Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-194-258/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-12
Bylos Nr.: e2A-194-258/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01652-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas: T. L.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Trečiasis asmuo: UAB „Pilaitės investicijos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
2.6.16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-194-258/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01652-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.6.16.8; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys UAB „Pilaitės investicijos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) panaikinti NŽT prie ŽŪM 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 1SS-691-(7.5.) ,,Dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Pilaitės k., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos“; 2) Panaikinti NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 13 d. rašte ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SFN-416-(14.49.104.) priimtą sprendimą atsisakyti išnuomoti ieškovui 0,5900 ha ploto naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį adresu Vilniaus m. sav., Pilaitės k., sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti NŽT prie ŽŪM išnuomoti ieškovui 0,5900 ha ploto naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį adresu Vilniaus m. sav., Pilaitės k., sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 1994 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis) 1994 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono valdybos potvarkio ,,Dėl žemės sklypo išnuomavimo T. L. gamybinei – ūkinei veiklai“ Nr. 312pv (toliau – Potvarkis) pagrindu ieškovui buvo išnuomotas 0,5900 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu Vilniaus m. sav., Pilaitės k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad Žemės sklypas išnuomojamas 25 metams, tai yra, iki 2019 m. Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas Žemės sklype, be jame esančio statinio – garažo, pastatė dar 10 statinių (sandėlį, 4 ūkinius pastatus ir 5 aikšteles), kuriems eksploatuoti buvo naudojamas Žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, baiginėjantis Nuomos sutarčiai, 2018 m. gruodžio 27 d. ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT prie ŽŪM) Vilniaus miesto skyrių su Prašymu išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (toliau – Prašymas). Prašymu ieškovas prašė išnuomoti Žemės sklypą, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys ir jo naudojami statiniai (toliau – Statiniai). 2019 m. vasario 13 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius priėmė raštą ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas), kuriuo informavo ieškovą, kad atsisako išnuomoti ieškovui Žemės sklypą, nes: 1) sklypo plotas yra 5900 kv. m., o pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1G1p, baigtumo procentas, remiantis 2019 m. vasario 6 d. VĮ Registrų centro duomenimis yra 10 proc.; 2) statinys nuosavybės teise nepriklauso ieškovui. 2019 m. kovo 1 d. ieškovas, nesutikdamas su aukščiau nurodytu Raštu, pateikė NŽT prie ŽŪM direktoriui skundą, kuriame nurodė, kad be nurodomo garažo, Žemės sklype stovi dar 10 kitų statinių (sandėlis, pagalbiniai ūkiniai pastatai, aikštelės), kuriems eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį yra naudojamas Žemės sklypas. Be to, nurodė, kad nuosavybės teisę į šiuos statinius ieškovas įgijo teisėtos statybos pagrindu (toliau – Skundas). Atitinkamai Skundu ieškovas prašė panaikinti priimtą sprendimą atsisakyti išnuomoti pareiškėjui Žemės sklypą ir priimti naują sprendimą – išnuomoti pareiškėjui Žemės sklypą. 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 1SS-691-(7.5.) ,,Dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus m sav., Pilaitės k., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos“ NŽT prie ŽŪM atsisakė tenkinti ieškovo prašymą (toliau – Sprendimas). Sprendime NŽT prie ŽŪM neginčijo fakto, kad statiniai realiai stovi Žemės sklype, tačiau pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti kitais motyvais: 1) Nuomos sutartis su ieškovu yra pasibaigusi ir 2019 m. sausio 8 d. ji buvo išregistruota; 2) Nuomos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga naujų statinių statybai ir Vilniaus miesto skyrius nėra išdavęs sutikimo statyti statinius šiame Žemės sklype. Nurodė, kad ieškovas nesutinka su tokiais NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus Raštu bei NŽT prie ŽŪM Sprendimu, t. y. ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija atsisakyti išnuomoti ieškovui Žemės sklypą. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad Žemės sklypo Nuomos sutartyje turėjo būti nurodyta sąlyga dėl naujų statinių statybos ir/arba turėjo būti gautas atsakovo Vilniaus miesto skyriaus sutikimas Statinių statybai, savaime nėra pagrindas atsisakyti išnuomoti ieškovui Žemės sklypą. LR Vyriausybės nutarimas ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ numato, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta sąlyga dėl naujų statinių statybų, buvo priimtas 1999 m. Tuo tarpu Žemės sklypo Nuomos sutartis su ieškovu buvo sudaryta 1994 m., t. y. prieš priimant minėtą nutarimą. Todėl ta aplinkybė, kad sudarytoje su ieškovu Nuomos sutartyje nebuvo nurodyta sąlyga naujų statinių statybai, savaime nereiškia, kad ieškovas negalėjo Žemės sklype statyti Statinių, nes Nuomos sutartis buvo sudaryta pagal tuometinį teisinį reglamentavimą. Statybų techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, kuriame 50 punktas numato, kad: ,,Statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą“. Tačiau šis punktas yra įtrauktas į Reglamento skyrių pavadinimu ,,Kitos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nuostatos“. Atsižvelgiant į tai, ieškovui buvo akivaizdu, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą yra privaloma gauti tuo atveju kai yra vykdomos statybos, kurių vykdymui yra reikalaujama gauti statybą leidžiančius dokumentus. Ieškovas nurodė, jog šiai dienai jau yra pateikęs atsakovo Vilniaus miesto skyriui šį prašymą. Ieškovas nurodė, jog atitinka visas įstatyme įtvirtintas sąlygas dėl valstybinės žemės išnuomojimo be aukciono, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė išnuomoti ieškovui Žemės sklypą. Kadangi statinius ieškovas pasistatė teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatomis), pagrįstai turėjo teisę tikėtis, kad Žemės sklypas ir toliau bus išnuomotas ieškovui, kad jis galėtų naudotis Žemės sklypu Statinių tinkamam eksploatavimui, o atsakovas nepagrįstai atsisakydamas išnuomoti ieškovui Žemės sklypą akivaizdžiai ir itin šiurkščiai pažeidžia ieškovo konstitucinio teisinės valstybės principo teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo elementus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas yra 10 procentų (nebaigtas statyti) nuosavybės teise priklauso UAB „Pilaitės investicijos“, t. y. pareiškėjas šio statinio nuo 2017 m. lapkričio 28 d. nebevaldo nuosavybės teise. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.2 papunktį ir 28 punktą prie individualių automobilių garažų parduodami (išnuomojami) ne didesni kaip 0,01 hektaro žemės sklypai vieno automobilio garažui. Taigi, net ir darant prielaidą, kad pastatui - garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (baigtumas 10 procentų (nebaigtas statyti), 14.39 kv. m užstatytas plotas), yra išskirtina žemės sklypo dalis - ji pagal teisinį reglamentavimą negalėtų viršyti 100 kv. m. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį prie nenaudojamų statinių, kadangi tokie statiniai negali būti eksploatuojami pagal paskirtį. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Be to, Žemės sklypo savininko sutikimas statant naują statinį buvo reikalingas tiek 1994 m., tiek 1999 m., tiek yra reikalingas šiuo metu. Atsakovas nėra išdavęs ieškovui jokių sutikimų, kurie leistų valstybiniame Žemės sklype statyti naujus statinius.

4. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nurodė, kad atliko patikrinimą informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 15 d. raštą ,,Dėl tarnybinės pagalbos ir informacijos pateikimo“. Minėtoje informacinėje sistemoje patikrinus duomenis dėl žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti naują statinį, Inspekcija nustatė, kad jokio statybą leidžiančio dokumento minėtoje informacinėje sistemoje nebuvo rasta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, Inspekcija pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį, persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą nagrinėti pagal kompetenciją apie tai informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių 2019 m. sausio 17 d. raštu. Inspekcija prašė kilusi ginčą spręsti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.

5. Trečiasis asmuo UAB „Pilaitės investicijos“, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pagal 2018 m. vasario 5 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 394 iš ieškovo nuosavybės teise įgijo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1G1p, registro Nr. 10/50996. Pastatas stovi jo eksploatacijai suformuotame valstybiniame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu Vilniaus m. sav. Pilaitės k. Pastato ir po pastatu esančio žemės sklypo paskirtis, remiantis 1994 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono valdybos potvarkiu Nr. 312 pv. yra „gamybinei ūkinei veiklai“ (1994 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono valdybos potvarkis Nr. 312 pv. pateiktas byloje). Būtent šiai veiklai vykdyti trečiasis asmuo ir įsigijo pastatą ketindamas jį pritaikyti numatytai veiklai, t. y. jį rekonstruoti. 2019 m. rugsėjo 10 d. trečiasis asmuo sudarė su ieškovu Jungtinės veiklos sutartį, kuria be kita ko, buvo susitarta, jog trečiasis asmuo pastato rekonstrukcijos darbams aptarnauti (statybinėms medžiagoms, įrangai, įrankiams sandėliuoti, transporto priemonėms parkuoti) galės naudotis ieškovo žemės sklype pastatytais 10 statinių - sandėliais ir aikštelėmis. Kadangi dalis statybinių medžiagų sandėliuose jau šiai dienai yra laikomi (kartu su kitais ieškovo ar trečiųjų asmenų daiktais), aikštelėse parkuojamos transporto priemonės, todėl trečiojo asmens manymu, ieškovas pagrįstai turi teisę į valstybinės žemės išnuomojimą, nes be žemės sklypo nuomos nebus galima tinkamai naudotis nei ieškovo statiniais, nei trečiojo asmens pastatu, kurį trečiasis asmuo planuoja rekonstruoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. gegužės 28 d. išrašo nustatė, kad nebaigtą statyti Pastatą-Garažą (baigtumas 10 proc.), esantį Pilaitės k., Vilniaus m. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 28 d. ieškovas pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4411 perleido nuosavybės teise M. K., o pastarasis 2018 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 394 – trečiajam asmeniui UAB „Pilaitė investicijos“. Teismas konstatavo, kad garažas ieškovui T. L. nuosavybės teise nepriklauso. Be to, pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas yra tik 10 procentų (nebaigtas statyti), todėl jis negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (garažų). Kadangi šis garažas ieškovui nuosavybės teise nepriklauso, todėl šiuo pagrindu ieškovas neturi įstatymo suteiktos galimybės lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) išsinuomoti valstybinę žemę. Be to, teismas pabrėžė, jog byloje yra pateiktas NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. Nr. FD-428-(14.49.140) faktinių duomenų patikrinimo vietoje surašytas aktas, kuriame nustatyta, kad: „<... žemės sklypo teritorijoje pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jo pamatai nebuvo užfiksuoti.“

8. Teismas su ieškovo argumentu, kad valstybinėje žemėje yra pastatyti ieškovui nuosavybės teise priklausantys - 10 statiniai, kurių paskirčiai yra naudojama valstybės žemės, nesutiko. Teismas pažymėjo, kad minėti ieškovo pastatyti statiniai buvo pastatyti be atsakovo sutikimo. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Be to, pats ieškovas pripažino, jog statiniai yra pastatyti neteisėtai, t. y. ieškovas ieškinyje nurodo, jog kreipėsi su atskiru prašymu dėl pritarimo statinių įteisinimui/įregistravimui gavimo.

9. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kadangi valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013), padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė ne vienos sąlygos, kuriai esant atsakovas privalėjo pratęsti arba sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias statybų leidimų reikalavimus, bei nukrypo kasacinio teismo išaiškinimo dėl statybų valstybiniame žemės sklype, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas Statinius pasistatė neteisėtai.

10.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuris numato, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta sąlyga dėl naujų statinių statybų, buvo priimtas 1999 m. Tuo tarpu Žemės sklypo Nuomos sutartis su ieškovu buvo sudaryta 1994 m. Taigi, Nuomos sutartis buvo sudaryta dar prieš priimant minėtą nutarimą. Atitinkamai ta aplinkybė, kad Nuomos sutartyje, sudarytoje su ieškovu, nebuvo nurodyta sąlyga naujų statinių statybai, savaime nereiškia, kad ieškovas negalėjo Žemės sklype statyti Statinių, nes Nuomos sutartis buvo sudaryta pagal tuometinį teisinį reglamentavimą.

10.3. Statybų techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 50 punktas numato, kad: ,,Statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą“. Tačiau šis punktas yra įtrauktas į Reglamento skyrių pavadinimu ,,Kitos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nuostatos“. Atsižvelgiant į tai, ieškovui buvo akivaizdu, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą yra privaloma gauti tuo atveju kai yra vykdomos statybos, kurių vykdymui yra reikalaujama gauti statybą leidžiančius dokumentus.

10.4. Ieškovo pastatyti Statiniai priskiriami 1 grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p., Reglamento priedo Nr. 3 1.2 p.). Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p. numato, kad Statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį) yra leidimas statyti naują statinį. Tuo tarpu Reglamento priedo Nr. 3 1.2 punktas numato, kad leidimas statyti naują nesudėtingą statinį mieste yra privalomas tik statant II grupės nesudėtingąjį statinį. Todėl ieškovas statydamas mieste I grupės nesudėtingus Statinius neturėjo kreiptis į Žemės sklypo patikėtinį dėl sutikimo vykdyti statybas Žemės sklype.

10.5. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad tokio prašymo (prašymo dėl pritarimo statinių įteisinimui/įregistravimui gavimo) pateikimu ieškovas pats pripažino, jog statybos buvo vykdomos neteisėtai. Tačiau ieškovas nesutinka su tokiais teiginiais, nes ieškovas ir toliau laiko, kad Statinius pasistatė teisėtai, o nurodomą prašymą ieškovas pateikė atsižvelgdamas į atsakovo poziciją, nenorėdamas konfliktuoti ir siekdamas geruoju išspręsti esamą situaciją. Šis ieškovo prašymas buvo atmestas, remiantis tais pačiais argumentais, jog Nuomos sutartis su ieškovu yra pasibaigusi ir Nuomos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga naujų statinių statybai.

10.6. Kasacinis teismas iš esmės panašioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-29 nutartis išnagrinėta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018) pateikė itin svarbius išaiškinimus, kuriais, ieškovo giliu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis priimdamas sprendimą.

10.7. Žemės sklype, be garažo, kurio baigtumas 10 proc., stovi 10 statinių: sandėlis, kurio paskirtis – sandėliavimo, 4 pagalbiniai (ūkiniai) pastatai, kurių paskirtis – pagalbinio ūkio, bei 5 aikštelės, kurių paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Visi šie statiniai yra 100 proc. baigtumo, visi jie suformuoti kaip atskiri savarankiški objektai. Šias aplinkybes patvirtina deklaracijos apie Statinių užbaigimą bei Žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų byla. Taigi neabejotina, kad Žemės sklypas yra užstatytas ne tik garažu, bet ir kitais statiniais, kurie išnaudoja visą prašomo išnuomoti Žemės sklypo plotą. Visi šie Statiniai, išskyrus garažą, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Šią aplinkybę patvirtina deklaracijos apie Statinių statybos užbaigimą bei 2018-12-12 PVM sąskaita – faktūra Nr. EM 18-120 išrašyta pareiškėjui už 5 vnt. karkasinių pastatų montavimą su stogo dengimu, t. y. už sandėlio ir pagalbinių (ūkinių) pastatų statybą.

10.8. Kaip matyti iš deklaracijų apie Statinių statybos užbaigimą Statiniai priskiriami 1 grupės nesudėtingiems statiniams. Ieškovas baigęs statyti Statinius surašė deklaracijas apie statybų užbaigimą. Ieškovas tinkamai ir teisėtai atliko Statinių statymo procedūras, ko pasėkoje laikytinas įgijusiu Statinių nuosavybės teisę CK 4.47 str. 1 d. 4 p. pagrindu, kuris numato, kad naujo daikto pagaminimas yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus motyvus. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

11.1. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančio statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka nuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esančio jų nuosavybės teise valdomų ir naudojamų statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Pabrėžė, kad pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumas yra tik 10 procentų (nebaigtas statyti), todėl akivaizdu, kad jis nėra ir negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (garažą).

11.2. Valstybinių žemės sklypą nuomos sutarčių sudarymo tvarką nustato – Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypą pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) bei kiti teisės aktai. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. To paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <...> Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą ją tiesioginę paskirtį. Šiose nuostatose įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Toks žemės sklypas gali būti įgyjamas ar išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai, t. y., kai toks žemės sklypas yra reikalingas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti.

11.3. Taisyklių 2.4 papunktyje numatyta, kad pagal Taisykles asmenys gali įsigyti (nuomoti) žemės sklypus, kurio reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo konstatuotina, kad valstybinė žemė gali būti nuomojama statiniams eksploatuoti ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas jiems eksploatuoti ir priešingai, jei asmuo/įmonė neturi (nebevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype toks žemės sklypas negali būti nuomojamas, o sudaryta sutartis turi būti nutraukiama. Taisyklių 3 punkto trečioje pastraipoje nurodyta, kad „<...> žemės sklypai, kuriuose <...> pastatyti tik <...> neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba faktinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukciono organizavimo tvarka<...>.“ Teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, pirmiau minėtą nuostata pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį ar jos pakeitimus dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Minėtos teisės aktų nuostatos suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais. Pažymi, kad pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas yra 10 procentų (nebaigtas statyti) nuosavybės teise priklauso UAB „Pilaitės investicijos“, t. y. apeliantas šio statinio nuo 2017-11-28 nebevaldo nuosavybės teise.

11.4. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant ir pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Teisės aktai nenumato galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį prie nenaudojamo statinio, kadangi tokie statiniai negali būti eksploatuojami pagal paskirtį.

Šalies argumentai

11.5. Apeliantas nurodo, kad „LR Vyriausybės nutarimas „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypą pardavimo ir nuomos“, kuris numato, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta sąlyga dėl naujo statinio statybą, buvo priimtas 1999 m. Tuo tarpu Žemės sklypo Nuomos sutartis su pareiškėju buvo sudaryta 1994 m. Tai yra, Nuomos sutartis buvo sudaryta dar prieš priimant minėtą nutarimą. Atitinkamai ta aplinkybė, kad Nuomos sutartyje, sudarytoje su pareiškėju, nebuvo nurodyta sąlyga naujų statinių statybai, savaime nereiškia, kad pareiškėjas negalėjo Žemės sklype statyti Statinio, nes Nuomos sutartis buvo sudaryta pagal tuometinį teisinį reglamentavimą“. Laikantis apelianto pateiktos nuomonės, susidarytų situaciją, kad joks naujas teisinis reglamentavimas netaikomas po sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties. Tokia situacija teisinėje valstybėje netoleruotina ir teisės aktuose nustatyti reikalavimai taikomi vienodai visiems. Valstybinės žemės patikėtinio nuomone, Žemės sklypo savininko sutikimas statant naują statinių buvo reikalingas tiek 1994 m, tiek 1999 m., tiek yra reikalingas šiuo metu.

11.6. Statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Be to, kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotą statybą proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi jokių sutikimų, kurie leistą valstybiniame žemės sklype statyti naujus statinius.

11.7. Nuosekliai plėtojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslą įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrą etapą, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Klausimas dė1 statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Ieškovas savo galimai neteisėtas statybas bando įteisinti (pirma instancija pralaimėta) administracinėje byloje Nr. eA-2741-602/2020.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą spręsti pagal atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

12.1. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas yra tik 10 procentų (nebaigtas statyti) yra pagrindas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo, skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad garažas ieškovui nuosavybės teise nepriklauso, todėl šiuo pagrindu ieškovas neturi įstatymo suteiktos galimybės lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) išsinuomoti valstybinę žemę. Be to, byloje yra pateiktas NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. Nr. FD-428-(14.49.140) faktinių duomenų patikrinimo vietoje surašytas aktas, kuriame nustatyta, kad: „<... žemės sklypo teritorijoje pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jo pamatai nebuvo užfiksuoti.

12.2. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybų techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 50 punktas numato, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą yra privaloma gauti tik tuo atveju kai yra vykdomos statybos, kurių vykdymui yra reikalaujama gauti statybą leidžiančius dokumentus, nes reglamentas tokios išimties nenumato. Nagrinėjamu atveju, ieškovo pastatyti 10 statinių, pagal byloje pateiktas kadastrinių duomenų bylas, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Reglamento priedo Nr. 3 1.1 p.), tačiau pagal Reglamento 50 punktą reikalingas valstybinio žemės patikėtinio sutikimas, kadangi statyba vykdoma valstybinės žemės sklype.

12.3. Byloje pateikta 1994-06-13 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nenumatė, kad išnuomotame žemės sklype būtų galima vykdyti naujų statinių statybą, todėl ieškovas prieš statydamas statinius turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kaip valstybinės žemės patikėtinį dėl sutikimo vykdyti statybas žemės sklype. Statytojas, neturėdamas valstybinės žemės nuomos sutarties, kurioje būtų suteikta teisė vykdyti naujų statinių statybas, bei valstybinės žemės patikėtinio sutikimo tokiai statybai, vykdė statybą, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Ieškovas prašė išnuomoti žemės sklypą jam nepriklausančio pastato-garažo, kurio baigtumas 10 proc., ir kitų ieškovo pastatytų nesudėtingos paskirties statinių eksploatacijai. Ieškiniu ieškovas prašė panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais atsisakyta ieškovui išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka ir atmestas dėl tokio atsisakymo pateiktas skundas, bei įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi 1994 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono valdybos potvarkio ,,Dėl žemės sklypo išnuomavimo T. L. gamybinei – ūkinei veiklai“ Nr. 312pv (toliau – Potvarkis) pagrindu ieškovui buvo išnuomotas 0,5900 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu Vilniaus m. sav., Pilaitės k., (Žemės sklype). Nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad Žemės sklypas išnuomojamas 25 metams, tai yra, iki 2019 m. Nuomos sutarčiai su ieškovu pasibaigus 2019 m. sausio 8 d. ji buvo išregistruota. Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas Žemės sklype, be jame esančio statinio – garažo, pastatė dar 10 statinių (sandėlį, 4 ūkinius pastatus ir 5 aikšteles), kuriems eksploatuoti buvo naudojamas Žemės sklypas.

16. Ieškovas siekė, kad būtų panaikinti, jo nuomone, nepagrįsti atsakovės sprendimai, kuriais atsisakyta su juo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, reikalaudamas, kad klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo būtų išspręstas teisme. Atsižvelgiant į tai, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovui kilo pareiga įrodyti šio savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, pašydamas įpareigoti atsakovę su juo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, privalėjo ne tik nuginčyti atsakovės priimtus sprendimus (paneigti juose nurodytus argumentus), bet ir pagrįsti, jog egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant valstybinės žemės sklypas turi būti jam išnuomojamas ne aukciono tarka.

17. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

18. Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pastatas-garažas kurio baigtumas yra 10 procentų (nebaigtas statyti) nuosavybės teise priklauso UAB „Pilaitės investicijos“, o ne ieškovui. Įstatymas aiškiai numato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, tik tuo atveju, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Darytina išvada, kad apeliantas neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų (nuosavybės teise pastato nevaldo), todėl su juo pagrįstai nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis ne aukciono tvarka.

21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad Žemės sklype, be garažo, kurio baigtumas 10 proc., stovi 10 statinių: sandėlis, kurio paskirtis – sandėliavimo, 4 pagalbiniai (ūkiniai) pastatai, kurių paskirtis – pagalbinio ūkio, bei 5 aikštelės, kurių paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Visi šie statiniai yra 100 proc. baigtumo, visi jie suformuoti kaip atskiri savarankiški objektai. Šias aplinkybes patvirtina deklaracijos apie Statinių užbaigimą bei Žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų byla. Apelianto teigimu, sklypas yra užstatytas ne tik garažu, bet ir kitais statiniais, kurie išnaudoja visą prašomo išnuomoti Žemės sklypo plotą. Visi šie Statiniai, išskyrus garažą, nuosavybės teise priklauso ieškovui.

22. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. To paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <...> Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą ją tiesioginę paskirtį. Šiose nuostatose įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Toks žemės sklypas gali būti įgyjamas ar išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai, t. y., kai toks žemės sklypas yra reikalingas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomi 10 statinių (sandėlis, kurio paskirtis – sandėliavimo, 4 pagalbiniai (ūkiniai) pastatai, kurių paskirtis – pagalbinio ūkio, bei 5 aikštelės, kurių paskirtis – kiti inžineriniai statiniai) nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir nėra išviešinta jos tiesioginė paskirtis. Taigi, apelianto nurodyti 10 statinių taip pat neatitinka tų sąlygų, kurioms esant turi būti sudaroma žemės nuomos sutartis ne aukciono tvarka. Nesant statinių nuosavybės įregistravimo fakto nėra galimybės įvertinti ar statinio savininkas (ieškovas) pastatus naudoja pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

23. Ieškovas nurodo, kad 1994-06-13 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje, sudarytoje su ieškovu, nebuvo nurodyta sąlyga naujų statinių statybai, kas savaime nereiškia, kad ieškovas negalėjo Žemės sklype statyti statinių. Ieškovo nuomone, jis prieš statydamas statinius neturėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kaip valstybinės žemės patikėtinį dėl sutikimo vykdyti statybas žemės sklype. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovo argumentu nesutinka.

24. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos UAB „NT geodezija“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ieškovo 1 grupės nesudėtingi statiniai buvo pradėti statyti 2018 metais. Taigi, ieškovas, vykdydamas statybos darbus, turėjo vadovautis ne tik jo su atsakove 1994 metais sudaryta Žemės nuomos sutartimi, bet ir statybų vykdymo metu galiojančiais teisės aktais. Statybų techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 50 punktas numato, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Ieškovas nurodo, kad 50 Reglamento punktas yra įtrauktas į Reglamento skyrių pavadinimu ,,Kitos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nuostatos“, todėl žemės patikėtinio sutikimas statyti valstybiniame sklype pastatus nereikalingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas klaidingai interpretuoja aptariamą teisės aktą. Kaip minėta, ieškovo pastatyti 10 statinių, pagal byloje pateiktas kadastrinių duomenų bylas, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Reglamento priedo Nr. 3 1.1 p.), tačiau Reglamento 50 punkte yra aiškiai nurodyta, kad valstybinio žemės patikėtinio sutikimas būtinas, kai statyba vykdoma valstybinės žemės sklype.

25. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, t. y. byloje turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytose civilinėse bylose nagrinėjamų ginčų pobūdį, nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018 buvo sprendžiamas ginčas dėl ūkinių pastatų, pastatytų 1998-2012 m. prie ieškovės gyvenamojo namo, naudojamame namų valdos valstybiniame žemės sklype. Kasacinio teismo byloje buvo prašoma ne tik panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštą, kuriuo buvo atsisakyta parduoti žemės sklypą, bet ir pripažinti neteisėtu NŽT atsisakymą išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių – tvarto, priestato, sandėlio (daržinės), sandėlio, ūkinio pastato, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), statybos ir jų registravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre, pripažinti ieškovei teisę statyti ir registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius statinius – gyvenamojo namo priklausinius – be NŽT sutikimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka, ieškovui įrodinėjant, kad jo pastatytiems statiniams žemės patikėtinio leidimas valstybiniame žemės sklype buvo nereikalingas ir egzistuoja visos sąlygos sudaryti su juo, kaip pastatų savininku, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį lengvatine tvarka (be aukciono). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytų bylų ratio decidenti neatitinka nagrinėjamos bylos, todėl jos nesukuria precedento, kuriuo būtų privalėjęs vadovautis pirmosios instancijos teismas.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų faktinių bylos duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę su juo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Valstybinės žemės nuoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį. Būtent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į žemę. Kadangi ginčo žemės sklype esantys pastatai, kuriam naudoti pagal paskirtį siekta išsinuomoti ginčo žemės sklypą, de facto (faktiškai) vienas iš jų yra tik 10 proc. baigtumo ir ieškovui nepriklauso, o kiti pastatai pastatyti nesilaikant statybą reglamentuojančių įstatymų nuostatų bei neišviešinta viešajame registre ieškovo nuosavybė dėl šių pastatų, nebuvo įrodinėjamas pastatų naudojimo faktas, darytina išvada, kad byloje nebuvo įrodytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo sąlygos.

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti ieškovo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

28. Įvertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, todėl pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl ginčijamų atsakovės sprendimų panaikinimo bei atsisakė įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rita KisielienėLiuda UckienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė