Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B., A. K., G. L. ir D. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-980-920/2018 pagal ieškovų L. B., S. K., A. K., G. L. ir D. R. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, H. B., tretiesiems asmenims R. B., uždarajai akcinei bendrovei „VP projektai“, R. B., R. K., R. K., J. L., V. R. dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus 2016 m. gruodžio 5 d. leidimą statyti naują statinį ir 2017 m. sausio 6 d. rašytinį pritarimą statinio projektui, įpareigoti atsakovą H. B. per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti minėtus pastatus ar jų dalis taip, kad pastatai atitiktų vienbučių gyvenamųjų namų tipą, o šio reikalavimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovą H. B. per 6 mėnesius nugriauti abu minėtus pastatus ir sutvarkyti statybvietę.

2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovų prašymu byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui H. B. disponuoti – parduoti, mainyti, dovanoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į butą, (duomenys neskelbtini), butą, (duomenys neskelbtini), butą, unikalus (duomenys neskelbtini), butą, (duomenys neskelbtini).

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 5 d. išduoto leidimo statyti naują statinį galiojimą, įpareigojo atsakovą H. B. per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikiamai pertvarkyti pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti minėtus pastatus ar jų dalis taip, kad pastatai atitiktų vienbučių gyvenamųjų namų tipą, o šio reikalavimo neįvykdžius – per 6 mėnesius nugriauti abu minėtus pastatus ir sutvarkyti statybvietę.

4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5. Atsakovas H. B. 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2017 m. kovo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jis įvykdė teismo sprendimą. Prašyme nurodoma, kad vykdydamas teismo įpareigojimą atsakovas gavo naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkė pastatus pagal naujai parengtą projektinę dokumentaciją, kad jie atitiktų vienbučių gyvenamųjų namų tipą. Įvykdžius teismo įpareigojimą, buvo suformuoti du nauji turtiniai vienetai – vienbučiai gyvenamieji namai, duomenys apie kuriuos nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

6. Ieškovai L. B., A. K., G. L. ir D. R. atsiliepimu prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti ir palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-27763-921/2019. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu jam nustatytų įpareigojimų neįvykdė, parengė formalius dokumentus, kurių pavadinimas atitinka teismo įpareigojimą, tačiau turinys iš esmės nėra pasikeitęs. Kauno apylinkės teisme ieškovai L. B., A. K., G. L., D. R. ir R. K. pareiškė ieškinį atsakovams H. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (LSNS-21-19080) (toliau – Leidimas) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 4 d. pažymos Nr. ACUB-20-191004-02055 (toliau – Pažyma) panaikinimo. Tik išnagrinėjus bylą paaiškės, ar atsakovo atlikti veiksmai vykdant sprendimą yra tinkami ir sudarytų prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovų reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad atsakovas įvykdė 2018 m. birželio 27 d. sprendimu jam nustatytus įpareigojimus. Teismas ieškovams išaiškino, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui jie turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-27763-921/2019.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8. Ieškovai L. B., A. K., G. L. ir D. R. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Kitoje byloje ieškovams nuginčijus Leidimą ir Pažymą, turėtų būti tęsiamas teismo sprendimo vykdymas nagrinėjamoje byloje, t. y. turėtų būti vykdomi sprendime išdėstyti įpareigojimai. Kol nėra išspręstas teisminis ginčas dėl Leidimo ir Pažymos teisėtumo, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra įvykdytas.

1.2. Teismo išaiškinimas, kad ieškovai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų reikšti kitoje byloje, iš esmės reiškia, jog teismas sprendžia, kad ieškovai kitoje byloje turėtų pareikšti ir reikalavimus dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo, kas prieštarauja įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui, nes padarinių šalinimo klausimas jau yra išspręstas šioje byloje. Todėl ir laikinosios apsaugos priemonės turi galioti būtent šioje byloje.

1.3. Laikinąsias apsaugos priemones panaikinus anksčiau, nei bus įvykdytas teismo sprendimas, prarandamas jų apsauginis poveikis, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nagrinėjamoje situacijoje neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslų.

1.4. Laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos ne dėl sumažėjusios grėsmės, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o dėl formalios ir neteisingos priežasties – teismas, neatsižvelgdamas į susidariusią situaciją, pripažino, jog teismo sprendimas jau yra įvykdytas, nors iš esmės dėl to yra kilęs ginčas. Skundžiamoje nutartyje teismas nepaneigė 2017 m. kovo 13 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, kurios nutarties priėmimo metu sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, yra pateikti papildomi įrodymai apie atsakovo ketinimus pastatus parduoti dalimis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis nėra išnykęs ir jos yra būtinos efektyviam ieškovų teisių ir teisėtų interesų gynimui.

9. Atsakovas H. B. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei nurodo, kad tiek Leidimas, tiek Pažyma, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, yra valstybės ir savivaldybės institucijų išduoti dokumentai, todėl yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais rašytiniais įrodymais. Aplinkybė, kad ieškovai ginčija Leidimą ir Pažymą kitoje byloje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nenustatyta, kad Leidimas ir Pažyma negalioja, negalima daryti išvados, jog sprendimas nėra įvykdytas.

10. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai nenurodė konkrečių reikalavimų, kaip turėtų būti pakeisti ginčo pastatų projektai ir perstatyti ginčo pastatai, kad būtų tinkamai įvykdytas teismo sprendimas. Atskirojo skundo teiginiai dėl netinkamo teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįsti vien subjektyvia ieškovų nuomone ir prielaidomis. Teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta disponuoti konkrečiais nekilnojamaisiais daiktais, nurodant jų unikalius numerius. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šiuo metu nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti butai yra išregistruoti, taigi nėra objektų, kurių atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas neturi galimybės tokiais butais disponuoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2019 m. lapkričio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus su istorija. Ieškovai L. B., A. K., G. L. ir D. R. pateikė prašymą prijungti naują rašytinį įrodymą – 2019 m. gruodžio 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie ginčo pastatus.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šiuos įrodymus priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, taip pat įvertinęs tai, kad, bylos duomenimis, atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai nebuvo pranešta apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimą, dėl ko ji neturėjo galimybės pateikti šių dokumentų pirmosios instancijos teisme, jog pateikti įrodymai yra viešai prieinami valstybės registro duomenys, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

16. Ieškovų pateiktą 2019 m. gruodžio 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsisakytina priimti, kadangi toks dokumentas, nors ir išduotas kiek anksčiau, t. y. 2019 m. spalio 23 d., jau yra pateiktas teismui kartu su atsakovo H. B. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir naujai pateikiamame išraše nurodyti duomenys, lyginant su anksčiau pateiktu išrašu, yra nepakitę.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

17. CPK 150 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad atsakovas H. B. įvykdė 2018 m. birželio 27 d. sprendimu jam nustatytus įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, su tokia pirmosios instancijos padaryta išvada nesutinka.

19. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimu atsakovas H. B. buvo įpareigotas per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikiamai pertvarkyti pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti minėtus pastatus ar jų dalis taip, kad pastatai atitiktų vienbučių gyvenamųjų namų tipą, o šio reikalavimo neįvykdžius – per 6 mėnesius nugriauti abu minėtus pastatus ir sutvarkyti statybvietę.

20. Išvadą apie nustatytų įpareigojimų įvykdymą, kaip pagrindą panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis atsakovo H. B. pateiktais dokumentais: Leidimo kopija, patvirtinančia, kad atsakovui H. B. buvo išduotas naujas leidimas statyti du gyvenamosios paskirties pastatus (vienbučius gyvenamuosius namus) žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. parengtą statybos projektą Nr.14/004; po Leidimo išdavimo naujai suformuotomis ginčo pastatų (gyvenamųjų namų) kadastrinių matavimų bylomis; Pažyma, kurioje nurodoma, kad gyvenamųjų vieno buto pastatų (adresu (duomenys neskelbtini)) statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių; 2019 m. spalio 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 14 d. buvo patikslinti ginčo pastatų kadastro duomenys, pastatai įregistruoti kaip vienbučiai pastatai.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovų atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodytos aplinkybės, jog ieškovai teisme yra pareiškę ieškinį atsakovams H. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Leidimo ir Pažymos panaikinimo.

22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1633-921/2020 (buvęs bylos Nr. e2-27763-921/2019), iškelta pagal ieškovų L. B., A. K., G. L., D. R. ir R. K. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, H. B. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašoma panaikinti Leidimo ir Pažymos galiojimą, reikalavimo pagrindu nurodant tai, jog pagal naujai parengtą statybos projektą, kurio pagrindu buvo išduotas Leidimas, ginčo statiniai ir toliau turi tuos pačius faktinių daugiabučių gyvenamųjų namų požymius, kurie yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Palankaus ieškovams sprendimo priėmimas nurodytoje byloje iš esmės reikštų, kad atsakovas H. B. tinkamai neįvykdė įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 27 d. sprendimu jam nustatyto įpareigojimo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti ginčo pastatus ar jų dalis taip, kad pastatai atitiktų vienbučių gyvenamųjų namų tipą, kas sudarytų pagrindą vykdyti 2018 m. birželio 27 d. teismo sprendimo dalį, įpareigojančią atsakovą H. B. per nustatytą terminą nugriauti abu minėtus pastatus ir sutvarkyti statybvietę.

23. Kitaip tariant, atsakovas H. B. vykdė teismo sprendimu jam nustatytus įpareigojimus (gavo naują statybos leidimą, nustatyta tvarka buvo pakeisti ginčo statinių kadastro duomenys ir ginčo pastatai yra įregistruoti kaip vienbučiai gyvenamieji namai), tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai. Atsakymas į klausimą, ar atsakovas H. B. tinkamai įvykdė 2018 m. birželio 27 d. teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, priklausys nuo jau minėtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1633-921/2020 baigties. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, negali būti pripažįstama pagrįsta.

24. Kadangi byloje susiklosčiusi situacija šiuo metu neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad 2018 m. birželio 27 d. teismo sprendimas yra įvykdytas tinkamai, laikytina, jog byloje 2017 m. kovo 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra praradusios savo aktualumo ir yra būtinos užtikrinti ieškovams palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo tinkamą ir netrukdomą įvykdymą (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui išnykimo atsakovas byloje neįrodinėjo), juolab įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismui ieškovai pateikė įrodymus (skelbimus apie turto pardavimą), rodančius atsakovo H. B. ketinimus ginčo pastatus parduoti dalimis kaip atskirus butus (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, pakankamas pagrindas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones byloje nėra nustatytas (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).

25. Kaip nepagrįstą apeliacinės instancijos teismas vertina ir skundžiamos nutarties motyvą, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ieškovų naujai inicijuotoje civilinėje byloje, kurioje prašoma panaikinti Leidimo ir Pažymos galiojimą. Nurodytoje byloje nėra pareikštas joks priverstinai vykdytinas reikalavimas, kurio užtikrinimui galėtų būti taikomos tapačios nagrinėjamoje byloje pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovai teisminį ginčą iniciavo iš esmės tam, kad įrodytų, jog nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas nėra tinkamai įvykdytas. Ieškovams palanki bylos baigtis paneigtų atsakovo H. B. argumentus dėl prievolių, kurioms užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tinkamo įvykdymo, ir lemtų poreikį tęsti sprendimo vykdymo procesą. Konstatuodamas, kad sprendimas yra įvykdytas, pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl ginčo, sprendžiamo savarankiškoje civilinėje byloje.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra objektų, kurių atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi butai, kuriems taikyti suvaržymai, yra išregistruoti. Pirma, nei atsakovas H. B. savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nei pirmosios instancijos skundžiamojoje nutartyje aplinkybės dėl butų išregistravimo nenurodė kaip pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, apeliacinės instancijos vertinimu, nurodyta aplinkybė būtų reikšminga sprendžiant 2017 m. kovo 13 d. nutarties vykdymo klausimą (pvz. atsakovui H. B. ginčijant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2017 m. kovo 13 d. nutarties pagrindu padarytus įrašus dėl ginčo statinių nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir pan.), tačiau pati savaime nėra pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

27. Aukščiau nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, todėl yra pagrindas panaikinti apskųstąją teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo H. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Ieškovas G. L. pateikė prašymą priteisti iš atsakovų H. B. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 288 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 38 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą, atlyginimą.

29. Kadangi atskirasis skundas tenkinamas, ieškovas G. L. turi teisė į apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis yra atsakovo H. B. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas tik iš atsakovo H. B.. Į bylą pateikti dokumentai (2019 m. lapkričio 3 d. mokėjimo dokumentas, 2019 m. lapkričio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ADV2019/06-1 ir jos apmokėjimą patvirtinantis tos pačios dienos mokėjimo nurodymas) patvirtina išlaidų faktą ir dydį, prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.15 punktai), todėl ieškovui G. L. iš atsakovo H. B. priteistina 38 Eur už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 250 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, iš viso 288 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo H. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.

Priteisti ieškovui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo H. B., gim. (duomenys neskelbtini), 288 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.