Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-695-577/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-05
Bylos Nr.: e2A-695-577/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11294-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: A. M., I. M., L. M., uždarajai akcinei bendrovei „Litprestige“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-695-577/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11294-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1, 2.6.10.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galerna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galerna“ ieškinį atsakovams A. M., I. M., L. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Litprestige“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė BUAB „Galerna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. M., I. M., L. M. ir UAB „Litprestige“ 7 116,59 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai, buvę ieškovės valdymo organai, netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pasak ieškovės, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami, atsakovai sąmoningai netvirtino finansinės atskaitomybės, žinodami apie ieškovės nemokumą nekvietė akcininkų susirinkimų, tyčia didino ieškovės finansinius įsipareigojimus žinodami, jog neatsiskaitys su kreditoriais, laiku neinicijavo įmonės bankroto bylos iškėlimo, didino įmonės finansinius įsipareigojimus įmonei esant faktiškai nemokiai. Dėl neteisėtų buvusių įmonės valdymo organų veiksmų įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala. Pažymėjo, kad įmonei nuosavybės teise priklauso transporto priemonės, kurių bendra vertė (įsigijimo kaina) - 120 450 Eur, tačiau jomis disponuoja tretieji asmenys, gyvenantys Ukrainoje, nėra galimybės nustatyti turto buvimo vietą. Įmonė jokio turto faktiškai nebeturi. Patvirtintų finansinių reikalavimų suma - 23 024,55 Eur. Ieškovės teigimu, bendrovė faktiškai nemoki buvo jau 2016 m. gruodžio 31 d.; tuomet skola kreditoriams siekė 13 974,49 Eur, o vėliau įsiskolinimas kreditoriams didėjo. BUAB „Galerna“ vadovai laiku nesikreipė dėl bankroto įmonei iškėlimo, tęsė bendrovės veiklą, nekvietė akcininkų susirinkimų. Ieškovės teigimu, UAB „Galerna“ akcininkės I. M. ir L. M. turėjo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sukviesti eilinį ar neeilinį akcininkų susirinkimą (ABĮ 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pasak ieškovės, atsakovėms dar iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo žinoma/negalėjo būti nežinoma apie ieškovės nemokumą. Atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi nustatyta, jog nėra pateikta patikimų duomenų, patvirtinančių šiems asmenims įsigijus bendrovės akcijas, ieškovė pažymėjo, kad jeigu atsakovės netapo akcininkėmis, tuomet ieškovės akcininkė (100 vnt.) yra atsakovė UAB „Litprestige“, kuriai galiojo pareiga vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d. kviesti eilinį ar neeilinį akcininkų susirinkimą, o jo metu nustačius, kad ieškovė yra nemoki, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Iš atsakovų ieškovė prašė priteisti bendrą išaugusį įmonės skolų dydį po to, kai ieškovė tapo nemoki, t. y. 7 116,59 Eur sumą (UAB ,,Denreta“ (3 280,23 Eur), UAB ,,Dretis“ (2 312,21 Eur), UAB ,,Bitė Lietuva“ (1 524,15 Eur)).

Atsiliepimas

2. Atsakovė I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ji nebuvo UAB „Galerna“ akcininke, o kelis dokumentus yra pasirašiusi dėl A. M. psichologinio spaudimo. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „Galerna“ akcininkais buvo UAB „Litprestige“ ir A. S.. I. M. su A. M. vykdoma veikla jokių sąsajų neturi ir niekada neturėjo. Ji iš UAB „Litprestige“ neįgijo UAB „Galerna“ akcijų ir už jas nemokėjo, I. M. nebuvo išduotas UAB „Galerna“ akcijų sertifikatas. Neturėdama akcijų, ji negalėjo jų parduoti A. S., kurio niekada nėra mačiusi. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų buvusi UAB „Galerna“ akcininke, dėl įtemptų santykių su A. M. (vykstant teisminiams ir ikiteisminiams procesams), kuris faktiškai valdė šią bendrovę, atsakovė negalėjo žinoti jokių aplinkybių apie šios bendrovės veiklą ir jos finansinę padėtį. Atsakovė pažymėjo, kad apie kokius nors jos nesąžiningus veiksmus ieškovės ar jos kreditorių atžvilgiu ieškinyje nėra pasisakyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BUAB „Galerna“ atsakovei I. M. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei L. M. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 69,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos nemokumo būklė susidarė būtent 2016 m. gruodžio 31 d. Be to, iš rašytinių įrodymų UAB „Galerna“ skolų susidarymo laikotarpį ir skolos dydžio dinamiką taip pat nėra pagrindo išvadai, jog bendrovės finansinė būklė jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo tokia bloga, jog būtų pagrindas konstatuoti, kad ji nevykdo ir ateityje negalės vykdyti savo prievolių kreditoriams.

5. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Galerna“ veiklą vykdė iki 2017 m. lapkričio 23 d., kuomet bendrovėje neliko darbuotojų. Visos minėtos skolos susidarė iki šio momento, todėl, teismo nuomone, atsakovas A. M. kaip bendrovės vadovas skolų susidarymo laikotarpiu negalėjo žinoti, jog jos nebus padengtos. Teismas nustatė, kad pardavus UAB „Galerna“ akcijas A. S., bendrovė tęsė veiklą, tarpininkaudama Lietuvoje įsigyjant transporto priemones. Ieškovė neįrodė, jog A. M. neperdavė įmonės turto ir dokumentų paskutiniam įmonės vadovui. Atkreipė dėmesį, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas yra konstatavęs ne atsakovų, o paskutinio bendrovės vadovo A. S. kaltę dėl dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui.

6. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytos transporto priemonės įgytos UAB „Galerna“ nuosavybės teise, panaudojant trečiųjų asmenų pinigines lėšas, be faktinio piniginių lėšų judėjimo, iš karto automobilius parduodant UAB „Galerna“ atstovui, pasirašiusiam pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad nei transporto priemonių įgijimo ir įregistravimo UAB „Galerna“ vardu, nei šių priemonių perdavimo tretiesiems asmenims metu atsakovai nebuvo UAB „Galerna“ akcininkais ar valdymo organų nariais.

7. Aplinkybės, kad akcijų perleidimo metu A. S. nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, teismas nelaikė kaip patvirtinančios šio sandorio fiktyvumą. Pažymėjo, kad ieškovė neginčijo minėto sandorio galiojimo bei jo teisinių pasekmių.

8. UAB „Galerna“ vardu įgytos transporto priemonės perleistos, bankroto administratorius atliko veiksmus dėl šių transporto priemonių išregistravimo, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti, jog šis turtas gali būti perduotas bankroto administratoriui. Turtas įgytas ir perleistas atsakovams nesant bendrovės akcininkais ar valdymo organais, todėl nėra pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei dėl minėto turto perleidimo teisinių pasekmių.

9. Teismas nurodė, jog neįrodytas atsakovių I. M. ir L. M. savalaikis žinojimas apie įmonės nemokumą. Be to, atsakovėms esant UAB „Galerna“ akcininkėms, nebuvo pagrindo konstatuoti tokią bendrovės finansinę būklę, kuri sudarytų pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

10. Teismas padarė išvadą, jog bendrovės skolos, patvirtintos bankroto byloje, susidarė atsakovo A. M. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog šios skolos turėjo esminę įtaką bendrovės mokumui akcijų perleidimo A. S. metu, taip pat kad šiuo momentu buvo pagrindas konstatuoti įmonės negalėjimą sumokėti pradelstų skolų. Vadovaujant atsakovui A. M. UAB „Galerna“ vykdė veiklą, gavo pajamas, mokėjo tiekėjams, skolos susidarė dėl ieškovės vykdomos komercinės veiklos, o ne dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos iš dalies buvo padengtos, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovų veiksmai neatitiko protingos verslo rizikos ar prieštaravo geriems verslo standartams. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog įmonės nemokumas atsirado 2016 m. gruodžio 31 d., kad būtent šiuo metu kilo atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylą ir kad nuo šio momento turėtų būti skaičiuojami ieškovei padaryti nuostoliai. Vien aplinkybė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo nepadengtų skolų, teismo nuomone, neįrodo, jog bendrovė nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, taip pat jog atsakovams buvo žinoma, kad šie įsipareigojimai nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo. Kadangi ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė BUAB „Galerna“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų A. M., I. M., L. M., UAB „Litprestige“ 7 116,59 Eur žalos atlyginimą ieškovei BUAB „Galerna“, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Sprendimo argumentai, kad ieškovė tapo nemoki tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-55-603/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-503-450/2021 prejudicinę reikšmę turinčiais faktais nustatyta, kad: 1) bendrovė (ieškovė) faktiškai buvo nemoki jau 2016 m. gruodžio 31 d. ir skola kreditoriams siekė 13 974,49 Eur, tačiau nepaisant to, įsiskolinimas kreditoriams atsakovo A. M. valdymo laikotarpiu (2017 metais) skolos kreditoriams didėjo (UAB ,,Denreta“ (3 280,23 Eur), UAB ,,Dretis“ (2 312,21 Eur) ir UAB ,,Bitė Lietuva“ (1524,15 Eur); 2) ieškovė turto neturėjo. Byloje pateikti registro duomenys apie bendrovės valdomas transporto priemones, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šio turto buvimo vietą. Be to, byloje pateiktas kreditorės UAB ,,Makveža“ 2018 m. gegužės 28 d. Išieškojimo negalimumo aktas.

11.2. Skundžiamas sprendimas yra prieštaringas: nors nustatyta, kad ieškovė turto neturi, tačiau nemokumo data konstatuota tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., kuomet pas ieškovę nebeliko darbuotojų, kas neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatos. Aplinkybę, kad ieškovė turto neturi, taip pat patvirtina su apeliaciniu skundu pridedami įrodymai: ieškovės likvidavimo pradžios balanso 2019 m. sausio 31 d. aiškinamasis raštas, likvidavimo pradžios balansas, pinigų srautų ataskaita.

11.3. Nemokios įmonės pardavimas kitam asmeniui nepašalina buvusio įmonės vadovo atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia nevykdymą. Atsakovas A. M. ĮBĮ 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.87 straipsnio įstatymo nuostatų nevykdė, todėl turi atlyginti įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei tapus nemokiai nevykdymo. Atsakovams 2016 m. gruodžio 31 d. buvo žinoma/negalėjo būti nežinoma apie ieškovės nemokumą, dėl ko jie turėjo pareigą sušaukti ieškovės akcininkų susirinkimą ir kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, tačiau to nepadarė.

11.4. Skundžiamo sprendimo argumentai, jog ieškovė buvo nemoki tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., nes iš dalies dengė skolas kreditoriams 2017 metais, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje nurodyta, kad egzistuoja įmonės vadovo atsakomybė už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi.

11.5. Byloje yra duomenų (2015 m. vasario 27 d. visuotinių akcininkų susirikimo protokolas, kurį pasirašė akcininkės atsakovės I. M. ir L. M.), kad ieškovė, prieš jai tampant nemokia, šaukė akcininkų susirinkimus, o atsakovės tokiuose akcininkų susirinkimuose dalyvavo. Priešingai nei nustatė teismas, A. M., I. M. ir L. M. santykiai nebuvo konfliktiški, atsakovai vystė ieškovės veiklą kaip šeimos verslą. Atsakovės, žinodamos, kad A. M. negali būti ieškovės akcininku, nes yra skolininkas, pačios tapo ir įsiregistravo save ieškovės akcininkėmis, vadovu paskyrė A. M.; atitinkamai dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos (atsakovai yra šeimos nariai) galėjo ir turėjo žinoti apie ieškovės nemokumą nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Ieškovei tapus nemokiai atsakovės tyčia nekvietė akcininkų susirinkimų. Atsakovės turėjo ABĮ įtvirtintą pareigą ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sukviesti eilinį ar neeilinį akcininkų susirinkimą. Apeliantės įsitikinimu, atsakovėms dar iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo žinoma/negalėjo būti nežinoma apie ieškovės nemokumą, tačiau jos nebandė atkurti ieškovės mokumo. Pasak apeliantės, atsakovės atliko neteisėtus veiksmus: nevykdė savo pareigos kviesti eilinį ar neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą kai bendrovė tapo nemoki arba tapo žinoma, kad taps nemoki, tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo, juridinio asmens pasibaigimo, nors turėjo pareigą domėtis įmonės padėtimi. Mano, jog solidarus ieškinio reikalavimas atsakovių L. M. ir I. M. atžvilgiu yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsiliepimas

12. Atsakovė I. M. atsiliepime prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priteisti iš ieškovės BUAB „Galerna“ administratoriaus bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovė niekada savęs nelaikė įmonės akcininke, jai nebuvo žinomos 2015 m. vasario 27 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo sudarymo aplinkybės. Faktą, kad I. M. nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, susijusios su UAB „Galerna“ veikla patvirtino atsakovas A. M.. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-503-450/2021 nustatė, kad įmonės akcininkais buvo: 1) nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 2 d. UAB „Litprestige“, 2) nuo 2017 m. gruodžio 5 d. A. S.. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė yra UAB „Galerna“ akcininkė. Atsakovė I. M. nedalyvavo įmonės veikloje, naudos negavo, todėl neturi pareigos atlyginti žalą, jeigu tokia bus nustatyta. Pateikti į bylą akcininkų duomenys yra prieštaringi.

12.2. Jeigu apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje yra pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė I. M. buvo BUAB „Galerna“ akcininkė, tokiu atveju atsakovės I. M. nuomone, byloje nėra duomenų galinčių pagrįsti, kad ji turi atsakyti už įmonės padarytą žalą kaip formali akcininkė. Atsakovė nurodė, kad įmonei vadovavo direktorius A. M., o atsakovė I. M. neatliko jokių veiksmų, kuriuos akcininkui suteikia ABĮ. Atsakovei nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi ji neatliko įmonės vadovo funkcijų.

12.3. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą ir iš to kylantys padariniai visų pirma tenka įmonės vadovui, o kitiems subjektams – tiek, kiek tokia jų pareiga reglamentuota atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose. Atsakovei prievolė atlyginti žalą nekyla.

12.5. Atsakovei I. M. nėra žinomos aplinkybės, susijusios su įmonei priklausančių transporto priemonių realizavimu. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad transporto priemonės išregistruotos, kai buvo pradėtos bankroto procedūros. Daro išvadą, kad pats nemokumo administratorius realizavo transporto priemones, kurios įmonės nemokumo nustatymo dieną priklausė įmonei.

12.6. Atsakovei I. M. nebuvo žinoma, kada įmonė BUAB „Galerna“ tapo nemoki, kada buvo iškelta bankroto byla, kadangi faktiškai įmonės veikloje nedalyvavo. Ieškovės nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytos aplinkybės buvo vertinamos tyčinio bankroto kontekste. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis kitose bylose, kuriose buvo nagrinėjami kitokio pobūdžio reikalavimai, nustatytomis aplinkybėmis, kuriose atsakovė nedalyvavo.

12.7. Atsakovė pritaria teismo išvadoms, kad byloje nepateikti įrodymai, kurie leistų spręsti, jog A. M., įmonei faktiškai esant nemokiai, būtų sąmoningai bloginęs įmonės finansinę padėtį, sudaręs įmonei aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmęs įmonės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus.

13. Atsakovė L. M. atsiliepime prašo atmesti apeliantės BUAB „Galerna“ apeliacinį skundą, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš BUAB „Galerna“ bylinėjimosi išlaidas L. M. naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, apeliaciniu skundu formuluojama pozicija neatitinka nuosekliai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašios kategorijos bylose, kiek tai yra susiję su atsakovės civiline teisine atsakomybe. Pasak atsakovės, apeliantė prašo ne patikrinti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o iš naujo nagrinėti tą patį ginčą, remiantis tais pačiais argumentais, dėl kurių buvo nuodugniai ir išsamiai pasisakyta bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

13.2. Apeliantė nepateikė objektyvių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog BUAB „Galerna“ nemokumo būsena susidarė būtent 2016 m. gruodžio 31 d. Ieškinyje reikalautas žalos dydis apeliantės nurodomu laikotarpiu atsirasti negalėjo.

13.3. Atsakovei L. M. nebuvo žinoma, jog ji nuo 2015 m. kovo 3 d. tapo UAB „Galerna“ akcininke, kadangi ji nepasirašinėjo jokių bendrovės dokumentų, jai nebuvo žinomos 2015 m. vasario 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo sudarymo aplinkybės. Atsakovas A. M. patvirtino, jog tuo metu su šeima negyveno ir jokių ryšių nepalaikė. L. M. bendrovės veikloje nedalyvavo. Apeliantė neįrodė apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovė L. M. žinojo apie įmonės finansinę padėtį ir privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Akcininkų žinojimas apie įmonės nemokumą nėra preziumuojamas. Atsakovei fiktyviai/formaliai (jai nežinant) esant UAB „Galerna“ akcininkei, nebuvo pagrindo ir galimybės suprasti bei konstatuoti „Galerna“ finansinę būklę, kuri sudarytų pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

13.4. Vien aplinkybė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Galerna“ turėjo nepadengtų skolų per se neįrodo, jog ji nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovei L. M. buvo žinoma, kad šie įsipareigojimai nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo.

14. Atsakovas A. M. atsiliepime nurodė, jog 2017 metais pardavus įmonę, su nauju akcininku buvo rašytinis susitarimas, kuriuo A. S. įsipareigojo padengti skolas kreditoriams. Kelis mėnesius bendradarbiavimas vyko sklandžiai, įmonė vykdė normalią veiklą. Po paskelbto bankroto 2018 metais administratorius sužlugdė įmonės veiklą, turtas liko įmonės balanse. 2019 metais administratorius pardavė 9-12 transporto priemonių už labai mažas kainas be defektinių aktų, neįnešė pinigų į bankrutuojančios įmonės kasą. Atsakovo žiniomis, 5 transporto priemonės parduotos už labai mažas kainas – 8 750 Eur. Administratorius nustatė, kad bankrutuojančios įmonės turto yra už 120 000 Eur, o skolos sudaro 7 130 Eur. Automobiliai buvo pardavinėjami nuo 2019 metų, jų buvo apie 83 vnt. Nesiimta paskelbti automobilių paiešką ir areštuoti turtą. Administratorius pasisavino didelę pinigų sumą ir nesumokėjo įmonės kreditoriams bei bankrutuojančios įmonės akcininkams. Atsakovas prašo iki 2022 m. sausio 31 d. peržiūrėti transporto priemonių pardavimo sutartis, surašyti defektinius aktus, parduoti transporto priemones rinkos kainomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Ieškovė (apeliantė) pateikė papildomus įrodymus - BUAB „Galerna“ likvidavimo pradžios balanso 2019 m. sausio 31 d. aiškinamąjį raštą, likvidavimo pradžios balansą, pinigų srautų ataskaitą. Pasak apeliantės pridedami įrodymai papildo argumentus, jog ieškovė jokio turto neturėjo. Teigia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, be to, bankroto bylose vyrauja viešas interesas, todėl prašo priimti šiuos įrodymus.

17. Atsakovė I. M. atsiliepime prašo nepriimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, nes ieškovė nenurodė, kokios priežastys lėmė, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje.

18. Atsakovė L. M. atsiliepime taip pat prašo atsisakyti priimti naujai pateiktus rašytinius įrodymus. Pažymėjo, kad įrodymai neatskleidžia naujų apeliacinio skundo aplinkybių, jie apeliantei buvo žinomi ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

20. Draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas neatitinka paminėtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Nors apeliantės teigimu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, toks teiginys nepagrįstas jokiais argumentais – ieškovė pateikė savo dispozicijoje turimus 2019 metais sudarytus dokumentus. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

22. Atsakovas A. M. taip pat pridėjo papildomus dokumentus – transporto priemonių registracijos liudijimus, transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartis, prašymus bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė aplinkybes, kad administratorius 2019 metais pardavė 9-12 transporto priemonių už labai mažas kainas, lėšų neįnešė į bankrutuojančios įmonės kasą ir pan., tačiau šių teiginių nesusiejo su konkrečiais pridedamais dokumentais ir nenurodė, kodėl jų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo A. M. teikiamus įrodymus taip pat atsisakytina priimti bei vertinti.

Dėl apeliacinio skundo esmės

23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas bankrutavusios įmonės ieškinys dėl žalos iš buvusio vadovo bei akcininkų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Galerna“ įregistruota 2015 m. vasario 2 d. Juridinių asmenų registre nuo 2017 m. gruodžio 5 d. įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku įregistruotas A. S. (vadovo paskyrimo (išrinkimo) data 2017 m. lapkričio 17 d.), iki nurodyto laikotarpio - nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 2 d. - I. P. (vadovo paskyrimo (išrinkimo data 2015 m. sausio 20 d., įgaliojimų pabaigos data 2015 m. vasario 27 d.) ir nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. – A. M. (vadovo paskyrimo (išrinkimo) data 2015 m. vasario 27 d., įgaliojimų pabaigos data 2017 m. lapkričio 17 d.). Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 2 d. akcininke registruota UAB „Litprestige“. UAB „Galerna“ nuo jos įsteigimo juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4165-603/2018 UAB ,,Galerna“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-55-603/2021 patvirtino ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (patikslintą), pagal kurį kreditorinių reikalavimų suma – 23 024,55 Eur. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos iš buvusio vadovo bei akcininkų, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

26. Ginčui aktualaus ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

27. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 ir šios nutarties 53, 54 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas, 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022).

Dėl ieškovės nemokumo momento

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos nemokumo būklė susidarė būtent 2016 m. gruodžio 31 d. Apeliantė, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-55-603/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-503-450/2021 nustatytomis aplinkybėmis, kurias laiko prejudicinėmis, su tokia teismo išvada nesutinka.

31. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartyje, kuria atmestas ieškovės pareiškimas dėl tyčinio bankroto suinteresuotų asmenų A. M., I. M., L. M. ir V. T. atžvilgiu, nurodyta, jog bendrovė faktiškai buvo nemoki jau 2016 m. gruodžio 31 d. ir skola kreditoriams siekė 13 974,49 Eur, tačiau nepaisant to, įsiskolinimas kreditoriams vis didėjo (UAB ,,Denreta“, UAB ,,Dretis“ ir UAB ,,Bitė Lietuva“); suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu tvirtino, kad bendrovė jo valdymo metu turto neturėjo. Teismas pažymėjo, jog byloje pateikti viešo registro duomenys apie bendrovės valdomas transporto priemones, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šio turto buvimo vietą; be to, byloje yra pateiktas kreditorės UAB ,,Makveža“ 2018 m. gegužės 28 d. Išieškojimo negalimumo aktas pagal atliktą vykdyme 1 646,45 Eur skolos ir 80,21 Eur dydžio išieškojimą. Ieškovė minėtoje byloje atskirajame skunde teigė, kad BUAB „Galerna“ buvo nemoki nuo 2016 m. kovo mėn. 31 d., kuomet atsirado skola kreditorei UAB „Makveža“, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-503-450/2021, kuria aukščiau minėta nutartis palikta nepakeista, su tokiais nemokumo administratorės argumentais nesutiko, nurodė, jog didžioji dalis įmonės kreditorių finansinių reikalavimų apmokėjimo terminų suėjo 2017 metais; būtent nuo 2017 m. pradėjo didėti įmonės įsiskolinimai; įmonės atžvilgiu nuo 2017 m. buvo pradėti taikyti areštai bei keliamos civilinės bylos dėl skolų priteisimo. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad nuo 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Galerna“ buvo nemoki.

32. Taigi nepaisant, kad pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo atmestas, civilinėje byloje Nr. eB2-55-603/2021 buvo konstatuotas UAB „Galerna“ nemokumo atsiradimo momentas – 2016 m. gruodžio 31 d.

33. Pažymėtina, kad teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią.

34. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

37. Nagrinėjamu atveju abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, o įrodinėjamas faktas, t. y. UAB „Galerna“ nemokumo momentas, reikšmingas abiejose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje pažymėjo, jog tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 21013-330/2018, 26 punktas). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apeliacinio skundo argumentams, jog prejudicinę reikšmę turinčiais faktais nustatyta, kad bendrovė (ieškovė) faktiškai buvo nemoki jau 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo vertino nemokumo atsiradimo momentą ir konstatavo šį faktą patvirtinančių įrodymų trūkumą.

Dėl atsakovo A. M. atsakomybės

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą. Ši pareiga skiriasi nuo bendrosios pareigos veikti įmonės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Dėl to sprendžiant dėl vadovo sužinojimo apie nemokumą momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiškai žinojo apie nemokumą, bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumą atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Galerna“ vadovas A. M. nežinojo įmonės kreditoriams susidariusių skolų ir turto santykio, jos galimybės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui. Kaip ir nurodo ieškovė, byloje nustatyta, jog finansinės atskaitomybės dokumentai nuo bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami. Objektyvių duomenų apie nemokumo atsiradimo metu įmonėje buvusį turtą byloje nėra, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje eB2-55-603/2021 nurodyta, jog suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu tvirtino, kad bendrovė jo valdymo metu turto neturėjo. Atsižvelgiant į tai, jog iki 2017 m. sausio 1 d., atsirado skolos kreditoriams UAB ,,Makveža“ (1 505,18 Eur) ir UAB ,,Seliksa consulting“ (12 469,31 Eur) (pažymėtina, jog dėl šios skolos 2016 m. lapkričio 7 d. Skolų suderinimo aktą pasirašė atsakovas A. M.), atsakovui A. M. 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo būti žinoma apie bendrovės nemokumą.Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsakovui A. M. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Galerna“ atsirado 2017 m. vasario 15 d., tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Bankrotą reglamentuojančios teisės normos nenumato įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išimčių, todėl tai, kad vadovas toliau vykdė veiklą ir iš dalies atsiskaitinėjo su kai kuriais kreditoriais, savaime nėra aplinkybė, atleidžianti nuo atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, vien ta aplinkybė, kad įmonė, nors ir nuostolingą, vykdė ūkinę komercinę veiklą, negali pašalinti įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

41. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).

42. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti 7 116,59 Eur žalos atlyginimą. Į šią sumą įtrauktos atsakovo A. M. valdymo laikotarpiu 2017 metais skolos kreditorei UAB ,,Denreta“ (3 280,23 Eur), UAB ,,Dretis“ (2 312,21 Eur) ir UAB ,,Bitė Lietuva“ (1 524,15 Eur).

43. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia žalos suma nurodyta neatsižvelgiant į šios nutarties 40 punkte minėtą kasacinio teismo praktiką. Visų pirma, žala pradedama skaičiuoti nuo vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo momento, t. y. šiuo atveju nuo 2017 m. vasario 15 d. Be to, ji turi būti skaičiuojama tik iki šio atsakovo vadovavimo įmonei pabaigos, t. y. 2017 m. lapkričio 17 d. (vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis). Dėl šios priežasties, 1 933,16 Eur skola UAB „Dretis“, kuri susidarė pagal 2017 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DR030, nelaikytina atsakovo A. M. neteisėtais veiksmais padaryta žala įmonei, tačiau kita minėto kreditoriaus patvirtinta kreditorinio reikalavimo dalis (186,45 Eur bylinėjimosi išlaidos bei 192,60 Eur delspinigiai/palūkanos) susidarė vėlesniu laikotarpiu, t. y. skola padidėjo, todėl pripažintina žala dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turi būti priteista iš atsakovo.

44. Į žalos dydį taip pat negali būti įtrauktas visas ieškovės nurodytas 1 524,15 Eur įsiskolinimas kreditoriui UAB ,,Bitė Lietuva“, nes iki 2017 m. lapkričio 17 d. (iki kol atsakovas buvo įmonės vadovas) susidarė tik 766,97 Eur skola.

45. Iš rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 31 d. skola UAB „Denreta“ siekė 7 383,30 Eur (2017 m. sausio 5 d. skolų suderinimo aktas), minėta įmonė ir 2017 metais tiekė prekes UAB „Galerna“ (2017 m. kovo 2 d. 6 895,56 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Serija DEN Nr. 19/2016 ir 2017 m. kovo 27 d. 2 134,44 Eur sumos sąskaita faktūra serija DEN Nr. 20/2016), o pagal 2017 m. birželio 30 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, UAB „Denreta“ prašymą bankroto administratoriui, kreditoriniai reikalavimai ieškovei UAB „Galerna“ sudaro 3 280 Eur (toks minėtos kreditorės finansinis reikalavimas patvirtintas ir ieškovės BUAB „Galerna“ bankroto byloje). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. M. vadovaujant UAB „Galerna“, įmonė nuo 2017 m. sausio vykdė veiklą, skola kreditoriui, susidariusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., buvo padengta, taip pat iš dalies atsiskaityta už 2017 metais pateiktas prekes. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė padengė iki 2016 m. gruodžio 31 d. susidariusį įsiskolinimą, nereiškia, kad įmonei esant nemokiai naujai prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai neturi būti laikomi dėl atsakovo pareigų nevykdymo padaryta žala. Kaip minėta, žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai. Taigi 3 280 Eur įsiskolinimas laikytinas nuostoliais, kurie susidarė dėl atsakovo A. M. pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo.

46. Nenustatyta, kad įmonė turi turto, iš kurio galimas išieškojimas bei kreditorių reikalavimų patenkinimas.

47. Būtent dėl to, kad atsakovas A. M. neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. dėl jo neteisėtų veiksmų padidėjo (atsirado nauji) įmonės įsipareigojimai, kurių įmonė dėl nemokumo įvykdyti negali. Taigi nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo A. M. priteisti 4 426,02 Eur žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis, CK 6.246–6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) .

48. CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovo A. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl akcininkų atsakomybės

49. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovių L. M. ir I. M. pareigos buvimas inicijuoti bendrovei bankroto bylą neįrodytas. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog bendrovės vadovas joms, kaip akcininkėms, pranešė apie UAB „Galerna“ finansinę būklę, taip pat teismas nurodė, kad atsakovėms esant UAB „Galerna“ akcininkėms, nebuvo pagrindo konstatuoti tokią bendrovės finansinę būklę, kuri sudarytų pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

50. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada, teigia, jog priešingai nei nustatė teismas, A. M., I. M. ir L. M. santykiai nebuvo konfliktiški, atsakovai vystė ieškovės veiklą kaip šeimos verslą. Atsakovės, žinodamos, kad A. M. negali būti ieškovės akcininku, nes yra skolininkas, pačios tapo ir įsiregistravo save ieškovės akcininkėmis, vadovu paskyrė A. M.. Mano, jog dėl susiklosčiusios situacijos (atsakovai yra šeimos nariai) galėjo ir turėjo žinoti apie ieškovės nemokumą nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Pabrėžė, jog atsakovėms buvo žinoma apie būtinybę šaukti akcininkų susirinkimus, tačiau atsakovės ieškovei tapus nemokiai, tyčia nekvietė akcininkų susirinkimų.

51. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams. Visų pirma, skundžiamo sprendimo išvados dėl konfliktinių šalių santykių pagrįstos byloje esančiais įrodymais (pavyzdžiui atsakovės I. M. pateikta 2015 m. lapkričio 23 d. Specialisto išvada, 2015 m. lapkričio 24 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2015 m. gruodžio 30 d. ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kt.). Kiti apeliantės teiginiai, kad atsakovės žinojo ir turėjo žinoti apie ieškovės nemokumą 2016 m. gruodžio 31 d., nepagrįsti objektyviais duomenimis. Tai, kad atsakovės nepasinaudojo ABĮ įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teise niekaip neįrodo, kad atsakovės žinojo apie ieškovės nemokumą.

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog akcininkų sužinojimo apie nemokumą momento susiejimas su eilinio kasmetinio akcininkų susirinkimo diena būtų tinkamas, jei susirinkimas būtų tinkamai sušauktas ir įvykęs, o visi akcininkai būtų įgiję galimybę žinoti apie įmonės nemokumo būklę. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad ir neįvykus akcininkų susirinkimui visi akcininkai privalo žinoti apie įmonės finansinę situaciją, nes toks aiškinimas nepagrįstas nei įstatymo, nei įmonių teisės doktrinos nuostatomis. Dėl to aiškinant akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiškai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje (ar dėl kitų priežasčių) arba turi žinoti, nes buvo sušauktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie šią aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai nežino ir neturi žinoti. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

53. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog analizuojant akcininko teisių apimtį sistemiškai su ĮBĮ normomis dėl teisės ir pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą ir iš to kylančius padarinius, darytina išvada, jog akcininkas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą. Tokia akcininko pareiga galėtų būti konstatuota tik tuomet, jei būtų nustatytos aplinkybės, kad įmonės vadovas de facto (faktiškai) nevadovauja įmonei, o jo funkcijas (pvz., sutarčių sudarymą, buhalterinių ataskaitų tvirtinimą ir pan.) faktiškai vykdo akcininkas ar akcininkai. <...> Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ĮBĮ pakeitimams, įstatyme nėra įtvirtinta akcininko (įmonės dalyvio) tiesioginės pareigos kreiptis su pareiškimu į teismą, jeigu nustatomas įmonės nemokumas (ĮBĮ 5, 8 straipsniai). Tokia pareiga expressis verbis (aiškiais žodžiais) nenustatyta ir ABĮ. Taigi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios, kokie subjektai turi pareigą inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą, prasme akcininkai nei pagal šį įstatymą, nei pagal kitus akcininkų kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus (šiuo atveju ABĮ) neturi tiesioginės pareigos kreiptis su pareiškimu iškelti nemokios įmonės bankroto bylą.

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėja, kad akcininkės faktiškai atliko vadovo pareigas, taip pat nenustatyta, kad akcininkės būtų atlikusios kokius nors veiksmus, sudarinėjusios sandorius bei padariusios finansinės žalos bendrovei. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovių L. M. ir I. M. pareigos buvimas inicijuoti bendrovei bankroto bylą neįrodytas, yra teisinga ir pagrįsta, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai atsakovių L. M. ir I. M. atžvilgiu paliktina nepakeista.

55. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė prašo žalą priteisti solidariai ir iš atsakovės UAB „Litprestige“, tačiau jokių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas šios atsakovės atžvilgiu, nenurodė. Iš ieškovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad reikalavimas atsakovei UAB „Litprestige“ pareikštas atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22d. nutartį, kurioje nurodyta, kad nėra pateikta patikimų duomenų, patvirtinančių šiems asmenims įsigijus bendrovės akcijas. Ieškovė patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad jei atsakovės neįgijo ieškovės akcijų ir netapo akcininkėmis, tai ieškovės akcininkė yra atsakovė UAB „Litprestige“, kuriai galioja akcininkės teisės ir pareigos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatė, jog atsakovės I. M. ir L. M. UAB „Galerna“ akcininkėmis buvo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. Taigi apeliacinio skundo reikalavimas žalą priteisti ir iš atsakovės UAB „Litprestige“ yra nepagrįstas.

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

57. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovo A. M. atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei BUAB „Galerna“ 4 426,02 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

59. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atsakovių I. M. ir L. M. atžvilgiu palikta nepakeista, keisti sprendimo dalį, kuria joms iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat nėra pagrindo.

60. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 899,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 62,19 procentus ieškinio, iš atsakovo A. M. ieškovei priteistina 559,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

61. Taip pat iš ieškovės valstybei priteista 69,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma mažintina iki 26,16 Eur, o 43,03 Eur minėtų išlaidų valstybei priteistina iš atsakovo A. M.. Be to, iš atsakovo A. M. valstybei priteistina 62,19 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis).

62. Atsakovė L. M. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą atsakovės L. M. atžvilgiu, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės BUAB „Galerna“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Galerna“ ieškinys atsakovo A. M. atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Galerna“ (j. a. k. 303564938) 4 426,02 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 2 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 426,02 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (20019 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 559,40 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės BUAB „Galerna“ valstybei priteistos 69,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, šią sumą sumažinant iki 26,16 Eur (dvidešimt šešių eurų 16 centų).

Priteisti iš atsakovo A. M. valstybei 105,22 Eur (vieną šimtą penkis eurus 22 centus) bylinėjimosi išlaidų

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Galerna“ (j. a. k. 303564938) bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičJūra Marija Strumskienė