Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-742-430/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-30
Bylos Nr.: e2A-742-430/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės investicijos“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-742-430/2021Teisminio proceso Nr. 2-61-3-03823-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės investicijos“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir sutikimo (leidimo) rekonstruoti statinį suteikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Pilaitės investicijos“ (toliau – UAB „Pilaitės investicijos“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), prašydama panaikinti atsakovės 2019 m. spalio 11 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SJN-(14.49.136E) priimtą sprendimą atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą ir įpareigoti atsakovę duoti ieškovei sutikimą (leidimą) rekonstruoti pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas pagal 2018 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą (pastatą – garažą). Įsigytas pastatas stovi jam eksploatuoti suformuotame valstybiniame žemės sklype. Pastato ir po juo esančio žemės sklypo paskirtis, remiantis 1994 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono valdybos potvarkiu Nr. 312, – „gamybinei ūkinei veiklai“. Būtent šiai veiklai vykdyti ieškovas ir įsigijo šį pastatą. Ieškovas planavo šį pastatą pritaikyti numatytai veiklai jį rekonstruojant. Parengė pastato rekonstrukcijos priešprojektinius pasiūlymus, vykdė parengiamuosius pastato rekonstrukcijos darbus, – žemės sklype pastatyti ir sutartinių santykių pagrindu ieškovo naudojami penki statiniai – sandėlis ir 4 pagalbiniai (ūkiniai) pastatai, skirti pastato rekonstrukcijos darbų vykdymui aptarnauti. Atsižvelgdamas į tai, kad pastatas stovi valstybiniame žemės sklype, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą (leidimą) rekonstruoti pastatą, kurio sutikimo pagrindu bus kreiptasi į savivaldybę dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo rekonstrukcijos projektui rengti. 2019 m. spalio 11 d. atsakovas parengė raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SJN-(14.49.136E), kuriame nurodė, kad ieškovo prašymo tenkinti negali. Raštas grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais įstatymų numatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Atsakovui patikrinus žemės sklypą, buvo nustatyta, kad pastatas – garažas – ar jo pamatai užfiksuoti nebuvo, žemės sklype pastatyti tik 5 sandėliavimo pastatai. Ieškovas nesutiko su tokiu atsakovo sprendimu. Pažymėjo, kad pastatas stovi žemės sklype. Pastato baigtumas, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre, yra 10 proc., tai realiai reiškia, kad žemės sklype stovi tik pastato pamatai. Be to, šie pastato pamatai, kurie buvo registruoti prieš 30 metų (1991 m.), yra po vienu iš žemės sklype esančių statinių, todėl, vizualiai apžiūrint pastato pamatus, jų nesimato. Tačiau tai nereiškia, kad jų ten nėra, ir nereiškia, kad jų negalima rekonstruoti. Teigė, kad atsakovas šių aplinkybių nesiaiškino, rėmėsi tik vizualia apžiūra, į kurią ieškovas, kuris galėjo pateikti paaiškinimus, nebuvo pakviestas. Aplinkybę, kad pamatai žemės sklype egzistuoja, patvirtina aplinkybės, kad 2020 m. sausio 17 d. ieškovas sudarė su uždarąja akcine bendrove „EM statyba“ (toliau – UAB „EM statyba“) statybos rangos sutartį, pagal ją užsakė atkasti užkonservuotus pastato pamatus, įvertinti jų būklę, esant poreikiui, juos suremontuoti ir paruošti tolesniems statybos darbų etapams. Vykdant statybos rangos darbų sutartį, buvo atrasti ir atkasti užkonservuoti pastato pamatai, užfiksuota jų būklė ir matmenys. Be to, 2020 m. vasario mėn. mažoji bendrija „Tyrimai ir projektai“ (toliau – MB „Tyrimai ir projektai“) atliko pastato pamatų konstrukcijų būklės tyrimą ir surašė statinio ekspertinį tyrimo aktą. Iš šio akto turinio matyti, kad ginčo žemės sklype pamatai egzistuoja ir yra tinkami rekonstrukcijai. Nagrinėjamu atveju ieškovo teisėti lūkesčiai į pastato nuosavybės apsaugą bei žemės sklypo nuomą, kuri yra būtina, kad pastatas būtų eksploatuojamas tinkamai, kyla iš aplinkybių, kad ieškovas teisėtai įsigijo pastatą, stovintį valstybiniame žemės sklype, kurio paskirtis dar 1994 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono valdybos potvarkiu Nr. 312 nustatyta tokia – „ūkinei gamybinei veiklai“. Be to, pastatas buvo įsigytas pradiniam pastato savininkui turint žemės sklypo naudojimo teisę 1994 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. Kadangi žemės sklypas toks, koks jis yra, t. y. 0,5900 ha ploto, įgaliotos valstybės institucijos buvo išnuomotas konkrečiai pastatui eksploatuoti, šiame žemės sklype vykdant ūkinę komercinę veiklą, ieškovas, įsigydamas pastatą, esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai turėjo teisę tikėti, kad ieškovas galės pastatą rekonstruoti, o naudotis žemės sklypu pastatui rekonstruoti, tinkamai jį eksploatuoti galės perimti valstybinės žemės sklypo nuomą iš pradinio pastato savininko / sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį. Taigi ieškovas, įsigijęs pastatą, kreipėsi į atsakovą su prašymu išnuomoti žemės sklypą pastatui eksploatuoti (rekonstruoti), tačiau 2019 m. birželio 10 d. atsakovas priėmė raštą, kuriuo informuota, kad išnuomoti ar parduoti ne aukciono būdu žemės sklypą atsakovas neturi teisinio pagrindo, nes, patikrinus žemės sklypą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas (baigtumas 10 proc.) (ar jo pamatas) žemės sklype neužfiksuoti. Atsakovas atsisakė išnuomoti žemės sklypą tais pačiais pagrindais, kuriais dabar atsisako suteikti ieškovui leidimą rekonstruoti pastatą. Ieškovo nuomone, tokiais veiksmais atsakovas akivaizdžiai veikia formaliai ir nesiekia nustatyti galimybių ieškovui suteikti žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises, kurios yra būtinos norint ieškovui tinkamai eksploatuoti pastatą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 11 d. gavo prašymą, kuriame nurodoma apie 2017 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4411 įsigytą pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – (duomenys neskelbtini), ir buvo prašoma teisės aktų nustatyta tvarka perrašyti valstybinės žemės nuomos sutartį (tomis pačiomis sąlygomis). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. 49SFN-218-(14.49.104.) ,,Dėl atsisakymo išnuomoti valstybinės žemės sklypą“ informavo tuometį savininką, jog, atsižvelgiant į tai, kad sklypo plotas yra 5 900 kv. m, pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – baigtumo procentas, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, yra 10 proc., dėl to atsisakoma išnuomoti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutarties terminas pasibaigė, NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 ,,Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 26 ir 34 punktais, 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. 49SJN-14-(14.49.105) ,,Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuomos sutarties išregistravimo. Nuomos sutartis buvo išregistruota 2019 m. sausio 8 d. Žemės sklypo nuomos sutartyje nebuvo numatyta naujų statinių statybos sąlyga, Vilniaus miesto skyrius nėra išdavęs sutikimo statyti statinius šiame žemės sklype. NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 36 straipsniu, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 2019 m. sausio 7 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-10-(14.49.140.). Žemės naudojimo faktinių duomenų patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti 5 mediniai sandėliavimo pastatai. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. 49SJ-24-(14.49.136E) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo“ nurodė per 6 mėn. nuo šio rašto gavimo dienos, bet ne vėliau nei iki 2019 m. liepos 1 d. pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje esančius 5 medinius pastatus, kurie užfiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-10-(14.49.140). 2019 m. vasario 27 d. atsakovas gavo ieškovo prašymą, be kita ko, ne aukciono tvarka išnuomoti arba parduoti tą patį 5 900 kv. m žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojai 2019 m. gegužės 28 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-428-(14.49.140.). Žemės naudojimo faktinių duomenų patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti 5 sandėliavimo pastatai (mediniai). Žemės sklypo teritorijoje pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – ir jo pamatas nebuvo užfiksuoti. Taigi institucija dar kartą patikrino ir oficialiai užfiksavo, kad pastatas – garažas – ar jo pamatas vietovėje neegzistuoja. Pažymėjo, kad valstybinės žemės patikėtinis jokių leidimų vykdyti statybas žemės sklype nėra išdavęs, todėl, jeigu jos būtų vykdomos, pašalinimo kaštai ir visa galimai kilsianti atsakomybė tektų juos stačiusiam subjektui. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. 49SFN-1852-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė ieškovui išnuomoti ginčo žemės sklypą. Rašte, be kita ko, motyvuojama, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.2 papunktyje nustatyta, kad asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų (išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų). Prie individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 hektaro žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui. Taip pat rašte aiškiai nurodoma, kad „atsižvelgdami į tai, kas nustatyta, bei į tai, kad patikrinus žemės sklypą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas–garažas (baigtumas 10%), (ar jo pamatas) sklype neužfiksuoti, informuoja, kad išnuomoti arba parduoti ne aukciono būdu 0,5900 ha valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (ar jo dalį), skyrius neturi teisinio pagrindo“. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 9 d. gavo kitą ieškovo raštą, kuriame prašoma „duoti sutikimą/leidimą rekonstruoti pastatą, kurio (sutikimo/leidimo) pagrindu kreipsis į savivaldybę dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo rekonstrukcijos projektui rengti“. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. 49SJN-2695-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad, remiantis taisyklių „30.7 papunkčiu, išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. SĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės nuomos sutartis. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jis, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje. Valstybinės žemės patikėtinio nuomone, ieškovas galimai siekia ne rekonstruoti tik popieriuje (VĮ Registrų centro išraše) egzistuojantį statinį, o vykdyti naujas statybas valstybinėje žemėje „prisidengdamas“ rekonstrukcija. Mano, kad pastato rekonstrukcija negalima, kai realiai (vietovėje) nėra objekto, kurį ketinama rekonstruoti, t. y. vietovėje turi būti tokio baigtumo pastatas, kurį pagal nustatytą naudojimosi paskirtį (būdą) būtų įmanoma eksploatuoti. Pažymėjo, kad valstybinė žemė – tai išskirtinis civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka nuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esantiems jų nuosavybės teise valdomiems ir naudojamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Pabrėžė, kad pastato – garažo – baigtumas yra tik 10 proc. (nebaigtas statyti), todėl akivaizdu, kad jis nėra ir negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (garažų). Vietovėje patikrinus žemės sklypą buvo konstatuota, kad apskritai jokių pastato – garažo – likučių sklype nėra. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodoma, kad „vykdant 2020 m. sausio 17 d. Statybos rangos darbų sutartį buvo atrasti ir atkasti užkonservuoti pastato pamatai, užfiksuota jų būklė ir išmatavimai – 9,35 m, x 14,95 m, pamatų plotis 0,03 m, aukštis 0,6 m. Be to, ieškovas papildomai užsakė atlikti pastato pamatų konstrukcijų būklės tyrimą. 2020 m. vasario mėn. MB ,,Tyrimai ir projektai“ atliko pastato pamatų konstrukcijų būklės tyrimą ir surašė Statinio ekspertinį tyrimo aktą, kuriame konstatavo, jog: ,,pamatų būklė patenkinama <...>“. Remiantis ieškinio prieduose esančiomis nuotraukomis, galima teigti, kad ant ginčo pastato – garažo – atkastų pamatų jau stovi nelegalūs statiniai, kuriuos bandoma įteisinti administracinėje byloje Nr. eA-2741-602/2020. Valstybinės žemės patikėtinis jokių leidimų vykdyti statybas žemės sklype nėra išdavęs, o buvusioje nuomos sutartyje nebuvo sąlygos, kuri leistų statybas. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į pastato – garažo – užstatomą plotą – 14,39 kv. m. Net jeigu šis garažas egzistuotų ir būtų galima jį eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, tokiam garažui negalėtų būti nuomojamas 5 900 kv. m dydžio žemės sklypas, nes jis būtų akivaizdžiai per didelis 14,39 kv. m statiniui eksploatuoti. Į bylą pateiktos Architektūros studijos vizualizacijos, iš kurių matyti, kad ieškovė siekia „rekonstruoti“ 14,39 kv. m 10 proc. baigtumo pastatą – garažą (jo pamatus) – į 4 582 kv. m ploto komercinės paskirties pastatą, t. y. pagrindinis ieškovės siekis yra nauja statyba valstybinėje žemėje. Taisyklių 2.2 papunktyje nurodyta, kad „prie individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 hektaro žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui“, t. y. jeigu individualus garažas galėtų būti naudojamas (eksploatuojamas) pagal tiesioginę paskirtį, tai jam naudoti (eksploatuoti) galėtų būti išskiriama ir parduodama (nuomojama) ne didesnė nei 100 kv. m dalis žemės sklypo. Valstybinės žemės patikėtinio įsitikinimu, nesant pagrindo ieškovei nuomoti (parduoti) žemės sklypą (jo dalį), negali būti teigiamai sprendžiama dėl pastato – garažo – rekonstrukcijos, nes dėl to iš esmės atsirastų visiškai naujas statinys.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje ieškovo atstovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

5. Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20386-1050/2020 ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ieškovas 2018 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 394 pagrindu nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – pastatą – garažą – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto VĮ Registrų centro 2019 m. vasario 12 d. išrašo matyti, kad šis pastatas – garažas – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 10 %. Pastatas stovi valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą rekonstruoti nuosavybės teise valdomą pastatą – garažą. Atsakovas skundžiamu 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. 49SJN-2695-(14.49.136 e.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad, remiantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.7 papunkčiu, išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ir įrenginius bei rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. SĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės nuomos sutartis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje. Be kita ko, atsakovas pabrėžė, kad žemės sklypas gali būti įgyjamas ar išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai – kai toks žemės sklypas yra būtinas šiame žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Valstybinės žemės sklypus nuomoti ar parduoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui. Tam, kad atsirastų reali galimybė tokią žemę įsigyti ar išnuomoti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti ar nuomoti, yra naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį. Atsakovas pabrėžė, kad aplinkybė, jog statinys įregistruotas registre, dar savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus, žemės sklypo pardavimas ar nuoma be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi svarbus yra ne tik statinio faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai vykdyti, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Atsakovas 2019 m. gegužės 28 d. patikrino valstybinės žemės sklypą ir nustatė, kad žemės sklype pastatyti 5 sandėliavimo pastatai, žemės sklypo teritorijoje pastatas – garažas – ar jo pamatas nebuvo užfiksuoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas prašymo netenkino. Ieškovas prašo panaikinti šį atsakovo sprendimą.

8. Teismas vertino, kad byloje esančių įrodymų, taip pat įstatymo nuostatų, susijusių su savininko galimybe atlikti pastato (statinio) rekonstrukciją ir nuomotis valstybinės žemės sklypą, visuma, sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas, 2018 m. vasario 5 d. įsigydamas pastatą – garažą, negalėjo tikėtis, kad turės galimybę pastatą – garažą – rekonstruoti ir perimti valstybinės žemės sklypo nuomą (sudaryti naują nuomos sutartį) iš pradinio savininko.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ieškovo įsigytas pastatas –garažas – baigtas statyti statinys (pastatas). Iš į bylą pateiktos 1994 m. birželio 13 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, kuri sudaryta su nuomotoju (ankstesniu pastato savininku) T. L. (T. L.), nustatyta, kad Vilniaus rajono valdyba išnuomojo 5 900 kv. m žemės sklypą 25-eriems metams. CK 6.562 straipsnio 1 punkte reglamentuota, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Taigi nuomos sutarties terminas šiuo atveju baigėsi 2019 m. sausio 1 d. Pagal bylos duomenis, tiek su ankstesniu savininku, tiek su naujuoju savininku valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas atsisakė tokią sutartį sudaryti. Iš teismui pateiktos nuomos sutarties turinio nustatyta, kad joje nebuvo numatyta naujų statinių statybos sąlyga. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje patvirtino, kad Vilniaus miesto skyrius nėra išdavęs sutikimo statyti statinius žemės sklype. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. A51-19513/19 (3.3.2.26E-MP) „Dėl tarnybinės pagalbos ir informacijos pateikimo“ informavo, kad Vilniaus miesto administracija nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų statybos darbams žemės sklype, projektas svarstyti nebuvo pateiktas. Ieškovas taip pat nėra pateikęs į bylą įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų kada nors išdavusi statybą leidžiančius dokumentus statybos darbams žemės sklype.

Šalies argumentai

10. Ieškovas 2019 m. vasario 27 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas, be kita ko, ne aukciono tvarka išnuomoti arba parduoti žemės sklypą. Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 28 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Žemės naudojimo faktinių duomenų patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad žemės sklype pastatyti 5 mediniai sandėliavimo pastatai, žemės sklypo teritorijoje pastatas – garažas – ir jo pamatas nebuvo užfiksuoti. Taigi atsakovas patikrino ir oficialiai užfiksavo, kad pastatas –garažas – ar jo pamatas vietovėje neegzistuoja. Valstybinės žemės patikėtinis jokių leidimų vykdyti statybas žemės sklype nėra išdavęs. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. birželio 10 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė ieškovui išnuomoti žemės sklypą. Šis administracinis aktas nebuvo apskųstas, teismo tvarka nebuvo ginčijamas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Vertino, kad iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro 2019 m. vasario 12 d. išrašo matyti, jog registre nurodyto pastato – garažo – baigtumas yra tik 10 proc., būklė – nebaigtas statyti. Duomenų, kad šis pastatas būtų apskritai kada nors buvęs baigtas statyti, nėra. Priešingai, kaip jau minėta, nei nuomos sutartyje, nei NŽT Vilniaus miesto skyrius niekada nebuvo išdavęs sutikimo statyti statinius žemės sklype. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo teiginiai, kad ieškovas galimai siekia ne rekonstruoti statinį, o vykdyti naujas statybas valstybinėje žemėje prisidengdamas potencialia rekonstrukcija, įvertinti kaip pagrįsti.

12. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, jog egzistuoja ir apskritai gali egzistuoti toks pastatas, kuris pagal anksčiau minėtas įstatymų nuostatas gali būti rekonstrukcijos objektas. Be paminėtos aplinkybės, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius nėra išdavęs sutikimo statyti statinius šiame žemės sklype, pažymėta ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovo įsigytas pastatas turi požymius, atitinkančius SĮ nurodytą rekonstruojamą objektą, t. y. laikančiąsias konstrukcijas, galimybė keisti statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Priešingai, ieškovas, remdamasis ir įrodinėdamas galimybę rekonstruoti pastatą, pateikė teismui 2020 m. sausio 17 d. statybos rangos darbų sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika, užsakovo sąskaita objekte atkasti užkonservuotus statinio (garažo) pamatus, įvertinti jų fizinę būklę, esant poreikiui, juos suremontuoti ir paruošti tolesniems statybos darbų etapams (sutarties 1.1 punktas). Ieškovas taip pat pateikė MB „Tyrimai ir projektai“ statinio ekspertinį tyrimo aktą, kuriame nurodyta, kad, atlikus pastato pamatų tyrimą, nustatyta, jog tirtose vietose pamatai įgilinti 0,8 m nuo žemės paviršiaus, pamatų pado plotis – 0,3 m, pamatų būklė – patenkinama (statant pastatą reikėtų įrengti pamatų hidroizoliaciją). Eksperto nuomone, ant tokių pamatų galima statyti garažo tipo lengvų konstrukcijų vieno aukšto pastatą <...>. Teismas padarė išvadą, kad, remiantis paties ieškovo į bylą pateiktais įrodymais, galima būtų daryti tik prielaidą, jog nagrinėjamu atveju galimai egzistuoja statinio pamatai (šios faktinės aplinkybės atsakovo atstovas teismo posėdyje neginčijo). Tačiau pažymėjo, kad galimybės rekonstruoti tokios būklės statinį teisės aktai nenumato. Be to, VĮ Registrų centro išraše numatytas pastato – garažo – baigtumas yra tik 10 %. Tokios būklės pastatas – garažas – pagal STR 1.05.01:2017 53 punktą ir pagal SĮ 2 straipsnio 72 punktą negali būti rekonstrukcijos objektas, kadangi, kaip jau minėta, statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą. Šiame kontekste teismas dar konstatavo, kad valstybinės žemės patikėtinis jokių leidimų vykdyti statybas žemės sklype nėra išdavęs, o buvusioje žemės sklypo nuomos sutartyje, kaip jau nustatyta, sąlygos, kuri leistų statybos darbus, nebuvo.

13. Atkreipė dėmesį į tai, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, pastato – garažo – užstatytas plotas – 14,39 kv. m. Tokiam pastatui – garažui – negalėtų būti naudojamas 5 900,00 kv. m dydžio žemės sklypas, nes jis akivaizdžiai per didelis 14,39 kv. m statiniui eksploatuoti. Ieškovas kartu su ieškiniu į bylą pateikė Architektūros studijos vizualizacijas, iš kurių matyti, kad ieškovo tikrasis siekis yra iš esmės rekonstruoti 14,369 kv. m 10 proc. baigtumo pastatą –garažą (jo pamatus) – į 4 582,00 kv. m ploto komercinės paskirties pastatą, o tai iš esmės reikštų naują statybą valstybinėje žemėje. Šiame kontekste konstatavo, kad taisyklių 2.2 papunktyje numatyta, jog prie individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 ha žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui, t. y. jei individualus garažas ir galėtų būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį (jei ir apskritai toks objektas egzistuotų), tai galėtų būti išskiriama kur kas mažesnė sklypo dalis.

14. Teismo vertinimu, ieškovo deklaruojamas teisėtas lūkestis, kurį jis turėjo pirkdamas ginčo pastatą – garažą, t. y. jo siekis rekonstruoti nebaigtą statyti 14,39 kv. m pastatą – garažą – į iš esmės naujai formuojamą net 4 582,00 kv. m ploto komercinės paskirties pastatą (atitinkamai ir nuomotis net 0,5900 ha ploto žemės sklypą), šiuo atveju tiek teisine, tiek faktine prasme dėl nurodytų pagrindinių argumentų yra visiškai nepagrįstas, taip pat ir neproporcingas pagal jo įsigyto turto būklę (nebaigtas statyti, 10 proc. baigtumo, 14,39 kv. m statinys).

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą išduoti leidimą rekonstruoti nuosavybės teise valdomą ginčo pastatą – garažą, kadangi pastatas – garažas – nėra ir niekada nebuvo užbaigtas statyti statinys, o galimybės rekonstruoti tokios būklės statinį, kurį ieškovas įsigijo, teisės aktai nenumato, o žemės sklypo 1999 m. birželio 13 d. nuomos sutartis yra pasibaigusi, ji nėra ir nebuvo pratęsta nei buvusiam savininkui, nei šiuo atveju ieškovui, taip pat nuomos sutartyje nebuvo numatyta galimybė statyti žemės sklype statinius, dėl to ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

16. Netenkinęs pirmojo reikalavimo, teismas dėl antrojo, kaip išvestinio iš pirmojo, reikalavimo nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė naują įrodymą – 2017 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išaiškinimą „dėl išduodamų sutikimų perleidžiant statinius“.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, dėl to padarė klaidingą išvadą, kad dėl pastato pamatų egzistavimo galima daryti tik prielaidą. Pažymi, kad ieškovo pateikti į bylą įrodymai neabejotinai patvirtina, jog pastato pamatai žemės sklype egzistuoja, yra įrašas nekilnojamame registre, kuris nėra nuginčytas; vykdant 2020 m. sausio 17 d. statybos rangos darbų sutartį, buvo atrasti užkonservuoti pastato pamatai, užfiksuota jų būklė ir matmenys; 2020 m. vasario mėn. MB „Tyrimai ir projektai“ atliktas statinio ekspertinis tyrimas ir ne tik aprašyti bei ištirti pastato pamatai, bet ir pateiktas vizualus pastato pamatų vaizdas – fotonuotraukos.

18.2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai nuneigia ieškovo įrodymus ar daro juos mažesnės įrodomosios galios. Vienintelis toks pateiktas įrodymas yra 2019 m. gegužės 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad žemės sklype pastatyti 5 mediniai sandėliavimo pastatai, žemės sklypo teritorijoje pastatas ir jo pamatas nebuvo užfiksuoti. Konstatavo, kad šis patikrinimas įvyko dar iki atkasant pastato pamatus, kurių anksčiau vizualiai nesimatė, tačiau 2020 m. sausio mėn. šie pastato pamatai buvo atkasti.

18.3. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai rėmėsi Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 53 punktu, kadangi ieškovas šioje byloje neprašo išduoti reglamento detalizuojamą statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą. Šiuo atveju ieškovui reikalingas ne statybos (rekonstrukcijos) leidimas, bet atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, sutikimas dėl pastato rekonstrukcijos. Šio sutikimo pagrindu ieškovas, jeigu pagal SĮ ir reglamentą turės, galės inicijuoti reikiamus veiksmus savivaldybės administracijoje dėl pastato rekonstrukcijos. Tačiau šie veiksmai yra ne šios bylos, o tolesnio statybos etapo – statybą leidžiančio dokumento išdavimo – nagrinėjimo dalykas.

18.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino SĮ nuostatas, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, jog egzistuoja ir apskritai gali egzistuoti toks pastatas, kuris pagal įstatymų nuostatas gali būti rekonstrukcijos objektas. Pažymi, kad sisteminė, loginė ir lingvistinė teisės normų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad statinio pamatai yra laikančioji konstrukcija, nes pamatai yra skirti apkrovoms laikyti. Taigi jeigu egzistuoja statinio pamatai, logiška ir protinga teigti, kad juos galima ir pakeisti (pakeisti jų ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo įsigytas pastatas, jo pamatai gali būti rekonstrukcijos objektas.

18.5. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs nurodytas aplinkybes, padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas neturėjo teisėtų lūkesčių į pastato nuosavybės apsaugą (rekonstruoti pastatą ir perimti valstybinės žemės sklypo nuomą iš pradinio savininko). Nagrinėjamu atveju ieškovas teisėtai įsigijo ginčo pastatą. Pastato pirkimas ir pardavimas neprieštaravo nei įstatymo, nei žemės sklypo nuomos sutarties, nei žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Ieškovas, įsigydamas pastatą, turėjo teisėtus lūkesčius į žemės sklypo (ar jo dalies) nuomą. Pažymi, kad, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovui visiškai pakaktų mažesnės žemės sklypo dalies. O ieškovo į bylą pateikti priešprojektiniai pasiūlymai buvo tik preliminarūs, parodantys ieškovo ketinimą rekonstruoti pastatą, todėl juose nurodytas pastato po rekonstrukcijos plotas – 4 582,00 kv. m – nėra galutinis. Visos derybos dėl pastato rekonstrukcijos pagal konkretų projektą ir žemės sklypo (ar konkrečios jo dalies) nuomos vyktų išdavus atsakovo leidimą rekonstruoti pastatą, todėl tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai, neva paneigiantys ieškovo teisėtus lūkesčius į pastato nuosavybės teisės apsaugą, yra nepagrįsti. Ieškovo teisėtą lūkestį į pastatą ir žemės sklypo nuomą sąlygojo galiojanti žemės sklypo nuomos sutartis. Ieškovo lūkestį rekonstruoti pastatą patvirtina ir aktuali teismų praktika.

Atsiliepimas

19. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

20. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teigia, kad ginčo pastato – garažo – baigtumas yra tik 10 proc. (nebaigtas statyti), dėl to akivaizdu, jog toks pastatas nėra ir negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Be to, vietoje patikrinus žemės sklypą, buvo konstatuota, kad apskritai nėra jokio pastato – garažo – likučių žemės sklype.

20.2. Nurodo, kad po patikrinimo ieškovas užsakė statybos rangos darbus ir buvo atkasti užkonservuoti pastato pamatai, dėl to keltinas klausimas, kokio objekto pamatai buvo „atkasti“ ir pateikti į bylą.

20.3. Be to, pastato – garažo – užstatomas plotas yra 14,39 kv. m, ir tokiam garažui negalėtų būti nuomojamas 5 900 kv. m dydžio žemės sklypas, nes jis būtų akivaizdžiai per didelis 14,39 kv. m statiniui eksploatuoti, o byloje pateiktos Architektūros studijos vizualizacijos, iš kurių matyti, kad ieškovas siekia „rekonstruoti“ 14,39 kv. m 10 proc. baigtumo pastatą –garažą – į 4 582 kv. m ploto komercinės paskirties pastatą.

20.4. Skunde nurodoma, kad ieškovas, įsigydamas pastatą, turėjo teisėtus lūkesčius į žemės sklypo (ar jo dalies) nuomą, tačiau NŽT iki nuomos sutarties pabaigos buvo gavusi tik tuometinio savininko M. K. prašymą perrašyti žemės sklypo nuomos sutartį jo vardu. Tuo tarpu ieškovė UAB „Pilaitės investicijos“ nebandė tokio prašymo teikti iki minėtos nuomos sutarties pasibaigimo, taip pat nepasinaudojo galimybe bandyti gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą dėl pastato perleidimo. Sutikimo perleisti nuomos teisę administracinės procedūros metu valstybinės žemės patikėtinis patvirtina, kad esama nuomos sutartis vykdoma tinkamai. Nagrinėjamu atveju NŽT tokio sutikimo neišdavė, todėl jokie potencialūs teisėti lūkesčiai pirkėjui nebuvo sukuriami. Pažymi, kad notarų rūmai yra išaiškinę, jog apskritai tokios sutartys (kai perkamas statinys ant nuomojamos valstybinės žemės be patikėtinio sutikimo) negali būti tvirtinamos notaro, tačiau praktikoje vis dar pasitaiko tokių atvejų. Aplinkybę, kad verslo subjektas galimai faktiškai žinojo, kad jokios nuomos sutartis nebus sudaroma, įrodo ir tai, kad buvęs žemės sklypo savininkas (M. K.) sutampa su esamo žemės sklypo savininko (UAB „Pilaitės investicijos“) atstovu M. K..

20.5. Valstybinės žemės patikėtinio įsitikinimu, nesant pagrindo ieškovei UAB „Pilaitės investicijoms“ nuomoti (parduoti) žemės sklypą (jo dalį), negali būti teigiamai sprendžiama dėl ginčo statinio rekonstrukcijos, kadangi dėl to atsirastų visiškai naujas statinys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl NŽT sprendimo panaikinimo ir sutikimo (leidimo) rekonstruoti statinį suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šioje byloje prašoma panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą, priimtą dėl ieškovo prašymo duoti sutikimą (leidimą) rekonstruoti ieškovui priklausantį pastatą – garažą, esantį valstybinėje žemėje. Ginčijamu sprendimu atsisakyta duoti ieškovui sutikimą (leidimą) rekonstruoti pastatą – garažą – valstybinės žemės sklype. Nesutikimas grindžiamas aplinkybėmis, kurios patikslintos bylą nagrinėjant teisme, kad, atlikus patikrinimą vietoje, žemės sklype nerastas prašomas rekonstruoti pastatas – garažas – ir jo pamatai, pats pastatas registre nurodytas 10 proc. baigtumo, nurodomas rekonstruoti pastatas – garažas – neplanuojamas naudoti pagal nurodytą jo tiesioginę paskirtį, tačiau siekiama komercinės naudos (t. y. realiai vykdyti naują statybą valstybinėje žemėje prisidengiant potencialia pastato rekonstrukcija), ankstesnė valstybinės žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi, ieškovas neturi galiojančios nuomos sutarties eksploatuoti statinius valstybinės žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas patvirtino atsakovės NŽT poziciją ir sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo.

24. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą – 2017 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viceministro rašto Nr. 3IN-1445(8.1E) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui kopiją. Apeliantas nurodo, kad laiko šį raštą kaip nuorodą į teisinį reglamentavimą, šis dokumentas neužvilkins bylos nagrinėjimo, dėl to prašoma jį pridėti prie bylos. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, dėl kurių šis dokumentas (jo kopija) turėtų būti pridėtas prie nagrinėjamos bylos, nenurodė, kokias esmines aplinkybes šis dokumentas galėtų atskleisti sprendžiant priimto sprendimo teisėtumo klausimą. Pažymėtina, kad šis raštas yra 2017 m. (nėra duomenų, ar ginčo laikotarpiu (aktualiu laikotarpiu), ši ministerijos pozicija nėra pasikeitusi iš esmės. Pats raštas buvo skirtas konkrečiam asmeniui (Seimo kontrolieriui) pagal jo užklausimą, užklausimo turinys nėra žinomas. Be to, šiame rašte pasisakoma dėl CK 6.394 straipsnio 3 dalies normos taikymo, kuri nagrinėjamam ginčui nėra aktuali. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti šio naujo pateikto dokumento, kuris laiku nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme.

25. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino bylos įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo byloje ieškovo pateiktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir faktines bylos aplinkybes, nesutinka su šiais apelianto argumentais.

26. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus rajono valdyba 1994 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomojo (T. L.) gamybinei-ūkinei veiklai vykdyti 5 900 kv. m žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dvidešimt penkeriems metams. Šios nuomos sutarties terminas baigėsi 2019 m. sausio 1 d. Nuomos sutartis (juridinis faktas) buvo išregistruota iš registro 2019 m. sausio 8 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius gavo tuometinio garažo savininko 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4411 įsigytas pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), ir prašoma teisės aktų nustatyta tvarka perrašyti valstybinės žemės nuomos sutartį (tomis pačiomis sąlygomis). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sauso 30 d. raštu Nr. 49SFN-218-(14.49.104.) ,,Dėl atsisakymo išnuomoti valstybinės žemės sklypą“ informavo tuometinį savininką, jog, atsižvelgiant į tai, kad sklypo plotas yra 5 900 kv. m, pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – baigtumo procentas, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, yra 10 proc., dėl to atsisakoma pareiškėjui išnuomoti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. sausio 7 d. NŽT specialistai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame užfiksuota, kad žemės sklype pastatyti 5 mediniai pastatai. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. 49SJ-24-(14.49.136E) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo“ nurodė, kad per 6 mėn. nuo šio rašto gavimo dienos, bet ne vėliau nei iki 2019 m. liepos 1 d. turi būti pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje esantys 5 mediniai pastatai, kurie užfiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-10-(14.49.140). Dėl šių pastatų įteisinimo vyko administracinis ginčas teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atmetė T. L. skundą dėl VĮ Registrų centro sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo įrašyti skunde nurodytų pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-203-602/2021 atmetė apeliacinį skundą, t. y. minėti pastatai nebuvo įteisinti. NŽT 2019 m. vasario 27 d. gavo ieškovės prašymą, kuriuo buvo prašoma ne aukciono tvarka išnuomoti arba parduoti 5 900 kv. m žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 28 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Jame užfiksuota, kad valstybinės žemės ginčo žemės sklype pastatyti 5 sandėliavimo pastatai (mediniai). Žemės sklypo teritorijoje pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – ir jo pamatas nebuvo užfiksuoti. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. birželio 10 d. raštu atsisakė ieškovei išnuomoti ginčo žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 9 d. gavo ieškovės UAB „Pilaitės investijos“ raštą (reg. Nr. 49GJ-4925), kuriuo prašoma „duoti sutikimą/leidimą rekonstruoti pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio (sutikimo/leidimo) pagrindu ieškovė kreipsis į savivaldybę dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo rekonstrukcijos projektui rengti“. NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamu 2019 m. spalio 11 d. raštu atsisakė tokį sutikimą (leidimą) duoti, nurodydamas, kad rekonstruoti esamus statinius galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

28. Iš šių bylos nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek ginčijamame rašte, tiek ieškovo neginčijamame 2019 m. birželio 10 d. atsakovo rašte ieškovui akcentuota, jog, vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ir jo taisyklėmis (konkrečiai 30.7 papunkčiu), išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

29. Kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-203-602/2021, kurioje buvo sprendžiamas kitų medinių pastatų, esančių šiame ginčo valstybinės žemės sklype, įregistravimo klausimas, pagal teisinį reglamentavimą ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką, statytojo teisė gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, o statant valstybinės žemės sklype privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą (STR 1.05.01:2017, 50 punktas). Pagal STR 1.05.01:2017 53 punktą, statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-194-258/2021, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl NŽT sprendimo nesudaryti naujos nuomos sutarties ne aukciono tvarka, išaiškinta, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas būtinas, kai statyba vykdoma valstybinės žemės sklype. Taigi ieškovas, norėdamas vykdyti statybą ginčo valstybinės žemės sklype, turėjo gauti atsakovės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą, o rekonstruojant papildomai buvo reikalingas ir leidimas.

30. Pagrindinės priežastys NŽT neduoti sutikimo (leidimo) ieškovei buvo tos, kad, atsakovo nuomone, ieškovas nėra teisėtas žemės sklypo valdytojas ir naudotojas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, t. y. mediniai pastatai pastatyti be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo / susitarimo (šios aplinkybės jau konstatuotos administracinio teismo), o pastatas – garažas, kurį prašoma leisti rekonstruoti, įregistruotas formaliai, neturi pamatų, nebaigtas statyti ir vien viešas šio pastato įregistravimas (nesant faktinio pastato ir jo pamatų) negali būti laikomas tinkamu statiniu, kuris galėtų būti naudojamas pagal jo tiesioginę naudojimo paskirtį valstybinės žemės sklype ir rekonstruojamas, taip pat ieškovas neturi galiojančios valstybinės žemės nuomos sutarties, nes 1994 m. su ankstesniu asmeniu (T. L.) sudaryta nuomos sutartis pasibaigė. Be to, akcentuotos ir aplinkybės, kad ieškovas iš esmės siekia pastatyti naują ir daug didesnio ploto komercinės paskirties statinį prisidengdamas nedidelio pastato – garažo – rekonstrukcija. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo sprendime padarytoms išvadoms.

31. Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad ginčo valstybinės žemės sklype yra pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 10 proc., tačiau pagal faktinius atsakovės specialistų patikrinimo vietoje duomenis toks pastatas – garažas – ir jo pamatas nebuvo rasti ir užfiksuoti, t. y. prašomas rekonstruoti pastatas – garažas – ir jo liekanos nerasti. Taip pat valstybinės žemės patikėtinė atsakovė NŽT nurodo, kad niekada nebuvo davusi leidimo šiame žemės sklype statyti statinius, to nenumatė ir 1994 m. valstybinės žemės nuomos sutartis.

32. Vertinant ieškovo skundo argumentus, kad pastato – garažo – pamatai žemės sklype egzistuoja, kadangi pamatai įregistruoti viešame registre, o pagal ieškovo užsakymą privati bendrovė atliko statybos rangos darbus ir atrado užkonservuotus pastato pamatus, o kita bendrovė pagal ieškovo užsakymą atliko statinio ekspertinį šių užkonservuotų pamatų tyrimą, pirmiausia pažymėtina, kad lemiamą reikšmę turi ne žemės sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar žemės sklype yra statiniai (statinys), ar vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Teisėjų kolegijos nuomone, esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad ieškovo pasamdytų bendrovių aktuose nurodyti pamatai užfiksuoti tik po atsakovo specialistų atlikto faktinio aplinkybių tyrimo vietoje. Pirmiausia abejonių kelia ieškovo pasamdytų bendrovių nurodytas rastų pamatų plotas – 9,35 x 14,95 m, t. y. tokio dydžio pamatai gerokai didesni, nei registre nurodytas bendras pastato – garažo – užstatymo plotas (14,39 kv. m). Pabrėžtina, kad kompetentingi valstybinės institucijos (t. y. NŽT) specialistai, kurie dirba žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos srityse, duomenų patikrinimo vietoje nei pastato, nei pamatų nerado. Šie specialistai akcentavo, kad patikrinimo metu nebuvo rastas ne tik pastatas, bet ir šio pastato pamatai. Byloje liko nepaneigta, kad pamatai gali būti visai kito pastato, o nepriklausomos teismo ekspertizės byloje nebuvo prašoma atlikti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad pastatas – garažas – buvo baigtas statyti, nes, kaip patvirtino atsakovė, NŽT niekada nebuvo davusi sutikimo statyti statinius šiame valstybinės žemės sklype. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė.

33. Nagrinėjamu atveju svarbi yra aplinkybė, kad ieškovė neturi galiojančios nuomos teisės valstybinės žemės sklype, ji pasibaigė ir neperėjo ieškovei, o prašymas dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties be aukciono sudarymo buvo atmestas. Dėl valstybinės nuomos sutarties ne aukciono tvarka sudarymo ankstesnis savininkas T. L. kreipėsi į teismą, tačiau šie reikalavimai buvo atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-885-433/2020, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-194-258/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Nesant turtinių teisių į valstybinės žemės sklypą, negalėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ginčo pastato rekonstrukcijos.

34. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą išduoti leidimą rekonstruoti pastatą – garažą, kadangi pastatas nėra ir niekada nebuvo baigtas statyti statinys, o tokios būklės statinio, kurį ieškovas įsigijo, teisės aktai nenumato galimybės rekonstruoti, t. y. jis negali būti rekonstrukcijos objektas.

35. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pats ieškovas pateikė teismui įrodymus (Architektūros studijos vizualizaciją), kad pagrindinis ieškovo tikslas yra ne rekonstruoti garažo pastatą, o pastatyti daug didesnio ploto komercinės paskirties pastatą, t. y. iš esmės siekiama naujos, kitos paskirties statinio statybos.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė NŽT pagrįstai neišdavė ieškovui sutikimo (leidimo) rekonstruoti pastatą – garažą, o remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas kokias nors bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, dėl to jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės investicijos“ apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėVisvaldas KazakiūnasDainius Rinkevičius