Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs 1981 (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas 21 kartą, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės atliktos, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2014 m. spalio 20 d., nuo 12.35 val. iki 12.52 val., Naugarduko g. 76, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į viešbučio ,,Ponas Tadas“ užrakintą kambarį Nr. 307, iš kur slaptai pagrobė K. J. W. priklausantį nešiojamą kompiuterį LENOVO Think PADx240, kurio vertė 897,82 eurų (3100 Lt), taip pat jis įsibrovė į užrakintą viešbučio kambarį Nr. 308, iš kur slaptai pagrobė M. B. priklausantį nešiojamą kompiuterį ASUS R510LD-XO269H, kurio vertė 550,28 eurų (1900 Lt) vertės.

Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu G. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino. Nurodė, jog jam nesuprantama, kaip galima per septynias minutes atrakinti du kambarius. Teigė, kad išėjęs iš pataisos namų dažnai nakvodavo viešbučiuose, kadangi turi daug pažįstamų laisvo elgesio panelių, todėl galimai yra buvęs viešbutyje „Ponas Tadas“, tačiau iš ten nieko negrobė. Į viešbutį galėjo ateiti pažįstamo asmens kvietimu. Oficialiai viešbučiuose negyvendavo, t. y. viešbučio paslaugų neužsisakydavo. Vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra labai panašus į jį.

Apklausiama teisme liudytoja V. Š. nurodė, jog 2014 metų spalio antroje pusėje, tuo metu viešbutyje gyveno moksleiviai iš Lenkijos, apie 12.20 val. tvarkingas vyras užtikrintai užėjo į viešbutį. Šis vyras nepasisveikino. Tą dieną pastate buvo išnuomota salė, buvo susirinkimas, todėl ji pagalvojo, kad gal vyras yra iš pasiklydusių asmenų ar viešbučio svečių. Po dvidešimties minučių vyras išėjo, jis rankose nieko nesinešė. Ji vyro nestabdė, nieko neklausė. Vėliau grįžo moksleiviai, keli berniukai atbėgo ir pranešė, jog dingo jų brangūs daiktai. Vienam berniukui dingo telefonas, o kitam kompiuteris. V. Š. teigė, jog ji nesiaiškino, kas tiksliai buvo pagrobta, tai aiškinosi administracija. Ji tiksliai neatsiminė, kokie daiktai buvo pagrobti, žino, kad tai buvo vertingi daiktai. Kada buvo valomi kambariai, iš kurių dingo daiktai, ji nežino. Iki jos pamainos pradžios, registratūroje dirbo R. K., kuri, keičiantis pamainai, nieko neįprasto nepasakojo.

Apklausiama teisme liudytoja T. T. parodė, jog iš viešbučio „Ponas Tadas“ 308 ir 309 kambarių buvo pavogti kompiuteriai. Tuo metu, kai nešė patalynę, trečiojo aukšto koridoriuje buvo sutikusi kaltinamąjį. Liudytoja nurodė, jog ji tikrai buvo susitikusi kaltinamąjį. Jis norėjo nusileisti laiptais, su juo prasilenkė. Nematė, ar jis ką nešėsi, rankos buvo tuščios. Pagalvojo, kad tai svečias. Tas vyras buvo apsirengęs tvarkingai, tamsiai, atkreipė dėmesį į jo veidą. Liudytoja nurodė, kad vyrą atpažino pagal jo veidą, bruožus. Atpažinimo metu jai buvo pateiktos 3 ar 4 nuotraukos, kaltinamąjį atpažino iš karto, ar buvo pateiktos atpažinti dvi grupės po tris asmenis, neatsimena. Atpažinimo metu nekilo abejonių, nes vyras buvo labai panašus. Prieš atpažinimą ji vyrą matė ir vaizdo įraše, kurį peržiūrėjo viešbutyje kartu su V. B.. Peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo atrinkti tie įrašai, kurie kėlė įtarimų. Be to, liudytoja nurodė, kad kambariai valomi kiekvieną dieną apie 14, 15 val., o kai svečiai išvyksta, kambariai valomi iš karto, iki vagystės kambariai nebuvo valomi. Po incidento kambariai, tikriausiai, buvo atrakinti. Apie tai pasakojo vaikinukai, kurie ten gyveno. Viešbučio turtas nebuvo apgadintas, durys ir spynos nebuvo sugadintos.

Apklausiamas teisme liudytojas A. L. parodė, jog dingo du kompiuteriai, vaikams žalą atlygino viešbutis, o jiems žalą atlygino draudimas. Vaikai buvo išvykę 2 ar 3 valandas. Administratorius žiūrėjo įrašą nuo ryto iki pietų, iki mokinių grupės atvykimo. Galėjo greitai pažiūrėti, kas buvo, kadangi viešbutyje buvo nedaug žmonių. Per tą laikotarpį kitų asmenų nebuvo. Įrašus žiūrėjo administratorė T. T. ir administratorius V. B.. Įrašą pateikė policijai, įrašų laikotarpis buvo suderintas su tyrėju.

Apklausiama teisme liudytoja R. K. parodė, jog ji dirba viešbučio „Ponas Tadas“ registratūroje. Ji registruoja žmones. Įvykio dieną G. B. nematė, kadangi namo išėjo 10 val. Viešbutyje gyveno grupė vaikų iš Lenkijos, jie gyveno trečiame aukšte, o antrame aukšte gyveno keli individualūs asmenys. Avarinės durys yra įrengtos kiekviename aukšte, jos yra užrakintos, raktas būna registratūroje, juos gali paimti tik darbuotojai. Raktus nuo kambarių turi svečiai, o valytojos raktus nuo kambarių paima iš registratūros.

Apklausiamas teisme liudytojas V. B. parodė, jog viešbutyje svečiavosi lenkų moksleivių grupė, kilo triukšmas, kadangi buvo pagrobti kompiuteriai. Buvo iškviesta policija, liudytojo pareiga buvo surasti įrašą ir perduoti policijai. Peržiūrėjo tos dienos įrašus, kai moksleivių grupė buvo išvykusi. Buvo ieškoma svetimų žmonių. Atrinkus įrašus, kur buvo svetimų žmonių, jie buvo pateikti policijai. Liudytojas tvirtino, jog, peržiūrint įrašus, buvo ieškoma, kas iš svetimų žmonių buvo užėjęs į viešbutį ir buvo nuėjęs į trečią aukštą. Toks žmogus buvo tik vienas.

Apklausiama teisme liudytoja O. T. parodė, jog atlikdama asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką ji iš anksto paruošia protokolą, sudeda įtariamojo ir kitų asmenų nuotraukas. Deda keturias arba penkias nuotraukas, tai priklauso nuo to, kiek pavyksta rasti panašių asmenų į tą asmenį, kuris bus parodytas atpažinti. Nuo 2013 metų praktikuoja, kad protokolas yra ruošiamas iš anksto kompiuteryje, nuotraukos yra elektroninėje erdvėje. Nuotraukos atpažinti asmenį parodomos monitoriuje, kadangi nuotraukos yra geresnės kokybės, dažnai jos būna spalvotos. Jei asmuo atpažįstamas, baigiamas surašyti protokolas, jis atspausdinamas ir pasirašomas. Kiek matosi monitoriuje nuotraukų, priklauso nuo nuotraukų dydžio. Jos gali būti sudėtos į vieną lapą ar į du lapus. Dažniausiai nuotraukos imamos iš asmenų registro ir nemažinamos. Nagrinėjamoje byloje buvo parodytos šešios nuotraukos. Kaip buvo parodyta yra užfiksuota protokole. Monitoriuje matėsi po tris nuotraukas. Visos šešios nuotraukos netilpo į monitorių, todėl buvo rodoma fotolentelė su trimis nuotraukomis, po to dar trys nuotraukos, viso šešios nuotraukos. Rodoma po tris nuotraukas monitoriuje, T. T. paprašius buvo sugrįžta prie pirmo lapo ir liudytoja parodė į kaltinamąjį.

Iš ROIK sistemos pranešimo turinio matyti, jog buvo užregistruotas telefoninis pranešimas, kad viešbutyje „Ponas Tadas“ buvo įvykdyta vagystė, iš dviejų viešbučio kambarių buvo pagrobti du kompiuteriai. (t. 1, b. l. 6)

Iš 2014 m. spalio 20 d. protokolo – pareiškimo turinio matyti, jog K. J. W. nurodė, kad 2014 m. spalio 20 d. nuo 09.00 val. iki 14.50 val. Naugarduko g. 76, Vilniuje, iš viešbučio kambario buvo pagrobtas kompiuteris „Lenovo“. (t. 1, b. l. 1)

Iš 2014 m. spalio 20 d. protokolo – pareiškimo turinio matyti, jog M. B. nurodė, kad 2014 m. spalio 20 d. nuo 09.00 val. iki 14.50 val. Naugarduko g. 76, Vilniuje, iš viešbučio užrakinto kambario buvo pagrobtas nešiojamas kompiuteris „ASUS“. (t. 1, b. l. 2)

Iš įvykio vietos apžiūros 2014 m. spalio 20 d. protokolo turinio matyti, jog atvykus į Naugarduko g. 76 buvo nustatyta, kad ant viešbučio pastato stovi sumontuota stacionari vaizdo kamera, kuri filmuoja įėjimą. Pastato viduje, už administracijos stalo, ant sienos, yra sumontuota vaizdo kamera, kuri yra atsukta link stalo. Trečiame aukšte yra vaizdo kamera, filmuojanti koridorių. Kambario, kurio numeris yra 307, duryse ir spynoje akivaizdžių laužimo pėdsakų nesimato. Įvykio vietos apžiūros 2014 m. spalio 20 d. protokole užfiksuoti analogiški duomenys, kaip ir anksčiau aprašytame protokole, tik nustatyta, kad kambario, kurio numeris yra 308, duryse ir spynose akivaizdžių laužimo pėdsakų nepastebėta. (t. 1, b. l. 7-19)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. J. W. parodė, jog 2014 m. spalio 20 d., apie 09.00 val., su kitais draugais jis buvo apsistojęs viešbučio „Ponas Tadas“ 307 kambaryje. Vienu metu visi išėjo iš kambario, paskutinis iš kambario išėjo liudytojas, jis užrakino kambario duris. Kambario raktą paliko viešbučio administracijai. Grįžo apie 14.50 val., priėjo prie kambario durų ir jas rado atrakintas, nors ir buvo pamiršęs pasiimti raktą administracijoje. Pradėjo ieškoti kompiuterio, tačiau nerado. Kompiuterį buvo palikęs ant stalo arba po stalu prie savo lovos. Daiktai kambaryje buvo nesuversti ir niekas daugiau nedingo. Kol liudytojo nebuvo kambaryje, jame niekas daugiau negalėjo likti, nes visi buvo išvykę. Pagrobtas kompiuteris buvo „Lenovo“, pirktas 2014 metais, jo vertė 3100 Lt. (t. 1, b. l. 30)

K. J. W. 2014 m. spalio 20 d. nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju. (t. 1, b. l. 31)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. B. parodė, jog 2014 m. spalio 20 d., apie 09.00 val. jis buvo viešbučio, esančio Naugarduko g. 76, Vilniuje, 308 kambaryje. Jis su klasiokais išėjo iš kambario ir kažkuris iš jų užrakino kambarį, tačiau nematė, ar raktas buvo paliktas administracijai. Grįžo apie 14.50 val. užlipo į trečią aukštą, priėjo prie kambario, tada prisiminė, jog pamiršo paimti raktą, vienas klasiokas nubėgo ir atnešė raktą. Klasiokas rakino duris, tačiau liudytojas matė, kad durys buvo neužrakintos, įėjus į kambarį viskas buvo tvarkinga, nieko neįtarė. Tada atėjo K. J. W. ir pasakė, jog iš jo kambario buvo pavogtas nešiojamas kompiuteris. Liudytojas nuėjo pasižiūrėti, ar yra jo kompiuteris, kuris buvo paliktas ant lagamino, tačiau kompiuterio nerado. Pagrobtas kompiuteris buvo „ASUS NOTE BOOK“, pirktas 2014 metais, jo vertė 1900 Lt. (t. 1, b. l. 32)

M. B. 2014 m. spalio 20 d. nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju. (b. l. 33)

Iš 2014 m. spalio 29 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo turinio matyti, jog viešbučio „Ponas Tadas“ direktorius A. L. savo iniciatyva pateikė dvi kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais. (t. 1, b. l. 20-21)

Iš 2015 m. vasario 13 d. kompaktinių plokštelių su vaizdo įrašais apžiūros protokolo turinio matyti, jog buvo apžiūrėtos dvi kompaktinės plokštelės VERBATIM CD-R, 700 MB 52 speed 80 min. Apžiūrint vieną kompaktinę plokštelę ir atidarius failą File20141020123254nowy.Avi, matosi spalvotas vaizdo įrašas, vaizdo stebėjimo lauke matosi įėjimas, priimamojo dalis, kur matosi moteris (darbuotoja). Apačioje matosi data – 2014 m. spalio 20 d., laikas. Taip pat matosi, jog 12:35:24 pro lauko duris eina vienas vyras, kuris yra apsirengęs tamsios spalvos striuke ir kelnėmis, vyro plaukai tamsūs. Vyras eina prie laiptų ir 12:35:26 lipa į viršų, dingsta iš stebėjimo lauko. Atidarius failą File20141020125255nowy.Avi, matosi, kad anksčiau nurodytas vyras 12:53:32 nusileidžia laiptais ir 12:53:34 išeina pro duris. Apžiūrint kitą kompaktinę plokštelę ir atidarius failą 2_06_M_141020124003.avi, matosi spalvotas vaizdas, stebėjimo laukas – koridorius. Stebimas vyras vaikšto nugara į stebėjimo kamerą 12:40:04. Atidarius failą 2_09_M_141020123429.avi, matosi spalvotas vaizdas, stebėjimo laukas – gatvė. Matosi, kad stebimas vyras 12:35:09 įeina iš lauko į pastatą. Atidarius failą 3_09_M_141020125232.avi, matosi spalvotas vaizdas, stebėjimo laukas – gatvė. Matosi, kad stebimas vyras 12:53:31 išeina į lauką iš pastato. Atidarius failą 4_06_M_141020124116.avi, matosi spalvotas vaizdas, stebėjimo laukas – koridorius, stebimas vyras vaikšto veidu į stebėjimo kamerą, vyras 12:44:41 prisidengė veidą ranka. Atidarius failą 6_06_M_141020124159.avi, matosi spalvotas vaizdas, stebėjimo laukas koridorius, stebimas vyras vaikšto nugara į stebėjimo kamerą 12:42:01. Atidarius failą 12_06_M_141020124435.avi, matosi spalvotas vaizdas, stebėjimo laukas koridorius, stebimas vyras vaikšto veidu į stebėjimo kamerą, vyras 12:44:23 prisidengė veidą ranka. Atidarius failą 14_06_M_141020124457.avi, matosi spalvotas vaizdas, stebėjimo laukas – koridorius, stebimas vyras vaikšto nugara į stebėjimo kamerą 12:40:04. Atidarius failą 18_06_M_141020125240.avi, matosi spalvotas vaizdas, stebėjimo laukas – koridorius, stebimas vyras vaikšto veidu į stebėjimo kamerą 12:52:44 – 46 matosi, kad po striuke iš kairės pusės yra keturkampis objektas, vyro rankos kišenėse, 12:52:49 vyras prasilenkia su moterimi, kuri pažiūri į jo pusę, sustoja. (t. 1, b. l. 22-24)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo turinio matyti, jog liudytoja T. T. atpažino G. B. kaip asmenį, kuris yra labai panašus į tą vyrą, su kuriuo ji prasilenkė koridoriuje. Liudytoja G. B. atpažino iš veido bruožų. Liudytoja atpažinimo metu teigė, jog ji nėra tikra, ar tai tikrai tas asmuo, tiesiog labai panašus. (t. 1, b. l. 43-47)

AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. vasario 12 d. pareiškė civilinį ieškinį. (t. 1, b. l. 53) AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. vasario 19 d. nutarimu buvo pripažinta civiliniu ieškovu. (b. l. 67)

Iš ekspertizės akto Nr. 11-1466 (15), 11K-149 (15) matyti, jog yra tikimybė, kad skaitmeninėje laikmenoje (kompaktinėje plokštelėje) esančiuose vaizdo įrašuose matomas vyras, apsirengęs tamsios spalvos striukę ir kelnes, yra vienas ir tas pats asmuo, kurio portreto lyginamieji pavyzdžiai pateikti ekspertizės įstaigai, taip pat šiame ekspertizės akte buvo padaryta išvada, jog vaizdo bylose „17_06_R_141020124536.avi“ ir „18_06_M_141020125240.avi“, asmuo užfiksuotas nešantis po džemperiu yra tikimybės, kad stačiakampio formos plokščią objektą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog G. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Faktas, jog 2014 m. spalio 20 d., nuo 12.35 val. iki 12.52 val., Naugarduko g. 76, Vilniuje, įsibraunant į viešbučio ,,Ponas Tadas“ kambarį Nr. 307, buvo pagrobtas K. J. W. priklausantis nešiojamas kompiuteris LENOVO Think PADx240, kurio vertė 897,82 Eur, taip pat įsibraunant į minėto viešbučio kambarį Nr. 308, buvo pagrobtas M. B. priklausantis nešiojamas kompiuteris ASUS R510LD-XO269H, kurio vertė 550,28 Eur, abejonių nekelia. Svetimo turto pagrobimo faktą įsibraunant į minėto viešbučio kambarius patvirtina liudytojų V. Š., T. T., A. L. ir V. B. parodymai duoti teisme, ROIK sistemos pranešime, taip pat K. J. W. bei M. B. protokoluose – pareiškimuose užfiksuoti duomenys, K. J. W. bei M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais minėti asmenys prašė vadovautis ir teisme ir kurie patvirtina anksčiau paminėtų liudytojų parodymus, ROIK sistemos pranešime bei pareiškimuose užfiksuotas aplinkybes.

Iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog 2014 m. spalio 20 d. į viešbutį „Ponas Tadas“ užėjo vyras, kuris yra apsirengęs tamsios spalvos striuke ir kelnėmis, vyro plaukai tamsūs. Iš vaizdo įrašų matyti, jog į minėtą viešbutį šis vyras užėjo apie 12.35 val. ir iš jo išėjo apie 12.54 val., t. y. vyras viešbutyje buvo apie devyniolika/dvidešimt minučių. Vaizdo įrašuose yra užfiksuota, jog šis vyras vaikšto po viešbutį. Apie 12.40 val. vyras eina trečiojo aukšto koridoriumi link tos vietos, kur yra 307 ir 308 kambariai, t. y. link koridoriaus galo, apie 12.41 val. jis grįžta atgal, priartėjęs prie vaizdo kameros ir eidamas pro ją, vyras ranka prisidengia veidą. Apie 12.42 val. tas pats vyras vėl eina link tos vietos, kur yra 307 ir 308 kambariai, apie 12.44 val. vyras grįžta, priartėjęs prie kameros ranka prisidengia veidą. Apie 12.45 val. tas pats vyras trečią kartą eina link tos vietos, kur yra 307 ir 308 kambariai, apie 12.52 val. matyti, kaip vyras grįžta atgal, apie 12.52.30-33 val. matosi, kaip šis vyras krypteli kojomis, tarsi pasitaisydamas nešamą daiktą, jo rankos yra sukištos į striukės kišenes (faktas užfiksuotas vaizdo įraše 17_06_R_141020124536.avi), apie 12.52.47-49 val. vyras prasilenkia su moterimi, kuri į jį atsisuka, kelias sekundes pažiūri ir nueina. Čia pažymėtina, jog iš vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas trečiame viešbučio aukšte vaikščiojantis vyras, nesimato, ką šis vyras daro nuėjęs link tos vietos, kur yra 307 ir 308 kambariai. Ekspertės akte Nr. 11-1466 (15), 11K-149 (15) yra nustatyta, kad vaizdo bylose „17_06_R_141020124536.avi“ ir „18_06_M_141020125240.avi“, asmuo užfiksuotas nešantis po džemperiu yra tikimybės, kad stačiakampio formos plokščią objektą. Taigi ekspertizės akte be jokių abejonių nurodoma, kad asmuo po džemperiu tikrai nešasi objektą, tuo pačiu nurodoma, jog šis objektas tikėtina yra stačiakampio formos ir plokščias. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies taip pat matyti, jog tikėtina, kad asmuo nešasi objektą prilaikydamas jį rankomis, kurios sukištos į dėvimos striukės kišenes, objekto dydis yra apytiksliai jį nešančio asmens korpuso dydžio. Iš T. T., A. L. ir V. B. parodymų matyti, jog vaizdo įrašus, kurie yra baudžiamojoje byloje, atrinko T. T. kartu su V. B.. Iš A. L. parodymų matyti, jog vaizdo įrašus administratoriai galėjo peržiūrėti greitai, kadangi reikėjo peržiūrėti tik įrašus nuo ryto iki mokinių grupės atvykimo, tuo metu viešbutyje nebuvo daug žmonių. Iš liudytojos T. T. teiginių matyti, jog buvo atrinkti tik tie vaizdo įrašai, kurie kėlė įtarimų. V. B. parodymai leidžia konstatuoti, jog buvo peržiūrimi vaizdo įrašai, kai moksleiviai buvo išvykę, buvo ieškoma svetimų žmonių, kurie buvo užėję į trečią aukštą, į trečią aukštą iš svetimų žmonių buvo užėjęs tik vienas asmuo. Aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog būtent baudžiamojoje byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas vyras įsibrovė į 307 ir 308 kambarius ir iš jų pagrobė nukentėjusiesiems priklausančius kompiuterius. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad svetimą turtą galėjo pagrobti kitas asmuo, kadangi anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog į trečią aukštą buvo užėjęs tik vienas vyras, kuris nebuvo nei viešbučio svečias, nei darbuotojas, šis vyras pakankami ilgą laiko tarpą prabuvo toje vietoje, kur yra 307 ir 308 kambariai, trečią kartą nueidamas iš tos vietos, kur yra 307 ir 308 kambariai, jis nešėsi objektą, kuris tikėtina yra stačiakampio formos, plokščias, jį besinešančio asmens korpuso dydžio, šį objektą prilaikydamas rankomis, kurios sukištos į dėvimos striukės kišenes. Čia būtina pažymėti, jog iki trečiojo karto, kai vyras grįžo nuo tos vietos, kur yra 307 ir 308 kambariai, šis vyras nelaikė rankų kišenėse. Taigi šis faktas patvirtina, jog anksčiau vyras jokių daiktų paslėpęs po rūbais nesinešė.

Tiek liudytoja T. T., tiek liudytoja V. Š. nurodė, jog jos nematė, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo būtų ką nors nešęsis rankose. Teismas konstatuoja, jog šios liudytojos ir negalėjo matyti, kad šis asmuo ką nors nešasi rankose, kadangi išeinant iš įvykio vietos, šio vyro rankos buvo striukės kišenėse.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš liudytojos R. K. parodymų matyti, kad raktus nuo kambarių turi svečiai, o valytojos raktus nuo kambarių paima iš registratūros. Liudytoja T. T. nurodė, jog kambariai yra valomi kiekvieną dieną apie 14, 15 val., o kai svečiai išvyksta, kambariai valomi iš karto, įvykio dieną kambariai nebuvo valomi. Iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog 307 ir 308 kambariai nebuvo sutvarkyti. Taigi aptarti įrodymai, vertinant juos kartu su anksčiau aptartais įrodymais, leidžia konstatuoti, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kompiuterius galėjo pagrobti kitas, o ne vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo.

Teismas konstatuoja, jog byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai be jokių abejonių patvirtina, kad baudžiamojoje byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas vyras iš tikrųjų yra G. B.. Pats G. B. neneigė, jog jis galėjo būti užėjęs į viešbutį „Ponas Tadas“. Iš vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, jog juose užfiksuotas vyras pagal bendrą išvaizdą yra labai panašus į G. B.. T. T. parodymai, taip pat vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, jog ši liudytoja nusikalstamos veikos padarymo dieną viešbučio trečiajame aukšte prasilenkė su vaizdo įrašuose užfiksuotu vyru. T. T. teigė, jog, prasilenkdama su vyru, matė jo veidą. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja T. T. atpažino G. B. kaip asmenį, kuris yra labai panašus į tą vyrą, su kuriuo ji prasilenkė koridoriuje. Liudytoja G. B. atpažino iš veido bruožų. Taip pat teismo posėdyje ši liudytoja nurodė, kad ji tikrai matė kaltinamąjį. Iš liudytojos O. T. parodymų matyti, jog T. T. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu buvo parodytos šešios nuotraukos ir būtent iš šešių nuotraukų buvo atpažintas G. B.. Tokius O. T. parodymus iš esmės patvirtina ir asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys. Iš ekspertizės akto Nr. 11-1466 (15), 11K-149 (15) matyti, jog jame pateikta išvada, kad yra tikimybė, jog skaitmeninėje laikmenoje (kompaktinėje plokštelėje) esančiuose vaizdo įrašuose matomas vyras, apsirengęs tamsios spalvos striukę ir kelnes, yra vienas ir tas pats asmuo, kurio portreto lyginamieji pavyzdžiai pateikti ekspertizės įstaigai. Pažymėtina, jog ekspertizės įstaigai buvo pateikti G. B. portreto lyginamieji pavyzdžiai. Taigi įvertinus aptartų įrodymų visumą konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad būtent G. B. yra užfiksuotas anksčiau aptartuose vaizdo įrašuose.

Taigi byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog G. B. 2014 m. spalio 20 d., nuo 12.35 val. iki 12.52 val., Naugarduko g. 76, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į viešbučio ,,Ponas Tadas“ užrakintus 307 ir 308 kambarius, iš kur pagrobė K. J. W. ir M. B. priklausančius kompiuterius.

Čia pažymėtina, jog įsibrovimu yra laikomas neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pavyzdžiui, išlaužiant duris) ir patenkant be kliūčių (pavyzdžiui, į patalpą pakliūnant pro neužrakintas duris). Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį neturi reikšmės tai, ar buvo įsibrauta į užrakintas ar atrakintas patalpas. Kaip įsibrovimas kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas į patalpą, į kurią pašaliniams asmenims patekti draudžiama, jis yra ribojamas, patenka laisvai. Iš ikiteisminio tyrimo metu K. J. W. ir M. B. duotų parodymų, kuriais šie asmenys prašė vadovautis ir bylą nagrinėjant teisme, matyti, jog kambarių durys, kuriuose jie buvo apsistoję, jiems išėjus iš viešbučio buvo užrakintos. Faktą, jog kambarių durys buvo užrakintos, iš dalies patvirtina ir G. B. elgesys trečiajame aukšte, t. y. jis net tris kartus turėjo eiti prie minėtų kambarių ir tik trečią kartą, kai prie kambarių buvo ilgesnį laiką, išsinešė pagrobtus daiktus. Čia pabrėžtina tai, kad net jeigu būtų galima konstatuoti, jog abu kambariai nebuvo užrakinti, G. B. veiksmų kvalifikacija vis tiek nesikeistų, kadangi yra visiškai akivaizdu, jog jis neturėjo teisės laisvai užeiti į viešbučio kambarius.

Teismas nenustatė G. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas G. B. bausmę atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis), pagrobto turto vertę. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad G. B. anksčiau yra ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, naujas nusikalstamas veikas jis pradėjo daryti tik išėjęs iš laisvės atėmimo vietos (iš Vilniaus pataisos namų G. B. buvo paleistas 2014 m. spalio 13 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė 2014 m. spalio 16 d., o nusikaltimą, už kurį nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė 2014 m. spalio 20 d.), jis yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, kur jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojat opioidus, priklausomybės sindromas. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, G. B. už jo padarytą nusikaltimą yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtoji bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (Lietuvos Respublikos BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos Respublikos CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (Lietuvos Respublikos CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

AB „Lietuvos draudimas“ šioje baudžiamojoje byloje yra pateikęs 1238,66 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš kaltinamojo. Iš AB „Lietuvos draudimas“ baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, jog šis civilinis ieškovas išmokėjo 1238,66 Eur draudimo išmoką už du pagrobtus nešiojamuosius kompiuterius. Draudimo išmokos buvo paskaičiuotos pagal PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas už kompiuterių pirkimą, iš kompiuterių pirkimo sumos atėmus besąlyginę išskaitą. Taigi AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys dalyje dėl 1238,66 Eur atlyginimo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgus į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ dėl G. B. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta žala, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti ir anksčiau minėta pinigų suma yra priteisiama būtent iš jo.

AB „Lietuvos draudimas“ civiliniame ieškinyje suformuluotas prašymas priteisti 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo yra atmestinas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į Lietuvos Respublikos CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams baudžiamojoje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Dėl to AB „Lietuvos draudimas“ prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo G. B. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo negali būti tenkinamas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-280/2010 ir kt.).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas (toliau – ir Tarnybos atstovas) 2015 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą G. B. teikė Tarnybos parinkta advokatė, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 142,82 Eur (advokato užmokestis), todėl Tarnybos atstovas prašo tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos pagalbos išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai priteisti 142,82 Eur.

Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 2 dalimi, buvo būtinas, kadangi G. B. bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o be gynėjo jis nebūtų galėjęs tinkamai pasinaudoti teise į gynybą. Teismas konstatuoja, jog Tarnybos atstovo prašyme nurodytų išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovo prašymas priteisti iš G. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas. Čia pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė byla Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307straipsniais,

nusprendžia:

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę G. B. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, į bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktąją dalį, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. B. AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 1238,66 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš G. B. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.