Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. L. ir I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių U. L. ir A. M. ieškinį atsakovams V. L. ir I. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės U. L. ir A. M. prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. L. ir I. S. po 40 000 Eur kiekvienai ieškovei negrąžintos skolos pagal 2016 m. birželio 9 d. B. L. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 5 procentų metines palūkanas už kiekvienai ieškovei priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovai V. L. ir I. S. 2016 m. rugsėjo 9 d. išdavė palikėjai B. L. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris patvirtina, kad atsakovai iš palikėjos pasiskolino 85 000 Eur, kuriuos jie įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 31 d. Iš to paties vekselio įrašo matyti (įrašo data nenurodyta), kad palikėjai B. L. buvo grąžinta dalis paskolos, t. y. 5 000 Eur. Mirus palikėjai B. L. jos turėtą reikalavimo teisę įgijo jos įpėdinės, t. y. ieškovės U. L. ir A. M., kiekviena iš jų proporcingai paveldėtai turto daliai, t. y. po ½ dalį visos likusios skolos. Kadangi atsakovų negrąžinta paskolos dalis sudaro 80 000 Eur, ieškovėms priteistina kiekvienai po 40 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Teismo įsitikinimu, atsakovai skolinosi iš B. L. 85 000 Eur ir šią aplinkybę papildomai patvirtina įrašas vekselyje, kurio byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, t. y. „iš paskolos gavau 5 000 Eur, liko skolos 80 000 Eur“. Teismas konstatavo, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. tarp B. L. ir atsakovų susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas įrodymas (ekspertizės aktas) patvirtina, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis yra originalas. Iš minėto įrašo vekselyje teismas padarė išvadą, kad B. L. ir atsakovai buvo sutarę prievolės įvykdymo, t. y. pinigų grąžinimo faktą užfiksuoti įrašu vekselyje.

9. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, padarė išvadą, kad ieškovių ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.5. Tarp atsakovų ir B. L. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir ši paskola buvo įforminta vekseliu, kuris, jo nerealizavus kaip vertybinio popieriaus, laikytinas paprastu skolos rašteliu. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atsakovai paskolos grąžinimo faktą gali įrodyti tik rašytiniu įrodymu, o tokių atsakovai nepateikė, todėl jų teiginiai apie skolos grąžinimą yra neįrodyti.

11.7. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes reikalavimams dėl paskolos teisinių santykių taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Šalys procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstė savo argumentus, be kita ko, dėl įrodymų, įskaitant pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų, šalių paaiškinimų vertinimo. Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę užduoti klausimus ieškovėms ir jų atstovui. Šiuo atveju nėra būtinybės apeliacinės instancijos teisme tirti kokius nors papildomus įrodymus, papildomai aiškintis bylos aplinkybes, todėl apeliantų prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

19. Atsakovai V. L. ir I. S. 2016 m. rugsėjo 9 d. išdavė B. L. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovai besąlygiškai įsipareigojo sumokėti B. L. 85 000 Eur iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tame pačiame vekselyje atliktas B. L. įrašas: „Iš paskolos gavau 5 000 Eur, liko skola 80 000 Eur“. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai iš B. L. gavo 85 000 Eur.

20. (duomenys neskelbtini) mirė B. L., kuri 2018 m. gegužės 21 d. testamentu visą jos mirties dieną priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines teises lygiomis dalimis paliko savo vaikaitėms (ieškovėms) U. L. ir A. M. bei palikėjos gyvenimo draugui S. D. Pastarasis pagal 2018 m. lapkričio 16 d. notarinę paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį pardavė ieškovėms po ½ dalį jam priklausančių paveldėjimo teisių į B. L. turtą.

21. 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovės kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o atsakovams pateikus prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, ieškovės pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselio pagrindu.

Dėl ieškinio senaties

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vekselio turėtojui praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 30 punktą).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovės savo reikalavimus atsakovams kildina iš 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselio ne kaip vertybinio popieriaus, o kaip skolos raštelio, todėl šiuo atveju, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, reglamentuojančios reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, netaikytinos.

25. Įstatyme nėra nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams dėl skolos, kylančios iš sutartinių paskolos teisinių santykių, priteisimo, todėl šiuo atveju, kaip teisingai nurodyta ieškovių atsiliepime į apeliacinį skundą, taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurio ieškovės nėra praleidusios.

Dėl įrodymų vertinimo kvalifikuojant ginčo vekseliu įformintus šalių teisinius santykius

26. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovės įrodė, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. tarp B. L. ir atsakovų susiklostė paskolos teisiniai santykiai, atsakovai skolinosi iš B. L. 85 000 Eur ir ši paskola buvo įforminta B. L. išrašytu vekseliu.

27. Apeliantai nesutinka su tokia teismo išvada ir apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir (ar) netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kurie, anot apeliantų, patvirtina, jog B. L. ketino pirkti iš atsakovo V. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir dėl to sumokėjo jam 85 000 Eur avansą, kuris buvo įformintas 2016 m. rugsėjo 9 d. vekseliu, tačiau vėliau B. L. persigalvojo ir akcijas atsisakė pirkti, todėl visa sumokėto avanso suma jai buvo grąžinta.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020 85 punktą).

29. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis). Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus civilinio proceso normose nustatytas išimtis (CPK 178, 182 straipsniai), tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus pripažintina, kad tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir procesines įrodinėjimo taisykles bei jas aiškinančią teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019 29 punktą).

30. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 37 punktą).

31. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama ta aplinkybė, kad B. L. perdavė atsakovui V. L. 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselyje nurodytą pinigų sumą (85 000 Eur). Taip pat nėra ginčo, kad 5 000 Eur atsakovas yra grąžinęs B. L. (tai patvirtina jos pačios įrašas vekselyje). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgdamas į tai, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, jog B. L., tvarkydama piniginius reikalus, buvo atidi, griežta ir rūpestinga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad mažiau tikėtina, jog, ketindama pirkti iš atsakovo bendrovės akcijas, tokiu atveju B. L. būtų nepasirašiusi jokios preliminarios sutarties (ketinimų protokolo ar pan.) ir būtų sumokėjusi atsakovams avansinį mokėjimą – 85 000 Eur vekselio forma. Teismas pagrįstai vertino kaip mažai tikėtiną aplinkybę, kad ir atsakovas, būdamas profesionalus verslininkas, vertęsis įmonių, vertybinių popierių bei nekilnojamojo turto sandoriais, be to, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tokiu atveju nebūtų pasirašęs ketinimų protokolo ar preliminarios sutarties. Byloje pateikti įrodymai, t. y. 2016 m. rugpjūčio 24 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, 2017 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas V. L. gavo 850 000 Eur, kredito įstaigos patvirtinti mokėjimo pavedimai, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo pavedimais į V. L. sąskaitą pervesta 310 000 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, kad atsakovui V. L. kaip verslininkui tuo metu nereikėjo skolintis papildomų lėšų. Be to, liudytojas S. D., kuris gyveno kartu su B. L., patvirtino, jog ji neketino pirkti akcijų. Byloje pateiktas V. L. 2015 m. gruodžio 28 d. pranešimas akcininkams dėl ketinimo perleisti akcijų paketą už 460 000 Eur, kuris, anot apeliantų, patvirtina, kad tuo metu buvo atsiradęs pirkėjas. Tačiau šis įrodymas nepatvirtina, kad akcijas ketino pirkti būtent B. L.. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų (tik pačių atsakovų paaiškinimai ir liudytojo V. Š. parodymai, kurie prieštarauja kito liudytojo S. D. parodymams), kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog B. L. ginčo vekselio išrašymo metu derėjosi ir turėjo ketinimų įsigyti iš atsakovo minėtos bendrovės akcijas (CPK 178 straipsnis).

32. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo liudytojų parodymus apie B. L. griežtumą, t. y. kad ji griežtai reikalaudavo grąžinti skolas suėjus terminui. Pasak apeliantų, nė vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad B. L., tvarkydama verslo reikalus, preciziškai tiksliai juos įformintų dokumentais, šiuo aspektu būtų atidi ir rūpestinga. B. L. įformino 85 000 Eur perdavimą pagal niekinį ir negaliojantį vekselį, nes nesilaikė notarinės formos reikalavimo, todėl toks B. L. elgesys nelaikytinas atidžiu ir rūpestingu. Apeliantai akcentuoja, kad B. L., būdama itin griežta pinigų grąžinimo klausimu, nėra pareiškusi jokios pretenzijos atsakovams iki pat savo mirties, o tai, anot jų, patvirtina, kad B. L. nelaikė, jog atsakovai jai yra skolingi.

33. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, nes, pirma, pačios B. L. įrašas 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselyje („Iš paskolos gavau 5 000 Eur, liko skola 80 000 Eur.“) ir teismo ekspertizės akto išvados, patvirtinančios, kad šis byloje pateiktas vekselis yra originalas, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog likusi skola (80 000 Eur) B. L. nebuvo grąžinta. Antra, bylos šalys pripažino, taip pat apklausti liudytojai pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad B. L. teikė paskolas fiziniams asmenims, jas įformindavo vekseliais. Trečia, patys apeliantai remiasi liudytojo V. Š. parodymais, kad pinigų grąžinimo metu B. L. visada suplėšydavo vekselį. Šiuo atveju 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselio originalas išliko pas B. L. iki jos mirties, byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų visos paskolos sumos grąžinimą, todėl, kolegijos vertinimu, ieškovės kaip B. L. teisių perėmėjos pagrįstai reikalauja grąžinti skolą šio vekselio pagrindu.

34. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad S. D. V. L. padarė vekselio kopiją nuo jo turėtos vekselio kopijos, kurią S. D. laikė originalu, todėl B. L. pinigų grąžinimo metu, dalyvaujant V. Š., V. L. ir I. S., galėjo suplėšyti vieną iš spalvotų vekselio kopijų. Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai pažymėta, kad, pirma, liudytojas V. Š. nepatvirtino, jog B. L. suplėšė vekselio originalą, teigdamas, kad B. L. ištraukė popierių ir jį suplėšė, kas ten buvo nežino; antra, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad B. L. ir atsakovai buvo sutarę prievolės įvykdymo faktą fiksuoti vekselio suplėšymo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien pirmiau aptartų liudytojo V. Š. parodymų, vertinant juos byloje pateiktų įrodymų visumos kontekste, nepakanka konstatuoti, kad atsakovai yra grąžinę B. L. visą skolą pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselį (CPK 185 straipsnis).

35. Apeliantai taip pat remiasi argumentu, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (CK 1.105 straipsnio 5 dalis). Kadangi 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselis neįformintas pas notarą, nustatytos formos nesilaikymas šį dokumentą daro negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) ir jo papildomai ginčyti nereikia. Teisėjų kolegija pažymi, kad vekselio notarinės formos nesilaikymas, atsižvelgiant į pirmiau konstatuotas aplinkybes, jog B. L. perdavė atsakovui V. L. 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselyje nurodytą pinigų sumą (85 000 Eur) ir atsakovai nėra grąžinę dalies skolos (80 000 Eur), nepaneigia jų prievolės grąžinti skolą. Net ir pripažinus sandorį negaliojančiu dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, ir ginčui aktualias materialiosios teisės normas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl ginčą išsprendė teisingai ir pagrįstai patenkino ieškovių pareikštą ieškinį. Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

37. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovų pateikto apeliacinio skundo, ieškovei A. M. priteistinos jos pagal pateiktus dokumentus patirtos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 1 000 Eur (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.