Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Dėl nesąžiningų sutarties sąlygų užsakovo kaip vartotojo atžvilgiu, ir sutarties sąlygų nevykdymo ieškovė nurodo, kad sutarties šalys susitarė dėl namo apšiltinimo, stogo skardinimo darbų bei vidinės apdailos, todėl yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) normos, apibūdinančios vartojimo sutarčių normas. Nors, eksperto nuomone, atlikta statinio rekonstrukcija, tačiau tikrieji užsakovo ketinimai buvo atklikti paprastą statinio remontą. Atsakovas, kaip savo srities specialistas, turėjo iš anksto perspėti užsakovą, kaip silpnesniąją šalį, apie tai, kad sutartyje nurodyti darbai gali būti kvalifikuoti kaip statinio rekonstrukcija. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepateikė rangos darbų sąmatos, o tik pasiūlė fiksuotą darbų atlikimo kainą. Ji, manydama, kad kaina yra fiksuota ir nebus keičiama ateityje, sutiko su atsakovo pasiūlyta kaina. Vėliau jai (ieškovei) pareiškus, kad nutraukia sutartį, atsakovas bandė įtikinti, kad ji jam yra skolinga už papildomus darbus, taip nukrypdamas nuo pirminio darbų kainos susitarimo. Atsakovas bandė remtis vartotojo atžvilgiu nesąžiningomis sutarties sąlygomis, numatytomis sutarties 2.3. punkte („Jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant šią Sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, ir jie yra būtini šiai Sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus Rangovas atlieka Užsakovo sąskaita“) bei 2.4. punkte, kuris suteikia rangovui teisę vienašališkai didinti sutarties kainą 10 procentų nenumačius jai (ieškovei) galimybės tokiu atveju sutarties atsisakyti. Ieškovė pažymi, kad šios sutarties sąlygos nebuvo aptartos individualiai su ja bei šio fakto ji, kaip vartotoja, neprivalo įrodinėti. Ieškovės teigimu, sutarties 2.3. punkto sąlyga yra neįprasta ir nesąžininga bei neatitinka teisėtų vartotojo lūkesčių. Akivaizdus įrašymas, kad rangovas neprivalo įtraukti darbus į sąmatą ir galutinę kainą, kuriuos „turėjo ir galėjo juos numatyti“ prieš pateikiant pasiūlymą bei prieš pasirašant sutartį, parodo akivaizdų išankstinį rangovo nusistatymą vienašališkai didinti sutarties kainą ateityje. Taip pat, ieškovės teigimu, sutarties 2.4. punkto formuluotė, numatanti vienašališką sutarties kainos padidinimą, neįspėjus laiku užsakovo, prieštarauja CK numatytoms normoms ir teismų praktikai. Jei net atsakovas turėtų teisę remtis 2.4. punktu, darbų kaina neturėtų didėti daugiau kaip 10 procentų, kadangi ji (ieškovė) buvo visiškai atsiskaičiusi su atsakovu už namo išorės remonto darbus (16 500 Eur), o, atsakovo teigimu, jis įvykdė namo išorės rangos darbus už 21 946 Eur, tokiu būdu darbų kaina rangovo požiūriu padidėjo net 33 procentais, kas irgi neatitiktų sutarties 2.4. punkto sąlygos. Ieškovė daro išvadą, kadangi atsakovas neįspėjo jos apie sutarties kainos didinimą ir nepaliko jai teisės atsisakyti sutarties, atsakovas neturi teisės reikalauti iš jos didesnių sumų nei kad buvo numatyta sutartimi. Mano, kad sutarties 2.3. ir 2.4. punktų nuostatos yra nesąžiningos, todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis.

Dėl darbų neperdavimo ieškovė nurodo, kad atlikti darbai nebuvo perduoti. Rangovas net nebuvo pateikęs jai atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymui.

Dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo ieškovė nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl ji galėjo bet kada nutraukti sutartį iki darbo rezultato priėmimo (atlikti darbai nebuvo perduoti). Atstovas 2020 m. liepos 14 d. buvo pateikęs pranešimą dėl sutarties nutraukimo bei prašė grąžinti nepanaudotas pinigų sumas taikant restituciją. Pažymi, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Kadangi darbai buvo įvykdyti su trūkumais bei ne iki galo, ji (ieškovė) įgyja teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Patirti nuostoliai yra paremti tuo, kad siekiant pašalinti atsakovo padarytų darbų trūkumus, ji bus priversta samdytis trečiuosius asmenis tam, kad juos pašalintų. Akcentuoja, kad sutarties 3.1.2. punkte nurodyta, jog užsakovui yra numatyta teisė pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba rangovo sąskaita.

Dėl nuostolių apskaičiavimo pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir inžinieriaus konsultanto sudarytą statybos darbų apžiūros aktą ieškovė nurodo, jog pasitelkė statybų inžinierių, kad šis įvardytų trūkumus ir objektyviai apskaičiuotų trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovė skirsto darbų trūkumus į šias kategorijas: stogo danga (nebaigti bei nekokybiški darbai); kamino skardinimas; vamzdžių montavimas; palangių montavimas; langų angokraščių šiltinimas; namo fasado šiltinimo estetiniai trūkumai, šilumos nelaikymas bei drėgmės kaupimasis.

Dėl stogo dangos (nebaigti bei nekokybiški darbai) ieškovė nurodo, kad įrengiant stogo medines konstrukcijas, medienos atrėmimas į mūrą atliktas nekokybiškai, nepanaudota mūro ir medienos atskyrimo hidroizoliacinė medžiaga. Šis trūkumas gali sukelti tolimesnes negatyvias pasekmes, kadangi nepanaudojant hidroizoliacinę medžiagą gali susidaryti kondensatas ir mediena pradės brinkti ir pūti. Atliekant stogo konstrukcijų jungimo darbus, jungimo mazgai atlikti nekokybiškai, tvirtinimo varžtai įrengti nesilaikant statybos taisyklių, ko pasėkoje mediena pleišėja, vyksta stogo konstrukcijų deformacija. Stogo danga įrengta nekokybiškai, stogo dangoje įlinkiai (įlinkiai atsiradę dėl netaisyklingo stogo konstrukcijų įrengimo). Kaip nurodė statybų inžinierius-konsultantas, dėl silpnos stogo konstrukcijos, vykstant uraganiniam vėjui didelė tikimybė, kad stogą vėjas nuplėš. Konstrukcijos gali lūžti dėl sniego apkrovos. Yra tikimybė ir rizika, kad esant tokiai silpnai konstrukcijai stogas netgi įlūš į patalpą. Tai suponuoja faktas, kad stogas jau pradėjo įlinkti. Įrengiant stogo plėvelės darbus, darbai atlikti nekokybiškai, plėvelėje yra skylių. Kaip paaiškino statybų inžinierius-konsultantas, suplyšus stogo difuzinei plėvelei paklius vandens kondensatas į vidų bei tokiu būdu bus paveikta vidinė apdaila. Stogo danga nebaigta montuoti, ko pasėkoje lietus ir saulės spinduliai gadina stogo konstrukcijas, difuzinę plėvelę. Kaip nurodė statybų inžinierius-konsultantas, plėvelė kelis mėnesius būdama atidengta jau yra paveikta saulės, kadangi ji neturėtų būti ilgiau kaip 30 dienų neuždengta, nes pradeda trūkinėti. Esant difuzinės plėvelės defektams, vandens kondensatas patenka į vidų ir tokiu būdu gadina vidinę apdailą. Stogo pakalimai įrengti nekokybiškai, išteplioti dažais, tarp fasado ir pakalimų plyšiai, tarpai.

Dėl kamino skardinimo ieškovė nurodo, kad stogo kaminas nebaigtas skardinti, nesumontuota kamino apsauga nuo vandens poveikio, vanduo patenka tarp skardos ir mūro taip gadindamas pastato būklę. Kaip paaiškino statybų inžinierius-konsultantas, kadangi viršutinė kamino dalis yra nebaigta skardinti, gadinamas kamino mūras ir vidaus apdaila. Vanduo paklius tarp skardos ir mūro bei bėgs į vidaus patalpas.

Dėl vamzdžių montavimo ieškovė nurodo, kad lietaus lietvamzdžiai prie fasado pritvirtinti nekokybiškai, yra laisvumas, kliba, tikimybė, jog nukris. Lietaus vandens nubėgimo lietvamzdis nuvestas į fekalinę kanalizaciją, tai draudžiama (lietaus vandens nuvedimas privalomas tik į lietaus vandens surinkimo tinklus), tokio draudimo nepaisymas gali užtraukti pastato savininkui administracinę nuobaudą.

Dėl palangių montavimo ieškovė nurodo, kad išorinės namo skardinės palangės sumontuotos nekokybiškai, palangės iš fasado prakištos nevienodais atstumais. Lauko palangių nuolydis suformuotas netaisyklingai, laikosi vanduo ant palangių, nubėga. Dalis skardinių palangių neįrengtos. Kaip paaiškino statybų inžinierius-konsultantas, vandeniui kaupiantis ant palangių ir esant nuolydžiui į pastato vidinę pusę vanduo bėgs į namo pusę ir gadins fasadą tarp šiltinimo medžiagos ir mūro. Bus paveikta fasado šiltinimo danga. Labai tikėtina, kad šiltinimo medžiaga ir tinko sluoksnis atšoks.

Dėl langų angokraščių šiltinimo ieškovė nurodo, kad langų angokraščių šiltinimo plokštės suklijuotos nekokybiškai, angokraščių nuožulos kampas nevienodas (vakarinis fasadas). Langų, esančių vienoje plokštumoje, angokraščių viršutinė linija nesutampa, nekokybiškai atliktas langų simetrinių linijų suvedimas. Langų angokraščių šiltinimo medžiaga sandūroje su lango rėmu įrengta nekokybiškai, palikti plyšiai.

Dėl namo fasado šiltinimo estetinių trūkumų, šilumos nelaikymo bei drėgmės kaupimosi nurodo, kad namo pamatų šiltinimo sluoksnio suklijavimas nelygus, neišlaikyta statybos taisyklėms leistina paklaida. Namo fasado šiltinimo sluoksnis vakarinis fasadas suklijuotas nelygiai, nukrypimai neatitinka leistinų nuokrypų numatytų statybos taisyklėse. Namo fasado dekoratyvinio tinko akmenukų užtrynimo raštas nevienodas, estetinis tinko vaizdas nekokybiškas, netolygus. Dekoratyvinis tinkas vietomis atšokęs, matosi cementinis mišinys, nekokybiškai atliktas dekoratyvinis tinkavimas. Šiltinant pamatus, nesandariai priklijuotos šiltinimo plokštės, palikti plyšiai, tarpai tarp pamatų ir fasado šiltinimo medžiagų sandūros. Šiltinant pastatą tarp šiltinimo medžiagos ir pastato mūro, palikti dideli tarpai, prieš klijuojant šiltinamąjį sluoksnį neatlikti fasado plokštumos lyginimo darbai. Fasadinė šiltinimo medžiaga nekokybiškai privesta prie stogo konstrukcijų, palikti plyšiai, tarpai. Namas nekokybiškai apšiltintas, todėl šiluma prastai užlaikoma ir namas yra neekologiškas. Šiltinant pamatus, neįrengta drenuojanti membrana pamato šiltinimo medžiagos apsaugai nuo drėgmės poveikio. Namo fasado šiltinimo medžiaga, kuri remiasi į betono plokštumas, neatskirta hidroizoliacine medžiaga, neįrengta drėgmės apsauga. Fasado apšiltinimo darbai turi ne tik estetinius trūkumus, bet ir praleidžia šaltą orą bei drėgmę, dalis jų neužbaigti. Todėl namas nelaiko šilumos, yra neekologiškas, o vienas iš pagrindinių priežasčių, kodėl ji (ieškovė) sudarė sutartį su atsakovu, buvo pastato apšiltinimas, kad šis būtų ekologiškesnis ir ekonomiškesnis.

Sąm. Eil. Darbų ir išlaidų aprašymai Mato vnt. Kiekis Kaina, Eur Iš viso, Eur 1. Fasadinių pastolių nuoma, montažas, demontažas m² 246 3,25 799,50 2. Palangių demontavimas m 12,5 11,3 141,25 3. Langų, durų dengimas apsaugine plėvele m² 35,2 1,55 54,56 4. Fasado armavimas m² 235 9,55 2 244,25 5. Durų angokraščių armavimas m 5,2 12,2 63,44 6. Fasado angokraščių armavimas, 108 profilio keitimas m 37 12,4 458,80 7. Fasado ploto padengimas dekoratyviniu tinku m² 235 18,95 4 453,25 8. Lietaus lietvamzdžio demontavimas m 5,2 8,2 42,64 9. Lietvamzdžio montavimas nuvedant į lietaus drenažą m 5,2 19,35 100,62 10. Cokolio armavimas m 38 11,3 429,40 11. Cokolio dekoratyvinio tinko formavimas m² 19 29 551 12. Stogo dangos montavimas, skardos lakštus tvirtinant varžtais m² 8 29,5 236 13. Kamino skardos lankstinių montavimas kompl 1 350 350 14. medinės stogo konstrukcijos išramstymas m² 110 4,2 462 15. Naujų sutvirtinimo elementų montavimas, gegnių jungiamiesiems mazgams vnt. 76 3,65 277,40 16. Hidroizoliacinės membranos įvedimas sandūroje mūras su medžio elementais m 14,2 18,3 259,86 17. Pamatų drenažinės membranos įrengimas, atsiardant trinkeles, atstatant m 38 37,66 1 431,08 18. Fasado ir betono sandūroje hidroizoliacinės juostos montavimas m 5,4 21 113,40 19. Stogo difuzinės plėvelės remontas, suklijuojant pažeistas vietas vnt. 4 15,3 61,20 20. Lietaus lietvamzdžių tvirtinimo detalių keitimas vnt. 8 11,47 91,76 21. Fasado ir pakalimų sandūros hermetizavimas m 32,4 5,25 170,10 24. Nutaškytų skardos detalių keitimas naujomis m 27,6 19,3 532,68 25. Statybinių atliekų pašalinimas, išvežimas iš objekto m³ 1 145 145 26. Naujų lauko skardinių palangių montavimas m 12,5 12 150 13 619,19 € Su PVM 16 479,22 €

Dėl ekspertizės akto ir nuostolių apskaičiavimo po ekspertizės akto ieškovė nurodo, kad po teismo ekspertizės atlikimo galima padaryti išvadą, kad statybų darbų trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, sutartis buvo nutraukta, todėl atsirado jos teisė į nuostolių atlyginimą. Ekspertas pažymėjo, kad stogo konstrukcija neatitiko techninių reikalavimų ir buvo su defektais. Ekspertas nustatė, kad hidroizoliacija tarp sienų mūro ir karkasinių sienų ilginių nebuvo sumontuota. Toliau ekspertas pažymėjo, kad difuzinėje plėvelėje yra skylių. Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai atlikus teismo ekspertizę buvo įrodyti, kadangi darbai buvo atliekami nesilaikant statybos techninių normatyvų. Ieškovės teigimu, tikėtina, jog šie nuostoliai atsirado, nes atsakovas apsiėmė atlikti darbus neturėdamas atitinkamos kvalifikacijos. Kaip nurodė ekspertas „dėl stogo ir sienų medinių konstrukcijų atitikimo reglamentuotam esminiam statinio reikalavimui turi būti atlikti konstrukciniai skaičiavimai konstruktoriaus-projektuotojo kvalifikaciją turinčio specialisto“. Šiuo atveju paskaičiavimai iš viso nebuvo atlikti. Atsakovas atliko statinio rekonstrukciją, kaip nustatė ekspertas. Vadinasi, atsakovas buvo rangovas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme ir įsteigęs ne juridinį asmenį, o veikdamas pagal individualios veiklos pažymą kaip fizinis asmuo, jis turėjo būti statybos inžinierius. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų statybų inžinieriaus kvalifikaciją, ieškovė tvirtina, kad atsakovas, rekonstravęs pastatą, nusižengė įstatymo imperatyvioms normoms. Rangovo atitinkamos kvalifikacijos stoka buvo viena iš priežasčių, kodėl ji (ieškovė) patyrė žalą dėl netinkamai įrengto stogo ir kitų jo atliktų darbų. Ekspertizės akte buvo nustatytas ryšys tiek su tikėtinai kilsiančia žala ateityje, tiek su esama žala. Ieškovė nurodo, kad ekspertas vertino tikėtiną žalą nešalinant šią dieną esamus trūkumus. Taigi, ieškovės teigimu, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo netinkamai atliktų darbų ir to, kad ji yra priversta juos taisyti pasitelkdama kitus rangovus, jei ketina išvengti didesnės žalos, kurią nurodė ekspertas, kilimo ateityje.

Dėl stogo rekonstrukcijos defektų būtinų šalinti ir jų apskaičiavimo ieškovė nurodo, kad rekonstravus stogą, jo patikimumas ir patvarumas sumažėjo lyginant jį su ankstesne stogo konstrukcija. Žiemos sezonu ir lietingu periodu ji (ieškovė) yra priversta nuolat kūrenti antrajame aukšte, kad nesivystytų pelėsis ir sumažintų padidėjusią drėgmę. Su šiomis problemomis ir papildomomis kūrenimo išlaidomis susidūrė po stogo rekonstrukcijos darbų. Gegnėse yra įtrūkių, nebuvo atlikti jokie stogo konstrukcijos apskaičiavimai, nors tai atlikti privalo rangovas, hidroizoliacija nebuvo uždėta, difuzinę plėvelę rangovas sugadino, dėl ko kaupiasi kondensatas, mediena nepadengta antiseptikais ir tokiu būdu neapsaugota nuo biologinio poveikio ir ugnies, stoge atsirado įlinkiai. Hidroizoliacija turi būti dedama tarp mūro ir gegnių. Vadinasi, vienintelis būdas ją ten įdėti, yra vėl nuimti gegnes. Be to, difuzinė plėvelė dėl atsakovo kaltės yra pažeista. Ši plėvelė yra dedama po stogo skarda. Kaip minėta, yra ir kitų defektų gegnėse – jos nebuvo padengtos antiseptikais, yra įtrūkusios, netinkamai sumontuotos. Dėl šių priežasčių, ieškovės nuomone, vienintelis būdas pašalinti šiuos trūkumus yra iš naujo demontuoti ir montuoti stogą. Difuzinę membraną sugadino rangovas rekonstruodamas stogą. Teismo ekspertas negalėjo detaliai vertinti stogo konstrukcijos atitikties normatyviniams aktams, kadangi konstrukciniai skaičiavimai rangovo nebuvo pateikt. Užklausę nepriklausomus specialistus, kiek kainuotų įvertinti stogo konstrukcijas nustatant rangovo atliktų pastato stogo konstrukcijos įrengimo darbų kokybės atitikimą normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams ir /ar įprastai tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams, techninę būklę, atsiradusias ir prognozuojamas deformacijas bei pasekmes, pateikiant išvadas ir rekomendacijas bei pateikiant nustatytų defektų ištaisymo kaštų sąmatą, gavo pasiūlymą 2 500 Eur (kartu su PVM būtų 3 025 Eur) sumai. Šiuos papildomus kaštus ji (ieškovė) negali ir neturi padengti savo sąskaita, kadangi tokius konstrukcinius paskaičiavimus atlieka rangovas, o, kaip nurodė ekspertas, rangovas matomai neatliko jokių stogo konstrukcinių paskaičiavimų prieš pradėdamas rekonstruoti stogą dėl ko ekspertizė dėl stogo konstrukcijų nėra išsami. Įrodžius stogo konstrukcijose esančių defektų buvimą, siūlo pašalinti defektus stoge jį perdarant, nes atsižvelgiant į defektų pobūdį, tai gali būti vienintelis būdas pašalinti stogo trūkumus. Ieškovė sprendžia apie galimą stogo iš naujo perdarymo kainą. Neįskaitant paties stogo konstrukcijų paskaičiavimo ir stogo demontavimo darbų bei gegnių dengimo antiseptikais, naujo stogo montavimas gali kainuoti 7 911,66 Eur. Ši suma apskaičiuota taip: atsakovas savo sudarytoje sąmatoje anksčiau buvo nurodęs, kad jis įvykdė stogo darbus iš viso 9 144 Eur sumai. Į šią sumą įėjo: a) karkaso garažo stogo pakėlimas, sujungimas, garažo stogo gegnių keitimas (450 Eur); b) stogo papildymas naujomis gegnėmis, garažo stogo gegnių keitimas (1 512 Eur); c) stogo plėvelės dengimas, grėbestavimas, įskaičiuojant medžiagas (1 260 Eur); d) skardinės stogo dangos montavimas, įskaičiuojant stogo dangą (2 268 Eur); e) visi stogo apskardinimo darbai, įskaitant medžiagas (1 764 Eur); f) stogo pakalimų montavimas įskaitant medžiagas (1 890 Eur). Jei demontavus stogą, naujų Ruukki stogo lakštų nebereikės pirkti, iš bendros 9 144 Eur sumos reiktų atimti Rukki stogo skardos kainą – 1 232,34 Eur. Ruukki skardos visą galimą kainą nustatė remdamasi eksperto apskaičiuotu stogo plotu, kuris iš viso yra 114,85 kv. m (87,91 kv. m plius 26,94 kv. m), o vienas kv. m Rukki skardos kainuoja 10,73 kv. m be PVM pagal pateiktą Rukki sąskaitą. Atitinkamai Rukki skarda iš viso kainuotų 1 232,34 Eur. Taigi: 9 144 Eur–1 232,34 Eur=7 911,66 Eur. Ieškovės teigimu, sunku vertinti, kiek galėtų apsieiti stogo demontavimo / išramstymo darbai, bet ne mažiau kaip 794,75 Eur (remiasi ekspertizės lentele Nr. 3 ir Nr. 14 (be PVM būtų 656,82 Eur)). Ekspertas nurodė šią minimalią sumą remdamasis pirmine sąmata. Visgi reali kaina gali būti daug didesnė, nes pirminėje sąmatoje statybų inžinierius buvo pastebėjęs mažiau trūkumų, nei ekspertas. Pirminėje sąmatoje nebuvo vertinami viso stogo demontavimo darbai. Iš viso gaunasi 7 911,66 Eur plius 794,75 Eur (be PVM būtų 656,82 Eur) = 8.706,41 Eur. Be to, papildomai reiktų pirkti hidroizoliaciją ir difuzinę plėvelę, kas galėtų padidinti aukščiau nurodytus paskaičiavimus apie 200 Eur. Galutinė suma būtų 8 906,41 Eur. Antiseptikų dėjimas taip pat papildomai kainuotų. Tikslią kainą nustatyti sunku, bet analogiškoje byloje teismas priteisė 5 836,92 Eur.

Dėl fasado atliktų darbų žalos nustatymo ieškovė nurodo, kad ekspertas paskaičiavo, kad jei tektų iš naujo perdaryti fasadą, tai kainuotų 5 263,37 Eur, kas susideda iš: a. Fasado armavimas 1 920,78 Eur; b. Fasado ploto dengimas dekoratyviniu tinku 2 883,47 Eur; c. Cokolio armavimas 241,24 Eur; d. Cokolio dekoratyvinio tinko formavimas 217,56 Eur. Ekspertas nurodė, kad tinkas neatitinka praktikoje priimtinos standartinės kokybės kriterijų, taikomų fasado atsparumui. Nepaisant to, kad, eksperto nuomone, fasadą perdaryti nebūtina, tačiau nauji nutrupėjimai dėl ne atsparumo smūgiams ir prastos kokybės ateityje susidarinės. Ieškovė nurodo, kad tokiu atveju būtų priversta periodiškai kviesti meistrus lokaliai taisyti tinką neribotą kartų skaičių. Turint omenyje, kad tinkas pradėjo atšokti dar liepos-rugpjūčio mėnesį, o dėti dekoratyvinį tinką buvo baigta tik liepos mėnesį, tikėtina, kad fasadas nuolat trupės ir artimiausioje ateityje. Mano, kad net jei neperdarinėtų fasado, ji turi reikalavimo teisę į daikto vertės sumažinimo atlyginimą. Atsižvelgiant į prastą fasado tinko kokybę, mano, kad galima taikyti bent jau 50 procentų nuo remonto darbų sumos, kurią pateikė. Todėl žalą fasadui (jo nuvertėjimui) vertina mažiausiai 5 263,37 Eur x 50 proc.=2 631,69 Eur. Ieškovė nurodo, kad turėjo teisėtus lūkesčius tikėtis bent jau standartinės fasado darbų kokybės. Mano, kad rangovo atliktų darbų kokybė neatitiko įprastai fasado tinkavimo darbams keliamus reikalavimus, kadangi, kaip pažymėjo ekspertas, „Atsižvelgiant į pažeidimų kiekį ir vizualų patikrinimą, tikėtina, kad lengvai pasiekiama fasado dalis neatitinka atsparumo smūgiams kategorijų, nustatytų statybos taisyklėse ir techniniame reglamente, kurie taip pat šiuo atveju nėra privalomi“. Visgi ekspertas nusprendė, kad jo nurodytos taisyklės nėra privalomos tik todėl, kad jos nebuvo detalizuotos sutartyje, tačiau visgi sutiko, kad fasado darbai kokybės standarto neatitiko. Rangovas privalėjo įspėti ją (ieškovę) apie fasado apdailos prastą kokybę, t. y. kad fasado tinkas gali atšokti ateityje.

Dėl bendros žalos sumos ieškovė nurodo, kad atsižvelgusi į teismo ekspertizės aktą, sudarė visų nuostolių apskaičiavimo lentelę su paaiškinimais:

Nr. Darbai Suma be PVM Suma su PVM Paaiškinimas 1. Darbai, numatyti ekspertizės lentelėje Nr. 6 2 033,69 2 460,77 Ekspertizės lentelė Nr. 6 2. Sniego gaudytuvų montavimas 1 150,71 EUR Ekspertizės 33 psl. 3. Stogo dangos montavimas, skardos lakštus tvirtinant varžtais (darbų atlikimas) 142,41 172,32 Ekspertizėje nurodyta, kad defektas ištaisytas (lentelė Nr. 5), todėl sąmatoje, Lentelėje Nr. 6 nepaskaičiuotas, ištaisė pati ieškovė. 4. Ruukki skarda 309,04 373,94 Ieškovė papildomai pirko medžiagą savo lėšomis, kad atliktų stogo dangos montavimą. Sąmata pateikta ekspertui, papildomai ją prideda. 5. Fasado ir pakalimų sandūros hermetizavimas 233,78 282,87 Ekspertizėje nurodyta, kad defektas ištaisytas (lentelė Nr. 5), todėl sąmatoje, Lentelėje Nr. 6 nepaskaičiuotas, ištaisė ieškovė. 6. Nutaškytų skardos detalių keitimas naujomis 330,90 400,39 Ekspertizėje nurodyta, kad defektas ištaisytas (lentelė Nr. 5), todėl sąmatoje, Lentelėje Nr. 6 nepaskaičiuotas, ištaisė ieškovė. 7. Fasadas 5 263,37 50 % - 2 631,69 6 368,68 50 % - 3 184,34 Ekspertas nustatė, kad jei tektų keisti fasadą, tai kainuotų iš viso 5 263,37 su galima komercine paklaida. Eksperto nuomone iš teisinės pusės žiūrint nebūtina keisti fasadą, nors jis ir neatitinka praktikoje priimtiniems smūgio atsparumo normatyvams. Kadangi tai yra teisės ir sutarčių aiškinimo klausimas dėl praktikoje priimtinų taisyklių taikymo, apie jų taikymą pasisakė plačiau ieškinyje. 8. Stogo konstrukciniai paskaičiavimai *2 500,00 *3 025,00 Kaip nurodė ekspertas, stogo konstrukciniai paskaičiavimai greičiausiai nebuvo atlikti, nors prieš pradedant rekonstruoti stogą tai turėjo padaryti rangovas. Yra gavę pasiūlymą iš nepriklausomų specialistų. Šią sumą neįtraukė į galutinę nuostolių atlyginimo sumą, tačiau mano, kad neturi papildomai mokėti stogo konstruktoriui, nes stogo konstrukcijų paskaičiavimas buvo rangos sutarties dalis ir tai privalėjo atlikti rangovas. 9. Stogo konstrukcijų demontavimas ir naujas montavimas 8 906,41 8 906,41 Ekspertas nustatė stogo trūkumus, bet nurodė, kad tikslius apskaičiavimus gali atlikti konstruktorius. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas jau nustatė esminius pažeidimus, kurie ieškovo nuomone gali būti taisomi tik demontavus stogo konstrukciją, teikiame paskaičiavimus stogo perdarymui, kurie buvo atlikti remiantis atsakovo anksčiau pateikta sąmata stogo darbams. Į šią sumą neįeina impregnavimas ir konstrukciniai paskaičiavimai, be to taikytos praėjusio sezono kainos. Reali stogo perdarymo kaina gali būti didesnė.

Iš viso: 16 931,75 Eur (2 460,77 + 1 150,71 + 172,32 + 373,94 + 282,87 + 400,39 + 3 184,34 + 8 906,41 = 16 931,75 Eur). Paaiškina, kad fasado ištaisymui taikė 50 proc. nuo tikėtinos visiško fasado trūkumų ištaisymo sumos, kurią pateikė ekspertas. Mano, kad atsižvelgiant į lūkesčius, į kokybišką fasadą, tai yra minimali suma, kurios gali tikėtis nuostolių atlyginimui už fasadą. Į paskaičiavimą neįeina konstruktoriaus paslaugos ir stogo konstrukcijos apskaičiavimas, nors tai vertinama taip pat kaip žala, nes stogo konstrukcijų paskaičiavimus turėjo atlikti pats atsakovas prieš pradėdamas rekonstruoti stogą, reali kaina gali ir didėti, jei tektų atskirai samdyti stogo konstruktorių. Todėl, ieškovės teigimu, 16 931,75 Eur ieškinio suma yra pagrįsta ir reali žala ir yra net didesnė, nei yra nurodyta ieškinyje. Atsižvelgusi į naujų apskaičiavimų ir pirminio ieškinio sumos paklaidą, ieškovė nusprendė nekelti ieškinio reikalavimų dydžio.

Dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų ir kainos didinimo atsakovas nurodo, kad pagal sutartį keičiamo stogo plotas turėjo sudaryti 110 kv. m, tačiau nuėmus seną garažo ir namo asbestinę stogo dangą, buvo pastebėta, jog stogo gegnės sudėtos per retai, todėl buvo papildomai tankintos, išlygintas stogo paviršius. Atlikus šiuos paruošiamuosius darbus, keičiamas stogo plotas padidėjo (tai patvirtino ir ekspertas pateiktame ekspertizės akte). Taigi šie darbai nei turėjo, nei galėjo būti iš anksto numatyti, todėl sutarties 2.3. punkto sąlyga ginčo atveju net nebuvo taikoma. Vadinasi, net ir teismui pripažinus ją nesąžininga, ji nesukels jokių teisinių pasekmių ieškovei. Atsakovas nurodo, kad pranešė ieškovei apie būtinus atlikti papildomus darbus, kurių nebuvo galima numatyti iš anksto, bet kurių atlikimas buvo būtinas siekiant tinkamai įvykdyti sutartį ir pasiekti darbų rezultatą. Ieškovė puikiai žinojo, apie tokius atliekamus darbus, nes leido jam (atsakovui) papildomai tankinti stogo gegnes, išlyginti stogo paviršių, neprieštaravo dėl šių darbų atlikimo, nereiškė jokių pretenzijų ir jų nestabdė. Be to, jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Nelogiška būtų manyti, kad ieškovei nesutikus padidinti kainą, jis (atsakovas) savavališkai būtų dirbęs toliau iš savo lėšų, taip patirdamas nuostolius, o ne atsisakęs tęsti darbus ir reikalavęs iš ieškovės sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Nors ieškovė savo ieškinyje rangovo pareigą pranešti apie papildomus darbus sieja su užsakovės teise atsisakyti sutarties, vis dėlto toks teisės normos aiškinimas yra klaidingas, nes CK 6.653 straipsnio 4 dalyje numatyta būtent rangovo, o ne užsakovo teisė atsisakyti sutarties. Kita vertus, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad rangos sutarties sąlygų parengimui ji negalėjo daryti įtakos ir kad tai buvo standartinė sutartis, kurią ji sudarė prisijungimo būdu. Priešingai, ieškovė buvo informuota ir su ja buvo aptartos sąlygos, kad faktiškai atliekant darbus, kaina eigoje gali didėti dėl paslaugų specifikos. Įvertinus tai, kad buvo atliekami rekonstravimo darbai, kurių tiksli apimtis ir darbų pobūdis, neardant buvusių konstrukcijų, negalėjo būti labai tiksliai įvertinta vizualinės apžiūros metu (kas pasitvirtino tik nuėmus seną garažo ir namo asbestinę stogo dangą, kad bus būtini papildomi darbai), sutarties sąlyga dėl galimo kainos padidėjimo negali būti pripažinta nesąžininga. Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Vartojimo sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsakovas nesutinka ir su patikslinto ieškinio teiginiais, jog „Kadangi ieškovė buvo visiškai atsiskaičiusi su atsakovu už namo išorės remonto darbus (16 500 Eur), o, atsakovo teigimu, jis įvykdė namo išorės rangos darbus už 21 946 Eur (rangovo pateikta sąmata), tokiu būdu darbų kaina rangovo požiūriu padidėjo net 33 proc., kas taipogi neatitiktų sutarties 2.4. p.“. Atsakovo teigimu, bendra šalių nustatyta sutarties kaina buvo 21 500 Eur. Taigi, galima atlikimo kainos paklaida 10 proc. sudarytų 2 150 Eur, todėl visa kaina už darbus negalėjo viršyti 23 650 Eur (21 500+2 150). Kadangi visus papildomai atliktus darbus kartu su sutartyje numatytais darbais jis (rangovas) vertina 21 946 Eur (pagal užsakovei pateiktą sąmatą), jis nepažeidė sutarties 2.4. punkto sąlygos, dėl ko taip pat nėra pagrindo pripažinti šią sutarties sąlygą negaliojančia.

Dėl darbų neperdavimo atsakovas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, taigi galima daryti išvadą, kad faktiškai pradėjus naudotis darbais, net ir nesant pasirašytam atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktui, darbai laikomi perduotais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog statybos objektu nesinaudoja. Be to, šalys abipusiu susitarimu rangos sutartį nutraukė, taigi nėra pagrindo teigti, jog faktiškai darbai ieškovei nebuvo perduoti.

Dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo atsakovas nurodo, kad dar iki ieškovei pateikiant ieškinį ir patikslintą ieškinį teismui, tarp ieškovės ir jo (atsakovo) atstovų vyko elektroninis susirašinėjimas, kurio metu jis pateikė detalius savo skaičiavimus galimų defektų šalinimui. Atsakovo nuomone, ginčo objekto statybos darbų defektus galima pašalinti už 2 033,51 Eur (atsižvelgiant į teismo ekspertizės metu nustatytus kiekius ir į defektų pagrįstumą, sąmatos suma, eksperto vertinimu, būtų 3 611,48 Eur su PVM be medinių konstrukcijų taisymo darbų), tuo tarpu iš jo reikalaujama priteisti suma sudaro net 16 479,22 Eur. Atsakovo nuomone, ieškovės prašoma priteisti suma (16 479,22 Eur) iš esmės identiškai prilygsta visai sumokėtai sumai (16 500 Eur) už atliktus rangos darbus, įskaitant jiems atlikti sunaudotas medžiagas, pastolių nuomą, atliekų išvežimą ir pan. Atsakovo vertinimu, tai visiškai neprotingas, keliantis pagrįstų abejonių ir neadekvatus dydis (ką iš esmės pripažino ir teismo ekspertas). Atkreipia teismo dėmesį ir į ieškovės procesinį elgesį šioje byloje. Pačios ieškovės prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Gavusi eksperto išvadas, kurios akivaizdžiai buvo nepalankios ieškovei (defektų taisymo sąmata sudarė vos 3 611,48 Eur su PVM vietoj prašomų priteisti 16 479,22 Eur), ieškovė iš esmės pakeitė ieškinio pagrindą, taip bandydama ištaisyti susidariusią situaciją, kad vienaip ar kitaip būtų priteista norima suma.

De?l stogo rekonstrukcijos defektu?, būtinu? s?alinti, ir ju? apskaic?iavimo atsakovas nurodo kad ieškovė į bylą nepateikia jokių įrodymų / duomenų apie ankstesnės stogo konstrukcijos (iki rekonstrukcijos) patikimumą, patvarumą ar atsparumą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog rekonstravus stogą, šios savybės sumažėjo ar buvo netektos lyginant su ankstesnėmis. Atitinkamai ieškovė siūlo pašalinti defektus stoge jį perdarant, nes atsižvelgiant į defektų pobūdį, ieškovės nuomone, tai gali būti vienintelis būdas pašalinti stogo trūkumus. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad „Hidroizoliacija turi būti dedama tarp mūro ir gegnių. Vadinasi, vienintelis būdas ją ten įdėti, yra vėl nuimti gegnes. Be to, difuzinė plėvelė dėl atsakovo kaltės yra pažeista. Ši plėvelė yra dedama po stogo skarda. Kaip minėta, yra ir kitų defektų gegnėse – jos nebuvo padengtos antiseptikais, yra įtrūkusios, netinkamai sumontuotos (teismo ekspertizės akto 53 psl.). Dėl šių priežasčių ieškovės nuomone, vienintelis būdas pašalinti šiuos trūkumus yra iš naujo demontuoti ir montuoti stogą“. Atsakovo teigimu, ši ieškovės nuomonė neatitinka specialiųjų žinių turinčių asmenų nuomonės. Pavyzdžiui, dar pradiniame ieškinyje, taip pat patikslintame ieškinyje pati ieškovė pateikia statybų inžinieriaus sudarytą sąmatą, kurios 19 punkte numatyta „Stogo difuzinės plėvelės remontas, suklijuojant pažeistas vietas“ (suma – 61,20 Eur). Vadinasi, ieškovės samdytas statybų inžinierius difuzinės plėvelės remonto darbus įvertino vos 61,20 Eur suma, tuo tarpu pačios ieškovės nuomone, norint sutvarkyti difuzinę plėvelę, reiktų nuimti visą stogo skardą, nes ji „dedama po stogo skarda“ ir vėl iš naujo sumontuoti skardą. Tokiu atveju, vadovaujantis ieškovės logika, difuzinės plėvelės remonto darbų kaina išaugtų galimai keliasdešimt kartų lyginant su statybų inžinieriaus paskaičiuota verte. Statybų inžinieriaus nuomonei iš esmės pritaria ir teismo ekspertas, dar tiksliau ekspertizės akte nurodydamas, kad „Hidroizoliacines membranos įvedimas sandūroje mūras su medžio elementais“ kainuotų 139,08 Eur, „Stogo difuzinės plėvelės remontas, suklijuojant pažeistas vietas“ – 229,50 Eur. Taigi visų šių defektų taisymo darbų suma, eksperto vertinimu, sudarytų iš viso tik 368,58 Eur, kai tuo tarpu ieškovei atrodo, kad šiems defektams šalinti būtina „iš naujo demontuoti ir montuoti stogą“, kuomet vien naujo stogo montavimą ieškovė įkainoja 7 911,66 Eur, kas yra visiškai neprotinga ir neracionalu. Be to, ekspertas akte nurodė ir tai, kad „Jei atlikus konstrukcinius skaičiavimus paaiškėtų, kad stogo konstrukcija yra netinkama, tuomet defektų ištaisymo kaina didėtų mažiausiai 777,99 Eur su PVM“ ir tai yra taip pat dešimtimis kartų mažesnė suma nei to reikalauja ieškovė. Atsakovas pastebi, kad teismo ekspertas eliminavo ir visas didžiąsias sumas, kurias ieškovė prašė priteisti pradiniu ieškiniu (pvz., fasadinių pastolių nuoma, montažas, demontažas – 799,50 Eur, fasado armavimas – 2 244,25 Eur, fasado ploto padengimas dekoratyviniu tinku – 4 453,25 Eur, pamatų drenažinės membranos įrengimas, atsiardant trinkeles, atstatant – 1 431,08 Eur ir pan.) kaip nepagrįstas ar kilusias iš darbų, dėl kurių net nebuvo sutarta. Taigi, atitinkamas ieškovės elgesys akivaizdžiai nėra sąžiningas, ką galima pasakyti ir apie dabartinius jos patikslinto ieškinio reikalavimus, kurie turi būti atmesti.

De?l fasado atliktu? darbu? z?alos nustatymo atsakovas nurodo, kad teismo ekspertizės akte ekspertas pasisakė, jog „Apžiūros metu nustatyta, kad yra namo dekoratyvinio tinko pažeidimų. Jų pobūdis yra kelių rūšių. Tai mechaninės įdaužos nuo smūgio, kurias patvirtina drauge įstumtas ir putplasčio sluoksnis, tinklelio įstūmimas, apačioje dekoratyvinio tinko esančio armavimo tinko pažeidimas drauge. Arba tik dekoratyvinio tinko nutrupėjimai be visų aukščiau išvardintų požymių. Pastarieji taip pat gali būti smūgio, tačiau silpnesnio pasekmė, arba nesilaikymo tinkavimo darbų technologijos rezultatas. Nusižengimo technologijai pasekmės būna, kai tinkas nukrenta nuo drėgmės sukeltų užšalimo ciklų, sukibimo su pagrindu nebuvimo dėl netinkamo gruntavimo, dėl blogai paruošto paviršiaus, per plono ir todėl per liauno armavimo sluoksnio, dėl lokaliai per storo (nepakankamai užtrinto) dekoratyvinio tinko sluoksnio vietų. Nustatyti, kurių pažeidimų, kokia priežastis be ardymo ir laboratorinių tyrimų negalima. <...> Šiltinimo sistemos tiekėjas Ceresit, kurio atskiri komponentai ir buvo panaudoti įrengiant nagrinėjamo pastato fasadą, numato sprendimus, kaip gauti smūgiams atsparų ir tam tikras kategorijas atitinkantį fasadą: Impactum sistema10. Tačiau dėl atsparios smūgiams fasado sistemos sutarta tarp šalių nebuvo, to prievolės teisės aktai nenumato, todėl vėlgi, kaip ir cokolio atveju, fasado sugadinimo dėl įdaužų galimybė turi būti prisiimama. <...> Atsižvelgiant į pažeidimų kiekį ir vizualų patikrinimą, tikėtina, kad lengvai pasiekiama fasado dalis neatitinka atsparumo smūgiams kategorijų, nustatytų statybos taisyklėse ir techniniame reglamente, kurie taip pat šiuo atveju nėra privalomi. Lokaliai taisyti pažeistas vietas dėl estetikos ir drėgmės skverbimosi sustabdymo galima, viso fasado plotą iš naujo padengti dekoratyviniu tinku nebūtina“. Dėl šių aukščiau pateiktų argumentų (nutrupėjimai paveikti smūgio), ekspertas nemano, kad tai apskritai yra rangovo sukelti defektai, kuriuos reikėtų taisyti ir įkainoti tam tikra suma. Atsakovo teigimu, ieškovei ir jam (atsakovui) atskirai nesusitarus dėl atsparios smūgiams fasado sistemos, nagrinėjamam pastatui esant sodo paskirties, privalomųjų statybą reglamentuojančių teisės aktų (Statybos techninių reglamentų) fasado šiltinimo sistemos įrengimui ir stogo skardinimui nėra, o Statybos taisyklės būtų privalomos, jei jos būtų numatytos rangos sutartyje, ir nesant būtinybės visą fasado plotą iš naujo padengti dekoratyviniu tinku, ieškovės reikalavimas priteisti 2 631,69 Eur kaip žalą fasadui (jo nuvertėjimui) yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Dėl atsakovo kvalifikacijos ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas atliko statinio rekonstrukciją, kaip nustatė ekspertas. Vadinasi, atsakovas buvo rangovas ir įsteigęs ne juridinį asmenį, o veikdamas pagal individualios veiklos pažymą kaip fizinis asmuo, jis turėjo būti statybos inžinierius. Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų statybų inžinieriaus kvalifikaciją, tvirtina, kad atsakovas, rekonstravęs pastatą, nusižengė įstatymo imperatyvioms normoms. Rangovo atitinkamos kvalifikacijos stoka buvo viena iš priežasčių, kodėl ji (ieškovė) patyrė žalą dėl netinkamai įrengto stogo ir kitų jo atliktų darbų tvirtinti, kad jeigu atsakovas būtų turėjęs tinkamą kvalifikaciją, jis būtų atlikęs paskaičiavimus prieš pradedant rekonstruoti stogą. Deja, tai padaryta nebuvo.

Dėl atliktų darbų defektų ir statybos techninių reikalavimų nesilaikymo ieškovė nurodo, kad ekspertas pažymėjo, jog stogo konstrukcija neatitiko techninių reikalavimų ir buvo su defektais. Ekspertas nustatė, kad hidroizoliacija tarp sienų mūro ir karkasinių sienų ilginių nebuvo sumontuota. Toliau ekspertas pažymėjo, kad difuzinėje plėvelėje yra skylių. Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai atlikus teismo ekspertizę buvo įrodyti, kadangi darbai buvo atliekami nesilaikant statybos techninių normatyvų.

Dėl priežastinio ryšio ieškovė nurodo, kad ekspertizės akte buvo nustatytas ryšys tiek su tikėtinai kilsiančia žala ateityje, tiek su esama žala. Pažymi, kad 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje skilo dalis fasado, ko ekspertas negalėjo matyti atlikdamas objekto apžiūrą. Taigi, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo netinkamai atliktų darbų ir jos patirtos žalos bei tikėtinai kilsiančios žalos ateityje.

Dėl žalos nustatymo nurodo, kad kartu su patikslintu ieškiniu buvo pateikta lentelė, iš ko susidarė žala. Šią lentelę papildomai sudaryti buvo būtina, kadangi ekspertas nebuvo sudaręs vienos bendros sąmatos už visą jos patirtą žalą, tačiau jis pateikė keletą lentelių ir atsakymų konkrečiais klausimais. Todėl sudarytoje patikslinto ieškinio lentelėje nurodytą žalą galima sugrupuoti į: (1) Taisytini darbai, dėl kurių ekspertas dvejonių iš technologinės ar teisinės pusės neturėjo (lentelės 1-2 Nr.). (2) Darbai, kuriuos ieškovė jau ištaisiusi, todėl ekspertas juos į ekspertizės lentelę Nr. 6 neįrašė, o pateikė ekspertizės lentelėje Nr. 5 (lentelės 3-6 p.). Fasado taisytini trūkumai – ekspertas šių darbų į 6. lentelę neįrašė, nes neteisingai taikė įstatymą ir sutarties aiškinimą. Ekspertas buvo paskaičiavęs, kad jeigu tektų fasadą iš naujo perdaryti, tai kainuotų 5 263,37 Eur su galima komercine paklaida. Visgi, eksperto nuomone, viso fasado taisyti nebūtina, nors ir pripažino, kad jo kokybė yra žemesnė nei vidutinis kokybės standartas. Jis sprendė, kad perdaryti fasadą nėra būtina, nes šalys nesusitarė dėl fasado kokybei taikytinų standartų. Ieškovė nesutinka su tokia eksperto pozicija, kadangi ji turėjo teisėtus lūkesčius tikėtis bent jau standartinės fasado darbų kokybės, kurioje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Be to, teismui buvo pateiktas prašymas prijungti prie bylos naujai darytas fasado nuotraukas. Nuotraukos buvo darytos 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Taigi, atlikus teismo ekspertizę, šių didžiulių fasado skilimų ekspertas birželio mėnesį negalėjo matyti. Mano, kad įrodė, jog fasado kokybė neatitinka vidutinio kokybės standarto. (4) Stogo darbų defektų šalinimas – ekspertas neįtraukė šių defektų šalinimo į 6 lentelę todėl, kad konstrukciniai apskaičiavimai jam pateikti nebuvo, o, nebūdamas konstruktoriumi, jis negalėjo daryti vienareikšmių išvadų apie stogo darbų kokybę. Visgi, ekspertas nustatė, kad atlikti stogo darbai prieštaravo normatyvams: buvo užfiksuoti naujai sumontuotų gegnių įtrūkiai, skilimai, gegnės neizoliuotos specialiosiomis medžiagomis, nepadengtos antiseptikais, šoninių karkasinių sienų sandūra su mūru atlikta nesilaikant taisyklių, sienos apatiniai ilginiai remiasi į mūrinius paviršius tik dalinai, ne visu savo plotu, jungimas su mūru atliktas medvarščiais arba mūrvinėmis į pusės plytos storio sieną, kuri vietomis ties tvirtinimasis jau sutrūkusi ir t. t.

Dėl stogo rekonstrukcijos defektų, būtinų šalinti ir jų apskaičiavimo ryšio ieškovė pažymi, kad rekonstravus stogą, jo patikimumas ir patvarumas sumažėjo lyginant jį su ankstesne stogo konstrukcija. Žiemos sezonu ir lietingu periodu yra priversta nuolat kūrenti antrajame aukšte, kad nesivystytų pelėsis ir sumažintų padidėjusią drėgmę. Su šiomis problemomis ir papildomomis kūrenimo išlaidomis susidūrė po stogo rekonstrukcijos darbų. Ieškovė nurodo, kad ją glumina, jog gegnėse yra įtrūkių, nebuvo atlikti jokie stogo konstrukcijos apskaičiavimai, nors tai atlikti privalo rangovas. Hidroizoliacija nebuvo uždėta, difuzinę plėvelę rangovas sugadino, dėl ko kaupiasi kondensatas, mediena nepadengta antiseptikais ir tokiu būdu neapsaugota nuo biologinio poveikio ir ugnies, stoge atsirado įlinkiai. Hidroizoliacija turi būti dedama tarp mūro ir gegnių. Vadinasi, vienintelis būdas ją ten įdėti, yra vėl nuimti gegnes. Be to, difuzinė plėvelė dėl atsakovo kaltės yra pažeista. Ši plėvelė yra dedama po stogo skarda. Kaip minėta, yra ir kitų defektų gegnėse – jos nebuvo padengtos antiseptikais, yra įtrūkusios, netinkamai sumontuotos Dėl šių priežasčių ieškovės nuomone, vienintelis būdas pašalinti šiuos trūkumus yra iš naujo demontuoti ir montuoti stogą. Ieškovė teigia, kad pateikė naujas nuotraukas dėl įskilusio fasado, ko negalima buvo įžvelgti 2021 m. birželio mėn. atliekant teismo ekspertizę. Mano, kad nėra būtina tuo pačiu laukti ir stogo konstrukcijos įdubimo ar lūžio. Teismo ekspertas negalėjo detaliai vertinti stogo konstrukcijos atitikties normatyviniams aktams, kadangi konstrukciniai skaičiavimai rangovo nebuvo pateikt. Užklausę nepriklausomus specialistus, kiek kainuotų įvertinti stogo konstrukcijas, gavo pasiūlymą 2 500 Eur (kartu su PVM būtų 3 025 Eur) sumai. Šiuos papildomus kaštus ji (ieškovė) negali ir neturi padengti savo sąskaita, kadangi tokius konstrukcinius paskaičiavimus atlieka rangovas, o, kaip nurodė ekspertas, rangovas matomai neatliko jokių stogo konstrukcinių paskaičiavimų prieš pradėdamas rekonstruoti stogą dėl ko ekspertizė dėl stogo konstrukcijų nėra išsami. Ieškovė, įrodžiusi stogo konstrukcijose esančių defektų buvimą, siūlo pašalinti defektus stoge jį perdarant, nes atsižvelgiant į defektų pobūdį, tai gali būti vienintelis būdas pašalinti stogo trūkumus. Tuo tarpu atsakovas nepasiūlė kitų realių būdų kaip ištaisyti šiuos trūkumus. Įvertinusi anksčiau teiktą atsakovo sąmatą, kurioje atsakovas pats įvertino savo atliktų darbų vertę įrengiant stogą, gali spręsti apie galimą stogo iš naujo perdarymo kainą (kitokių paskaičiavimų ieškovė, neturėdama konstruktoriaus-projektuotojo kvalifikacijos, pateikti negali, finansų tam nebeturi). Neįskaitant stogo konstrukcijų paskaičiavimo ir stogo demontavimo darbų bei gegnių dengimo antiseptikais, naujo stogo montavimas gali kainuoti 7 911,66 Eur. Šią sumą apskaičiavo taip: atsakovas savo sudarytoje sąmatoje anksčiau buvo nurodęs, kad jis įvykdė stogo darbus iš viso 9 144 Eur; į šią sumą įėjo: a) Karkaso garažo stogo pakėlimas, sujungimas, garažo stogo gegnių keitimas (450 Eur). b) Stogo papildymas naujomis gegnėmis, garažo stogo gegnių keitimas (1 512 Eur). c) Stogo plėvelės dengimas, grėbestavimas, įskaičiuojant medžiagas (1 260 Eur). d) Skardinės stogo dangos montavimas, įskaičiuojant stogo dangą (2 268 Eur). e) Visi stogo apskardinimo darbai, įskaitant medžiagas (1 764 Eur). f) Stogo pakalimų montavimas įskaitant medžiagas (1 890 Eur). Jei demontavus stogą, naujų Ruukki stogo lakštų nebereikėtų pirkti, iš bendros 9 144 Eur sumos reiktų atimti Rukki stogo skardos kainą 1 232,34 Eur sumai. Ruukki skardos visą galimą kainą nustatė remdamasi eksperto apskaičiuotu stogo plotu, kuris iš viso yra 114,85 kv. m (87,91 kv. m plius 26,94 kv. m), o vienas kv. m Rukki skardos kainuoja 10,73 Eur/kv. m be PVM pagal pateiktą Rukki sąskaitą (pridedama, sąmata taip pat buvo įteikta ekspertui). Atitinkamai Rukki skardos vertė iš viso yra 1 232,34 Eur. Taigi: 9 144,00 Eur – 1 232,34 Eur=7 911,66 Eur. Sunku vertinti, kiek galėtų kainuoti stogo demontavimo/išramstymo darbai, bet ne mažiau kaip 794,75 Eur remiantis ekspertizės lentele Nr. 3, 14 Eil. Nr. (be PVM būtų 656,82 Eur, ekspertizės 25 psl.). Ekspertas nurodė šią minimalią sumą remdamasis pirmine sąmata. Visgi reali kaina gali būti daug didesnė, nes pirminėje sąmatoje statybų inžinierius buvo pastebėjęs mažiau trūkumų, nei ekspertas. Pirminėje sąmatoje nebuvo vertinami viso stogo demontavimo darbai. Iš viso gaunasi 7 911,66 Eur plius 794,75 Eur (už demontavimą, be PVM būtų 656,82 Eur) = 8 706,41 Eur. Be to, papildomai reiktų pirkti hidroizoliaciją ir difuzinę plėvelę, kas galėtų padidinti aukščiau nurodytus paskaičiavimus apie 200 Eur. Galutinė suma būtų 8 906,41 Eur. Todėl mano, kad 8 906,41 Eur suma už stogo defekto taisymą nėra užaukštinta.

Dėl fasado atliktų darbų žalos nustatymo ieškovė papildomai nurodo, jog ekspertas lentelėje Nr. 3 paskaičiavo, kad jei tektų iš naujo perdaryti fasadą, tai kainuotų 5 263,37 Eur, kas susideda iš: a. Fasado armavimas 1 920,78 Eur. b. Fasado ploto dengimas dekoratyviniu tinku 2 883,47 Eur. c. Cokolio armavimas 241,24 Eur. d. Cokolio dekoratyvinio tinko formavimas 217,56 Eur. Ekspertas nustatė, kad „Pažeidimų pobūdis pagal jų atsiradimo priežastį yra keleriopas. Vieni pažeidimai atsiradę nuo mechaninio smūgio, kiti dėl technologinių fasado tinko įrengimo pažeidimų, kuomet tinkas nutrupėjo savaime arba buvo paveiktas sąlyginai nedidelės smūginės jėgos. Atsakant į klausimą pažymėtina, kad cokolis įrengtas ne pagal statybos taisyklių rekomendacijas (kurios nėra privalomos), dėl to jo stipris gali būti mažesnis. Atsižvelgiant į pažeidimų kiekį ir vizualų patikrinimą, tikėtina, kad lengvai pasiekiama fasado dalis neatitinka atsparumo smūgiams kategorijų, nustatytų statybos taisyklėse ir techniniame reglamente, kurie taip pat šiuo atveju nėra privalomi. Lokaliai taisyti pažeistas vietas dėl estetikos ir drėgmės skverbimosi sustabdymo galima, viso fasado plotą iš naujo padengti dekoratyviniu tinku nebūtina. Tačiau tokie taisymai neeliminuos galimo fasado nepakankamo atsparumo smūgiams.“. Nepaisant to, kad ekspertas sprendė, kad dalis nutrupėjimų buvo dėl mechaninių smūgių, ekspertas neatsakė, kuri šalis buvo kalta dėl mechaninių smūgių. Kadangi rangovas net nebuvo pateikęs užsakovei atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymui, mano, kad mechaniniai smūgiai atsirado dėl rangovo veiksmų. Ekspertas nurodė, kad tinkas neatitinka praktikoje priimtinos standartinės kokybės kriterijų, taikomų fasado atsparumui. Nepaisant to, kad eksperto nuomone fasadą perdaryti nebūtina, tačiau nauji nutrupėjimai dėl neatsparumo smūgiams ir prastos kokybės ateityje susidarinės. Tai patvirtina pateiktos naujos fasado nuotraukos, iš kurių matosi, kad fasadas skilo. Ieškovė nurodo, kad tokiu atveju būtų priversta periodiškai kviesti meistrus lokaliai taisyti tinką neribotą kartų skaičių. Turint omenyje, kad tinkas pradėjo atšokti dar 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn. (faktinės aplinkybės konstatuotos rugpjūčio 12 d.), o dėti dekoratyvinį tinką buvo baigta tik 2020 m. liepos mėn., tikėtina, kad fasadas nuolat trupės ir artimiausioje ateityje. Ieškovės teigimu, ji turėjo teisėtus lūkesčius tikėtis bent jau standartinės fasado darbų kokybės. Mano, kad rangovo atliktų darbų kokybė neatitiko įprastai fasado tinkavimo darbams keliamus reikalavimus.

Dėl vartojimo santykio ieškovė nurodo, kad nors ekspertizės akte ir konstatuota, jog eksperto nuomone šiuo atveju atlikta statinio rekonstrukcija, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis reikia nustatyti tikruosius šalių ketinimus, o tikrieji užsakovės ketinimai buvo atklikti paprastą statinio remontą. Be to, atsakovas kaip savo srities specialistas turėjo iš anksto perspėti užsakovę apie tai, kad stogo darbai gali būti kvalifikuoti kaip statinio rekonstrukcija. Atsakovas to nepadarė, nors ieškovė, kaip silpnesnioji šios sutarties šalis, tikėjosi iš rangovo maksimalių pastangų ir atidumo vykdant minėtą sutartį. Atsakovas turėjo elgtis sąžiningai jau derybų stadijoje iki sutarties sudarymo ir paaiškinti užsakovei, kad statinys bus rekonstruojamas. Be to, likusioji dalis darbų – namo fasado apšiltinimas 15 cm polisteroliu, apdaila, dekoratyvinio tinko dėjimas, pakalimų montavimas, palangių montavimas patenka į paprastojo remonto sąvoką, kaip tai yra numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.4 straipsnis. Todėl, ieškovės teigimu, ji sudarė vartojimo rangos sutartį.

Dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų ir kainos didinimo ieškovė pažymi, kad rangovas nepateikė rangos darbų sąmatos, o tik pasiūlė fiksuotą darbų atlikimo kainą. Vartotoja – ieškovė, manydama, kad kaina yra fiksuota ir nebus keičiama ateityje, sutiko su atsakovo pasiūlyta kaina. Vėliau jai pareiškus, kad ji nutraukia sutartį, atsakovas bandė įtikinti, kad ji jam yra skolinga už papildomus darbus, taip nukrypdamas nuo pirminio darbų kainos susitarimo. Atsakovas bandė remtis vartotojo atžvilgiu nesąžiningomis sutarties sąlygomis, numatytomis sutarties 2.3. punkte bei 2.4. punkte, kuris suteikia rangovui teisę vienašališkai didinti sutarties kainą 10 proc., nenumačius jai (ieškovei) galimybės tokiu atveju sutarties atsisakyti. Šios sutarties sąlygos nebuvo aptartos individualiai su ja bei šio fakto ji, kaip vartotoja, neprivalo įrodinėti. Be to, rangovas privalo įspėti užsakovą dėl darbų kainos didinimo, nes tokiu būdu yra paliekama teisė užsakovui atsisakyti sutarties. Todėl sutarties 2.4. punkto formuluotė, numatanti vienašališką sutarties kainos padidinimą neįspėjus laiku užsakovės, prieštarauja CK numatytoms normoms ir teismų praktikai. Ieškovės teigimu, kadangi atsakovas neįspėjo apie sutarties kainos didinimą ir nepaliko jai teisės atsisakyti sutarties, atsakovas neturi teisės reikalauti iš jos didesnių sumų nei kad buvo numatyta sutartimi. Mano, kad sutarties 2.3. ir 2.4. punktų nuostatos yra nesąžiningos, todėl prašo jas pripažinti negaliojančiomis.

Trečiasis asmuo I. D. į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, byla nagrinėtina nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Detalizavo, jog sutinka su 4 440,61 Eur nuostolių atlyginimu, t. y. sutinka su patikslinto ieškinio lentelės 1, 2, 3, 4, 5 punktais. Atsakovas nurodė, kad su ieškove už darbus buvo sutarta konkreti suma, buvo nurodyta, kad kaina gali kisti iki 10 proc., jeigu reikės papildomų darbų. Papildomi darbai buvo tai, jog paaiškėjo, kad reikia tankinti gegnes, šie darbai tiek su ieškove, tiek su jos vyru buvo aptarti. Pažymėjo, kad ieškovė su vyru skaitė sutartį prieš ją pasirašydami, žinojo, jog kaina gali keistis. Atsakovo teigimu, stogo sutvarkymui jo nereikia viso ardyti, trūkumus galima ištaisyti įpurškiama hidroizoliacija. Tam pakaktų paramstyti atramas, kurių nuoma kainuotų apie 20 Eur. Nurodė, kad ieškovės prašoma darbų trūkumu kaina yra neadekvati.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. C. (ieškovės sutuoktinis) nurodė, kad atsakovas prieš pasirašant sutartį buvo atvykęs apžiūrėti objekto, susitarė dėl sutarties, aptarė fiksuotą kainą. Atsakovui buvo sumokėta 16 000 Eur, bet jis neatsiskaitinėjo su darbuotojais, buvo abejonių, kad darbai bus nepabaigti. Vėliau pasimatė darbų trūkumai, todėl nebenorėjo su atsakovu tęsti sutarties ir nebesitikėjo, kad atsakovas darbus atliks laiku. Ar buvo tartis dėl papildomų darbų, tokių kaip gegnių tankinimas, nepamena.