Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui, atsakovui M. V., jo atstovei advokatei Irinai Petkienei, institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui M. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo M. V. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. M. ieškinį palaiko iš dalies, nes keičia ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdama į atsakovo priešieškinyje prašomą patvirtinti tvarką ir prašo:

1. Nustatyti nepilnametės dukters A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. M.;

2. Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

2.1. Tėvas, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, bendrauja su dukra tokia tvarka:

2.2. Kiekvienos neporinės savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 11:00 val. iki sekmadienio 16:00 val. (išskyrus Motinos dienos savaitgalį, šio savaitgalio tėvo bendravimas su dukra perkeliamas į kitą savaitgalį);

2.3. Kiekvienos savaitės trečiadienį - nuo 17:00 val. iki 19:00 val.;

2.4. Per Šv. Velykų šventes bendrauja taip: poriniais metais Šv. Velykų sekmadienį nuo 11:00 val. iki 17:00 val., neporiniais metais Šv. Velykų pirmadienį nuo 11:00 val. iki 16:00 val.;

2.5. Per Šv. Kalėdų šventes bendrauja taip: poriniais metais nuo gruodžio 26 d. 11:00 val. iki 16:00 val.; neporiniais metais nuo gruodžio 25 d. 11:00 val. iki 17:00 val.;

2.6. Per vasaros atostogas - 1 savaitę. Šalys įsipareigoja iki kiekvienų metų gegužės 1 d. viena kitą informuoti apie savo suplanuotą atostogų su dukra laiką.

2.7. Nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja kiekvieną antradienį, ketvirtadienį nuo 18:00 iki 19:00 val. Bendravimas neturi prieštarauti dukros dienos režimui ir sveikatos būklei. I. M. įsipareigoja užtikrinti M. V. galimybę bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis;

2.8. Jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių, jo bendravimas su dukra kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią laikotarpį (savaitgalį ar darbo dienas, priklausomai nuo aplinkybių). Ši taisyklė netaikoma, jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl jo ligos.

2.9. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto tėvo bendravimo su dukra informuoti viena kitą apie aplinkybes, dėl kurių tėvo bendravimas su dukra pagal šį susitarimą yra negalimas. Kai tokios aplinkybės paaiškėja vėliau, šalys privalo nedelsiant informuoti viena kitą.

2.10. Tėvas prieš 24 val. iki kiekvieno susitikimo su dukra privalo motinai SMS žinute pranešti, įvyks susitikimas ar ne.

2.11. Transporto išlaidos vykstant paimti vaiką ar jį parvežant paskirstomos lygiomis dalimis.

8. Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą pervedant kas mėnesį iki to mėnesio 20 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.

9. Nustatyti, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina ieškovė I. M..

10. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Nepilnametės A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su M. V.;

2. Priteisti iš I. M. A. V. 200 eurų dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

3. Dukrai mokamų lėšų tvarkytoju paskirti M. V., įpareigoti jį gaunamą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

4. Nustatyti tokią motinos I. M. ir vaiko bendravimo tvarką: Mama, paimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindama ją į gyvenamąją vietą, bendrauja su ja tokia tvarka:

4.1. Kiekvienos neporinės savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 11:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. (išskyrus Tėvo dienos savaitgalį, šio savaitgalio mamos bendravimas su dukra perkeliamas į kitą savaitgalį);

4.2. Kiekvienos savaitės trečiadienį - nuo 17:00 val. iki 19:00 val.;

4.3. Per Šv. Velykų šventes bendrauja taip: poriniais metais Šv. Velykų sekmadienį nuo 11:00 val. iki 19:00 val., neporiniais metais Šv. Velykų pirmadienį nuo 11:00 val. iki 18:00 val.;

4.4. Per Šv. Kalėdų šventes bendrauja taip: poriniais metais nuo gruodžio 26 d. 11:00 val. iki 18:00 val.; neporiniais metais nuo gruodžio 25 d. 11:00 val. iki 19:00 val.

4.5. Per vasaros atostogas - 1 mėnesį. Šalys įsipareigoja iki kiekvienų metų gegužės 1 d. viena kitą informuoti apie savo suplanuotą atostogų su dukra laiką.

4.6. Nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, penktadienį nuo 18:30 iki 19:30 val. Bendravimas neturi prieštarauti dukros dienos režimui ir sveikatos būklei. M. V. įsipareigoja užtikrinti I. M. galimybę bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis.

4.7. Jei I. M. negalės bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių, jos bendravimas su dukra kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią laikotarpį (savaitgalį ar darbo dienas, priklausomai nuo aplinkybių). Ši taisyklė netaikoma, jei I. M. negalės bendrauti su dukra dėl jos ligos.

4.8. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto mamos bendravimo su dukra informuoti viena kitą apie aplinkybes, dėl kurių I. M. bendravimas su dukra pagal šį susitarimą yra negalimas. Kai tokios aplinkybės paaiškėja vėliau, šalys privalo nedelsiant informuoti viena kitą.

4.9. I. M. prieš 24 val. iki kiekvieno susitikimo su dukra privalo M. V. SMS žinute pranešti, įvyks susitikimas ar ne.

3. Priteisti iš atsakovės jam ir valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos atstovas pateikė išvadą, kad abiem tėvam taikoma atvejo vadyba, abi šalys konfliktuoja, dėl to kenčia vaikas. Nurodo, jog tikslinga dukters A. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kur ir šiuo metu vaikas gyvena, lanko darželį Šiauliuose. Tikslinga nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo pasiūlymus, nes nėra duomenų, kad atsakovas kenktų vaikui, jis dukrą myli, todėl galimas bendravimas, paliekant ir su nakvyne, konfliktai kyla tik tarp pačių vaiko tėvų. Nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus, todėl teigia, kad turėtų būti tenkinami ieškovės reikalavimai, atsakovo priešieškinį atmetant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė I. M. ir atsakovas M. V. yra nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikas gimė nesusituokusiems tėvams. Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Su bendravimo tvarka, kurią ieškovė palaiko ne ieškinyje nurodytą ir išlaikymo dydžiu, šalys sutinka.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Įstatymas numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (CK 3.165 str. 3 d.). Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, pasitelkiant mediatorius, psichologus, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (LAT nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas. Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.).

Po šalių mediacijos į bylą pateikta taikos sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovas M. V. sutarties nepasirašė, nes jis nebesutiko su taikos sutarties sąlygomis. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas taip pat nesutiko sudaryti taikos sutarties.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismai, spręsdami ginčus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, siekdami teisingai pritaikyti teisės normas, reglamentuojančias šių ginčų sprendimą, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini sprendžiant šios kategorijos ginčus. Tik jų visuma leidžia padaryti teisingą išvadą, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindinis principas – ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaudamasis vaiko interesais. Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas; tėvo (motinos) sugyventinio (jei tokie būtų) ar sutuoktinio požiūrį į vaiką. Nustatęs teisiškai reikšmingus faktus, teismas juos įvertina kiekvieno vaiko interesų požiūriu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ir kt.). Taip pat svarbu išsiaiškinti ir vaiko saugumo klausimą, tėvų sveikatos būklę, nes tai tiesiogiai susiję su vaiko interesų užtikrinimu, jo saugumu (CK 3.3 str., 3.174 str. 2 d.).

Ieškovė prašo dukters A. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nurodo, jog vaikas saugus ir aprūpintas, jam sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos, o su atsakovu vaikui būtų nesaugu, nes jo elgesys pasikeitė, galimai jam sutriko psichika, todėl nuo 2022 m. sausio mėnesio jie gyvena atskirai, bet ji nedraudžia tėvui matytis ir bendrauti su dukra, nes tėvas dukrą myli.

Atsakovas prašo nustatyti dukters A. gyvenamąją vietą su juo, nes vaikui nesaugu gyventi su motina, kuri nuodija dukrą ir nuodijo jį, kažką purkšdavo miegant, nurodo, jog tai įrodo garso įrašas, o ieškovė miega su savo pilnamečiu sūnumi, kuris turi sveikatos problemų.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog dukrai būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos (dėl būsto) ir pas motiną, kuri turi 4 kambarių butą ir iš dalies sudarytos pas tėvą, nes jo dviejų kambarių bute gyvena ligotas atsakovo dėdė. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir tai nėra lemiantis veiksnys (LAT nutartis Nr. 3K-3-176/2005), tačiau sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, yra labai svarbios ir kitos sąlygos bei aplinkybės, ir tik jų visuma leidžia teismui priimti sprendimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Ieškovei ir atsakovui yra taikoma atvejo vadyba, nes 2022-01-17 gautas atsakovo pranešimas, kad ieškovė neleidžianti jam bendrauti su dukra, tačiau posėdžio metu buvo nustatyta, kad 4 savaites ieškovė nevedė vaiko į darželį, nes dukra sirgo, buvo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, tėvai įsipareigojo jos laikytis.

Atsakovas tvirtino, jog dukters gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove, nes ji nuodijo jį ir dukrą, kažką purkšdavo, dėl ko pašlijo jo ir dukters sveikata, vaikas net musės bijo, suprastėjo vaiko apetitas, o jam gydytojai nustatė, jog yra problemų su skrandžiu. Atsakovas savo nurodytoms aplinkybėms apie jo ir vaiko nuodijimą, purškimą miegant, pagrįsti pateikė garso įrašą, kuriame nurodė įrašo laiką, teigia, kad jame girdisi, kaip ,,purškia“, ,,purškia zvimbančiu garsu“, ,,purškimas“, ,,vaikui purškia“ ir t. t. Teismas išklausė atsakovo pateiktą garso įrašą, tačiau iš pateikto įrašo negirdėti purškimo garso, įraše girdimas knarkimas, kvėpavimas, girdimas panašus garsas į gatvės triukšmą. Ši atsakovo nurodyta aplinkybė dėl purškimo neįrodyta, į bylą nėra pateikta duomenų, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tik atsakovas nurodė, jog jis kreipėsi į policiją (CPK 178 str.).

Atsakovas tvirtino, jog po jo nurodytų nuodijimų, pablogėjo sveikata. Į bylą jis pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, jog jam buvo nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini). Pateikti dukters tyrimų rezultatai patvirtina, jog jos šlapimo tyrime 2022-03-07 buvo rasta kraujo (eritrocitai 25,00), tačiau jį pakartojus 2022-03-14 - tyrimas geras, kraujo nerasta. Ta aplinkybė, kad vaiko šlapimo tyrimo rezultatai nebuvo visiškai geri, o atsakovui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), nepagrindžia aplinkybės, kad būta vaiko ar jo nuodijimo, nes to atsakovas neįrodo (CPK 178, 185 str.).

Išklausius atsakovą, teismui kilo abejonių dėl jo sveikatos būklės, todėl teismas, vadovaudamasis lygiateisiškumo principu, nutarė išreikalauti duomenis apie abiejų šalių sveikatą. Ieškovė pateikė duomenis iš gydytojo, jog 2013 m. jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas, kuris truko 2 mėnesius, vėliau į gydytojus ji nesikreipė. Ieškovė teigia, kad šiuo metu yra sveika, duomenų, kad ieškovės sveikatos būklė būtų bloga, teismas neturi, jos elgesys teismui nesukėlė abejonių jos sveikatos būkle. Atsakovas teigė, kad yra sveikas ir jam gydytojų pagalbos nereikia, bet paragintas advokatės ir teismo, kad įrodytų, jog sveikas, kreipėsi į UAB ,,Šiaulių psichikos sveikatos centras“. Iš gydymo įstaigos pateiktas medicininis pažymėjimas su mediko išvada atsakovui – (duomenys neskelbtini). Tai rodo, jog atsakovas turėtų susirūpinti savo sveikatos būkle ir kreiptis į gydytojus.

Nors bylos nagrinėjimo metu nenustatyta atsakovo netinkamo elgesio dukters A. atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė nėra vienintelė ir pakankama spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Teismas atsižvelgia į medicininį pažymėjimą, kur jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), į byloje esančius įrodymus, jo duotus paaiškinimus teisme, ir sprendžia, kad vaikui nebūtų saugu nuolat gyventi su atsakovu (CPK 178, 185 str.).

Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, kuri atskleidžia tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, tėvų elgesį, jų sveikatos būklę, dorovines jų savybes, susiformavusį vaiko emocinį ryšį su abiem tėvais, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, tėvų motyvaciją, aplinkybę, kad vaikas lanko darželį Šiauliuose, institucijos išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vadovaudamasis vaiko interesais teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečiam vaikui aplinkos stabilumą, saugumą, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, atmetant atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (CK 3.3, 3.169 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su juo ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (LAT nutartis Nr. 3K-3-454/2014).

A. V. (duomenys neskelbtini) sueis treji metai, todėl akivaizdu, kad ji savo nuomonės išreikšti negali. Bet vėliau jos noras bendrauti ar nebendrauti su vienu iš tėvų formuosis ir tai lems tėvų tarpusavio santykiai, kiekvieno iš jų elgesys, vaiko patirtis, išgyvenimai, norai ir pan.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (LAT nutartis Nr. 3K-3-99-969/2016).

Abi šalys yra pareiškusios reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku. Ginčo tarp šalių nėra, ieškovė yra pakeitusi reikalavimą ir nepalaiko jos ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos, nes ji ieškinį pareiškė, nes buvo išsigandusi dėl atsakovo šmeižto jos atžvilgiu, nurodė, jog atsakovo nurodyta bendravimo tvarka yra detali ir išsami, todėl pakoregavo tik bendravimo laiką ir trukmę ir prašo ją patvirtinti, teigia, kad dėl vaiko saugumo jai nėra ramu, bet tėvas myli dukrą, todėl tiki, kad vaikui jis žalos nepadarytų.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002). Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. (LAT nutartis Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl nustatytina tokia atsakovo bendravimo su dukra tvarka:

1. Tėvas, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, bendrauja su ja tokia tvarka:

2. Kiekvienos neporinės savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 11:00 val. iki sekmadienio 16:00 val. (išskyrus Motinos dienos savaitgalį, šio savaitgalio tėvo bendravimas su dukra perkeliamas į kitą savaitgalį);

3. Kiekvienos savaitės trečiadienį - nuo 17:00 val. iki 19:00 val.;

4. Per Šv. Velykų šventes bendrauja taip: poriniais metais Šv. Velykų sekmadienį nuo 11:00 val. iki 17:00 val., neporiniais metais Šv. Velykų pirmadienį nuo 11:00 val. iki 16:00 val.;

5. Per Šv. Kalėdų šventes bendrauja taip: poriniais metais nuo gruodžio 26 d. 11:00 val. iki 16:00 val.; neporiniais metais nuo gruodžio 25 d. 11:00 val. iki 17:00 val.;

6. Per vasaros atostogas - 1 savaitę. Šalys įsipareigoja iki kiekvienų metų gegužės 1 d. viena kitą informuoti apie savo suplanuotą atostogų su dukra laiką.

7. Nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja kiekvieną antradienį, ketvirtadienį nuo 18:00 iki 19:00 val. Bendravimas neturi prieštarauti dukros dienos režimui ir sveikatos būklei. I. M. įsipareigoja užtikrinti M. V. galimybę bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis;

8. Jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių, jo bendravimas su dukra kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią laikotarpį (savaitgalį ar darbo dienas, priklausomai nuo aplinkybių). Ši taisyklė netaikoma, jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl jo ligos.

9. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto tėvo bendravimo su dukra informuoti viena kitą apie aplinkybes, dėl kurių tėvo bendravimas su dukra pagal šį susitarimą yra negalimas. Kai tokios aplinkybės paaiškėja vėliau, šalys privalo nedelsiant informuoti viena kitą.

10. Tėvas prieš 24 val. iki kiekvieno susitikimo su dukra privalo motinai SMS žinute pranešti, įvyks susitikimas ar ne.

11. Transporto išlaidos vykstant paimti vaiką ar jį parvežant paskirstomos lygiomis dalimis.

12. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia. Ieškovė, įvertinusi, kad dukrai gali būti nesaugu su jos tėvu, turi teisę, siekiant užtikrinti nepilnametės dukters interesus, nevykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, bet visais atvejais šia teise neturi piktnaudžiauti.

Teismo nuomone, tokia tvarka bus užtikrinti vaiko interesai ir sudaryta galimybė bendrauti ir su skyrium gyvenančiu tėvu (CPK 178, 185 str.).

Įvertinus įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog nustatytina ieškovės teismo posėdyje nurodyta bendravimo tvarka, taikant Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio nuostatas, skiriant prioritetą vaiko interesams, nustatant bendravimo tvarką, kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetant (CK 3.3, 3.175 str., CPK 178, 185 str.).

Atkreiptinas šalių dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų ar pažeistų vaiko interesus, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo, taip pat ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3. 174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo dydžio, abi sutinka, kad būtų priteista po 200 Eur periodinėmis išmokomis, todėl šiuo klausimu surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d.). Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.). Nustatyta, jog abiejų tėvų turtinė padėtis panaši, abu turi nekilnojamojo turto, ieškovė nurodo, jog pradės dirbti, o atsakovas dirba.

Teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ateityje ir mokslui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose ugdymo užsiėmimuose, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors šiuo metu vaikas dar yra mažas, tačiau šioje byloje vertinami vaiko poreikiai šiuo metu ir kokie būtų ateičiai, nes vaikas auga, greitai išauga drabužius, daugiau reikės ugdymo priemonių ir pan.

Teismas atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo dydžio, į šalių turtinę padėtį, į tai, jog vaikui valstybė kas mėnesį moka po 80,50 Eur (sprendimo priėmimo metu galiojantis dydis), kuri taip pat naudojama vaiko poreikiams tenkinti, todėl sprendžia, kad 200 Eur išlaikymo suma iš tėvo užtikrina vaiko interesus, dėl to ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo dukrai priteistinas 200 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022-03-03 (nuo kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185, 376 str., CK 3.192, 3.200, 3.208 str.). Jei nuo 2022-03-03 atsakovas teikė išlaikymą vaikui, šalys turi pačios įskaityti teikto išlaikymo dalį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalims yra suteikta nemokama teisinė pagalba, dėl to valstybė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 100 proc. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, atsakovas – 50 proc. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, todėl atsakovas turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su išlaikymo priteisimu, kurios yra 27 Eur, nes dalį žyminio už neturtinį reikalavimą atsakovas yra sumokėjęs (27 Eur mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistina dalis atstovavimo išlaidų, kurios yra 305 Eur (CPK 80, 83, 96 str., jas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Tėvas, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, bendrauja su ja tokia tvarka:

2. Kiekvienos neporinės savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 11:00 val. iki sekmadienio 16:00 val. (išskyrus Motinos dienos savaitgalį, šio savaitgalio tėvo bendravimas su dukra perkeliamas į kitą savaitgalį);

3. Kiekvienos savaitės trečiadienį - nuo 17:00 val. iki 19:00 val.;

4. Per Šv. Velykų šventes bendrauja taip: poriniais metais Šv. Velykų sekmadienį nuo 11:00 val. iki 17:00 val., neporiniais metais Šv. Velykų pirmadienį nuo 11:00 val. iki 16:00 val.;

5. Per Šv. Kalėdų šventes bendrauja taip: poriniais metais nuo gruodžio 26 d. 11:00 val. iki 16:00 val.; neporiniais metais nuo gruodžio 25 d. 11:00 val. iki 17:00 val.;

6. Per vasaros atostogas - 1 savaitę. Šalys įsipareigoja iki kiekvienų metų gegužės 1 d. viena kitą informuoti apie savo suplanuotą atostogų su dukra laiką.

7. Nuotolinio ryšio priemonėmis tėvas bendrauja kiekvieną antradienį, ketvirtadienį nuo 18:00 iki 19:00 val. Bendravimas neturi prieštarauti dukros dienos režimui ir sveikatos būklei. I. M. įsipareigoja užtikrinti M. V. galimybę bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis;

8. Jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių, jo bendravimas su dukra kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią laikotarpį (savaitgalį ar darbo dienas, priklausomai nuo aplinkybių). Ši taisyklė netaikoma, jei tėvas negalės bendrauti su dukra dėl jo ligos.

9. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto tėvo bendravimo su dukra informuoti viena kitą apie aplinkybes, dėl kurių tėvo bendravimas su dukra pagal šį susitarimą yra negalimas. Kai tokios aplinkybės paaiškėja vėliau, šalys privalo nedelsiant informuoti viena kitą.

10. Tėvas prieš 24 val. iki kiekvieno susitikimo su dukra privalo motinai SMS žinute pranešti, įvyks susitikimas ar ne.

11. Transporto išlaidos, vykstant paimti vaiką ar jį parvežant, paskirstomos lygiomis dalimis.

12. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia. Ieškovė, įvertinusi, kad dukrai gali būti nesaugu su jos tėvu, turi teisę, siekiant užtikrinti nepilnametės dukters interesus, nevykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, bet visais atvejais šia teise neturi piktnaudžiauti.

Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-03-03) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant kas mėnesį iki to mėnesio 20 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė I. M..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. V. valstybei 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. V. valstybei 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) atstovavimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.