Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei V. M., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl pripažinimo teisės vykdyti žemės sklypo kadastrinius matavimus, jų suderinimą ir įregistravimą VĮ Registrų centre be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. B. ieškiniu prašė pripažinti ieškovui M. B. teisę vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,5821 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų rengimo ir derinimo darbus bei leisti atlikti visus privalomus veiksmus, susijusius su žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimu VĮ Registrų centre, be bendraturtės V. M. sutikimo, įregistruojant kadastrinius matavimus pagal 2021-12-09 dienos UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą, prašė priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad M. B. ir V. M. yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5821 ha, (duomenys neskelbtini) bei šiame sklype esančių statinių bendraturčiai. V. M. šį turtą paveldėjo po ieškovo sutuoktinės, atsakovės mamos, R. V. (duomenys neskelbtini) mirties. Priimdama palikimą atsakovė žinojo, kad statiniai, faktiškai esantys sodyboje, neatitinka VĮ Registro centre įregistruotų statinių. 2013-04-19 dienos buvo išduotas leidimo statyti statinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja tik iki 2023-04-19 dienos. Siekiant užbaigti statybos leidime nurodytus darbus dėl statinių rekonstrukcijos ir juos įregistruoti pirmiausiai reikia atlikti naujus kadastrinius matavimus bei kontrolinių geodezinių matavimų nuotrauką, kadangi faktinė padėtis nuo 1998-10-09, kai registruoti kadastriniai matavimai VĮ Registrų centre, yra pasikeitusi. 2021-12-01 dieną ieškovas su UAB „Geodezijos linija“ sudarė sutartį dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir kontrolinės geodezinės nuotraukos parengimo, adresu (duomenys neskelbtini). 2021-12-09 dieną buvo parengtas žemės sklypo planas, surašytas žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktas Nr. 21-R-80, kuriuos turi pasirašyti bendraturtė, atsakovė V. M., tikslu toliau juos derinti ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Atsakovė atsisako pasirašyti, tuo trukdydama kitam bendraturčiui, ieškovui įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, siekiant ir jos naudai įregistruoti rekonstruotus statinius pagal 2013 dienos statybos leidimą, bei daro žalą. Atsakovė V. M., atsisakydama pasirašyti M. B. pateiktą 2021-12-09 dienos UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą, bei žemės sklypo ribų paženklinimo parodymų aktą, nenurodo jokių nepasirašymo priežasčių, kaip tai pažeistų jos teises. Toks atsisakymas traktuotinas kaip kito bendraturčio nepagrįstas teisių suvaržymas. Pažymėjo, kad 2021-07-21 dienos atsakovės pateiktas derinimui žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas su statinių kadastrine byla, neatitinka kadastrinių žemės sklypo matavimo atlikimo ir jų įregistravimo procedūrų, todėl nėra tapatus M. B. rengtam pagal 2021-12-01 sutartį su UAB „Geodezijos linija“ žemės sklypo kadastriniams matavimams, tikslu įregistruoti statinių rekonstrukciją, todėl nepasirašomas visiškai nepagrįstai.

3. Atsakovė V. M. prašė atmesti ieškovo ieškinį ir iš ieškovo atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad į atsakovę buvo kreiptasi tik dėl žemės sklypo derinimo, o ne dėl statinių rekonstrukcijos įteisinimo, tai patvirtina el. šalių komunikacija. Būtent savo atsakymu į ieškovo kreipimąsi atsakovė nurodė, kad 2021 liepos mėnesį ji teikė žemės sklypo planą ieškovui derinti, tuo pačiu kėlė klausimą ir dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo, ieškovas neatsakė. Atsakovė nesupranta, dėl ko jos pateikti duomenys ir sklypo matavimai nėra tinkami ir dėl kokių priežasčių jis vykdė perteklinius matavimus. Mano, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo planas yra analogiškas atsakovės teiktam. Ieškovas naudojosi to paties matininko paslaugomis, kaip ir ji. Ieškovas nepagrindė, kokių procedūrų ir tvarkos atsakovė nesilaikė, kad nėra galima derinti jos pateikto plano. Atsakovė pažymėjo, kad jos teiktas žemės sklypo planas buvo siejamas su 1998-10-09 nustatytomis ribomis. Leidimas statybai buvo išduotas nuo 2013 m. ir tik M. B., todėl tik pats ieškovas nebaigė jo realizavimo. Ieškovas neatskleidžia, kaip statinių įteisinimas siejasi su privalomu naujo žemės sklypo plano rengimu ir privaloma registracija registrų centre, bei kuo netinkamas yra atsakovės teiktas variantas. Nurodė, kad atsakovei tiesiogiai niekada dokumentai – 2021-12-09 žemės sklypo planas ir žemės sklypo ribų paženklinimo planas – pasirašymui nebuvo pateikti originalūs, o skenuota kopija teikta per jos teisinį atstovą.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos siūlė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismui nustačius, kad atsakovė nepagrįstai atsisako derinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą (pasirašyti žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte), ieškovo ieškinys turėtų būti tenkinamas. Pažymėjo, kad vieno bendraturčio nenoras rašytis žemės sklypo plane, ar žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, jei žemės sklypo ribos yra aiškios ir nustatyta tvarka paženklintos riboženkliais ir žemės sklypo plane pažymėti statiniai ir kartografuotos žemės naudmenos atitinka faktinę padėtį žemės sklype, neturi trukdyti kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. 40/15220 matyti, kad 0,5821 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data - 1998-10-28). Taigi, dar 1998 m. buvo nustatytos tikslios žemės sklypo ribos ir plotas. Pažymėjo, kad vadovaujantis Kadastro nuostatų 15.5 papunkčiu, žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 15.6 papunkčiu, žemės sklypo kadastriniai matavimai taip pat atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant (bet kada). Paminėtos Kadastro nuostatų 15.5 papunkčio nuostatos įrodo, kad neparengus naujų žemės sklypo kadastrinių matavimų, ieškovas neturėtų galimybės įregistruoti naujai pastatytų ar rekonstruotų statinių tuo atveju, jei Žemės sklypo užstatymas yra pasikeitęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovui M. B. teisę vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, plotas 0,5821 ha, unikalus Nr. 4400-0925-8655, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų rengimo ir derinimo darbus bei leisti atlikti visus privalomus veiksmus, susijusius su žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimu VĮ Registrų centre, be bendraturtės V. M. sutikimo, įregistruojant kadastrinius matavimus pagal 2021-12-09 dienos UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą. Priteisė iš atsakovės V. M. ieškovui M. B. 1 758 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas, įvertinęs šalių ginčui aktualų įstatyminį reglamentavimą, konstatavo, kad šalims priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra atlikti pastatų statybos, rekonstravimo darbai, pakeisti inžinieriniai įrenginiai, todėl, remiantis ginčui aktualiu reglamentavimu, yra būtina atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovas yra pateikęs teismui 2021-12-09 dienos UAB Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą, prie dubliko yra pridėjęs kadastro duomenų bylą. Atsakovė V. M. neginčija sklypo ribų, su jomis sutinka, nurodo, kad pati yra parengusi tokį pat planą, todėl teismas vertino, kad ji nepagrįstai atsisako suderinti ieškovo parengtą naują žemės sklypo planą. Vienas iš atsakovės V. M. nesutikimo su ieškiniu argumentų yra tas, kad ji anksčiau, dar 2021 metų liepos mėnesį yra parengusi naują žemės sklypo planą, kurį 2022-03-01 pateikė atsakovui, kuris yra identiškas ieškovo planui ir būtent šis planas turėtų būti įregistruojamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė šį planą ieškovui pateikė tik 2022-03-01, bei pateikė vien planą, be parengtos kadastro duomenų bylos, ji nėra teismui pateikusi prašymo registruoti kadastrinius matavimus pagal jos parengtą planą, todėl šioje byloje negali būti sprendžiama dėl jos parengto plano įregistravimo.

7. Teismas sprendė, kad dėl pastatų statybos ir rekonstrukcijos šalims dalinės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui yra būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus, tuo tikslu ieškovas yra pateikęs atsakovei ir teismui 2021-12-09 UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą, sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, kadastrinę bylą, o atsakovė dėl sklypo ribų neprieštarauja, ji nėra pareiškusi analogiško reikalavimo teismui, nėra pateikusi būtinų dokumentų (pateikė tik planą), todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti ieškovui M. B. teisę vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų rengimo ir derinimo darbus bei leisti atlikti visus privalomus veiksmus, susijusius su žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimu VĮ Registrų centre, be bendraturtės V. M. sutikimo, įregistruojant kadastrinius matavimus pagal 2021-12-09 dienos UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl žemės sklypo naujų kadastrinių matavimų įregistravimo ir nėra sprendžiama dėl statinių rekonstrukcijos įteisinimo be bendraturtės sutikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė V. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir ieškovo M. B. ieškinį atsakovės V. M. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą, netenkinus minėto reikalavimo panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, paliekant šalis kiekvieną prie savo patirtų išlaidų, priteisti iš ieškovo visas apeliantės patirtas proceso išlaidas apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad pagal šalių komunikaciją apeliantė dar 2022-02-17 ieškovui buvo aiškiai, nedviprasmiškai ir konkrečiai nurodė tuo metu buvusias atsisakymo pasirašyti ieškovo pateikto žemės sklypo plano priežastis. Taip pat ne ginčo tvarka buvo nustatyta, kad pati apeliantė 2021-07-21 siekė suderinti žemės sklypo planą, teikė derinimui atliktą statinių kadastrinę bylą, tačiau pats ieškovas nebendradarbiavo su apeliante ir pasirinko savo kelią rengti aukščiau nurodytus dokumentus. Apeliantė ikiteismine tvarka nurodė ieškovui, jog jis teikiant siūlymą suderinti sklypo planą nenurodė motyvų, dėl ko apeliantės jam pateikti duomenys ir sklypo matavimai nėra tinkami ir dėl kokių priežasčių jis vykdė perteklinius matavimus, kadangi būtent jo pateiktas žemės sklypo planas buvo iš esmės analogiškas apeliantės teiktam. Tokiu būdu ikiteismine tvarka galėjo tik kilti klausimas, kurios šalies parengto dokumento projektą šalys turėtų pasirašyti ir tai liudijo, kad apeliantė bendradarbiavo su ieškovu, sprendė ginčo klausimą, kurį nepaisant vykusio dialogo pats ieškovas perkėlė į teismą. Teismas nevertino, kad ieškovas pasinaudojo to paties matininko paslaugomis, kuris buvo rengęs anksčiau pačios apeliantės rengtus dokumentus ir faktiškai jų pagrindu ieškovas pasirengė savo dokumentus.

8.2. Teismas neanalizavo ar nebus laikoma dokumentų rengimo trūkumu faktas, jog žemės sklypo planas ir jo rengimas turėjo būti siejamas su faktu, kad sklypo ribos turėjo būti tikrintos pagal esamus matavimus, kurie vykdyti dar 1998-10-09, tai pažymint plane, ko ieškovo plane nėra nurodyta ir tai akcentuota pačiam ieškovui ikiteismine tvarka.

8.3. Ieškovas pradiniu etapu pateikė tik žemės sklypo planą, be jokių komentarų ir pastabų, o pradėjus domėtis dėl jo derinimo, jokių papildomų duomenų neteikė, tai atspindi ir faktas, kad ieškovas net pateikęs ieškinį teisme tik su dubliku pateikė papildomus dokumentus, būtinus spręsti ginčo klausimą. Tokiu būdu galima teigti, kad ieškovas savo poziciją atskleidė ir dokumentus pateikė tik su ieškiniu, o tiksliau su antru procesiniu dokumentu – dubliku, net nepabandęs šių duomenų apeliantei pateikti ikiteismine tvarka. Tačiau tokio nesąžiningo ieškovo veikimo teismas neįvertino ir neatsižvelgė.

8.4. Nesant esminiam prieštaravimui iš apeliantės pusės dėl dokumentų suderinimo ir realiai ginčui likus dėl šalių patirtų proceso išlaidų paskirstymo, teismas turėjo šalis palikti prie jų patirtų išlaidų.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Kaip teisingai pastebėjo teismas savo sprendime, būtent nesutarimas tarp šalių paskatino ieškovą kreiptis į teismą dėl galimybės vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų rengimo ir derinimo darbus bei leisti atlikti visus privalomus veiksmus, susijusius su žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimu VĮ Registrų centre, be apeliantės sutikimo.

9.2. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 67 punktu, ant Žemės sklypo plano nesant abiejų savininkų parašų, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio vadovas tokio Žemės sklypo plano suderinti negalėtų, todėl ieškovas, net jei planas ir visa Žemės sklypo kadastro duomenų byla būtų parengta teisingai, nesant bendraturtės parašų, negalėtų vykdyti tolesnių procedūrų. Nacionalinėje žemės tarnyboje tikrinant kadastro bylą, nustačius klaidų, ji būtų atmetama trūkumams ištaisyti. Todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas turėjo analizuoti ir šalių pateiktų dokumentų rengimo trūkumus. Ieškinio dalykas yra ieškovo prašymas leisti atlikti visus privalomus veiksmus, susijusius su žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimu VĮ Registrų centre be apeliantės sutikimo, o ne pateiktų dokumentų ir šalių susirašinėjimo analizė.

9.3. Apeliantės reikalavimas panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, paliekant šalis prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, yra akivaizdžiai nepagrįstas.

10. Ieškovas M. B. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atmestini apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovas, M. B., pasinaudojo to paties matininko paslaugomis, kuriomis naudojosi ir apeliantė, rengdama statinių kadastrinę bylą, bei matininko parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos pabraižymu (iš vieno lapo) ir tokiu būdu atsakovės rengtų dokumentų pagrindu pasirengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurios įregistravimui, negavęs atsakovės parašų, ir kreipėsi į teismą. Atsakovė V. M. nėra ir nebuvo parengusi žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos.

10.2. Teismas vertino ir motyvavo, kodėl ieškovas negalėjo pasirašyti apeliantės teiktų dokumentų, žemės sklypo plano 1 lapas, su spalvomis, dėl naudojimosi tvarkos, kuris visiškai neatitinka žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suformavimo procedūrų, tvarkos ir negali būti teikiamas nacionalinės žemės tarnybos tikrinimui ir tvirtinimui, siekiant juos įregistruoti VĮ Registrų centre. Apeliacinio skundo motyvas, kad teismas ginčo atveju nevertino, kodėl ieškant kompromiso ieškovas negalėjo pasirašyti apeliantės teiktų dokumentų, nors ne kartą buvo skatinamas tai padaryti, yra nepagrįstas ir atmestinas.

10.3. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad planas yra geras, ji parengė identišką planą, sklypo ribų ji neginčija, tačiau planas ne jos parengtas, todėl suderinti nesutinka. Toks jos nesutikimo argumentas negali būti vertinamas, kaip atitinkantis bendraturčių bendradarbiavimo principą. Pati atsakovė teigia, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai identiški jos rengtiems pas tą patį matininką, ir ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai parengti jos parengtų dokumentų pagrindu, todėl jai visas turinys turėjo būti žinomas.

10.4. Iki šios dienos apeliantė ginčija teismo sprendimą pateikdama apeliacinį skundą ir prašydama ieškinį atmesti. Teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovių ieškinį dėl teisės ieškovui vykdyti žemės sklypo kadastrinius matavimus, jų suderinimą ir įregistravimą be bendraturčio(atsakovės) sutikimo pripažinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Byloje, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, nustatyta, kad 0,5821 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklauso ieškovui M. B. ir atsakovei V. M.. Nuosavybės teisė įregistruota 2020 m. rugpjūčio 20 d. apylinkės teismo sprendimo Nr. e2-467-496/2020 ir 2021 m. sausio 18 d. apygardos teismo nutarties Nr. e2A-25-883/2021 pagrindu. Žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. spalio 28 d. Žemės sklype yra įregistruoti pastatai, gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. kovo 6 d. nustatyta, kad 1998 m. buvo nustatytos tikslios žemės sklypo ribos, plotas, o statinių pakeitimų nuo 1998 metų registruota nebuvo.

14. 2013 m. balandžio 19 d. buvo išduotas leidimas statyti statinį ginčo sklype, leidimo galiojimo terminas 10 metų (iki 2023 m. balandžio 19 d.). Remiantis nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopija, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopija, buvo atliekami gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstravimo darbai iki 2021 metų. Nustatyta, kad šalių ginčas dėl turto dalių nustatymo buvo sprendžiamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-467-496/2020 ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi byloje Nr. e2A-25-883/2021. Minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose yra konstatuota, kad nekilnojamojo turto objekte buvo atlikti ir viešame registre neįregistruoti statybos pagerinimai. Abi šalys sutinka, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo atlikti statinių pagerinimai ir jie yra neįregistruoti.

15. Ieškovas M. B. ieškiniu prašo pripažinti ieškovui M. B. teisę vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,5821 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų rengimo ir derinimo darbus bei leisti atlikti visus privalomus veiksmus, susijusius su žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimu VĮ Registrų centre, be bendraturtės V. M. sutikimo, įregistruojant kadastrinius matavimus pagal 2021-12-09 dienos UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą. Ieškovas yra į bylą pateikęs 2021-12-09 dienos UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą, prie dubliko yra pridėjęs kadastro duomenų bylą.

Dėl žemės sklypų kadastro duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo

16. Apeliantė nurodo, kad ieškovas nepagrindė, kodėl turi būti atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai pagal ieškovo pateiktą 2021-12-09 dienos UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą. Pažymi, kad apeliantė 2021-07-21 siekė suderinti žemės sklypo planą, teikė derinimui atliktą statinių kadastrinę bylą, tačiau pats ieškovas nebendradarbiavo su apeliante ir pasirinko savo kelią rengti aukščiau nurodytus dokumentus. Nurodo, kad teismas nevertino, jog ieškovas pasinaudojo to paties matininko paslaugomis, kuris buvo rengęs anksčiau pačios apeliantės rengtus dokumentus ir faktiškai jų pagrindu ieškovas pasirengė savo dokumentus.

17. CK 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o bendrumą kuria daiktas ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę įgyvendinant teises į daiktą ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

18. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

19. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių santykiai yra konfliktiniai (teisme ir ikiteisminio tyrimo institucijose yra inicijuojami procesai (priedai prie 2022-07-28 ieškovo atstovės prašymo). Taigi, būtent šalių negalėjimas susitarti lėmė ieškovo kreipimąsi į teismą su ieškiniu dėl kadastrinių matavimų pagal 2021-12-09 dienos UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą įregistravimo be bendraturtės sutikimo.

20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taikė ginčui tinkamą įstatyminį reglamentavimą ir būtent juo remdamasis tenkino ieškovo ieškinį. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Byloje pirmosios instancijos teismas pagristai rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punktu, nustatančiu, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atliekami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

21. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas byloje taikė šalių ginčui aktualų įstatyminį reglamentavimą, iš jo aptartų normų matyti, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog yra būtina atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi šalims priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra atlikti pastatų statybos, rekonstravimo darbai, pakeisti inžinieriniai įrenginiai. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad ji neprieštaravo dėl dokumentų suderinimo, kadangi nustatyta, jog teismo posėdžio metu suderinti ieškovo parengti plano apeliantė nesutiko. Apeliantės nesutikimą su ieškinio reikalavimais pagrindžia ir apeliacinio skundo padavimas, kuriuo skundžiamas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o ne vien bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Toks apeliantės elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas kaip neatitinkantis bendraturčių bendradarbiavimo principo. Pažymėtina, kad šalių susirašinėjimas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, kadangi net ir laikant, kad apeliantė tik po dubliko (ieškinys teismui įteiktas 2022-03-03, dublikas su visa kadastro bylos medžiaga teismui įteiktas 2022-04-20) gavimo susipažino su visais dokumentais, ji toliau nesutiko su ieškovo reikalavimais, todėl apeliantės susipažinimo laikas su visa ginčui aktualia medžiaga šios bylos kontekste neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo vertinimui. Pažymėtina, kad apeliantė jos iniciatyva gautą žemės sklypo planą ieškovui pateikė tik 2022-03-01, pateikė vien planą, be parengtos kadastro duomenų bylos, taip pat apeliantė nėra teismui pateikusi prašymo registruoti kadastrinius matavimus pagal jos parengtą planą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šioje byloje negali būti sprendžiama dėl jos parengto plano įregistravimo. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas pasinaudojo to paties matininko paslaugomis, kuriomis naudojosi ir apeliantė, rengdama statinių kadastrinę bylą, bei matininko parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos pabraižymu (iš vieno lapo) ir tokiu būdu atsakovės rengtų dokumentų pagrindu pasirengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, yra atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantė nebuvo parengusi žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, kuri yra būtina įregistruojant žemės sklypo kadastrinius matavimus VĮ Registrų centre.

22. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl ieškant kompromiso ieškovas negalėjo pasirašyti apeliantės teiktų dokumentų, nors ne kartą buvo skatinamas tai padaryti, kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad apeliantės teiktas ieškovui planas neatitiko žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suformavimo procedūrų, tvarkos ir negali būti teikiamas nacionalinės žemės tarnybos tikrinimui ir tvirtinimui, siekiant juos įregistruoti VĮ Registrų centre.

23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl žemės sklypo naujų kadastrinių matavimų įregistravimo ir nėra sprendžiama dėl statinių rekonstrukcijos įteisinimo be bendraturtės sutikimo.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, pripažindamas ieškovui M. B. teisę vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, plotas 0,5821 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų rengimo ir derinimo darbus bei leido atlikti visus privalomus veiksmus, susijusius su žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimu VĮ Registrų centre, be bendraturtės V. M. sutikimo, įregistruojant kadastrinius matavimus pagal 2021-12-09 dienos UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

25. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

26. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

27. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, siekiant, jog teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos šiais rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017).

28. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti vadovaujamasis, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, taip pat remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas M. B. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 758 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 670 Eur išlaidos advokato pagalbai ir sumokėjo 88 Eur žyminis mokestis valstybei. Ieškovo atstovė į bylą pateikė ataskaitas apie sugaištą darbo laiką ir pinigų priėmimo kvitus dėl išlaidų advokato pagalbai: 2022-03-02 – 500 Eur, 2022-04-20 – 550 Eur, 2022-07-28 – 470 Eur, 2022-08-01 – 150 Eur. Taigi, visos patirtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, jos apmokėtos, išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė ieškovo naudai iš atsakovės. Pažymėtina, kad atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais, šalims pačioms dėl konfliktiškų santykių susitarti nepavyko, todėl ieškovas nepiktnaudžiavo teise kreipdamasis į teismą su ieškiniu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos. Ieškovas M. B. apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl ši suma priteistina ieškovo naudai iš atsakovės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.