Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

„Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“ sistema) duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 16 d.

„Liteko“ sistemos duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d.

„Liteko“ sistemos duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 25 d.

„Liteko“ sistemos duomenimis, ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 8 d.

„Liteko“ sistemos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. kovo 25 d.

„Liteko“ sistemos duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. vasario 29 d.

„Liteko“ sistemos duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. sausio 29 d.

„Liteko“ sistemos duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. vasario 3 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo G. B. prašymas, kuriuo jis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, prašo peržiūrėti dėl jo priimtą sprendimą ir sušvelninti / atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį. Prašyme nurodyta, kad jis bausmę atlieka pagal tris nuosprendžius: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475) (toliau – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas).

G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagrobęs svetimą turtą įsibrovus į patalpą. Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą nustatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje. Analizuojant iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją ir šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją, matyti, kad tiek bausmių rūšys, tiek jų dydžiai (pavyzdžiui, maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų) yra tie patys už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priėmęs baudžiamojo įstatymo pakeitimus, nesušvelnino baudžiamosios atsakomybės už aptariamos veikos padarymą. To nepaneigia tai, kad šiuo metu yra pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti svetimo turto nedidelę ir didelę vertę. Pažymėtina, kad vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013, 2K-12-699/2016).‏‏‎ ‏‏‎Todėl G. B. pagrobus bet kokios vertės svetimą turtą, kai buvo įsibrauta į patalpą, jo nusikalstamų veikų kvalifikacija išlieka ta pati. Vadinasi, G. B. nėra teisinio pagrindo peržiūrėti paskirtų bausmių už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu.

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3302-990/2021 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-419-1035/2020 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (septynios nusikalstamos veikos) (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-119/2016 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą).

Dėl anksčiau aptartų argumentų, išdėstytų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, taip pat nėra teisinio pagrindo peržiūrėti paskirtų bausmių už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (svetimo turto pagrobimus įsibrovus į patalpą) pagal minėtus 1)–3) nuosprendžius.

G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1165-806/2015 buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Priėmus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą, nebuvo padaryti pakeitimai dėl BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 1 dalies, todėl spręsti kvalifikavimo klausimą dėl šių G. B. padarytų nusikalstamų veikų nėra teisinio pagrindo.

Šiuo nuosprendžiu G. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį pasikėsinus pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą. Dėl anksčiau aptartų argumentų taip pat nėra teisinio pagrindo peržiūrėti paskirtos bausmės už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą.

Kita vertus, G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už didelės vertės (17 377 Eur) svetimo turto įgijimą apgaule. Pagal tuo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šio nusikaltimo padarymo metu 1 MGL buvo 130 Lt arba 37,65 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-142-719/2019 ir kt.).‏‏‎ Vadinasi, G. B. apgaule įgyto svetimo turto vertė sudarė 461,54 MGL (17 377 Eur : 37,65 Eur). Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą. Taigi G. B. apgaule įgytas svetimas turtas taip pat laikytinas didelės vertės (viršija 400 MGL dydžio sumą). Kita vertus, palyginus tuo metu galiojusios BK 182 straipsnio 2 dalies ir šiuo metu galiojančios BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijas, reglamentuojančias didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, matyti, kad naujoje redakcijoje įtvirtintos alternatyvios su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat nustatyta mažesnė maksimali laisvės atėmimo bausmė (iki 6 metų), nei anksčiau galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijoje (iki 8 metų). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šiuo metu galiojanti BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija laikytina įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią, BK 3 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl yra teisinis pagrindas perkvalifikuoti G. B. padarytą nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 2 dalį.

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1460-935/2015 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3213-271/2014 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą).

Dėl anksčiau aptartų argumentų, išdėstytų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, taip pat nėra teisinio pagrindo peržiūrėti paskirtų bausmių už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (svetimo turto pagrobimus įsibrovus į patalpą) pagal minėtus 1)–2) nuosprendžius.

Perkvalifikavus G. B. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio), spręstinas klausimas dėl paskirtos bausmės peržiūrėjimo.

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu G. B. paskirta už šios nusikalstamos veikos padarymą 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: 1) G. B. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; 2) G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra; 3) G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, ne kartą teistas, naują nusikalstamą veiką jis padarė tik išėjęs iš laisvės atėmimo vietos. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad po to dėl nuteistojo buvo priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas G. B. nustatyti mažesnę – 3 metų – laisvės atėmimo bausmę už BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu su kitomis paskirtomis bausmėmis, ir G. B. nustatyti subendrintą bausmę – 4 metų ir 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina, kad būtent 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (dalis švelnesnių bausmių, paskirtų už kitas nusikalstamas veikas) buvo pridėta prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendis. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo prie 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti mažesnę švelnesnių bausmių dalį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti bausmę – 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Keičiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria buvo subendrintos joje nurodytais nuosprendžiais paskirtos bausmės:

vadovaujantis BK 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti G. B. naują nustatytą 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su kitais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodytais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 metus ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad G. B. griežčiausia 4 metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis (kaip minėta, dėl šių G. B. padarytų nusikalstamų veikų nėra teisinio pagrindo švelninti paskirtų bausmių). Teismas, atsižvelgdamas į G. B. sumažintą laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, atitinkamai šiek tiek sumažina G. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio matyti, kad G. B., kuriam buvo paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dieną (2019 m. rugpjūčio 19 d.) buvo neatlikęs 8 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausmės. Vadinasi, jis pagal ankstesnius nuosprendžius buvo atlikęs 4 metus 9 mėnesius ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmę. G. B. nustačius naują laisvės atėmimo bausmę – 5 metus ir 4 mėnesius, jis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dieną (2019 m. rugpjūčio 19 d.) būtų neatlikęs 6 mėnesių ir 17 dienų. Taigi atsižvelgtina į tai nustatant naują G. B. galutinę subendrintą bausmę.

Analogiškai spręstina ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio nustatant G. B. mažesnę galutinę subendrintą bausmę 2 mėnesiais (pastebėtina, kad šiuo nuosprendžiu bendrinant bausmes, buvo taikomas visiškas bausmių sudėjimo būdas (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, G. B. atitinkamai mažina galutinę subendrintą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 362, 364 straipsniais

nutaria:

tenkinti nuteistojo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės sušvelninimo iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu:

1) G. B. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu su kitomis paskirtomis bausmėmis ir G. B. nustatyti subendrintą bausmę – 4 metų ir 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. nustatyti naują galutinę bausmę – 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendis, dalis palikti nepakeistas.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti G. B. naują nustatytą 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su kitais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodytais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir G. B. nustatyti naują galutinę subendrintą bausmę – 5 metus ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendį:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. B. paskirtą bausmę subendrinti su G. B. naujai nustatyta ir neatlikta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir G. B. nustatyti naują galutinę subendrintą bausmę –2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. B. paskirtą bausmę subendrinti su G. B. naujai nustatyta ir neatlikta bausme, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, ir G. B. nustatyti naują galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesio ir 16 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su naujai nustatyta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, G. B. nustatyti naują galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.