Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1854-773/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-20
Bylos Nr.: e2A-1854-773/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01911-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos, H. B.
Ieškovas: L. B., S. K., A. K., G. L., D. R.
Trečiasis asmuo: R. B., uždaroji akcinė bendrovė „VP projektai“, R. K., J. L., V. R.

Kategorijos

2.2.2.3.1.2Valstybės ir savivaldybės institucijos
2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1854-773/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01911-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.2; 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, atsakovo H. B. ir ieškovų L. B., S. K., A. K., G. L., D. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. B., S. K., A. K., G. L., D. R. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, H. B., tretieji asmenys R. B., uždaroji akcinė bendrovė „VP projektai“, R. B., R. K., R. K., J. L., V. R., dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. B., S. K., A. K., G. L., D. R. 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 5 d. išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2016 m. gruodžio 6 d. Statybos leidimas) galiojimą; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 6 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pritarimas) galiojimą; 3) įpareigoti H. B. per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikiamai pertvarkyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo statiniai), projektinius dokumentus, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti minėtus pastatus ar jų dalis taip, kad pastatai atitiktų vienbučių gyvenamųjų namų tipą. Šio reikalavimo per minėtą terminą neįvykdžius, įpareigoti H. B. per 6 mėnesius nugriauti abu minėtus pastatus ir sutvarkyti statybvietę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 10, 110). Ieškinys grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1.1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – KMSA) direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. įsakymu patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) sprendiniais žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas) yra galima tik vienbučių gyvenamųjų namų statyba. 2016 m. gruodžio 5 d. KMSA išdavė atsakovui H. B. statybos leidimą (toliau – 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas) statyti naują statinį pagal statybos projektą „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Pakeistas projektas). KMSA išdavė H. B. 2017 m. sausio 6 d. Pritarimą statinio projektui pagal supaprastintą statybos projektą „Blokuotų gyvenamųjų namų dujofikavimas, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Dujofikavimo projektas), kuriuo pritarta šešių dujų įvadų į pastatus įvedimui. Tai patvirtina, kad Sklype H. B. faktiškai stato ne du dvibučius, o du daugiabučius gyvenamuosius namus. Ieškovai sutikimus H. B. buvo davę tik dėl vienbučių statinių statybos, pagal kuriuos jam buvo išduotas pirminis 2014 m. spalio 17 d. Statybos leidimas statyti naują statinį (toliau – 2014 m. spalio 17 d. Statybos leidimas) pagal statinio projektą „Gyvenamosios paskirties pastatų, dviejų vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“.

1.2. Ieškovai yra žemės sklypų ir vienbučių gyvenamųjų namų, esančių šalia ginčo sklypo, savininkai ar bendraturčiai. Pažymi, kad pirma, 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas išduotas pagal Pakeistą projektą, kuris neatitinka Detaliojo plano sprendinių, leidžiančių Sklype vykdyti tik vienbučių gyvenamųjų namų statybą. Antra, 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas pažeidžia ieškovų teises į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, jų teisę į nuosavybę, taip pat teisėtus lūkesčius gyventi vienbučių gyvenamųjų namų kvartale. Trečia, 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas išduotas pagal Pakeistą projektą, kurio sudėtyje nėra vandentiekio ir nuotekų tinklų savininkų sutikimų prijungti tokius pastatus prie jų lėšomis įrengtų inžinerinių tinklų. Ketvirta, 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas išduotas pagal Pakeistą projektą, kuriame užstatymo tankis viršija maksimalų leistiną dydį. Penkta, 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas išduotas pagal Pakeistą projektą, kuriame užstatymo intensyvumas viršija maksimalų leistiną dydį. Šešta, Pritarimas, kuriuo suteiktas leidimas įsivesti 6 dujotiekio įvadus naikintinas kaip teisiškai nepagrįstas ir neatitinkantis nei paties Statybos leidimo, nei Pakeisto projekto.

1.3. Ieškovai dublike nurodė, kad jie nepraleido termino ginčyti 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo, nes atsakovas H. B. ant statomų ginčo pastatų neiškabino jokio pranešimo apie Pakeistą projektą, o projektinių pasiūlymų patalpinimas internetinėje svetainėje nelaikomas tinkamu projektinių pasiūlymų išviešinimu. Ieškovams apie priimtą Statybos leidimą tapo žinoma tik tada, kai jie, pateikę raštą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl daugiabučio namo statybos, 2016 m. gruodžio 30 d. buvo raštu apie ją informuoti. Ieškovai apie teisių pažeidimą suprato gavę 2017 m. sausio 23 d. KMSA Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštą ir jo priedus.

Atsiliepimas

2. Atsakovė KMSA atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka (2 t., e. b. l. 26-32). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

2.1. Ieškovai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą ginčyti 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą. Ieškovai gyvena toje pačioje gatvėje, kurioje jau nuo 2014 m. vyksta ginčo statybos, o ginčijamas projektas buvo viešintas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. atsakovės internetinėje svetainėje, viešas susirinkimas vyko 2016 m. lapkričio 23 d., todėl ieškovai turėjo reikšti pastabas ar pretenzijas viešinimo metu.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas prieštarauja 2007 m. Detaliojo plano sprendiniams. Atsakovė pažymi, kad Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ sąvoka „dvibučiai“ atsirado tik nuo 2010 m. gegužės 26 d. Taigi 2007 m. Detaliajame plane numatant mažaaukščių statinių teritoriją negalėjo net ir teoriškai būti nuorodos į dvibučius gyvenamuosius namus. 2007 m. Detaliajame plane užstatymo tipas privalomųjų reikalavimų lentelėje nenurodytas. Pastabose nurodytas tekstas nėra ir negali būti laikomas detaliojo plano reglamentu ar teritorijos tvarkymo ar naudojimo rėžimo privalomuoju reikalavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1150/2014). Statinį statant sklype, kuriam yra parengtas detalusis planas, svarbu yra atsižvelgti į tai, ar pagal žemės naudojimo paskirtį ir būdą, nurodytus detaliajame plane, tokia statyba yra galima, o ne detaliojo plano pastabas traktuoti kaip privalomąjį rėžimą.

2.3. Detaliajame plane nurodytas tankio rodiklis – 0,3 ir ginčo projekte nurodytas rodiklis 30 proc. nesudaro pagrindo daryti išvados, kad paskaičiavimai yra atlikti neteisingai, be to, jie neprieštarauja ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1.8 punkte nustatytam tankio rodikliui. Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti projekto vadovo pateiktais apskaičiavimais.

Atsiliepimas

2.4. Atsakovės teigimu, ieškovų teisės nėra pažeidžiamos, nes ieškovai davė sutikimus tokio paties tūrio ir išplanavimo statiniui. Užstatymo zona ir kiti rodikliai, numatyti 2007 m. Detaliajame plane nėra pakeisti, vykstant statyboms nuo 2014 metų ieškovai nesiėmė jokių veiksmų dėl jų tariamų teisių pažeidimų. Atsakovė laiko nepagrįstu įpareigojimą H. B. pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą vienbučiui, kadangi toks pats vienbutis stovėjo iki 2016 m. pabaigos ir ieškovų teisių nepažeidė, todėl panaikinus 2016 m. Statybos leidimą dvibučiams, atsakovas pateiks projektinę dokumentaciją analogišką 2014 m. pateiktai, kuri ieškovus tenkino.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovų teiginys, kad dujų įvadų skaičius įrodo, jog pastatytas faktinis tributis pastatas, yra nepagrįstas. 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas negali būti panaikintas vėliau išduoto dujotiekio įvadų projekto pagrindu. Projekto Architektūrinės dalies Aiškinamajojo rašto 4.1 papunktyje „Šildymas“ nurodoma, kad namo šildymui numatomi dujiniai prietaisai, kurie bus pakabinami virtuvių zonose. Iš to paties projekto grafinės dalies brėžinių akivaizdu, kad dvibučių gyvenamųjų namų virtuvės zonos numatytos po vieną pirmame aukšte ir po antrą antrame aukšte. Taigi kiekvienas dvibučio butas turi po vieną virtuvės zoną, kuriose projekte numatyti įrengti dujiniai prietaisai šildymui. Dvibučių buvimą pagrindžia Nekilnojamojo turto registro duomenis, kad kiekviename name yra įregistruota po du butus.

2.6. Ieškovų argumentas dėl sąlyginių sutikimų vienbučiams statiniams ar jų nebuvimo skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu yra atmestinas. Sutikimai buvo išduoti neterminuotai ir nebuvo sąlyginiai, išskyrus S. K. sutikimą, kuriame nurodoma, kad sutinkama, jog būtų prisijungta prie vandentiekio sistemos pagal planą, kuriame nurodyta, kad ši schema skirta dviejų vienbučių gyvenamųjų namų statybos projektui, kadangi 2014 m. ir buvo statomi vienbučiai. Šie tinklai jau buvo pakloti ir sutikimai įgyvendinti dar prieš išduodant 2016 m. Statybos leidimą. 2016 m. Dvibučių projekte išplanavimas vandentiekio atžvilgiu ir sanmazgai yra tapatūs, jau atvesti, naujų sąlygų dėl naujų papildomų tinklų kelti nebuvo pagrindo, taip pat ir gauti naujų sutikimų. Į bylą pateikti ieškovų 2017 m. sausio 26 d. pranešimai dėl sutikimų atšaukimo ar jų taikymo ribų pakeitimo negali turėti įtakos 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo teisėtumui.

2.7. Ieškovai nepagrįstai prašo panaikinti Pritarimą statinio projektui. Ieškovai nenurodo, kokiai teisės normai prieštarauja ginčijamas administracinis aktas ir kokiu teisiniu pagrindu KMSA privalėjo atsisakyti tenkinti prašymą išduoti rašytinį pritarimą 6 dujotiekio įvadams. Dujofikavimo projekte nėra duomenų, kaip dujotiekio tinklai bus išvedžioti namo viduje, ar visi įvadai bus panaudoti esamo namo dujofikavimui. Joks teisės aktas nedraudžia statytojui turėti daugiau dujotiekio įvadų nei planuojamas butų skaičius.

Atsiliepimas

3. Atsakovas H. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 104-107). Pažymėjo, kad ieškovai yra praleidę 1 mėnesio senaties terminą ginčyti administracinius aktus, o jų atnaujinti neprašo. Nurodė, kad įrašas žemės sklypo kadastro duomenyse „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ leido vykdyti veiklą, kuri buvo galima įrašo padarymo dieną, t. y. šiuose sklypuose galima statyti 1-3 aukštų vienbučius, dvibučius ir daugiabučius gyvenamuosius namus (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimai (aktuali redakcija iki 2009 m. gruodžio 17 d.)). Pažymėjo, kad šio konkretaus ginčo atveju galimų statyti statinių paskirtys Detaliajame plane nėra numatytos. Atsakovo teigimu, 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas išduotas pagal Detaliajame plane numatytą reglamentą pagrįstai ir teisėtai. Ieškovų argumentas, jog ginčo leidimas turi būti panaikinamas, nes pažeisti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimai (tankumo rodiklis), yra nepagrįstas. Atsakovas pažymi, jog Pakeistą projektą parengė specialistas, kurio kvalifikacija atitinka Statybos įstatymo 8 straipsnyje keliamiems reikalavimams, todėl atsakovas neturi pagrindo nepasitikėti specialisto kompetencija ir jo skaičiavimų teisingumu. Be to, užstatymo tankio rodiklis detaliajame plane yra išreikštas dalimi, t.y. 0,3 suapvalinus iki dešimtųjų, o ginčo projekte tas pats dydis yra išreikštas procentine išraiška 30 proc. Be to, ieškovai neginčija aplinkybės, kad Pakeistame projekte nebuvo pakeisti pastato geometriniai matmenys, todėl parametrai, kurių vertinimas leidžia nustatyti užstatymo tankį, nepakito. Ieškovai, prašydami įpareigoti atsakovą pertvarkyti statinių žemės sklype projektinius dokumentus taip, kad jie atitiktų vienbučių gyvenamųjų namų tipą pagal 2014 m. projektą, patvirtina, jog jų interesai nebuvo pažeisti išduodant statybą leidžiantį dokumentą pagal 2014 m. projektą. Statinio geometriniai išmatavimai nepakito, užstatymo tankis 2014 m. projekte ir 2016 m. projekte taip pat nepakito. Ieškovų A. K. ir S. K. sutikimai prisijungti prie inžinerinių nuotekų tinklų ir vandentiekio nebuvo sąlyginiai, jie buvo išduoti neterminuotai. Atsakovo teigimu, 2016 m. dvibučių projekte tiek pats išplanavimas vandentiekio atžvilgiu, tiek sanitariniai mazgai yra tapatūs, pagal 2016 m. projektą jie nebuvo keičiami ir išduodant Statybos leidimą tinklai jau buvo atvesti, todėl nebuvo poreikio gauti naujus ieškovų sutikimus. Ieškovai gyvena toje pačioje gatvėje ir buvo gerai informuoti apie vykdomas statybas ginčo sklype, todėl privalėjo domėtis statybų teisėtumu. Atsakovas viešai KMSA intenetinėje svetainėje informavo apie 2016 m. lapkričio 23 d. vykusį viešą susirinkimą, kurio metu buvo svarstomas 2016 m. projektas. Be to, atsakovas apie vyksiantį viešą projekto svarstymą paskelbė (duomenys neskelbtini) gyventojams, iškabindamas pranešimą ant statomo namo.

4. Trečiasis asmuo UAB „VP projektai“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti (6 t., e. b. l. 75-76). Nurodė, kad projektiniai darbai buvo atlikti vadovaujantis Žemes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniais, atitinkančiais teisės aktus ir statybos techninius reglamentus, galiojusius projekto rengimo metu. Detaliame plane nebuvo nustatytas užstatymo tipas. Statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai (2016 m. liepos 15 d. redakcija) 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nuostatos numato galimybę statyti vienbutį ar dvibutį namą, kai kiekvienam pastatui skirta ne mažiau kaip 400 kv. m), todėl atsižvelgiant į tai, buvo suprojektuoti du dvibučiai namai. Viešinimo procedūros buvo atliktos vadovaujantis STR 1.05.06.2010 4 priedo 7.2 nuostatomis. Vandentiekio įvadai bei buitinių nuotekų išvadai naujai neprojektuoti, nes pagal sutikimą suprojektuotų ir įrengtų vamzdynų diametrai buvo pakankami.

5. Tretieji asmenys R. B., R. K., R. K., J. L., V. R. atsiliepimu į ieškinį prašo jį tenkinti (6 t., e. b. l. 79-81).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies. Teismas panaikino atsakovės KMSA išduoto 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo galiojimą. Teismas įpareigojo atsakovą H. B. per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikiamai pertvarkyti pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti minėtus pastatus ar jų dalis taip, kad pastatai atitiktų vienbučių gyvenamųjų namų tipą. Šio reikalavimo per minėtą terminą neįvykdžius, teismas įpareigojo atsakovą H. B. per 6 mėnesius nugriauti abu minėtus pastatus ir sutvarkyti statybvietę. Teismas priteisė iš atsakovės KMSA ieškovo L. B. naudai 233,33 Eur, ieškovo A. K. naudai – 250 Eur, ieškovo D. R. naudai – 250 Eur, G. L. naudai – 250 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 10,33 Eur žyminio mokesčio, ieškovo S. K. naudai – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo H. B. teismas ieškovo L. B. naudai priteisė 233,33 Eur, ieškovo A. K. naudai – 250 Eur, ieškovo D. R. naudai – 250 Eur, G. L. naudai – 250 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 10,33 Eur žyminio mokesčio, ieškovo S. K. naudai – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš atsakovės KMSA ir atsakovo H. B. priteisė po 12,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Teismas iš ieškovų L. B., S. K., A. K., G. L., D. R. priteisė valstybės naudai 12,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7. Teismas sprendė, kad ieškovai nepraleido 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo apskundimo termino. Teismas laikė pagrįstomis ieškovų nurodytas aplinkybes, kad jie Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. raštu buvo informuoti apie tai, jog KMSA išdavė 2014 m. spalio 17 d. Statybos leidimą pagal Vienbučių projektą ir kad buvo išduotas 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas pagal Pakeistą projektą ir tik nuo to laiko ieškovams tapo žinomi 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo data, numeris. Teismas sprendė, kad pareikšdami ieškinį 2017 m. sausio 30 d., ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino. Teismas pripažino pagrįstomis ieškovų nurodytas aplinkybes, kad sužinojus apie 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo išdavimą, ieškovams nebuvo žinomas Pakeisto projekto ir pagal jį išduoto 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo turinys, kuris yra svarbus dėl to, kad ieškinys yra grindžiamas neteisėto pritarimo faktiniam daugiabučiui aplinkybe.

8. Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti Projektinių pasiūlymų apie ketinamą rengti Pakeitimo projektą viešinimo procedūrų pažeidimą.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovo H. B. projekto sprendiniai pagal 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą neprieštaravo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teismas vertino, kad detaliojo plano žemės sklypo naudojimo pobūdžio paaiškinime GI nurodyta papildoma pastaba, jog ginčo teritorijoje leidžiama tik vienbučių namų statyba bei 6 punkte esanti nuoroda į Statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo išdavimo metu nebeteko teisinės reikšmės, nes Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 yra specialus teisės aktas, reguliuojantis žemės sklypo naudojimo pobūdį, nurodytą detaliojo plano paaiškinime GI, kuriuo būtina remtis esant šio teisės akto ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 konkurencijai. Teismas pažymėjo, jog Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ redakcija, galiojusi 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo išdavimo metu, buvo pakeista į Statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 26 d.).

10. Teismas pažymėjo, kad Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. gruodžio 13 d.) 15.1 punkto nuostata dėl Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos buvo pakeista į nuostatą dėl Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.). Teismo vertino, kad pasikeitus akto redakcijai, detaliojo plano sprendiniai dėl mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos gali būti taikomi ne tik vienbučių, bet ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai.

11. Teismas, remdamasis abiejų statybos leidimų išdavimo metu galiojusia statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 redakcija (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 11 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir įvertinęs antro aukšto planus, darė išvadą, kad ši patalpa yra skirta ne vienos šeimos poreikiams, o dviejų šeimų poreikiams, nes jos yra atskirtos laiptine su atskirais izoliuotais įėjimais į šias patalpas, taip pat atskirais sanitariniais mazgais. Teismas įvertino, kad kiekvieno dvibučio antrame aukšte yra po dvi atskiras patalpas, kurios gali funkcionuoti kaip atskiras izoliuotas butas, todėl konstatavo, jog faktiškai statybos leidimas buvo išduotas ne dviems dvibučiams, o dviems tribučiams pastatams. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtino: 1) byloje esantis pastabų atsakymų lapas, įrodantis, kad atsakovui KMSA buvo kilusi abejonė, kam vienbučiui namui reikalingi 3 dujų įvadai, o 2 sublokuotiems vienbučiams – 6 įvadai; 2) į bylą ieškovų pateikti nekilnojamo turto pardavimo skelbimai, patvirtinantys atsakovo H. B. ketinimus parduoti du antro aukšto butus ne kaip dvi, o kaip keturias atskiras dalis, nes prie skelbimų pridėti butų planai aiškiai nurodo atskiras 57 kv.m. patalpas, nors du kiekvieno dvibučio antro aukšto butai pagal statinio projekto sprendinius yra atitinkamai 120,97 ir kv. m. 120,04 kv. m. dydžio; 3) ieškovų pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos šarvuotų durų iš ginčo namo išvežimas prieš išvažiuojamąjį teismo posėdį; 4) išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad antro aukšto butas yra skirtas ne vienos šeimos poreikiams, o dviejų šeimų poreikiams, nes patalpos jame yra atskirtos laiptine su atskirais izoliuotais įėjimais į šias patalpas, taip pat atskirais sanitariniais mazgais. Teismas atsižvelgė ir į ketinusių pirkti butus iš atsakovo H. B. liudytojais apklaustų D. Š., M. M., T. Č. ir E. S. parodymus, kurie iš esmės negalėjo tiksliai nurodyti, kokius butus ketino pirkti, nesidomėjo, kas bus jų kaimynai ir pan. Be to, nurodė, kad avansus nuo 8 000 iki 12 000 Eur sumokėjo grynaisiais pinigais, nesurašant jokių pinigų priėmimo – perdavimo aktų, o šiuos pinigus, kurių tikslių sumų įvardinti negalėjo, iš atsakovo H. B. atgavo taipogi grynaisiais pinigais, nesurašant pinigų priėmimo – perdavimo aktų. Teismas vertino, kad liudytojų elgesys neatitinka vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standarto, todėl liudytojų parodymų nevertino kaip patikimų.

12. Teismas pažymėjo, kad nors KMSA leidimo išdavimo metu vertino tik atsakovo H. B. pateiktą projektinę dokumentaciją, iš abiejų statybos leidimų išdavimo metu pateiktų antro aukšto planų buvo galima daryti išvadą, jog kiekvienas iš dviejų antro aukšto butų yra skirtas ne vienos šeimos poreikiams, o dviejų šeimų poreikiams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei KMSA statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ yra nustatyta pareiga patikrinti, ar projekto sprendiniai atitinka numatomą statinio paskirtį, konstatavo, kad nenustačiusi, jog kiekvienas iš dviejų antro aukšto butų yra skirtas ne vienos šeimos poreikiams ir todėl viso namo patalpos yra priskirtinos ne dviem dvibučiams, o tribučiams (daugiabučiams), KMSA šios savo pareigos neįvykdė. Teismas sprendė, kad vien tik faktinio daugiabučio požymių nustatymas statinio projekte yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog projekto sprendiniai neatitinka numatomo statinio paskirties, tai sudaro pagrindą neišduoti statybos leidimo, o išduotą statybos leidimą – panaikinti.

13. Teismas, įvertinęs ieškovų argumentus dėl sklypo užstatymo intensyvumo ir tankio, konstatavo, kad ieškovų nurodyti galimi neženklūs neatitikimai negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu išduoto statybos leidimo panaikinimui. Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų dėl to, kad parkavimo sprendiniai apsunkins ieškovams patekimą prie jų žemės sklypų.

14. Teismas pažymėjo, kad nors 6 dujotiekio įvadų buvimą laikė vienu iš faktinio daugiabučio požymių, joks teisės aktas nedraudžia statytojui turėti daugiau dujotiekio įvadų nei planuojamas butų skaičius. Nurodė, kad vien didesnis už butų skaičių dujų įvadų skaičius negali būti laikomas savarankišku pagrindu panaikinti KMSA 2017 m. sausio 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas įvertino ieškovų argumentą, kad Dujofikavimo projektas yra parengtas vadovaujantis Pakeistu projektu, todėl panaikinus 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą būtų naikintinas ir Pritarimo galiojimas, nes neliktų ką dujofikuoti. Teismas sprendė, kad šis argumentas nepagrįstas, nes atsakovui yra suteikiama galimybė per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikiamai pertvarkyti ginčo pastatų projektinius dokumentus, be to, joks teisės aktas nedraudžia statytojui turėti daugiau dujotiekio įvadų nei planuojamas butų skaičius.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą, atsakovą H. B. įpareigojo per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikiamai pertvarkyti pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti minėtus pastatus ar jų dalis taip, kad pastatai atitiktų vienbučių gyvenamųjų namų tipą; šio reikalavimo per minėtą terminą neįvykdžius, atsakovą H. B. įpareigojo per 6 mėn. nugriauti abu minėtus pastatus ir sutvarkyti statybvietę. Apeliantė taip pat prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neteisingai sprendė dėl ieškinio senaties. Teismas neįvertino, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovas nuo pat statybų pradžios statė daugiabutį, o 2016 m. atliktas projekto pakeitimas ir Statybos išdavimas buvo tik formalus veiksmas. Todėl jei ginčo pastatų statyba kokiu nors būdu ir pažeidė ieškovų teises, toks pažeidimas turėjo kilti jau nuo 2014 metų. Be to, 2016 metais parengti dvibučių pastatų projektiniai pasiūlymai buvo viešinti nuo 2016 m. lapkričio 11 d. KMSA interneto svetainėje, 2016 m. lapkričio 23 d. vyko viešas susirinkimas, teismas viešinimo procedūrų pažeidimo nekonstatavo. Ieškovai projektinių pasiūlymų viešinimo metu turėjo teisę domėtis projektu, reikšti pretenzijas, tačiau į teismą ginčydami 2016 m. gruodžio 5 d. išduotą Statybos leidimą kreipėsi tik 2017 m. sausio 30 d., t.y. praleidę ABĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

1.2. Teismas, panaikindamas ginčo Statybos leidimą, rėmėsi samprotavimais ir prielaidomis bei nevertino, ar KMSA galėjo nustatyti, kad Projekte yra suprojektuoti faktiniai daugiabučiai pastatai. Atsakovė, tikrindama statinių projektus bei išduodama statybą leidžiančius dokumentus, veikia kaip viešojo administravimo institucija, kuri neturi galimybės nepritarti pateiktiems projektų sprendiniams, jei jie atitinka (neprieštarauja) statybos normatyvinių dokumentų ar kitų teisės aktų keliamus reikalavimus. Teisės aktuose nėra pateiktos vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo sąvokos, taip pat nėra nustatyti tokių kategorijų pastatams ir jų patalpų išdėstymui keliami kriterijai. Teismo sprendime nėra nurodyta nei vieno teisės akto, kurio pažeidimu remdamasi KMSA būtų galėjusi spręsti, kad Projekte nurodyta pastato paskirtis neatitiko realių statytojo ar projektuotojo tikslų. Teismo nurodyti Projekto sprendiniai – buto patalpų atskyrimas laiptine bei atskiri sanitariniai mazgai – nepagrindžia, kad antruosiuose pastatų aukštuose buvo suprojektuota po du atskirus butus. Nėra aišku, kokiu būdu nesuprojektavus laiptinės būtų galima patekti į antrajame pastato aukšte esantį butą. Be to, laiptinė Projekte suprojektuota ne kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektas, o kaip antrajame aukšte esančio buto patalpa. Lauko durų įrengimas antrajame aukšte Projekte nebuvo numatytas.

Atsiliepimas

1.3. Atsakovės teigimu, suprojektuotas sanitarinių mazgų skaičius taip pat nepagrindžia statytojo ketinimų antruosiuose pastatų aukštuose įrengti po du atskirus butus. Kiekviename bute privalo būti suprojektuota vonios patalpa arba dušinė bei tualetas. Statybos techniniame reglamente nėra ribojama, kiek viename bute gali būti įrengiama vonios ar tualeto patalpų, todėl šiuos sprendinius apsprendžia statytojas ir projektuotojas. Pažymėtina, kad vienas iš privalomų buto elementų – virtuvė antrojo aukšto butuose yra suprojektuota tik viena, tai patvirtina, kad kiekvieno pastato antrajame aukšte pagal Projektą buvo numatyta įrengti po vieną butą. Pakeisto projekto aiškinamajame rašte nurodytas patalpų išdėstymas yra racionalus ir logiškas, todėl KMSA konstatuoti Projekto sprendinių neatitikimo numatomai statinio paskirčiai nebuvo teisinio pagrindo.

1.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad KMSA buvo kilusi abejonė, jog ketinama statyti faktinius daugiabučius pastatus. Atsakymų lape buvo atsakyta į KMSA paklausimą, dėl kokių priežasčių į statomus pastatus ketinama įvesti 6 dujų įvadus. Dujofikavimo projekto rengėja paaiškino, jog statomi du dvibučiai pastatai; antrame pastato aukšte bus formuojamos dvi buto dalys, todėl projektuojami šeši dujotiekio įvadai. Atsakovė pažymi, kad vertindama Projektą atsakovė neturėjo jokių duomenų apie dujotiekio įvadų skaičių.

1.5. Teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl ginčo pastatų ir butų teisinės registracijos. KMSA ne kartą akcentavo, jog Nekilnojamojo turto registre butai yra įregistruoti tokie, kokie numatyti Projekte, pagal kurį išduotas ginčijamas Statybos leidimas, t. y., kiekviename pastate yra suformuota ir įregistruota po du butus. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai šių duomenų byloje neginčijo.

1.6. Visos kitos aplinkybės, kuriomis rėmėsi teismas, konstatuodamas, jog atsakovas pastatė faktinius daugiabučius pastatus, yra susijusios ne su KMSA neteisėtais veiksmais, o su statytojo H. B. galimai nesąžiningais ar neteisėtais veiksmais jau po ginčijamo Statybos leidimo išdavimo (vidaus inžinerinių tinklų įrengimas ir išdėstymas, šarvuotų lauko durų įrengimas antruose pastatų aukštuose, nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai). KMSA nesuteikė atsakovui leidimo statyti daugiabučių pastatų ar pagal Projektą pastatytus gyvenamuosius namus naudoti kaip daugiabučius. Atsakovės teigimu, jei H. B. būtų siekęs ginčo pastatus suprojektuoti kaip nurodyta teismo sprendime, t. y. kaip daugiabučius gyvenamuosius namus, jis tokią galimybę pakoregavęs Detaliojo plano sprendinius turėjo ir turi iki šiol. Be to, teismas nepagrindė, dėl kokių priežasčių atsakovas H. B. negalėtų rengti naujo dvibučių gyvenamųjų namų projekto.

Šalies argumentai

1.7. Ieškovų teiginiai, kad daugiabučių namų statyba pažeis jų teises, nes padidės transporto srautas kvartale, inžinerinių tinklų apkrovimas, sumažės privatumas, bus pažeista ieškovų teisė netrukdomai naudotis savo nuosavybe, pažeisti ieškovų lūkesčiai gyventi vienbučių gyvenamųjų namų kvartale yra pagrįsti tik samprotavimais ir prielaidomis. Patys ieškovai byloje nurodė, kad nei pastato tūris, nei išplanavimas jų teisių nepažeidžia. Tokio paties tūrio ir beveik tokio paties išplanavimo gyvenamieji namai buvo statomi nuo 2014 metų iki 2016 metų pabaigos, tačiau ieškovų teisių nepažeidė, todėl tuo atveju, jei H. B. pateiks projektinę dokumentaciją, analogišką 2014 m. projektui, ieškovų teisės ar teisėti interesai iš esmės nepasikeis. Teismas ieškovų teisių pažeidimo nekonstatavo, todėl nėra aišku, kokias realias teisines pasekmes teismo sprendimas sukels ieškovams.

17. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas panaikinti KMSA 2017 m. sausio 6 d. Rašytinio pritarimo statinio projektui galiojimą ir ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašo pašalinti iš teismo sprendimo šiuos motyvus: 1) kad atsakovo H. B. projekto sprendiniai pagal 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą neprieštarauja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-108 patvirtinto Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniams ir jie pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą įgalina statyti gyvenamuosius namus, kurių naudojimo pobūdis nebūtinai turi būti vienbučiai gyvenamieji namai; 2) kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo pažeista statybos projekto „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ viešinimo procedūra; 3) kad statybos projekte „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ užstatymo intensyvumo ir tankio leistinų maksimalių ribų viršijimai būdami neženklūs negali sudaryti pagrindo naikinti 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą; 4) kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog statybos projekto „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų apsunkins ieškovams patekimą prie jų žemės sklypų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas nepagrįstai paliko galioti 2017 m. sausio 6 d. Rašytinį pritarimą. Teismas neišsprendė ginčo iš esmės, nes neatsižvelgė, jog 6 dujų įvadai leidžia atsakovui faktinius daugiabučius naudoti ir juos realizuoti, o 6 dujų įvadų įrengimas atliktas neteisėtu tikslu. Be to, Dujofikavimo projektas, pagal kurį yra išduotas Pritarimas, buvo parengtas būtent ginčo pastatų, statomų pagal Pakeistą projektą, dujofikavimui, Statybos leidimas yra įtrauktas į Dujofikavimo projekto sudėtį. Ieškovai pažymi, kad kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pati KMSA butų skaičių laikė esmine aplinkybe, apsprendžiančia dujų įvadų skaičių, nes būtent šiuo pagrindu pati atsisakė derinti pirminį atsakovo prašymą dėl 6 dujų įvadų įvedimo į du vienbučius. KMSA, turėdama projektuotojos A. R. pateiktą informaciją apie tai, kad antruose aukštuose formuojamos „dvi buto dalys“, ignoravo šias aplinkybes. Pritarimo panaikinimas neužkirstų kelio atsakovui H. B. pertvarkant ginčo pastatus į du vienbučius įvesti į juos pageidaujamą dujų įvadų skaičių, tačiau tai galėtų būti atliekama tik siekiant teisėtų tikslų.

2.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Pakeisto projekto sprendiniai neprieštarauja Detaliajam planui ir nepagrįstai neatsižvelgė į Detaliajame plane nurodytą užstatymo tipą – vienbučiai gyvenamieji namai. Teismo motyvas, kad sprendžiant dėl Detaliajame plane nurodyto užstatymo tipo turi būti vadovaujamasi ne Detaliojo plano nuoroda į tai, kad sklype galima tik vienbučių gyvenamųjų namų statyba, o tik pasikeitusiu Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu, prieštarauja Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 333 punktui, kuriame įtvirtinta, jog turi būti vadovaujamasi ir detaliuosiuose planuose esančiomis nuorodomis į vienbučius gyvenamuosius namus. Pagal Taisyklių 333 punktą tam, kad mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis būtų prilyginamas vienbučių gyvenamųjų namų teritorijos būdui pakanka vienos iš dviejų sąlygų: 1) detaliajame plane turi būti nuorodų (bet kokių) į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (M); 2) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus. Ieškovų teigimu, Detaliuoju planu nustatytas užstatymo tankumas (0,3) atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus. Tai patvirtina, kad Detaliajame plane numatytas mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis turi būti suprantamas kaip vienbučių gyvenamųjų namų teritorijos būdas. Teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai šalims nustatė prejudicinę reikšmę turintį faktą, kad pagal Detalųjį planą ginčo sklype yra galima ne tik vienbučių gyvenamų namų statyba.

2.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, jog buvo pažeista Pakeisto projekto viešinimo procedūra. Ieškovų teigimu, atsakovas H. B. prie sklypo ribos nebuvo įrengęs stendo su informacija, ieškovams registruotų laiškų taip pat nesiuntė. Dėl šių esminių pažeidimų ieškovai neteko savo įstatymu garantuotos teisės dalyvauti viešame svarstyme, išsakyti savo pastabas ir nesutikimus. Projektinių pasiūlymų patalpinimas savivaldybės interneto svetainėje nereiškia tinkamo projektinio pasiūlymų išviešinimo. Byloje esanti nuotrauka –informacinis stendas ant pastato (duomenys neskelbtini) (21 x 30) cm“ patvirtina, kad Pakeistas projektas nebuvo išviešintas, kaip to reikalauja teisės normos (pranešimas patalpintas ginčo pastatų lange, nuo kurio iki sklypo ribos yra 6 m atstumas, nenurodyta paskelbimo diena, kabojimo trukmė). Be to, atsakingas asmuo – projekto vadovė parašu nėra patvirtinusi nei pranešimo paskelbimo ginčo pastato lange, nei kokio turinio pranešimas šioje vietoje buvo paskelbtas, nei kada tai buvo padaryta ir kiek laiko pranešimas kabėjo. Projekto vadovei buvo žinoma, kad pranešimas nebuvo paskelbtas tinkamai.

2.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Pakeistame projekte užstatymo intensyvumo ir tankio maksimalių leistinų ribų viršijimai yra neženklūs, todėl negali sudaryti pagrindo naikinti Statybos leidimą. Nagrinėjamu atveju Sklypo plotas yra 900 m², todėl leistinas maksimalus sklypo užstatymo tankis yra 30 %. Pakeisto projekto sklypo sutvarkymo plane nurodytas neteisingai paskaičiuotas sklypo užstatymo tankis (teigiama, kad jis yra 30 %). Šį dydį paskaičiavus pagal atitinkamus projekto duomenis, gaunamas didesnis dydis – 30,34 % (273,10 : 900 x 100 = 30,34). Taigi užstatymo tankumas viršija maksimalų leistiną dydį leidžiamą tokio ploto sklype. Be to, Detaliajame plane nurodytas sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,9, todėl turi būti taikomas Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 1 punkte numatytas užstatymo intensyvumas – 0,4. Ieškovai pažymi, kad Pakeisto projekto Sklypo sutvarkymo plane nurodytas užstatymo intensyvumas yra 0,47 (47 %). Tai net 7 proc. viršija leistiną maksimalų dydį. Dėl šios priežasties Pakeistas projektas neatitinka teisės norminių aktų reikalavimų, jame pateikti duomenys neatitinka faktinių duomenų, be to, didesnis užstatymo tankis savo ruožtu reiškia, kad statomuose pastatuose galės gyventi didesnis žmonių skaičius, o tai pažeidžia ieškovų teises į privataus ir šeiminio gyvenimo gerbimą ir ieškovų teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

2.5. Teismas nepagrįstai laikė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog parkavimo sprendiniai Pakeistame projekte apsunkins ieškovams patekimą prie jų sklypų. Teismas neatsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) yra tik 5,5 m pločio, ji buvo suprojektuota Detaliuoju planu atsižvelgiant į tai, kad bus skirta vienbučių gyvenamųjų namų kvartalui aptarnauti. Dėl H. B. vykdomų statybų kvartale neproporcingai padaugės gyventojų ir automobilių. Nors prie atsakovo statomų pastatų yra suprojektuotos 6 vietos automobiliams stovėti, jos suprojektuotos neracionaliai, todėl tikėtina, kad gyventojai automobilius statys (duomenys neskelbtini).

2.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo pastatai yra statomi neišpildžius sąlygų, su kuriomis siejamas išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų galiojimas. Nagrinėjamu atveju Projekto rengimui buvo išduoti 2016 m. spalio 24 d. Specialieji architektūros reikalavimai Nr. 70-17-881, kurių 10 punkte yra nurodyta, kad jie galioja, jei statomo gyvenamojo namo bendras plotas yra iki 200 m². Priešingai, nei teismo posėdžio metu teigė KMSA, minėtoje nuostatoje su 200 m² riba yra siejamas specialiųjų architektūros reikalavimų galiojimas, o ne informuojama, kad projektas privalomai turi būti viešinamas. Kiekvieno iš ginčo pastatų bendras plotas viršija 200 m² ribą, taigi Pakeistas projektas buvo parengtas nesant tam būtinų galiojančių specialiųjų architektūros reikalavimų.

2.7. Teismas neatsižvelgė, kad Statybos leidimas išduotas pagal Pakeistą projektą, kurio sudėtyje nėra vandentiekio tinklų savininko ieškovo S. K. ir nuotekų tinklų savininkų A. K. bei R. K. sutikimų prijungti tokius pastatus prie šių savininkų lėšomis įrengtų tinklų. Ieškovas S. K. atsakovui H. B. buvo davęs sutikimą prijungti du vienbučius gyvenamuosius namus prie S. K. lėšomis įrengtų vandentiekio tinklų, o ieškovas A. K. bei pastarojo sutuoktinė R. K. – sutikimą prijungti du vienbučius gyvenamuosius namus prie jų lėšomis įrengtų nuotekų tinklų. Tačiau atsakovas H. B. pastatė ne du vienbučius, o du tribučius gyvenamuosius namus naudodamasis minėtais sutikimais. Naujų sutikimų Pakeisto projekto sudėtyje nėra, dėl to jis negalėjo būti suderintas ir pagal jį negalėjo būti išduotas ginčijamas Statybos leidimas. Šeši savarankiški namų ūkiai apkrauna tinklus, tinklai nėra pritaikyti tokio intensyvumo vartojimui.

18. Apeliaciniu skundu atsakovas H. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškovų reikalavimai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad statybą leidžiantis dokumentas, išduotas statyti du dvibučius pastatus, buvo išduotas ne dviem dvibučiams, o dviem tribučiams pastatams, t.y. projektiniai sprendiniai neatitiko statomų pastatų faktinės paskirties. Šis Statybos leidimo naikinimo pagrindas yra savarankiškas panaikinimo pagrindas ir nesietinas su ieškovų reikalavimu panaikinti statybą leidžiantį dokumentą kaip neatitinkantį detaliojo plano sprendinių. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą panaikinti Statybos leidimą, pripažįstant, kad dviejų dvibučių pastatų projektiniai sprendiniai neatitinka pastatų paskirties, tuo pačiu tenkino ir išvestinį ieškovų reikalavimą įpareigodamas atsakovą H. B. „<...gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti minėtus pastatus ar jų dalis taip, kad pastatai atitiktų vienbučių gyvenamųjų namų tipą,...>“. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvada yra prieštaraujanti motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, byloje surinktiems įrodymams bei pateiktam jų vertinimui.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-398-516/2017, kurioje buvo konstatuota, kad statybos leidimas yra išduotas vienbučiam pastatui statyti, tačiau jame yra suformuotos 24 patalpų grupės, kurios galėtų būti naudojamos kaip atskiri butai. Naudojant minėtas patalpų grupes kaip butus, pastatas būtų naudojamas pagal daugiabučio pastato paskirtį. Kiekvienai patalpų grupei priskirtas atskiras balkonas, bendras koridorius patekimui į šias patalpas, architektūriniai pastato fasado sprendiniai teismui leido daryti išvadą, kad pastato projektiniai sprendiniai neatitinka vienbučio pastato paskirties. Šiuo konkrečiu atveju yra nustatyta, kad patalpa, esanti kiekvieno dvibučio pastato antrame aukšte, turi dvi izoliuotas patalpas, kurios gali būti naudojamos kaip atskiri butai, todėl bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ neriboja vienbučio gyvenamojo pastato ploto, gyvenamųjų kambarių skaičiaus, sanitarinių mazgų skaičiaus, aukštų skaičiaus. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, kad butą, esantį antrame pastato aukšte, galėtų naudoti du tos pačios šeimos atskirai vedami ūkiai, atsakovei KMSA nebuvo pagrindo pripažinti statinio projektinius sprendinius kaip neatitinkančius pastato paskirtį. Be to, atitvarai, skiriantys antrame dvibučio pastato aukšte patalpas, kurios teismo sprendime įvardinamos kaip atskiri butai, neatitinka reikalavimų, kurie yra apspręsti STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, atskiriant du butus. Todėl atsakovė KMSA, išduodama Statybos leidimą ir vertindama pateiktą projektinę dokumentaciją neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog antrame dvibučių pastatų aukšte yra suprojektuoti du atskiri butai ir tuo pagrindu atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teismo nustatyti atsakovo H. B. veiksmai, atlikti po Statybos leidimo išdavimo negali būti pagrindu panaikinti Statybos leidimą.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į atsakovų KMSA ir H. B. apeliacinius skundus ieškovai prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ginčo pastatai yra faktiniai daugiabučiai gyvenamieji namai. Ieškovų teigimu, atsakovė KMSA nepagrįstai teigia, kad išduodama Statybos leidimą ji teisės aktų nepažeidė ir Statybos leidimas galėtų būti naikinamas tik nustačius KMSA neteisėtas veikas dėl jo išdavimo. Pažymi, kad atsakovė KMSA nepagrįstai teigia, jog ginčo pastatų nebaigtos statybos registracija Nekilnojamojo turto registre yra kliūtis tenkinti ieškovų ieškinį. Nurodo, kad atsakovė KMSA nepagrįstai teigia, jog ieškovai pareiškė ieškinį nesant jų teisių pažeidimo. Ieškovų teigimu, priešingai, nei teigia atsakovė KMSA, teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovai nepraleido termino ginčyti Statybos leidimą.

20. Atsiliepimu į atsakovų KMSA ir H. B. apeliacinius skundus tretieji asmenys R. B., R. K., R. K., J. L., V. R. prašo juos atmesti, ieškovų apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovų paaiškinimai yra neracionalūs, o atsakovų pozicija – nesąžininga. Atsakovai ginčo patatų statybą siekia pateisinti argumentais, neatitinkančiais bylos aplinkybėms ir jas patvirtinančiai įrodymų visumai. Atsakovas H. B. piktnaudžiauja materialine ir procesine teise, o KMSA pozicija neatitinka viešojo administravimo principų.

21. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė KMSA prašo jį atmesti. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti Rašytinio pritarimo galiojimą motyvuodamas tuo, kad joks teisės aktas nedraudžia statytojui turėti daugiau dujotiekio įvadų nei planuojamas butų skaičius, todėl vien didesnis už butų skaičių dujų įvadų skaičius negali būti laikomas savarankišku pagrindu panaikinti Rašytinio pritarimo galiojimą. Be to, apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokiai teisės normai prieštarauja ginčijamas administracinis aktas, nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu KMSA privalėjo atsisakyti tenkinti prašymą išduoti Rašytinį pritarimą trims dujotiekio įvadams į kiekvieną statomą dvibutį gyvenamąjį namą. Atsakovė KMSA atsiliepimu į atsakovo H. B. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Byloje sprendžiami teisės ir fakto klausimai dėl Kauno miesto savivaldybės išduoto statybos leidimo ir rašytinio pritarimo dujofikavimo projektui teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

24. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, jog ginčo pastate atsakovas H. B. įrengė 3 signalizacijos sirenas (8 t., e. b. l. 1-2). Ieškovų teigimu, signalizacijos sirenos ant vieno iš ginčo pastatų buvo įrengtos 2018 m. lapkričio 10 – 11 dienomis, t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir po ieškovų apeliacinio skundo priėmimo.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi naujai pateiktus įrodymus, pažymi, kad jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir sprendžia, kad vėlesnis jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl įrodymus priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

28. Teisėjų kolegija nustatė, kad KMSA direktorius 2008 m. sausio 15 d. įsakymu patvirtino 2007 m. Detalųjį planą, pagal kurį žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 5 žemės sklypus (1 t., e. b. l. 11). Pagal Detaliajame plane nurodytos privalomuosius reikalavimus, šiuose sklypuose yra gyvenamoji teritorija (G), juose galima mažaaukščių vienbučių gyvenamųjų namų statyba (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) (G1). Plane nurodyta, kad rengiant pastatų techninius projektus reikia vadovautis STR 2.02.09:2005 reikalavimais. Rengiant techninį projektą tinklų pasijungimui reikia gauti klojusio tinklus savo lėšomis savininkų raštišką sutikimą. Užstatymo tankis – 0,30, užstatymo intensyvumas – 0,90.

29. Atsakovui H. B. ir R. B. nuo 2014 m. kovo 21 d. priklauso 0,0900 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) (1 t., e. b. l. 43). Sklypas 2007 m. Detaliajame plane pažymėtas Nr. 3. Pagal 2017 m. sausio 10 d. KMSA įsakymo priedą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 42-43).

30. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. S. K. pasirašė sutikimą, jog H. B. prisijungtų prie vandentiekio sistemos, prijungtos prie centrinės miesto sistemos (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 14, 15). 2014 m. rugsėjo 17 d. A. K. ir R. K. pasirašė sutikimą, kad H. B. prisijungtų prie jų vardu suprojektuotų inžinerinių nuotekų tinklo (1 t., e. b. l. 75).

31. KMSA išdavė atsakovui H. B. 2014 m. spalio 17 d. leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-21-141017-00877 (1 t., e. b. l. 64-65) pagal statinio projektą „Gyvenamosios paskirties pastatų, dviejų vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (1 t., e. b. l. 143-155). Pagal projektą žemės sklypo užstatymo plotas 273,10 m², užstatymo tankumas 30 proc., užstatymo intensyvumas 46 proc., name Nr. 1 butų skaičius – 1, name Nr. 2 – 1. Bendras plotas 415,02 m², yra po vieną įėjimą į namą Nr. 1 ir Nr. 2.

32. KMSA išdavė atsakovui H. B. 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 40-42) pagal statybos projektą „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ (1 t., e. b. l. 81-103). Projekte nurodyta, kad pirmuose namų aukštuose yra uždaromos laiptinės į antrą aukštą, antruose aukštuose įrengiami butai Nr. 2 ir į antrą aukštą įėjimai yra perplanuojami tiesiogiai per laiptines iš lauko pusės. Esami balkonai įstiklinami, padarant lodžijas, dėl ko padidėja bendrasis pastato plotas. Pagal projektą, bendrieji statinio rodikliai yra: užstatymo plotas 273,10 kv. m., sklypo užstatymo tankumas 30 proc., užstatymo intensyvumas 47 kv. m., automobilių parkavimui – 6 vietos (2 vietos garaže), name Nr. 1 buto Nr. 1 bendrasis plotas 92,91 kv. m., buto Nr. 2 – 120,97 kv. m., name Nr. 2 buto Nr. 1 bendrasis plotas 92,47 kv. m., buto Nr. 2 – 120,04 kv. m. (1 t., e. b. l. 102).

33. KMSA išdavė atsakovui H. B. 2017 m. sausio 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui pagal supaprastintą statybos projektą „Blokuotų gyvenamųjų namų dujofikavimas, (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 46, 56). Pagal Dujofikavimo projekte nurodytų medžiagų žiniaraštį, montuojami 6 įvadai prisijungti prie veikiančio mažo slėgio dujotiekio (1 t., e. b. l. 63). Į bylą yra pateiktos 6 dujotiekių ir jų apskaitos prietaisų nuotraukos (1 t., e. b. l. 77-79). 2016 m. gruodžio 30 d. A. R. Pastabų atsakymo lape Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl Dujofikavimo projekto nurodė, kad pagal 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą statomi 2 dvibučiai gyvenamieji namai, antrame pastato aukšte butuose bus formuojamos atitinkamai dvi buto dalys, todėl projektuojami šeši dujotiekio įvadai (1 t., e. b. l. 49).

34. 2017 m. sausio 10 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis su E. S. dėl 93,16 kv. m. buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo (2 t., e. b. l. 180-185). 2017 m. sausio 24 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis su M. M. dėl 120,97 kv. m. buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo (2 t., e. b. l. 186-191). 2017 m. vasario 6 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis su T. Č. dėl 93,95 kv. m. buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo. (2 t., e. b. l. 192-197).

35. Pagal 2017 m. vasario 1 d. NTR išrašą, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame H. B. ir R. B., yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis gyvenamoji (dviejų butų pastatai), bendras plotas 214,92 kv. m. ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis gyvenamoji (dviejų butų pastatai), bendras plotas 213,20 kv. m. (2 t., e. b. l. 14). Pagal NTR išrašą, name adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas butas Nr. 1, kurio bendras plotas 93,95 kv. m. ir Nr. 2, kurio bendras plotas 120,97 kv. m. (2 t., e. b. l. 18,22), o name adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas butas Nr. 1, kurio bendras plotas 93,16 kv. m., ir butas Nr. 2, kurio bendras plotas 120,04 kv. m. (2 t., e. b. l. 20, 24).

36. Skelbimai iš aruodas.lt ir alio.lt patvirtina, kad ieškovas ketino parduoti 57 kv. m. dviejų kambarių butą ginčo statinio antrame aukšte už 57 000 Eur (2 t., e. b. l. 79, 83).

37. Šalia kaimyninių sklypų savininkų elektros skaitiklių yra įrengti du elektros skaitikliai, skirti H. B. statomiems ginčo pastatams adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau atkasus žemę buvo nustatyta, kad yra dar keturi papildomi įvadai į ginčo pastatus bei pastatyta elektros skydinė su 4 vietomis elektros skaitikliams (2 t., e. b. l. 126-128). Į ginčo pastatus elektra tiekiama iš viso šešiais atskirais kabeliais, po tris į kiekvieną iš ginčo pastatų 6 t., e. b. l. 67). Kiekvienas ginčo pastatas turi po du vandens apskaitos prietaisus, tačiau vienas vamzdis išsišakoja į du vamzdžius, todėl į ginčo pastatus vanduo tiekiamas šešiais vamzdžiais, po tris į kiekvieną iš ginčo pastatų (6 t., e. b. l. 70-71). Kiekvienas ginčo pastatas turi po tris dujų įvadus (2 t., e. b. l. 132, 134). Viename iš ginčo statinių yra įrengtos 3 signalizacijos sirenos (8 t., e. b. l. 1-2).

38. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. iš ginčo pastato buvo išmontuotos ir išvežtos ketverios šarvuotos durys ir jų staktos (5 t., e. b. l. 152-161).

Dėl senaties termino apskųsti 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą ir dėl Pakeisto projekto viešinimo procedūros pažeidimo

39. Atsakovė KMSA apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl ieškinio senaties ir nevertino, kad jei ieškovų teisės buvo pažeistos, šis pažeidimas turėjo kilti jau nuo 2014 metų. Be to, 2016 metais parengtų dvibučių pastatų projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros pažeidimo teismas nekonstatavo. Nurodo, kad ieškovai projektinių pasiūlymų viešinimo metu turėjo teisę domėtis projektu, reikšti pretenzijas, tačiau į teismą, ginčydami 2016 m. gruodžio 5 d. išduotą Statybos leidimą, kreipėsi tik 2017 m. sausio 30 d., t. y. praleidę ABĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

40. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo pažeista statybos projekto „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ viešinimo procedūra. Nurodo, kad atsakovas pažeidė Pakeisto projekto viešinimo procedūrą.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas buvo išduotas pagal Pakeistą projektą, todėl sprendžiant klausimą, ar ieškovai nepraleido vieno mėnesio termino apskųsti Statybos leidimą, svarbu nustatyti, ar Pakeisto projekto viešinimo procedūros nebuvo pažeistos ir ieškovai turėjo galimybę susipažinti su jo sprendiniais ir pareikšti pretenzijas.

42. Teisėjų kolegija nustatė, kad nuo 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje buvo viešinami Pakeisto projekto duomenys (2 t., e. b. l. 156-158). Byloje esanti nuotrauka patvirtina, kad ant vieno iš ginčo pastatų lango buvo pritvirtintas lapas, kuriame nurodyta informacija apie žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), numatomą projektuoti visuomenei svarbų objektą. Informacinis stendas nurodytas buvęs 21x30 cm dydžio. Informaciniame stende nurodyta, kad viešas susirinkimas vyks 2016 m. lapkričio 23 d. 17 val. 30 min. UAB „V Projektai“ patalpose (2 t., e. b. l. 154-155). Pagal 2016 m. lapkričio 24 d. viešo svarstymo su visuomene ataskaitą, 2016 m. lapkričio 23 d. įvyko viešas susirinkimas, per viešinimą ir susirinkimo metu nebuvo gauta jokių pasiūlymų (žodžiu ir raštu) bei skundų, projektiniai pasiūlymai viešai apsvarstyti (2 t., e. b. l. 151-153). KMSA 2016 m. lapkričio 28 d. informavo H. B., jog pritaria Pakeisto projekto pasiūlymams (2 t., e. b. l. 150-152). 2016 m. gruodžio 5 d. buvo išduotas Statybos leidimas. 2016 m. gruodžio 30 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštu ieškovai buvo informuoti apie KMSA 2014 m. spalio 17 d. Statybos leidimą ir 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą (1 t., e. b. l. 20). 2017 m. sausio 23 d. KMSA Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštu ieškovams buvo pateiktos išduoto 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo ir 2017 m. sausio 6 d. Rašytinio pritarimo kopijos (1 t., e. b. l. 19).

43. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 61 punktą, savivaldybės administracijos direktorius Statytojo prašymą ir pateiktus dokumentus per 3 darbo dienas nuo jų gavimo kartu su pranešimu paskelbia savivaldybės interneto svetainėje ir nurodo Statytojui per 3 darbo dienas įrengti prie statybos sklypo ribos stendą su šiame punkte išvardinta informacija arba šią informaciją registruotais laiškais pateikti kaimyninių žemės sklypų valdytojams, naudotojams, daugiabučių gyvenamųjų bendrojo naudojimo objektų valdytojams. Prie statybos sklypo ribos įrengtą stendą privaloma laikyti ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo savivaldybės interneto svetainėje paskelbimo dienos. Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtame pranešime, stende ir (ar) registruotuose laiškuose turi būti nurodyta: statinių statybvietės adresas Nekilnojamojo turto registre; statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizacija (kai ji parengta); projektinius pasiūlymus parengusio Projektuotojo įgalioto atstovo (-ų), galinčio informuoti apie projektinius pasiūlymus, vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir telefono numeris; susipažinimo su projektiniais pasiūlymais adresas, telefono numeris ir laikas, savivaldybės interneto svetainės adresas ir kt. Visuomenei susipažinti su projektiniais pasiūlymais skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo savivaldybės interneto svetainėje paskelbimo dienos; informacija, iki kada ir kaip iki viešo susirinkimo visuomenės atstovai Projektuotojui gali teikti pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų; kur ir kada vyks viešas susirinkimas (adresas, laikas).

44. Iš bylos duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad viešinimo procedūra buvo pažeista, nes informacinis stendas apie projektinius pasiūlymus buvo pritvirtintas viename iš ginčo statinių langų, tačiau ne prie statybos sklypo ribos, kur visuomenė galėtų susipažinti su projektiniais pasiūlymais. Šiuo atveju žemės sklypas yra aptvertas tvora, o informacinio stendo dydis yra 21x30 cm, todėl mažai tikėtina, kad jis visuomenei buvo matomas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad Pakeisto projekto viešinimo procedūra, nustatyta Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 61 punkte, buvo pažeista, todėl KMSA neturėjo pagrindo pritarti Pakeistam projektui.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę: tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais. Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015). Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kilus naujam ginčui, faktas, jog Pakeisto projekto viešinimo procedūra nebuvo pažeista, gali turėti prejudicinę reikšmę, patenkina ieškovų apeliacinio skundo reikalavimą ir panaikina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kad buvo pažeista statybos projekto „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ viešinimo procedūra.

47. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

48. Pagal teismų praktiką, ieškinio senaties termino pradžios nustatymui reikšminga aplinkybė yra ta, kada ieškovui buvo pranešta apie atitinkamą jo atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą. Pažymėtina, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laiko ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-553/2011).

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas buvo išduotas pagal Pakeistą projektą, kurio viešinimo procedūra buvo pažeista, todėl visuomenei nebuvo suteikta pakankamai galimybių su juo susipažinti ir juo ginčyti bei įvertinusi tai, jog ieškovams 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo kopija buvo pateikta 2017 m. sausio 23 d. KMSA Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštu, sprendžia, jog ieškovai, 2017 m. sausio 30 d. kreipdamiesi į teismą, nepraleido vieno mėnesio ieškinio senaties termino apskųsti minėtą Statybos leidimą (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis).

Dėl 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo teisėtumo ir Pakeisto projekto sprendinių atitikimo 2007 m. Detaliojo plano sprendiniams

50. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą neteisėtu, nepagrįstai sprendė, kad Pakeisto projekto sprendiniai neprieštarauja Detaliajam planui.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. kovo 1 d.) 26 straipsnio 6 dalį, detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnį, rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimas: 1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; ir kt. Pagal šio įstatymo 32 straipsnį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimas yra detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus.

52. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 2 dalį, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (17 straipsnio 3 dalis). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: 1) teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypų užstatymo tankis; 4) leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose); 5) galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija; ir kt.

53. Taigi, tiek pagal 2007 m. Detaliojo plano sudarymo metu, tiek pagal 2016 m. gruodžio 5 d. Leidimo išdavimo metu galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, detalieji planai galioja neterminuotai, o planuose nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimas, užstatymo tipai.

54. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių) 313 punktą, detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 316 punktą, detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

55. Pagal Taisyklių 327 punktą, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys detalieji planai. Taisyklių 328 punktas nustato, kad detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

56. Taisyklių 333 punkte numatyta, kad detaliuosiuose planuose nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus.

57. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 9 priedo 1 dalį, savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Tarp tikrinamos informacijos, tikrinama ir tai, ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar projekto sprendiniai atitinka numatomą statinio paskirtį ir tipą, ar projekto sprendiniai atitinka projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją, ar projekte nurodyti bendrieji statinių rodikliai (sklypo užstatymo intensyvumas, sklypo užstatymo tankis, pastato bendras plotas, aukštų skaičius, pastato aukštis) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir specialiuosius architektūros reikalavimus.

58. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2007 m. Detaliojo plano Projektuojamos teritorijos tvarkymo rėžimo nustatymo lentelės Privalomųjų reikalavimų dalyje nurodyta, jog žemės sklypo naudojimo būdas yra gyvenamoji teritorija (G), o pobūdis – mažaaukščių vienbučių gyvenamųjų namų statyba (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) (G1) (1 t., e. b. l. 11). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, laiko pagrįstu ieškovų apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog Pakeisto projekto sprendiniai neprieštarauja Detaliajam planui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Detalųjį planą ginčo žemės sklype galėjo būti statomi tik vienbučiai gyvenamieji namai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant poreikiui statyti ar pakeisti vienbutį gyvenamąjį namą ginčo teritorijoje į dvibutį, atsakovas H. B. visų pirma turėjo kreiptis dėl galimybės keisti arba koreguoti Detalųjį planą, kaip nurodyta šios nutarties 54 punkte, nes jis galiojo neterminuotai ir nebuvo nuginčytas (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalis, Taisyklių 316, 318 punktai). Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą, tačiau be pagrindo nustatė, jog Pakeisto projekto sprendiniai neprieštarauja Detaliajam planui. Pagal Pakeistą projektą du vienbučiai namai keičiami į du dvibučius namus, todėl akivaizdu, kad Pakeisto projekto sprendiniai prieštarauja Detaliajam planui. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir įvertinusi tai, kad šis prejudicinę reikšmę turintis faktas gali ieškovams turėti įtakos sprendžiant kitus ginčus, teisėjų kolegija tenkina ieškovų apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, kad atsakovo H. B. projekto sprendiniai pagal 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą neprieštarauja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-108 patvirtinto Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniams ir jie pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą įgalina statyti gyvenamuosius namus, kurių naudojimo pobūdis nebūtinai turi būti vienbučiai gyvenamieji namai, šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo.

59. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, jog Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. gruodžio 13 d.) 15.1 punkto nuostata dėl Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos buvo pakeista į nuostatą dėl Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.), nesuteikia pagrindo teigti, jog nepakeitus 2007 m. Detaliojo plano sprendinių, vietoje vienbučių statinių galima statyti dvibučius pastatus. Pažymėtina, kad Detaliajame plane buvo nustatyta, kad ginčo teritorijoje galima ne tik mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, tačiau ir patikslinta, kad galima tik vienbučių gyvenamųjų namų statyba. Tokiu atveju pasikeitęs teisinis reglamentavimas neturi teisinės reikšmės 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimo teisėtumui ar neteisėtumui, nes jis prieštaravo galiojančiam Detaliajam planui. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad Pakeisto projekto sprendiniai prieštaravo Detaliajam planui, sprendžia, kad atsakovė KMSA nepagrįstai išdavė 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1 dalis).

Dėl faktinių daugiabučių pastatų

60. Atsakovė KMSA apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, jog KMSA galėjo nustatyti, kad Pakeistame projekte yra suprojektuoti faktiniai daugiabučiai pastatai. Apeliantės teigimu, teismo nurodyti Pakeisto projekto sprendiniai – buto patalpų atskyrimas laiptine bei atskiri sanitariniai mazgai nepagrindžia, jog antruosiuose pastatų aukštuose buvo suprojektuota po du atskirus butus, o teisės aktai nenustato vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo sąvokos, nenustato tokių kategorijų pastatams ir jų patalpų išdėstymui keliamų reikalavimų. Atsakovas H. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas buvo išduotas ne dviem dvibučiams, o dviem tribučiams pastatam ir kad projektiniai sprendiniai neatitiko statomų pastatų faktinės paskirties.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2003 m. iki 2008 m. spalio 26 d.):

40.1. 7.1 punktą, gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) skirti gyventi vienai šeimai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko. Vieno buto namą gali sudaryti šie aukštai: rūsio, cokolinis (pusrūsis), antžeminiai bei mansardinis.

40.2. 7.2 punktą, gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai) – skirti gyventi dviem šeimoms. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri namai, namų poros ar keli sublokuoti namai, išskyrus vieno buto namus, atitinkančius 7.1 punkto reikalavimus.

40.3. 7.3 punktą, gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai) yra trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai. Keičiant gyvenamųjų patalpų paskirtį, jos turi būti rekonstruotos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis rekonstravimas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir statybos techninius reikalavimus.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pakeisto projekto sprendinius (1 t., e. b. l. 184-185), nustatė, kad kiekvieno iš pagal Pakeistą projektą dvibučio pirmame aukšte yra holas, kambarys, svetainė su virtuve, kambarys, drabužinė, sandėliukas, garažas. Antrame aukšte patalpos yra atskirtos laiptine, yra atskiri įėjimai į patalpas, jose yra po vieną vonios patalpą, po vieną lodžiją, vienoje patalpoje yra du kambariai, kitoje – svetainė su virtuve ir vienas kambarys. Teisėjų kolegijos vertinimu, KMSA, vertindama Pakeistą projektą, turėjo nustatyti, kad ginčo statinių pirmuose aukštuose realiai yra suprojektuota po vieną, o antruose aukštuose suprojektuota po du butus, kurie turi atskirus įėjimus, tačiau neturi atskiro stogo, o tai lemia, kad vietoje dvibučių yra suprojektuoti faktiniai daugiabučiai pastatai (STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.3 punktas). Teisėjų kolegija atmeta KMSA apeliacinio skundo argumentą, kad nesuprojektavus laiptinės, nebūtų galima patekti į antrame pastato aukšte esantį butą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju laiptinė suprojektuota taip, kad butų galima patekti ne į vieną, bet į du atskirus butus, tą pagrindžia Pakeisto projekto sprendiniai ir byloje esančios ginčo statinių laiptinės nuotraukos (1 t., e. b. l. 184, 2 t., e. b. l. 79). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog KMSA nevykdė Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1 dalyje nustatytos pareigos patikrinti, ar projekto sprendiniai atitinka numatomo statinio paskirtį ir tokiu būdu nenustatė, kad pagal Pakeistą projektą yra siekiama ne du vienbučius pastatus pakeisti į du dvibučius, o du vienbučius pastatus pakeisti į du tribučius (daugiabučius) pastatus.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad jos vidinį įsitikimą, jog pagal Pakeistą projektą faktiškai buvo suprojektuoti du daugiabučiai, sustiprina byloje esantys įrodymai, jog į du dvibučius ginčo pastatus yra įvesta po 3 dujų, elektros, vandens tiekimo įvadus, po 3 signalizacijos sirenas, t. y. po vieną į kiekvieną butą bei tai, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. iš ginčo pastato buvo išmontuotos ir išvežtos ketverios šarvuotos durys ir jų staktos, o ieškovas ketino parduoti 57 kv. m. dviejų kambarių butą ginčo statinio antrame aukšte už 57 000 Eur.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi KMSA apeliacinio skundo argumentą, jog Nekilnojamojo turto registre butai yra įregistruoti tokie, kokie numatyti Projekte, pagal kurį išduotas ginčijamas Statybos leidimas, t. y., kiekviename pastate yra suformuota ir įregistruota po du butus, nustatė, kad pagal 2017 m. vasario 1 d. NTR išrašą, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas butas Nr. 1, kurio bendras plotas 93,95 kv. m. ir Nr. 2, kurio bendras plotas 120,97 kv. m. (2 t., e. b. l. 18, 22), o name adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas butas Nr. 1, kurio bendras plotas 93,16 kv. m., ir butas Nr. 2, kurio bendras plotas 120,04 kv. m. (2 t., e. b. l. 20, 24). Atsakovės teigimu, ieškovai šių duomenų nėra nuginčiję. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šie duomenys apie ginčo pastatus yra įregistruoti, jie buvo įregistruoti KMSA išdavus 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu yra pripažintas neteisėtu, bei kuris išduotas pagal Pakeistą projektą, kurio sprendiniai pripažinti prieštaraujančiais Detaliojo plano sprendiniams. Taigi, vykstant ginčui dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo ir faktinės statybos vertinimo (vienbučio, dvibučio, daugiabučio), NTR įregistruoti duomenys nelaikytini įrodymu, pagrindžiančiu, jog atsakovas neįrengė faktinių daugiabučių pastatų, nes šie duomenys, be kita ko, yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo

65. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. kovo 1 d.) 2 straipsnio 44 ir 45 dalis, užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu, o užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

66. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 9 priedo 1 dalį, savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Tarp tikrinamos informacijos, tikrinama ir tai, ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar projekto sprendiniai atitinka numatomą statinio paskirtį ir tipą, ar projekto sprendiniai atitinka projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją, ar projekte nurodyti bendrieji statinių rodikliai (sklypo užstatymo intensyvumas, sklypo užstatymo tankis, pastato bendras plotas, aukštų skaičius, pastato aukštis) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir specialiuosius architektūros reikalavimus.

67. Ieškovai savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad statybos projekte „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ užstatymo intensyvumo ir tankio leistinų maksimalių ribų viršijimai būdami neženklūs negali sudaryti pagrindo naikinti 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą. Ieškovų teigimu, Pakeisto projekto sklypo sutvarkymo plane yra neteisingai paskaičiuotas sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas.

68. Teisėjų kolegija nustatė, kad Detaliajame plane nurodyta, jog sklypo adresu (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklype užstatymo tankumas – 0,3, intensyvumas – 0,9 (11). Pakeistame projekte užstatymo tankumas nurodytas 30 proc., intensyvumas – 47 proc. (1 t., e. b. l. 102). Pakeistame projekte taip pat nurodyta, kad sklypo plotas – 0,09 ha, užstatymo plotas 273,10 m², vienbučio gyvenamojo namo Nr. 1 bendras plotas 213,88 m², namo Nr. 2 bendras plotas 212,51 m², viso –426,39 m² (213,88 + 212,51).

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi sklypo plotą (900 m²), užstatymo plotą (273,10 m²), pastatų bendrą plotą (426,39 m²) bei Pakeistame projekte nurodytą sklypo užstatymo tankumą (30 proc.) ir intensyvumą (47 proc.), nustatė, kad realus užstatymo tankumas yra 30,34 proc. (273,10 x 100 / 900), o realus užstatymo intensyvumas yra 47,37 proc. (426,39 x 100 / 900).

70. Taigi, Detaliajame plane nustatytas maksimalus užstatymo tankumas yra 0,3, Pakeistame projekte nurodytas rodmuo yra 30 proc., o realiai apskaičiavus pagal sklypo plotą ir užstatymo plotą yra 30,34 proc. Detaliajame plane nustatytas maksimalus užstatymo intensyvumas yra 0,9, Pakeistame projekte yra 47 proc., o realiai apskaičiavus pagal sklypo plotą ir pastatų bendrą plotą yra 47,37 proc.

71. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nenuginčijus Detaliojo plano sprendinių, Pakeistame plane nurodytas užstatymo intensyvumo rodiklis (47 proc.) neprieštarauja Detaliajame plane nurodytam užstatymo intensyvumo rodikliui (0,9). Be to, Pakeistame projekte nurodytas užstatymo plotas yra 30,34 proc., kuris nežymiai 0,34 proc. viršija Detaliajame plane nurodytam užstatymo tankio rodikliui, todėl panaikinimas statybos leidimo vien šiuo pagrindu būtų neproporcinga pasekmė (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė KMSA, nenustačiusi Pakeistame projekte nurodytų užstatymo ir intensyvumo rodiklių neatitikimo Detaliojo plano sprendiniams, nepažeidė pareigos patikrinti, ar Pakeistame projekte nurodyti bendrieji statinių rodikliai atitinka teritorijų planavimo dokumentų (2007 m. Detaliojo plano) sprendinius. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta ieškovų apeliacinio skundo reikalavimą pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, kad statybos projekte „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ užstatymo intensyvumo ir tankio leistinų maksimalių ribų viršijimai būdami neženklūs negali sudaryti pagrindo naikinti 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą.

Dėl ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo

72. Privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys). Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai).

74. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai savo teisių pažeidimus įrodinėja tuo, jog ginčo kvartale dėl atsiradusių faktinių daugiabučių varžomos asmenų galimybės gatvėmis privažiuoti prie savo žemės sklypų ir statinių, kyla privatumo pažeidimo problemų, automobilių stovėjimo vietų, atliekų tvarkymo, vaikų žaidimų aikštelių, poilsio, sporto vietų nepakankamumo bei kitų problemų.

75. Apeliantė KMSA apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo ieškovų teisių pažeidimo, todėl nėra aišku, kokias realias teisines pasekmes ieškovams sukels teismo sprendimas. Pažymi, kad ieškovams neįrodžius savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo, teismas neturėjo pagrindo panaikinti 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą.

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma, kaip nustatyta šioje nutartyje, atsakovas H. B. pažeidė Pakeisto projekto viešinimo procedūras, dėl kurių ieškovai negalėjo tinkamai susipažinti su Pakeisto projekto sprendiniais ir juos ginčyti, o atsakovė KMSA neteisėtai išdavė ginčijamą statybos leidimą pagal minėtą Pakeistą projektą, taigi pažeidė norminius teisės aktus, reglamentuojančius statybą leidžiančio dokumento išdavimą – Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 61 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1 dalis. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, išdavus 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą dvibučiams pastatams, buvo pažeista ieškovų teisė į privatų gyvenimą (CK 2.23 straipsnis), t. y. kvartale gyvenančių ieškovų teisėtas lūkestis gyventi aplinkoje, užtikrinančioje tam tikro lygio gyvenimo kokybę, kurios be jų žinios, viešo svarstymo ir galutinio kompetetingų institucijų sprendimo niekas savavališkai nepakeis. Pagal Detalųjį planą kvartale yra galima vienbučių statyba, todėl įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius ir pastačius du vienbučius, ginčo sklype būtų įsikūrę du šeimų ūkiai. Šiuo atveju, pagal 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą sklype yra pastatyti du dvibučiai pastatai, kurie faktiškai yra tribučiai (daugiabučiai), todėl yra sudarytos galimybės įsikurti šešiems šeimų ūkiams, ko pasekmė yra didesnis automobilių srautas kvartale, didesnis žmonių, automobilių skaičius, daugiau šiukšlių ir kt. Pagal Detalųjį planą gyvenamųjų namų kvartale esanti (duomenys neskelbtini) yra 5,5 m pločio (1 t., e. b. l. 112), skirta aptarnauti vienbučių gyvenamųjų namų kvartalą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl Statybos leidimo, išduoto pažeidžiant viešąsias teisės normas, ieškovų teisės į privatumą ir teisėti interesai gyventi vienbučių gyvenamųjų kvartale buvo pažeisti (CK 2.23 straipsnis).

77. Teisėjų kolegija atmeta ieškovų apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog statybos projekto „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų apsunkins ieškovams patekimą prie jų žemės sklypų. Pažymėtina, kad iš ieškovų pateiktų nuotraukų (2 t., e. b. l. 133-134) matyti, jog pagal Pakeistą projektą numatytos parkavimo vietos nėra įrengtos, todėl vertinti, ar šiose parkavimo vietose bus galima statyti automobilius, ar automobilių apsisukimo spindulys bus vienodas, šiuo atveju nėra galimybių nustatyti. Be to, ieškovai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad sprendiniai dėl automobilių stovėjimo aikštelių apsunkins ieškovams patekimą prie jų žemės sklypų, o vien prielaida, kad suprojektuotos aikštelės gali nevisiškai patenkinti poreikį pastatyti automobilius, nėra pakankama spręsti dėl statybos leidimo neteisėtumo (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų patekimas į jiems priklausantį sklypą ir gyvenamąjį namą yra užtikrintas pravažiavimo keliu.

Dėl rašytinio pritarimo dujofikavimo projektui teisėtumo

78. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neišsprendė ginčo iš esmės, nes neatsižvelgė, jog 6 dujų įvadai leidžia atsakovui faktinius daugiabučius naudoti ir juos realizuoti, o 6 dujų įvadų įrengimas atliktas neteisėtu tikslu. Ieškovai pažymi, kad Rašytinio pritarimo panaikinimas neužkirstų kelio atsakovui H. B., pertvarkant ginčo pastatus į du vienbučius, įvesti į juos pageidaujamą dujų įvadų skaičių, tačiau tai galėtų būti atliekama teisėtu tikslu.

79. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo „Dėl skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 36 punktą, dujotiekio projektas turi būti parengtas, atsižvelgiant į šiuos esminius reikalavimus: dujotiekio tarnavimo laikas turi būti numatytas ne mažesnis kaip 50 metų; projekto sprendimai turi užtikrinti efektyvų dujotiekių saugumą ir patikimumą; projekto sprendimai turi užtikrinti mažiausiai sąnaudų reikalaujančią dujotiekių techninę priežiūrą.

80. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teisės aktai reglamentuotų, kiek dujų įvadų gali būti įvesta į vieną gyvenamosios paskirties pastatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad į ginčo pastatus yra įvesta po 3 dujų įvadus, neturi teisinės reikšmės Rašytinio pritarimo dujofikavimo projektui teisėtumui, tačiau tai yra vienas iš įrodymų, kad ginčo pastatuose yra įrengti faktiniai daugiabučiai namai. Pažymėtina, kad ginčo statiniuose yra įrengta po 3 elektros, 3 vandentiekio įvadai. Teisėjų kolegijos vertininimu, atsakovui H. B. pertvarkius ginčo statinių projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstačius ar pertvarkius minėtus statinius taip, kad jie atitiktų vienbučių gyvenamųjų namų tipą, 3 dujų įvadų į kiekvieną iš ginčo statinių įrengimas nedarys įtakos statinių tinkamam naudojimui, neprieštaraus jų naudojimo paskirčiai ar imperatyvioms viešosios teisės normoms, o tik lems didesnius finansinius kaštus dėl šių įvadų įrengimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad prielaida, jog ateityje esant trims dujų įvadams į kiekvieną iš ginčo statinių, atsakovas galimai galės naudoti pastatus kaip faktinius daugiabučius, savaime negali būti pagrindu laikyti, kad Rašytinis pritarimas Dujofikavimo projektui buvo išduotas neteisėtai ir jį dėl to panaikinti.

81. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

82. Aukščiau nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovų KMSA ir H. B. apeliaciniai skundai yra atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų apeliacinio skundo argumentus ir nustačiusi, kad nurodyti pirmosios instancijos sprendimo motyvai ateityje galimai kilus ginčams turės prejudicinę reikšmę ieškovams, šiuos motyvus šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo: 1) kad atsakovo H. B. projekto sprendiniai pagal 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą neprieštarauja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-108 patvirtinto Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniams ir jie pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą įgalina statyti gyvenamuosius namus, kurių naudojimo pobūdis nebūtinai turi būti vienbučiai gyvenamieji namai; 2) kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo pažeista statybos projekto „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ viešinimo procedūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

85. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovų atstovė pateikė prašymą priteisti 1 525 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (75 Eur už žyminį mokestį, 600 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 800 Eur už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą, 50 Eur už lydraščio dėl papildomų įrodymų parengimą), pateikė apmokėjimo įrodymus, jog šias išlaidas apmokėjo ieškovas S. K. (7 t., e. b. l. 137, 197-200).

86. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovas H. B. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (650 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 150 Eur žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) (7 t., e. b. l. 150-151).

87. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų KMSA ir H. B. apeliaciniai skundai apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra atmesti, o ieškovų apeliacinis skundas yra tenkinamas 40 procentų (ieškovai teikė 5 reikalavimus: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Rašytinio pritarimo ir pašalinti 4 teismo sprendimo motyvus, taigi, tenkinus 2 ieškovų reikalavimus, t. y. pašalinus 2 motyvus iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinis skundas tenkinamas 40 proc. (2 x 100/5)).

88. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų patirtas 600 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, nustatė, kad jos neviršija Rekomendacijų 8.9 punkte nustatytų dydžių (2 238 Eur) bei yra pagrįstos apmokėjimo dokumentais (CPK 98 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 40 proc. nuo 75 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 50 Eur už lydraščio dėl papildomų įrodymų parengimą, viso 725 Eur, yra 290 Eur (725 x 40/100). Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija patenkino 40 proc. ieškovų apeliacinio skundo, iš atsakovų KMSA ir H. B. ieškovo S. K., apmokėjusio šias išlaidas, naudai teisėjų kolegija priteisia po 145 Eur (290 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

89. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovų išlaidos (800 Eur), patirtos už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą, neviršija Rekomendacijų 11 punkte nustatytų dydžių (1163,76 Eur) bei yra pagrįstos apmokėjimo dokumentais (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų KMSA ir H. B. apeliaciniai skundai yra atmesti, ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą, atlyginimą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija priteisia iš KMSA ir H. B. ieškovo S. K., apmokėjusio už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą, naudai po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis). Iš viso iš atsakovų KMSA ir H. B. ieškovo S. K. naudai yra priteistina po 545 Eur bylinėjimosi išlaidų (145 Eur + 400 Eur).

90. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo H. B. apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis).

91. Teisėjų kolegija nustatė, kad valstybė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patyrė 20,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (3 t., p. b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas buvo atmestas 60 proc., o atsakovų apeliaciniai skundai buvo atmesti 100 proc., teisėjų kolegija priteisia atlyginti valstybės patirtas išlaidas proporcingai, iš ieškovų valstybės naudai – 1/3 dalį, t. y. 6,81 Eur, iš atsakovų – 2/3 dalis, t. y. po 6,81 Eur (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus:

1) kad atsakovo H. B. projekto sprendiniai pagal 2016 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimą neprieštarauja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-108 patvirtinto Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniams ir jie pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą įgalina statyti gyvenamuosius namus, kurių naudojimo pobūdis nebūtinai turi būti vienbučiai gyvenamieji namai;

2) kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo pažeista statybos projekto „Dviejų dvibučių (keičiant projektą iš dviejų vienbučių) gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ viešinimo procedūra.

Priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos, į. k. (duomenys neskelbtini), ir H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 535 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,81 Eur (šešis eurus 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos, į. k. (duomenys neskelbtini), ir H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 6,81 Eur (šešis eurus 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisMindaugas Šimonis