Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. L. ir I. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovių U. L. ir A. M. ieškinį atsakovams V. L. ir I. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės U. L. ir A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti solidariai iš atsakovų V. L. ir I. S. 80 000 Eur skolos - kiekvienai ieškovei po 40 000 Eur, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų V. L. ir I. S. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o, jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 80 000 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisės apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

3. Ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad skolos suma yra didelė; ieškovės, priėmusios B. L. palikimą, siekė susitarti su atsakovais dėl skolos grąžinimo, tačiau to padaryti nepavyko, atsakovams be jokių įrodymų teigiant, jog skola yra grąžinta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįstai galima manyti, kad atsakovai, siekdami išvengti skolos grąžinimo, sąmoningai gali atlikti veiksmus, pabloginančius savo turtinę ir/ar finansinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovėms palankus teismo sprendimas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: areštavo atsakovų V. L. ir I. S. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 80 000 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisės apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių pateiktų procesinių dokumentų turinį ir priedus, konstatavo, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas atsakovams yra suformuluoti iš esmės tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai ir teisiniai bei faktiniai argumentai, kuriais ieškovės grindžia savo reikalavimus jiems. Sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu ieškovių reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

6. Teismas pažymėjo, kad, nors nagrinėjamu atveju ieškovės nepateikė įrodymų apie atsakovų sunkią turtinę padėtį, tačiau ieškinio suma yra didelė, todėl išlieka rizika, jog atsakovai ginčo metu gali realizuoti turimą turtą, t. y. sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovai V. L. ir I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8.1. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ar mėgino turtą slėpti, ar ėmėsi kitų veiksmų būsimo teismo sprendimo vykdymui apsunkinti. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl, tenkindamas prašymą, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos.

8.2. Atsakovai neatliko nesąžiningų veiksmų, kuriais sumažintų turto masę ar blogintų savo turtinę padėtį. Priešingai, nuo vekselyje nurodytos vekselio apmokėjimo datos V. L. įsigijo naują didelės vertės turtą - 10,1717 ha ir 11,4173 ha žemės sklypus taip padidindamas valdomo didelės vertės turto bendrą masę. Atsakovai yra pasiturintys asmenys, tačiau nenori ir neprivalo viešinti viso valdomo turto sąrašo bei sudėties vien dėl to, kad jiems pareikštas ieškinys.

8.3. Atsakovai vekselį yra apmokėję ir tą faktą įrodinės liudytojo parodymais. B. L. nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki mirties jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų atsakovams nėra pareiškusi. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad miręs asmuo būtų reiškęs ar turėjęs turtinių pretenzijų atsakovams. Šie faktiniai duomenys netiesiogiai patvirtina aplinkybę, kad vekselis apmokėtas ir B. L. atsakovams jokių turtinių pretenzijų neturėjo.

8.4. Ieškovės su atsakovais dėl skolos grąžinimo nesitarė, šį faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apklausos policijoje metu ieškovės nurodė kitas aplinkybes, t. y., kad senelis S. D. buvo pasikvietęs V. L. pasikalbėti apie skolas, tačiau, kiek žino, V. L. jam sakė, jog pinigus močiutei grąžino dar prieš jos mirtį. Ieškovių deklaratyvūs ir įrodymais nepagrįsti teiginiai turėtų būti vertinami kritiškai.

8.5. Visi reikalavimai pagal vekselį gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Ieškovės ieškinį pareiškė praėjus penkerių metų terminui, todėl yra praradusios reikalavimo teisę, kildinamą iš vekselio. Dėl to ieškinys negali būti laikomas prima facie (preliminariai) pagrįstu. Ieškovės ieškinyje nepaaiškino, kodėl reikalavimai, kildinami iš vekselio, pareikšti praleidus įstatyme numatytą terminą.

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės U. L. ir A. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

10.1. Ieškovės, remiantis atsakovų B. L. išduotu 2016 m. rugsėjo 9 d. vekseliu ir jame esančiu jau mirusios B. L. rankraštiniu įrašu, teigia, kad tarp jos (B. L.) ir atsakovų buvo susiklostę pinigų paskolos teisiniai santykiai, o tokiems ginčams spręsti nėra taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Neišnagrinėjus bylos iš esmės ir nenustačius visų šiam ginčui spręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovai iš esmės neginčija vekselyje nurodytų pinigų gavimo fakto, šio ginčo esmę sudaro jų dalies - 80 000 Eur grąžinimo aplinkybės.

10.2. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties išvadų, kad, esant didelei ieškinio sumai, išlieka rizika, jog atsakovai ginčo teisme nagrinėjimo metu gali realizuoti turimą turtą, todėl sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.

10.3. Sprendžiant dėl atsakovų (ne)sąžiningumo, atsižvelgtina į tai, kad ieškovėms (kreditorėms) Tauragės apylinkės teismui pateikus pareiškimą ir pagal jį 2021 m. lapkričio 16 d. priėmus teismo įsakymą, atsakovai (skolininkai) siekė ginčą išspręsti ne civilinėmis teisinėmis priemonėmis, bet pasitelkiant policiją, t. y. pateikė policijai pareiškimą, kad prieš ieškoves būtų pradėtas baudžiamasis procesas dėl sukčiavimo. Toks atsakovų elgesys rodo jų nesąžiningumą ir siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti tikrųjų faktinių aplinkybių išsiaiškinimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

11. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė nekilnojamojo turto išrašus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės nebuvo žinomos.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Šiuo atveju apeliantų teikiami nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamo procesinio klausimo esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam šio klausimo išsprendimui. Teikiami įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį bei apimtį, neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad apeliantai piktnaudžiauja įrodymų pateikimo teise ir/ar juos teikia pavėluotai, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas nepranešus atsakovams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo ir įrodymų turinio nekomentavo.

Dėl apeliacijos ribų

15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

16. Šiuo atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovams priklausantis turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmės

17. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti, siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovių ieškinys yra preliminariai pagrįstas, be to, teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė būsimo galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde kvestionuojamos abi šios pirmosios instancijos teismo išvados, nurodoma, kad, visų pirma, ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Be to, apeliantų vertinimu, ieškinys ne tik nėra prima facie pagrįstas, tačiau ir neegzistuoja grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

20. Taigi, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas reiškia tik teismo įsitikinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimams patenkinti pakanka faktinių duomenų.

21. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio kaip preliminariai pagrįsto įvertinimo, tvirtina, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas, pirmosios instancijos teismas neatliko jo preliminaraus pagrįstumo vertinimo. Mano, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškinys yra akivaizdžiai prima facie nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija nesutinka.

22. Byloje nustatyta, kad pareikštu ieškiniu ieškovės siekia prisiteisti 80 000 Eur iš atsakovų pagal jų B. L. (šiuo metu jau mirusiai) išduotą vekselį. Preliminariai įvertinus ieškovių pateiktą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės tinkamai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, nurodė ir pateikė jį pagrindžiančius įrodymus, įvardijo argumentus, kurie, jų vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo išvadai, kad ieškovių ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, o pasirinktas teisių gynimo būdas – neleistinas ar neįmanomas. Dėl to ieškinys pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip preliminariai pagrįstas.

23. Apeliantų atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės ir motyvai dėl ieškinio nepagrįstumo (kad skola pagal vekselį yra grąžinta, kad ieškovės praleido ieškinio senaties terminą ir pan.) yra argumentai dėl ginčo esmės, kitaip tariant, dėl tokių faktinių aplinkybių vertinimo bei jų teisinio kvalifikavimo yra kilęs šalių ginčas ir paduotas ieškinys, kurio išnagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje nėra galimybės. Taigi, ieškinyje nurodytų duomenų visiškai pakako ieškiniui, kaip preliminariai pagrįstam, įvertinti, o, ar reikalavimai bus patenkinti, pirmosios instancijos teismas pasisakys tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

24. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, t. y. eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų sumai areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Prašymą grindė didele ieškinio suma atsakovams ir galimu atsakovų nesąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šį prašymą tenkino, konstatavęs, kad, nors ieškovės nepateikė įrodymų apie atsakovų sunkią turtinę padėtį, tačiau ieškinio suma yra didelė, todėl išlieka rizika, jog atsakovai ginčo metu gali realizuoti turimą turtą, t. y. sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Apeliantai tokią pirmosios instancijos teismo išvadą skundžia, teigdami, kad jiems ieškinio suma nėra didelė (jie turi pakankamai turto), be to, byloje nėra jokių jų nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų.

26. Apeliacinės instancijos teismas esmės pritaria apeliantų pozicijai ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kadangi jie neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, kurioje akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

27. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Taigi, ieškovių argumentai, kad jų reikalavimo suma yra didelė, o atsakovai su ieškovėmis neatsiskaito, neįrodo šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galimai prasta atsakovo finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu byloje ir būtų pateikti išsamūs duomenys apie atsakovų finansinę padėtį, o ji būtų ne itin gera, tai taip pat negalėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovų nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jiems nepalankų teismo sprendimą.

28. Šiuo atveju ieškovės į bylą nepateikė jokių įrodymų apie sunkią atsakovų turtinę padėtį, tą skundžiamoje nutartyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai pagrindžia, kad atsakovai turi nekilnojamojo turto, kuris įgytas po ginčo vekselio apmokėjimo termino suėjimo, taigi, nėra pagrindo teigti, jog atsakovų turtinė padėtis yra sunki ir ieškinio suma atsakovams yra didelė.

29. Pažymėtina, kad nesąžiningų atsakovų ketinimų nepagrindžia ir aplinkybė, jog atsakovai, galimai sužinoję apie jų atžvilgiu pradėtą skolos išieškojimą, kreipėsi į policiją. Kiekviena šalis yra laisva pasirinkti savo teisių gynybos būdą. Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia galimybę asmenims, manantiems, kad jų atžvilgiu galimai vykdoma nusikalstama veika, kreiptis pagalbos į kompetentingas institucijas, viena iš jų - Lietuvos Respublikos policija. Šiuo atveju atsakovai šia teise pasinaudojo ir toks atsakovų pasirinktas jų teisių gynybos būdas negali būti vertinamas jų nesąžiningumu galimai siekiant išvengti prievolių ieškovėms vykdymo. Prievolės nevykdymas yra tik prielaida kreditoriui kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, tačiau tai nėra sąlyga neginčijamai taikyti turto areštą.

30. Ieškovės nepateikė jokių kitų atsakovų nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų, išskyrus subjektyvius pasvarstymus, kad piniginė prievolė galimai yra didelė, o atsakovų elgesys yra nesąžiningas. Vien tik subjektyvi, deklaratyvi ieškovių nuomonė yra aiškiai nepakankama konstatuoti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

31. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį galima konstatuoti tik tada, kai įrodyti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti turto areštą, nesąžiningi veiksmai, nukreipti į siekį išvengti arba apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi teisės aktai asmens nesąžiningumo nepreziumuoja, išskyrus tiesiogiai įstatymų leidėjo aptartus atvejus, ieškovėms, siekiančioms pradinėje šio ginčo nagrinėjimo stadijoje tokių griežtų ribojimų atsakovams nustatymo, kaip jų turto ir / ar piniginių lėšų areštas, tenka įrodinėjimo pareiga konkrečiais duomenimis pagrįsti atsakovų atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti nesąžiningus veiksmus, tikslingai nukreiptus į būsimo teismo sprendimo įvykdymo išvengimą ar apsunkinimą (CPK 12, 178 straipsniai).

32. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - realios grėsmės galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs priešingai, netinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovių U. L. ir A. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.