Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei I. M. dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės I. M. priešieškinį ieškovui M. V. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3590-797/2022 dalį;

nepilnametės dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su juo, vaiko tėvu;

priteisti iš atsakovės I. M. išlaikymą nepilnametei dukrai A. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

jį paskirti dukrai mokamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;

nustatyti tokią mamos I. M. bendravimo su nepilnamete dukra A. V. tvarką:

Mama, paimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindama ją į gyvenamąją vietą, bendrauja su ja tokia tvarka:

1) kiekvienos neporinės savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 11 val. iki sekmadienio 16 val. (išskyrus Tėvo dienos savaitgalį, šio savaitgalio tėvo bendravimas su dukra perkeliamas į kitą savaitgalį);

2) kiekvienos savaitės trečiadienį - nuo 17 val. iki 19 val.;

3) per Šv. Velykų šventes bendrauja taip: poriniais metais Šv. Velykų sekmadienį nuo 11 val. iki 17 val., neporiniais metais Šv. Velykų pirmadienį nuo 11 val. iki 16 val.;

4) per Šv. Kalėdų šventes bendrauja taip: poriniais metais nuo gruodžio 26 d. 11 val. iki 16 val.; neporiniais metais nuo gruodžio 25 d. 11 val. iki 17 val.;

5) per vasaros atostogas - 1 savaitę. Šalys įsipareigoja iki kiekvienų metų gegužės 1 d. viena kitą informuoti apie savo suplanuotą atostogų su dukra laiką;

6) nuotolinio ryšio priemonėmis mama bendrauja kiekvieną antradienį, ketvirtadienį nuo 18 iki 19 val. Bendravimas neturi prieštarauti dukros dienos režimui ir sveikatos būklei. M. V. įsipareigoja užtikrinti I. M. galimybę bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis;

7) jei mama negalės bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių, jos bendravimas su dukra kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią laikotarpį (savaitgalį ar darbo dienas, priklausomai nuo aplinkybių). Ši taisyklė netaikoma, jei mama negalės bendrauti su dukra dėl jo ligos;

8) šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto mamos bendravimo su dukra informuoti viena kitą apie aplinkybes, dėl kurių mamos bendravimas su dukra pagal šį susitarimą yra negalimas. Kai tokios aplinkybės paaiškėja vėliau, šalys privalo nedelsiant informuoti viena kitą;

9) mama prieš 24 val. iki kiekvieno susitikimo su dukra privalo tėvui SMS žinute pranešti, įvyks susitikimas ar ne;

10) transporto išlaidos, vykstant paimti vaiką ar jį parvežant, paskirstomos lygiomis dalimis.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti tokią ieškovo bendravimo su dukra A. V.: tėvas, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, bendrauja su ja tokia tvarka:

- kiekvienos neporinės savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 11 val. iki šeštadienio 16 val., (išskyrus Motinos dienos savaitgalį, šio savaitgalio tėvo bendravimas su dukra perkeliamas į kitą savaitgalį);

- kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val.;

- per Šv. Velykų šventes bendrauja taip: poriniais metais Šv. Velykų sekmadienį nuo 11 val. iki 17 val., neporiniais metais Šv. Velykų pirmadienį nuo 11 val. iki 16 val.;

- per Šv. Kalėdų šventes bendrauja taip: poriniais metais nuo gruodžio 26 d. 11 val. iki 16 val., neporiniais metais nuo gruodžio 25 d. 11 val. iki 17 val.;

- nuotolinio ryšio priemonėmis tėvas bendrauja kiekvieną antradienį, ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19 val. Bendravimas neturi prieštarauti dukros dienos rėžimui ir sveikatos būklei. I. M. įsipareigoja užtikrinti M. V. galimybę bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis;

- jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių, jo bendravimas su dukra kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią laikotarpį (savaitgalį ar darbo dienas, priklausomai nuo aplinkybių). Ši taisyklė netaikoma, jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl jo ligos;

- šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto tėvo bendravimo su dukra informuoti viena kitą apie aplinkybes, dėl kurių tėvo bendravimas su dukra pagal šį susitarimą yra negalimas. Kai tokios aplinkybės paaiškėja vėliau, šalys privalo nedelsiant informuoti viena kitą;

- tėvas prieš 24 val. iki kiekvieno susitikimo su dukra privalo motinai SMS žinute pranešti, įvyks susitikimas ar ne;

- transporto išlaidos, vykstant paimti vaiką ar jį parvežant, paskirstomos lygiomis dalimis;

- abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia. Ieškovė. įvertinusi, kad dukrai gali būti nesaugu su jos tėvu, turi teisę, siekiant užtikrinti nepilnametės dukters interesus, nevykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, bet visais atvejais šia teise neturi piktnaudžiauti.

Ieškovas paaiškino, kad jam dukra labai brangi, jis pergyvena dėl jos sveikatos. Kai dukra atvyksta pas jį, jis mato nuolatos pavargusią dukrą, ji skundžiasi įvairiais skausmais, ne kartą skundėsi pilvo skausmais, ji labai prakaituoja, kartą matė jos veide kraujosruvą, išbėrimus ant dukros veiduko. Visa tai jam kelia nerimą, įtaria, kad mama dukrą nuodija, kaip anksčiau nuodijo jį. Jis kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo atlikti kraujo tyrimai vaikui, tačiau gydytojai jam pasakė, kad kraujo tyrimai geri, jokių negalavimų nenustatė. Jis nepasitiki gydytojais, todėl norėjo, kad teismas paskirtų medicininę ekspertizę ir jo dukra visapusiškai būtų ištirta. Kadangi teismas tokios ekspertizės nepaskyrė, todėl įrodymų apie dukros negalavimus, netinkamą jos motinos rūpinimąsi dukra ar net kenkimą dukrai, jis pateikti negali. Kadangi jam dukra labai brangi, jis nori pakeisti teismo sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą, nori, kad dukra gyventų su juo, jis galėtų rūpintis dukra, kad ji augtų sveika. Jam nuosavybės teise priklauso pusė buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jis gyvena vienas atskirame kambaryje, jo dėdė S. V. – kitame kambaryje, bendrai naudojasi koridoriumi, vonia, tualetu. Jo kambarys didelis, apie 18 m², jame yra ir viryklė, atskiros virtuvės bute nėra. S. V. yra keisto būdo, į namus tempia įvairius padėvėtus daiktus, rakandus, dėl ko jie susipyksta. S. V. laiko šunį, kuris ateina ir į jo kambarį. Konfliktas kilo ir dėl to, kad jis neįsileido S. V. į savo kambarį, kur įrengta viryklė. S. V. neturėjo, kur pasigaminti maisto, dėl to kvietė policijos pareigūnus. Kai pas jį būna dukra, jis su dukra miega vienoje lovoje, nes taip nori dukra. Ji visada prie jo prisispaudžia, prašo, kad jis jos nepaliktų. Jo įsitikinimu, šiuo metu dukrai atskira lovytė nereikalinga, todėl jis ir nevykdo socialinės darbuotojos nurodymo įsigyti atskirą lovą dukrai. Kai reikės, jis tai padarys. Jo kambarys tvarkingas, jokio negero kvapo jame nėra, jame yra visi reikalingai baldai. Be to, jis galėtų ir išsinuomoti didesnį, geresnį būstą, jei dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Kadangi dukra šiuo metu ne su juo gyvena, tokios būtinybės jam nėra. Jis jokia psichikos liga neserga, jam joks gydymas nereikalingas, jis su gydytojų išvadomis nesutinka, jis yra sveikas ir darbingas, turi nuolatinį darbą. Jis įsitikinęs, kad dukrai geriau gyventi su juo, nes dukra jį labai myli ir jis labai myli ją, nori, kad dukra gyventų su juo. Jis negali pateikti jokių įrodymų, kad atsakovė, vaiko mama, netinkamai rūpinasi dukra. Apie tai, kad yra priimta teismo nutartis, kuria pakeista jo bendravimo su dukra tvarka, jam informavo atsakovė, tačiau jis vis tiek labai norėjo pabūti su dukra, parsivežti ją į savo namus, todėl, kai jiems būnant „Akropolyje“, jis pareikalavo, kad atsakovė atiduotų vaikui striukę, o atsakovė pasakė, kad be jos, kaip numatyta teismo nutartyje, dukra niekur nevažiuos, jis supyko, kilo konfliktas, atsakovė iškvietė policiją. Prieš tai, tą pačią dieną jis kvietė policiją, nes atsakovė neleido dukros vienos važiuoti pas jį. Jis įsitikinęs, kad dukrai geriau gyventi su juo, todėl ir pareiškė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Mamos bendravimo tvarką prašo nustatyti tokią, kokia jam buvo nustatyta teismo sprendimu, išlaikymą priteisti tokio dydžio, koks buvo priteistas iš jo.

Atsakovė paaiškino, kad ji nedraudė dukrai bendrauti su tėčiu, matė, kad tėvas dukrą myli, dukra taip pat noriai susitikdavo su tėčiu, važiuodavo pas jį į namus. Po teismo sprendimo jos ir ieškovo santykiai buvo normalūs, jie gražiai bendraudavo, ji lankėsi jo namuose, jis buvo atvykęs ir į jos namus, tačiau po kurio laiko ryškėjo jo neadekvatus elgesys, keistos kalbos. Ieškovas ėmė siūlyti gyventi kartu, jai atsisakius, jis pyko, kaltino ją nebūtais dalykais, kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Ji laikėsi teismo nustatytos tėvo bendravimo su dukra tvarkos, nors kai kurie dukros pasakojimai jai kėlė nerimą. Dukra yra pasakojusi, kad jai būnant pas tėtį, svečiavosi teta, kuri gėrė alų, o S. ir tėtis – kavą, po to visi trys – ji, tėtis ir teta miegojo vienoje lovoje. Dukra pasakojo, kad teta mušėsi koridoriuje su kažkokiu vyru, ji tuo metu verkusi ir prašiusi tėčio eiti namo. Paklausta, ką veikia su tėčiu, pasakojo, kad žaidžia tėčio mobiliuoju telefonu, ištrynė tėčio žaidimą, už ką tėtis ją barė, ji slėpėsi pas S. ir jo šunį T., tėtis ją mušė per užpakalį. Ji niekada nėra pastebėjusi dukros mieguistumo, apetito stokos, priešingai, dukra judri, guvi, gerai valgo. Jokių sveikatos sutrikimų mergaitei nėra nustatyta. Dukra lanko darželį, darželio auklėtojos niekada nėra pastebėjusios Auksės elgsenos, kuri keltų susirūpinimo. Mergaitės veide mėlynė buvo nuo susitrenkimo jai šokinėjant iš lovytės ant lovos. Jos įsitikinimu, mažametei dukrai gyventi su tėvu yra nesaugu, jo namuose nėra sąlygų vaikui gyventi. Kadangi ieškovas nesirūpina savo psichine sveikata, nesigydo, todėl kol dukra yra tokio amžiaus, kad pati savarankiškai negali pastebėti kylančių jai grėsmių, ji prašo nustatyti tokią bendravimo su tėčiu tvarką, kad dukra su tėčiu būtų tik dienomis, neleidžiant dukrai pasilikti tėčio namuose per naktį. Kai dukra bus vyresnė, mokės naudotis mobiliojo ryšio telefonu, galės bet kada jai paskambinti, ji sutiks, kad dukra svečiuotųsi pas tėtį jo namuose viena ir kelias dienas iš eilės.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad gavus teismo įpareigojimą, skyriaus specialistai lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog M. V. kartu su dėde S. V. gyvena dviejų kambarių bendrabučio tipo bute. Gyvenamas plotas yra apie 30 kv.m. Viename kambaryje gyvena M. V. dėdė S. V., kuris kambaryje laiko vilkšunį. Kitame kambaryje gyvena M. V., jo kambaryje yra įrengta bendro naudojimo virtuvė. Gyvenamoji aplinka netvarkinga, S. V. kambarys sausakimšai pristatytas įvairiausių baldų, palikta tik nedidelė erdvė praėjimui. M. V. kambarys netvarkingas, daiktai sukrauti ant baldų ir kitų kietų paviršių, namų apyvokos daiktai sudėti kartu su maisto produktais. Kambaryje tvyro aštrus prakaito, maisto likučių, šuns kvapas, kambarys nevėdintas. Bendro naudojimo koridorius prie buto stipriai prirūkytas, jaučiamas itin stiprus tabako kvapas. Skyriaus specialistui pasiteiravus dėl namuose tvyrančio blogo kvapo ir kambario vėdinimo, M. V. nedvejodamas nurodė, jog kambarį ir valė, ir vėdino daugybę kartų, tačiau kvapą skleidžia sugyventinės pripilti nuodai, netgi parodė vietą, kur jie neva buvo išpilti. Pasiteiravus ieškovo, kur pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, jam parsivežus dukrą savaitgaliui, ji miega, tėvas paaiškino jog jis su dukra miega vienoje lovoje. Pasiteiravus M. V. apie tai, ar jam esant su dukra pas jį lankėsi draugė bei liko nakvoti, pastarasis nurodė, jog draugė atėjusi buvo, jis yra vienišas, todėl pas jį draugės lankytis gali. Pasiteiravus M. V., kur jis apgyvendintų dukrą, jei teismas nustatytų A. V. gyvenamąją vietą kartu su juo, M. V. vizualiai parodė, kur jis savo kambaryje atitvertų vaikui kambarį ir pastatytų lovą. Parodytas plotas kampe, prie lango, sudaro apie 2-2,5 kv.m ploto. Pasiteiravus, ar jo manymu vaikui tiek erdvės užtenka, M. V. tvirtai pareiškė, jog vaikui tiek erdvės tikrai pakanka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog visų buto durų viršuje, prie staktų, įrengti skląsčiai. Dėl šios priežasties vaikui, be suaugusiojo pagalbos savarankiškai patekti į vonią ar tualetą nėra galimybės, kadangi skląstį pasiekti ir atidaryti gali tik suaugęs žmogus. Pasiteiravus M. V., ar jis yra lankęsis psichikos sveikatos centre, ar gydęsis dėl psichikos sutrikimo, nurodė, jog nagrinėjant civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, teismo nurodymu jis lankėsi pas psichiatrus, kurie jam nustatė asmenybės sutrikimą, tačiau jis su tokia išvada nesutiko, daugiau pas gydytojus nesilankė ir jokių vaistų nevartojo, nes mano, jog yra visiškai sveikas. Ieškovas nurodė, jog gretimame kambaryje gyvenantis jo dėdė S. turi neįgalumą, bet jis yra visiškai normalus. Pasiteiravus M. V., kokia jo manymu yra galima šios civilinės bylos baigtis, pastarasis tvirtai pareiškė, jog „vaiko maniakams nužudyti neatiduosiu, I. anksčiau ar vėliau už nuodijimus bus pasodinta, o jis pats su dukra A. išvyks gyventi j užsienį“.

Skyriaus specialistas lankėsi ir atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė su dukra gyvena I. M. nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių ir virtuvės bute, kurio plotas apie 75 kv.m, A. V. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi vaikui reikalingi baldai, žaislai, priemonės. Vaikas turi labai geras sąlygas ugdymui ir poilsiui, šalia namų yra vaiko lankomas lopšelis - darželis. Mergaitė lanko logopedo užsiėmimus, mama veda ją pas psichologą, nes mano, jog nutrūkus santykiams su ieškovu, tėvas nuteikinėja vaiką prieš ją, mano, kad vaikui bus lengviau išgyventi tėvų skyrybas. Vaiko nuomonė išklausyta nebuvo, kadangi dėl mažo amžiaus vaikas dar nesugeba suformuluoti savo nuomonės ir pažiūrų.

Skyrius teikia išvadą, jog šiuo metu ieškovas visiškai neturi sąlygų ne tik kad dukros nuolatiniam gyvenimui su tėvu, tačiau nerimą kelia ir teismo sprendimu nustatyta A. V. bendravimo tvarka su ieškovu, pasiimant vaiką į savo gyvenamąją vietą savaitgaliui, kadangi ieškovas visiškai neturi buitinių sąlygų, užtikrinančių vaiko poreikius. Vaikas ieškovo gyvenamojoje vietoje neturi asmeninės erdvės, nėra normalių sąlygų vaiko poilsiui, svečiuojantis pas tėvą mergaitei tenka miegoti su juo vienoje lovoje, namuose tvyro aštrus prakaito, gendančio maisto ir šuns kvapas, bendro naudojimo koridorius prirūkytas. Pats ieškovas neneigia, jog jo namuose lankosi pašaliniai asmenys. Kartu su ieškovu bute gyvena neįgalumą turintis ieškovo dėdė, kurio diagnozė galimai susijusi su galvos trauma ar psichine negalia. Bendraujant su ieškovu, pastarojo psichinės sveikatos būklė taip pat sukėlė pagrįstų abejonių. Skyriaus nuomone, esama padėtis ir dabartinės ieškovo gyvenimo sąlygos gali neigiamai įtakoti A. V. auklėjimą ir ugdymą.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, jog vaiko teisių apsaugos institucija nesutinka, kad būtų patenkintas ieškovo ieškinys ir mažametės šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu, palaiko priešieškinį, siekiant apsaugoti mažametį vaiką, tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikas neprarastų ryšio su tėčiu, bendrautų, tačiau nebūtų tėvo namuose ilgesnį laiką, su nakvyne savaitgaliais ir atostogų metu.

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3590-797/2022 šalių nepilnametės dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jos mama I. M., priteistas išlaikymas dukrai iš jos tėvo M. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur, nustatyta vaiko tėvo M. V. bendravimo su dukra tvarka:

1. Tėvas, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, bendrauja su ja tokia tvarka:

2. Kiekvienos neporinės savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 11:00 val. iki sekmadienio 16:00 val. (išskyrus Motinos dienos savaitgalį, šio savaitgalio tėvo bendravimas su dukra perkeliamas į kitą savaitgalį);

3. Kiekvienos savaitės trečiadienį - nuo 17:00 val. iki 19:00 val.;

4. Per Šv. Velykų šventes bendrauja taip: poriniais metais Šv. Velykų sekmadienį nuo 11:00 val. iki 17:00 val., neporiniais metais Šv. Velykų pirmadienį nuo 11:00 val. iki 16:00 val.;

5. Per Šv. Kalėdų šventes bendrauja taip: poriniais metais nuo gruodžio 26 d. 11:00 val. iki 16:00 val.; neporiniais metais nuo gruodžio 25 d. 11:00 val. iki 17:00 val.;

6. Per vasaros atostogas - 1 savaitę. Šalys įsipareigoja iki kiekvienų metų gegužės 1 d. viena kitą informuoti apie savo suplanuotą atostogų su dukra laiką.

7. Nuotolinio ryšio priemonėmis tėvas bendrauja kiekvieną antradienį, ketvirtadienį nuo 18:00 iki 19:00 val. Bendravimas neturi prieštarauti dukros dienos režimui ir sveikatos būklei. I. M. įsipareigoja užtikrinti M. V. galimybę bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis;

8. Jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių, jo bendravimas su dukra kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią laikotarpį (savaitgalį ar darbo dienas, priklausomai nuo aplinkybių). Ši taisyklė netaikoma, jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl jo ligos.

9. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto tėvo bendravimo su dukra informuoti viena kitą apie aplinkybes, dėl kurių tėvo bendravimas su dukra pagal šį susitarimą yra negalimas. Kai tokios aplinkybės paaiškėja vėliau, šalys privalo nedelsiant informuoti viena kitą.

10. Tėvas prieš 24 val. iki kiekvieno susitikimo su dukra privalo motinai SMS žinute pranešti, įvyks susitikimas ar ne.

11. Transporto išlaidos, vykstant paimti vaiką ar jį parvežant, paskirstomos lygiomis dalimis.

12. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia. Ieškovė, įvertinusi, kad dukrai gali būti nesaugu su jos tėvu, turi teisę, siekiant užtikrinti nepilnametės dukters interesus, nevykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, bet visais atvejais šia teise neturi piktnaudžiauti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali tėvas, motina, globėjai. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

Ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą dukters A. V. gyvenamąją vietą, ją nustatant su juo, vaiko tėvu, priteisti tokio pat dydžio išlaikymą iš atsakovės, koks buvo priteistas iš jo, ir nustatyti vaiko motinos I. M. bendravimo tvarką su dukra tokią pat, kokia buvo nustatyta jo bendravimo tvarka su dukra 2022 m. birželio 7 d. teismo sprendimu.

Vaiko gyvenamosios vietos keitimo būtinumą ieškovas grindė tik savo įsitikinimu, kad atsakovė nuodija dukrą, kad dukrai bus geriau gyventi su juo, tačiau jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius tiek dėl atsakovės netinkamo elgesio su dukra, tiek dėl geresnių jos gyvenimo sąlygų jo namuose, nepateikė. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad šalių mažametei dukrai gyventi su ieškovu yra nesaugu. Šiaulių psichikos sveikatos centras pateikė teismui informaciją, kad M. V. šiame centre 2022 m. lankėsi du kartus, jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl jam diagnozuotos psichikos ligos, problemos nepripažinimo ir vengimo gydytis gali neigiamai įtakoti mažametės emocinį saugumą, kadangi jis negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, yra didelė rizika, kad sugebės tinkamai pasirūpinti ir nepilnamete dukra. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada, šalių gyvenamosios aplinkos išsamus ištyrimas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu ieškovo namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi su vaiku, priešingai nei atsakovės namuose. Ieškovas gyvena dviejų kambarių bendrabučio tipo bute, kur jam priklauso vienas kambarys, kuriame įrengta viryklė. Ieškovui priklausantis kambarys vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų apsilankymo metu buvo netvarkingas, jame daiktai sukrauti ant baldų ir kitų kietų paviršių, namų apyvokos daiktai sudėti kartu su maisto produktais, kambaryje tvyrojo aštrus prakaito, maisto likučių, šuns kvapas, kambaryje neįrengta vaiko erdvė, nėra vaikui miegoti skirtos lovytės. Šiuo metu mažametė A. V., gyvenantis su mama, turi atskirą kambarį, kuriame yra visi vaikui reikalingi baldai, žaislai, priemonės, vaikas turi labai geras sąlygas ugdymui ir poilsiui, šalia namų yra vaiko lankomas lopšelis – darželis. Darytina išvada, kad ieškovas negali tinkamai pasirūpinti dukra ir suteikti būtinų sąlygų jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi, tokiu būdu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Ieškinys dėl mažametės dukters gyvenamosios vietos, nustatytos 2022 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, pakeitimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nepatenkinus ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestini ir kiti ieškinio reikalavimai, kurie yra susiję su vaiko gyvenamąją vieta, ją nustačius su ieškovu.

Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, keičiant teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 ir 6 punktus, t. y. nustatant, kad ieškovas bendrauja su dukra kiekvienos neporinės savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 11 val. iki šeštadienio 16 val. (ankstesnėje tvarkoje buvo iki sekmadienio 16 val.) ir pašalinant bendravimą vasaros atostogų metu 1 savaitę nepertraukiamai, visą kitą tėvo bendravimo su dukra tvarką palikti tokią, kokia nustatyta 2022 m. birželio 7 d. teismo sprendimu.

Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.

Teisės normų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, tame tarpe ir teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius.

Bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, savo pareigas, užtikrinant prioritetinius mažamečio vaiko interesus ir teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, vykdė tinkamai, kooperavosi ir bendradarbiavo su ieškovu, kad ieškovo ir dukters bendravimas vyktų kaip nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šalys nereiškė vienas kitam pretenzijų dėl nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku nesilaikymo. Tačiau bylos eigoje, vaiko teisių apsaugos institucija išsamiai ištyrė ir išanalizavo ieškovo gyvenimo, buities sąlygas, šios institucijos pateikta išvada pagrįstai leidžia spręsti, jog ieškovo namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui ilgesnį laiką, nepertraukiamai kelias dienas, su nakvyne svečiuotis pas tėvą. Ieškovas pripažino, kad viename bute gyvenantis jo dėdė S. V. yra konfliktiškas, į namus tempia įvairius daiktus, galimai iš konteinerių, jie nesutaria dėl naudojimosi virykle, kuri yra įrengta ieškovo kambaryje. Ieškovas neneigia, kad jo namuose lankosi pašaliniai asmenys. Esant tokioms aplinkybėms, kyla grėsmė mažamečio vaiko saugumui. Nei butas, nei aplinka jame nėra pritaikyta vaikui. Ieškovas pripažino, kad standžiam durų uždarymui yra įrengti skląsčiai, kurie vaikui nepasiekiami, dėl ko vaikas iš kambario, esant skubiam reikalui, net negalėtų išeiti. Vaikui lovytės neperka, nes ieškovo įsitikinimu, lovytė vaikui nereikalinga, nes vaikas miega su juo, jį apsikabinęs. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas negeba paisyti vaiko interesų, primityviai vertina vaiko norus, nesugeba įvertinti vaiko poreikių, kurių patenkinimas užtikrintų saugų, komfortišką mažamečio vaiko gyvenimą. Iš ieškovo pasisakymo teismo posėdžio metu galima spręsti, kad jis aukščiau iškelia savo asmeninius norus, interesus, bet ne vaiko poreikius. Jo teigimu, jo namuose geros sąlygos vaikui gyventi ir būti, kas parodo, kad į kitų asmenų nuomonę, institucijų, kurios vykdo vaiko teisių apsaugos priežiūrą, specialistų pastabas jis nereaguoja ir išvadų nedaro. Ieškovo problemos dėl psichinės sveikatos nepripažinimo, vengimo gydytis, kyla didelė rizika, kad jis sugebės tinkamai pasirūpinti mažamečio vaiko saugumu. Įvertinus šalių paaiškinimus teisme, aplinkybes, nustatytas vaiko teisių apsaugos skyriui atliekant šalių gyvenimo sąlygų tyrimą, atsižvelgiant į šalių dukters A. V. amžių (ketveri metai), darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas suvaržyti ieškovo bendravimo su mažamete dukra tvarką, eliminuojant nepertraukiamą bendravimą kelias dienas iš eilės, kitaip tariant, vaiko nakvynę ieškovo namuose, yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka leis ieškovui bendrauti su dukra tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais ir švenčių dienomis, bus užtikrintas mažamečio vaiko saugumas, nepažeista vaiko teisė bendrauti su kartus negyvenančiu tėčiu. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji nėra nusiteikusi priešiškai dukros ir tėvo bendravimui, siekia, kad vaiko ir tėvo ryšys nenutrūktų, todėl nėra pagrindo netikėti ja, kad mergaitei paaugus, kai ji bent kiek galės įvertinti ir išsakyti nepatinkančius jai dalykus, sugebės, reikalui esant, kreiptis pagalbos, paskambinti mamai, atsakovė neprieštaraus ir ilgesnės trukmės tėvo ir dukters bendravimui.

Kadangi keičiama bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais (2 punktas), nustatant, kad ieškovas bendraus tik šeštadieniais nuo 11 val. iki 16 val., nepaliekant bendravimo sekmadieniais, todėl šalinama ir sąlyga dėl Motinos dienos, nes ši diena būna tik sekmadieniais. Kadangi keičiami tik du teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos punktai, kitos bendravimo sąlygos lieka tos pačios, todėl teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nekeičiamų bendravimo tvarkos sąlygų, nustatytų teismo sprendimu, nevardija.

Abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, joms suteikus antrinę teisinę pagalbą, ieškovas – 30 procentų, atsakovė – 100 procentų, ieškovas yra sumokėjęs dalį žyminio mokesčio, paduodamas ieškinį, tame tarpe ir už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos sustatymo, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesiekia minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl bylinėjimosi išlaidos, patenkinus neturtinio pobūdžio priešieškinio reikalavimą, iš ieškovo nepriteisiamos.

Priešieškinį patenkinus, laikinosios apsaugos priemonės – laikinas ieškovo bendravimas su dukra, taikytas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3590-797/2022 nustatytą M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra A. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, pakeičiant teismo sprendimu nustatytos tvarkos 2 punktą „Kiekvienos neporinės savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 11:00 val. iki sekmadienio 16:00 val. (išskyrus Motinos dienos savaitgalį, šio savaitgalio tėvo bendravimas su dukra perkeliamas į kitą savaitgalį)“, nustatant „Kiekvienos neporinės savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val.“, pašalinant iš bendravimo tvarkos 6 punktą „Per vasaros atostogas - 1 savaitę. Šalys įsipareigoja iki kiekvienų metų gegužės 1 d. viena kitą informuoti apie savo suplanuotą atostogų su dukra laiką“.

Laikinąsias apsaugos priemones - laikiną ieškovo M. V. bendravimo su dukra A. V. tvarką, taikytą 2024 m. vasario 1 d. teismo nutartimi, palikti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.