimo neatliko stogo remonto darbų privalomai, kadangi stogas nebuvo pripažintas avarinės kritinės būklės, esmingai neribojo statinio naudojimo, o buvo nustatyti tik daliniai defektai, kurie įtakojo pavienį vandens prasiskverbimą bute Nr. 2.
9.5. Teismas neatsižvelgė į CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakovė namo savininkams ne kartą sudarė galimybę priimti sprendimus dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto, tačiau bendraturčiai šiems darbams nepritarė, todėl dėl kilusios žalos turėtų būti atsakingi namo butų Nr. l ir Nr. 3 savininkai. Šių asmenų neveikimas (atsisakymas tvarkyti stogą, spręsti iškilusias namo valdymo problemas) lėmė žalos atsiradimą, o atsakovė prarado galimybę tinkamai valdyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip šalinančios atsakovės deliktinę atsakomybę.
9.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė ignoravo tai, jog dalies namo bendraturčių pareigos tinkamai prižiūrėti savo turtą nevykdymas gali lemti kitų asmenų turtinių teisių pažeidimą. Darbų atlikimas prieš įvykį bet kokiu atveju būtų pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir tuo pagrindu apmokestintų visus butų savininkus. Į trečiojo asmens J. K. prašymą raštu atsakovė reagavo, bendrovės darbuotojai buvo ne kartą nuvykę prie namo, tačiau su daliniu stogo tvarkymu trečiasis asmuo J. K. nesutiko.
9.7. Teismas neteisingai pripažino, kad atsakovės lūkestis dėl veiklos pajamingumo negali būti traktuojamas kaip priežastis nevykdyti administratoriaus pareigų. Jei stogo remonto darbai būtų atlikti iš administratoriaus lėšų, atsakovė, siekdama susigrąžinti šias išlaidas ir apmokestinusi gyventojus, turėtų jiems įrodyti, kad stogas buvo neabejotinai avarinės būklės dėl ko reikėjo atlikti remonto darbus pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus be daugumos butų savininkų pritarimo, nes priešingai butų savininkai neprivalėtų šių išlaidų apmokėti. Stogas nebuvo pripažintas avarinės būklės.
10. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 15 d. buvo užlietos butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo sugadintos draudėjos (trečiojo asmens) J. K. nuosavybės teise priklausančio buto lubos, sienos. Įvykis įvyko dėl tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nesandaraus namo stogo. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, apskaičiuota, kad užlieto buto remonto kaina yra 475,37 Eur. Ieškovė draudėjai išmokėjo 375,37 Eur draudimo išmoką (100 Eur išskaita). Namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorė yra atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“, kuriai draudikas pareiškė ieškinį dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, yra atsakinga už padarytą žalą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 375,37 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, atsakovė ir negavusi namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sutikimo turėjo pareigą atlikti stogo remonto darbus. Tokių veiksmų neatlikimas lėmė, kad per namo stogą prasiskverbė vanduo ir užpylė trečiajam asmeniui priklausantį butą.
16. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog būtent jos neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė žalos atsiradimą. Apeliantės vertinimu, ji kaip namo administratorė atliko visus būtinus veiksmus, kad žalos atsiradimo būtų išvengta, tačiau stogo remontas nebuvo atliktas dėl namo bendraturčių valios, t. y. negavo namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sutikimo, atlikti stogo remonto darbus. Kaip nurodo atsakovė, ji namo savininkams ne kartą sudarė galimybę priimti sprendimus dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto, tačiau bendraturčiai šiems darbams nepritarė. Šių asmenų atsisakymas tvarkyti stogą lėmė žalos atsiradimą, todėl dėl kilusios žalos turėtų būti atsakingi namo butų Nr. l ir Nr. 3 savininkai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
17. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovai), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nesandaraus namo stogo. Byloje ginčo nėra, kad dar iki draudžiamojo įvykio tiek namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) administratorei, tiek namo bendraturčiams buvo žinoma, jog namo stogui reikalingas remontas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tą patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės: atsakovės įgalioti darbuotojai 2017 m. birželio 2 d. apžiūrėję namo stogą nustatė, kad dalis stogo medinių konstrukcijų pažeista biologiškai, dalis čerpių iškritę, dangoje matosi skylės; Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotas darbuotojas, 2018 m. vasario 20 d. atlikęs ginčo namo techninės priežiūros patikrinimą, nustatė, kad stogo danga susidėvėjusi, tai lemia drėgmės patekimą į kitas namo konstrukcijas, todėl atsakovei, be kita ko, pavesta organizuoti stogo defektų pašalinimą. Atsakovė vykdė namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių apklausą dėl pritarimo atsakovei bendraturčių lėšomis organizuoti stogo konstrukcijų remonto darbus, tačiau 2018 m. birželio 1 d. įvykusio balsavimo metu dviem iš trijų butų savininkų stogo remontui nepritarus, atsakovė (namo administratorė) nesiėmė jokių stogo tvarkymo darbų. Byloje dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nekilo (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
19. Draudžiamojo įvykio metu privalomieji reikalavimai stogams (viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio) buvo nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, kurio 8 ir 13 punktuose nurodyta, kad stogas turi būti atsparus atmosferos poveikiui, jis turi būti įrengtas taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliacijos sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Taigi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogas šių techninių reikalavimų neatitiko, t. y. buvo netinkamos būklės.
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė, būdama namo administratore, neatliko visų veiksmų būtinų turtui prižiūrėti, todėl yra atsakinga už žalos atsiradimą. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji negavusi namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sutikimo, stogo remonto darbų atlikti negalėjo. Apeliantės vertinimu, namo butų savininkai (butų Nr. l ir Nr. 3) yra patys kalti dėl įvykio, nes atsisakė tvarkyti stogą. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog namo stogo techninė būklė bei jo remonto darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Todėl atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, turėjo pareigą atlikti namo stogo priežiūros ir pagal poreikį remonto darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo.
21. CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).
22. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimas nustatyti Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971. Vadovaujanti Reglamento 11 punktu, Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, reikšmingi nagrinėjamai šiai bylai, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (Reglamento 12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas), siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.2 punktas). Vadovaujantis Reglamento 96 punktu, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
23. Taigi įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog butų savininkų dauguma nepritarė stogo remontui, kai stogo remonto darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepašalina namo administratorės atsakomybės dėl atsiradusios žalos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės pareigų nevykdymas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku nepašalino namo stogo defekto. Namo administratorė, neatlikusi tokių darbų pažeidė ne tik Nuostatus, reglamentuojančius administratoriaus veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, Reglamentą, kuriame nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomieji reikalavimai, bet ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogo priežiūra bei neorganizavimas namo stogo defektų šalinimo darbų ir stogo defektų nepašalinimas – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
25. Šalys žalos dydžio neginčijo, atsakovės kaltė yra preziumuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais plačiau nepasisako.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.