Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Irinos Valadkienės, nuteistojo E. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų;

- pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2019 m. vasario 14 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios bei iš dalies atliktos bausmės, paskirtos pagal Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį, laikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas E. A. turtas – 45 Eur.

D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, D. M. įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

N. K. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. A. (toliau – ir E. A.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė, gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas ir pasikėsino šias medžiagas platinti.

1.1. E. A., nuo nenustatytos dienos iki 2019 m. sausio 8 d., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, laikė 209 tabletes oksandrolono, 175 tabletes stanozololio bei 37 ml skysčio su trenbolono testosteronu ir nandrolonu, t. y. medžiagas, kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei ir patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1329 „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo 1-ąjį skyrių „Anaboliniai ir androgeniniai steroidai“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, dopingo medžiagas, t. y. 209 tabletes oksandrolono ir 175 tabletes stanozololio, paslėpė kremo „Bioderma“ buteliuke, 37 ml skysčio su trenbolono testosteronu ir nandrolonu supylė į antiperspiranto „Nivea Men“ buteliuką, bei 2019 m. sausio 8 d. atgabeno į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir apie 14 val. per S. F., nesupratusį jo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, dopingo medžiagas, paslėptas siuntinyje, pasikėsino perduoti areštinėje esančiam N. K., tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes siuntinyje paslėptas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. E. A. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

2.1. E. A. 2019 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įgijo ne mažiau kaip 911 vnt. tablečių su užrašu „Flugel“ ir ančiuko atvaizdu, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 118,789 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Šią medžiagą atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2019 m. vasario 14 d. 18 val. 39 min.

3. E. A. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno narkotinę medžiagą bei narkotinę medžiagą platino.

3.1. E. A. 2019 m. vasario 14 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,925 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,138 g narkotinės medžiagos – heroino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 14 d. vieną popierinį lankstinuką su 0,925 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,138 g narkotinės medžiagos – heroino, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno prie reabilitacijos ir sveikatingumo centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ir apie 12 val. 30 min. už 45 Eur pardavė D. M..

4. D. M. (toliau – ir D. M.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo narkotinę medžiagą.

4.1. D. M. 2019 m. vasario 14 d. apie 12 val. 30 min., automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame prie reabilitacijos ir sveikatingumo centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš E. A. už 45 Eur įgijo popierinį lankstinuką su 0,925 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,138 g narkotinės medžiagos – heroino.

5. N. K. (toliau – ir N. K.) buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad sukurstė kitą asmenį, turint tikslą platinti, neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, taip pat šias medžiagas platinti perduodant jam (N. K.).

5.1. N. K. 2019 m. sausio 4–7 dienomis, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą neteisėtai įgyti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, telefoninių pokalbių metu N. K. sukurstė E. A. neteisėtai tokias medžiagas įgyti, laikyti ir gabenti, taip pat šias medžiagas platinti perduodant jam (N. K.).

5.2. E. A., vykdydamas susitarimą su N. K., 2019 m. sausio 6–7 dienomis tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo 409 tabletes oksandrolono, 175 tabletes stanozololio bei 37 ml skysčio su trenbolono testosteronu ir nandrolonu, t. y. medžiagas, kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei ir patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1329 „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo 1-ąjį skyrių „Anaboliniai ir androgeniniai steroidai“.

5.3. E. A., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodytas medžiagas atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 209 tabletes oksandrolono ir 175 tabletes stanozololio paslėpė kremo buteliuke „Bioderma“, o skystį supylė į antiperspiranto buteliuką „Nivea men“, bei turėdamas tikslą šias medžiagas vėliau platinti perduodant N. K., laikė.

5.4. E. A., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su N. K., 2019 m. sausio 8 d. nurodytas draudžiamas medžiagas, paslėptas siuntinyje, skirtame areštinėje esančiam N. K., atgabeno į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), kur apie 14 val. per S. F., nesupratusį jo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pasikėsino perduoti medžiagas N. K.. Tačiau nusikalstamos veikos E. A. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes siuntinyje paslėptas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. gynėjo advokato A. Mažeikos apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimo kaip tęstinių

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, jog E. A. 2019 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įgijo ne mažiau kaip 911 vnt. tablečių su užrašu „Flugel“ ir ančiuko atvaizdu, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis MDMA, šią medžiagą atgabeno į savo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir byloje esančius, bei pirmosios instancijos teismo išnagrinėtus įrodymus, nustatė, jog neginčijamai nustatytų duomenų, pagrindžiančių minėtų tablečių įsigijimą ir gabenimą, byloje nėra.

14. Pašalinus nenustatytas faktines aplinkybes ir konstatavus, jog E. A. padarė nusikalstamą veiką vieninga tyčia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė šias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes:

E. A. nuo tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2019 m. vasario 14 d. 18 val. 39 min., savo namuose (duomenys neskelbtini), laikė 911 vnt. tablečių su užrašu „Flugel“ ir ančiuko atvaizdu, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 118,789 g psichotropinės medžiagos – MDMA, bei turėdamas tikslą parduoti, 2019 m. vasario 14 d. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno prie reabilitacijos ir sveikatingumo centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), vieną popierinį lankstinuką su 0,925 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,138 g narkotinės medžiagos – heroino, ir apie 12 val. 30 min., už 45 Eur pardavė D. M..

15. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotina į BK 260 straipsnio 3 dalį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).

Dėl BK 24 straipsnio 5 dalies ir 276¹ straipsnio 1 dalies taikymo

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias su N. K. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 24 straipsnio 5 dalį 276¹ straipsnio 1 dalį, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai priėmė N. K. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, o iš E. A. inkriminuotos veikos pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį pašalino bendrininkavimą, todėl prokurorės skundas šioje dalyje atmestinas.

18. Atsakomybė pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį numatyta už tai, kas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, arba pardavė ar kitaip platino. Minėto straipsnio dispozicijoje įvardintas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingų medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų neteisėto gaminimo, jų perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, kuris nustatomas vertinant surinktų įrodymų visumą. Nusikalstamos veikos padarymo tikslą patvirtina ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ir pan.

19. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 1, 2 dalys). Taikant BK 24 straipsnio 5 dalį vykdytojo kurstymui konstatuoti būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius – kurstytojo ir vykdytojo veiksmų bendrumą, susitarimą bei bendrą tyčią padaryti nusikalstamą veiką. Kurstytojo, kaip ir kiekvieno kito bendrininko, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką turi būti nustatytas atskirai. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Toks asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Byloje turi būti neginčytinai nustatyta, kad asmuo iš tikrųjų skatino kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, tokią išvadą turi patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs (įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan.), jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo N. K. veiksmų teisiniam vertinimui. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog E. A., turėdamas tikslą platinti, t. y. perduoti tam tikras dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas N. K., laikė, gabeno ir pasikėsino platinti minėtas medžiagas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių prokurorė neskundžia. Prašydama nustatyti bendrininkavimą tarp E. A. ir N. K., bei N. K. pripažinti kaltu dėl kurstymo E. A. įvykdyti pirmosios instancijos nustatytą nusikalstamą veiką, prokurorė skunde akcentuoja, jog N. K. ne pasyviai laukė kol E. A. atneš į areštinę dopingo medžiagas, o pats aktyviai siekė šias draudžiamas medžiagas gauti, savo nurodymais ir patarimais ne tik paskatino, „kontroliavo“, bet ir palengvino nusikaltimo padarymą. Prokurorės nuomone, tai patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys, t. y. telefoninių pokalbių tarp E. A. ir N. K. turinys. Be kita ko prokurorė nurodė, jog neįtikinamas nuteistojo E. A. nurodymas, jog pastarasis perdavė 209 tabletes oksandrolono, 175 tabletes stanozololio bei 37 ml skysčio su trenbolono testosteronu ir nandrolonu, t. y. medžiagas, kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei, N. K. gimimo dienos proga, nes nustatyta, jog nusikalstama veika padaryta ne anksčiau kaip 2019 m. sausio 8 d., o N. K. gimtadienis birželio mėnesį.

21. Prokurorės apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai teigiama, jog byloje surinkti duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog E. A. motyvas platinti Lietuvos Respublikos inkriminuotas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodomas tam tikras dopingo medžiagų kontrolės įstatyme (209 tabletes oksandrolono, 175 tabletes stanozololio bei 37 ml skysčio su trenbolono testosteronu ir nandrolonu) medžiagas kaip dovaną N. K. gimimo dienos proga, tačiau pažymėtina, jog motyvas, kurio siekė asmuo, nėra BK 276¹straipsmio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis subjektyvusis požymis, todėl jis neturi būti nustatinėjamas bei įrodinėjamas. Šiuo atveju yra reikšmingas tik tikslas, kurio siekė N. K. ir E. A., pastarajam realizavus BK 276¹straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

22. Neginčijamai nustatyta, jog E. A. laikė, gabeno ir pasikėsino perduoti dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas N. K. per S. F., nesupratusį savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Medžiagos – oksandrolonas, stanozololis bei 37 ml skystis su trenbolono testosteronu ir nandrolonu priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei ir patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d., Nr. 1329) patvirtinto sąrašo 1-ąjį skyrių „Anaboliniai ir androgeniniai steroidai“ (t 1., b. l. 52–54). E. A. buvo nusikalstamos veikos vykdytojas, jis visus objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 276¹ straipsnio 1 dalies sudėties požymius įvykdė turėdamas tikslą platinti N. K.. E. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, jog jis turėdamas tikslą platinti laikė 409 vnt. tablečių oksadrolono, tačiau pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, jog E. A., turėdamas tikslą platinti laikė 209 vnt. tablečių oksandrolono, pašalinant iš inkriminuotos veikos 200 vnt. oksadrolono tablečių. 2019 m. spalio 22 d. priimtas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl E. A. nubaudimo pagal ANK 69 straipsnį, t. y. už neteisėtą disponavimą Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodyta dopingo medžiaga, t. y. 200 oksadrolono tablečių, nenustačius tikslo jų platinti (t. 2, b. l. 106- 108).

23. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aukščiau paminėtos faktinės aplinkybės neskundžiamos, tačiau prokurorė skunde teigia, jog aptariamą nusikalstamą veiką E. A. įvykdė sukurstytas N. K. ir jie abu veikė bendrininkaudami. Skunde nurodoma, jog N. K. aktyviais veiksmais kurstė, kontroliavo ir padėjo E. A., nes nuolat skambino E. A. ir davė nurodymus iš kur šių medžiagų gauti, kas jam parduos, kaip šias medžiagas supakuoti paslepiant siuntinyje bei kokiu būdu turės perduoti asmeniui, vardu L. ir pan., savo teiginius grindžia šiais kriminalinės žvalgybos metu fiksuotais pokalbių fragmentais: 2019 m. sausio 4– 9 d. kaltinamųjų E. A. ir N. K. pokalbiais, kurių metu kaltinamieji pasako šias frazes: 2019 m. sausio 4 d.: N. K.: „būtinai tą mažą surask“; E. A.: „kai aš turėsiu jau rankose“; N. K.: „man dar kokius kvepalus galėtum“, E. A.: „aš tau nupirkt nupirksiu“ (pokalbio Nr. 5253); 2019 m. sausio 6 d.: E. A.: „ten viską beveik nupirkom“, „šampūno tik nenupirkom dar ir peiliukų“, N. K.: „nepamiršk, žinai, man dar to kremo“, „paimk man tų leidžiamų vaistų“, „bajaną įmesk su pora adatų: (Nr. 5364); 2019 m. sausio 7 d.: N. K.: „vitaminus paduos L. tenais“; N. K.: „dar pabandyk paskambinti (duomenys neskelbtini), gal prisisuksi kaip nors“, „dėl tų mažiukų“ (Nr. 5442), t. y. N. K. aktyviai atliko nurodomus veiksmus, turėdamas tikslą platinti tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas.

24. Išteisintasis N. K. pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, jog inkriminuotas tam tikras dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas norėjo įsigyti asmeniniam naudojimui ir su E. A. aptarinėjo kaip tai būtų galima padaryti. Tai patvirtino nuteistasis E. A. nurodydamas, jog dopingo medžiagų reikėjo asmeniškai N. K.. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir pokalbių suvestinėse užfiksuoti 2019 m. sausio 4 d.– 2019 m. sausio 24 d. kaltinamojo E. A. ir N. K. pokalbiai, kurių turinys atskleidžia, jog N. K. neabejotinai žinojo apie E. A. kartu su siuntinyje esančiais daiktais perduodamas tam tikras dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas ir buvo suinteresuotas, kad šios dopingo medžiagos nebūtų aptiktos siuntinį tikrinančių pareigūnų bei pasiektų patį N. K. (t. 1, b. l. 190– 191, 184– 198, t. 2, b. l. 5–18), tačiau pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, jog N. K. veiksmai nelaikytini kurstytojo veiksmais baudžiamosios teisės bendrininkavimo sampratos prasme.

24.1. Skundžiamame nuosprendyje teismas, analizuodamas N. K. ir E. A. inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl 209 tablečių oksandrolono, 175 tablečių stanozololio bei 37 ml skysčio su trenbolono testosteronu ir nandrolonu, nenustatė objektyvaus šios nusikalstamos veikos požymio – N. K. kurstymo įgyti, o E. A. įgijimo, nesant byloje jokių tai patvirtinančių duomenų. Įgijimo objektyvusis požymis buvo siejamas su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu 2019 m. sausio 4-9 d užfiksuotų pokalbių frazėmis: 2019 m. sausio 4 d.: N. K.: „būtinai tą mažą surask“; E. A.: „kai aš turėsiu jau rankose“; N. K.: „man dar kokius kvepalus galėtum“, E. A.: „aš tau nupirkt nupirksiu“ (pokalbio Nr. 5253); 2019 m. sausio 6 d.: E. A.: „ten viską beveik nupirkom“, „šampūno tik nenupirkom dar ir peiliukų“, N. K.: „nepamiršk, žinai, man dar to kremo“, „paimk man tų leidžiamų vaistų“, „bajaną įmesk su pora adatų: (Nr. 5364); 2019 m. sausio 7 d.: N. K.: „vitaminus paduos L. tenais“; N. K.: „dar pabandyk paskambinti (duomenys neskelbtini), gal prisisuksi kaip nors“, „dėl tų mažiukų“ (Nr. 5442).

24.4. Šie duomenys patvirtina, jog N. K. buvo pasikėsinta perduoti draudžiamus daiktus, tačiau inkriminuotas kurstymas daryti nusikalstamą veiką pagrįstas tik prielaidomis. Kaip matyti iš 2019 m. sausio 4 d. vykusio pokalbio tarp N. K. ir E. A., po N. K. žodžių: „būtinai tą mažą surask“, E. A. atsako :“ aš jau žiūrėjau šiandien, ..., per tas perėjau nebuvo, ...“ (pokalbio Nr. 5253, t. 2, b. l. 5). Prokurorė šiuo ir vėlesniais N. K. pokalbiais grindžia E. A. kurstymą įgyti tam tikras dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, tačiau akivaizdu, jog tai nėra pirminis E. A. ir N. K. pokalbis dėl planuojamo N. K. perduoti siuntinio turinio, kadangi E. A. N. K. atsako jau žiūrėjęs N. K. prašomą daiktą. Byloje nėra pateikti jokie fiksuoti pirminiai pokalbiai, iš kurių būtų galima neginčijamai konstatuoti, jog E. A. buvo sukurstytas N. K. įgyti tam tikras dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas.

24.6. Prokurorė skunde nurodo, jog N. K. buvo tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimo ir perdavimo iniciatorius (kurstytojas), nes nuolat skambinėjo E. A., davė nurodymus kaip medžiagas supakuoti paslepiant siuntinyje, bei kokiu būdu turės perduoti asmeniui, vardu L., t. y. aktyviai siekė draudžiamas medžiagas gauti ir savo nurodymais bei patarimais ne tik paskatino, „kontroliavo“ ir palengvino nusikaltimo padarymą. Šie skundo argumentai nepagrįsti, kadangi skunde nurodomi ne kurstytojo veiksmai, o organizatoriaus bei padėjėjo veiksmai. N. K. buvo inkriminuotas kurstymas, todėl bendravimas apie tai, kokiu būdu perduoti, supakuoti, paslėpti draudžiamus daiktus, neapima kurstytojo sampratos. Atkreiptinas dėmesys, jog E. A. dėl draudžiamų daiktų slėpimo bendravo ir su nenustatytais asmenimis, kurie jam duoda patarimus kaip paslėpti draudžiamas medžiagas: nenustatytas asmuo pasitikslinęs, apie ką E. A. kalba ( „su papildais, ar ne“), pataria medžiagas paslėpti kūno aliejaus buteliuke: „tai, kad ten nėra ką ir daryti... turi tą, aliejukas yra tas „Johnson baby“ (2019 m. sausio 7 d. pokalbis Nr. 5507, t. 2, b. l. 17–18). Kurstymas – tai iniciatyva, pirminis sumanymas ir paskatinimas daryti nusikalstamą veiką, o ne kontroliuoti pradėtą veiką, bei duoti patarimus apie draudžiamų daiktų slėpimą, todėl šie prokurorės skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

25. Pirmosios instancijos teismas išteisino N. K. nenustatydamas jo kaip kurstytojo objektyviosios pusės požymių, t. y. kurstymo E. A. daryti nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, be kita ko atkreipdama dėmesį, jog pagal 2019 m. spalio 29 d. kaltinamojo akto struktūrą N. K. inkriminuota, jog jis sukurstė E. A. laikyti, gabenti tam tikras dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas turint tikslą platinti pačiam N. K., t. y. neinkriminuotas N. K. tikslas platinti ir jis nebuvo įrodinėjamas. Kurstytojo, kaip ir kiekvieno kito bendrininko, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką turi būti nustatytas atskirai. Išvada, kad vienas asmuo atliko baudžiamuoju įstatymu draudžiamus veiksmus, savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padarė apie tų veiksmų atlikimą žinojęs, galbūt net suinteresuotas tokių veiksmų atlikimu asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 276¹ straipsnį nustatyta nuo 2016 m. sausio 1 d. Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas, neturint tikslo platinti, nėra kriminalizuotas, už tai numatyta atsakomybė administracinių nusižengimų kodekse. Kadangi nėra susiformavusi teismų praktika taikant BK 276¹ straipsnio normą, tinkamai kvalifikuojant asmenų padarytus veiksmus, tikslinga palyginti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl bendrininkavimo neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-296/2013 nustatyta, jog bendrininkų tikslas platinti pasireiškia siekiu jas perduoti tretiesiems asmenims. Aplinkybė, kad vienas iš nuteistųjų turėjo tikslą gauti iš kito nuteistojo narkotinių medžiagų, pati savaime nesuponuoja pirmojo asmens tikslo tas medžiagas platinti. Teismas minėta nutartimi nustatė, jog nuteistieji darė ne tą pačią, o skirtingas nusikalstamas veikas ir jie negali būti pripažinti nusikalstamos veikos bendrininkais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų plačiau dėl šio pastebėjimo nepasisako.

26. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas išteisino N. K. pagal BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių, bei pagrįstai iš E. A. kaltinimo pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį pašalinta nuoroda į bendrininkavimą su N. K..

Dėl bausmių

27. Nuteistojo E. A. gynėjas skunde nurodo sutinkantis su E. A. pirmosios instancijos teismo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą. Nurodo, jog subendrinta galutinė bausmė yra per griežta, neatitinkanti teisingumo principų, todėl prašo E. A. pirmosios instancijos teismo nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į vieną tęstinę veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos numatytos BK 276¹ straipsnio 1 dalį.

28. Nuteistojo E. A. gynėjo skundas šioje dalyje tenkintinas.

29. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto.

30. Pirmosios instancijos teismas E. A. pripažinęs kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam laisvės atėmimą ketveriems metams; pagal 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą dešimčiai metų; pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi paskirtą subendrintą bausmę subendrino su 2019 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešiolikai metų.

31. Įstatymo leidėjas už BK 260 straipsnio 3 dalį numatė vienintelę bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, už BK 276¹ straipsnio 1 dalį numatė tris bausmės rūšis, t. y. baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 4 (ketverių) metų.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, iš naujo įvertinus byloje esančius ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, bei konstatavus, jog E. A. įvykdė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje dėl disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, todėl naujai skiriama E. A. bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą. Naujai paskirta bausmė subendrintina su pirmosios instancijos teismo paskirta ir neskundžiama bausme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 276¹ straipsnio 1 dalyje padarymą.

33. Skiriant E. A. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, atsižvelgtina, jog E. A. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, jog nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte) ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. E. A. yra jauno amžiaus, susituokęs, nepilnamečių vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų neturi, nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, darbdavio atstovo teigiamai charakterizuojamas ( t. 4, b. l. 68-70, t. 5, b. l. 15). Byloje pateikta terapinės bendruomenės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. I. pažyma, patvirtinanti, kad E. A. ne kartą buvo atvykęs konsultuotis pas psichologą dėl priklausomybės ligų ir stengėsi pasveikti ( t. 4, b. l. 67), taip pat kardomosios priemonės suėmimo taikymo metu „(duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje E. A. lankėsi pas psichologą, siekdamas analizuoti savo problemų priežastis ir elgesio keitimo galimybes (t. 6, b. l. 14). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, E. A. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė lygi sankcijoje numatytam minimumui, kadangi, kolegijos nuomone, ši bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

34. Paskyrus E. A. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu apėmimo būdu subendrinama su pirmosios instancijos paskirta pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausme. Bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi E. A. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, atitinkamai priskiriamos labai sunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų kategorijos (BK 11 straipsnio 4, 6 dalys). Subendrinus bausmes už minėtas nusikalstamas veikas, paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi pakeista galutine bausme. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi paskirtą galutinę subendrintą bausmę E. A. sumažino dvejais metais, atitinkamai į tai atsižvelgtina bendrinant su naujai šiuo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta galutine bausme.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskyrė ir subendrino paskirtas bausmes, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo D. M.

36. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažindamas kaltu ir nuteisdamas D. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi D. M. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu, jis sistemingai, o ne atsitiktinai daro nusikalstamas veikas ir tai dėsningas jo elgesio padarinys, todėl pirmosios instancijos teismo manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

37. Prokurorės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas visiškai.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, D. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje paskyręs laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai pripažino, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėdamas realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

39. BK 75 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija, galiojusi nuo 2012 07 01). Tačiau, net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

40. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K- 106- 511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

41. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino D. M. padarytos veikos pavojingumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą – nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta. Įvertino ir nuteistojo D. M. asmenybę: tris kartus teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, naują nesunkų nusikaltimą D. M. padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu. Nuosprendžio priėmimo dienai turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už nusižengimus kelių eismo srityje. Vertindamas nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog D. M. yra jauno amžiaus, susituokęs, kartu su sutuoktine augina du sutuoktinės ir vieną bendrą nepilnamečius vaikus, nusikaltimo padarymo metu dirbo ir nuosprendžio priėmimo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbuotoju, po nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamų veikų nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, pirmosios instancijos teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas – pripažino nuteistojo D. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

42. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog D. M. nusikalto ne pirmą kartą, tačiau po šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo jis teigiamai pakeitė savo gyvenimo būdą: dirba, turi šeimą, augina vaikus ir naujų nusikaltimų nepadarė, todėl resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei nurodė, jog suteikia galimybę nuteistajam įrodyti, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei siekiant padėti nuteistajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį.

43. Teismų praktikoje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio nuostatų) taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog asmeniui, teistam už tos pačios kategorijos nusikalstamų veikų padarymą, formaliai galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina itin atidžiai vertinti ne tik padarytos veikos aplinkybes ir pobūdį, bet itin atidžiai vertinti kaltininko asmenybę, analizuojant jo elgesį tiek veikos padarymo metu, tiek elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

44. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmę pagal aukščiau išvardytas faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

44.1. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu D. M. buvo teistas tris kartus: 1). 2006-03-29 (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu, pakeistu 2006-10-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., 259 str. 1 d., pritaikius BK 62 str. 2 d. 4 p., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2008-08-04 bausmę atlikęs; 2). 2012-03-01 Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė 2014-01-16 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi suderinta su BK 260 str. 3 d. ir palikta paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2015-04- 27 atlikęs bausmę; 3). 2016-11-22 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d. 12 MGL (451,92 Eur) bauda; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 8 MGL (301,28 Eur) bauda, 2017-06-29 bauda išieškota. 2014-01-16. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi Norvegijos Karalystės teismo nustatyta nusikalstama veika ir bausmė suderinta su LR BK 260 str. 3 d. ir palikta paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams. Nuteistasis D. M. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2014- 12- 30, iš probuojamųjų sąrašo išbrauktas 2015- 04-27. Turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 97 str., 3 d. c) p.). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką D. M. įvykdė 2019-02-14, t. y. nepraėjus aštuoneriems metams nuo aukščiau minėtos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą, todėl pagrįstai jis pripažintas recidyvistu (BK 27 str.). Turėdamas neišnykusį teistumą, realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, bei 2015-04-27 paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos, D. M. 2015-11-17 padarė naują nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (t. 3, b. l. 150).

44.2. Analizuojant D. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes matyti, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos padaryme D. M. buvo iniciatorius. Tai atskleidžia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir pokalbių suvestinėse užfiksuotas nuteistųjų D. M. ir E. A. pokalbių turinys: D. M. 2019- 02- 14 8:11:22 val. paskambinęs E. A. ir prisistatęs „(duomenys neskelbtini)“ draugu paprašė E. A. atvažiuoti iki (duomenys neskelbtini). Vėliau tą pačią dieną siuntė žinutes E. A., klausdamas kada E. A. atvažiuos, nurodydamas, jog turi reikiamą pinigų sumą. (t. 1, b. l. 195-196, pokalbiai Nr. 3025, 3028, 3121). Šie duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadas, jog D. M. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, priešingai – galima konstatuoti, jog jis buvo šios nusikalstamos veikos padarymo iniciatorius. Be kita ko pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje esančių ir pirmosios instancijos teisme ištirtų duomenų, jog D. M. ir E. A. iki nusikalstamos veikos padarymo, nuolatos bendravo – užfiksuoti pokalbiai 2019-01-24 Nr. 1005, 2019-01-25 Nr. 1109, 2019-02-10 Nr. 2610, iš kurių matyti, jog šių asmenų tarpusavio bendravimas vyko nuo 2019-01-24 ir jau 2019-02-10 D. M. nurodęs E. A. esantis (duomenys neskelbtini), gydomas sanatorijoje, taip pat yra sudaužęs automobilį, bei tarėsi su E. A. susitikti (t. 1, b. l. 188, 190, 193-194). Šie duomenys vienareikšmiškai patvirtina jų pažintį ir nevienkartinį bendravimą, paneigiant D. M. teiginius pirmosios instancijos teisme, jog jis tik įvykio dieną kontaktavo su E. A., kurio telefono numerį gavo iš nepažįstamo asmens ir nusikalstama veika buvo padaryta atsitiktinai, bei narkotikai įgyti iš nepažįstamo asmens.

44.3. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog D. M. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. D. M. atžvilgiu priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo D. M. pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam bausmę – areštą. Baudžiamasis įsakymas priimtas dėl 2019 m. spalio 27 d. įvykdytos D. M. nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – heroinu. Akivaizdu, jog nuteistasis D. M. išvadų iš ankstesnių teistumų nedarė, dar vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, jis įvykdė tos pačios rūšies nusikaltimą. Priimant pirmosios instancijos teisme nuosprendį duomenys apie D. M. naujai padarytą nusikalstamą veiką teismui nebuvo pateikti, tačiau sprendžiant klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, ne kartą teistam už analogiškas nusikalstamas veikas, tikslinga atidžiau įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ne tik su padaryta veika, tačiau taip pat ir su nuteistojo asmenybe, aiškinantis duomenis apie jo elgesį ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo.

44.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria prokurorės skundo argumentams, jog šeima, vaikai, darbas – nebuvo tos aplinkybės, kurios sulaikytų D. M. nuo nusikaltimo padarymo ar paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad D. M. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo teigiamai pakeitė savo gyvenimo būdą, kadangi aplinkybės, susijusius su jo darbu, šeima, vaikais egzistavo D. M. nusikalstant ir tai nebuvo tos aplinkybės, kurios sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų.

44.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad D. M. paskirtos bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje keistinas panaikinant BK 75 straipsnio nuostatų taikymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti.

E. A. nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 1 dalies, BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, E. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir E. A. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šią paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi, pakeitus Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį, paskirta bausme ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas ir paskirti įpareigojimai.

D. M. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.