- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- e2-885-433/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Trečiasis asmuo
- UAB „Pilaitės investicijos atstovui“, UAB „Pilaitės investicijos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas, Mindaugas Kazlauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys UAB „Pilaitės investicijos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje nurodo, kad 1994 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis) 1994 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono valdybos potvarkio ,,Dėl žemės sklypo išnuomavimo T. L. gamybinei – ūkinei veiklai“ Nr. 312pv (toliau – Potvarkis) pagrindu ieškovui buvo išnuomotas 0,5900 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad Žemės sklypas išnuomojamas 25 metams, tai yra, iki 2019 m. Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas Žemės sklype, be jame esančio statinio – garažo, pastatė dar 10 statinių (sandėlį, 4 ūkinius pastatus ir 5 aikšteles), kuriems eksploatuoti buvo naudojamas Žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, baiginėjantis Nuomos sutarčiai, 2018 m. gruodžio 27 d. ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT prie ŽŪM) Vilniaus miesto skyrių su Prašymu išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (toliau – Prašymas). Prašymu ieškovas prašė išnuomoti Žemės sklypą, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys ir jo naudojami statiniai (toliau – Statiniai). 2019 m. vasario 13 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius priėmė raštą ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas), kuriuo informavo ieškovą, kad atsisako išnuomoti ieškovui Žemės sklypą, nes: 1) sklypo plotas yra 5900 kv. m., o pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1G1p, baigtumo procentas, remiantis 2019 m. vasario 6 d. VĮ Registrų centro duomenimis yra 10 proc.; 2) statinys nuosavybės teise nepriklauso ieškovui. 2019 m. kovo 1 d. ieškovas, nesutikdamas su aukščiau nurodytu Raštu, pateikė NŽT prie ŽŪM direktoriui skundą, kuriame nurodė, kad be nurodomo garažo, Žemės sklype stovi dar 10 kitų statinių (sandėlis, pagalbiniai ūkiniai pastatai, aikštelės), kuriems eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį yra naudojamas Žemės sklypas. Be to, nurodė, kad nuosavybės teisę į šiuos statinius ieškovas įgijo teisėtos statybos pagrindu (toliau – Skundas). Atitinkamai Skundu ieškovas prašė panaikinti priimtą sprendimą atsisakyti išnuomoti pareiškėjui Žemės sklypą ir priimti naują sprendimą – išnuomoti pareiškėjui Žemės sklypą. 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 1SS-691-(7.5.) ,,Dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus m sav., (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos“ NŽT prie ŽŪM atsisakė tenkinti ieškovo prašymą (toliau – Sprendimas). Sprendime NŽT prie ŽŪM neginčijo fakto, kad statiniai realiai stovi Žemės sklype, tačiau pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti kitais motyvais: 1) Nuomos sutartis su ieškovu yra pasibaigusi ir 2019 m. sausio 8 d. ji buvo išregistruota; 2) Nuomos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga naujų statinių statybai ir Vilniaus miesto skyrius nėra išdavęs sutikimo statyti statinius šiame Žemės sklype. Ieškovas nesutinka su tokiais NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus Raštu bei NŽT prie ŽŪM Sprendimu, t. y. ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija atsisakyti išnuomoti ieškovui Žemės sklypą, todėl pateikė teismui ieškinį. Nurodo, kad Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad Žemės sklypo Nuomos sutartyje turėjo būti nurodyta sąlyga dėl naujų statinių statybos ir/arba turėjo būti gautas atsakovo Vilniaus miesto skyriaus sutikimas Statinių statybai, savaime nėra pagrindas atsisakyti išnuomoti ieškovui Žemės sklypą. LR Vyriausybės nutarimas ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ numato, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta sąlyga dėl naujų statinių statybų, buvo priimtas 1999 m. Tuo tarpu Žemės sklypo Nuomos sutartis su ieškovu buvo sudaryta 1994 m., t. y. prieš priimant minėtą nutarimą. Todėl ta aplinkybė, kad sudarytoje su ieškovu Nuomos sutartyje nebuvo nurodyta sąlyga naujų statinių statybai, savaime nereiškia, kad ieškovas negalėjo Žemės sklype statyti Statinių, nes Nuomos sutartis buvo sudaryta pagal tuometinį teisinį reglamentavimą. Statybų techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 50 punktas numato, kad: ,,Statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą“. Tačiau šis punktas yra įtrauktas į Reglamento skyrių pavadinimu ,,Kitos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nuostatos“. Atsižvelgiant į tai, ieškovui buvo akivaizdu, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą yra privaloma gauti tuo atveju kai yra vykdomos statybos, kurių vykdymui yra reikalaujama gauti statybą leidžiančius dokumentus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, ieškovo pastatyti Statiniai priskiriami 1 grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Reglamento priedo Nr. 3 1.1 p.). Todėl ieškovas statydamas Statinius nesikreipė į Žemės sklypo patikėtinį dėl sutikimo vykdyti statybas Žemės sklype. Visgi, jeigu laikyti, kad šiuo atveju Žemės sklypo patikėtinio sutikimas buvo būtinas, ieškovo giliu įsitikinimu, tai nėra pagrindas atsisakyti išnuomoti ieškovui Žemės sklypą, nes valstybinės žemės išnuomojimui be aukciono įstatymas numato visai kitas sąlygas, kurias ieškovas atitinka, o Žemės sklypo patikėtinio sutikimo statyboms nebuvimą galima pašalinti per savavališkų statybų įteisinimo procedūrą, t. y. nagrinėjamu atveju gavus Žemės sklypo patikėtinio - atsakovo - pritarimą Statinių įteisinimui/įregistravimui. Ieškovas nurodo, jog šiai dienai jau yra pateikęs atsakovo Vilniaus miesto skyriui šį prašymą. Ieškovas nurodo, jog atitinka visas įstatyme įtvirtintas sąlygas dėl valstybinės žemės išnuomojimo be aukciono, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė išnuomoti ieškovui Žemės sklypą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad: ,,Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga. Taigi, anot ieškovo, valstybinės žemės išnuomojimui be aukciono reikalingos sekančios dvi sąlygos: 1) žemė turi būti užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais; 2) žemė turi būti naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ieškovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra abi aukščiau nurodytos sąlygos. Be to, Žemės sklype, be garažo, kurio baigtumas 10 proc., stovi 10 statinių: sandėlis, kurio paskirtis – sandėliavimo, 4 pagalbiniai (ūkiniai) pastatai, kurių paskirtis – pagalbinio ūkio, bei 5 aikštelės, kurių paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Visi šie statiniai yra 100 proc. baigtumo, visi jie suformuoti kaip atskiri savarankiški objektai. Todėl Žemės sklypas yra užstatytas ne tik garažu, bet ir kitais statiniais, kurie išnaudoja visą prašomo išnuomoti Žemės sklypo plotą ir yra naudojamas visų šių Statinių eksploatavimui pagal jų tikslinę paskirtį. Žemės sklypas ieškovui buvo išnuomotas gamybinei – ūkinei veiklai. Žemės sklypo paskirtis šiai dienai – kita. Šiame Žemės sklype stovinčių statinių paskirtys – sandėliavimo, pagalbinio ūkio, kiti inžineriniai statiniai. Atitinkamai Žemės sklype stovintys sandėlis bei pagalbinio ūkio statiniai yra naudojami daiktams sandėliuoti, aikštelėse statomos transporto priemonės, o Žemės sklypas yra išasfaltuotas ir naudojamas privažiavimui, priėjimui prie šių Statinių, kitam Statinių eksploatavimui. Taigi Žemės sklypas yra naudojamas Statinių eksploatavimui pagal jų tikslinę paskirtį ir Žemės sklypas yra naudojamas šiems Statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Ieškovas nurodo, jog visi šie statiniai, išskyrus garažą, nuosavybės teise priklauso jam. Statinių statybos atliktos laikantis įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę. Statiniai priskiriami 1 grupės nesudėtingiems statiniams, todėl statybos leidimo gavimas tokiam statiniui nereikalingas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalie 1 punktas, Reglamento priedo Nr. 3 1.1 p.). Tuo tarpu statybų pabaiga įforminama Statybų įstatymo 28 straipsnio 4 dalies numatyta tvarka – statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Ieškovas baigęs statyti Statinius surašė deklaracijas apie statybų užbaigimą, t. y. ieškovas tinkamai ir teisėtai atliko Statinių statymo procedūras, ko pasėkoje laikytinas įgijusiu Statinių nuosavybės teisę CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuris numato, kad naujo daikto pagaminimas yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog Žemės sklypo patikėtinio Statinių statyboms leidimo nereikia, todėl nesikreipė dėl jo ir jo neturi. Šiai dienai ieškovas jau kreipėsi į atsakovą su atskiru prašymu dėl pritarimo šių Statinių įteisinimui/įregistravimui gavimo. Todėl ieškovo manymu, jis atitinka visas sąlygas valstybinės žemės išnuomojimui be aukciono, todėl turi teisę į Žemės sklypo nuomą. Be to, atsakovas be pagrindo atsisakydamas išnuomoti ieškovui Žemės sklypą, kuriame realiai stovi jo pastatyti Statiniai, kurių eksploatavimui naudojamas Žemės sklypas, pažeidžia Konstitucijos garantuojamą teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir saugumą. Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Todėl ieškovo manymu, kadangi Statinius jis pasistatė teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatomis), pagrįstai turėjo teisę tikėtis, kad Žemės sklypas ir toliau bus išnuomotas ieškovui, kad jis galėtų naudotis Žemės sklypu Statinių tinkamam eksploatavimui, o atsakovas nepagrįstai atsisakydamas išnuomoti ieškovui Žemės sklypą akivaizdžiai ir itin šiurkščiai pažeidžia ieškovo konstitucinio teisinės valstybės principo teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo elementus. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo: 1) panaikinti NŽT prie ŽŪM 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 1SS-691-(7.5.) ,,Dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos“; 2) Panaikinti NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 13 d. rašte ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SFN-416-(14.49.104.) priimtą sprendimą atsisakyti išnuomoti ieškovui 0,5900 ha ploto naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti NŽT prie ŽŪM išnuomoti ieškovui 0,5900 ha ploto naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus rajono valdyba 1994 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomojo T. L. 5900 kv. m žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (toliau - Žemės sklypas) 25 (dvidešimt penkių) metų terminui. Skaičiuojant nuo sutarties sudarymo momento, ginčo nuomos sutarties terminas baigiasi 2019 m. birželio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (Toliau - Vilniaus miesto skyrius) gavo M. K. 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 4411 įsigytas pastatas garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus m., sav., (duomenys neskelbtini) k. (adresas nesuteiktas) bei prašoma teisės aktų nustatyta tvarka, perrašyti valstybinės žemės nuomos sutartį (tomis pačiomis sąlygomis). Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. 49SFN-218-(14.49.104.) „Dėl atsisakymo išnuomoti valstybinės žemės sklypą“ informavo tuometinį savininką M. K., jog atsižvelgiant į tai, kad sklypo plotas yra 5900 kv. m., pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumo procentas, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis yra 10 procentų, kad yra atsisakoma išnuomoti Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). CK 6.562 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad žemės nuomos sutartis baigiasi suėjus nuomos terminui. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties terminas pasibaigė, Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 26 ir 34 punktais 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. 49SJN-14-(14.49.105) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo“ kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, dėl nuomos sutarties išregistravimo. Nuomos sutartis buvo išregistruota 2019 m. sausio 8 d. Pastebėtina, kad Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga naujų statinių statybai ir Vilniaus miesto skyrius nėra išdavęs sutikimo statyti statinius šiame žemės sklype. Vilniaus miesto skyrius 2019 m. vasario 13 d. Raštui be kita ko informavo Pareiškėją, kad „sklypo plotas yra 5900 kv. m., pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lGlp, baigtumo procentas, remiantis 2019 m. vasario 6 d. VĮ Registrų centro duomenimis yra 10 proc., bei į tai, kad statinys nuosavybės teise Jums nepriklauso, informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsisako išnuomoti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje“. Pareiškėjas nesutiko su teritorinio skyriaus pozicija ir pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. balandžio 11d. Raštu2 palaikė teritorinio skyriaus poziciją ir atsisakė tenkinti Pareiškėjo skundą. Vilniaus miesto skyrius 2019 m. sausio 7 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimą vietoje aktą Nr. FD-10-(14.49.140.) (toliau - Patikrinimo aktas). Žemės naudojimo faktinių duomenų patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti 5 mediniai sandėliavimo pastatai. Vilniaus miesto skyrius 2019-01-15 raštu Nr. 49SJ-24-(14.49.136E) „Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo“ nurodė, kad „per 6 mėn. nuo šio rašto gavimo dienos, bet nevėliau nei iki 2019 m. liepos 1 d. pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje esančius 5 medinius pastatus, kurie užfiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-10-(14.49.140). Vilniaus miesto skyrius 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. 49SJN-25-( 14.49.136E.) „Dėl tarnybinės pagalbos ir informacijos pateikimo“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir statybos inspekcija) ir klausė ar buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai ginčo Žemės sklype. Statybos inspekcija 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. 20- 826 „Dėl prašymo persiuntimo nagrinėjimo pagal kompetenciją“ informavo, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti naują statinį, nerasta bei persiuntė Vilniaus miesto skyrius 2019 m. sausio 15 d. raštą Nr. 49SJN-25-( 14.49.136E.) „Dėl tarnybinės pagalbos ir informacijos pateikimo“ nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. A51-19513/19(3.3.2.26E-MP) „Dėl tarnybinės pagalbos ir informacijos pateikimo“ informavo, kad „Vilniaus miesto administracija nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų statybos darbams žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektas svarstymui nebuvo pateiktas“. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka nuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esančių jų nuosavybės teise valdomų ir naudojamų statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Atsakovas pažymėjo, kad pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumas yra tik 10 procentų (nebaigtas statyti), todėl akivaizdu, kad jis nėra ir negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (garažų). Valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo tvarką nustato - Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) bei kiti teisės aktai. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. To paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <...> Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiose nuostatose įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Toks žemės sklypas gali būti įgyjamas ar išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai, t. y., kai toks žemės sklypas yra reikalingas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Taisyklių 2.4 papunktyje numatyta, kad pagal Taisykles asmenys gali įsigyti (nuomoti) žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo konstatuotina, kad valstybinė žemė gali būti nuomojama statiniams eksploatuoti ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas jiems eksploatuoti ir priešingai, jei asmuo/įmonė neturi (nebevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype toks žemės sklypas negali būti nuomojamas, o sudaryta sutartis turi būti nutraukiama. Taisyklių 3 punkto trečioje pastraipoje nurodyta, kad „<...> žemės sklypai, kuriuose <...> pastatyti tik <...> neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo tvarka<...>.“ Taigi, teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, pirmiau minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį ar jos pakeitimus dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad minėtos teisės aktų nuostatos suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais. Nagrinėjamu atveju pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas yra 10 procentų (nebaigtas statyti) nuosavybės teise priklauso UAB „Pilaitės investicijos“, t. y. Pareiškėjas šio statinio nuo 2017 m. lapkričio 28 d. nebevaldo nuosavybės teise. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.2 papunktį ir 28 punktą prie individualių automobilių garažų parduodami (išnuomojami) ne didesni kaip 0,01 hektaro žemės sklypai vieno automobilio garažui. Taigi, net ir darant prielaidą, kad pastatui - garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (baigtumas 10 procentų (nebaigtas statyti), 14.39 kv. m užstatytas plotas), yra išskirtina žemės sklypo dalis - ji pagal teisinį reglamentavimą negalėtų viršyti 100 kv. m. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos, todėl valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis. Atsakovas nurodo, kad pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį prie nenaudojamų statinių, kadangi tokie statiniai negali būti eksploatuojami pagal paskirtį. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Be to, atsakovas pažymėjo, jog Žemės sklypo savininko sutikimas statant naują statinį buvo reikalingas tiek 1994 m., tiek 1999 m., tiek yra reikalingas šiuo metu. Atsakovas pažymėjo, jog nėra išdavęs ieškovui jokių sutikimų, kurie leistų valstybiniame Žemės sklype statyti naujus statinius.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nurodė, kad atliko patikrinimą informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 15 d. raštą ,,Dėl tarnybinės pagalbos ir informacijos pateikimo“. Minėtoje informacinėje sistemoje patikrinus duomenis dėl žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti naują statinį, Inspekcija nustatė, kad jokio statybą leidžiančio dokumento minėtoje informacinėje sistemoje nebuvo rasta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, Inspekcija pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį, persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą nagrinėti pagal kompetenciją apie tai informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių 2019 m. sausio 17 d. raštu. Inspekcija prašė kilusi ginčą spręsti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo UAB „Pilaitės investicijos“, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pagal 2018 m. vasario 5 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 394 iš ieškovo nuosavybės teise įgijo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1G1p, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas stovi jo eksploatacijai suformuotame valstybiniame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini). Pastato ir po pastatu esančio žemės sklypo paskirtis, remiantis 1994 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono valdybos potvarkiu Nr. 312 pv. yra „gamybinei ūkinei veiklai“ (1994 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono valdybos potvarkis Nr. 312 pv. pateiktas byloje). Būtent šiai veiklai vykdyti trečiasis asmuo ir įsigijo pastatą ketindamas jį pritaikyti numatytai veiklai, t. y. jį rekonstruoti. 2019 m. rugsėjo 10 d. trečiasis asmuo sudarė su ieškovu Jungtinės veiklos sutartį, kuria be kita ko, buvo susitarta, jog trečiasis asmuo pastato rekonstrukcijos darbams aptarnauti (statybinėms medžiagoms, įrangai, įrankiams sandėliuoti, transporto priemonėms parkuoti) galės naudotis ieškovo žemės sklype pastatytais 10 statinių - sandėliais ir aikštelėmis. Kadangi dalis statybinių medžiagų sandėliuose jau šiai dienai yra laikomi (kartu su kitais ieškovo ar trečiųjų asmenų daiktais), aikštelėse parkuojamos transporto priemonės, todėl trečiojo asmens manymu, ieškovas pagrįstai turi teisę į valstybinės žemės išnuomojimą, nes be žemės sklypo nuomos nebus galima tinkamai naudotis nei ieškovo statiniais, nei trečiojo asmens pastatu, kurį trečiasis asmuo planuoja rekonstruoti.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.
Trečiojo asmens UAB „Pilaitės investicijos“, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovas prašė ieškinį tenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 0,5900 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., nuo 1994 m. birželio 13 d. nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Vilniaus rajono valdyba 1994 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi, 1994 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono valdybos potvarkiu Nr. 312pv, ieškovui T. L. buvo išnuomotas 5900 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., 25 metų terminui iki 2019 metų. M. K. 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau - Vilniaus miesto skyrius) su prašymu, kuriame buvo nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 4411 įsigytas pastatas garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus m., sav., (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas) bei buvo prašoma teisės aktų nustatyta tvarka, perrašyti valstybinės žemės nuomos sutartį (tomis pačiomis sąlygomis). Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. 49SFN-218-(14.49.104.) „Dėl atsisakymo išnuomoti valstybinės žemės sklypą“ informavo tuometinį savininką M. S., jog atsižvelgiant į tai, kad sklypo plotas yra 5900 kv. m., pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumo procentas, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis yra 10 procentų, kad yra atsisakoma išnuomoti Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties terminas pasibaigė, Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 26 ir 34 punktais 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. 49SJN-14-(14.49.105) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo“ kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, dėl nuomos sutarties išregistravimo. Nuomos sutartis buvo išregistruota 2019 m. sausio 8 d. Pareiškėjas, nesutikęs su Vilniaus miesto skyriaus pozicija, pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. balandžio 11d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Byloje yra pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų 2 bylos, iš kurių turinio matyti, kad ieškovas, valstybinėje žemėje pasistatė 10 statinių (sandėlį, 4 ūkinius pastatus ir 5 (kiti inžineriniais statiniai - aikšteles). Byloje taip pat pateikta 2018 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra 17545 Eur sumai už karkasinių pastatų montavimą ir stogo dengimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybine žemę be aukciono, kadangi anot ieškovo, valstybinėje žemėje yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai ir valstybinė žemė yra naudojama būtent šiems statiniams eksploatuoti.
CK 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis žemės nuomos sutartis baigiasi suėjus nuomos terminui. Nagrinėjamu atveju su ieškovu sudaryta Nuomos sutartis baigėsi 2019 m.
Atsakovas savo teisę į valstybinės žemės nuomą grindžia Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nuostatomis. Pagal ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009).
Būtina pažymėti, kad žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-232/2014). Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Visiškai sutiktina su atsakovo argumentais, jog galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka nuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esančių jų nuosavybės teise valdomų ir naudojamų statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį.
Ieškovo teigimu Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu valstybinėje žemėje be jo pastatytų 10 statinių dar yra statinis – garažas. Teismas pažymi, jog iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. gegužės 28 d. išrašo matyti, kad nebaigtą statyti Pastatą-Garažą (baigtumas 10 proc.), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 28 d. ieškovas pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4411 perleido nuosavybės teise M. K., o pastarasis 2018 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 394 – trečiajam asmeniui UAB „Pilaitė investicijos“. Todėl teismas konstatuoja, kad garažas ieškovui T. L. nuosavybės teise nepriklauso. Be to, pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas yra tik 10 procentų (nebaigtas statyti), todėl jis negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (garažų). Kadangi šis garažas ieškovui nuosavybės teise nepriklauso, todėl šiuo pagrindu ieškovas neturi įstatymo suteiktos galimybės lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) išsinuomoti valstybinę žemę. Be to, teismas pabrėžia, jog byloje yra pateiktas NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. Nr. FD-428-(14.49.140) faktinių duomenų patikrinimo vietoje surašytas aktas, kuriame nustatyta, kad: „<... žemės sklypo teritorijoje pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jo pamatai nebuvo užfiksuoti.“
Ieškovas savo teisę išsinuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis taip pat grindžia tuo, kad valstybinėje žemėje yra pastatyti ieškovui nuosavybės teise priklausantys - 10 statiniai, kurių paskirčiai yra naudojama valstybės žemės. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, kad minėti ieškovo pastatyti statiniai buvo pastatyti be atsakovo sutikimo. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Be to, pats ieškovas pripažino, jog statiniai yra pastatyti neteisėtai, t. y. ieškovas ieškinyje nurodo, jog kreipėsi su atskiru prašymu dėl pritarimo statinių įteisinimui/įregistravimui gavimo.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kadangi valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013), todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė ne vienos sąlygos, kuriai esant atsakovas privalėjo pratęsti arba sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.