Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei I. M. dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės I. M. priešieškinį ieškovui M. V. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinius skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl apelianto prašymų

13. Kadangi apelianto prašyme nurodytas periodas, kada jis prašo leisti bendrauti su dukra (nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki gegužės 20 d.) yra praėjęs ir toks prašymas nebėra aktualus, teisėjų kolegija šio apelianto prašymo netenkina.

14. Taip pat 2024 m. gegužės 13 d. gautas apelianto prašymas, kuriame jis prašo nepalikti vaiko mamai ir nurodė, kad atostogų metu nori praleisti su vaiku vieną savaitę. Teisėjų kolegija dėl minėtų prašymų atskirai nesprendžia, kadangi dėl vaiko gyvenamosios vietos ir apelianto prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos bus sprendžiama pasisakant dėl apelianto apeliacinio skundo, kuriuo jis ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame teismas sprendė dėl reikalavimų, susijusių su minėtais apelianto prašymais.

15. Be to, 2024 m. gegužės 9 d. prašymu ir 2024 m. gegužės 13 d. prašymu apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

17. Apeliantas prašymuose nenurodė jokių argumentų pagrindžiančių būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28–29 punktai).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantas nepagrindė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, egzistavimo. Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžių metu aiškiai suformulavo savo pozicijas byloje sprendžiamais klausimais, nurodė, kokiomis teisės normomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos, taip pat dėl šalių reikalavimų išvadą pateikė ir teismo posėdžio metu pasisakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių duomenų pakanka tam, jog būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar šiuo sprendimu byla dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų buvo išspręsta teisingai. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sukurtų būtinumą bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodiniame procese, todėl netenkina šiuo klausimu pareikšto apelianto prašymo.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

20. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuota kambaryje stovinti vaikiška lova ir staliukas. Taip pat apeliantas kartu su 2024 m. gegužės 13 d. prašymu pateikė 2022 m. balandžio 24 d. išduotą gydytojo įrašą apie apeliantui atliktą apžiūrą 2022 m. sausio 9 d. ir taikytą gydymą. Apeliantas nurodė, kad vaikišką lovą dukrai įsigijo iki teismui priimant skundžiamą sprendimą. Teismui pateikia kambario nuotraukas, iš kurių matyti kaip lovelė atrodo, kurioje kambario vietoje pastatyta.

21. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2022 m. sausio 18 d. buto dovanojimo bei uzufrukto nustatymo sutartį, kurioje nurodyta, kad dovanotojas S. V. dovanoja M. V. butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties šalys sutarė, kad uzufruktoriui S. V. ir suteikiama teisė naudotis šiuo butu pagal paskirtį.

22. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

24. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju apelianto pateiktas naujas įrodymas – 2022 m. balandžio 24 d. išduotas gydytojo įrašas neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo, kadangi šis gydytojo įrašas nėra naujas, yra atliktas prieš daugiau nei du metus ir neapibūdina apelianto sveikatos būsenos buvusios sprendimo priėmimo metu, be to apeliantas turėjo galimybę šį įrodymą pateikti teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateiktą 2022 m. balandžio 24 d. išduotą gydytojo įrašą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

26. Tačiau sprendžiant dėl kito apelianto pateikto naujo įrodymo – nuotraukos, kurioje užfiksuota kambaryje stovinti vaikiška lova ir staliukas, ir atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto naujo įrodymo priėmimo pažymėtina, kad šalys turėjo galimybę pateikti šiuos naujus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas juos būtų atsisakęs priimti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateiktas naujas įrodymas apie jo gyvenamojoje patalpoje pastatytą vaikišką lovą turi reikšmės sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, o atsakovės pateikta buto dovanojimo bei uzufrukto nustatymo sutartis yra abiem šalims žinoma ir taip pat yra reikšminga sprendžiant dėl skundo pagrįstumo, įvertinus tai, kad šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su vaiko interesais (gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymu), priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, o teismas tokio pobūdžio byloje turi pareigą būti aktyvus ir iniciatyvus dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo (CPK 376 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas priima apelianto kartus su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą – nuotrauką, kurioje užfiksuota kambaryje stovinti vaikiška lova ir staliukas, ir atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą 2022 m. sausio 18 d. buto dovanojimo bei uzufrukto nustatymo sutartį. Šiuos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. V. ir atsakovė I. M. turi nepilnametę dukrą A. V., gimusią (duomenys neskelbtini)

28. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3590-797/2022 šalių nepilnametės dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jos mama I. M., priteistas išlaikymas dukrai iš jos tėvo M. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur, nustatyta vaiko tėvo M. V. bendravimo su dukra tvarka:

1. Tėvas, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, bendrauja su ja tokia tvarka:

2. Kiekvienos neporinės savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 11:00 val. iki sekmadienio 16:00 val. (išskyrus Motinos dienos savaitgalį, šio savaitgalio tėvo bendravimas su dukra perkeliamas į kitą savaitgalį);

3. Kiekvienos savaitės trečiadienį - nuo 17:00 val. iki 19:00 val.;

4. Per Šv. Velykų šventes bendrauja taip: poriniais metais Šv. Velykų sekmadienį nuo 11:00 val. iki 17:00 val., neporiniais metais Šv. Velykų pirmadienį nuo 11:00 val. iki 16:00 val.;

5. Per Šv. Kalėdų šventes bendrauja taip: poriniais metais nuo gruodžio 26 d. 11:00 val. iki 16:00 val.; neporiniais metais nuo gruodžio 25 d. 11:00 val. iki 17:00 val.;

6. Per vasaros atostogas - 1 savaitę. Šalys įsipareigoja iki kiekvienų metų gegužės 1 d. viena kitą informuoti apie savo suplanuotą atostogų su dukra laiką.

7. Nuotolinio ryšio priemonėmis tėvas bendrauja kiekvieną antradienį, ketvirtadienį nuo 18:00 iki 19:00 val. Bendravimas neturi prieštarauti dukros dienos režimui ir sveikatos būklei. I. M. įsipareigoja užtikrinti M. V. galimybę bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis;

8. Jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių, jo bendravimas su dukra kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią laikotarpį (savaitgalį ar darbo dienas, priklausomai nuo aplinkybių). Ši taisyklė netaikoma, jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl jo ligos.

9. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto tėvo bendravimo su dukra informuoti viena kitą apie aplinkybes, dėl kurių tėvo bendravimas su dukra pagal šį susitarimą yra negalimas. Kai tokios aplinkybės paaiškėja vėliau, šalys privalo nedelsiant informuoti viena kitą.

10. Tėvas prieš 24 val. iki kiekvieno susitikimo su dukra privalo motinai SMS žinute pranešti, įvyks susitikimas ar ne.

11. Transporto išlaidos, vykstant paimti vaiką ar jį parvežant, paskirstomos lygiomis dalimis.

12. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia. Ieškovė, įvertinusi, kad dukrai gali būti nesaugu su jos tėvu, turi teisę, siekiant užtikrinti nepilnametės dukters interesus, nevykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, bet visais atvejais šia teise neturi piktnaudžiauti.

29. Ieškovas gyvena jam nuosavybės teise pagal 2022 m. sausio 18 d. buto dovanojimo bei uzufrukto nustatymo sutartį priklausančiame 19.90 kv. m. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą dovanojimo sutartį minėtame bute kartu su ieškovu gyvena uzufruktorius ieškovo dėdė S. V.

30. Iš byloje esančios UAB „Šiaulių psichikos sveikatos centras“ 2023 m. gruodžio 13 d. rašto nustatyta, kad ieškovas UAB „Šiaulių psichikos sveikatos centras“ lankėsi du kartus – 2022 m. gegužė 26 d. ir 2022 m. gegužės 27 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini), nuolatinis gydymas netaikomas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra didelė rizika, kad ieškovas nesugebės tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra. Apelianto manymu, jo namuose gyventi yra saugu, yra pakankamai erdvės vaikui žaisti, vaikui yra pastatyta lovytė, kur vaikas turės visas sąlygas miegoti. Išvalė ir išvėdino namus, todėl pasikeitė gyvenimo sąlygos. Apeliantas teigia, kad vaikui nesaugu gyventi su motina, nes jos vyresnysis sūnus elgiasi nenuspėjimai, be to, atsakovė vaiką nuodija, kartais ant vaiko kūno ieškovas mato kraujosruvų.

32. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

33. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

34. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

35. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

36. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

37. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametė dukra yra ketverių metų ir dėl tokio amžiaus vaikas dar nesugeba suformuoti savo nuomonės, todėl vaikas nebuvo išklausytas nei Vaiko teisių skyriaus specialistų, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

39. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantas nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo būtinybę grindė nepagrįstais argumentais, tik savo įsitikinimu, kad atsakovė nuodija dukrą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas prašė teismo skirti vaikui ekspertizę, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje jokių medicininių dokumentų ar kitų duomenų, kurie sudarytų bent mažiausią tikimybę, kad vaiko atžvilgiu kokius nors negatyvius veiksmus atliktų atsakovė ir nesant, jokių duomenų apie vaiko galimą apnuodijimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2023 m. gruodžio 11 d. protokoline nutartimi netenkino apelianto prašymo dėl nepilnamečiui vaikui medicininės ekspertizės skyrimo. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat prašė skirti vaikui medicininę ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka taip pat nenustatyta pagrindų skirti ekspertizę.

40. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytų duomenų nustatyta, kad apeliantas M. V. kartu su dėde S. V. gyvena dviejų kambarių bendrabučio tipo bute. Viename kambaryje gyvena M. V. dėdė S. V., kuris kambaryje laiko vilkšunį. Kitame kambaryje gyvena M. V., jo kambaryje yra įrengta bendro naudojimo virtuvė. Gyvenamoji aplinka netvarkinga, S. V. kambarys sausakimšai pristatytas įvairiausių baldų, palikta tik nedidelė erdvė praėjimui. M. V. kambarys netvarkingas, daiktai sukrauti ant baldų ir kitų kietų paviršių, namų apyvokos daiktai sudėti kartu su maisto produktais. Kambaryje tvyro aštrus prakaito, maisto likučių, šuns kvapas, kambarys nevėdintas. Bendro naudojimo koridorius prie buto stipriai prirūkytas, jaučiamas itin stiprus tabako kvapas. Visų buto durų viršuje, prie staktų, įrengti skląsčiai. Dėl šios priežasties vaikui, be suaugusiojo pagalbos savarankiškai patekti į vonią ar tualetą nėra galimybės, kadangi skląstį pasiekti ir atidaryti gali tik suaugęs žmogus.

41. Vaikas apelianto gyvenamojoje vietoje neturi asmeninės erdvės, nėra normalių sąlygų vaiko poilsiui, svečiuojantis pas tėvą mergaitei tenka miegoti su juo vienoje lovoje, namuose tvyro aštrus prakaito, gendančio maisto ir šuns kvapas, bendro naudojimo koridorius prirūkytas. Kartu su apeliantu bute gyvena neįgalumą turintis ieškovo dėdė, kurio diagnozė galimai susijusi su galvos trauma ar psichine negalia. Vaiko teisių skyriaus specialistams bendraujant su apeliantu, sukėlė abejonių pastarojo psichinės sveikatos būklė. Atsakovė I. M. su dukra gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių ir virtuvės bute, kurio plotas apie 75 kv. m. A. turi atskirą kambarį, kuriame yra vaikui reikalingi baldai, žaislai, priemonės. Vaikas turi labai geras sąlygas ugdymui ir poilsiui, šalia namų yra vaiko lankomas lopšelis-darželis.

42. Apeliantas skunde sutinka, kad dukrai yra geros sąlygos gyventi kartu su mama, tačiau nurodo, kad vaikui gyventi pas mamą yra nesaugu dėl atsakovės vyresnio sūnaus nenuspėjamo elgesio su apelianto dukra. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintu apelianto nurodytas aplinkybę, jog atsakovės vyresnis sūnus kaip nors negatyviai elgtųsi šalių dukters atžvilgiu. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad jos vyresnis sūnus negyvena kartu su ja, gyvena atskirai su savo drauge ir vaiku, be to jis dirba užsienyje ir retai grįžta į namus.

43. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytoms abejonėms dėl apelianto psichinės sveikatos, išsireikalavo medicininius duomenis apie apeliantą, iš kurių matyti, kad apeliantui yra nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), nuolatinis gydymas netaikoma. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro 2024 m. sausio 25 d. rašto, apelianto paaiškinimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad apeliantas neigia jam nustatytą diagnozę. Taip pat tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, tiek minėtame (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro rašte yra nurodyta, jog iš apelianto elgesio matyti, kad jam reikalinga gydytojų specialistų pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių naujų duomenų apie savo psichinę sveikatą, kurie patvirtintų, jog apeliantui nėra reikalingas gydymas. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teisme išvada, kad dėl apeliantui diagnozuotos psichikos ligos, dėl to, jog jis vengia gydytis, gali turėti neigiamos įtakos mažametės emociniam saugumui ir yra didelė rizika, kad apeliantas nesugebės tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra.

44. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu ieškovo namuose nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos gyventi su vaiku, priešingai nei atsakovės namuose. Byloje nustatyta, kad apeliantas gyvena dviejų kambarių bendrabučio tipo bute, kur jam priklauso vienas kambarys, kuriame įrengta viryklė. Ieškovui priklausantis kambarys Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų apsilankymo metu buvo netvarkingas, jame daiktai sukrauti ant baldų ir kitų kietų paviršių, namų apyvokos daiktai sudėti kartu su maisto produktais, kambaryje tvyrojo aštrus prakaito, maisto likučių, šuns kvapas, kambaryje neįrengta vaiko erdvė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė nuotrauką, iš kurios matyti, jog kambaryje pastatė vaikišką lovytę. Byloje nenustatyta ir nėra jokių objektyvių įrodymų, išskyrus paties apelianto įsitikinimus, kad vaiko gyvenamoji aplinka kartu su mama mergaitei tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

45. Kaip jau minėta, byloje nustatyta ir pats apeliantas skunde sutinka, kad mažametei dukrai gyvenantis su mama yra saugu, vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra visi vaikui reikalingi baldai, žaislai, priemonės, vaikas turi labai geras sąlygas ugdymui ir poilsiui, šalia namų yra vaiko lankomas lopšelis – darželis, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto argumentus dėl galimų vaiko teisių ir interesų pažeidimų šalių dukrai gyvenant kartu su atsakove, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo keisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu nustatytą nepilnametės A. V. gyvenamąją vietą, nes vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su apeliantu neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų.

46. Apelianto nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai daryti priešingos išvados, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje pakeisti nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

47. Netenkinus šio (pagrindinio) ieškovo ieškinio reikalavimo, nebuvo pagrindo patenkinti ir išvestinių reikalavimų – dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo, taip pat dėl motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

48. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeista bendravimo tvarka savaitgaliais, nustatant, kad ieškovas bendraus tik šeštadieniais nuo 11 val. iki 16 val., nepaliekant bendravimo sekmadieniais, t. y. nepaliekant apeliantui galimybės bendrauti su nepilnametei dukra nepertraukiamai kelias dienas iš eilės, dukrai nakvojant pas apeliantą namuose.

49. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

50. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

51. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

52. Nagrinėjamoje byloje Vaiko teisių skyrius pateiktoje išvadoje nurodyta, kad nerimą kelia teismo sprendimu nustatyta A. V. bendravimo tvarka su ieškovu, pasiimant vaiką į savo gyvenamąją vietą savaitgaliui, kadangi ieškovas visiškai neturi buitinių sąlygų užtikrinančių vaiko poreikius. Vaikas ieškovo gyvenamojoje vietoje neturi asmeninės erdvės, nėra normalių sąlygų vaiko poilsiui, svečiuojantis pas tėvą mergaitei tenka miegoti su juo vienoje lovoje, namuose tvyro aštrus prakaito, gendančio maisto ir šuns kvapas, bendro naudojimo koridorius prirūkytas. Kartu su apeliantu bute gyvena neįgalumą turintis ieškovo dėdė, kurio diagnozė galimai susijusi su galvos trauma ar psichine negalia.

53. Tai gi, byloje iš 2023 m. gruodžio 11 d. šeimos aplinkos tyrimo akto, Vaiko teisių skyriaus išvados, (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro 2024 m. sausio 25 d. rašto, atsakovės paaiškinimų nustatyta ir šių aplinkybių jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė apeliantas, kad nepilnametei šalių dukrai apelianto namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos būti nepertraukiamai kelias dienas, t. y. su nakvyne būti pas tėvą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats apeliantas pripažino, kad kartu su juo gyvenantis dėdė S. V. yra konfliktiškas, tempia į namus įvairius daiktus, su juo konfliktuoja dėl naudojamos viryklės, kuri yra įrengta apelianto kambaryje, taip pat neneigė, jog pas apeliantą lankosi pašaliniai asmenys.

54. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, nesiremia apelianto argumentu nurodytu apeliaciniame skunde, jog jis ketina iškraustyti dėdę iš namų. Pažymėtina, kad kaip matyti iš 2022 m. sausio 18 d. buto dovanojimo bei uzufrukto nustatymo sutarties, apelianto dėdė bute gyvena kaip uzufruktorius, todėl jo iškeldinimas iš apeliantui priklausančio buto būtų apsunkintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vien vaikiškos lovytės pastatymas apeliantui priklausančiame kambaryje, nedaro vaikui buvimo sąlygų saugesnėmis, kai išlieka kiti negatyvus aplinkoje veiksniai, t. y. paties apelianto vengimas gydytis, netvarkinga aplinka, mažamečio vaiko migdymas vienoje lovoje su nepažįstamu asmeniu ar šunimi, durų skląsčiai įrengti aukštai ir esant reikalui ar iškilus pavojui vaikas niekaip negalėtų išeiti iš kambario. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintu, jog apeliantas geba teisingai įvertinti vaiko poreikius ir turi galimybę užtikrinti saugų mažamečio vaiko nepertraukiamą kelių dienų buvimą savo namuose.

55. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Vaiko teisių skyriaus išvadoje išdėstytos abejonės dėl ankstesniu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su mažamete dukra yra susijusios būtent su vaiko interesais, o ne dėl to, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius vengtų prisiimti atsakomybę apeliantui toliau bendraujant su dukra pagal ankstesniu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.

56. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

57. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus, jo amžių (4 metai), Vaiko teisių apsaugos skyriaus atliktame šalių gyvenimo sąlygų tyrime konstatuotas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju yra pateisinamas minimalios bendravimo vaiko su tėvu tvarkos nustatymas, t. y. iš ankstesniu teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, eliminuojant mažamečio vaiko ir apelianto nepertraukiamą bendravimą kelias dienas iš eilės – bendravimą su nakvyne.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pakeista bendravimo tvarka leis apeliantui bendrauti su dukra tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais ir švenčių dienomis, bus užtikrintas mažamečio vaiko saugumas, nepažeista vaiko teisė bendrauti su kartus negyvenančiu tėčiu ir bus užtikrintas vaiko ir tėvo ryšys, kurio kokybė priklauso ir nuo paties apelianto pastangų bei teisingų vaiko poreikių suvokimu.

59. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą spręsdamas dėl nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos pakeitimo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

62. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad abi šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius 2024 m. kovo 21 d. ir 2024 m. balandžio 9 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, netenkinus ieškovo apeliacinio skundo valstybei bylinėjimosi išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.