Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovėms U. L. ir A. M., ieškovių U. L. ir A. M. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių U. L. ir A. M. ieškinį atsakovams V. L. ir I. S., dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

24. 2016 m. rugsėjo 9 d. atsakovai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį B. L. dėl 85000 Eur, kuriuos atsakovai įsipareigojo grąžinti B. L. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselyje yra įrašytas įrašas, kad B. L. buvo grąžinta dalis paskolos, t.y. 5000 Eur.

25. 2018 m. spalio 26 d. mirė B. L. (ieškovių senelė), kuri 2018 m. gegužės 21 d. testamentu visą jos mirties dienai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines teises lygiomis dalimis paliko vaikaitėms ieškovėms U. L., A. M. ir S. D..

26. 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovės ir S. D. sudarė notarinę paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią paveldėjimo teisių pardavėjas S. D. pardavė paveldėjimo teisių pirkėjoms ½ dalį ieškovei A. M. ir ½ dalį ieškovei U. L. paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, jam likusias po B. L. mirties.

27. 2015 m. gruodžio 28 d. atsakovas V. L. raštu kreipėsi į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S" akcininkus informuodamas apie ketinimą parduoti savo akcijų dalį už ne mažesnę kaip 460 000 Eur kainą.

25. Liudytojas S. D. paliudijo, kad B neketino pirkti akcijų. Pas B. buvo atlikta krata. I. S. nepažįsta.

25. Liudytoja L. D. paliudijo, kad jos mama dirba labdaros namuose, o labdaros namų darbuotoja rado vekselius, skolos raštelius, kuriuos atidavė liudytojos mamai, o ši – ieškovių mamai.

26. Liudytojas V. Š. paliudijo, kad su B pažįstami 40 metų, juos siejo verslo santykiai, B norėjo pirkti akcijas, bet nepirko. Su B nuvažiavo pas L pasiimti pinigų. B peržiūrėjo pinigų kalades, ištraukė popierių, kas tai per popierius- nežino, B popierių suplėšė.

27. 2022 m. birželio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas paskyrė 2016 m. rugsėjo 9 d. paprastojo neprotestuotino vekselio rekvizitų ekspertizę, pavedė dokumento rekvizitų ekspertizę atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, pateikė ekspertui klausimą: ar 2016 m. rugsėjo 9 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje esantys rankraštiniai įrašai yra originalūs ar pagaminti panaudojant technines priemones (kopijavimo aparatus, skenerius ir pan.)?

28. Ekspertai pateikė išvadą, kad „tirti pateiktame 2016-09-09 Paprastajame neprotestuotiname vekselyje esantys rankraštiniai įrašai ir parašai yra parašyti rašymo priemonėmis (šratinukais) ir nėra išspausdinti techninių priemonių pagalba (nukopijuoti/ nuskenuoti ir išspausdinti panaudojant kompiuterinę įrangą), t. y. tirti pateiktas 2016-09-09 Paprastasis neprotestuotinas vekselis yra originalas“

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

29. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).

31. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teigia, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. atsakovai V. L. ir I. S. išdavė B. L. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį atsakovai iš B. L. pasiskolino pinigus 85000 Eur, kuriuos jie įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 31 d. Atsakovai teigia, kad B. L. išreiškė norą iš atsakovo V. L. įsigyti dalį UAB „M ir ko" valdžiusio holdingo įmonių akcijų. B. L. ketinimų, įsigyti akcijų paketą, realumui patvirtinti B. L. sumokėjo avansinį mokėjimą - 85 000 Eur, tačiau joks ketinimų protokolas ar preliminari sutartis dėl akcijų pirkimo pasirašytas nebuvo.

32. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad vekselis iš tiesų buvo surašytas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai iš B. L. gavo 85000 Eur. Byloje nėra ginčo, kad B. L. rūpestingai ir atidžiai elgėsi su pinigais. Šalys skirtingai aiškina vekselio išrašymo priežastis.

33. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

34. Kasacinio teismo praktika, aiškinant 33 punkte nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

34. Nagrinėjamoje byloje, visiems byloje dalyvaujantiems asmenims vieningai patvirtinus, kad B. L. buvo atidi, griežta ir rūpestinga, tvarkydama piniginius reikalus, teismas netiki, kad B. L., siekdama įsigyti įmonės akcijas, būtų nepasirašiusi jokios preliminarios sutarties (ketinimo protokolo, ar pan.) ir būtų sumokėjusi atsakovams avansinį mokėjimą - 85000 Eur vekselio forma. Teismas netiki, kad ir atsakovas, būdamas profesionalus verslininkas, vertęsis įmonių, vertybinių popierių, nekilnojamojo turto sandoriais, be to, turintis aukštąjį universitetinį išsimokslinimą, nebūtų pasirašęs ketinimo protokolo ar preliminarios sutarties.

35. Vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

36. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

37. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

38. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

39. Nagrinėjamoje byloje ieškovės savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais.

40. Teismo įsitikinimu atsakovai skolinosi iš B. L. 85000 Eur, ir šią aplinkybę papildomai patvirtina įrašas vekselyje, kurio byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, t.y. „iš paskolos gavau 5000 Eur, liko skolos 80000 Eur“. Minėta, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovai iš B. L. gavo 85000 Eur ir net „iš paskolos B. L. gavo 5000 Eur, liko skola 80000 Eur“. Taigi, teismas konstatuoja, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. tarp B. L. ir atsakovų susiformavo paskolos teisiniai santykiai.

41. Pažymėtina, kad ieškovės pateikė byloje įrodymus (ekspertizės aktas), grindžiančius tai, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. Paprastasis neprotestuotinas vekselis yra originalas.

42. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė įvykdoma tinkamai, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan. CK 6.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, taigi, norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sąžiningumo principo (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti tai su kreditoriumi.

44. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatymo leidėjas, nustatydamas kreditoriui pareigą išduoti prievolės įvykdymo patvirtinimą, siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymą, nes pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje pripažįstama, kad CK 6.65 straipsnio formuluotė bei pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, kad jei išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Ž. M. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-594/2009). Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis). Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikšmingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo. Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (CK 6.123 straipsnio 2 dalis).

45. Pakvitavimu patvirtinamas prievolės įvykdymo priėmimas: šiuo dokumentu patvirtinama, kad kreditorius pripažįsta skolininką įvykdžiusiu prievolę ir įvykdžiusiu tinkamai, jeigu kitaip nenurodyta dokumente. Taigi, pakvitavimas, kaip toks, nepripažintinas sandoriu, nes šalių teises ir pareigas modifikuoja ne pakvitavimas, o prievolės įvykdymo faktas. Nebūdamas sandoris, pakvitavimas negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

46. Iš vekselyje esančio įrašo „Iš paskolos gavau 5000 Eur, liko skola 80000 Eur“, teismas daro išvadą, kad B. L. ir atsakovai buvo sutarę prievolės įvykdymo, t.y. pinigų grąžinimo faktą, užfiksuoti įrašu vekselyje.

47. Atsakovai teigia, kad B. L. suplėšė vekselį liudytojo V. Š. akivaizdoje, t.y. tokiu būdu patvirtino prievolės įvykdymą. Dėl šių atsakovų argumentų, teismas pasisako taip: pirma, liudytojas V. Š. nepatvirtino, kad B. L. suplėšė vekselio originalą, teigdamas, kad Birutė ištraukė popierių jį suplėšė, kas ten buvo nežino; antra, B. L. ir atsakovai nebuvo sutarę prievolės įvykdymo faktą fiksuoti vekselio plėšymo būdu.

48. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai, turėdami aukštuosius universitetinius išsimokslinimus (verslo vadyba ir administravimas, bei prekių žinovė), o atsakovas, būdamas profesionalus verslininkas, turėjo žinoti prievolės įvykdymo patvirtinimo būdus.

49. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovių ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 179, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tai yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tai aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ( CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

51. Kadangi ieškovių ieškinys tenkintinas, joms priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Ieškovė A. M. pateikė įrodymus dėl 356 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo, dėl 1069 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant ieškinį, 1600 Eur už advokato išlaidas ir 217,80 už ekspertizės atlikimą, Viso 3242,80 Eur. Šios išlaidos lygiomis dalimis, t.y. po 1621,40 Eur priteistinos iš kiekvieno atsakovo.

53. Ieškovei A. M. grąžintina per daug sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 43 Eur, paduodant ieškinį ir 32,20 Eur už ekspertizės atlikimą, viso 75,20 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 90 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 90, 93, 98, 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. L. ir I. S. ieškovėms U. L. ir A. M. po 40000 (keturiasdešimt tūkstančių eurų) Eur kiekvienai ieškovei negrąžintos skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo ieškovėms U. L. ir A. M. priteistos po 40000 (keturiasdešimt tūkstančių eurų) Eur sumos kiekvienai nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei A. M. iš atsakovų V. L. ir I. S. lygiomis dalimis, t.y. po 1621,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Grąžinti ieškovei A. M. 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus), paduodant ieškinį (mokėjimo užduoties kodas ZK21899).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Grąžinti ieškovei A. M. 75,20 Eur (septyniasdešimt penkis eurus dvidešimt centų) sumą civilinėje byloje Nr.e2-424-642/2022, iš 2022 m. birželio 27 d. sumokėto 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio užstato į Klaipėdos apygardos teismo, į.k. 191844978, depozitų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodyme (pavedime) Nr.14 nurodyta civilinės bylos numeris, t.y. Nr. e2-424-642/2022, mokėjimo nurodymo paskirtis „už dokumento rekvizitų ekspertizės atlikimą“, nepanaudotą ekspertizei.

Įpareigoti Klaipėdos apygardos teismo finansų skyrių grąžinti ieškovei A. M. 75,20 Eur (septyniasdešimt penkis eurus dvidešimt centų) sumą civilinėje byloje Nr.e2-424-642/2022, iš 2022 m. birželio 27 d. sumokėto 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio užstato į Klaipėdos apygardos teismo, į.k. 191844978, depozitų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodyme (pavedime) Nr. 14 nurodyta civilinės bylos numeris, t.y. Nr. e2-424-642/2022, mokėjimo nurodymo paskirtis „už dokumento rekvizitų ekspertizės atlikimą“, nepanaudotą ekspertizei.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.